Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėja D. P. prašė jai iškelti bankroto bylą. Paaiškino, kad 2006 m. birželio 19 d. su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 144810,01 Eur kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. 2009 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo bendraskoliu į pareiškėjos prievolę įstojo pareiškėjos sutuoktinis A. P., bankas suteikė papildomą 1448,10 Eur kredito sumą. 2010 m. vasario 19 d. bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Sutartis buvo nutraukta dėl pareiškėjos nemokumo, atsiradusio įsigytame bute įvykusio gaisro, taip pat dėl 2008 m. pakilusių palūkanų dydžio. Siekdama suremontuoti sudegusį butą pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) pasiskolino 204126,97 Eur sumą. Suremontavus butą jo plotas padidėjo nuo 74,86 kv. m iki 119 kv. m., tačiau dėl ginčų su banku, duomenys apie padidėjusį buto plotą nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl šios priežasties, esant priverstiniams vykdymo veiksmams, nėra įmanoma parduoti buto iš varžytynių už realią rinkos kainą (už faktiškai didesnį buto plotą tikėtina gauti didesnę pinigų sumą) ir taip atsiskaityti su kreditoriumi AB DNB banku. Kilus sunkumams, bandė tartis su banku, buvo atidėti mokėjimai, 2015 metais mokėjo keletą mėnesių po 900 Eur, bet bankas toliau pardavinėjo butą iš varžytinių, todėl sustabdė mokėjimus. Pareiškėja bando tartis su kitu buto, esančio Kaune, dalies savininku dėl buto perleidimo jam, kad nebesusidarytų skolų už butui teikiamas paslaugas ateityje. Pareiškėjos dukroms priklausė butas Palangoje, kurį nuomojo nuomininkui A. M. ir gaudavo pajamas, tačiau jis 2009 metais parduotas vyro sesei J. P. už 280000-300000 Lt. Šiuos pinigus naudojo šeimos pragyvenimui, kadangi šeimos finansinė padėtis buvo sunki. Pareiškėjos šeima važiuoja į Palangoje esantį butą poilsiauti ir retkarčiais moka komunalinius mokesčius už šį butą. Į pareiškėjos sąskaitą pervedami buto nuomos mokesčiai, tačiau tai ne pareiškėjos šeimos pajamos, o vyro sesers pajamos, kurias jai perduoda. Automobilį VW Golf 2013 metais pirko už 10000 Eur, nes ji buvo daužta ir remontuojama. Brangūs pirkiniai Italijoje pirkti A. J. vardu, pasiskolinus iš pareiškėjos tuščią debetinę kortelę ir įnešus į šią kortelę A. J. priklausančias pinigines lėšas. Pareiškėja dažnai pirkdavo prekes kitų asmenų interesais, pervedus lėšas į pareiškėjos banko sąskaitą.

Pareiškėja D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Paaiškino, kad teismui konstatavus pareiškėjos turtinės būklės atitikimą FABĮ nustatytam nemokumo kriterijui, tolesnės teismo išvados dėl to nemokumo pobūdžio neturi teisinės reikšmės. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, nes FABĮ nenurodo jokių išankstinių ar neišankstinių sąlygų iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, todėl jeigu yra sąlygos kelti bankroto bylą, ji turi būti keliama. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad konkrečioje civilinėje byloje visos aplinkybės pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, pagal Lietuvoje pasirinktą ir FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. visada teikiamas prioritetas bankroto bylos kėlimui, o ne nekėlimui, bankroto byla gali būti nekeliama tik tada, kai yra nustatytos įstatymuose nurodytos konkrečios ir labai svarbios aplinkybės šiam institutui netaikyti. Be to, nemokumas suprantamas ir vertinamas ne tik pagal įsipareigojimus, kurių terminas suėjo, bet ir gebėjimą grąžinti skolas suėjus jų terminui visiems kreditoriams, o ne kuriam nors vienam iš jų, taip pat pagal ketinimus, pagrindus pareikalauti tų skolinių įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog viena iš aplinkybių, paneigiančių nemokumą, yra asmens finansinis pajėgumas per protingą laiką įvykdyti turimus visus finansinius įsipareigojimus ir periodiškai gaunamų pajamų. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Taigi teismų praktika galėjimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus nesieja su galimomis pajamomis iš turimo turto priverstinio pardavimo – tas galėjimas (mokumas) siejamas periodiškai (ataskaitiniais laikotarpiais) gaunamomis ar realiai numatomomis gauti pajamomis, kurios leistų padengti tuos finansinius įsipareigojimus per protingai trumpą terminą. Teismas apie galėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus sprendė tik pagal vieno kreditoriaus (AB DNB banko) prievolės vykdymą, pagal galimybę parduoti įkeistą turtą priverstine tvarka, padarė išvadą, kad pareiškėja neturi jokių pajamų, galinčių išspręsti jos nemokumą, ir nėra realių pagrindų jų tikėtis artimiausiu metu. Esant tokioms išvadoms, nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja galėtų pretenduoti į bankroto bylos iškėlimą tik išpardavus jos turtą ar kitaip pabloginus jos turtinę/finansinę padėtį. Kasacinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo turi siekti, kad jo turimas turtas būtų parduotas už kuo didesnę ir tikrąją jo vertę, kad nesumažėtų jo galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams. Pareiškėja tokių priemonių ir ėmėsi – tol, kol įkeistas šeimos turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo pardavinėjamas vykdymo procese už tikrąją jo vertę, pareiškėja nedarė kliūčių tokiam turto realizavimui, ėmėsi tik priemonių padidinti to turto patrauklumą ir vertę – sutvarkyti jo duomenis Nekilnojamojo turto registre, padidinant buto registruotą plotą. Kai paaiškėjo, kad antstolė neturi galimybių realizuoti to turto tinkamomis kainomis, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tik šis institutas susidariusiomis aplinkybėmis sudaro maksimaliai palankias sąlygas tiek jai kaip skolininkei įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Tokie veiksmai dėl savo teisių gynimo negali būti vertinami kaip nesąžiningi, nes buto pardavimas priverstine tvarka ir dar nesutvarkius jo duomenų Nekilnojamojo turto registre, nėra perspektyvus, nesudaro net prielaidų tikėtis gauti kainą, artimą to buto rinkos vertei. Vykdomosios bylos eiga patvirtino tokių teiginių teisingumą, taip pat kreditoriaus AB DNB banko nesąžiningumą, kai jis pats siekia perimti įkeistą butą ar jį realizuoti ne už tikrąją jo vertę. Priverstine tvarka per antstolę parduodamas butas yra pareiškėjos šeimos, kurioje yra ir mažamečių vaikų (dukra gimusi 2010 m. liepos 18 d), gyvenamasis būstas, todėl jį realizavus, pareiškėja neturėtų jokio kito nuosavo būsto, nukentėtų asmeninis gyvenimas ir tuo pačiu galimybės siekti geresnių rezultatų darbinėje ar kitokioje veikloje, užtikrinančioje pajamų gavimą. Dėl nesąžiningumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015 yra nurodęs, kad nesąžiningumo testas atliekamas dėl aplinkybių, kurios lėmė nemokumą, o ne kokioje nors kitoje skolinių įsipareigojimų vykdymo stadijoje. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti, jei toks elgesys ir konstatuojamas. Nesąžiningas elgesys yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, jei jis yra priežastiniame ryšyje su nemokumu, jis nulėmė tą nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Mokumo požiūriu mažareikšmiai sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys taip pat neužkerta kelio jam bankrutuoti, be to, civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti nagrinėjama taikant sąžiningumo prezumpciją (asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-342-248/2015), todėl bankroto bylos siekiantis asmuo negali būti verčiamas įrodinėti savo sąžiningumą, prielaidų dėl jo nesąžiningumo nepagrįstumą. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų kaip nors sąmoningai veikusi prieš kreditorius ir tokiu būdu, kad nereikėtų vykdyti savo įsipareigojimų ar jie aiškiai nepagrįstai padidėtų, kreditoriai nukentėtų kitokiu būdu. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų kažkokiu būdu iššvaisčiusi turtą ar sudariusi nesąžiningus, kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Teismo teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie gaisro pasekmių mastą nėra priežastis laikyti pareiškėją nesąžininga, nes darbai buvo atliekami tų pačių sąmatų pagrindu, o dokumentai dėl jų neišsaugoti, nes pareiškėja nesitikėjo, kad ateityje susiklostys tokia situacija kaip dabar. Aplinkybė, kad AB DNB bankas suteikė pareiškėjai kreditą terminui iki 2038 m. gegužės 31 d. rodo, kad pareiškėja net geriausioje finansinėje padėtyje neturėjo galimybių šiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimų per trumpą laiką, kuris pagal FABĮ nuostatas laikomas kaip protingas dėl asmens galėjimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Finansinės padėties pablogėjimą lėmė ir kitos svarbios objektyvios aplinkybės: 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos nepilnametei dukrai gimė dukra, o 2010 m. liepos 18 d. dukra gimė pačiai pareiškėjai. Pareiškėja turėjo atsisakyti bet kokių darbo planų ir visą dėmesį skirti šių vaikų priežiūrai. Pareiškėja net negavo reikšmingų išmokų dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko auginimo, kadangi dukters gimimas buvo pakankamai netikėtas ir pačiu blogiausiu laikotarpiu, kai pareiškėja mėgino realizuoti savo tikslus dėl naujos darbo vietos bei verslo ir jos pajamos buvo minimalios. Susidariusius finansinius sunkumus jai padėjo spręsti sutuoktinis, kurio vadovaujama UAB „Carbo“ suteikė finansinių lėšų atsiskaityti su privačiais kreditoriais, suteikusiais finansavimą pareiškėjai atstatyti butą po gaisro. Objektyvių aplinkybių, lėmusių nemokumą, teismas nepaneigė, tačiau nesąžiningumą siejo su pareiškėjos veiksmais, kurie buvo padaryti jau po nemokumo atsiradimo. Net ir konstatavus, jog pareiškėjos veiksmai buvo nesąžiningi, jie negalėjo būti pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes jie nėra ir negali būti priežastiniame ryšyje su nemokumu, jo nelėmė ir negalėjo nulemti, nes buvo atlikti daug vėliau, jais nebuvo pabloginta pareiškėjos finansinė padėtis. Teismas akcentavo tik banko interesus, tačiau banko reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, o skolos sumažinimas 5000, 10000, 15000 eurų ar panašia suma iš esmės nekeičia banko intereso ir pozicijos, nes banko tikslas išlieka reikalavimą tenkinti, pardavus hipoteka apsunkintą butą priverstine tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjai nepavyko susirasti gerai apmokamo darbo iki bankroto bylos inicijavimo, nekeičia situacijos vertinimo, nes būtų nerealu tikėtis, kad ji, dirbdama darbo santykių pagrindu pagal turimą kvalifikaciją, galėtų uždirbti tiek, jog pakaktų įvykdyti finansinius įsipareigojimus per protingą terminą. Už finansinės prievolės vykdymą bankui yra atsakingas ir pareiškėjos sutuoktinis, kuris prisideda prie prievolės vykdymo bei šeimos išlaikymo, pareiškėja taip pat turi rūpintis šeimos poreikių tenkinimu, nesusijusiu su pagrindinių pajamų gavimu, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad tokia situacija dėl bankroto bylos kėlimo vertintina kaip nesąžiningi pareiškėjos veiksmais kreditorių atžvilgiu ir dar tokie, kurie lėmė jos nemokumą.