Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį (patikslintą) atsakovei V. S. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo L. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą, negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. 17.20 val. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ieškovui transporto priemonę Mercedes-Benz C320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 999 Eur, automobilio rida – 237 609 km, transporto priemonės trūkumų nepažymėta (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendime nustatyta aplinkybė, jog tikroji automobilio kaina buvo 5 200,00 Eur). Ieškovas, 2021 m. birželio 10 d. užsisakė „Carvertical“ ataskaitą, kurioje nurodoma, jog transporto priemonės Mercedes-Benz rida gali būti suklastota: 2020 m. birželio mėn. atlikta techninė apžiūra (automobilio rida – 370 114 km), 2021 m. sausio mėn. automobilis aptiktas parduodamas internetinėje prekyvietėje (automobilio rida – 229 929 km), 2021 m. birželio mėn. automobilio rida – 240 729 km.

12. Taip pat nustatyta, kad ieškovas į bylą pateikė UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ pasiūlymą dėl automobilio įsigijimo, iš kurio matyti, jog bendrovė ieškovui už automobilį siūlė 3 000 Eur (iki patikros), nurodoma, jog automobilio rida yra apie 383 000 km, po patikros nustačius automobilio defektus (kėbulo defektai, dalies detalių keitimo/remonto darbai ir kt., viso 10 sąrašo punktų, įskaitant galiojančios techninės apžiūros trūkumą) siūloma kaina – 2 000 Eur. UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ automobilio patikros 2022 m. lapkričio 17 d. išvadoje automobilio rida nurodoma 243 574 km, fiksuoti 52 automobilio defektai (kėbulo, salono ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl naudoto daikto – automobilio Mercedes-Benz C320 CDI atitikties kokybės reikalavimams bei atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

14. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

15. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

16. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).

17. Kaip minėta anksčiau, 2021 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ieškovui ginčo automobilį, nurodant, jog automobilio kaina yra 4 999 Eur, o automobilio rida – 237 609 km. Daugiau jokių transporto priemonės trūkumų sutartyje nepažymėta. Iš į bylą pateiktos 2021 m. birželio 10 d. „Carvertical“ ataskaitos nustatyta, jog ginčo transporto priemonės rida gali būti suklastota, kadangi 2020 m. birželio mėn. atliktus ginčo automobilio techninę apžiūrą užfiksuota 370 114 km rida, tuo parduodant automobilį 2021 m. vasario 15 d., jo rida buvo 237 609 km. Akcentuotina ir tai, jog bylos šalys nekelia ginčo, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta ginčo automobilio rida neatitinka tikrovės.

18. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia, kad ridos suklastojimą reikėtų vertinti ne tik kaip melagingos informacijos apie parduodamą daiktą pateikimą, bet ir kaip paslėptą daikto trūkumą, kurio pasekmės jį įsigijusiam asmeniui pasireikš vėliau – tiek būtinybe esminius automobilio agregatus, detales keisti kur kas anksčiau nei galima buvo planuoti įsigyjant automobilį, tiek valdant mažesnės vertės, nei sumokėta daiktą, tiek gaunant ženkliai mažesnę, nei turėtų kainą pardavimo atveju. Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais bei pažymi, jog automobilio rida yra vienas iš faktorių, sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas. Byloje nėra duomenų, kad automobilio įsigijimo metu būtų nustatyti akivaizdūs mechaniniai trūkumai iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį automobilio naudojimą, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi minėtų paslėptų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirkėjui atlikus automobilio vizualinę apžiūrą, nebuvo galimybės nustatyti faktinės automobilio ridos, todėl sutiktina su apelianto teiginiais, jog informacijos apie automobilio tikrąją ridą neatskleidimas laikytinas paslėptu trūkumu.

19. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).

20. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei formuojama teismų praktika rodo, kad paaiškėjus parduoto daikto trūkumams visų pirma atsakomybė kildinama ne iš pirkėjo pareigos būti atidžiam, tačiau iš pardavėjo pareigos atskleisti visus su parduodamu daiktu susijusius trūkumus bei garantuoti parduodamo daikto kokybę. Nesilaikius šios pareigos, pardavėjui atsiranda prievolė atlyginti su tuo susijusių nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad tikslūs ridos rodmenys būtų sąlygoję jo apsisprendimą įsigyti automobilį, taip pat turėję įtakos ir automobilio kainos dydžiui, juolab, kad pirkimo-pradavimo sutartyje nurodyti ginčo automobilio ridos duomenys (2021 m. vasario 15 d. fiksuoti ridos duomenys – 237 609 km), nuo anksčiau fiksuotų ridos duomenų (2020 m. birželio mėnesį fiksuoti ridos duomenų – 370 114 km), skiriasi 132 505 km. Toks ridos skirtumas laikytinas esminiu, įtakojančiu ne tik ieškovo apsisprendimą įsigyti ginčo automobilį, tačiau ir neabejotinai turėtų įtakos ginčo automobilio kainą.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą sumažinti 2021 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kainą nuo 5 200 Eur iki 2 500 Eur ir priteisti ieškovui iš atsakovės 2 700 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Savo reikalavimą apeliantė grindžia į bylą pateiktu UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ pasiūlymu dėl automobilio įsigijimo. Minėtame pasiūlyme nurodyta, kad bendrovė ieškovui už automobilį siūlė 3 000 Eur (iki patikros), tačiau atlikus ginčo automobilio patikrą, buvo nustatyti automobilio defektai (kėbulo defektai, dalies detalių keitimo/remonto darbai ir kt., viso 10 sąrašo punktų, įskaitant galiojančios techninės apžiūros trūkumą), o siūloma kaina sumažinta iki 2 000 Eur. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovas be kita ko nurodė, jog automobilį pardavė D. Z. už 2 500 Eur, todėl reikalavimą sumažina 2 700 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais

22. Byloje nustatyta, kad automobilis pirkimo–pardavimo metu neturėjo akivaizdžių trūkumų. Ieškovui prieš automobilio įsigijimą buvo suteiktos visos galimybės patikrinti automobilį, ką jis ir padarė, tačiau servise jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Naudoto automobilio kokybė ir naudingumas priklauso ir nuo to, kokios detalės buvo naudojamos gaminant automobilį, ar jis nebuvo patekęs į avariją, ar buvo reguliariai prižiūrimas, laiku keičiamos kokybiškos detalės ir tvarkomi gedimai. Didelė automobilio rida pati savaime nereiškia prastesnės automobilio kokybės ar jo naudingumo sumažėjimo, tačiau gali turėti įtakos kokybei tuo atveju, jei anksčiau minėti veiksmai nebuvo atliekami tinkamai, kokybiškai ar laiku. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui nepateikė duomenų, įrodančių, kad automobilis būtent dėl didesnės ridos buvo netinkamos kokybės, netinkamai veikė jo mechanizmai ar kad jis turėjo kitų žymių defektų. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad iki pateikto reikalavimo priteisti automobilio kainą ieškovas automobiliu nuvažiavo 2 922 km, o bylos nagrinėjimo metu automobilis dar nebuvo grąžintas atsakovei ir buvo toliau eksploatuojamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nepaisant to, kad žymus ginčo automobilio ridos skirtumas tarp nurodyto pirkimo – pardavimo sutartyje bei realiai egzistavusio neabejotinai turėjo įtaką ginčo automobilio vertei, tačiau apeliantės nurodomas nuostolių dydis neatitinka nei teisingumo nei protingumo kriterijų.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl suklastotos ridos įtakos automobilio vertei, yra pagrindas vadovautis į bylą pateikta UAB ,,Klasera“ Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų biuro 2022 m. gruodžio 2 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio rinkos kaina 2021 m. vasario mėn. pagal kainininką sudarė 6 650 Eur, o dėl ridų skirtumo nuo 229 929 km iki 370 114 km, pagal transporto priemonių vertinimo metodiką, transporto priemonės vertė turėtų būti 13,26 proc. mažesnė, t. y. 5 768 Eur. Akcentuotina, jog daikto kaina yra sutarties šalių susitarimo dalykas ir ji nebūtinai turi atitikti vidutinę rinkos kainą, todėl šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog ginčo automobilio kaina atitinka 2021 m. vasario 15 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta kainą t. y. 5 200 Eur (nors sutartyje nurodyta, kad ginčo automobilis parduodamas už 4 999 Eur, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendime nustatyta, o sutarties šalys šios aplinkybės ir neginčija, jog tikroji automobilio kaina buvo 5 200 Eur).

24. Kaip matyti iš UAB ,,Klasera“ Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų biuro 2022 m. gruodžio 2 d. pažymos, dėl ridų skirtumo nuo 229 929 km iki 370 114 km, pagal transporto priemonių vertinimo metodiką, transporto priemonės vertė turėtų būti 13,26 proc. mažesnė, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilis kainavo 5 200 Eur bei įvertinus byloje nustatytą ginčo automobilio ridų skirtumą, reali automobilio kaina nustatytina 4 510,48 Eur (5 200 Eur – 13,26 proc. = 4 510,48 Eur), o ieškovo patirta žala vertintina 689,52 Eur (5 200 Eur – 4 510,48 Eur = 689,52 Eur).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

26. Nors ieškovas teigė, jog dėl nustatytų ridų skirtumo jis patyrė 2 700 Eur nuotolių, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomi nuostoliai susiję ne tik su byloje įrodinėjamais nustatytais ginčo automobilio ridos skirtumais. Kaip minėta, ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. vasario 15 d., tačiau ieškovas automobilį D. Z. už 2 500 Eur pardavė 2022 m. lapkričio 18 d., t. y. po 1 metų ir 9 mėnesių. Akcentuotina, jog UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ automobilio patikros 2022 m. lapkričio 17 d. išvadoje fiksuoti 52 automobilio defektai (kėbulo, salono ir kt.), tikėtina atsirado ieškovui eksploatuojant automobilį. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog 2021 m. vasario 15 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta jokių ginčo automobilio trūkumų, nepaisant to, kad automobilį ieškovas tikrino savo pasirinktame autoservise, tačiau 2022 m. lapkričio 17 d. (vieną dieną prieš automobilį parduodant D. Z.), UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ automobilio patikros 2022 m. lapkričio 17 d. išvadoje fiksuoti net 52 automobilio defektai, kas neabejotinai turėjo neigiamą įtaką ginčo automobilio vertei.

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (689,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

28. Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir nenuodugniai jas ištyrė, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas bei ginčas išspręstinas iš esmės, ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies, t. y. sumažinant 2021 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kainą nuo 5 200 Eur iki 4 510,48 Eur ir priteisiant ieškovui iš atsakovės 689,52 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

31. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Akcentuotina, kad pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys (patikslintas) tenkintas iš dalies, šiuo atveju būtina nustatyti kuria dalimi ieškovo ieškinys buvo tenkintas. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė sumažinti 2021 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kainą nuo 5 200 Eur iki 2 500 Eur bei priteisti jam 2 700 Eur nuostolių, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies, ginčo sutarties kaina sumažinta iki 4 510,48 Eur ir ieškovui iš atsakovės priteista 689,52 Eur nuostolių. Tai reiškia, jog byloje iš viso buvo patenkinta 25,54 proc. ((689,52 * 100) : 2 700). Kadangi iš viso tenkinta 25,54 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. reiškia, jog iš viso tenkinta 74,46 proc. (100 – 25,54) atsilipimo į ieškinį reikalavimų.

32. Ieškovas byloje prašė priteisti jo patirtas išlaidas, kurias sudarė 1 479 Eur (129 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 810 Eur patirtų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme bei 540 Eur patirtų bylą nagrinėjant pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo (Nr. e2A-713-826/2022). Taip pat ieškovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (sąskaitas faktūras Nr. SAL44/2021; Nr. SAL07/2021; Nr. SAL44/2021 bei AB Swedbank sąskaitos išrašus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kliento konsultavimą ir kt., taip pat į tai, kad iš viso tenkinta 25,54 procentai ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 1 479 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atitinkamai tekintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 377,74 Eur ((1 479 * 25,54) : 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. Atsakovė taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1 218 Eur (726 Eur patirtų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 129 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo (Nr. e2A-713-826/2022) bei 363 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą). Taip pat atsakovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2022 m. kovo 23 d. bei 2023 m. balandžio 4 d. Advokato išlaidų pagrindimą bei AB Swedbank mokėjimų nurodymus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kliento konsultavimą ir kt., taip pat į tai, kad iš viso tenkinta 74,46 procentai atsiliepimo į ieškinį reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 1 218 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 906,92 Eur ((1 218 * 74,46) : 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

34. Taikyti ieškovo ir atsakovės vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bei priteisti atsakovei iš ieškovo iš viso 529,18 Eur ( 906,92 Eur – 377,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

35. Bylą dėl dalies reikalavimų nagrinėjant iš naujo, trečiasis asmuo L. R. pateikė duomenis apie patirtas 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (sąskaitos Nr. AB 0112/2022-2 bei mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo sumokėjo advokatui 300 Eur sumą). Kadangi atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, o trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 223,38 Eur ((300 * 74,46) : 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

36. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2023 m. kovo 10 d. sumokėjo 100 Eur avansą (užstatą) už liudytojo iškvietimą. Byloje liudytoją apklausus nuotoliniu būdu, teismo depozitinėje sąskaitoje pagal civilinę bylą Nr. e2-601-793/2023 sumokėtas užstatas liko nepanaudotas, todėl grąžintinas atsakovei (CPK 90 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą yra sumokėjęs 129 Eur žyminio mokesčio. Kadangi iš viso buvo tenkinta 25,54 procentai apeliacinio skundo reikalavimu, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis mažintina atitinkamai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai bei ieškovui iš atsakovės priteistina 32,95 Eur ((129 * 25,54) : 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis).

39. Kitų duomenų apie šalių patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme į bylą nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo K. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti 2021 m. vasario 15 d. 17.20 val. tarp ieškovo K. B. ir atsakovės V. S. pasirašytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kainą nuo 5 200 Eur iki 4 510,48 Eur ir priteisti ieškovui K. B. iš atsakovės V. S. 689,52 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovei V. S. iš ieškovo K. B. 529,18 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui L. R. iš ieškovo K. B. 223,38 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei V. S., gim. „duomenys neskelbtini“, į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2023 m. kovo 10 d. sumokėtą avansą (užstatą) už liudytojo iškvietimą – 100 Eur, pervedant į jį į atsakovės V. S. sąskaitą Nr. „duomenys neskelbtini“.

Priteisti ieškovui K. B. iš atsakovės V. S. 32,95 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.