Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams D. P. ir A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, patirtos dėl negalėjimo naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (butu), atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, kuriuos ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų – neišsikėlimo iš ieškovo varžytinėse įgyto buto. Ieškovo teigimu, dėl tokių atsakovų veiksmų jis patyrė žalą, negaudamas pajamų dėl prarastos galimybės išnuomoti butą.

25. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui (CK 6.246 straipsnis) ir kitoms sąlygoms. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą konkrečiu atveju turi įrodyti asmuo, prašantis taikyti kito asmens civilinę atsakomybę ir priteisti padarytos žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

26. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

27. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-15-3206 ieškovas T. B. įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini)(toliau - butas). Ieškovas Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, įrašas galioja nuo 2020 m. kovo 4 d. Tačiau atsakovai iki šiol valdo butą bei juo naudojasi. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas nuo 2020 m. kovo 3 d. negali nuomoti buto ir gauti pajamų iš buto nuomos.

28. Internetinėse butų nuomos svetainėse panašios kvadratūros butų, esančių tame pačiame rajone ar netoli jo, nuomos mėnesio kaina svyruoja nuo 600 EUR iki 750 EUR, todėl ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai jo negautas pajamas, lygias negautoms 650 EUR per mėnesį buto nuomos pajamoms. Ieškiniu reikalaujama negautų pajamų suma už 8 mėnesius lygi 5200 EUR.

29. Kaip matyti iš atsakovų teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovų atstovo teismo posėdžio metu nurodytų paaiškinimų, atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jam iš atsakovų 5200 EUR žalos atlyginimą. Tokią savo poziciją atsakovai iš esmės grindžia tuo, kad 44,74 kv. m. dydžio antresolė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas ir atsakovams priklauso nuosavybės teise, todėl atsakovai negali būti laikomi pažeidusiais ieškovo nuosavybės teises į butą ir darančiais ieškovui žalą. Atsakovų teigimu, butas yra išsidėstęs per du pastato aukštus – pastogę ir antresolę, kurių plotai atitinkamai 71,25 kv. m ir 48,35 kv. m. Tarp aukštų įrengti laiptai. Tuo tarpu iš 2020 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-20-15-3206 matyti, kad iš varžytinių už 135 000 Eur ieškovui buvo parduotas 1 kambario 74,86 kv. m. ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš 2020 m. kovo 4 d. nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendras plotas 74,86 kv. m., aukštas – vienas, baigtumas – 83 proc. Taigi, atsakovų vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai netrukdo ieškovui disponuoti jo įgytomis 74,86 kv. m. ploto patalpomis. Be to, ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste laikytinos tikėtinomis, jų realumas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis. Ieškovas, įrodinėdamas nuostolių dydį negautų pajamų forma, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad įgydamas butą ketino jį nuomoti ir buvo numatęs iš to gauti pajamų, kad pagrįstai galėjo tikėtis jų gauti ir pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovų teigimu, butų nuoma nėra ieškovo vykdoma veikla, todėl vien prielaida, kad ieškovas būtų galėjęs gauti pajamų, jeigu atsakovai būtų išsikėlę iš buto, yra nepakankama žalai įrodyti. Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

30. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

31. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

32. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių nėra ginčo dėl 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-15-3206 teisėtumo ir ieškovo nuosavybės teisės į butą pagrįstumo, tačiau byloje ginčas kilo dėl bute įrengto 44,74 m² dydžio antresolės, vertinimo. Atsakovai įrodinėja, kad 44,74 m² dydžio antresolė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas ir atsakovams priklauso nuosavybės teise, todėl atsakovai negali būti laikomi pažeidusiais ieškovo nuosavybės teises į butą ir darančiais ieškovui žalą. Atsakovai teismui tvirtina, kad buto rekonstrukcijos metu, kuomet buvo įrengta 44,74 m² dydžio antresolė, atsakovai, kaip tuometiniai buto savininkai, turėjo teisę rekonstruoti statinį ir vėliau jį įteisinti ir, taip pat atsakovų teigimu 2018 m. birželio 22 d. ekspertizės aktas Nr. VS-2018/06-7 užfiksuota, kad butas yra išsidėstęs per du aukštus ir bendras buto plotas yra 119,60 m².

33. Tačiau teismas įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, laiko visiškai nepagrįsta ir neįrodyta atsakovų poziciją, kad 44,74 m² dydžio rekonstrukcinė dalis yra atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2020 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad bendras buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas yra 74,86 m² ir būtent tokio ploto butą ieškovas įgijo 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-15-3206 pagrindu. CK 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovai iki ginčo butą parduodant iš varžytinių nesiėmė veiksmų tam, kad būtų įregistruotas didesnis buto plotas. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12798-861-2015 konstatuota, kad atsakovai nuo pat buto įsigijimo pradžios, t. y. 2005 m. gruodžio 13 d. turėjo siekti įregistruoti didesnįjį buto plotą, tačiau to nedarė. Atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bankui, todėl 2010 metais prieš juos buvo pradėti išieškojimo veiksmai, bet atsakovai ir toliau savo prievolės nevykdė ir buto ploto padidinimo klausimo nekėlė ir tik atsakovams suvokus, kad butas gali būti parduodamas iš varžytinių, atsakovai pateikė antstolei prašymą duoti sutikimą pakeisti AB „DNB bankas“ naudai hipoteka apsunkinto jiems nuosavybės teise priklausančio buto plotą, jį padidinant, kas suponuoja aplinkybę, jog atsakovai nesielgė teisėtai, kaip turi elgtis kiekvienas vykdomosios bylos subjektas Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-509-794/2016 taip pat konstatuota, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko patikslinti buto duomenis ir teisės aktų nustatyta tvarka juos įregistruoti, tačiau ploto pasikeitimo aplinkybėmis pradėjo atsikirtinėti tik kai buvo pradėti išieškojimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė D. P. 2020 m. spalio 10 d. projektavimų darbų sutarties Nr. 2020/10/10 pagrindu užsakė parengti buto rekonstravimo techninį projektą, gauti statybą leidžiant dokumentą , tokiu būdu siekdama įteisinti 44,74 m² dydžio antresolę kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Teismo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai vertintini tik kaip tam tikra gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Tačiau nagrinėjamu atveju vadovaujantis tiek šioje civilinėje byloje, tiek kitose teismo nurodytose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovai elgėsi neapdariai ir neįteisindami padidėjusio buto ploto iki nuosavybės teisės į butą praradimo dėl jo pardavimo priverstinio vykdymo procese, tai atliko savo rizika. Be to, 2018 m. birželio 22 d. ekspertizės aktas Nr. VS-2018/06-7 (pateiktas su atsakovų atsiliepimu į ieškinį) aiškiai patvirtina, kad vykdomojoje byloje tiek buto rinkos vertė (206 000 EUR, CPK 681 str.), tiek pradinė buto pardavimo kaina antrosiose varžytinėse (123 600 EUR (60 proc. nuo eksperto nustatytos rinkos vertės, CPK 722 str. 1 d.) buvo nustatytos įvertinus visą faktinį buto plotą – 119,60 kv. m. Atsakovai vykdymo procese neginčijo nei nustatytos buto rinkos vertės, nei pradinės pardavimo kainos antrosiose varžytinėse. Jokių teiginių, bei įrodymų, kuriais būtų grindžiamas netinkamas buto vertės ar pradinės buto pardavimo kainos nustatymas vykdymo procese atsakovai teismui šioje nagrinėjamoje byloje atsakovai taip pat nepateikė ir nenurodė, todėl teismo vertinimu atsakovų argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad 44,74 m² dydžio antresolė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, priklausantis atsakovams ir dėl šios priežasties atsakovai negali būti laikomi pažeidusiais ieškovo nuosavybės teises į butą ir darančiais ieškovui žalą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

34. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog civilinėje byloje Nr. e2-12763-465/2020 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams D. P. ir A. P. dėl iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. priimtu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovus D. P. ir A. P. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui T. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-12763-465/2020 teismas konstatavo, jog ieškovas yra teisėtas Nekilnojamojo turto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tuo tarpu atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi nekilnojamuoju turtu, taip pažeisdami ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas atsakovams dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo teismo prašoma iškeldinti atsakovus iš ginčo turto, yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog 2020 m. kovo 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-15-3206 ieškovas įgijo nuosavybės teisę į visą ginčo butą, o ne į dalinę nuosavybę. Nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2020 m. kovo 4 d. Vadinasi, ieškovas yra teisėtas Nekilnojamojo turto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi nekilnojamuoju turtu, taip pažeisdami ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), todėl teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus, kaip pagrindą jų civilinei atsakomybei kilti. Minėta aplinkybę pagrindžia ir civilinėje byloje Nr. e2-12763-465/2020 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams D. P. ir A. P. dėl iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas, kuriuo teismas nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovus D. P. ir A. P. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui T. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų.

Dėl žalos ir jos dydžio

36. Kaip minėta, viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žala, kuri apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles žalos faktą ir dydį turi įrodyti kreditorius (nukentėjęs asmuo), šiuo atveju – ieškovas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami patirtai žalai nustatyti (CPK 185 straipsnis).

37. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad negautų pajamų sąvoka nėra apibrėžta įstatyme, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė. Tokio pobūdžio nuostoliai (prarasta galimybė) turi apibrėžtą piniginę vertę, jie reiškia tai, kad, jų nepatyręs, ieškovas galbūt būtų turėjęs tam tikrą turtinę naudą <...>.Negautos pajamas bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-21 praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC-49-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018; 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018; 2015-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.).

38. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Tam, kad žala būtų atlyginta, būtina įrodyti ne tik jos faktą, bet ir dydį, t. y. ji turi būti apibrėžta. Nuostolių dydis įrodinėjamas šalių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu. Turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

39. Pažymėtina, jog patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

40. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui.

41. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

42. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai nuo 2020 m. kovo 4 d. be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, taip pažeisdami ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad įsigijęs butą, tikėjosi gauti pajamų iš buto nuomos, tačiau jų negavo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. atsakovai neišsikėlė iš buto. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, tokia veikla ir iš jos gaunamos pajamos yra reali, teisėta ir visiems turto savininkams užtikrinama teisė. Nors ieškovas butą įsigijo 2020 m. kovo 4 d., tačiau atsakovai iki šiol valdo butą bei juo naudojasi. Aplinkybes, kad ieškovui įsigijus butą iš varžytynių, atsakovai iki šiol gyvena bute be jokio teisinio pagrindo, patvirtina ir jau aukščiau šiame teismo sprendime minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-12763-465/2020, kuriuo teismas nutarė iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančio buto. Vadinasi, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų. Šiuo konkrečiu atveju turtinę žalą (nuostolius) sudaro ieškovo negautos pajamos, kurias jis tikėjosi gauti ir būtų gavęs, jei atsakovai būtų išsikėlė iš ieškovės buto, kai buvo pareikalauta, tačiau jie to nepadarė. Atsakovai neteisėtai, neatlygintinai ieškovui priklausančiu butu naudojosi 8 mėnesius, t. y. nuo 2020 m. kovo 4 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Taigi akivaizdu, kad atsakovai bute gyveno savavališkai, be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovas negalėjo butu naudotis, jo nuomoti ir gauti pajamų. Todėl spręstina, kad byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog atsakovai savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą.

44. Ieškovo teigimu, jis galėjo išnuomoti butą ir gauti nuomos mokestį – po 650 EUR per mėnesį. Ieškovas nuomos mokesčio dydį (negautas pajamas) grindžia panašių butų ( t. y. panašios kvadratūros, bei esančių tame pačiame rajone ar netoli jo) nuomos vidutinėmis kainomis. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė internetinius skelbimus, iš kurių matyti, jog panašios kvadratūros butų, esančių tame pačiame rajone ar ne toli jo, nuomos mėnesio kaina svyruoja nuo 600 EUR iki 780 EUR per mėnesį. Teismas, pasisakydamas dėl realios žalos dydžio sprendžia, kad ieškovo pateiktos tik penkių panašių butų viešuosiuose skelbimuose nuomos kainos, nebūtinai yra realios, prašomas ir realiai gaunamas nuomos mokestis gali ženkliai skirtis, tačiau sutiktina, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovams neišsikeliant iš ieškovui nuosavybes teise priklausančio buto, ieškovas patyrė nuostolius (negavo pajamų – nuomos mokesčio, kurias tikėjosi gauti) ir jie, įvertinus šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turėtų būti ne mažesni nei 600 EUR per mėnesį. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovui padarytos žalos dydis sudaro 4800 EUR (600 EUR x 8 mėn.).

45. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovai neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).

46. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala atlygintina remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę nustatančiomis normomis, t. y. CK 6.245-6.249, 6.251 straipsniais, šiuo atveju ieškovui įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovų atsakomybei kilti: neteisėtus veiksmus – nuo 2020 m. kovo 4 d. atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, taip pažeisdami ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti; žalą (nuostolius) – negalėdamas butu naudotis, jo nuomoti ir gauti pajamų, ieškovas patyrė žalą; priežastinį ryšį – ieškovas nurodytus nuostolius patyrė būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (be jokio teisinio pagrindo naudojantis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu); atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

47. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 4800 EUR dydžio žala (CK 6.245-6.249, 6.251 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

48. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas solidariai priteisti jam iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4800 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 117 EUR žyminį mokestį. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė teismui jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos (t. y. išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) neatlygintinos.

53. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 92,3 proc. (ieškovas prašė priteisti 5200 EUR sumą, priteista – 4800 EUR), todėl ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 108 EUR (117 EUR x 92,3 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 54 EUR.

54. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo ir atsakovų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo T. B. ieškinį atsakovams D. P. ir A. P. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4800 EUR (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4800 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 108 EUR (vieno šimto aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 54 EUR iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.