- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2-12763-465/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07682-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- D. P., A. P., S. P.
rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams D. P., A. P. ir S. P. dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas T. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo iškeldinti atsakovus D. P., A. P. ir S. P. iš nekilnojamo turto objekto, t. y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad iš antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto (duomenys neskelbtini), pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad ankstesnė buto savininkė atsakovė D. P. ir jos sutuoktinis atsakovas A. P. buto varžytinių neginčijo, tačiau ieškovas pažymėjo, kad savo turtu negali naudotis, nes tiek atsakovė D. P., tiek kiti atsakovai, kurie yra jos šeimos nariai, vis dar gyvena ir naudoja ieškovui priklausantį turtą ir atsisako geruoju išsikeldinti. Ieškovas ragino atsakovus išsikraustyti susisiekdamas su atsakovais telefonu, per antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės antstolių kontorą pateikė pranešimus dėl išsikėlimo iš buto, tačiau atsakovai nepaisė ieškovo raginimų. Ieškovas paaiškino, kad kartu su atsakovais, ieškovui priklausančiame bute gyvena atsakovų nepilnametė dukra S. P.. Ieškovo vertinimu, atsakovai neteisėtai valdo ieškovui priklausantį butą, taip pažeisdami ieškovo nuosavybės teises, todėl ieškovas, siekdamas apginti savo nuosavybės teisę į turtą, prašo iškraustyti atsakovus iš ieškovui priklausančios nuosavybės priverstinai.
Atsiliepimas
Atsakovai D. P. ir A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkinamas, atidėti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių. Atsakovai nurodo, jog neginčija, kad ieškovas 2020 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į dalį buto. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui 2020 m. kovo 4 d. įregistravus nuosavybės teisę į butą, tarp ieškovo ir atsakovų susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi po to, kai ieškovas įsigijo butą, atsakovai toliau liko jame gyventi bei, kaip nurodo atsakovai, rūpinasi turtu, moka mokesčius už butui suteikiamas paslaugas ir buto eksploataciją. Atsakovų teigimu, ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių įspėjimo termino. Atsakovai paaiškino, jog ieškovas įsigijo ne visą butą, o tik jo dalį, t. y. 74,86 m² iš 119,60 m² , kadangi bute yra įrengta antresolė ir faktinis buto plotas pagal atsakovų pateiktą 2018 m. birželio 22 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad faktinis buto plotas yra 119,60 m², todėl ieškovas 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) valdo 3741/10000 buto dalį, atsakovų vertinimu, butas neatidalintas, nenustatyta naudojimosi ir disponavimo tvarka, todėl ieškovas ir atsakovai butą valdu kartu, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus nepagrįstas. Atsakovai nurodė, kad bute gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai, atsakovų dukros R. V., M. V., nepilnametė dukra S. P. ir nepilnametė atsakovų vaikaitė A. V.. Atsakovai teigia, kad nuosavybės teise neturi jokių kitų gyvenamųjų patalpų, kuriose būtų užtikrina atsakovų nepilnametės dukters S. P. gyvenamoji vieta, todėl iškeldinimas pažeistų atsakovų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
Atsakovai taip pat pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą iškeldinti atsakovus iš turto, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Todėl šiuo atveju ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš turto turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra liečiama viena svarbiausių žmogaus teisių – teisė į būsto neliečiamybę ir privalo būti atsižvelgta į atsakovą bei jo nepilnamečių vaikų, kuriuos bus prašoma iškeldinti iš turto, interesus.
Šalies argumentai
Dublike ieškovas palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir prašė ieškinį patenkinti visiškai, atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti. Ieškovas teigia, kad tinkamai įvykdė visas savo, kaip varžytinių dalyvio ir laimėtojo pareigas, tačiau atsakovams netekus nuosavybės teisės į butą, o ieškovui šią teisę įgijus, atsakovai butą valdo ir juo naudojasi neteisėtai. Ieškovas pažymi, kad neišreiškė valios dėl buto perdavimo atsakovams valdyti ar naudotis nei atlygintinai, nei neatlygintinai ir šiuo atveju neegzistuoja jokie juridiniai faktai, sąlygojantys prievolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovų, atsiradimą. Ieškovas paaiškino, kad priešingai nei teigia atsakovai, ieškovas per antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės antstolių kontorą įteikė pranešimus kiekvienam iš atsakovų dėl išsikėlimo iš buto, todėl atsakovų argumentą dėl tarp šalių susiklosčiusių panaudos santykių vertina kaip nepagrįstą. Vertindamas atsiliepime atsakovų išdėstytą poziciją dėl antresolės įrengimo ir buto ploto padidėjimo, ieškovas nurodė, kad galimai bute įrengta antresolė yra teisės pažeidimas kaip savavališka statyba. Ieškovo vertinimu, atsakovai ilgą laikotarpį neįregistravo galimo buto ploto padidėjimo, t. y. įrengtos antresolės, ir to nepadarydami iki nuosavybės teisės į butą praradimo dėl jo pardavimo vykdymo procese, atsakovai prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovų prašymas atidėti teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą yra nepagrįstas, kadangi atsakovai nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo vykdymo atidėjimo būtinybę. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip kompetentinga valstybės institucija, turėtų spręsti klausimą dėl atitinkamų valstybės priemonių taikymo, siekiant apsaugoti atsakovų nepilnamečio vaiko interesus ir prašo į bylą įtraukti nurodytą instituciją išvadai duoti.
Atsiliepimas
Atsakovai triplike palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir atidėti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių. Atsakovai nurodo, kad ieškovas nepagrįstai siekia iškeldinti atsakovus ir kitus kartu gyvenančius asmenis iš nekilnojamojo turto dalies, į kurią ieškovas neturi nuosavybės teisės. Atsakovai paaiškino, kad butas yra atidalytas, kadangi jame įrengtas antras aukštas gali funkcionuoti kaip visiškai atskiras nekilnojamojo turto objektas. Atsakovai teigia, kad ieškovo argumentas dėl savavališkos statybos yra nepagrįstas, kadangi nėra nei vieno įsiteisėjusio teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, kad bute atlikti rekonstrukcijos darbai yra savavališka statyba. Atsakovai pažymėjo, kad buto rekonstrukcija buvo atlikta tuomet, kai atsakovams nuosavybės teise priklausė butas, todėl atsakovai turėjo teisę rekonstruoti statinį ir vėliau jį įteisinti. Taip pat atsakovai nurodo, kad neišsprendus klausimo dėl nuosavybės teisės į 44,74 m² dydžio turtinį vienetą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl asmenų, gyvenančių bute, iškeldinimo, kadangi ieškovas neturi teisės iškeldinti asmenis iš patalpų, kurios ieškovui nuosavybės teise nepriklauso.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime nurodė, kad nepritaria nepilnamečio vaiko iškeldinimui iš buto, taip pat nurodė, kad iškeldinimo atveju atsakovams neturint galimybės užtikrinti nepilnamečiam vaikui teisės į būstą, pareiga pasirūpinti vaiku tektų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas laimėjo antstolės Virginijos Meškauskienės organizuotas antstolės varžytynės ir 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas faktiškai negalėjo ir negali naudotis jam teisėtai priklausiusiu turtu, nes jame gyvena buvę nekilnojamojo turto savininkai atsakovai D. P. ir A. P. kartu su savo šeima. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas bandė susisiekti su atsakovais telefonu, o 2020 m. kovo 10 d. išsiuntė atsakovams D. P. ir A. P. raginimą, ir prašė atsakovus geranoriškai išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų per tris kalendorines dienas, tokiu būdu gindamas savo teises į nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovai į raginimus nereaguoja ir toliau naudojasi patalpomis ir jų neatlaisvina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.95, 4.98 straipsnius, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ar pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį šiuo pagrindu, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovams neatlaisvinant užimto nekilnojamojo turto, ieškovas negali savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu turtu, todėl jo nuosavybės teisės yra pažeistos.
Tarp šalių nėra ginčo dėl 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir ieškovo nuosavybės teisės į butą pagrįstumo, tačiau kilo ginčas dėl bute įrengto 44,74 m² dydžio antresolės, vertinimo. Atsakovai įrodinėja, kad 44,74 m² dydžio antresolė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas ir atsakovams priklauso nuosavybės teise, todėl atsakovai negali būti iškeldinti iš buto. Atsakovai teismu tvirtina, kad buto rekonstrukcijos metu, kuomet buvo įrengta 44,74 m² dydžio antresolė, atsakovai, kaip tuometiniai buto savininkai, turėjo teisę rekonstruoti statinį ir vėliau jį įteisinti ir, taip pat atsakovų teigimu 2018 m. birželio 22 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad butas yra išsidėstęs per du aukštus ir bendras buto plotas yra 119,60 m².
Teismas laiko nepagrįsta atsakovų poziciją, kad 44,74 m² dydžio rekonstrukcinė dalis yra atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2020 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad bendras buto, (duomenys neskelbtini), plotas yra 74,86 m² ir būtent tokio ploto butą ieškovas įgijo 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. CK 4.262 straipsnyje numatyta, kad Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovai iki ginčo butą parduodant iš varžytinių nesiėmė veiksmų tam, kad būtų įregistruotas didesnis buto plotas. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad atsakovai nuo pat buto įsigijimo pradžios, t. y. 2005 m. gruodžio 13 d. turėjo siekti įregistruoti didesnįjį buto plotą, tačiau to nedarė. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko patikslinti buto duomenis ir teisės aktų nustatyta tvarka juos įregistruoti, tačiau ploto pasikeitimo aplinkybėmis pradėjo atsikirtinėti tik kai buvo pradėti išieškojimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė D. P. 2020 m. spalio 10 d. projektavimų darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu užsakė parengti buto rekonstravimo techninį projektą, gauti statybą leidžiant dokumentą , tokiu būdu siekdama įteisinti 44,74 m² dydžio antresolę kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Teismo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai vertintini kaip tam tikra gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas tačiau nagrinėjamu atveju vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis tiek šioje byloje, tiek kitose teismo nurodytose bylose, darytina išvada, kad atsakovai elgėsi neapdariai ir neįteisindami padidėjusio buto ploto tai atliko savo rizika, todėl atsakovų argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad 44,74 m² dydžio antresolė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, priklausantis atsakovams ir dėl šios priežasties atsakovai negali būti iškeldinti iš buto, atmestini kaip nepagrįsti.
Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. 2020 m. kovo 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą, nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2020 m. kovo 4 d. Taigi, ieškovas yra teisėtas Nekilnojamojo turto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus. Tuo tarpu atsakovai, nors turtas jiems nepriklauso, iš nekilnojamojo turto neišsikrausto.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei ieškovo atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis atsakovų geranoriškai prašė išsikelti, dėjo visas pastangas, jog atsakovų išsikeldinimo klausimas būtų išspręstas geranoriškai, tačiau į jo pastangas atsakovai nereagavo. Atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi nekilnojamuoju turtu, taip pažeisdami ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas atsakovams dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo teismo prašoma iškeldinti atsakovus iš ginčo turto, yra teisėtas ir pagrįstas, tad tenkinamas. Be to, teismas, vertindamas atsakovų argumentus dėl nepilnamečio vaiko teisės į būstą pažymi, kad nepilnamečių vaikų buvimo aplinkybė nepaneigia ieškovo, kaip savininko teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
Atsakovai byloje yra išreiškę prašymą, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas dvylikai mėnesių. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, be to, ne tik atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nesuteiktų nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, išlaikant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju atsakovai aplinkybių, kuriomis galėtų būti grindžiama sprendimo vykdymo atidėjimo būtinybė, apskritai nenurodė, dėl jų nepasisakė, todėl toks prašymas laikytinas nemotyvuotu bei atmestinas.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 75,00 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą sumą (5,00 Eur). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,24 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovus D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) S. P., gim. 2010 m. liepos 18 d., su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų.
Priteisti iš atsakovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,24 Eur (po 2,62 Eur) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.