- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-853-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07682-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- A. P., D. P., S. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) A. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams A. P., D. P. ir S. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas T. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus D. P., A. P. ir S. P. iš nekilnojamo turto objekto, t. y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad antstolės V. M. 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Ankstesnė buto savininkė atsakovė D. P. ir jos sutuoktinis atsakovas A. P. buto varžytinių neginčijo. Ieškovas negali naudotis, nes atsakovė D. P. ir jos šeimos nariai atsisako geruoju išsikeldinti iš ieškovui priklausančio buto ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip buto savininko teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovai D. P. ir A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkinamas, atidėti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių.
4. Atsakovai nurodė, jog neginčija, kad ieškovas 2020 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo buto. Atsakovų įsitikinimu, ieškovui 2020 m. kovo 4 d. įregistravus nuosavybės teisę į ginčo butą, tarp ieškovo ir atsakovų susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi po to, kai ieškovas įsigijo butą, atsakovai toliau liko jame gyventi bei rūpinasi turtu, moka mokesčius už butui suteikiamas paslaugas ir buto eksploataciją. Ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių įspėjimo termino. Ieškovas įsigijo ne visą butą, o tik jo dalį, t. y. 74,86 m² iš 119,60 m². Ieškovas 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) valdo 3741/10000 buto dalį, butas neatidalintas, nenustatyta naudojimosi ir disponavimo tvarka, todėl ieškovas ir atsakovai butą valdu kartu, o ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus nepagrįstas. Atsakovai nurodė, kad bute gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai, atsakovų dukros R. V., M. V., nepilnametė dukra S. P. ir nepilnametė atsakovų vaikaitė A. V.. Atsakovai nuosavybės teise neturi jokių kitų gyvenamųjų patalpų, kuriose būtų užtikrina atsakovų nepilnametės dukters S. P. gyvenamoji vieta, todėl iškeldinimas pažeistų atsakovų nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą iškeldinti atsakovus iš turto, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Todėl ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš turto turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju ginčas yra susijęs su viena svarbiausių žmogaus teisių – teise į būsto neliečiamybę ir privalo būti atsižvelgta į atsakovo bei jo nepilnamečių vaikų, kuriuos bus prašoma iškeldinti iš turto, interesus.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime nurodė, kad nepritaria nepilnamečio vaiko iškeldinimui iš buto, taip pat nurodė, kad iškeldinimo atveju atsakovams neturint galimybės užtikrinti nepilnamečiam vaikui teisės į būstą, pareiga pasirūpinti vaiku tektų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė iškeldinti atsakovus D. P., A. P., S. P. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui T. B. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų; priteisė iš atsakovų D. P., A. P. lygiomis dalimis 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. B. naudai, taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. P., A. P., 5,24 Eur (po 2,62 Eur) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas laimėjo antstolės V. M. organizuotas antstolės varžytynės ir 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas faktiškai negalėjo ir negali naudotis jam teisėtai priklausiusiu turtu, nes jame gyvena buvę nekilnojamojo turto savininkai atsakovai D. P. ir A. P. kartu su savo šeima. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas bandė susisiekti su atsakovais telefonu, o 2020 m. kovo 10 d. išsiuntė atsakovams D. P. ir A. P. raginimą, ir prašė atsakovus geranoriškai išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų per tris kalendorines dienas, tokiu būdu gindamas savo teises į nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo ir toliau naudojasi patalpomis ir jų neatlaisvina.
8. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad bendras buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 74,86 m² ir būtent tokio ploto butą ieškovas įgijo 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovai įrodinėja, kad 44,74 m² dydžio antresolė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas ir atsakovams priklauso nuosavybės teise, todėl atsakovai negali būti iškeldinti iš buto, kad buto rekonstrukcijos metu, kuomet buvo įrengta 44,74 m² dydžio antresolė, atsakovai, kaip tuometiniai buto savininkai, turėjo teisę rekonstruoti statinį ir vėliau jį įteisinti ir, 2018 m. birželio 22 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad butas yra išsidėstęs per du aukštus ir bendras buto plotas yra 119,60 m².
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovai iki ginčo butą parduodant iš varžytinių nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įregistruotas didesnis buto plotas. Taip pat teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12798-861/2015 konstatavo, kad atsakovai nuo pat buto įsigijimo pradžios, t. y. 2005 m. gruodžio 13 d., turėjo siekti įregistruoti didesnįjį buto plotą, tačiau to nedarė; taip pat Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje konstatavo, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko patikslinti buto duomenis ir teisės aktų nustatyta tvarka juos įregistruoti, tačiau ploto pasikeitimo aplinkybėmis pradėjo atsikirtinėti tik, kai buvo pradėti išieškojimo veiksmai. Atsižvelgdamas į tai, teismas aplinkybę, kad atsakovės 2020 m. spalio 10 d. projektavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė parengti buto rekonstravimo techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, siekdama įteisinti 44,74 m² antresolę kaip atskirą Nekilnojamojo turto objektą, vertino kaip gynybinę poziciją. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis darė išvadą, kad atsakovai elgėsi neapdariai ir neįteisindami padidėjusio buto ploto veikė savo rizika, todėl atsakovų argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad 44,74 m² dydžio antresolė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, priklausantis atsakovams ir dėl šios priežasties atsakovai negali būti iškeldinti iš buto, atmetė kaip nepagrįstus.
10. Įvertinęs byloje esančius duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovas yra teisėtas ginčo buto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus; atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi nekilnojamuoju turtu, taip pažeisdami ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas atsakovams dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo teismo prašoma iškeldinti atsakovus iš ginčo turto, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.
11. Teismas, įvertinęs atsakovų argumentus dėl nepilnamečio vaiko teisės į būstą, pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų buvimo aplinkybė nepaneigia ieškovo, kaip savininko teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
12. Teismas atsakovų prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui atmetė, kadangi atsakovai aplinkybių, kuriomis galėtų būti grindžiama sprendimo vykdymo atidėjimo būtinybė, nenurodė, dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovai A. P. ir D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai taikė procesines normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė CPK 3 straipsnio 1 dalyje deklaruotų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų aiškinant ir taikant įstatymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
14.2. Byloje ginčo esmė ir dalykas yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte suformuota 48,35 kv.m antresolė, dėl kurios bendras buto plotas nuo 74,86 kv.m buvo padidintas iki 119,60 kv.m. Iš Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš 2020 m. kovo 3 d. varžytinių buvo parduotas 1 kambario 74,86 kv.m ploto butas (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir ieškovo nuosavybės teisės į butą pagrįstumo, kadangi ginčas tarp atsakovų ir varžytines vykdžiusios antstolės bei ieškovo kaip trečiojo asmens egzistuoja.
14.3. Neginčijamas ir akivaizdus faktas yra tas, kad antstolis varžytinėse pardavė, o ieškovas įgijo 74,86 kv.m ploto butą. Atsakovai pažymėjo, kad dėl tokio ploto buto jie nereiškia jokių pretenzijų ir netrukdo ieškovui nurodyto ploto butu naudotis.
14.4. Teismas nepagrįstai apdairumo ir rūpestingumo kriterijų netaiko nei antstolio, nei butą (jo dalį) įsigijusio asmens atžvilgiu.
14.5. Ginčo antresolės, kurios plotas yra 44,74 m² įregistravimas nekilnojamojo turto registre yra atsakovų teisė, bet ne pareiga. Priešingai antstoliui, kurio užsakymu buvo atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė (2018-06-22 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatytas esminis neatitikimas tarp parduodamo buto faktinio ploto ir konstrukcijos su nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsirado pareiga šiuos neatitikimus pašalinti taip, kad varžytinėse parduodamo turto esminiai požymiai atitiktų faktinę padėtį. Atsakovų manymu, antstolis privalėjo įgyvendinti jam CK 4.256 straipsnio 2 dalyje suteiktą teisę ir kreiptis į VĮ Registrų centras dėl ginčo antresolės įregistravimo.
14.6. Ieškovas, varžytinėse įsigijęs 74,86 m² ploto vieno aukšto butą, be jokio teisinio pagrindo pretenduoja į dviejų aukštų 119,60 kv. m. ploto butą.
14.7. Teismo išvada, kad ieškovas faktiškai negali naudotis jam teisėtai priklausančiu turtu, nes jame gyvena buvę turto savininkai su šeima, yra nepagrįstą. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovų į bylą pateiktu antstolio R. V. 2020 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių protokolu, iš kurio matyti, kad atsakovai naudojasi tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), 48,35 m² ploto patalpomis.
Atsiliepimas
15. Ieškovas T. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat neprijungti prie bylos atsakovų pateikto naujo įrodymo – UAB „Milimetras“ išduotos pažymos.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi jais iš esmės nėra ginčijamos skundžiamo sprendimo išvados, nėra nurodomo, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, nenurodyta, kokie motyvai pagrindžia pateikto naujo įrodymo pateikimo teisėtumą.
16.2. Apeliaciniu skundu atsakovai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
16.3. Ieškovas tinkamai įvykdė visas savo kaip varžytinių dalyvio ir jų laimėtojo pareigas.
16.4. Byloje esantis vykdomojoje byloje antstolės pavedimu parengtas 2018 m. birželio 22 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai patvirtina, kad vykdomojoje byloje tiek buto vertė, tiek pradinė kaina buvo nustatytos atsižvelgiant į visą faktinį buto plotą – 119,60 m². Atsakovai vykdymo procese neginčijo nustatytos buto vertės ir pradinės kainos antrosiose varžytinėse. Dėl nurodytų priežasčių jokie atsakovų interesai nebuvo pažeisti.
16.5. Dėl atsakovų teiginių, kad jie bute įrengė antresolę ir dėl to padidėjo buto plotas, ne kartą yra pasisakę teismai (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-12798-861/2015, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1396-661/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-509-794/2016). Atsakovai itin ilgą laiką iki nuosavybės teisių į butą praradimo aplaidžiai, nerūpestingai ir neteisėtai neįregistravo galimo buto ploto padidėjimo, dėl tokių savo veiksmų jie prisiėmė visą neigiamų pasekmių riziką.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujai pateikto įrodymo prijungimo prie bylos
15. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
16. Nagrinėjamu atveju, apeliantai prašo prijungti prie bylos UAB „Milimetras“ raštą dėl (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto parengimo ir derinimo eigos, kurį apeliantai įvardijo kaip pažymą. Pažymėtina, kad pateiktas dokumentas yra be datos, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo išduotas prašomas prijungti prie bylos dokumentas, tarp atsakovės D. P. ir UAB „Milimetras“ buvo pasirašyta 2020 m. spalio 10 d., todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai šio dokumento negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo šį įrodymą priimti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkindamas ieškovo ieškinį konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos negatoriniam ieškiniui pareikšti, t.y. kad ieškovas yra turto, iš kurio prašo iškeldinti atsakovus, savininkas, taip pat, kad jo, kaip turto savininko teisės, yra pažeistos; teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad 44,74 kv.m. dydžio ginčo bute įrengta antresolė yra atskiras turo objektas, į kurį nuosavybės teisių ieškovas neįgijo.
19. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad neginčija fakto, kad ieškovas 2020 m. kovo 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo būtent 74,86 kv. m. ploto butą, tačiau ieškovas be jokio teisinio pagrindo pretenduoja į visą dviejų aukštų 119,60 kv.m. ploto butą. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas 2020 m. kovo 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise į ginčo bute įrengtą 44,74 kv.m. antresolę.
20. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio 2020 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 74,86 kv.m., baigtumo procentas – 83 proc., kadastro duomenų nustatymo data – 2004 m. spalio 1 d. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2020 m. kovo 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2020 m. kovo 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 12 d. įvykusiose varžytinėse įgijo 1 kambario 74,86 kv.m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įgyjama turto dalis: 1/1 dalis. Iki turto pardavimo iš varžytinių minėtas butas laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. kovo 4 d. priklausė atsakovei D. P. Ieškovas 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi į antstolio V. M. kontorą dėl 2020 m. vasario 5 d. pranešimo dėl iškeldinimo iš buto įteikimo atsakovams. Atsakovai pranešimą atsisakė priimti, 2020 m. kovo 10 d. pranešimas išsiųstas atsakovams elektroniniu paštu. Ieškovas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų ir jų šeimos narių iškeldinimo iš neteisėtai užimamų ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų. Taip pat iš byloje esančio 2018 m. birželio 22 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad teismo ekspertas V. S., antstolės V. M. pavedimu, atlikdamas ginčo buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę nustatydamas buto rinkos vertę įvertino aplinkybę, kad ginčo buto faktinis plotas yra 119,60 kv.m. bei buto rinkos vertę paskaičiavo pagal faktinį buto plotą (119,60 kv.m.).
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas, paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Taigi, ieškovas, reikšdamas ieškinį iškeldinti asmenį iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, privalo įrodyti, kad patalpos, iš kurių siekia iškeldinti asmenį, priklauso ieškovui ir, kad iškeldintinas asmuo (atsakovas) neturi teisinio pagrindo naudotis šiomis patalpomis, o iškeldinamasis asmuo (atsakovas), nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, turi įrodyti, kad jis ginčo patalpomis naudojasi teisėtai.
23. Pažymėtina, kad pagal CK 4.262 straipsnyje įtvirtintą nuostatą į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
24. Priešingai nei teigia atsakovai, joks teisės aktas nenumato antstoliui pareigos prieš parduodant skolininko turtą iš varžytynių ištaisyti netiksliai viešame registre nurodytus iš varžytinių parduodamo turto duomenimis. Tokia pareiga (patikslinti nekilnojamojo turto daikto kadastro duomenis) tenka būtent turto savininkui (CK 4.254 straipsnio 5 punktas, 4.256 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Iš Turto pardavimo iš varžytinių akto nustatyta, kad ieškovas iš varžytinių įsigijo 1 kambario 74,86 kv.m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tokie ginčo buto duomenys, t.y., kad ginčo butas yra 1 kambario, jo plotas – 74,86 kv.m., yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Jokie ginčo buto kadastro duomenų pakeitimai nuo 2004 m. spalio 1 d. iki ginčo buto pardavimo iš varžytinių Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad iš varžytinių buvo parduota tik dalis ginčo buto, t.y. tik 74,86 kv.m. ploto buto dalis, o atsakovai liko 44,74 kv.m. ploto buto dalies (ginčo bute įrengtos antresolės) savininkais, kadangi atsakovams neįregistravus ginčo buto kadastro duomenų pakeitimo viešame registre, šie duomenys negali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis, o šių veiksmų neatlikimo pasekmės tenka patiems buvusiems buto savininkams, t.y. atsakovams.
26. Pažymėtina, kad antstolio R. V. 2020 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, priešingai nei teigia atsakovai apeliaciniame skunde, nepatvirtina jų nurodytų aplinkybių, kad atsakovai teisėtai naudojasi ginčo bute įrengta 44,74 kv.m. antresole ir netrukdo ieškovui naudotis jo įsigyta buto dalimi ir nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas iš varžytinių įsigijo visą ginčo butą, o ne jo dalį, kas aiškiai nurodyta turto pardavimo iš varžytinių akte. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ginčo bute įrengta ir Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas neįregistruota 44,74 kv.m. antresolė yra 2020 m. kovo 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui parduoto buto dalis, o ne atskiras nekilnojamojo turto objektas. Be to, ginčo buto pardavimo iš varžytinių metų nustatant ginčo buto rinkos vertę buvo atsižvelgta į faktinį ginčo buto plotą.
27. Apeliantai taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 2020 m. kovo 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, tačiau šią teismo išvadą paneigiančių duomenų nepateikė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismuose būtų nagrinėjamas toks šalių ginčas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
28. Apibendrindama nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo buto perleidimas yra teisėtas, kad ieškovas iš varžytinių įgijo visą, o ne dalį ginčo buto, atsakovai neįrodė, kad ginčo bute ar jo dalyje ir toliau gyvena teisėtai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių įvertino pateiktus į bylą įrodymus, tinkamai, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei panaikinti, nei pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų ieškovų naudai nepriteisiamos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.