Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei V. S. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo L. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 5 200 Eur automobilio kainą, 542,99 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad M. D. (byloje liudytojas), užsiimantis automobilių verslu, įsigijo automobilį „Mercedes Benz C320 CDI“, identifikavimo Nr. WDD2042221F083171. Į bylą automobilio įsigijimo dokumentai nepateikti. M. D. 2020 m. birželio 15 d. UAB Utenos techninės apžiūros centre atliko automobilio „Mercedes Benz C320 CDI“ techninę apžiūrą, kurios metu užfiksuota automobilio rida – 370 114 km. Vėliau automobilis „Mercedes Benz C320 CDI“ žodinės sutarties pagrindu buvo perleistas trečiajam asmeniui L. R.. 2020 m. spalio 19 d. atsakovė nusipirko transporto priemonę „Mercedes Benz“ iš L. R. už 5 350 Eur, pirkimo sutartyje nurodyta, jog atsakovė įsigijo automobilį iš pardavėjo H. J. už 5 000 Eur.

19. 2021 m. vasario 15 d. 17.20 val. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ieškovui transporto priemonę „Mercedes-Benz C320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WDD2042221F083171, už 4 999 Eur, automobilio rida – 237 609 km, transporto priemonės trūkumų nepažymėta. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad transporto priemonė ieškovui buvo parduota už 5 200 Eur.

20. Ieškovas, ketindamas parduoti automobilį, 2021 m. birželio 10 d. užsisakė „Carvertical“ ataskaitą, kurioje nurodoma, jog transporto priemonės „Mercedes Benz“ rida gali būti suklastota: 2020 m. birželio mėnesį atlikta techninė apžiūra (automobilio rida – 370 114 km), 2021 m. sausio mėnesį automobilis aptiktas parduodamas interneto prekyvietėje (automobilio rida – 229 929 km), 2021 m. birželio mėnesį automobilio rida – 240 729 km.

21. 2021 m. birželio 29 d. ieškovas, atstovaujamas advokato, elektroniniu laišku nusiuntė atsakovei pranešimą apie automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą.

22. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius 2022 m. kovo 9 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės V. S. pareiškimą, nurodydamas, jog dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306-2 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nėra gauta objektyvių duomenų, t. y. nėra duomenų, kad L. R. (techninė klaida, turi būti – L. R.) suklastojo automobilio ridą, dėl šių aplinkybių šiuo metu vyksta teisminis procesas. Taip pat L. R. (L. R.) veiksmuose nėra įžvelgiama objektyvių požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), kadangi L. R. (L. R.) pirkimo–pardavimo sutarties pats nepasirašė ir jos neklastojo.

Dėl automobilio pirkimo–pardavimo kainos priteisimo

27. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nutraukdamas pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalaudamas priteisti iš atsakovės automobilio kainą, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį pardavimo sutartyje deklaruotus duomenis ir automobilio odometro rodomus rodmenis, 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi teisingi; 3) nagrinėjamu atveju nėra duomenų, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, nėra nustatytas automobilio ridos suklastojimo momentas, todėl atsakovės kaltės forma gali būti tiek tyčia, tiek ir didelis neatsargumas; 4) ieškovas neturi pagrindo tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta tinkamai, nes automobilio rida jau yra pakeista, jis, žinodamas tikrąją automobilio ridą, arba jo nebūtų pirkęs, arba nebūtų mokėjęs tokios kainos; 5) atsakovė nepatirtų labai didelių nuostolių, nutraukus sutartį, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovei būtų grąžintas jos parduotas automobilis, ieškovui – jo už automobilį sumokėti pinigai.

30. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, nes ieškovas eksploatavo įsigytą automobilį, jo būklė tenkino ieškovą, o pretenzijas atsakovei pradėjo reikšti tik tada, kai norėjo automobilį parduoti. Apeliantė pažymi, kad nors ieškovo įsigyta priemonė ir naudota, bet ji patenkino pirkėjo poreikius.

31. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais sutinka, pažymėdamas, kad, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšminga (esminė), jog pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių sudaryta ne naujo, o naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Pirkėjas nenurodė, kad jo nupirktas daiktas – automobilis netinkamas naudoti ar kad neveikia kokios nors automobilio sistemos ar mazgai. Spręsdama šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, pirkdamas naudotą daiktą – automobilį, pirkėjas prisiima didesnę riziką, turi būti rūpestingesnis ir atsargesnis, automobilis yra naudotas, todėl jam jau netaikoma gamintojo garantija. Atsižvelgiant į tai, naudotam automobiliui negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. Byloje buvo nustatyta, kad automobilis pirkimo–pardavimo metu neturėjo akivaizdžių trūkumų. Ieškovui prieš automobilio įsigijimą buvo suteiktos visos galimybės patikrinti automobilį. Perkamas automobilis buvo nuvežtas į ieškovo pasirinktą servisą patikrinti, tačiau servise jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Taip pat pirkėjui nebuvo draudžiama nuvežti perkamą lengvąjį automobilį „Mercedes Benz C320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į „Mercedes Benz“ gamintojo atstovybę ar atlikti kitus būtinus veiksmus, tarp jų ir patikrinti automobilio duomenis „Carvertical“ portale, tačiau to pats ieškovas nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) buvo nurodyti 2020 m. birželio 15 d. techninės apžiūros metu buvę automobilio odometro duomenys, tačiau ieškovas 2021 m. vasario 15 d. įsigydamas automobilį nepastebėjo neatitikimo lyginant juos su automobilio odometro rodmenimis sandorio metu. Naudoto automobilio kokybė ir naudingumas priklauso ir nuo to, kokios detalės buvo naudojamos gaminant automobilį, ar jis nebuvo patekęs į avariją, ar buvo reguliariai prižiūrimas, laiku keičiamos kokybiškos detalės ir tvarkomi gedimai. Didelė automobilio rida pati savaime nereiškia prastesnės automobilio kokybės ar jo naudingumo sumažėjimo, tačiau gali turėti įtakos kokybei tuo atveju, jei anksčiau minėti veiksmai nebuvo atliekami tinkamai, kokybiškai ar laiku. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui nepateikė duomenų, įrodančių, kad automobilis būtent dėl didesnės ridos buvo netinkamos kokybės, netinkamai veikė jo mechanizmai ar kad jis turėjo kitų žymių defektų. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad iki pateikto reikalavimo priteisti automobilio kainą ieškovas automobiliu nuvažiavo 2 922 km, o bylos nagrinėjimo metu automobilis dar nebuvo grąžintas atsakovei ir buvo toliau eksploatuojamas (ieškovas šios aplinkybės neginčijo). Tai tik patvirtina aplinkybę, kad iš esmės ieškovas pretenzijų dėl automobilio būklės neturėjo, automobilis yra tinkamas naudoti, tačiau ieškovo netenkina odometro rodmenys, o ieškinys reiškiamas vien dėl paties fakto, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė rida kilometrais, nei tokia egzistavo sandorio sudarymo metu.

33. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo, todėl, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, negalima teigti, jog ieškovas pagrįstai įgijo teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti priteisti iš atsakovės ieškovui faktiškai už automobilį sumokėtą kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti visą iš atsakovės ieškovui faktiškai už automobilį sumokėtą kainą šiuo atveju yra neproporcinga ieškovo pasirinkta teisių gynimo priemonė, prieštaraujanti teisingumo ir sąžiningumo principams, paneigianti civilinių teisinių santykių stabilumą.

34. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad automobilio rida yra vienas iš faktorių, sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas. Todėl šioje situacijoje ieškovas (pirkėjas), teigdamas, kad tikslūs ridos rodmenys būtų sąlygoję jo apsisprendimą įsigyti automobilį, taip pat turėję įtakos ir automobilio kainos dydžiui, siekdamas apginti savo teises, turi galimybę naudotis alternatyviais savo teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, pvz., reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.

35. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui faktiškai už automobilį sumokėtą kainą, akcentavo, jog pardavėja atsako už automobilio paslėptus trūkumus, nes ji garantavo už sutartyje nurodytos automobilio ridos tikrumą, tačiau automobilis ieškovui buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kada buvo pakeisti odometro duomenys ir kad ginčo automobilio ridą suklastojo būtent atsakovė. Priešingai, bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo padaryti tokią išvadą. Visų pirma pažymėtina, kad automobilis atsakovei nuosavybės teise priklausė tik nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. vasario 15 d. ir buvo įsigytas jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Antra, 2021 m. vasario mėnesį atsakovė įkėlė skelbimą transporto priemonių pardavimų portale dėl automobilio pardavimo ir jame nurodė automobilio ridą – 229 929 km, t. y. tokią, kokia buvo užfiksuota lengvojo automobilio odometre. Taigi, mažai tikėtina, jog atsakovė, pakeitusi odometro duomenis, norėtų juos skelbti viešai, kai skelbime nėra reikalavimo tokius duomenis pateikti. Trečia, bylos duomenimis, atsakovė, neturėdama tikslo slėpti automobilio trūkumų, ieškovui suteikė visas sąlygas ir galimybes perkamą automobilį patikrinti ieškovo pasirinktoje vietoje ir jo pasirinktu būdu. Ketvirta, byloje nustatyta, kad atsakovė automobilį įsigijo 2020 m. spalio 19 d. už 5 350 Eur (sutartyje nurodyta 5 000 Eur), o automobilį pardavė ieškovui 2021 m. vasario 15 d. už 5 200 Eur (sutartyje nurodyta 4 999 Eur). Taigi, nelogiška manyti, kad atsakovė keistų odometro rodmenis, t. y. ridos duomenis sumažintų beveik trečdaliu (apie 140 000 km), tam, kad automobilį parduotų už mažesnę kainą, nei pati įsigijo. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė užsiimtų automobilių pirkimo–pardavimo verslu. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad byloje nebuvo nustatyta, kokie ginčo automobilio odometro duomenys buvo 2020 m. spalio 19 d., tai yra tuo metu kai automobilį įsigijo atsakovė, todėl nenustačius, jog atsakovė būtų atlikusi įstatymo draudžiamus veiksmus, keičiant odomometro duomenis, pagal pateiktą ieškinio reikalavimą nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti visą ginčo automobilio kainą.

Dėl nuostolių priteisimo

37. Pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų nustatęs, jog ieškovas 2021 m. birželio 2 d. atliko automobilio „Mercedes Benz C320 CDI“ remonto darbus („turbinos alsuoklio keitimą, interkulerio žarnos remontą, kond. siurblio nuėmimą, kondic. siurblio remontą, papildymą freonu“) už 375 Eur sumą, taip pat sumokėjo už darbams atlikti naudojamas detales („turbinos tarpinę, vožtuvą karterio valdymo, eksploatacines medžiagas, eksploatacinius skysčius, kondicionieriaus vamzdelį, turbinos montavimo komplektą, variklio alyvą“) 152 Eur sumą, už „Carvertical“ ataskaitą sumokėjo 15,99 Eur, padarė išvadą, kad ieškovo patirtos išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, todėl iš atsakovės ieškovui priteisė 542,99 Eur nuostolių (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

38. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos išvada, nurodo, kad ieškovas automobilį eksploatavo kelis mėnesius, automobilis buvo dėvimas, per tą laiką nuvažiuota 2 922 km, remonto darbai atlikti ieškovo iniciatyva, o „Carvertical“ ataskaita užsakyta, siekiant automobilį parduoti. Atsakovė teigia, kad ji neturi pareigos atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas ir sumokėtą sumą už „Carvertical“ ataskaitą.

39. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kaip matyti iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų, ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, vežė jį į savo pasirinktą servisą patikrinti, tačiau servise jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Taigi ieškovas jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės atsakovei neturėjo.

40. Ieškovas byloje pateikė 2021 m. birželio 2 d. UAB „Talasa“ užsakymo paraišką Nr. 00001, kurioje nurodyti atlikti remonto darbai („turbinos alsuoklio keitimas, interkulerio žarnos remontas, kond. siurblio nuėmimas, kondic. siurblio remontas, papildymas freonu“) ir remonto darbams atlikti naudotos detalės („turbinos tarpinė, vožtuvas karterio valdymo, eksploatacinės medžiagos, eksploataciniai skysčiai, kondicionieriaus vamzdelis, turbinos montavimo komplekt., variklio alyva“). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtų išlaidų dėl minėtų remonto darbų ir darbams atlikti panaudotų detalių nėra pagrindo vertinti kaip ieškovo patirtų nuostolių (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas įsigytu automobiliu iki atliktų remonto darbų naudojosi keturis mėnesius, per tą laiką nuvažiavo 2 922 km (2021 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida – 237 609 km, 2021 m. birželio 2 d. UAB „Talasa“ užsakymo paraiškoje Nr. 00001 nurodyta automobilio rida – 240 531 km), todėl natūralu, kad automobilio eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Be to, automobilis buvo įsigytas ne naujas, todėl logiška teigti, jog naudotas automobilis, jo sistemos ir mazgai dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės.

41. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į ieškovo naudojimosi automobiliu trukmę, nuvažiuotą atstumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo patirtos išlaidos automobilio remonto darbams ir detalėms atsirado jau dėl paties ieškovo naudojimosi transporto priemone ir natūralaus automobilio susidėvėjimo. Ieškovas, kaip automobilio savininkas, turėjo pareigą tinkamai rūpintis eksploatuojamo automobilio technine būkle, todėl jo patirtos išlaidos dėl automobilio remonto vertinamos kaip neišvengiamos, tinkamai prižiūrint automobilį ir siekiant, jog šis būtų techniškai tvarkingas.

42. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, ieškovas „Carvertical“ ataskaitą įsigijo tuomet, kai turėjo tikslą parduoti automobilį, o ne įsigydamas automobilį, siekdamas patikrinti, ar transporto priemonės rodmenys nėra suklastoti. Taigi, šios ieškovo patirtos išlaidos vertintinos kaip patirtos ieškovo iniciatyva ir savo poreikiams (dėl automobilio pardavimo) tenkinti.

43. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad minėtas išlaidas už automobilio „Mercedes Benz“ C320 CDI“ remontą, detales ir „Carvertical“ ataskaitą nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimo dalį, kuria priteisė ieškovui iš atsakovės 542,99 Eur nuostolių, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – atmesti ieškovo K. B. reikalavimą priteisti iš atsakovės V. S. 542,99 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje, kuria buvo sprendžiamas ginčas dėl pirkimo–pardavimo kainos priteisimo, vertindamas parduoto automobilio trūkumus, netinkamai taikė esminio sutarties pažeidimo nustatymą bei netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises reglamentuojančias teisės normas. Todėl pripažintina, kad dėl šios dalies nebuvo atskleista bylos esmė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nustačius nesant teisinio pagrindo taikyti ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą – reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą užtikrinti pirkėjo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, turėtų siūlyti ieškovui tikslinti ieškinį ir pasirinkti alternatyvų įstatyme numatytą pirkėjo teisių gynybos būdą pagal ieškovo įrodytas aplinkybes, pvz., reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta automobilio pirkimo kaina. Todėl, šioje byloje šalims teikiant papildomus įrodymus dėl realios automobilio vertės, įvertinus tikrąją automobilio ridą, bei paaiškinimus, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista automobilio pirkimo–pardavimo kaina, ir bylą dėl šios sprendimo dalies grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Teisėjų kolegija išaiškina ieškovui, kad, grąžinus bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jis turi teisę patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus, pateikti papildomus ieškinio reikalavimus, jo manymu, patvirtinančius įrodymus. Nepasinaudojus šiomis ieškovui suteiktomis procesinėmis teisėmis, ieškovo reikalavimų pagrįstumas turės būti vertinamas pagal esamus byloje duomenis.

47. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes konstatavus, kad buvo neatskleista dalies bylos esmė, jie nebeturi teisinės reikšmės apeliaciniame procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Panaikinusi sprendimą, išsprendusi dalį ieškinio reikalavimų, o bylos dalį grąžinusi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertinus visus ieškovo patenkintus ir atmestus reikalavimus nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti.

Dėl bylos dalies dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas K. B. prašė iš atsakovės V. S. priteisti 542,99 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus devyniasdešimt devynis centus) nuostolių, priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo K. B. reikalavimą priteisti iš atsakovės V. S. 542,99 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų devyniasdešimt devynių centų) nuostolių atlyginimą.

Kitą bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas K. B. prašė iš atsakovės V. S. priteisti 5 200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) automobilio kainą ir bylinėjimosi išlaidas, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.