Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. K. galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 5 mėnesiai ir A. K. paskirta galutinė 2 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuspręsta A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteista iš A. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 213,91 Eur žalos atlyginimo.

Nuspręsta nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. K.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį: jis, 2024 m. gruodžio 25 d., apie 0.22 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė sugyventinei E. U. į dešinę veido pusę bei galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, skeveldrinį dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį su nedideliu audinių prasiveržimu į viršutinio žandikaulio antį, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, nesuspaudžiančią galvos smegenų t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Manoma, kad teismas turėjo pagrindą atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Cituojamos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio bausmė neviršija BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyto laisvės atėmimo bausmės termino. Šiuo atveju teismas apeliantui paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir net nesvarstė galimybės atidėti jam paskirtos bausmės vykdymo. Manoma, kad anksčiau aptartos aplinkybės apie šio nusikaltimo padarymo motyvus, tai, kad nukentėjusioji neturi nuteistajam jokių pretenzijų ir jie ketina susituokti, yra pagrindas teismui svarstyti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Nepaisant to, kad nuteistasis yra ne kartą teistas, jis iš tiesų yra padaręs išvadas apie savo elgesį ir yra pasirengęs keisti savo elgesį (lankosi pas gydytojus, vartoja raminamuosius vaistus). Teismo prašoma patikėti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sutinka su bet kokiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir atsakingai pasižada vykdyti bet kokią jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse, sutinka, kad jam būtų paskirta intensyvi priežiūra.

7. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas iš esmės tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti bausmę, laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti, nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

11. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertino tai, kad A. K., kuris nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, būdamas daug kartų teistas, 2024 m. lapkričio 20 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, 2024 m. gruodžio 25 d. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

13. Įvertinęs aptartas A. K. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė gerokai didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus – 2 metus 6 mėnesius. Teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių. Kadangi A. K. nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, todėl teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, prie 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagrįstai iš dalies pridėjo minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 5 mėnesius, ir galutinę bausmę A. K. paskyrė 2 metus 1 mėnesį terminuoto laisvės atėmimo, po to, vadovaudamasis NK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į šią bausmę įskaitė A. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. kovo 24 d.).

14. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines A. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl daro išvadą, jog nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams ir 1 mėnesiui bausmė nėra per griežta. Atsižvelgdama į tai, jog naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį A. K. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, būdamas daug kartų teistas, daugiausiai už su fizinio smurto vartojimu susijusius nusikaltimus, tarp jų ir nužudymą, jam jau daug kartų buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju jo pageidaujama švelnesnė bausmė (paskiriant trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą) nuteistajam būtų akivaizdžiai per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

15. Apeliantas nepagrįstai mano, kad yra sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti.

16. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018, 2K-61-489/2025).??? Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).???

17. Taigi, priimdamas sprendimą visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau aptarta anksčiau, A. K. yra daug kartų teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nedirba, praėjus vos daugiau nei mėnesiui po to, kai 2024 m. lapkričio 20 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, 2024 m. gruodžio 25 d. vėl padarė panašaus pobūdžio nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Nors buvo nustatyta viena BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau buvo nustatytos ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose. Šios aplinkybės labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra itin socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai A. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti nėra teisinio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad apeliantas nurodo, jog nukentėjusioji jam atleido, jie ketina susituokti, jis dėl savo pykčio problemų pradėjo lankytis pas gydytojus ir vartoti raminamuosius vaistus, tokios išvados paneigti negali. Nors apeliantas teigia, kad sutinka, jog pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas jam būtų paskirta intensyvi priežiūra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį jis padarė kai jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, tačiau tai nuo naujo apysunkio smurtinio nusikaltimo padarymo jo nesustabdė.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Su šiuo apelianto teiginiu sutikti negalima.

19. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-180-303/2023).

20. Atsižvelgus į šio procesinio sprendimo 19 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors apeliantas teigia, kad jo pyktį išprovokavo pati nukentėjusioji, kuri be jo leidimo ir sutikimo paėmė jo telefoną, ir rado jame nuteistojo susirašinėjimą su kita moterimi, pradėjo ant jo šaukti, mėtyti įvairius daiktus, tai pripažino ir pati nukentėjusioji, tačiau tokie argumentai nagrinėjamu atveju niekaip nepatvirtina BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. yra būdingas smurtinis elgesys, teisiamajame posėdyje jis pats pripažino, kad prieš savo sugyventinę E. U. yra fiziškai smurtavęs ir anksčiau, taip pat pripažino, jog nukentėjusioji jo mobiliajame telefone iš tiesų aptiko jo žinutėmis vykusį susirašinėjimą su kita moterimi. Akivaizdu, kad sužinojusi tokią informaciją apie savo sugyventinį nukentėjusioji reagavo labai emocingai, tuo pasipiktino, tačiau toks jos elgesys nelaikytinas galėjusiu padaryti įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Šiuo atveju A. K., kuris susirašinėjo su kita moterimi, pats elgėsi amoraliai, ir neabejotinai turėjo valdyti savo emocijas (pyktį), susilaikyti nuo visiškai neadekvačios reakcijos į sugyventinės elgesį – fizinio smurto vartojimo, kuris nukentėjusiajai sukėlė sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. 2025 m. gegužės 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš A. K. valstybei priteistinos 125 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato D. Motužio užmokestis (t. 2, b. l. 132–135).

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

23. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės individualizavimą, kuris yra atmetamas. A. K. yra santykinai jauno, darbingo amžiaus, teisinė pagalba jam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. K. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nuteistojo prašoma valstybei priteisti pinigų suma (125 Eur) žymiai jo turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 125 Eur – valstybei.