- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-11-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04627-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimu E. Š. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. E. Š. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 10 d., 15 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), 128,02 kilometre, vairuodamas transporto priemonę Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, jog tai daryti bus saugu, dėl ko susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia kita transporto priemone. Eismo įvykio metui buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) numatyta tvarka, neužpildė eismo įvykio vietos deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė KET 9, 101, 219.1., 220 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą dalyje dėl pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti, arba sušvelninti už nurodytą pažeidimą paskirtą nuobaudą, taikant ATPK 30¹ straipsnį.
2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas nėra visiškai pagrįstas bei teisėtas, sprendimas, kad apeliantas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra priimtas nevisapusiškai įvertinus bylos aplinkybes, o paskirta administracinė nuobauda nėra proporcinga.
2.2. Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje pasisakoma dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviųjų požymių ir laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių - psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti įvykio pėdsakus ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Kita vertus, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Pažymima, kad skundo autorius 2016 m. birželio 15 d. paaiškinime nurodė, kad po eismo įvykio persirikiavo į pirmąją juostą norėdamas sustoti, tačiau kadangi Opel Vectra vairuotojas nesustojo, tai nestojo ir apeliantas. Kadangi keleiviai ir skundo autorius nenukentėjo, kitu automobiliu važiavę asmenys taip pat nenukentėjo, automobilis buvo draustas, automobiliui padaryta žala buvo nedidelė, apeliantas dėl to niekur nesikreipė. Cituojami skundo autoriaus parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, tačiau šiuo aspektu nieko nepasisakė dėl M. G., vairavusio automobilį Opel Vectra, elgesio tiek prieš įvykstant eismo įvykiui, tiek ir iš karto po eismo įvykio. Pabrėžiama, kad prieš įvykstant eismo įvykiui M. G. pavojingai manevravo, ką liudytojai R. R., I. D.. Po eismo įvykio M. G. taip pat nesustojo, nors tiksliai laikantis įstatymų reikalavimų tą privalėjo taip pat padaryti. Liudytojai R. R., I. D. paliudijo, kad automobilis Opel Vectra nesustojo. Iš liudytojų M. G., M. V., K. S., M. S. parodymų taip pat matyti, kad automobilis Opel Vectra po eismo įvykio nesustojo, nuvažiavo, pasak vairavusio Opel Vectra M. G., apie kilometrą. M. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad „nežino, kodėl iš karto nebuvo sustota kelkraštyje“. Teigiama, kad būtent toks Opel Vectra vairuotojo elgesys suklaidino apeliantą. Kadangi automobilių susilietimas nebuvo stiprus, o M. G. irgi nesustojo, todėl skundo autorius pamanė, kad vienas kitam jie pretenzijų neturi. Tvirtinama, kad apeliantas iš eismo įvykio vietos nesiekė pasišalinti, o tik klaidingai suprato susidariusią situaciją. Nematė, kad automobilis Opel Vectra signalizavo.
2.4. Skunde akcentuojama, kad apeliantas iš karto pripažino eismo įvykį, neginčijo, kad jame dalyvavo. Skundo autorius taip pat neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs nuslėpti įvykį ar jį padariusį asmenį, nepasunkino administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo. Atkreipiamas dėmesys, kad buvo dienos metas, šviesu, taigi automobilio numeriai, markė, spalva buvo aiškiai matomi, ką parodė ir kitu automobiliu Opel Vectra važiavę asmenys. Teigiama, kad apeliantas nevengė administracinės atsakomybės, išsamiai paaiškino visas faktines aplinkybes tiek policijos pareigūnams, tiek teismui. Nurodoma, kad skundo autorius nevengė pareigos atlyginti žalą nes yra galiojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo polisas. Todėl jam nebuvo jokio tikslo bei motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kas visumoje su kitais duomenimis taip pat rodo, kad nebuvo tiesioginės tyčios apelianto veiksmuose.
2.5. Anot apelianto, vertindamas liudytojų M. V., K. S., M. S. ir M. G. parodymus kaip objektyvius ir teisingus, o nesivadovaudamas I. D., R. R. ir I. D. parodymais, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. M. V., K. Š., M. S. važiavo vienoje mašinoje su M. G., prieš eismo įvykį jų automobilis pavojingai manevravo, jų automobilis po eismo įvykio taip pat nesustojo, todėl jie turėjo pretekstą išsamiai nenurodyti tikrųjų aplinkybių. Suteikti didesnę įrodomąją reikšmę šių asmenų parodymams, skundo autoriaus nuomone, nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo. Tvirtinama, kad ta aplinkybė, jog liudytojai I. D., R. R. ir I. D. važiavo apelianto automobilyje, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jų parodymai nėra objektyvūs ir teisingi, nepagrįstai jais nesivadovauta. Skundo autoriau teigimu, taip vertindamas įrodymus, teismas pažeidė objektyvumo, lygiateisiškumo principus.
2.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą jog apelianto veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
2.7. Kita vertus, skunde teigiama, kad apygardos teismui pripažinus, kad skundo autoriaus elgesys pažeidė ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jam pagal šį straipsnį skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda švelnintina. Nurodoma teismų praktika, kurioje pažymėta, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pabrėžiama, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Atkreipiamas dėmesys, kad eismo įvykis nebuvo šiurkštus, žmonės nenukentėjo, padaryta tik nedidelė turtinė žala, kurios atlyginimas reglamentuotas draudimo santykių. Skundo autoriaus pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė jokių sunkių padarinių, nepasunkino eismo įvykio tyrimo ir įvykio dalyvio nustatymo. Apeliantas nėra piktybiškas KET pažeidėjas, bendradarbiavo su pareigūnais bei teismu tiriant įvykį. Dirba šeimos ūkyje, gyvena kaime, prie ūkio yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes žemės ūkio technika dažnai genda, dažnai ją reikia taisyti, o atsarginių dalių su viešuoju transportu nebūtų įmanoma atsivežti. Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad skundo autoriui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra neproporcinga teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. ATPK 20 straipsnyje nurodyti tikslai jam gali būti pasiekti pritaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įmanomai mažiausią baudą neatimant teisės vairuoti ar nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma netenkinti E. Š. skundo ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
6. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš ANK 423 straipsnio matyti, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 str. 1 d.) arba neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 423 str. 2 d.). Taigi, kiti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti KET pažeidimų atvejai, kuriais apgadinama kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, ANK dekriminalizuoti, todėl E. Š. teisena už M. G. vairuojamam automobiliui padarytą sugadinimą negalima ir nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
7. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) numato baudą nuo 850 iki 1500 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų arba transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1013 iki 1175 eurų. Todėl E. Š. veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
8. Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.
9. Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (ANK 426 straipsnio 1 dalį) ginčija, teigdamas, jog iškart po eismo įvykio jis manė, kad jam automobilio Opel Vectra vairuotojas neturi pretenzijų, nes automobilių susilietimas buvo nestiprus, o M. G. taip pat nesustojo. Anot skundo autoriaus, dėl tokių aplinkybių jis neturėjo būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio.
10. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (1-2 b. l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir policijos pareigūnų paaiškinimai (3, 56, 57-58 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6 b. l.), liudytojų M. G., G. V., K. Š., M. V., M. S., R. R., I. D., paties E. Š. paaiškinimai (7-14, 41, 55-59, 68, 73 b. l.), fotonuotraukos (15-22 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (32 b. l.) bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik pažeidėjo teisėtai disponuotas, bet ir svetimas turtas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų padarė jam inkriminuotus ATPK pažeidimus. Nors, kaip minėta, pats E. Š., ginčidamas savo atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (ANK 426 straipsnio 1 dalį), tvirtina, kad nemanė, jog jam automobilio Opel Vectra vairuotojas turi pretenzijų, nes jis taip pat nesustojo, tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys nuoseklūs liudytojų M. G., G. V., K. Š., M. V., M. S. paaiškinimai, kad iš karto po susidūrimo automobiliui Peugeot 407 buvo signalizuojama ir bandoma jį pasivyti, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi nurodytas automobilis padidino greitį. O tai, kad automobilių susidūrimas buvo nesmarkus paneigia liudytojų paaiškinimai, kad jie juto smūgį, taip pat byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobiliams Opel Vectra ir Peugeot 407 padaryti apgadinimai. Tai, kad šie apgadinimai buvo padaryti būtent M. G. ir su juo važiavusių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina 2016 m. birželio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio pažeidėjas turėjo ir galėjo suprasti, jog įvykio metu jis apgadino savo automobilį bei kitą transporto priemonę, ir tokiu būdu padarė žalą pastarojo automobilio savininkui, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas KET reikalavimus E. Š. sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog jis nevengė atsakomybės, nes neginčijo, jog dalyvavo eismo įvykyje, pripažino, kad jį padarė, be to, nevengė pareigos atlyginti žalą. Pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės pažeidėjo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neeliminuoja.
12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina E. Š. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl šioje dalyje panaikinti jo atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Tačiau įsigaliojus naujajam ANK, jau minėta, asmens veika turi būti perkvalifikuojama, jei ANK numato švelnesnę atsakomybę. Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalis numato švelnesnes nuobaudų rūšis, todėl E. Š. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
13. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo matyti, kad E. Š. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, kuri yra artima numatytam sankcijos vidurkiui. Ši nuobauda skirta atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (KET pažeidimai padaryti judrioje gatvėje, esant intensyviam eismui, persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (po įvykio nesustojo, neįsitikino ar kitam eismo įvykio dalyviui nebuvo sutrikdyta sveikata), atsakomybę lengvinančių atsakomybių nebuvimą bei tai, kad nustatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalyje 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad nurodytos sunkinančios aplinkybės nėra ANK 36 straipsnyje, kuriame įtvirtintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, todėl ši aplinkybė šalintina ir E. Š. skirtina minimali ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skirti jam švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau anksčiau aptartos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent nurodyto dydžio nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl mažinti nuobaudos labiau nei tai numatyta sankcijoje nėra teisinio pagrindo.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
E. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą dalyje dėl E. Š. pripažinimo padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.
E. Š. veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.