Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Autovisla“ ir trečiojo asmens S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei MB „Autovisla“, trečiajam asmeniui S. Z., dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

1. Ieškovas V. R. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2024-09-02 CBP-10447) prašė nutraukti 2024 m. liepos 30 d. automobilio Audi A6 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir automobilis) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą ieškovo V. R. ir atsakovės MB „Autovisla“ (toliau – ir atsakovė), priteisiant ieškovui iš atsakovės 23 600 Eur, o automobilį grąžinant atsakovei nuosavybėn, kai atsakovė sumokės ieškovui 23 600 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė elgdamasi nesąžiningai pardavė ieškovui automobilį su paslėptais esminiais trūkumais ir suklastota automobilio rida. Atsakovė neišdavė jokio dokumento, kuris patvirtintų 5 100 Eur grynųjų pinigų atsakovei perdavimo faktą.

3. Atsakovė MB „Autovisla“ ir trečiasis asmuo S. Z. (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepimu į ieškinį (2024-11-11 DOK-67882) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ieškovui nurodė visus automobilio trūkumus, buvo susitarta, kad atsakovė trūkumų nešalins. Ieškovas neįrodė, kad jis perdavė atsakovei 5 100 Eur grynųjų pinigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) nutraukė ieškovo ir atsakovės 2024 m. liepos 30 d. sudarytą transporto priemonės „Audi A6“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį; 2) taikė restituciją: įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei automobilį, o atsakovę grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą 23 600 Eur sumą; 3) priteisė iš atsakovės ieškovui 2 533,07 Eur ir trečiajam asmeniui UAB „Tuvlita“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 29,33 Eur pašto išlaidų.

5. Įvertinęs, kad atsakovė yra verslininkė, o ieškovas įsigijo automobilį savo poreikiams tenkinti, kurie nėra susiję su ieškovo verslu, prekyba, amatu ar profesija, teismas darė išvadą, kad šalys 2024 m. liepos 30 d. sudarė vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

6. Įvertinęs, kad ieškovas Ukrainos pilietis, bendrauja rusų kalba, teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškovas perskaitė ir suprato sudarytos sutarties turinį. Teismas sprendė, kad atsakovė žinojo, jog ieškovas nemoka lietuvių kalbos ir negalėjo perskaityti, suprasti pirkimo-pardavimo sutarties.

7. Iš duomenų visumos, teismas darė išvadą, kad ieškovas už perkamą automobilį sumokėjo 23 600 Eur, 2024 m. liepos 17 d. perdavė 2 000 Eur, 2024 m. liepos 30 – 31 00 Eur grynais pinigais, o 18 500 Eur pervedė į sąskaitą.

8. Teismas darė išvadą, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjęs ridos klastojimo atvejis yra esminis, apie juos ieškovas sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai informuotas, o atsakovė neįrodė, jog apie ridos persukimą informavo ieškovą. Ieškovui neatskleistas šis automobilio trūkumas galėjo turėti lemiamos reikšmės ieškovui apsisprendžiant, ar pirkti ginčo automobilį, ir ar pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti 2024 m. liepos 30 d. sutartyje numatytomis sąlygomis. Kadangi paaiškėję automobilio trūkumai laikytini esminiais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, tai sudarė pagrindą nutraukti 2024 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 23 6000 Eur sumokėtą automobilio kainą, o atsakovei grąžinti automobilį.

9. Teismas įvertino tai, kad automobilio trūkumai paaiškėjo praėjus vos kelioms dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kai ieškovas pamatė odometro rodmenis ir nuvyko į autoservisą patikrinti automobilio, kur buvo nustatyta ir daugiau trūkumų. Būtent atsakovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą ieškovui.

10. Teismas nustatė, kad S. Z. neturėjo įgaliojimo pirkti automobilį iš MB „Autožirnis“. Ant sutarties tarp MB „Autožirnis“ ir MB „Autovisla“ nėra ir paties S. Z. parašo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovė MB „Autovisla“ ir trečiasis asmuo S. Z. apeliaciniu skundu (2026-01-23 DOK-4117) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

11.1 Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas nesuprato sutarties turinio. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neturėjo absoliučiai jokio lietuvių kalbos supratimo. Ieškovas nuo 2024 m. kovo 8 d. yra Lietuvoje veikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Ieškovas turėjo pakankamai patirties, kad jam būtų suprantamas sudaromos sutarties turinys. Ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tikėtina yra sudarinėjęs automobilių pirkimo pardavimo sutartis. Iki sutarties sudarymo jis buvo sudaręs kito automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove. Ieškovui turint patirties perkant automobilius, jam negalėjo būti nežinoma, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodoma automobilio rida, ir kad rida nurodyti naudojamas trumpinys „km“. Sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kad sutartis ieškovo buvo pasirašyta du kartus – sutarties pabaigoje ir prie papildomo prierašo.

11.2 Pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, jog asmuo nemoka lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-443/2012, 2022 m. spalio 4 d. nutartiį civilinėje byloje Nr. 2A-558-407/2022). Nors šis išaiškinimas tiesiogiai ir nėra taikytinas šioje byloje, nes sutartis nėra ginčijama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnį, ir šioje byloje vien ta aplinkybė, jog ieškovas nemoka lietuvių kalbos (arba jo lietuvių kalbos žinios sutarties sudarymo metu buvo ribotos), nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad ieškovas nesuprato absoliučiai viso sutarties turinio, ir kad remiantis šia išvada gali būti paremiamas visas sprendimas, nesigilinant net į pačios sutarties turinį.

11.3 Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo pareigą dėl automobilio kainos ir ieškovo mokėjimų. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad ieškovas sumokėjo atsakovei avansu 5 100 Eur grynaisiais pinigais, ir kad automobilio kaina buvo 23 600 Eur, o ne 18 500 Eur. Ieškovui teigiant, kad jis perdavė atsakovei 5 100 Eur grynaisiais pinigais, ieškovui tenka pareiga įrodyti būtent tokios sumos grynųjų pinigų perdavimą. Teismas sprendimą priėmė remdamasis ieškovo ir liudytojo V. M. paaiškinimais, nereikalaujant jokių objektyvių rašytinių įrodymų pateikimo. Negali būti reikalaujama iš atsakovės ir trečiojo asmens įrodyti neigiamas aplinkybes, nes tokių aplinkybių objektyviai negalima įrodyti.

11.4 Papildomai atsižvelgtina į Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-814-855/2025, kurioje pasisakyta dėl grynųjų pinigų perdavimo aplinkybių vertinimo. Minėtos bylos aplinkybės artimos nagrinėjamai bylai, nes: (i) byloje nėra jokių rašytinių įrodymų dėl 5100 Eur grynųjų pinigų perdavimo atsakovei ar trečiajam asmeniui; (ii) ginčo šalių pozicijos yra kardinaliai priešingos ir įrodinėjamos šalių paaiškinimais, taip pat suinteresuoto liudytojo V. M. (ieškovo asmeninio draugo ir darbuotojo – šis liudytojas turi asmeninį suinteresuotumą padėti ieškovui kaip draugui ir kaip darbdaviui, nes jį ir ieškovą sieja pavaldumo santykiai) paaiškinimais.

11.5 Ieškovo veiksmai neprašant raštu įforminti grynųjų pinigų perdavimo negali būti vertinami kaip protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartą atitinkantys veiksmai.

11.6 Netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai nustačius grynųjų pinigų perdavimo faktą, teismas netinkamai vertino šalių, liudytojų paaiškinimus.

11.7 Atsakovei apžiūrėjus automobilį ir paaiškėjus aplinkybėms apie atsuktą ridą ir nustatytus defektus, trečiajam asmeniui žodžiu aptartus su ieškovu, buvo sumažinta automobilio kaina iki 18 500 Eur. Visą šią automobilio kainą ieškovas sumokėjo atsakovei pavedimu. Vien tai, kad atsakovė už parduodamus automobilius imdavo avansą, savaime jokia apimtimi negali patvirtinti avanso sumokėjo šiuo atveju. Nors atsakovė už parduodamus automobilius imdavo avansą, kadangi ieškovas iš atsakovės pirko jau ne pirmą automobilį, šiuo atveju ir poreikio mokėti avanso nebuvo.

11.8 Apie tai, jog automobilio rida nėra apie 83 000 km atsakovė, trečiasis asmuo informavo ieškovą telefonu ir atskirai tai buvo pažymėta ir sutarties sudarymo metu pačioje sutartyje, o 400 000 km skaičius buvo įrašytas, nes automobilio rida buvo atsukta ir tikroji rida nebuvo žinoma. Sutartyje nurodžius, kad automobilio rida yra 400 000 km, ieškovui negalėjus nesuprasti sutarties turinio, negali būti jokio pagrindo kalbėti apie ridą, kaip esminį automobilio trūkumą ar paslėptą defektą. Iki sutarties sudarymo nustatytas ridos atsukimo faktas, apie jį pranešus ieškovui bei tai nurodžius sutartyje, negali būti laikoma priežastimi nutraukti sutartį.

11.9 Teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas ir dalyje dėl kitų automobilio techninių trūkumų. Sutarties sudarymo metu šalys aptarė automobilio trūkumus, jie buvo nurodyti sutartyje ir ieškovas parašu patvirtino, kad jam automobilio trūkumai yra žinomi. Dėl to atsakovė, kaip pardavėja, neprivalėjo įrodinėti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą, t. y. automobilis buvo parduodamas su trūkumais. Atsakovė nežadėjo ieškovui, kad automobilis veiks kaip naujas, kad automobilio nereikės remontuoti ar kad ieškovas neturės patirti jokių išlaidų, susijusių su automobilio remontu ir priežiūra. Ieškovas negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių dėl automobilio nepriekaištingo veikimo be papildomų išlaidų.

11.10 Teismas sprendime padarydamas išvadą, kad trečiasis asmuo net neturėjo įgaliojimo pirkti automobilį iš MB „Autožirnis“, užėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Aplinkybės dėl trečiojo asmens įgaliojimų atsakovės vardu pirkti automobilį iš MB „Autožirnis“ nėra šios bylos dalykas, ieškovas šiomis aplinkybėmis nesirėmė.

12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2026-02-04 DOK-6215) prašo atmesti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

12.1 Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

12.2 Apeliantams būdinga elgtis nesąžiningai ir tą patvirtina viešoje erdvėje (https://rekvizitai.vz.lt/imone/autovisla/atsiliepimai/) patalpinti pirkėjų, pirkusių automobilius iš MB „Autovisla“, komentarai, kuriuose nepatenkinti pirkėjai taip pat nurodė, kad nusipirko automobilius su suklastota automobilio rida.

12.3 Apeliantei MB „Autovisla” ši byla nėra vienintelė, kuri susijusi su parduotais automobiliais. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3228-432/2025 atmetė MB „Autovisla” atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6086-1177/2025 išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Minėtos nutarties 6 punkto, suinteresuoto asmens MB „Autovisla“ atstovas vadovas S. Z., t.y. S. Z., teismo posėdžio metu nurodė, kad „… Buvo atsiradę keli pirkėjai, tačiau šio automobilio yra atsukta rida … .” Pažymėtina, kad V. K. taip pat nusipirko automobilį su suklastota rida – ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl V. K. kreipėsi į teismą. Be to, kaip matyti iš šios bylos (teisminio proceso Nr. 2-49-3-01649-2024-6) aplinkybių, MB „Autovisla” nevykdė taikos sutarties ir negrąžino pinigų pareiškėjui V. K., o automobilį pasisavino. Pasirodo, paėmęs grąžintą automobilį, S. Z. jį pradangino. Dėl šio fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

12.4 Apeliantai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl ieškovas kreipėsi į apeliantus dėl ginčo automobilio grąžinimo, o po to į teismą, jei ieškovas tikrai žinojo, kad automobilio rida suklastota, ir kad automobilis turi esminių trūkumų. Byloje esantys įrodymai, kurių apeliantai apeliaciniame skunde net neaptarė ir dėl jų nepasisakė, patvirtina, kad ieškovas nei prieš perkant ginčo automobilį, nei šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo apie suklastotą ridą ir automobilio trūkumus. Tai, jog ginčo automobilio rida nėra 84 124 km ieškovas sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 5 d., jau po ginčo sutarties sudarymo – sužinojęs apie tai, ieškovas nusiuntė S. Z. automobilio prietaisų skydelio nuotrauką, skambino jam ir siekė susitikti dėl automobilio grąžinimo. Šių aplinkybių apeliantai neneigia. Jei, kaip teigia apeliantai, ieškovas žinojo apie automobilio trūkumus, tai kodėl ieškovas stebėtųsi automobilio kompiuteryje rastomis klaidomis, būtų siuntęs rastas klaidas S. Z..

12.5 Tai, kad apeliantai yra itin nesąžiningai, aiškiai patvirtina ir ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutarties konstrukcija ir kokios sąlygos į ją buvo įrašytos. Grafoje „Rida, km” pirmas simbolis yra ne skaičius „4”, o raidė „H” – ji yra analogiška raidei „H” sudarančią vieną iš SDK raidžių: ATHNFTRA. Kaip ranka S. Z. rašo skaičių „4” matosi iš „Dokumento numerio”: kaip matyti, „H” ir „4” akivaizdžiai skiriasi. Ar toliau grafoje „Rida, km” po „H” raidės įrašyti skaičiai „0” (nulis) ar raidės „O” (kaip obuolys) - neįmanoma atskirti.

12.6 S. Z. 2024 m. liepos 16 d. atsiuntė ieškovui žinutę, jog ginčo automobilio rida yra 83 000 km. Ieškovui buvo svarbi automobilio rida, ir, kaip matyti iš susirašinėjimo, ieškovas ridos klausė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad prie ginčo automobilio kompiuterio buvo prisijungta 2024 m. liepos 22 d. Kaip paaiškino parodymus davęs specialistas V. M., ši data parodo, kada buvo prisijungta prie automobilio kompiuterio ir buvo keisti kompiuterio duomenys. Taip pat aiškiai nurodyta, kad aptiktas ridos atsukimas (Event 4 Roll Back detection). Tai reiškia, kad prie kompiuterio buvo prisijungta ir rida atsukta jau tuo metu, kai automobilis buvo Lietuvoje. Jeigu prie ginčo automobilio kompiuterio buvo prisijungta ir manipuliuojama jo duomenimis tuo metu, kai automobilis buvo jau apeliantų žinioje, t. y. 2024 m. liepos 22 d., kaip S. Z. apie suklastotą ridą sužinojo tariamai tik 2024 m. liepos 30 d.?

12.7 Ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokios informacijos ir jokių duomenų, kad automobilio rida neatitinka ridos, esančios automobilio prietaisų skydelyje, kad rida yra suklastota, taip pat, kad ieškovas sutinka pirkti automobilį su suklastota rida.

12.8 Apeliantų aiškinimas, kad neturint rašytinių įrodymų dėl grynais pinigais sumokėtos kainos, negalima įrodyti kainos sumokėjimo ir pirkėjas netenka teisės į sumokėtos kainos grąžinimą, yra ydingas ir neatitinka egzistuojančios tikrovės. Tokiu atveju būtų įtvirtintas nesąžiningumo teisėtumas. Nesąžiningi automobilių pardavėjai tuo naudotųsi ir nesąžiningai pelnytųsi apgautų pirkėjų sąskaita. Nes nėra neįprasta, kad automobiliais prekiaujantys asmenys, nenori mokėti mokesčių valstybei ir slepia gautas pajamas, t. y. sutartyse nurodo mažesnę kainą. Šiuo atveju ieškovas sumokėjo, pasitikėdamas S. Z. ir neabejodamas jo sąžiningumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys ir nutraukta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, taikyta restitucija įpareigojant pirkėją grąžinti automobilį pardavėjai, o pardavėją grąžinti sumokėtą kainą pirkėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. MB „Autovisla“ direktorė nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2025 m. vasario 20 d. buvo E. Z., S. Z. sutuoktinė, o nuo 2025 m. vasario 26 d. – direktorius S. Z. (Juridinių asmenų registro duomenys).

16. Atsakovė 2024 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš MB „Autožirnis“ transporto priemonę audi A6 už 18 000 Eur (2 t. 2 l.), rida nenurodyta, apmokėta 2024 m. birželio 3 d. dviem mokėjimo nurodymais 13 000 Eur ir 5 000 Eur (2 t. 103-104 l.).

17. Ieškovo V. R. ir atsakovės 2024 m. liepos 30 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t. 12 l.) nurodyta, kad ieškovas iš atsakovės MB „Autovisla“ už 18 500 Eur nupirko automobilį Audi A6, eilutėje „Rida, km“ ranka įrašytas tekstas „HOOOOO“. Pastabose (spausdintu tekstu) nurodyta: „transporto priemonė parduota be garantijos, už naudoto automobilio techninę būklę pardavėjas neatsako, yra suteikta visa turto valdymui ir naudojimui reikalinga dokumentacija ir priimta tiesiogiai iš pardavėjo. Pasirašius šią sutartį pirkėjo pateiktos pretenzijos pardavėjui dėl transporto priemonės gedimų ir techninės būklės nepriimamos. Variklio, pavarų dėžės defektas, pakeistas smagratis (restauruotas). Variklio, pavarų dėžės defektas. Rida klientui yra žinoma.“ Pastabose ranka įrašytas tekstas: „Su automobilio trūkumais susipažinau, pretenzijų neturiu. Kaina sąskaitoje nurodyta teisinga“. Po šiuo įrašu ranka (kitu braižu) įrašyta „V. R.“ ir parašas. Nurodyta, kad transporto priemonę pardavė E. Z., pirko V. R. (vardai ir pavardės įrašyti ranka).

18. 2024 m. liepos 30 d. dviem mokėjimo nurodymai ieškovas atsakovei sumokėjo 9 500 Eur ir 9 000 Eur (1 t. 13-14 l.).

19. 2024 m. rugpjūčio 27 d. MB „Autobaltos sistemos“ ieškovo užsakymu atliko transporto priemonės Audi A6 kompiuterinę diagnostiką ir dyzelinio variklio diagnostiką. Užsakymo atlikimo akte Nr. 1550 nurodyti užsakovo nusiskundimai – pageidavimai (užvedus variklis dreba, metalinis garsas ir variklio vidaus skyriaus, padaryti diagnostiką ir paruošti preliminarią sąmatą); pateiktos vykdytojo rekomendacijos: „Neteisingi duomenys (suprogramuoti automobilyje) ekologinės sistemos suodžių filtro (DPF), išoriškai jo pažeidimų nesimato, tačiau sistema atjungta ir neveikia. DPF filtro 8W0 254 751 C kaina 7 726,40 Eur. Garsai iš variklio panašūs į paskirstymo mechanizmo, paskirstymo grandinės kmpl kaina 1 500 Eur, papildomų medžiagų (tarpinių, aušinimo jungių, eksploatacinių medžiagų) apie 2 000 Eur, darbo kaina 2 500 Eur. Taip pat dėl vibracijos reikėtų tikrinti kuro sistemą. Purkštuko kaina 059 130 277 FD 973,55 Eur. Automobiliui su rida 84 228 km šitie mazgai ir dalys greičiausiai savo resurso dar nebūtų išdirbę ir jų nereiktų nei tikrinti, nei keisti, nei remontuoti“ (1 t. 16 l.).

20. 2025 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta transporto priemonės Audi A6 ridos diagnostikos ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Specialistas į pateiktus klausimus atsakė, kad tikros ridos nustatyti nėra galimybės; paskutinė rida su data – 2024-05-06 yra 348 516 km, vėliau dar fiksuota 359 269 km, tačiau nėra aišku, prie kokios datos. Automobilio Audi A6 rida neatitinka fiksuotos ridos (83393 km) atliekant šio automobilio privalomąją techninę apžiūrą; rida atsukama naudojant diagnostinius/programavimo prietaisus, tiksli ridos klastojimo data nėra aiški, iš pateikto diagnostinio protokolo matyti, kad fiksuota rida buvo ženkliai didesnė negu šiuo metu fiksuojama rida automobilyje, tačiau tikslios ridos klastojimo datos nesimato (2025-09-09 DOK-46337).

21. UAB „Tuvlita“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 013-0285335 nurodyta, kad Audi A6 apžiūra atlikta 2024 m. liepos 30 d. ir techninė apžiūra galioja iki 2026 m. liepos 30 d. Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Nėra gesintuvo ir pirmosios pagalbos rinkinio. Rida 83 393 km. Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t. 15 l., 2 t. 92-93 l.).

22. Ieškovo pateikti automobilių serviso „Autobaltos sistemos“ ginčo automobilio kompiuterinės sistemos 2024 m. rugpjūičo 26 d. duomenys, jog paskutinį kartą prie automobilio Audi A6 duomenų buvo prisijungta 2024 m. liepos 22 d. 06.50.38 val., aptiktas automobilio ridos atsukimas (2 t. 109-127 l.).

23. Ieškovo pateiktoje ginčo automobilio Carvertical ataskaitoje dėl ginčo automobilio ridos klastojimo (3 t. 25-29 l.), nurodyta, kad rida 2023 metų liepos mėnesį buvo 306 175 km, o 2024 metų liepos mėnesį – 83 393 km.

24. Byloje esantis šalių susirašinėjimas dėl automobilio Audi A6.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantai neginčija, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą vartotoju, ir kad taikė vartojimo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo argumentų plačiau nepasisako ir jų nevertina, be to, laiko juos pagrįstais nagrinėjamo ginčo atveju.

26. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesuprato sutarties turininio. Apeliantų teigimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neturėjo absoliučiai jokio lietuvių kalbos supratimo: jis nuo 2024 m. kovo 8 d. yra Lietuvoje veikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tikėtina yra sudarinėjęs automobilių pirkimo pardavimo sutartis, anksčiau buvo sudaręs su atsakove kito automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jam turint patirties perkant automobilius, negalėjo būti nežinoma, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodoma automobilio rida ir jai naudojamas trumpinys „km“. Sprendime neatsižvelgta į tai, kad sutartį ieškovas pasirašė du kartus, sutarties pabaigoje ir prie papildomo prierašo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas nemoka lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis nesuprato absoliučiai viso sutarties turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų visumos teisinio pagrįstumo.

27. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam išduotas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (1 t. 11 l.). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovas yra 2019 m. spalio 11 d. įregistruoto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2024 m. kovo 7 d., įmonės veiklos tikslai ir rūšys – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila (2 t. 105-107 l.). Kaip paaiškino ieškovas, to nepaneigė ir apeliantai, nors ieškovas ir yra Lietuvoje įregistruoto juridinio asmens vadovas, tačiau darbuotojai yra Ukrainos piliečiai, ieškovas bendrauja ne lietuvių kalba, tik nuo naujų metų pradėjo mokytis lietuvių kalbą. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys bendravo rusų kalba. Liudytojas V. M., serviso „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taip pat patvirtino, kad su ieškovu kalbėjo rusų kalba.

28. Iš ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad visa sutartis yra spausdinta, tačiau duomenys apie transporto priemonę surašyti ranka. Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad S. Z. labai skubėjo, tik „pakišo“ pasirašyti ieškovui sutartį ir ją greit paėmė, nepildė ir nedavė ieškovui antrojo sutarties egzemplioriaus.

29. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė žinojo, jog ieškovas nemoka lietuvių kalbos, negalėjo perskaityti ir suprasti sutarties teksto, juolab, kad dalis sutarties teksto atspausdintas, o dalis jo surašytas ranka.

30. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo pareigą dėl automobilio kainos ir ieškovo mokėjimų. Apeliantai ginčija teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieškovas sumokėjo atsakovei avansu 5 100 Eur grynaisiais pinigais, ir kad automobilio kaina buvo 23 600 Eur, o ne 18 500 Eur. Ieškovas neįrodė 5 100 Eur grynųjų pinigų perdavimo atsakovei. Teismo sprendimas grindžiamas ieškovo ir liudytojo V. M. (ieškovo darbuotojo ir draugo) paaiškinimais, nesant objektyvių rašytinių įrodymų. Atsakovė ir trečiasis asmuo negali įrodyti neegzistuojančių aplinkybių. Ieškovo veiksmai, neprašant raštu įforminti grynųjų pinigų perdavimo, neatitinka protingo ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Aplinkybė, kad atsakovė už parduodamus automobilius imdavo avansą, nepatvirtina avanso mokėjimo šiuo atveju. Ieškovas iš atsakovės pirko jau ne pirmą automobilį, todėl šiuo atveju nebuvo poreikio mokėti avansą. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

31. Iš ieškovo susirašinėjimo su S. Z. whatsapp programėle matyti, kad ieškovas jau 2024 m. liepos 17 d. tarėsi dėl susitikimo su S. Z.. Labiau tikėtina, kad susitikimo tikslas buvo perduoti avansą už automobilį, nes apeliantai nepaaiškino, dėl ko S. Z. turėjo susitikti su ieškovu, jei tuo metu, kaip jis pats teigė ieškovui, automobilis dar nebuvo atvežtas į Lietuvą.

32. Liudytoja E. Z. (automobilio pardavimo metu buvusi „Autovisla“ direktore) teismo posėdyje patvirtino, kad už parduodamus automobilius „Autovisla“ imdavo avansą. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. M., kuris nors ir nematė 2 000 Eur perdavimo, patvirtino, kad jam ieškovas paskambino 2024 m. liepos 16 d. ir pasakė, kad kitą dieną, 2024 m. liepos 17 d., turi nuvežti užstatą S. Z. už perkamą automobilį. Įvertinus minėtus įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovas už ginčo automobilį buvo sumokėjęs 5 100 Eur.

33. Ginčo sutartyje automobilio kaina nurodyta 18 500 Eur, tačiau susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė automobilio kainą nurodė esant 23 800 (1 t. 136 l.). Nors apeliantai teigia, kad ieškovą iš anksto supažindinus su automobilio trūkumais buvo padaryta nuolaida, tačiau MB „Autobaltos sistemos“ 2024 m. rugpjūčio 27 d. užsakymo atlikimo aktas, atlikus ginčo transporto priemonės Audi A6 kompiuterinę diagnostiką ir variklio diagnostiką, patvirtina, kad nustatyti defektai ir jų šalinimo išlaidos yra gerokai didesni, nei padaryta nuolaida.

34. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad šalys dėl automobilio kainos nesiderėjo. Apeliantai priešingų duomenų nepateikė. Ieškovo sumokėtas 5 100 Eur avansas ir likusi pervesta 18 500 Eur suma, įvertinus 200 Eur sumą (kuria, ieškovo teigimu, atsakovas sumažino automobilio kainą sudarant sutartį) atitinka šalių susirašinėjime nurodytą automobilio pardavimo kainą – 23 800 Eur.

35. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad apeliantų aiškinimas, jog neturint rašytinių įrodymų dėl grynais pinigais sumokėtos kainos dalies, negalima įrodyti kainos sumokėjimo ir pirkėjas netenka teisės į sumokėtos kainos grąžinimą, yra ydingas ir neatitinka egzistuojančios tikrovės. Tokiu atveju būtų įtvirtintas nesąžiningumo teisėtumas. Nesąžiningi automobilių pardavėjai tuo naudotųsi ir nesąžiningai pelnytųsi apgautų pirkėjų sąskaita.

36. Nors apeliantai mini Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-814-855/2025, tačiau teismas nurodyta nutartimi nesuformulavo jokios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, nesukūrė precedento, o tiesiog nurodė, kaip vertina konkrečias bylos aplinkybes. Priimant spendimą turi būti atsižvelgta ir įvertinta konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Be to, yra ir kitokios praktikos dėl grynųjų pinigų perdavimo vertinimo, neturint tai patvirtinančio rašytinio įrodymo.

37. Kiekviena sutarties šalis sudarydama sutartį turi elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Nesąžiningos šalies elgesys negali būti ginamas, nes tokiu būdu būtų skatinamas (toleruojamas) nesąžiningų sutarčių sudarymas.

38. Byloje esančių įrodymų visuma (šalims yra žinoma ir apeliacinės instancijos teismo nekartojama) pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad ieškovas už perkamą automobilį Audi A6 sumokėjo 23 600 Eur; ieškovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad už ginčo automobilį mokėjo 23 600 Eur, iš kurių 5 100 Eur grynaisiais pinigais. Duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo paaiškinimų nuoseklumu, atsakovė nenurodė ir nepagrindė.

39. Apeliantų teigimu, apie tai, jog automobilio rida nėra apie 83 000 km, atsakovė, trečiasis asmuo informavo ieškovą telefonu ir atskirai tai buvo pažymėta ir sutarties sudarymo metu pačioje sutartyje, o skaičius 400 000 km buvo įrašytas, nes automobilio rida buvo atsukta ir tikroji rida nebuvo žinoma. Sutartyje nurodžius, kad automobilio rida yra 400 000 km, ieškovui negalėjus nesuprasti sutarties turinio, nėra jokio pagrindo ridą vertinti kaip esminį automobilio trūkumą ar paslėptą defektą. Iki sutarties sudarymo nustatytas ridos atsukimo faktas, apie jį pranešus ieškovui ir tai nurodžius sutartyje, negali būti laikoma priežastimi nutraukti sutartį. Teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas ir dėl kitų automobilio techninių trūkumų. Sutarties sudarymo metu šalys aptarė automobilio trūkumus, jie buvo nurodyti sutartyje, ieškovas parašu patvirtino, kad jam automobilio trūkumai yra žinomi. Dėl to atsakovė kaip pardavėja, neprivalėjo įrodinėti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą, t. y. automobilis buvo parduodamas su trūkumais. Atsakovė nežadėjo ieškovui, kad automobilis veiks kaip naujas, kad automobilio nereikės remontuoti ar kad ieškovas neturės patirti jokių išlaidų, susijusių su automobilio remontu ir priežiūra. Ieškovas negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių dėl automobilio nepriekaištingo veikimo be papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

40. CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

41. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje (1 t. 12 l.) nurodyta, kad ieškovas V. R. iš atsakovės MB „Autovisla“ už 18 500 Eur nupirko automobilį Audi A6. Sutartyje nurodyta, kad automobilio rida yra 400 000 km (ranka nurodant ridos duomenis įrašyta „HOOOOO“). Pastabose (spausdintu tekstu) nurodyta: „transporto priemonė parduota be garantijos, už naudoto automobilio techninę būklę pardavėjas neatsako, yra suteikta visa turto valdymui ir naudojimui reikalinga dokumentacija ir priimta tiesiogiai iš pardavėjo. Pasirašius šią sutartį pirkėjo pateiktos pretenzijos pardavėjui dėl transporto priemonės gedimų ir techninės būklės nepriimamos. Variklio, pavarų dėžės defektas, pakeistas smagratis (restauruotas). Variklio, pavarų dėžės defektas. Rida klientui yra žinoma.“ Pastabose ranka įrašytas tekstas: „Su automobilio trūkumais susipažinau, pretenzijų neturiu. Kaina sąskaitoje nurodyta teisinga“. Po šiuo įrašu ranka (kitu braižu) įrašyta „V. R.“ ir parašas. Nurodyta, kad transporto priemonę pardavė E. Z., pirko V. R. (vardai ir pavardės įrašyti ranka).

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

43. Nors minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovės teigimu, buvo atskleista automobilio rida ir kiti trūkumai, tačiau kaip nustatyta aukščiau, ieškovas yra Ukrainos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, neišmanantis jos gramatikos, sutartyje yra tik jo parašas; ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis nesupranta/nemoka lietuvių kalbos. Be to, įrašai apie automobilio duomenis atlikti ranka, eilutėje ties spaudintu tekstu „Rida, km“ įrašyta ranka „HOOOOO“, kas dar labiau apsunkina lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui suprasti sutarties turinio esmę. Ieškovui nesuprantant lietuvių kalbos, atsakovė neužtikrino CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos aiškiai ir suprantamai suteikti visą vartotojui būtiną informaciją.

44. Aplinkybes dėl klaidingos automobilio ridos patvirtina ieškovo ir liudytoju apklausto V. M. paaiškinimai, ieškovo ir S. Z. 2024 m. rugpjūčio 5 d. susirašinėjimas, autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, specialisto V. M. (kuris nustatė automobilio trūkumus) paaiškinimai teisme. Automobilių serviso „Autobaltos sistemos“ automobilio kompiuterinės sistemos duomenimis, prie ginčo automobilio duomenų paskutinį kartą buvo prisijungta 2024 m. liepos 22 d. 06.50.38 val., aptiktas automobilio ridos atsukimas. Automobilio ridos suklastojimą taip pat patvirtina ir ginčo automobilio Carvertical ataskaita, iš kurios matyti, kad rida 2023 metų liepos mėnesį buvo 306 175 km, o 2024 metų liepos mėnesį – 83 393 km (3 t. 25-29 l.). 2025 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta transporto priemonės Audi A6 ridos diagnostikos ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Specialistas į pateiktus klausimus atsakė, kad tikros ridos nustatyti nėra galimybės; paskutinė rida su data – 2024-05-06 yra 348 516 km, vėliau dar fiksuota 359 269 km, tačiau nėra aišku, prie kokios datos. Automobilio Audi A6 rida neatitinka fiksuotos ridos (83393 km) atliekant šio automobilio privalomąją techninę apžiūrą; rida atsukama naudojant diagnostinius/programavimo prietaisus, tiksli ridos klastojimo data nėra aiški, iš pateikto diagnostinio protokolo matyti, kad fiksuota rida buvo ženkliai didesnė, negu šiuo metu fiksuojama rida automobilyje, tačiau tikslios ridos klastojimo datos nesimato (2025-09-09 DOK-46337).

45. Ieškovui paklausus automobilio ridos, S. Z. 2024 m. liepos 16 d. atsiuntė ieškovui žinutę, jog ginčo automobilio rida yra 83 000 km (1 t. 136 l.). Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, prie ginčo automobilio kompiuterio buvo prisijungta 2024 m. liepos 22 d. Kaip paaiškino parodymus davęs specialistas V. M. (autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ vadovas), ši data parodo, kada buvo prisijungta prie automobilio kompiuterio ir buvo keisti kompiuterio duomenys. Taip pat nurodyta, kad aptiktas ridos atsukimas (Event 4 Roll Back detection). Tai reiškia, kad prie kompiuterio buvo prisijungta ir rida atsukta jau tuo metu, kai automobilis buvo Lietuvoje. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad atsakovei tapo žinoma, kad automobilio rida atsukta, 2024 m. liepos 30 d.; atsakovė negali pasakyti, kodėl sutartyje nurodė kitą automobilio ridą, negu specializuotam servise; negali pasakyti, kur rida buvo atsukta – Prancūzijoje ar Lietuvoje, nes nežino, nors patvirtino, kad jam tapo žinoma, jog rida atsukta, būtent 2024 m. liepos 30 d., t. y. automobiliui esant Lietuvoje. Taigi paties S. Z. duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs, verčiantys abejoti jų teisingumu.

46. Kaip matyti iš ginčo šalių susirašinėjimo whatsapp programėle, ieškovui išsiuntus automobilio skydelio nuotrauką S. Z., pastarasis nieko neparašė ieškovui apie ridą, ir neįrodinėjo, kad ieškovas žinojo apie ridos suklastojimą. Tai, kad ieškovas nežinojo apie jokius esminius automobilio trūkumus, aiškiai patvirtina ir vėlesnis ieškovo ir S. Z. susirašinėjimas po automobilio pirkimo, iš kurio matyti, kad ieškovas siuntė S. Z. automobilio servise diagnostiniu kompiuteriu užfiksuotas klaidas, kad automobilis turi trūkumų. Apeliantai teigia, kad ieškovas žinojo apie automobilio trūkumus, tačiau apeliantai jokiais argumentais negalėjo pagrįsti neigiamos ieškovo reakcijos dėl automobilio kompiuteryje rastų klaidų ir dėl to ieškovo siųstų žinučių S. Z.. Susirašinėjimai taip pat patvirtina, kad ieškovas nurodė atsakovui apie ketinimą kreiptis į policiją.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent apeliantai neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes, kad apie suklastotą ridą S. Z. sužinojo tik automobilio pardavimo dieną (2024 m. liepos 30 d.), kad apie suklastotą ridą informavo ieškovą, ir kad jis, nepaisant šio fakto, sutiko pirkti automobilį su suklastota rida ir kitais defektais.

48. Taigi byloje esantys įrodymai, kurių apeliantai apeliaciniame skunde neaptarė ir dėl jų nepasisakė, patvirtina, kad ieškovas nei prieš perkant ginčo automobilį, nei šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo apie suklastotą ridą ir kitus automobilio trūkumus.

49. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarydamas išvadą, kad trečiasis asmuo net neturėjo įgaliojimo pirkti automobilį iš MB „Autožirnis“, užėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kad aplinkybės dėl trečiojo asmens įgaliojimų atsakovės vardu pirkti automobilį iš MB „Autožirnis“ nėra šios bylos dalykas, ieškovas šiomis aplinkybėmis nesirėmė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad ieškinys buvo patenkintas, remiantis kitais argumentais ir aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo neturėjo įgaliojimo pirkti automobilį iš MB „Autožirnis“, tačiau ne šio teiginio pagrindu tenkino ieškinio reikalavimus.

50. Vertinant atsakovės veiksmus pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Tauragės apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2399-1177/2025 tarp fizinio asmens ir MB „Autovisla“ patvirtino taikos sutartį. Ieškovas minėtoje byloje prašė priteisti iš atsakovės MB „Autovisla“ 25 000 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė žodžiu susitarė dėl automobilio „Lexus RX 450h“ įsigijimo. Atsakovė pareikalavo į jos sąskaitą pervesti automobilio kainą (25 000 Eur). 2024 m. liepos 26 d. ieškovas įvykdė atsakovės reikalavimą ir atliko 25 000 Eur bankinį pavedimą į atsakovės banko sąskaitą už automobilį. Atsakovė gavo iš ieškovo pinigus už automobilį, tačiau automobilio neperdavė. Dėl minėtos taikos sutarties nevykdymo civilinėje byloje Nr. e2VP-6086-1177/2025 ieškovui 2025 m. liepos 31 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas (nutartis įsiteisėjo 2025-11-06).

51. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pavyzdžiui, LAT 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., LAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

52. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Tačiau jie gali būti ir subjektyviai pateikiami (pavyzdžiui, nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias) (žr., pavyzdžiui, LAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi teismas, spręsdamas dėl liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų patikimumo, juos sistemiškai turi vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat turi atsižvelgti ir į aplinkybę, ar asmuo gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.

53. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (LAT 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (LAT 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantų argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantai, kvestionuodami teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jų procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl jai palankaus teismo sprendimo ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantų įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

57. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams turėtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su apeliacinio skundo parengimu ir žyminio mokesčio mokėjimu neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.