Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės MB „Autovisla“ atstovui S. Z. ir trečiojo asmens S. Z. atstovui advokato padėjėjui Ignui Žimkui,

dalyvaujant vertėjoms Maženai Andriuškevič, Alicijai Stančinskai, Erikai Tunčikienei, Galinai Tijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Autovisla“, trečiajam asmeniui S. Z., dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo 23600 Eur., o automobilį grąžinant atsakovui nuosavybėn, kai atsakovas sumokės ieškovui 23600 Eur. sumą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB, ir „Autovisla“) „Autovisla“ ir prašė

1.1. nutraukti 2024-07-30 automobilio Audi A6 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą ieškovo V. R. ir atsakovo MB „Autovisla“, priteisiant ieškovui iš atsakovo 23600 Eur., o automobilį grąžinant atsakovui nuosavybėn, kai atsakovas MB „Autovisla“ sumokės ieškovui 23600 Eur. sumą;

1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas V. R. (toliau – ir ieškovas) ieškinyje nurodė, kad

2.1. buvo apgautas atsakovo, automobilių prekybą vykdančio MB “Autovisla” atstovaujančio asmens - šio juridinio asmens savininko (šis asmuo prisistatė, kaip “firmos savininkas”) - itin nesąžiningai ir iš esmės nusikalstamai besielgusio S. Z., nes pasinaudodamas ieškovo, kuris visiškai nesupranta lietuvių kalbos ir nemoka skaityti lietuviškai, (yra ukrainietis) patiklumu ir neišprusimu, matydamas, kad ieškovas pasitiki juo, pardavė ieškovui automobilį su paslėptais esminiais trūkumais ir suklastota automobilio rida.

2.2. S. Z. už pirktą automobilį neišdavė ieškovui jokio dokumento dėl jam perduotos 5100 Eur sumos grynais pinigais.

2.3. Su S. Z. susirašinėjo iki automobilio įsigijimo, automobilį perdavė S. Z., todėl ieškovas S. Z. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu.

2.4. Ieškovas nusprendus įsigyti automobilį, S. Z. per susirašinėjimo programėlę “WhatsApp” 2024-07-16 atsiuntė žinutę (iš numerio (duomenys neskelbtini)), kad bus atvežtas automobilis 2019 metų gamybos AUDI A6, trijų litrų variklio apimties, su S apdaila už 23800 Eur. Kai jo buvo paklausta, kokia yra šio automobilio rida, jis atsiuntė žinutę, kad AUDI “neplauta, nieko” ir rida “83000 km”. Taip pat jis parašė, kad automobilio galingumas “170 kw”. Paprašius atsiųsti nuotraukas, vėliau S. Z. šias nuotraukas atsiuntė. Taip pat jis atsakė į žinutę ir parašė, kad automobilis bus kažkur už dviejų savaičių Lietuvoje. Ieškovą automobilis sudomino, nes S. Z. nurodyta rida buvo 83000 km. Be to, iš nuotraukų automobilis atrodė tvarkingas, nebuvo nurodyti absoliučiai jokie automobilio trūkumai, o ir esant tokiai ridai ieškovas neabejojo, kad jokių didesnių trūkumų automobilis turėti negali. Ieškovas ginčo automobilį sutiko pirkti. Ginčo šalių sutarta kaina - 23600 Eur., nes 200 E. S. Z. nuleido, ir ieškovo buvo paprašyta sumokėti 2000 Eur avansą grynais pinigais.

2.5. Ieškovas nurodė, kad jis ir S. Z. susitiko 2024-07-17, ieškovas jam perdavė 2000 Eur grynais pinigais. Jokio tai patvirtinančio dokumento S. Z. ieškovui neišdavė. Taigi už automobilį ieškovui liko sumokėti 21500 Eur.

2.6. 2023-07-30 ieškovas ir su ieškovu atvykęs V. M., ir S. Z. susitiko prekybos centro Vilnius outlet automobilių parkavimo aikštelėje. S. Z. atvažiavo su ginčo automobiliu AUDI A6, kurį ieškovas ketino pirkti. S. Z. paaiškino, kad automobilis tikrai yra geros būklės, kad jam atlikta techninė apžiūra, tik kartais važiuoklėje girdimas susidėvėjusio stabilizatoriaus girgždesys. Ieškovas pavažiavo aikštelėje 30 - 40 metrų. Automobilis atrodė tvarkingas, ieškovas ir kartu su juo atvykęs asmuo jokių didesnių trūkumų nepastebėjo, išskyrus tai, kad kilo klausimų dėl stogo, bet S. Z. paaiškino, kad toje vietoje užklijuota plėvelė ir tik plėvelė yra pažeista. S. Z. atidarė automobilio priekinį antvožą - ten viskas atrodė tvarkinga, bet ir labai greitai jį uždarė. S. Z. taip pat paaiškino, kad šį automobilį norėjo pirkti daug žmonių ir, kad jis iš esmės ieškovui daro paslaugą, parduodamas itin geros būklės automobilį jam. S. Z. paprašė 18500 EUR pervesti į banko sąskaitą, o 3100 Eur perduoti grynais pinigais. Pasitikėdamas juo ieškovas taip ir padarė. Atskirai už 3100 Eur sumą S. Z. dokumento neišdavė. Taigi, iš viso ieškovas pavedimu ir grynais pinigais sumokėjo 23600 Eur sumą.

2.7. S. Z. padavė ieškovui pasirašyti vieną dokumentą ir norėjo jį greitai pasiimti, bet ieškovas šį dokumentą dar spėjo nufotografuoti. S. Z. perdavė ieškovui tik automobilio registracijos dokumentą ir techninės apžiūros rezultatų ataskaitą. Joje nurodyta automobilio rida - 83393 km (ieškovui apžiūrint automobilį jo rida buvo 84124 - yra padaryta tai patvirtinanti nuotrauka).

2.8. Parvažiavęs namo, ieškovas ir kartu su juo vykęs asmuo apžiūrinėjo automobilį. Atidarius kapotą pasigirdo kažkoks garsas iš variklio skyriaus. Bet jokios išvados ieškovas nepadarė, nes jis ne specialistas ir vis tiek ketino vežti automobilį į automobilių servisą važiuoklės remontui. Ieškovas susitarė automobilį pristatyti servisui 2024-08-05. 2024-08-05, dar prieš vykstant į servisą, ieškovas naršė automobilio prietaisų skydelyje po įvairias funkcijas. Netyčia įjungus funkciją “Daugiavalandinė atmintis” jis pamatė, kad vidutinis greitis nuvažiavus 275338 kilometrus (t.y. beveik tris šimtus tūkstančių kilometrų) yra 52 km/h. Ieškovas nesuprato, kaip gali būti toks kilometrų skaičius, jeigu automobilio rida yra vos šiek tiek daugiau nei 84000 km. Šokiruotas ieškovas iškart per WhatsApp programėlę nusiuntė prietaisų skydelio nuotrauką S. Z. ir jam skambino, bet jis neatsiliepė.

2.9. Atvykus į automobilių servisą ir atlikus automobilio apžiūrą, atlikus jo kompiuterinę diagnostiką, prisijungus prie atskirų automobilio modulių paaiškėjo, kad automobilio rida suklastota - t.y. tikroji rida yra virš 359000 km (t.y. arti keturių šimtų tūkstančių kilometrų), kad prie automobilio atskirų elektronikos komponentų buvo prisijungta ir automobilio kompiuterio duomenimis buvo manipuliuota 2024-07-22. Manipuliacijas atlikęs asmuo padarė klaidą ir, klastodamas ridą, neištrynė jos iš visų automobilio elektronikos elementų (blokų), kuriuose yra fiksuojama automobilio rida.

2.10. Be to, paaiškėjo, kad būtina keisti automobilio grandinę, taip pat, kad yra atjungtas ir galimai yra pašalintas suodžių DPF filtras (beje, pastebėtina, kad ginčo automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nėra jokių duomenų apie išmetamų teršalų kiekį, netvarkinga automobilio kuro sistema. Kaip matyti iš MB “Autobaltos sistemos” pateikto akto Nr. 1550, jeigu automobilio rida būtų tikra, tokių defektų automobilis neturėtų. Be to, tame pačiame akte nurodyta, kad trūkumų ištaisymas kainuotų apie 14699,95 EUR.

2.11. Taigi paaiškėjo, kad automobilio rida yra suklastota, pakeista beveik 300000 km ir automobilis turi esminių paslėptų defektų. Ieškovas niekada nebūtų pirkęs automobilio su tokia didele rida ir tokiais esminiais trūkumais, kurie kainuotų didelę dalį automobilio kainos.

2.12. Ieškovas nusiuntė S. Z. diagnostinio kompiuterio nuotraukas, skambino jam ir siekė sugrąžinti automobilį. Dėl nustatytos suklastotos ridos ir paslėptų esminių trūkumų ieškovas ir S. Z. susitiko po kelių dienų toje pačioje vietoje, kurioje buvo pirktas automobilis - Vilnius outlet automobilių parkavimo aikštelėje. S. Z. pasakė, kad nėra jokių problemų, kad paskambins tėvui ir pinigus grąžins. Bet pasakė, kad skuba į Lenkiją. Tai pat pasakė, kad ieškovas jam paskambintų savaitgalį, bet savaitgalį į skambučius neatsiliepė. Ieškovui pavyko susitarti su juo dėl kito sutikimo. Ieškovas ir S. Z. susitiko toje pačioje vietoje. S. Z. pakartojo, kad automobilį paims ir paskambino savo tėvui (taip nurodė pats S. Z.). Jis davė savo telefoną ieškovui, kad pakalbėtų su jo tėvu. Bet pastarasis pasakė, kad pinigai jau sumokėti, kad grįš tik po dviejų dienų. Tuo susitikimas ir baigėsi. Vėliau S. Z. vengė atsiliepti į ieškovo skambučius.

2.13. Ieškovas kreipėsi į advokatų kontorą. Ieškovo atstovas paskambino S. Z. ir paaiškino situaciją. S. Z. pasakė, kad jam reikia detalių apie automobilį, jo numerio, kad dabar važiuoja į Prancūziją ir grįš vėliau. Jis kalbėjo susijaudinęs. Buvo akivaizdu, kad S. Z. yra puikiai žinoma situacija, bet jis vengė tai pripažinti. Konsultuojant ieškovą advokatų kontoroje ir vertinant jo pateiktus dokumentus, ieškovas buvo itin šokiruotas to, ką išgirdo iš pirkimo - pardavimo perskaičiusio atstovo - kad ginčo automobilio 2024-07-30 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida yra net 400000 km (ieškovas tuo negalėjo patikėti, nes manė, kad nurodyti ne kilometrai, bet kažkoks serijos numeris - t.y. H raidė ir skaičiai), kad automobilio variklis ir pavarų dėžė yra su defektu, kad ieškovas su trūkumais susipažino, kad sutartyje kaina nurodyta teisinga, kad rida klientui yra žinoma.

2.14. Ieškovo teigimu, tai aiškiai patvirtina, kad S. Z., atstovavęs atsakovę, puikiai žinojo, kad ginčo automobilio rida yra suklastota, kad varikliui reikia keisti grandinę ir, kad ginčo sutartyje nurodė ne visą automobilio kainą, taip išvengdamas ir mokesčių valstybei mokėjimo. Kodėl ginčo sutartyje nurodyta būtent taip - turėtų paaiškinti savo atsiliepimuose tiek atsakovas MB "Autovisla", tiek trečiasis asmuo S. Z.. Pavyzdžiui: kodėl ginčo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta net 400000 km rida, nors pats S. Z. WhatsApp žinutėje aiškiai nurodė, kad automobilio rida yra 83000 km, techninės apžiūros stotyje užfiksuota rida yra 83393 km, automobilio pardavimo momentu automobilio rida buvo 84124 km? Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad automobilio ridos skaičiai yra ketvertas ir visi nuliai. Rida įrašyta šalia kėbulo numerio. Akivaizdu, kad taip S. Z. siekė suklaidinti ieškovą, sudarydamas įspūdį, kad tai nėra su rida susiję skaičiai, bet visai kiti duomenys - ir jam tai puikiai pavyko. Arba kodėl pirkėjui reikėjo patvirtinti ridą? Taip pat kodėl reikėjo patvirtinti, kad nurodyta teisinga kaina, jeigu sutartyje nurodyta kaina buvo sumokėta pavedimu? Akivaizdu, kad S. Z. sukčiavo, slėpė suklastotą ridą ir esminius paslėptus automobilio trūkumus nuo ieškovo, todėl siekė apsisaugoti nuo būsimų pretenzijų ir reikalavimų, sutartyje lietuvių kalba įrašydamas tai, ko ieškovas nežinojo ir ko nesuprato.

2.15. Ieškovo teigimu, atsakovė iš esmės pažeidė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, suklastojo ir nuslėpė nuo ieškovo automobilio tikrąją ridą, taip pat nuslėpė esminius automobilio trūkumus, o ieškovas negavo iš sutarties to, ko tikėjosi. Ieškovas nebūtų pirkęs automobilio su tokia didele rida, nes pravažiuotų kilometrų skaičius yra vienas iš esminių transporto priemonės techninių parametrų, leidžiančių preliminariai vertinti transporto priemonės būklę ir apsispręsti dėl tokios transporto priemonės įsigijimo. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja išvada, jog didesnė transporto priemonės rida rodo didesnį automobilio nusidėvėjimą bei tarnavimo apimtį, kas transporto priemonę įsigyjančiam vartotojui yra itin svarbus aspektas. Be to, ieškovas nebūtų pirkęs automobilio už tokią didelę kainą automobilio su esminiais automobilio trūkumais, kurių pašalinimo kaina yra neproporcinga. Ieškovas pirko automobilį savo reikmėms ir, mokėdamas iš esmės nemažą kainą, tikėjosi automobiliu važinėti nepatirdamas jokių didesnių išlaidų. Norint automobilį tinkamai eksploatuoti - būtina, visų pirma, pakeisti variklio grandinę. Kitu atveju, grandinė gali bet kada nutrūkti ar peršokti, dėl ko būtų visiškai sugadintas variklis. Todėl automobilis negali būti naudojamas. Be to, automobilis be funkcionuojančio DPF filtro apskritai negali būti naudojamas.

2.16. Ieškovas, kaip vartotojas, pirko automobilį iš atsakovės, kuri profesionaliai specializuojasi automobilių prekyboje, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis bus tinkamai informuotas apie automobilio trūkumus jiems esant ir, kad jam bus perduotas aptartos kokybės ir aptartos ridos automobilis. Atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis naudotų automobilių prekyba, todėl būtent jam kaip verslininkui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o ieškovas, fizinis asmuo, šiuo atveju vertintinas kaip vartotojas ir silpnesnė sandorio šalis (CK 6.2281 straipsnis ir 6.350 straipsnis).45. Šiuo atveju, atsakovė, atstovaujama nesąžiningai besielgusio S. Z., suklastojusio automobilio ridą ir žinodamas, kad rida yra suklastota, pasinaudodamas ieškovo, kaip vartotojo neišprusimu, taip pat tuo, kad jis nemoka kalbėti ir skaityti lietuviškai, ginčo pirkimo - pardavimo sutartyje įrašė sąlygas, neatitikusias ieškovo valios ir ginčo šalių susitarimo, ir pardavė ieškovui automobilį su esminiais trūkumais, kurie paaiškėjo tik automobilių servise atlikus automobilio patikrą. Ieškovas neturėjo jokių galimybių šių esminių trūkumų pastebėti automobilio pirkimo momentu. Todėl akivaizdu, kad ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties.

3. Atsakovė MB „Autovisla“ (toliau – ir atsakovė, ir S. Z.) ir tretysis asmuo S. Z. (toliau – ir S. Z.) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti.

4.1. Ieškovo pateiktame ieškinyje nurodoma, kad per susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“ ieškovas ir S. Z. kalbėjo apie automobilio pirkimą-pardavimą už 23 600 Eur kainą. Nurodoma, jog atsakovė esą parašė, kad automobilio rida 83 000 km bei galingumas 170 kw. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė susirašinėjimo „WhatsApp“ programėle, nors ir šiuo susirašinėjimu remiasi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teismui pateikia šalių susirašinėjimą per „WhatsApp“ programėlę.

4.2. Ieškovas teigia, kad tariamai atsakovė melavo ieškovui dėl automobilio atvežimo į Lietuvą – ieškovo teigimu atsakovei reikėjo laiko atsukti automobilio ridą Lietuvoje bei tai tariamai buvo padaryta, sprendžiant iš duomenų, 2024-07-22 ir tokiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnyje.

4.3. Atsakovė pažymi, kad ieškovas jokiais įrodymais net ir nebando įrodinėti teiginių neva ieškovui reikėjo laiko atsukti automobilio ridą ar, kad automobilio rida buvo atsukta, taip pat, kad buvo atsukta konkrečiai 2024-07-22. Ieškovas nurodo „sprendžiant iš duomenų“, tačiau jokių realių duomenų, kurie pagrįstų ieškinyje pateiktus teiginius Ieškovas nepateikė.

4.4. Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad šalims sutarus dėl automobilio pirkimo-pardavimo, tariamai Ieškovas 2024-07-17 perdavė Atsakovui 2000 Eur grynaisiais pinigais bei vėliau sumokėjo dar 3100 Eur grynaisiais pinigais. Ieškovo teigimu Atsakovas neišdavė Ieškovui dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimą. Pabrėžia, kad remiantis CPK 178 str., būtent Ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškinio reikalavimus – Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad Ieškovas būtų sumokėjęs Atsakovei 5100 Eur grynaisiais pinigai, Ieškovas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių Ieškovo nurodomas aplinkybes, laikytina, jog grynųjų pinigų perdavimo faktas jokia apimtimi nėra įrodytas.

4.5. Atsakovė paaiškina, kad pirminė kaina buvo nurodyta Ieškovui 23800 Eur, Atsakovei dar neturint Automobilio savo žinioje – Atsakovė Ieškovui pateikė informaciją apie Automobilį tokią, kokią jis turėjo būtent tuo momentu. Automobiliui atvykus į Lietuvą, Atsakovei patikrinus Automobilio būklę bei nustačius, kad Automobilis turi variklio, pavarų dėžės defektų, taip pat nustačius, jog automobilio tikroji rida yra apie 400 000 km, automobilio kaina šalių susitarimu buvo nuleista iki 18 500 Eur. Tokia kaina buvo šalių sutarta Atsakovei nurodžius Ieškovui visus Automobilio trūkumus, šalims susitarus, kad Atsakovė iki Automobilio perdavimo jų nešalins ir atsižvelgiant į tai, kad Automobilio rida nėra 83000 km, kaip kad buvo manyta anksčiau (iki Automobilio gavimo Lietuvoje ir patikrinimo).

4.6. Atsakovė pastebi, kad ieškinyje Ieškovo yra nurodoma, kad Ieškovas, nepaisant to, kad turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tariamai jokia apimtimi nesupranta lietuvių kalbos – tariamai Ieškovas nieko nesuprato, kas yra parašyta Sutartyje, manė, kad Sutartyje nebuvo nurodyta rida, o vietoje „4“ parašyta „H“ raidė ir nuliai. Su tokia išvada nėra absoliučiai jokio pagrindo sutikti – vien tai, kad Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nereiškia, kad jis gyvendamas Lietuvoje jau pakankamai ilgą laiką, negalėjo suprasti nė vieno žodžio lietuvių kalba ar, kad Ieškovas nesuprato esminių perkamo automobilio parametrų, kas buvo nurodyta pasirašomoje Sutartyje skaičiais.

4.7. Atsakovės teigimu Sutartyje Ieškovas net atskirai pasirašė prie prierašo, kad su automobilio trūkumais buvo susipažintas ir kad pretenzijų neturi. Bet koks rūpestingas ir atidus asmuo privalo suprasti, kad pasirašydamas sutartyje teiginius, patvirtina jų teisingumą – nėra jokio pagrindo teigti, kad Ieškovas pasirašydamas Sutartį nesuprato jos turinio. Priešingu atveju, jeigu Ieškovas iš tikrųjų nebūtų supratęs Sutarties turinio, Ieškovas būtų nepasirašęs Sutarties du kartus – nesuprantama kokiu būdu galima teigti, jog Ieškovas uždėjo papildomą parašą dėl automobilio trūkumų, tariamai nesuprasdamas to, ką pasirašo. Toks elgesys akivaizdžiai prieštarautų protingumo principui, o Ieškovo nerūpestingumas ir neatidumas negali būti pagrindas perkelti dėl to kylančias pasekmes Atsakovei.

4.8. Atsakovės teigimu, Sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi. Ieškovas teigia, kad Sutartimi Ieškovas Automobilį pirko asmeniniams poreikiams tenkinti, dėl ko Sutartis laikytina vartojimo sutartimi bei turėtų būti taikomos įstatymų nuostatos, nustatančius sustiprintą vartotojo teisių gynimą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nebuvo sudaryta vartojimo sutartis – Ieškovas Automobilį pirko su tikslu jį perparduoti, t.y. verslo, o ne asmeniniais tikslais. Tokį Ieškovo siekį patvirtina pateiktas „WhatsApp“ susirašinėjimas, kuriame matoma, jog 2024-07-11 09:31 žinutėje Atsakovė Ieškovui atskirai nurodė, kad „Čia Lietuvoje iš jos galima uždirbti apie 3000 eurų. Ir net daugiau, jei sutinki palaukti. Po valymo, savaime aišku.“ Šis šalių susirašinėjimas parodo, jog Ieškovas automobilį siekė pirkti ne savo asmeninėms reikmėms, o perpardavimui, su tikslu užsidirbti. Apie tai žodžiu buvo kalbėta tarp šalių. Jeigu, kaip teigiama ieškinyje, Ieškovas būtų pirkęs Automobilį asmeninėms reikmėms, akivaizdu, kad tada Atsakovei nebūtų buvę jokios priežasties atskirai aiškinti Ieškovui, kad jis iš Automobilio gali užsidirbti 3 000 Eur ar didesnę pinigų sumą. Tai patvirtina, kad (a) tarp Ieškovo ir Atsakovės buvo deramasi dėl automobilio pirkimo-pardavimo tikslu toliau jį perparduoti ir (b) todėl tarp ginčo šalių šiuo atveju nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Atitinkamai, pažymi, kad Ieškovas, pirkdamas Automobilį verslui ar perpardavimui pats turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis, nes verslininkui keliami aukštesni rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Ieškovas, pirkdamas Automobilį perpardavimo (verslo) tikslu, privalėjo būti ypatingai rūpestingas ir atidus – nėra jokio pagrindo sutikti su ieškinyje pateikiamais argumentais, jog Ieškovas nesuprato lietuvių kalbos ir nesuprato kas yra nurodyta pasirašomoje Sutartyje. O net jeigu ir Ieškovas nesuprato ką pasirašo (nors tam nėra pagrindo konstatuoti), Ieškovas, nebuvęs toks rūpestingas ir atidus kaip buvo būtina konkrečioje situacijoje, turi prisiimti savo elgesio pasekmes.

4.9. Ieškovas teigia, kad Atsakovė nuslėpė Automobilio trūkumus sudarant Sutartį. Ieškovas savo reikalavimus grindžia aiškinimu, kad, Ieškovo teigimu, Atsakovė pardavė Automobilį su paslėptais trūkumais, kas reiškia esminį Sutarties pažeidimą. Ieškovo kaltinimai Atsakovei nesąžiningumu yra nepagrįsti. Byloje esantys dokumentai, rodo, kad Automobilis turi trūkumų. Kita vertus, pati Sutartis ir jos turinys liudija, kad apie Automobilio trūkumus Ieškovas negalėjo nežinoti. Tuo tarpu pardavėjas neatsako už parduoto daikto trūkumus, kurie buvo akivaizdūs ir (ar) kurie pirkėjui buvo atskleisti (pvz., nurodant daikto pirkimo – pardavimo sutartyje) – šiuo atveju Sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad Automobilis turi variklio, pavarų dėžės defektus, Automobilio rida yra 400 000 km.

4.10. Atsakovės teigimu, pasak Ieškovo, vien Automobilio trūkumų pašalinimo kaina yra neproporcinga ir rodo esminių Automobilio trūkumų egzistavimą. Tai, kad Ieškovas gavo pasiūlymą dėl Automobilio remonto, savaime reiškia, jog Automobilio trūkumai gali būti pašalinti, t. y. tie trūkumai nėra esminiai ir nepašalinami. Tuo tarpu tai, kad Automobilio remontas kainuos tam tikrą pinigų sumą, nėra pagrindas Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimui. Ieškovas nurodo, kad papildomai be variklio defekto yra atjungtas ir galimai pašalintas suodžių DPF filtras bei Ieškovas bando daryti išvadą, kad tariamai techninę apžiūrą atlikęs darbuotojas buvo nesąžiningas ir padėjo Atsakovei praeiti techninę apžiūrą, nes Automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nėra duomenų apie išmetamų teršalų kiekį. Pažymi, kad tokias aplinkybes privalo įrodyti Ieškovas (CPK 178 str.), tačiau jokių realių įrodymų Ieškovas nepateikia ir apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais apie Atsakovės, techninę apžiūrą atlikusio asmens nesąžiningumą. Net jeigu ir suodžių DPF filtras neveikia, vien tas faktas, kad Automobilis praėjo techninę apžiūrą patvirtina, jog Automobilio išmetamų dujų kiekis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Automobilis gali būti eksploatuojamas ir DPF filtro keitimas nėra būtinas.

4.11. Atsakovė pastebi, kad prieš Sutarties sudarymą Atsakovei atlikus Automobilio diagnostiką nebuvo matomas joks pranešimas ar defektas, susijęs su DPF filtru. Atsižvelgiant į tai, neatmestina, kad esant variklio defektui, apie kurį Ieškovas buvo informuotas iki Sutarties sudarymo, pardavus Automobilį ir Ieškovui jį eksploatuojant su variklio defektu (jo nepašalinant nedelsiant), būtent dėl šio defekto galėjo užsiteršti DPF filtras ir tik tuomet pasimatyti atliekant diagnostiką. Atsakovė negali būti laikoma atsakingu už Automobilio defektus, atsiradusius po Sutarties sudarymo, ypatingai turint omenyje tai, kad šio defekto atsiradimas galėjo būti sąlygotas paties Ieškovo kaltės, t.y. Ieškovui eksploatuojant Automobilį nepašalinus variklio defekto.

4.12. Nurodo ir tai, kad be Sutartyje įvardintų defektų Ieškovo pateiktame 2024-08-27 užsakymo atlikimo akte Nr. 1550 yra nurodoma: „Taip pat del vibracijos reikėtų tikrinti kuro sistemą. Purkštuko kaina 059 130 277 FD 973.55 Eur“. Ieškinyje teigiama, kad buvo nustatyta, jog netvarkinga kuro sistema, tačiau iš pateikto akto tokios išvados nėra jokio pagrindo daryti – yra tik nurodoma, kad reikia patikrinti kuro sistemą, bet ne kad kuro sistema būtų netvarkinga.

4.13. Taigi, Ieškovas įsigijo nenaują Automobilį ir pirkdamas Automobilį Ieškovas tai žinojo. Ieškovui prieš perkant Automobilį, buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę, Automobilį išbandyti. Atsakovė sąžiningai Ieškovui atskleidė žinotus Automobilio trūkumus ir pateikė turėtą informaciją apie Automobilį – tai buvo nurodyta ir pačioje Sutartyje. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Atsakovė nuslėpė kokius nors jam žinomus Automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti Ieškovą.

4.14. Atskovės teigimu, Automobilio trūkumai, kuriuos Ieškovas skelbia esant esminiais, gali būti pašalinti ir turi būti pašalinti Ieškovo sąskaita. Automobilio trūkumai, Ieškovo žinoti perkant Automobilį, Ieškovui nekliudė priimti sprendimą įsigyti Automobilį. Todėl dabar tie Automobilio trūkumai negali būti pagrindas Sutarties nutraukimui.

5. Ieškovas V. R. 2025-03-27 teismo posėdyje paaiškino, kad jis pirko sau automobilį, jam S. pasiūlė automobilį su gera rida, jam tiko kaina ir rida, dėl to ir pirko jį, bet paskui atvažiavęs namo, ilgalaikėje automobilio atmintyje pamatė, kad nėra tokia rida, kurią nurodė S.. Jis bandė susisiekti su S., norėjo viską išspręsti geruoju, bet jis iš pradžių atsiliepdavo, paskui susitiko su juo keletą kartų, po ko jis paskambino savo tėvui išspręsti klausimą dėl automobilio, jis pasikalbėjo su tėvu, nes ten rida buvo netikra, tada S. nustojo bendrauti. Automobilį patikrino servise, ten rado daug klaidų. Anksčiau iš S. yra pirkęs kitą automobilį. S. atsiuntė Audi A6 nuotraukas su ridos duomenimis - 83000 km. Audi A6, Prancūzų registracija, todėl ir pirko. Susitarė 23600 Eur. kainą. Automobilio nebuvo Lietuvoj, kai jį pasiūlė pirkti, pasakė kad automobilis važiuoja ir bus Lietuvoje po 2 savaičių. Kai nusipirko automobilį, servise jam pasakė, kad reikia keisti grandinę ir kad darbas kainuos 7000 eurų, dar nėra aišku ar ten yra katalizatorius. Pamatęs, kad rida skydelyje nesutinka su tuo, kas parašyta automobilio ilgalaikėj atminty, tai servise tą patvirtino ir pasakė kad rida yra virš 360 000 km. Pirko automobilį prie Vilniaus Outlet, automobilio pirkimo kaina buvo - 18600 Eur. į sąskaitą ir 5000 Eur. grynais pinigais. Iš pradžių davė užstatą, kai susitiko - 2000 Eur. grynais, tada 18600 Eur. pervedė į kortelę ir 3000 Eur. davė grynais. Jis bendravo su S., tačiau automobilio pardavėjas buvo „Autovisla“. S. nesakė kieno vardu pardavinėja, tik nuėjęs pas advokatą pamatė. Sutarties nepatikrino. Jis nežino lietuvių kalbos, tik advokatas jam išvertė sutartį ir pasakė kad rida 400000 km ir kad nurodyta defektai variklio ir pavarų dėžės. Pasirašė todėl, kad pasitikėjo šiuo žmogumi, nes pirko anksčiau automobilį pas jį, nežinojo kas sutarty parašyta. S. gerai supranta rusų kalbą, ir S. žinojo jog jis nemoka lietuvių kalbos. S. nieko nesakė kas parašyta sutartyje, nes rodė, kad automobilio rida yra 83000 km. Jis tiesiog pasitikėjo S.. Sutartyje matė nurodytą kainą. Kai jį atvežė prie perkamo automobilio ir kai jis davė 3000 Eur. grynais - tada kartu buvo liudytojas, jo draugas V. M.. Jam nieks nieko nesakė apie ridą. Kartu su S. automobilio nevežė tikrinti, nes buvo vakaras, joks servisas neveikė. Jokių žinučių S. jam dėl ridos nerašė, išskyrus jis pats jam rašė. Pirminė automobilio kaina buvo 23800 Eur., o 200 Eur. jis nuleido, tai kaina buvo 23600 E. S. nieko neginčijo, sakė kad viskas gerai. Jis S. siūlė automobilį pasiimti atgal, bet šis nustojo bendrauti. Pagal sutartį jis pasirašė, kad susipažino su trūkumais ir kaina, S. tik davė tą dokumentą pasirašymui, nieko nepaaiškindamas. Pirmą automobilį pirko žmonai. Kai susirašinėjo su S., jis jam siūlė kitus automobilio variantus. Jam S. parašė žinutę, kad jis už Audi gali uždirbti, tačiau jis automobilį pirko sau, kodėl jam S. taip parašė - jis nežino. Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Dirba (duomenys neskelbtini). Yra Lietuvos įmonės (duomenys neskelbtini). Su darbuotojais kalba rusų kalba, nes darbuotojai yra ukrainiečiai, įmonės dokumentus tvarko buhalteris. Neišmoko per (duomenys neskelbtini) metus lietuvių kalbos, nes nereikėjo, bet dabar atsirado poreikis, todėl pradėjo mokytis, kad gauti leidimą gyventi, turėjo laikiną leidimą gyventi. Nuo naujų metų pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Dėl automobilio – jam nebuvo nurodyta joks defektas, S. kaip tik nurodė, kad rida originali, automobilis labai geros būklės. Jie pavažiavo aikštele su automobiliu, parodė ridą automobilio skydelyje, nevažiavo į servisą, nes nebedirbo. Pasirašė ant sutarties, nes S. labai skubėjo, tekstą pažiūrėjo, bet nesuprato kas ten parašyta, o S. neišvertė, nesuprato kokie ten skaičiai, dokumentą S. pasiėmė iškart, jis tik nusifotografavo. Matė, kad sutartyje nurodytas automobilis Audi. Parašyta sutrumpinimas km, bet apie ridą nieko nesakė, o pildė pats S., greit užpildė, davė pasirašyti, jis spėjo tik nuotrauką pasidaryti. Dėl 400000 km ridos - jis nesuprato kad ten parašyta. Kai pirko pirmą automobilį, sutartis irgi buvo lietuvių kalba ir jos jis neskaitė. Jam sutarties tekstas nebuvo išverstas. Neatkreipė dėmesio, kad taip gali būti parašyta, galvojo kad įprasta dokumento forma. Automobilio iki šiol nenaudoja, jo neeksploatuoja, nes pavojinga su juo važiuoti, nes plyšus grandinei reiks kapitalinio remonto ir pakeisti kainuoja dideli pinigai. Kai tarėsi pirkti automobilį – rida bus 83000 km. Be grandinės dar greičiausia nėra katalizatoriaus, kurio naujo vertė apie 7-8 tūkst kaina. Automobilis 2019 metų. Jam buvo svarbu rida 83000 km., dėl to ir pirko, kaina buvo vidutinė rinkos, gal šiek tiek pigiau. Į autoservisą važiavo po 5 dienų po automobilio pirkimo pažiūrėti ar yra problemų. Jam reikia pinigų už automobilį, nes į automobilį reiktų įdėti daug pinigų.

6. Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo S. Z. 2025-03-27 teismo posėdyje paaiškino, kad jo pažintis su R. prasidėjo tada, kai E. Z., „Autovislos“ direktorei, R. paskambino dėl kito, pirmo automobilio. Tada jis susisiekė su R.. Dabar (bylos nagrinėjimo metu) pats Z. yra „Autovislos“ direktorius. Jis susiskambino su R. dėl pirmo automobilio, R. paminėjo, kad automobilį perka savo žmonai. Taip pat Z. ir daugiau įvairių automobilių siūlė R.. Ieškovas nebuvo raštu parašęs Z., kad nori tuos automobilius perparduoti, daugiau apie tai kalbėjo tik telefonu. Įrodymų pateikti negali, kad R. planuoja perparduoti automobilius, o ne pirkti sau. Tada jis surado Audi A6, kuris turi daug defektų, nurodė R. kaip atrodo automobilis Prancūzijoje, paaiškino jam, kad kai automobilis atvyks Lietuvon, jis bus sutvarkytas. R. pasakė, kad automobilis tinka. Pasakė, kad kaina pilnai sutvarkyto automobilio būtų 23600 Eur. Po kurio laiko susiskambino su R., kad kaina netvarkyto automobilio bus 18500 Eur., o bus sutvarkytas tik automobilio salonas. Jis nuvažiavęs paimti automobilio iš „Autožirnis“ matė, kad 2024-07-25 skydelyje nurodyta rida 83000 km., kitoje vietoje - 274 000, dar trečioje vietoje - 250 000 km. Tada pasijungė automobilio diagnostiką, kuri parodė ir ketvirtus rodmenis – 399 890 km. Jis informavo tada R., kad yra defektai, bet pats neardė automobilio, nuvežė į „Tuvlita“ padaryti apžiūrą, nes prancūziškos technikinės apžiūros nebuvo. 2024-07-30 važiuodamas parduoti automobilį R., įvažiavo į duobę, kai atvažiavo į susitikimą prie Vilniaus Outlet, tada pasakė R. kad atsirado bildesys priekiniame rate, išlipo abu apžiūrėjo kėbulą, turėjo dažų matuoklį, perėjo kėbulą, atsidarė variklio kapotą, parodė, kad yra po dešine kažkoks garsas, R. atsuko tepalo užpylimo dangtelį ir tuo metu matė, kad rūksta dūmai, po to, įsėdo į automobilį, R. pats vairavo ir lėtai aikštelėje, ir vėliau greitai išvažiavo iš aikštelės, grįžo atgal, dar kartą apžiūrėjo automobilio išorę ir tada pildė sutartį, R. paprašė sutikrinti numerius, skaičiai sutiko, pildė tada pirkimo pardavimo sutartį, kur buvo nurodyti duomenys iš automobilio dokumentų. Dėl ridos parašė, nes jo diagnostika rodė 399 000 km, todėl įrašė 400 000 km. Surašius sutartį, viską įrašius, dar kartą R. pasitikrino dokumentus ir pasirašė dokumentus. Kodėl reikia pasirašyti antrą kartą ant sutarties, R. atsakė, kad perka su pašaliniais variklio garsais, kad rida 4 vietose yra skirtinga, ir važiuoklės garsas atsirado dėl duobės, į kurią įvažiavo. Tada R. pervedė pinigus. Pinigai gauti, automobilis perduotas. Sutartis buvo sudaryta 2 egzemplioriais, išrašyta sąskaita faktūra, tada išsiskyrė. Po kiek laiko 2025-08-05 iš R. gavo nuotrauką kur parodytos automobilio klaidos. Jie susiskambimo, R. pasakė kad yra ne grandinės defektas, bet sugadinti purkštukai. Po to jis sakė ne katalizatoriaus nėra, bet filtras užsikimšęs. Jis paklausė R., ar turi įrodymų, šis atsakė, kad serviso darbuotojai taip galvoja, konkrečių įrodymų nepateikė. Vėliau jie susitiko, davė pakalbėti su Z. tėvu dėl automobilio trūkumų. Kadangi nebuvo nuslėpęs nei persuktos ridos, nei pašalinio variklio garso, buvo nurodęs, kad kai įvažiavo į duobę, nurodė visus defektus. Todėl nusprendė kad automobilio atgal nepriims, nes nurodė visus trūkumus. Po to gavo ne vieną skambutį iš R., bet neatsiliepė, nes atostogavo. Jam keista, kodėl neskambino „Autovislai“. Grįžus susiskambino, priėmė sprendimą nesiginčyti ir atsiimti tą automobilį, susitiko dar kartą, norėjo atsiimti, bet R. nurodė, kad nori gauti 23 600 Eur., o automobilis buvo parduotas už 18 500 Eur, todėl buvo atsisakyta automobilį atsiimti už kitą kainą. Pirkėjas, žinodamas kad yra pašalinis garsas variklyje, dar du kartus su juo susitiko ir atvažiavo su tuo automobiliu, uždėti lietuviški numeriai, iš ko sprendžia kad jis buvo naudojamas, nes dar ir važiavo Regitron. Žinant trūkumus, su automobiliu 4 kartus mažiausiai buvo važiuota. Jis pats šitą automobilį nusipirko liepos 25 d., reikėjo padažyti bamperius. 2024-07-16 jis atsiuntė R. automobilio fotografijas kaip automobilis atrodė Prancūzijoje, matėsi kaip automobilis realiai atrodo viduje, išorėje. 2025-07-30 automobilis buvo išvalytas, bamperių kampai nudažyti. Nusiuntė R. 63 nuotraukas: vidaus, išorės, kad matytųsi privalumai ir trūkumai, ir visas automobilis. 2024-07-30 pasiėmė automobilį pas save iš „Autožirnis“ pirmoje dienos pusėje, tą pačią dieną pardavė R.. Automobilyje buvo trys ridos nurodytos: 83000, 250000, 273000 km., automobilį tikrino liepos 25 d. Raseiniuose su savo diagnostika. Po apžiūros informavo R. dėl ridos. R. nurodė, kad automobilis jam tinka. Nes R. turėjo mintį nuo to automobilio užsidirbti. Jam pačiam perkant automobilį persukta rida nesukėlė abejonių. Automobilis iš esmės buvo perkamas kaip su varikio defektu, nes automobilis neadekvačiai pigiai kainavo pagal komplektaciją. Paskaičiavo kad sutvarkyti automobilį kainavo 3-4 tūkst. Meistras pasakė, kad reikia keisti tarpines, purkštukų tarpines ir išardžius variklį būtų aiški remonto suma. Neišardžius nebuvo aišku, ar reikia keisti grandinę. Dėl purkštukų ir parašė sutartyje su R. kad yra defektas. Nes yra pašalinis variklio garsas ir iš pavarų dėžės, todėl reikėjo variklį išardyti. 2024-07-17 susirašinėjimas kurį pats pateikė teismui, susitiko su R., parodė kitus automobilius. Audi A6 buvo nupirktas iš kitos įmonės, „Autožirnis“, kuris automobilį pirko iš Prancūzijos. Automobilio pirkimo sutartį su „Autožirnis“ pasirašė pats Z. Sumokėjo 18 000 Eur. 2024-07-30 siuntė automobilio nuotraukas R., jis darė tas nuotraukas pats tą pačią dieną. 2024-07-24 skydelyje rida yra 83 000. Turi įrangą klaidom nuskaityti, kuria prisijungia prie automobilio, ji nurodo automobilio ridą. Dar pamatavo dažų storį, ar yra dažytų detalių, tada pravažiavo su automobiliu. Tada pranešė R. telefonu kokia yra automobilio būklė. Įmonėje „Autožirnis“ buvo paliktas automobilis bamperio dažymui ir automobilio valymui. Buvo sumokėjęs iš anksto jiems 18 000 Eur. Sutarė kad kaina yra adekvati. „Autožirnį“ atstovavo R. B., jam pasakė apie automobilį, kad jis su kėbulo defektais, variklio garsais, buvo nusėdęs akumuliatorius, apie ridą nieko nesakė. Buvo jam pasirinkimas arba pirkti tą automobilį arba ne, jis pirko. Su „Autožirnio“ direktoriumi kalbėjo 2025-07-24, jis jau buvo pinigus už automobilį buvo sumokėjęs. Už automobilį „Autovisla“ „Autožirniui“ sumokėjo 2024-06-03, iš anksto - 18 000 Eur., o pirkimo sutartis sudaryta 2024-07-30. Paaiškino, kad nors atvežus automobilį iš Prancūzijos pamatė, kad automobilio rida yra 4 kartus didesnė, vistiek pirko. Su ieškovu susirašinėjo rusiškai dėl to, kad buvo tokia jų bendravimo pradžia, bendraudavo rusų kalba. Pats nusipirkęs automobilį, važiavo automobiliui atlikti techninę apžiūrą. Bamperius dažė, valė, poliravo „Autožirnis“. Po automobilio pirkimo susitiko su R. dėl to, kad jis pasakė, kad reikia keisti purkštukus ir užsikišęs filtras, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Nežino, kodėl R. jam 2024-08-05 atsiuntė nuotrauką su 275 000 km. rida. Automobilį norėjo atsiimti todėl, kad galbūt nebuvo įvardinti nauji kažkokie trūkumai, bet pasirodė, kad jie visi buvo išvardinti sutartyje. Susirašinėjo rusiškai, bet susitikę kalbėjo lietuviškai ir rusiškai. Mano, kad R. viską suprato lietuviškai. Rašė visus automobilio duomenis automobilyje. Kodėl R. siųstose nuotraukose matosi data- 2025-07-22 - jis negali paaiškinti. Taip pat paaiškino, kad negali pasakyti kodėl jis nurodė kitą automobilio ridą negu specializuotam servise. Kur rida buvo atsukta Prancūzijoje ar Lietuvoje - jis pasakyti negali, nes nežino. Nurodė, kad įmonėje „Autovisla“ jis buvo techninis darbuotojas, padėjėjas. Kai su R. sėdėjo automobilyje ir pildė sutartį, jis prirašė defektus, R. jo klausė ką jis čia dar rašo, tad jis paaiškino jam viską dėl papildomų defektų ir prierašų.

7. Atsakovė prašė į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukti Lietuvos ir Vokietijos uždarąją akcinę bendrovę „Tuvlita“, todėl 2024-11-19 teismo nutartimi trečiuoju asmeniu nereiškiančių savarankiškų reikalavimų įtraukta Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Tuvlita“ (toliau - ir Tuvlita).

8. Trečiojo asmens „Tuvlita“ atstovas advokatas Darius Butvilavičius, dalyvavęs 2025-02-25 ir 2025-03-27 teismo posėdžiuose paaiškino, kad „Tuvlita“ įtraukta į bylą atsakovės prašymu dėl ieškinio 19 p. nurodyto - neva „Tuvlitos“ atstovų nesąžiningumo, tokių duomenų neturi. Automobilis Audi A6 yra su dyzeliniu varikliu, tai jam taikomas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų taisyklių 8.2.2.2 punktas. Nurodė, kad automobilių techninės apžiūros vaizdo įrašai yra saugomi vadovaujantis Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ Vaizdo stebėjimo, fotografavimo, kamerų naudojimo ir vaizdo duomenų tvarkymo taisyklėmis. Šių taisyklių 27 punkte numatyta, kad vaizdo registratorių duomenys saugojimo įrenginiuose saugomi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Po šio laikotarpio duomenys ištrinami automatiniu arba rankiniu būdu iš vaizdo duomenų saugojimo įrangos serverių. Advokatas pateikė Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašą, kuris patvirtintas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260. Paaiškino, kad šio teisės akto punkte 8.2.2.2. - Dūmingumas yra numatyta, kad transporto priemonėms, priskiriamoms Euro 6 ir Euro VI emisijos klasėms, išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas taikant nustatytą tvarką ir (ar) remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis. Taip pat nurodė, kad „Tuvlita“ pateikė bylinėjimosi išlaidas, todėl prašo jas priteisti.

9. 2025 m. kovo 27d. teismo posėdyje žodine nutartimi, šalių ir trečiojo asmens „Tuvlitos“ sutikimu, tretysis asmuo „Tuvlita“ eliminuota iš bylos.

10. Liudytoja E. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad jai žinoma apie ką nagrinėjama byla. Ji automobilio pirkimo-pardavimo metu buvo įmonės „Autovisla“ direktorė. S. Z. yra jos sutuoktinis. Z. dirbo įmonėje, ieškojo automobilių, pirkėjui ieškovui tiko surastas automobilis. Ieškovas dėl automobilio kreipėsi į S., o ar kreipėsi į įmonę – negali atsakyti. S. atstovavo įmonę, užsiėmė pirkimais pardavimais, automobilių paieška. Jie turėjo sudarę atstovavimo sutartį, bet problema, kad ji liko jos darbe, kitame darbe, nei „Autovisla“, darbiniame kompiuteryje, o šiuo metu jinai yra vaiko auginimo atostogose, negali prisijungti prie darbinio kompiuterio, o ten paskyra jau panaikinta. Iš darbo ji išėjo balandžio pradžioje. Jai žinoma dėl ko norima grąžinti automobilį. Automobilio ieškojo S., kaip ieškojo, negali pakomentuoti. Pats į Prancūziją vykdavo kartais, šis automobilis parvežtas tralu partnerių „Autožirnis“. Kokia automobilio rida buvo jį parvežus- nežino. Iš „Autožirnio„ už jų perkamą automobilį jie sumokėjo pirkimo dieną, vyras darė pavedimą pirkimo dieną, nežino tikslios pirkimo datos. Kokios automobilio pirkimo pardavimo sąlygos buvo – jai nežinoma. Apie automobilio būklę – nežinoma. Būklė buvo tokia, kokia nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, kokia buvo rida – pakomentuoti negali, tik pamačius sutartį, sužinojo. Kaip vadovė neinformavo ieškovo dėl būklės, nebendravo su ieškovu. S. užpildė sutartį ir informavo ieškovą apie trūkumus, sutartį pasirašė ji, pokalbyje nedalyvavo. Apie pirkėjo pretenzijas sužinojo tik kai gavo laišką iš teismo. Anksčiau sutuoktinis pasakojo apie tai, bet ji neužfiksavo. Anksčiau įmonė nėra gavusi pretenzijų dėl automobilių būklės ar ridos. Sutuoktiniui už darbą pagal įgaliojimą mokėjo grynaisiais pinigais po 100 Eur. viskas įmonės dokumentuose užfiksuota. Su sutuoktiniu nebuvo jokio rašytinio susitarimo dėl pinigų mokėjimo. Perkant automobilius iš įmonės, už juos buvo mokamas avansas. Z. informuodavo ją apie kliento pretenzijas. Ar dėl šio automobilio informavo, ji neužfiksavo, nes turėjo darbe daug atsakomybių, darbe buvo įtemptas laikas, paprastai klientai būna patenkinti.

11. Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesupranta lietuviškai. 2024-07-16 jam paskambino ieškovas ir pasakė, kad Z. pasiūlė jam pirkti automobilį Audi, nurodė kainą, jo ridą ir jei tinka, tai 2024-07-17 turi atvežti 2000 Eur. užstatą. Nuvežus pinigus, jam pasakė kad automobilis bus už 2 savaičių Lietuvoj. Užstato perdavimo jis nematė, jam tik prieš vežant pinigus, pasakė R.. 2024-07-30 automobilio pirkti važiavo kartu su R., Z. pasakė, kad susitiks apie 16,17 val., bet susitiko prie Outlet apie 19 val., Automobiliu atvažiavo pats S., jie norėjo automobilį patikrinti servise bet jau buvo vėlu, servisas nebedirbo, be to, S. pasakė kad skuba, reik jam važiuoti Prancūzijon. R. pasakė, kad jis pasitiki S., nes pirko jau iš jo automobilį. Jie apžiūrinėjo automobilį, bet S. juos labai ragino. Vizualiai patikrino automobilį pakėlę dangtį. S. klausė - kokios problemos? Sakė, automobilis naujas. Jie sėdo pavažiuoti automobiliu, tada S. pasakė kad gali važiuoti tik aikštelėje. Pravažiavo apie 200 metrų, sėdo į automobilį ir pildė sutartį, prašė S. paaiškinti ką jis rašo. S. sėdėjo gale ir pildė sutartį, tada vėl juos skubino pasirašyti, nes jam reikia naktį važiuoti. R. sakė, kad S. jo neapgaus, jie turės gerus ryšius. Sugrįžę su automobiliu, išgirdo garsą, atidarius variklio dangtį, pamatė dūmus. Kitą dieną ryte nutarė paskambinti servisui, užsirašė į servisą 2024-08-05. Važiuojant į servisą, R. pamatė, kad rida 275 000 km., tada parašė jam, ar šis nori pamatyti „pokštą“, R. labai nustebo, kad 275 000 km skydelyje, o ne 83 000 km. Nuotrauką su rida išsiuntė ir Z., paskui jie susiskambino, sakė susitiks. Servise dar pamatė daug klaidų, reikalingas remontas. S. nustojo bendrauti su R., vieną kartą susitiko, bet šis žadėjo pakalbėti su tėvu. Po to jie susitikdavo bet nieko neišsprendė. V. (R.) labai pasitikėjo S., o S. labai jį skubino. Jis nematė kaip 2024-07-17 davė užstatą už automobilį, tik matė, kai pirko automobilį ir pildė sutartį - tada R. davė 3000 Eur. grynais S. Z. apie automobilio trūkumus nieko nesakė, tik kad jis turi mažą ridą, todėl jis negali turėti trūkumų. Pastebėjo, kad ant automobilio stogo buvo įdubimų, bet S. paaiškino, kad plėvelė blogai priklijuota, sakė, kad mašina nauja, ir kas gali su ja būti. Nurodė, kad pas R. įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), yra jam pavaldus, ir yra draugai 4 metai. Apie turinį sutartyje nebuvo kalbama, ir kas rašoma, greit S. užpildė, net su savimi pasiėmė. Jis nematė sutarties teksto. Kiek kartų pasirašė ant sutarties - nematė. Pakėlus dangtį, girdėjosi garsas tik kai atvažiavo nupirkę automobilį. Kai atidarė automobilio dangtį iki pirkimo, gal nebuvo variklis apšilęs, todėl dūmų nebuvo. Aikštelėj žmonės vaikšto, mašinos stovėjo, dideliu greičiu negalima važiuoti. Iš aikštelės nebuvo išvažiavę, nes S. skubėjo labai. Z. užpildęs sutartį nieko nepaaiškino, kito egzemplioriaus nedavė, pasirašytą pasiėmė pats.

12. Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad yra „Autobaltos sistemos“ serviso vadovas, R. yra jo klientas apie metus. Praeitą vasarą atvyko R. patikrinti naują automobilį, nes negražiai dirba variklis ir bendrai įvertinti ką daryti. Jis atlikęs išsamesnę diagnostiką, pamatė, kad ištrinta rida, ji buvo gerokai didesnė nei skydelyje, purkštukai, pastebėti nelogiški momentai, tai paprašė jo patikrinti detaliau. Vidiniuose blokuose pamatyti nesutapimai ir anomalijos. Ant skydelio trumpalaikė atmintis rodė kitą ridą. Prisijungė automobilį prie kompiuterinės sistemos. Dreba variklis, tai problemos su purkštukais, tai remonto kaina būtų pusė automobilio. Didžiausia rida buvo užfiksuota apie 360 000 km. 399 000 km ridos nesiekė. Jo aparatūra leistų pamatyti didesnę ridą, nebent būtų išvalyta. Rida gerokai virš 300 000 km. Anomalijos su datom ir ridom, bendra automobilio būklė prie 80-100 000 km ridos nebūtų tokia bloga. 2024-07-22 data rodo, kad buvo prisijungta prie bloko ir daryti veiksmai ir kažkas atstatinėta atgal. 2000 metai nurodyti nelogiškas skaičius, kada bandoma programuoti ir tas skaičius nesutampa, tada parodo, kad kažkas negerai. Tai daro prielaidą, kad kažkas manipuliavo automobilio duomenimis. Įvairūs skaičiai išlindo ne vien skydelyje, kažkas koregavo ridą, bet visur nepakeitė. Prisijungimo prie automobilio data yra 2024-07-22, šiuo laiku buvo kažkas automobilyje keičiama, tik jis nemato kas konkrečiai keista. Su ieškovu kalbėjo rusų kalba. Jis viską išsamiai R. paaiškino. Pagal aktą – paskirstymo mechanizme buvo garsas, tai kad patikrinti daugiau -automobilį reikia išardyti, ir tai nėra jo spėjimas, o iš patirties ir garso konstatavo. Jis atliko kompiuterinę diagnostiką ir pirminę apžiūrą neardant – jokių darbų neatliko. Sąmata labai tiksli, bet išardžius gali būti kiti defektai ir keistis darbai ir sąmata.

13. Teismo posėdyje J. S., kuris atliko byloje ekspertizę, apklaustas kaip specialistas byloje, paaiškino, kad 2025-07-03 nutarties skirti ekspertizę 5 klausime buvo paklausta kaip vertinti ieškovo teismui pateiktus duomenis, ar juose yra duomenų apie ridos klastojimą. Atsakė, kad iš pateikto kito serviso diagnostinio protokolo matyti, kad fiksuota rida yra ženkliai didesnė nei nurodyta, bet ridos atsukimo datos nesimato. Matė, kad rida fiksuota 359810 km, bet nėra datos. Yra skirtingi diagnostiniai prietaisai. Jis nenori kalbėti apie kitus servisus. Jis gali pamatyti tik tai, kas fiksuota kompiuteryje. Pateikė tik - kokiu metu ir kokia rida buvo fiksuota. Paklausus, ar jo įranga nenustato tų duomenų, kuriuos kitas servisas nustatė. Atsakė, kad žiūrint kokiam valdymo bloke žiūrima rida, konkrečiai toje vietoje, diagnostikas užklausė savo blokų, kur galėjo būti ta pakeista rida. Skydelyje fiksuojama viena rida, tada užklausiami visi valdymo blokai ir žiūri istoriją: ar viskas buvo pašalinta, ar visi klastojimai pašalinti. Užklausė visus blokus- klaidų nėra. Pagal datą matė, kad 2024-05-09 buvo 348516 km. rida, kita rida 359269 km. – nemato prie kurios datos yra šita rida. Tai kas yra fiksuota gamintojo duomenų bazėje, tai 2023-09-18 rida buvo fiksuota 308791 km. – yra ir daugiau istorijos, bet šita data paskutinė fiksuota. Jis dirba su programine įranga „Odis“. Iš kito serviso diagnostinio protokolo jis mato automobilio duomenis: Audi A6, kėbulo Nr., ridą, tai jei tikrai buvo prie šito automobilio prisijungta, tai tikėtina kad duomenys ištraukti būtent šito automobilio, bet nenori kištis į kitų diagnostikų ir įrangų kitų servisų. Tikslios ridos atsukimo datos nurodyti negali. Nurodė, kad 2020-11-30 buvo fiksuota 89280 km rida.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

14. Iš LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad MB „Autovisla“ direktorė nuo 2024-03-08 iki 2025-02-20 buvo E. Z., kuri yra S. Z. sutuoktinė, o nuo 2025-02-26 - direktorius S. Z..

15. Byloje esančioje 2024 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas V. R. iš atsakovės MB „Autovisla“ už 18500 Eur nupirko automobilį Audi A6. Byloje esančioje 2024 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida yra 400 000 km. Pastabose (atspausdinta) nurodyta, kad transporto priemonė parduota be garantijos, už naudoto automobilio techninę būklę pardavėjas neatsako, yra suteikta visa turto valdymui ir naudojimui reikalinga dokumentacija ir priimta tiesiogiai iš pardavėjo. Pasirašius šią sutartį pirkėjo pateiktos pretenzijos pardavėjui dėl transporto priemonės gedimų ir techninės būklės nepriimamos. Varikio, pavarų dėžės defektas, pakeistas smagratis (restauruotas). Variklio, pavarų dėžės defektas. Rida klientui žinoma. Pastabose ranka įrašyta, kad su automobilio trūkumais susipažinau, pretenzijų neturiu. Kaina sąskaitoje nurodyta teisinga (pasirašo V. R.), transporto priemonę pardavė E. Z..

16. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. MB „Autobaltos sistemos“ buvo atlikta transporto priemonės Audi A6 apžiūra ir konstatuota, kad neteisingi duomenys (suprogramuoti automobilyje) ekologinės sistemos suodžių filtro (DPF), išoriškai jo pažeidimų nesimato, tačiau sistema atjungta ir neveikia. DPF filtro 8W0 254 751 C kaina 7726,40 Eur.. Garsai iš variklio panašūs į paskirstymo mechanizmo, paskirstymo grandinės kmpl, kaina 1500 Eur., papildomų medžiagų (tarpinių, aušinimo jungių, eksploatacinių medžiagų) apie 2000 Eur., darbo kaina 2500 Eur. Taip pat dėl vibracijos reikėtų tikrinti kuro sistemą. Purkštuko kaina 059 130 277 FD 973 55 Eur. Automobiliui su rida 84228 km, šitie mazgai ir dalys greičiausiai savo resurso dar nebūtų išdirbę ir jų nereiktų nei tikrinti, nei keisti, nei remontuoti.

17. Byloje 2025 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta transporto priemonės Audi A6 ridos diagnostikos ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Specialistas į pateiktus klausimus atsakė, kad tikros ridos nustatyti nėra galimybės; paskutinė rida su data – 2024-05-06 yra 348 516 km, vėliau dar fiksuota 359 269 km, tačiau nėra aišku prie kokios datos. Automobilio Audi A6 rida neatitinka fiksuotos ridos (83393 km) atliekant šio automobilio privalomąją techninę apžiūrą; rida atsukama naudojant diagnostinius/programavimo prietaisus, tiksli ridos klastojimo data nėra aiški, iš pateikto diagnostinio protokolo matyti, kad fiksuota rida buvo ženkliai didesnė negu šiuo metu fiksuojama rida automobilyje, tačiau tikslios ridos klastojimo datos nesimato (2025-09-09 DOK-46337).

18. Byloje esantis UAB „Tuvlita“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 013-0285335 matyti, kad Audi A6 apžiūra atlikta 2024-07-30 ir techninė apžiūra galioja iki 2026-07-30. Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Nėra gesintuvo ir pirmosios pagalbos rinkinio. Rida 83393 km. Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.

19. Iš automobilių serviso „Autobaltos sistemos“ automobilio kompiuterinės sistemos duomenų matyti, kad prie automobilio Audi A6 duomenų buvo prisijungta 2024-07-22 06.50.38 val. bei aptiktas automobilio ridos atsukimas.

20. Šioje byloje ieškovas reiškia atsakovei reikalavimą dėl 2024-07-30 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo 23600 Eur., o automobilį grąžinant atsakovui nuosavybėn, kai atsakovas sumokės ieškovui 23600 Eur. sumą. Atsakovė MB „Autovisla“ su ieškovo reikalavimais nesutinka, todėl prašo ieškinį atmesti.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.350 straipsnyje nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi.

22. Vartotoju laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku laikomas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). Iš esmės analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir S. Z. dėl automobilio pirkimo-pardavimo susirašinėjo per „WhatsApp“ žinutėmis. Atsakovė teigia, kad nebuvo sudaryta vartojimo sutartis, nes ieškovas automobilį pirko su tikslu jį perparduoti, t.y. verslo, o ne asmeniniais tikslais, tačiau šią aplinkybę pati atsakovė ir paneigia, nes vienoje iš S. Z. ieškovui siųstų žinučių yra nurodęs, kad „čia Lietuvoje iš jos (automobilio) galima uždirbti 3000 Eurų. Ir net daugiau, jei sutinki palaukti. Po valymo, savaime aišku“. Daugiau jokių įrodymų, kad ieškovo pirktas automobilis yra verslo tikslu, o ne asmeninėms reikmėms, atsakovė nepateikė ir net nurodė, kad įrodymų, kad R. planuoja perparduoti automobilius, o ne pirkti sau, pateikti negali, taip pat patvirtino, kad prieš tai R. pas jį automobilį pirko žmonai. Tuo tarpu, atsakovė MB „Autovisla“ yra verslininkė, užsiimanti naudotų automobilių prekybos verslu. Taigi, ieškovas, kuris 2024 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo automobilį savo poreikiams tenkinti, kurie nėra susiję su ieškovo verslu, prekyba, amatu ar profesija, tuo tarpu atsakovė, verslininkė, užsiimanti automobilių prekyba.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šalys 2024 m. liepos 30 d. sudarė vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl ieškovo lietuvių kalbos ne/mokėjimo

25. Ieškovas nurodė, kad jis yra ukrainietis, lietuvių kalbos nemoka, jis Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus, dirba (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos įmonės vadovas, su darbuotojais kalba rusų kalba, nes darbuotojai ukrainiečiai, įmonės dokumentus tvarko buhalteris. Lietuvių kalbos per tris metus neišmoko, nes nereikėjo, o dabar, norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, nuo naujųjų metų pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Atsakovės teigimu, ieškovas nuo 2024-03-08 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. Lietuvoje veikiančios įmonės, (duomenys neskelbtini), todėl vykdant bendrovės vadovo pareigas, ieškovas neišvengiamai turi susidurti su įvairių klausimų sprendimu valstybine lietuvių kalba, todėl atsakovės manymu, ieškovas turi turėti, kad ir galbūt kažkiek ribotą, lietuvių kalbos supratimą, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas negalėjo jokia apimtimi suprasti su atsakove sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir nesuprato esminių perkamo automobilio parametrų, kas buvo nurodyta pasirašomoje sutartyje skaičiais. Pats Z. teismo posėdžio metu nurodė, kas su ieškovu susirašinėjo rusiškai dėl to, kad buvo tokia jų bendravimo pradžia, bendraudavo rusų kalba. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimo žinučių per WhatsApp programėlę matyti, kad ieškovas ir S. Z. susirašinėjo rusų kalba. Ieškovas taip pat nurodė, kad tik nuėjęs pas advokatą, kuris jam išvertė jo pasirašytą automobilio pirkimo- pardavimo sutartį, suprato kas sutartyje parašyta. Liudytojas V. M., serviso „Autobaltos sistemos“ vadovas, taip pat patvirtino, kad su ieškovu kalbėjo rusų kalba, taigi teismas kritiškai vertina ir nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovas perskaitė ir suprato sudarytos sutarties turinį.

26. Teismas konstatuoja, kad atsakovė žinojo, kad ieškovas nemoka lietuvių kalbos, ir negalėjo perskaityti ir suprasti pirkimo-pardavimo sutarties, juolab sutartis surašyta ne vien tik spausdintomis raidėmis, bet ir ranka, o taip pat susideda ne vien iš skaičių, bet ir žodžių bei sakinių, kurie surašyti lietuvių kalba.

Dėl automobilio kainos

27. Automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina – 18500 Eur. Ieškovas nurodė, kad ginčo automobilį įsigijo už 23600 Eurų. Byloje nustatyta, kad Ieškovas su Z. susirašinėjo per programėlę WhatsApp, 2024-07-16 Z. atsiuntė žinutę ieškovui, kad bus atvežtas automobilis 2019 metų gamybos AUDI A6, trijų litrų variklio apimties, su S apdaila už 23800 EUR. Kai jo buvo paklausta, kokia yra šio automobilio rida, jis atsiuntė žinutę, kad AUDI “neplauta, nieko” ir rida “83000 km”. Taip pat jis parašė, kad automobilio galingumas “170 kw”. Paprašius atsiųsti nuotraukas, vėliau S. Z. šias nuotraukas atsiuntė. Taip pat jis atsakė į žinutę ir parašė, kad automobilis bus kažkur už dviejų savaičių. Ieškovą automobilis sudomino, nes S. Z. nurodyta rida buvo 83000 km. Be to, iš nuotraukų automobilis atrodė tvarkingas, nebuvo nurodyti absoliučiai jokie automobilio trūkumai, o ir esant tokiai ridai ieškovas neabejojo, kad jokių didesnių trūkumų automobilis turėti negali. Ieškovas ginčo automobilį sutiko pirkti (ginčo šalių sutarta kaina - 23600 EUR - 200 E. S. Z. nuleido) ir ieškovo buvo paprašyta sumokėti 2000 Eur avansą grynais pinigais. Ieškovas su S. Z. susitiko 2024-07-17, ir ieškovo teigimu, jis Z. perdavė 2000 Eur grynais pinigais. Jokio tai patvirtinančio dokumento S. Z. ieškovui neišdavė. Taigi už automobilį ieškovui liko sumokėti 21500 Eur. Z. patvirtino, kad jis buvo susitikęs 2024-07-17 su R., tačiau nurodė, kad jie kalbėjo apie kitus automobilius, jokie pinigai perduoti nebuvo. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su Z. susitikus 2024-07-30 dėl automobilio pirkimo, S. Z. paprašė 18500 Eur pervesti į banko sąskaitą, o 3100 Eur perduoti grynais pinigais. Pasitikėdamas juo, ieškovas taip ir padarė, per du kartus sumokėjo 18500 Eur. Atskirai už 3100 Eur sumą grynųjų S. Z. dokumento neišdavė. Taigi, iš viso ieškovas pavedimu ir grynais pinigais sumokėjo 23600 Eur sumą.

28. Atsakovė neigia gavusi iš ieškovo grynuosius pinigus, t.y. 2000 ir 3100 Eur. sumą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie grynų pinigų perdavimą S. Z.. Atsakovė taip pat nurodė, kad kai jis surado automobilį Audi A6, informavo ieškovą, kad šis turi daug defektų, nurodė kaip automobilis atrodo Prancūzijoje, paaiškino, kad kai automobilis atvyks Lietuvon bus sutvarkytas ir pasakė ieškovui, kad sutvarkyto automobilio kaina bus 23600 Eur., o nesutvarkyto 18500 Eur. Atsakovė atsikirsdama teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl grynųjų pinigų - 5100 Eur. perdavimo Z. už automobilį.

29. Visgi, byloje esantys duomenys paneigia atsakovės atsikirtimus. Kaip nustatyta byloje, Ieškovas su S. Z. susirašinėjo per WhatsApp programėlę apie automobilius, Z. siuntė automobilių nuotraukas ieškovui. Ieškovui pagal Z. pateiktas nuotraukas tiko automobilis Audi A6, jis sutiko pirkti šį automobilį, kaina suderėta 23600 Eur. Z. teigimu, 2024-07-17 susitiko su ieškovu tam, kad Z. dar kartą parodytų automobilių nuotraukas ieškovui. Tai kelia pagrįstas abejones, nes Z. negalėjo paaiškinti, kam reikėjo rodyti kitas automobilio nuotraukas, jei jau sutarta pirkti automobilį Audi A6. Kad už parduodamus automobilius jų įmonė „Autovisla“ imdavo avansą, teismo posėdžio metu patvirtino ir E. Z., kuri automobilio pirkimo-pardavimo metu, t.y. nuo 2024-03-08 iki 2025-02-26 buvo „Autovisla“ direktorė. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. M., kuris nors ir nematė 2000 Eur. perdavimo Z., tačiau jam ieškovas paskambino 2024-07-16 ir pasakė, kad Z. už perkamą automobilį, kitą dieną, t.y. 2024-07-17, turi nuvežti 2000 Eur. užstatą.

30. Ieškovo teigimu, 2024-07-30 19 val. ieškovui su Z. susitikus Vilniaus Outlet aikštelėje dėl automobilio įsigijimo, Z. paprašė 18500 Eur. pervesti į sąskaitą, o 3100 Eur. perduoti grynaisiais. Z. teigimu, jis prieš tai jau buvo nurodęs ieškovui, kad automobilis turi defektų, kad tik automobilio salonas bus išvalytas, kad bus nudažyti bamperiai, todėl ir kaina nuo 23600 Eur. sumažėjo iki sutartyje nurodytos kainos – 18500 Eur, tačiau Z. teikęs teismui susirašinėjimo žinutes su ieškovu, nepateikė jokių žinučių, pokalbių išklotinių, ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis informavo ieškovą ar siuntė nuotraukas jam apie automobilio trūkumus, apie ridą, automobilio naują kainą, apie derybas dėl naujos kainos. Pažymėtina ir tai, kad sutartyje įrašius, kad transporto priemonė parduodama už 18500 Eur., Z. ranka padarė prierašą, prie kurio pasirašė ieškovas, kad kaina sąskaitoje (ne sutartyje) nurodyta teisinga. Neabejotina, kad sąskaitoje kaina ir yra 18500 Eur., ko neneigia nei ieškovas, nei atsakovė, nei Z., tačiau, kam reikia papildomai pirkėjo parašu patvirtinti sąskaitoje nurodytą kainą, kai ji yra įrašyta sutartyje bei sumokėta pavedimu.

31. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad už ginčo automobilį mokėjo 23600 Eur, iš kurių 5100 Eur. grynaisiais pinigais. Duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo paaiškinimų nuoseklumu, atsakovė nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Juolab, pati atsakovė paaiškino, kad atgal automobilio nepriėmė, nes ieškovas paprašė grąžinti jo sumokėtus 23600 Eur. Kodėl būtent ieškovas paprašė tokią sumą grąžinti, atsakovė negalėjo paaiškinti.

32. Taigi, iš aptartų duomenų visumos, darytina išvada, kad ieškovas už perkamą automobilį Audi A6 sumokėjo 23600 Eur., 2024-07-17 perdavė 2000 Eur. grynais pinigais, 2024-07-30 - 3100 Eurų grynais pinigais, 18500 Eur. pervedė į sąskaitą.

33. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-193-421/202, Nr. e3K-3-297-378/2023)

Dėl automobilio ridos

34. Byloje nustatyta, kad automobilio rida buvo persukta. Ieškovas nurodė, kad jam nusprendus įsigyti automobilį, S. Z. per susirašinėjimo programėlę “WhatsApp” 2024-07-16 atsiuntė žinutę, kad automobilio rida “83000 km”. 2024 m. rugpjūčio 27 d. MB „Autobaltos sistemos“ atliko transporto priemonės Audi A6 apžiūrą, kurioje konstatavo, kad neteisingi duomenys (suprogramuoti automobilyje) ekologinės sistemos suodžių filtro (DPF), sistema atjungta ir neveikia. Garsai iš variklio panašūs į paskirstymo mechanizmo, dėl vibracijos reikėtų tikrinti kuro sistemą. Automobiliui su rida 84228 km, šitie mazgai ir dalys greičiausiai savo resurso dar nebūtų išdirbę ir jų nereiktų nei tikrinti, nei keisti, nei remontuoti. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ atliko transporto priemonės Audi A6 ridos diagnostikos ekspertizę. Specialistas į pateiktus klausimus atsakė, kad tikros ridos nustatyti nėra galimybės; paskutinė rida su data – 2024-05-06 yra 348 516 km, vėliau dar fiksuota 359 269 km, tačiau nėra aišku prie kokios datos. Automobilio Audi A6 rida neatitinka fiksuotos ridos (83393 km) atliekant šio automobilio privalomąją techninę apžiūrą; rida atsukama naudojant diagnostinius/programavimo prietaisus, tiksli ridos klastojimo data nėra aiški, iš pateikto diagnostinio protokolo matyti, kad fiksuota rida buvo ženkliai didesnė negu šiuo metu fiksuojama rida automobilyje, tačiau tikslios ridos klastojimo datos nesimato. 2024-07-30 automobilio privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 013-0285335, automobilio rida nurodyta 83393. Z. teigimu, jis žinojo apie atsuktą automobilio ridą. Paaiškino, kad kai automobilis buvo parvežtas iš Prancūzijos, jis nuvažiavo paimti automobilio iš MB „Autožirnis“, matė, kad 2024-07-25 skydelyje nurodyta rida 83000 km., kitoje vietoje - 274 000, dar trečioje vietoje - 250000 km. Tada pasijungė turėtą automobilio diagnostiką, kuri parodė ir ketvirtus rodmenis – 399 890 km. Z. teigimu, jam „Autožirnio“ atstovas apie automobilio ridą nieko nesakė, o jis pats nors ir matė, kad automobilio rida 4 kartus didesnė, nei jam buvo žinoma anksčiau, automobilį pirko, nes kaina pasirodė adekvati.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad už perkamą automobilį iš „Autožirnio“, Z. teigimu, jau 2024-06-03 buvo sumokėta 18 000 Eur, tuo tarpu liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad už perkamą automobilį buvo sumokėta tą pačią dieną, t.y. 2024-07-30. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. RB-24/116 matyti, kad sąskaita už automobilį Audi A6 (duomenys neskelbtini), MB „Autožirnis“ išrašyta MB „Autovisla“ 2024-07-30.

36. Ieškovas nurodė, kad nei iki automobilio įsigijimo dienos iš Z., nei susitikus su Z. 2024-07-30 dėl automobilio įsigijimo, jam Z. apie automobilio ridą absoliučiai nieko nerašė, nesakė, neaiškino, tuo tarpu Z. teigimu, jis, pamatęs, kad automobilio rida yra 4 kartus didesnė nei skydelyje nurodyta 83000 km., skambino R. apie tai informuoti, šis sutiko vistiek automobilį pirkti, tada dar ir susitikus 2024-07-30, ieškovui apie automobilio ridą viską paaiškino. Z. neginčija, kad automobilio rida yra persukta, neteisingai nurodyta sutartyje.

37. 2024-07-30 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (tarp R. ir MB „Autovisla“ įrašyta automobilio rida yra 400 000 km.

38. 2024-07-30 automobilio pirkimo pardavimo sutartyje (tarp MB „Autožirnis“ ir MB „Autovisla“) neįrašyta automobilio rida.

39. Ieškovo teigimu, automobilio sutarties sudarymo metu, Z. labai skubėjo, sakė, kad jam reikia išvykti į Prancūziją, todėl jis pasirašė sutartį jos neskaitydamas, nes labai pasitikėjo Z., nesuprato, kad sutartyje nurodyta – 400 000 km. yra rida, suprato, kad tai kažkoks serijos numeris, tai H raidė ir skaičiai.

40. Iš byloje esančio susirašinėjimo SMS žinutėmis, ieškovas 2024-08-05, jau įsigijęs automobilį ir pamatęs automobilio skydelyje automobilio ridą 275338 km., nuotrauką su skydelio rodmenimis nusiuntė byloje apklaustam liudytojui V. M., kuriam parašė, kad „žiūrėk, koks pokštas“, šis atsakė „eik tu sau“, R. paaiškino, kad „čia tokia rida“, M. – „?!“, R. – „taip“. Vėliau šią nuotrauką R. nusiuntė Z., kuris susitiko su ieškovu, kalbėjo apie automobilio grąžinimą atgal, tačiau Z. nesutiko, nes R.i paprašė grąžinti jo sumokėtus 23600 Eur.

41. Atsakovė nurodė, kad jam tapo žinoma, kad automobilio rida atsukta 2024-07-30. Taip pat paaiškino, kad negali pasakyti kodėl jis sutartyje nurodė kitą automobilio ridą negu specializuotam servise. Kur rida buvo atsukta Prancūzijoje ar Lietuvoje - jis pasakyti negali, nes nežino, nors patvirtino, kad jam tapo žinoma, jog rida atsukta būtent 2024-07-30, t.y. automobiliui esant Lietuvoje, taigi pats Z. duoda parodymus, kurie nenuoseklūs, verčiantys abejoti jų teisingumu.

42. Teismas, vertindamas šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Z. neinformavo R. apie ridos persukimus, juolab, kad pirkimo pardavimo sutartyje ranka įrašyta rida 400 000 km., kas neatitiko nei vienos iš keturių nurodytų ir persuktų ridų, kai Z. atsikirtimuose paaiškino, kad nurodė ridą, artimą esančiai ridai 399000 km., tačiau liudytojo V. M. teigimu, didžiausia rida buvo užfiksuota apie 360 000 km., liudytojo J. S. teigimu, 2024-05-09 rida buvo fiksuota 348 516 km., kita rida 359 269 km, tačiau negalėjo nurodyti kokią datą. O 89280 km. rida buvo fiksuota 2020-11-30. Gamintojo duomenų bazėje 2023-09-18 rida buvo fiksuota 308791 km.

43. Pažymėtina, kad rida sutartyje neatspausdinta, nors kai kurie kiti duomenys atspausdinti, o rida įrašyta ranka.

44. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad 2024-07-30 automobilio techninės apžiūros ataskaitoje Nr. 013-0285335 rida nurodyta 83393 km., tą pačią dieną, t.y. 2024-07-30, sudaryta automobilio pirkimo pardavimo sutartis, kurioje rida nurodyta 400 000 km.

45. 2022 m. spalio 20 d. Lietuvos transporto saugos administratoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo Nr. 2BE-260“ 7.11 punkto a) papunktyje nurodyta, kad jeigu odometre yra akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių, tai laikytina dideliu trūkumu.

46. Taigi, Z. sutartyje nurodyti duomenys neatitinka automobilio ridos duomenų, tai reiškia, kad reali atsakovės parduotos transporto priemonės rida yra neegzistuojanti, nėra duomenų, kokia rida yra iš tikrųjų. Nors byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad odometro duomenis koregavo atsakovė ar S. Z., tačiau atsakovei, kaip transporto priemonės pardavėjai tenka pareiga garantuoti automobilio atitiktį sutarties sąlygoms, o tai turi esminės reikšmės ir trūkumas, dėl kurios sutartis gali būti nutraukta.

47. Kelia abejones dar ir tai, kad dalis sutarties Z. yra atspausdinta, kita dalis įrašyta ranka, taigi automobilio pardavėja UAB „Autovisla“ direktorė apie automobilio trūkumus net nežinojo, ką ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, taigi, ar Z., neturėdamas įgaliojimo parduoti automobilio, (apie tai pasisakyta sprendimo 56 punkte) galėjo savo nuožiūra į iš anksto paruoštą sutartį, įrašyti papildomus duomenis, kurių nežinojo automobilio pardavėja, MB „Autovisla“ direktorė. Kad sutartis buvo paruošta iš anksto, patvirtino ir Z., nes dalis buvo atspausdinta, bei tai, kad ant sutarties pasirašė direktorė E. Z., kuri automobilio pirkimo pardavimo metu nedalyvavo.

48. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ridos suklastojimą reikėtų vertinti ne tik kaip melagingos informacijos apie parduodamą daiktą pateikimą, bet ir kaip paslėptą daikto trūkumą, kurio pasekmės jį įsigijusiam asmeniui pasireikš vėliau – tiek būtinybe esminius automobilio agregatus, detales keisti kur kas anksčiau nei galima buvo planuoti įsigyjant automobilį, tiek valdant mažesnės vertės, nei sumokėtą daiktą, tiek gaunant ženkliai mažesnę, nei turėtų kainą pardavimo atveju. Nagrinėjamu atveju, ieškovui netgi atlikus automobilio vizualinę apžiūrą, net jei tokia ir buvo, jis negalėjo įvertinti tai, kad automobilio, kurį ketino pirkti rida buvo nurodyta 83000 km., o atvežus automobilį tralu į Lietuvą, jo rida padidėtų virš keturių kartų, taigi ieškovui nebuvo galimybės nustatyti faktinės automobilio ridos, todėl informacijos apie automobilio tikrąją ridą neatskleidimas laikytinas paslėptu trūkumu (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-442-480/2024, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-601/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-700-613/2023). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl ieškovo įsigyto automobilio ridos, taip pat šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neatitinkanti reali automobilio rida laikytina paslėptu daikto trūkumu, kuris šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintinas kaip esminis.

49. Atsakovė steigimu, pats ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, pirkdamas automobilį ir neskaitydamas sutarties.

50. Pasisakydamas dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad anksčiau aptarti po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjęs ridos klastojimo atvejis yra esminis, apie juos ieškovas sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai informuotas (apie tai pasisakyta sprendimo 26,27 punktuose), o atsakovė neįrodė, jog apie ridos persukimą informavo ieškovą. Ieškovui neatskleistas šis automobilio trūkumas galėjo turėti lemiamos reikšmės ieškovui apsisprendžiant, ar pirkti ginčo automobilį, taip pat ar pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti 2024 m. liepos 30 d. sutartyje numatytomis sąlygomis. Kadangi paaiškėję automobilio trūkumai laikytini esminiais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, tai sudaro pagrindą nutraukti 2024 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 236000 Eur sumokėtą automobilio kainą, o atsakovei grąžinti automobilį Audi A6 (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl automobilio trūkumų

52. Ieškovas nurodė, kad jam nusprendus įsigyti automobilį, S. Z. per susirašinėjimo programėlę “WhatsApp” 2024-07-16 atsiuntė žinutę, kad bus atvežtas automobilis 2019 metų gamybos AUDI A6, trijų litrų variklio apimties, su S apdaila už 23800 Eur. Iš atsiųstų nuotraukų automobilis atrodė tvarkingas, nebuvo nurodyti absoliučiai jokie automobilio trūkumai, o ir esant tokiai ridai, jis neabejojo, kad jokių didesnių trūkumų automobilis turėti negali. Ieškovas ginčo automobilį sutiko pirkti. Ieškovas į bylą pateikė 2024 m. rugpjūčio 27 d. MB „Autobaltos sistemos“ atliktą transporto priemonės Audi A6 apžiūrą, kurioje konstatuota, kad neteisingi duomenys (suprogramuoti automobilyje) ekologinės sistemos suodžių filtro (DPF), išoriškai jo pažeidimų nesimato, tačiau sistema atjungta ir neveikia. DPF filtro 8W0 254 751 C kaina 7726,40 Eur. Garsai iš variklio panašūs į paskirstymo mechanizmo, (paskirstymo grandinės kmpl. kaina 1500 Eur.), papildomų medžiagų (tarpinių, aušinimo jungių, eksploatacinių medžiagų) kaina apie 2000 Eur., darbo kaina 2500 Eur. Taip pat dėl vibracijos reikėtų tikrinti kuro sistemą. Purkštuko kaina 059 130 277 FD 973 55 Eur. Konstatavo, kad automobiliui su rida 84228 km, šitie mazgai ir dalys greičiausiai savo resurso dar nebūtų išdirbę ir jų nereiktų nei tikrinti, nei keisti, nei remontuoti. Byloje esančios UAB „Tuvlita“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 013-0285335 duomenimis, Audi A6 apžiūra atlikta 2024-07-30 ir techninė apžiūra galioja iki 2026-07-30. Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Rida 83393 km. Kaip paaiškino „Tuvlita“ atstovas, automobilis Audi A6 yra su dyzeliniu varikliu, tai jam taikomas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų taisyklių 8.2.2.2 punktas – Dūmingumas - yra numatyta, kad transporto priemonėms, priskiriamoms Euro 6 ir Euro VI emisijos klasėms, išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas taikant nustatytą tvarką ir (ar) remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis. Iš 2024-07-30 automobilio pirkimo pardavimo sutarties (tarp MB „Autožirnis“ ir MB „Autovisla“) matyti, kad į sutartį nėra įrašyti jokie automobilio trūkumai ar defektai. 2024-07-30 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje tarp R. ir MB „Autovisla“ įrašyti tokie trūkumai: variklio, pavarų dėžės defektas, pakeistas smagratis (restauruotas). Taigi, atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl į sutartį įrašyta, kad automobilis turi pavarų dėžės defektą, nors toks defektas nebuvo autoservise nustatytas. Ir nors kiti automobilio trūkumai į pardavimo sutartį buvo pardavėjo įrašyti, tačiau kaip jau minėta anksčiau, Z. neišvertė ir neišaiškino ieškovui apie automobilio trūkumus, tą patvirtino ir liudytojas V. M. (apie tai pasisakyta sprendimo 26,27 punktuose). Ir nors atsakovės advokatas nurodė, kad šis liudytojas yra ieškovo draugas ir dirba pas ieškovą, tačiau jo parodymai nuoseklūs, aiškūs, teismo vertinimu, asmeniu, prisiekusiu ir įspėtu dėl melagingų parodymų davimo, netikėti, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad iš Z. pateiktų nuotraukų, kurios buvo atsiųstos ieškovui, automobilis atrodė tvarkingas, nebuvo nurodyti absoliučiai jokie automobilio trūkumai, o ir esant tokiai ridai ieškovas neabejojo, kad jokių didesnių trūkumų automobilis turėti negali, tokia išvada pateikta ir autoservise „Autobaltos sistemos“. Z. atsikirsdamas teigė, kad jis važiuodamas 2024-07-30 į susitikimo vietą su ieškovu, įvažiavo į duobę, todėl iš automobilio pradėjo sklisti garsai, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat teigė, kad apie visus trūkumus ieškovui papasakojo, išaiškino. Atkreiptinas dėmesys, kad Z. prašymu, ieškovas su Z. susitiko vakare 19 val., kai autoservisai jau nedirbo ir negalima buvo patikrinti automobilio būklės autoservise. Teismas kaip nepatikimus vertina Z. paaiškinimus. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl neperdavė ieškovui sutarties kopijos.

53. Teismas pažymi, kad nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

54. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šalys būtų aptarusios kokius nors automobilio trūkumus, tame tarpe ir ridą (apie tai pasisakyta sprendimo 26,27 punktuose). Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad aptariami automobilio trūkumai paaiškėjo praėjus vos kelioms dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kai ieškovas pamatė odometro rodmenis ir nuvyko į autoservisą patikrinti automobilio, kur buvo nustatyta ir daugiau trūkumų.

55. Būtent atsakovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą ieškovui. Byloje nustatyta, kad pardavėjas jam priskirtos įrodinėjimo pareigos neįvykdė, kadangi nepaneigti įrodymai apie tai, kad ieškovas supranta lietuvių kalbą, kad pardavėjas tinkamai informavo ieškovą apie automobilio ridą bei defektus bei trūkumus iki automobilio įsigijimo ar automobilio pirkimo pardavimo metu.

56. Nors ieškovas ir nesirėmė šia aplinkybe, pažymėtina ir tai, kad iš atsakovės pateikto įgaliojimo matyti, kad įgaliotojas MB „Autovisla“ įgaliojo S. Z. atlikti šiuos veiksmus/paslaugas: pateikti prašymą išduoti ir (ar) atsiimti prekybinius numerio ženklus, pateikti prašymą priimti valstybinio registracijos numerio ženklus saugoti, juos atsiimti ar perduoti kitam asmeniui, pateikti prašymą rezervuoti išskirtinį ar vardinį valstybinį registracijos numerį bei kitas paslaugas VĮ“ Regitra“, tačiau nėra MB „Autovisla“ įgaliojimo sudaryti MB „Autovisla“ vardu sutartis, jas pasirašyti, nes direktorė nuo 2024-03-08 iki 2025-02-20 buvo E. Z., o ne S. Z.. Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad toks įgaliojimas buvo, tačiau jis buvo jos darbiniame kompiuteryje kitame darbe „(duomenys neskelbtini)“, ne MB „Autovisla“, o šiuo metu ji nedirba, o darbe paskyra yra panaikinta. Taigi konstatuotina, kad S. Z. net neturėjo įgaliojimo pirkti automobilį Audi A6 iš MB „Autožirnis“. Pažymėtina dar ir tai, kad ant sutarties tarp MB “Autožirnis“ ir MB “Autovisla“ nėra ir paties S. Z. parašo. Pats Z. teismo posėdžio metu aiškino, kad jis įmonėje buvo tik techninis darbuotojas, padėjėjas.

Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

57. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, LR CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-1075/2018).

58. LR CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis LR CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-581/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr. e3K-3-454-611/2018).

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nebuvo informuotas, jog transporto priemonė turi ridos klastojimo požymių bei defektų ir trūkkumų po įsigytos tramsporto priemonės 2024-07-30, ir tik 2024-08-05, t.y. po sutarties sudarymo, pamatė automobilio skydelyje ridą, o nuvažiavęs į autoservisą, išsiaiškino ir kitus automobilio trūkumus.

60. Nėra ginčo, jog ieškovas iškart po trūkumų nustatymo susisiekė su atsakove pareikšdamas pretenzijas dėl tokios automobilio būklės ir paprašė jam grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovė iš pradžių sutiko, tačiau vėliau apsigalvojo.

61. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, jeigu nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

62. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad nustatytas automobilio ridos neastitikimas bei kitų trūkumų nustatymas yra esminis pirkimo pardavimo sutarties pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti 2024 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra pagristas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

63. Nutraukus sutartį dėl esminio pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų – restitucija. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

64. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavus, jog suklastota automobilio rida bei nustatyti kiti trūkumai, apie kuriuos pirkėjas nebuvo įspėtas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimas ir šalių grąžinimas į padėtį iki sutarties sudarymo atitinka jų interesus, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas, 2024 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama ir taikoma restitucija – ieškovas įpareigojamas grąžinti atsakovei automobilį „Audi A6“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įpareigojama grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą 23 600 Eur sumą (CK 6.217 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

66. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

67. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą).

68. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad yra tikrai patirti nuostoliai bylinėjimosi išlaidų forma. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.).

69. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra įtvirtinta (7 punktas), kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, taikomas koeficientas – 0,4. Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas – 0,1. Rekomendacijų 8.20 punkte nustatyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas koeficientas – 0,1.

70. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas šioje byloje patyrė viso 2 533,07 Eur: 1) 220 Eur žyminis mokestis; 2) 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos; 3) 113,07 Eur už ekspertizę, 4) 80 Eur. už MB „Autobaltos sistemos“ kompiuterinės diagnostikos atlikimą 5)120 Eur. tralo paslaugas už automobilio transportavimą į ekspertizę.

71. Tretysis asmuo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, nereiškianti savarankiškų reikalavimų, kurią atstovavo advokatas D. B., prašo priteisti 1210 Eur. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Tuvlita“ prašė atsakovė. UAB „Tuvlita“ faktiškai patirta išlaidų už advokato paslaugas suma nesiekia 50 % maksimalaus priteistino dydžio.

72. Ieškovo bei trečiojo asmens patirtas išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, įrodytomis ir būtinomis, todėl šias išlaidas teismas priteisia ieškovui ir trečiajam asmeniui iš atsakovės.

73. Byloje susidarė 29,33 pašto išlaidų valstybei, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 92 straipsnio pagindu) ir sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės MB “Autovisla”, įmonės kodas 306280277, 2024 m. liepos 30 d. sudarytą transporto priemonės „Audi A6“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.

- įpareigoti ieškovą V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei MB “Autovisla”, įmonės kodas 306280277, transporto priemonę „Audi A6“identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),

- įpareigoti atsakovę MB “Autovisla”, įmonės kodas 306280277, grąžinti ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už transporto priemonę „Audi A6“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą 23 600,00 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą.

Priteisti ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB “Autovisla”, įmonės kodas 306280277, 2 533,07 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Tuvlita“ , juridinio asmens kodas 110584095, iš atsakovės MB “Autovisla”, įmonės kodas 306280277, 1210 Eur. (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Prietisti iš atsakovės MB “Autovisla”, įmonės kodas 306280277, 29,33 Eur. (dvidešimt devynių eurų 33 ct.) pašto išlaidų valstybei. Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.