- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1570-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01094-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- R. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimo, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-204-831/2022 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui G. L. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas: 1) nutraukti 2021 m. liepos 22 d. transporto priemonės sutartį, pagal kurią G. L. pardavė R. S. automobilį „AUDI A4“, kurio VIN kodas (angl. Vehicle Identification Number, liet. transporto priemonės identifikacinis numeris) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 300 Eur kainą; 2) taikyti restituciją – priteisti iš G. L. 2 300 Eur R. S. ir grąžinti G. L. automobilį „AUDI A4“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo G. L. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. S..
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2021 m. liepos 22 d. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (toliau –Sutartis), pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui naudotą automobilį „AUDI A4“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 2 300 Eur kainą. Sutarties sudarymo metu atsakovas patikino, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas, tik nurodė smulkius kėbulo defektus (įbrėžimus), transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas taip pat nenurodė kokių nors automobilio trūkumų. Tačiau po sutarties sudarymo, ieškovui automobiliu nuvažiavus apie 300 km atstumą, automobilis pradėjo skleisti keistus garsus, padidėjo jo dūmingumas, ženkliai padidėjo kuro sąnaudos. Dėl paaiškėjusių automobilio defektų, ieškovas susisiekė su atsakovu, kuris nurodė, kad sutartyje, informacijoje apie įvykius ir trūkumus yra numatyta sąlyga, jog automobilis „be grąžinimo ir garantijos“ ir atsisakė bendradarbiauti. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 4 d. pristatė automobilį į IĮ „Autura“ autoservisą techninei apžiūrai, siekiant nustatyti galimus automobilio gedimus ir/ar paslėptus defektus. IĮ „Autura“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė diagnostikos išvadą, kurioje nurodė, kad užsikimšęs suodžių filtras, nesandarūs penki kuro purkštukai, penkto bei šešto cilindrų darbo korekcija viršija normas, penktame bei šeštame cilindruose nėra kompresijos, užfiksuota pirmo cilindro pakaitinimo žvakės klaida. Be to, vėliau paaiškėjo, kad automobilis 3 kartus dalyvavo eismo įvykiuose ir buvo apgadintas, o taip pat – sumažinta automobilio rida. Nurodytų trūkumų ieškovas negalėjo numatyti, todėl laikytina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti. Atsakovas pardavė automobilį su paslėptais trūkumais, kurie paaiškėjo ir automobilis tapo netinkamas naudoti per labai trumpą laiką nuo jo įsigijimo, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovas dėl netinkamo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti. Ieškovo nuomone, atsakovas nepatirtų didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovui jo už automobilį sumokėti pinigai.
3. Atsakovas G. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, parduodamas automobilį, apie kokius nors automobilio trūkumus, tame tarpe ir apie ridos sumažinimą, nežinojo ir negalėjo žinoti. Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir su galiojančia technine apžiūra. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovui pardavė 15 metų senumo naudotą automobilį, todėl ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir mažai naudoto automobilio. Be to, ieškovas automobilio pirkti atvyko ne vienas, o su kitu pagyvenusiu asmeniu. Apžiūrėjęs automobilį, ieškovas atliko automobilio bandomąjį važiavimą bei kompiuterinę diagnostiką, tačiau priekaištų dėl automobilio techninės būklės nepareiškė, pasakė, jog automobilio kaina atitinka jo būklę, todėl jį perka. Atsakovas prieš surašant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui pasakė, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje jam 2018 m. rugsėjo 28 d. perkant šį automobilį neveikė kuro purkštukai, todėl purkštukai buvo pakeisti, tačiau buvo įdėti ne nauji, o restauruoti purkštukai. Taip pat ieškovui buvo pasakyta, kad yra pakeista turbina ir tai, kad kartais užsidega oro srauto daviklio kontrolinė lemputė, kuri parduodant automobilį nedegė. Parduodamas automobilis buvo su smulkiais kėbulo įbrėžimais, kurie vizualiai aiškiai matėsi ir ieškovui buvo pasakyta, jog automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Ir, nors ieškovas nurodo, kad automobilis Lietuvoje tris kartus dalyvavo eismo įvykiuose, tačiau šie teiginiai neteisingi, kadangi ieškovui parduotas automobilis prieš eismo įvykį du kartus nenustatyto asmens buvo tyčia apgadintas (nuniokotas), t. y. šie apgadinimai padaryti ne eismo įvykio metu; jie buvo sutaisyti ir automobilio techninei būklei, tuo labiau ieškovo nurodytiems gedimams, įtakos neturi. Atsakovo nuomone, ieškovas, pirkdamas automobilį iš neprofesionalaus pirkėjo, pats prisiėmė savo elgesio riziką, kad perkamas automobilis bet kada gali sugesti. Juolab, kad IĮ „Autura“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. diagnostikos išvadoje nėra nurodyta, jog automobilio defektai atsirado iki jo perdavimo, ar kad būtų buvę nuslėpti, kad dėl jų automobilis negali būti eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas mano, kad purkštukai galėjo sugesti dėl to, kad pirkėjas į automobilį užpylė nekokybiško kuro. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 3 dalimi, konstatuotina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio defektai buvo nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momentu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. nutraukė 2021 m. liepos 22 d. transporto priemonės sutartį, pagal kurią G. L. pardavė R. S. automobilį „AUDI A4“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 300,00 Eur kainą ir taikė restituciją – priteisė iš G. L. 2 300 Eur R. S. ir grąžino G. L. automobilį „AUDI A4“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat iš atsakovo G. L. priteisė ieškovui R. S. 3 689,48 Eur, o ekspertines paslaugas teikusiai UAB „Impulsana“ – 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jo įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų įprastų kokybės reikalavimų ir, kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas iš esmės neįrodė, kad transporto priemonės trūkumai atsirado po jo perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas į automobilį pripylė nekokybiško kuro.
6. Anot teismo, ekspertizės išvados patvirtino automobilio turėtus gedimus ir faktą, kad techniniu požiūriu labai tikėtina, kad kuro purkštuvų ne sandarumas buvo iki tiriamojo automobilio pirkimo–pardavimo 2021 m. liepos 22 d. ir, kad automobilį iki 2021 m. liepos 22 d. pardavimo eksploatavę asmenys galėjo pastebėti jo variklio darbo sutrikimus (padidintos kuro sąnaudos; dažnai aktyvuojantis suodžių filtro regeneravimas; prietaisų skydelyje esančios kontrolinės lemputės, informuojančios vairuotoją, kad suodžių filtras yra pastebimai užterštas kietomis dalelėmis, dažnas įsižiebimas). Juolab, kaip nurodė ekspertas, vien tai, kad pardavėjas nurodydamas, jog porą kartų buvo užsižiebusi kontrolinė lemputė, yra požymis, kad pardavėjas galėjo žinoti, jog kažkas yra negerai su varikliu, purkštukais.
7. Teismas nelaikė reikšmingu argumentu, kad ieškovas prieš sutarties sudarymą nesikreipė į specializuotą centrą, kadangi įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Anot teismo, tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
8. Teismas pripažino, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą atsisakyti sutarties ir jam grąžinti sumokėtą kainą, o atsakovui grąžinti ginčo automobilį.
9. Teismas, nustatęs, kad ieškovas sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio, už advokato suteiktas paslaugas patyrė 1 815,00 Eur išlaidų, o į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizę sumokėjo 1 784,48 Eur, taip pat, kad už eksperto V. M. dalyvavimą 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdyje UAB „Impulsana“ pateikė sąskaitą 181,50 Eur sumai, šių išlaidų atlyginimą priteisė iš bylą pralaimėjusio atsakovo jas patyrusiems asmenims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas G. L. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai nevertino sutarties šalių elgesio iki sudarant ir sudarant sutartį, t. y., kad ieškovas pats savarankiškai apžiūrėjo automobilį, taip pat atliko kompiuterinę diagnostiką, surašė pirkimo–pardavimo sutartį, atliko visas atžymas sutarties blanke iki atvykstant į namus pardavėjui ir ją pasirašė dar tuomet, kai nebuvo užpildyti pardavėjo duomenys. Kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi specialių žinių įvertinti automobilio kokybę, ir pats sprendė, kiek plačiai ir giliai jam reikia įvertinti automobilio būklę. Kita vertus, šalys pripažįsta, jog pardavėjas, parduodamas 15 metų senumo automobilį įrašą sutartyje „be garantijos, be grąžinimo“ įrašė iki pinigų gavimo ir automobilio perdavimo pirkėjui momento, vadinasi pirkėjui pardavėjo iškeltos sąlygos buvo priimtinos ir tinkamos, tai neturėjo įtakos jo apsisprendimui įsigyti automobilį;
10.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo šioje byloje pardavėją laikė nesąžiningu dėl to, kad pardavėjas neatskleidė paslėptų, jam nežinomų daikto kokybės trūkumų, kurie, vis tik, yra neįrodyti. Pardavėjas informavo pirkėją, ir dėl to ginčo byloje nėra, kad automobiliu važiuota mažai (neintensyvus naudojimas sąlygoja kuro filtro užsikimšimą dėl nesudegusių kuro dalelių), kad kartais užsidega oro filtro lemputė, kad sudėti restauruoti purkštukai, todėl visą jo suvokiamą informaciją ir taip, kaip jis suvokia, pardavėjas pirkėjui atskleidė, todėl kompiuterine įranga automobilį tikrinęs, vadinasi pakankamai specialių žinių turintis, pirkėjas galėjo suvokti, t. y. žinoti, jog galimas 15 metų eksploatuoto variklio detalių susidėvėjimas ar galimas kuro filtro užsikimšimas dėl neintensyvaus automobilio eksploatavimo, kas reiklaus investicijų bet kuriuo metu;
10.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių pateiktus ir bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, t. y. nepagrįstai eksperto nuomonę dėl remonto kaštų ir elektroninius laiškus be konkrečių duomenų laikė pakankamais įrodymais sprendžiant, kad reikalingos didelės išlaidos gedimams pašalinti. Juolab, kad ekspertas, atsakovo nuomone, neturėjo reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti. Be to, automobilio diagnostikos išvada pateikta selektyviai, ne vientisas dokumentas, nepagrįsta objektyviais tyrimais, todėl, sutinkamai su CPK 178 straipsniu, negali būti laikoma įrodymu, nes nėra jokių objektyvių galimybių įsitikinti diagnostikos išvadų objektyvumu. Negana to, atsakovui kelia abejonių įrodymų bešališkumas, t. y. tai, kad tiek ieškovas, tiek ir ekspertas naudojosi IĮ „Autura“ paslaugomis;
10.4. Pirmosios instancijos teismui taikant restituciją, turėjo būti išsiaiškinta, kodėl automobiliui nuvažiavus 300 km, kaip kad nurodo ieškovas ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. automobilį nuvarius patikrai į IĮ „Autura“, automobiliui iki ekspertinio tyrimo dar nuvažiavus apie 400 km, nors buvo rekomenduota jo nenaudoti, jis neužsiveda. Reiškia, atsakovui grąžinamas daug prastesnės būklės automobilis, nei jis buvo 2021 m. rugpjūčio 4 d., kuomet pasireiškė galimi gedimai. Todėl teismas turėjo nustatyti, kokios detalės sugedo po IĮ „Autura“ apžiūros ir pateiktos rekomendacijos pirkėjui automobilio daugiau neeksploatuoti;
10.5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią šalims bylos nagrinėjimo metu neginčijant ekspertizės akto, joje pateiktos išvados laikomos teisingomis. Kadangi šiuo atveju atsakovas nuosekliai ginčijo ekspertizės aktą, teismas bent jau turėjo pareigą nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė atsakovo motyvus dėl teismo ekspertizės netinkamumo ir įrodomosios reikšmės neturėjimo. Be to, nors teismas sprendimo dėstomojoje dalyje pacitavo eilę kasacinio teismo nutarčių, jose pateiktais išaiškinimais nesivadovavo arba vadovavosi labai selektyviai, t. y. teismas netyrė naudoto daikto gedimo pobūdžio ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų, nenustatė kokybės trūkumų masto nei technine, nei materialine prasme, nesvarstė trūkumų šalinimo aplinkybių, taip pat nesvarstė ir nepasisakė dėl kitų pirkėjo teisių gynimo būdų;
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą yra patvirtinusi Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, tačiau nevertino, ar sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Apelianto nuomone, kadangi Vyriausybės įgaliota institucija norminiu aktu imperatyviai nenustato, kad pirkėjas privalo sutartyje nurodyti automobilio variklio būklę – defektus, o purkštukai yra variklio sistemos dalis, teismas turėjo įvertinti, ar variklio sistemos detalės galimas gedimas yra esminis parduotos prekės paslėptas trūkumas, ir ar dėl to galimas ieškovo teisių gynimo būdas, taip, kaip savo teises ginti pasirinko ieškovas;
Šalies argumentai
10.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 98 straipsnio reikalavimus, priteisdamas ieškovo naudai daugiau bylinėjimosi išlaidų, nei ieškovas prašė raštu, t. y. ieškovas 2022 m. gegužės 5 d. pareiškimu DOK-19080 prašė priteisti 90 Eur žyminį mokestį ir 1 815 Eur už advokato pagalbą, tuo tarpu teismas priteisė 3 689,48 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime ieškovas R. S. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovo G. L. apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-204-831/2022 palikti nepakeistą. Ieškovas taip pat prašo nepriimti atsakovo G. L. naujai teikiamų įrodymų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
11.1. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas turėjo specialių žinių yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o vien mėgėjiškos diagnostikos programos naudojimas siekiant nuskaityti automobilio kompiuterio klaidas, negali būti laikomas specialių žinių turėjimu. Bet kuriuo atveju, tai neeliminuoja pardavėjo pareigos pateikti visą informaciją apie parduodamo daikto trūkumus ir atsakomybė už nekokybišką daiktą savaime ieškovui nepereina;
Šalies argumentai
11.2. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neprofesionalaus pardavėjo negalima kaltinti nuslėpus kokią nors informaciją apie automobilį, tačiau būtent atsakovas, kaip pardavėjas, turi pareigą atskleisti visą informaciją apie automobilį, o ne pateikti ją selektyviai ar tokiu būdu, kuri yra naudinga pačiam pardavėjui;
Atsiliepimas
11.3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, nes šios aplinkybės buvo byloje nagrinėjamos šalims teikiant paaiškinimus, liudytojams duodant parodymus. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties pildymo aplinkybės neturi jokios įtakos aplinkybei, kad pardavėjas netinkamai įvykdė pareigą atskleisti automobilio trūkumus, kurie išaiškėjo praėjus itin trumpam laikui nuo jo įsigijimo, pravažiavus labai nedidelį atstumą;
11.4. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovas atsakovui nenurodė, kokiu tikslu perka automobilį. Tačiau, anot ieškovo, automobilio įprastas naudojimas – jo eksploatacija, jokio specialaus ar kito tikslo ieškovas neturėjo, t. y. ketino jį naudoti savo poreikiams, ką patvirtino ir liudytoja teisme apklausta R. L., nurodydama, kad ieškovas teigė, jog „pasidarys automobilį pagal save“;
11.5. Apeliaciniame skunde atsakovas abejoja eksperto kvalifikacija, tačiau pats ekspertas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme detaliai nurodė savo kvalifikaciją, o atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą nurodė, kad Lietuvoje nėra eksperto, kuris atliktų tokio tipo techninę ekspertizę. Dėl šios priežasties, tokio tipo ekspertizes, kokia buvo paskirta šioje konkrečioje byloje, ekspertas atlieka teismo pavedimu. Kita vertus, ieškovas atkreipė dėmesį, kad patas atsakovas tinkamai ir laiku neišreiškė savo pozicijos dėl eksperto kandidatūros, savo kandidato arba klausimų ekspertui nesiūlė;
11.6. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ekspertas nematavo variklio kompresijos sukant jį mechaniniu būdu, nors, atsakovo nuomone, tą privalėjo atlikti. Vis dėlto, ieškovo įsitikinimu, atliekant kompresijos matavimą, yra atjungiama kuro sistema, kad variklis neužsivestų. Todėl atsakovo pateikti samprotavimai apie tai, ką turėjo atlikti ekspertas, atlikdamas automobilio apžiūrą, yra tik jo paties samprotavimai, kurie techniniu požiūriu prasilenkia su elementaria logika atliekant tokio pobūdžio diagnostinius darbus. Atsakovas visiškai nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, reikėjo sukti variklį mechaniniu būdu siekiant išmatuoti variklio kompresiją. Atsižvelgiant į tai, kad cilindrų gedimus galima nustatyti ne tik išardžius variklį, bet ir pagal tam tikrus aiškiai išreikštus požymius, ekspertas ir pateikė tikėtiną išvadą dėl tarpinės tarp 5 ir 6 cilindrų perdegimo;
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl automobilio netinkamumo naudoti, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nustatytų automobilio trūkumų negalima laikyti įprastais, nulemtais natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo, apie kuriuos ieškovas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, turėjo ar galėjo žinoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, kurios atsakovui buvo žinomos, darytina išvada, kad automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės ir su jo suklastota rida bei kitais užslėptais defektais. Ieškovas pabrėžia, kad ši išvada yra nesusijusi su remonto kaštais. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, aiškinosi aplinkybes, susijusias su tuo, ar minėti gedimai atsirado prieš ar po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir ar tokie gedimai reiškia, kad automobilio negalima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie automobilio tinkamumą naudoti yra nepagrįsti;
11.8. Nors atsakovas teigia, kad ekspertas neatsakė į pirmosios instancijos teismo užduotą klausimą Nr. 1.1 (Kokie buvo automobilio „Audi A4“ defektai?), o tik perrašė IĮ „Altura“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. diagnostikos išvadose nurodytus defektus, tačiau su tokia pozicija sutikti negalima, kadangi ekspertas įvardijo ir patvirtino, jog automobilis turėjo tokius defektus, kurie ir buvo nurodyti IĮ „Autura“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. diagnostikos išvadose. Juolab, kad ekspertizės išvados dėl automobilio gedimų atsiradimo (prieš sutarties sudarymą ar po jos) sutampa su paties atsakovo paaiškinimais, kad kontrolinė suodžių filtro regeneracijos lemputė jam pačiam eksploatuojant automobilį buvo ne kartą įsižiebusi;
Atsiliepimas
11.9. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ar pažeidimas yra esminis ir, tai išsiaiškinęs, spręsti apie ieškovo prašomo išimtinio teisių gynimo būdo pagrįstumą. Tai, kad automobilio gedimai atsirado ne po kurio laiko eksploatuojant automobilį, o iš karto po jo įsigijimo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Todėl net ta aplinkybė, kad purkštukai kažkada (2018 metais) gal ir buvo restauruoti, negalėjo leisti ieškovui susidaryti nuomonės, kad, nusipirkęs automobilį, negalės juo naudotis pagal paskirtį ar turės investuoti į jo remontą nemažas pinigines sumas. Kas reiškia esminį sutarties pažeidimą ir pagrindą taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės naudotą daiktą;
Šalies argumentai
11.10. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 2 905 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apėmė tik 1 815 Eur už teisines paslaugas ir 90 Eur žyminio mokesčio, likusi priteista bylinėjimosi išlaidų dalis yra ieškovo už ekspertizę į teismo depozitinę sumokėta 1 784,48 Eur suma, kurios mokėjimą esantys dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantas prašo prijungti prie bylos dokumentus apie purkštukų restauravimą. Motyvuoja tuo, kad jie patvirtina restauruotų purkštukų buvimą 15 metų senumo automobilyje.
16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, apelianto teikiami įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą ir nesusiję su ginčo esme (tai, kad 2018 m. buvo galimai įdėti restauruoti purkštukai (dėl to ginčo nėra), niekaip negali pagrįsti fakto, jog 2021 m. liepos mėn. (automobilio pardavimo metu) šie purkštukai tinkamai veikė).
Faktinės bylos aplinkybės
18. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d. ieškovas ir apeliantas (atsakovas) sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią apeliantas pardavė ieškovui naudotą automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 2 300 Eur. Sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta. Skiltyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra įrašas „be garantijos, be grąžinimo“, automobilio rida nurodyta 265 000 km.
19. Ieškovui apie parduodamą transporto priemonę tapo žinoma iš internetinės svetainės www. Autogidas.lt įdėto skelbimo, kuriame nurodyta, kad „variklis dirba gražiai“. Ieškovas nurodė, kad atvykęs automobilį vizualiai apžiūrėjo, tačiau akivaizdžių ir esminių automobilio defektų nematė. Apžiūros metu, apeliantas patikino, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas, tik nurodė smulkius kėbulo defektus (įbrėžimus). Paklausius, ar jam reikia žinoti apie kokius nors tai variklio defektus, jis buvo patikintas kad viskas yra tvarkinga, tik Vokietijoje automobiliui buvo keisti purkštukai, tačiau jokių purkštukų dokumentų jam nedavė, automobilyje jų nebuvo. Apžiūrint automobilį jis asmeniškai (mėgėjiškai) atliko klaidų nuskaitymo kompiuterinę diagnostiką. Klaidų nemetė. Atliekant bandomąjį važiavimą jokių lempučių nedegė, automobilis nedūmino.
20. Apeliantas bei jo atstovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš surašant sutartį ieškovas buvo informuotas, kad Vokietijoje perkant automobilį neveikė kuro purkštukai, todėl purkštukai buvo pakeisti, tačiau buvo įdėti ne nauji, o restauruoti. Purkštukus pakeitė Lietuvos autoservise. Purkštukai buvo restauruoti su dokumentais. Atsakovas atidarė bagažinę ir pasakė, kad čia yra keistų purkštukų dokumentai vokiečių kalba ir padėjo juos atgal į bagažinę. Ant pirkimo –pardavimo sutarties nesudėjo reikiamų varnelių (kaip pavyzdžiui pažymėti eismo įvykį), todėl, kad nėra profesionalus pardavėjas ir nežino tiksliai kaip reikia pildyti tokias sutartis. Ieškovui buvo pasakyta, kad yra pakeista turbina ir tai, kad kartais užsidega oro srauto daviklio kontrolinė lemputė, kuri parduodant automobilį nedegė. Parduodamas automobilis buvo su smulkiais kėbulo įbrėžimais, kurie vizualiai aiškiai matėsi ir ieškovui buvo pasakyta, jog automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Automobilis eismo įvykyje dalyvavo tik vieną kartą ir apie tai ieškovui buvo pasakyta. Ieškovui parduotas automobilis prieš eismo įvykį du kartus nenustatyto asmens buvo tyčia apgadintas (nuniokotas). Ieškovas iš apelianto pirktą automobilį eksploatavo iki 2021 m. liepos 29 d. ir tik tada pareiškė pretenziją dėl automobilio būklės. Mano, kad ieškovo nurodyti automobilio defektai galėjo atsirasti dėl nekokybiškų degalų naudojimo. Apeliantas nėra profesionalus pardavėjas. Jis 2021 m. liepos 22 d. ieškovui parduodamas automobilį apie kokius nors automobilio trūkumus nežinojo ir negalėjo žinoti.
21. Po sutarties sudarymo ieškovui automobiliu nuvažiavus apie 300 km atstumą, automobilis pradėjo skleisti keistus garsus, padidėjo jo dūmingumas, ženkliai padidėjo kuro sąnaudos. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų dėl paaiškėjusių automobilio defektų, ieškovas susisiekė su apeliantu, kuris nurodė, kad sutartyje, informacijoje apie įvykius ir trūkumus yra numatyta sąlyga, jog automobilis be grąžinimo ir garantijos ir atsisakė bendradarbiauti. Todėl ieškovas 2021 m. rugpjūčio 4 d. pristatė automobilį į IĮ „Autura“ autoservisą techninei apžiūrai. Iš IĮ „Autura“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateiktos diagnostikos išvados matyti, kad, automobiliui Audi A4 (v. n. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo atlikta diagnostika, kurios metu nustatyta, kad automobiliui yra: 1) užsikimšęs suodžių filtras; 2) penkto bei šešto cilindrų darbo korekcija viršija normas; 3) penktame bei šeštame cilindruose nėra kompresijos; 4) penki purkštukai nelaiko kuro sandarumo (laša, rasoja); 5) užfiksuota pirmo cilindro pakaitinimo žvakės klaida. IĮ „Autura“ pateiktoje diagnostikos išvadoje nurodyta, kad automobilio toliau eksploatuoti nerekomenduojama, kadangi gali būti sugadintos ir kitos variklio dalys.
22. Automobilis pirktas Vokietijoje 2018 m. rugsėjo 25 d. Kaip matyti iš informacinės duomenų bazės sistemos Carvertical.lt automobilis Audi A4 (v. n. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006 metais pirmą kartą registruotas ir iki 2017 metų gegužės mėnesio buvo aptarnaujamas Vokietijoje, nuo 2018 metų Automobilis buvo Lietuvoje ir 3 kartus dalyvavo eismo įvykiuose, kuriuose buvo apgadintas: 1) 2020 metų sausio mėnesį apgadinta priekinis bamperis, kairės pusės durelės, galinis bamperis; 2) 2020 metų birželio mėnesį apgadinta priekinis bamperis, galinės dešinės pusės dalis, galimai sparnas; 3) 2021 metų gegužės mėnesį apgadinta dešinės pusės priekinės durelės ir dešinės pusės galinė dalis. Carvertical.lt ataskaitos duomenimis, automobilio rida buvo: 2017 metų gegužės mėnesį – 263 173 km, 2018 metų rugsėjo mėnesį – 243 236 km, tikėtina automobilio rida – 314 900 km.
23. Eksperto V. M. pateiktoje ekspertizės akto Nr. MV-2022-17 išvadoje nurodyta, kad: tikėtina, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis 2021 m. rugpjūčio 5 d. turėjo sutrikimus, nurodytus IĮ „Autura“ 2021 m rugpjūčio 5 d. diagnostikos išvadoje: Užsikimšęs suodžių filtras; Penkto ir šešto cilindrų darbo korekcija viršija normas; Penktame ir šeštame cilindruose „nėra kompresijos“; Penki purkštuvai nelaiko kuro (laša, rasoja). Labai tikėtina aukščiau nurodytų 2-3 sutrikimų priežastimi laikytina termiškai pažeista („pradegusi“) automobilio variklio 4-5-6 cilindrų galvutės tarpinė tarp 5-o ir 6-o cilindrų, o šios tarpinės pažeidimą ir suodžių filtro užsikimšimą, labai tikėtina, lėmė kuro purkštuvų nesandarumas („penki purkštuvai nelaiko kuro...“). Techniniu požiūriu labai tikėtina, kad kuro purkštuvų nesandarumas buvo iki tiriamojo automobilio pirkimo-pardavimo 2021 m. liepos 22 d. ir kad automobilį iki 2021 m. liepos 22 d. pardavimo eksploatavę asmenys galėjo pastebėti jo variklio darbo sutrikimus (padidintos kuro sąnaudos; dažnai aktyvuojantis suodžių filtro regeneravimas; prietaisų skydelyje esančios kontrolinės lemputės, informuojančios vairuotoją, kad suodžių filtras yra pastebimai užterštas kietomis dalelėmis, dažnas įsižiebimas). Su aukščiau išvardytais variklio sutrikimais automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. 2022 m. kovo 4 d. automobilio patikrinimo metu nebuvo galimybės paleisti variklio, nes kuro tiekimo sistemoje nesugeneruojamas aukštas slėgis. Techniniu požiūriu šis variklio sutrikimas siejamas su jo gedimais, nurodytais 2021 m. rugpjūčio 5 d. diagnostikos išvados 1-4 p. Atsakant į teismo nutarties klausimą „Kokia automobilio AUDI A4 defektų pašalinimo kaina?“, ekspertas nurodė, tai ne jo kompetencijoje, tačiau eksperto nuomone, remonto išlaidos pašalinant automobilio variklio sutrikimus, išvardytus 2021m. rugpjūčio 5 d. diagnostikos išvados 1 – 4 p., gali būti panašios arba net didesnės, nei tiriamojo automobilio kaina, nurodyta 2021 m. liepos 22 d. Sutartyje (o įvertinant papildomas išlaidas, susietas su variklio kuro tiekimo sistemos diagnostika ir remontu, labai tikėtina, išlaidos būtų didesnės nei automobilio kaina). Laikant, kad eksploatuojant automobilį po jo registracijos Lietuvoje, jo rida nebuvo atsukta, šio automobilio tikroji rida jį parduodant ieškovui galėjo būti apie 317 452 km – didesnė 53 071 km nei fiksuota (264 381 km) pirkimo-pardavimo metu (264 381+53 071= 317 452 km), tačiau, ne mažesnė kaip 284 380 km (264 381+19 999= 284 380 km).
24. Teismo posėdžio metu, ekspertas V. M. patvirtino, kad šiuo atveju atsižvelgiant į automobilio ridą, į tai, kad pardavėjas nurodo, kad perspėjo, kad girdisi grandinės garsai, paprastas žmogus (nespecialistas) negalėjo pasakyti, kad purkštukai dirba netinkamai. Net specialistai iš klausos negalėtų to pasakyti, nebent skleidžiamas garas būtų pernelyg akivaizdus. Nors pirkimo metu variklis neskleidė pašalinių garsų, nedegė kontrolinė lemputė, tačiau po kelių šimtų kilometrų buvo nustatyta, kad 5 purkštukai iš 6 netinkami, todėl galima daryti išvadą, kad jau pirkimo metu purkštukai papildomą kuro kiekį leido į variklio cilindro sritį. Tačiau, tuo metu tai nustatyti klausos būdu buvo neįmanoma. Tik autorizuotas servizas gali nustatyti tokius trūkumus. Ieškovo įranga tokio trūkumo parodyti negalėjo. Jau vien tas faktas, kad jeigu purkštukai buvo restauruoti ir nėra aišku, kas buvo restauruota, vadinasi jau vienkartinis lemputės užsidegimas signalizuoja, kad filtras užsikemša greičiau negu yra įprasta, priklauso kaip važiuojama. Mano, kad jau vien tai, kad apeliantas (pardavėjas) nurodydamas, kad pora kartų buvo užsižiebusi kontrolinė lemputė ir yra požymis, kad pardavėjas galėjo žinoti, jog kažkas yra negerai su varikliu, purkštukais (2022 m. birželio 21 d. teismo posėdis 1.14.25-1.55.55 min.).
25. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad vien variklio galvos nuėmimas kainuotų apie 450 Eur, o kuro sistemos, t. y. variklio purkštukų remontas – 1 restauruotas purkštukas 190 Eur (5vnt. x 190 Eur = 950 Eur).
Dėl ginčo esmės
26. Byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto (automobilio) kokybės.
27. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1alis, 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
29. Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
30. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos eismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. teismas neįvertino to, kad: 1) ieškovas turėjo specialių žinių įvertinti automobilio kokybę (atliko kompiuterinę diagnostiką), 2) ieškovas neatskleidė apeliantui informacijos, kokiu tikslu perka automobilį, 3) sutartyje buvo įrašyta „be garantijos, be grąžinimo“, 4) ieškovas galimai ignoravo IĮ „Autura“ rekomendaciją nenaudoti automobilio, 5) IĮ „Autura“ diagnostikos išvada nepagrįsta objektyviais tyrimais (nepateikti visi diagnostikos lapai), 6) teismo ekspertas iš esmės neatliko jokių tyrimų, o tik perrašė IĮ „Autura“ diagnostikos išvadą, 7) apeliantas automobilio ridos neatsukinėjo.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
32. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas apie automobilio trūkumus (automobilis pradėjo skleisti keistus garsus, padidėjo jo dūmingumas, ženkliai padidėjo kuro sąnaudos) buvo informuotas 2021 m. liepos 29 d., t. y. praėjus 7 dienoms po jo pardavimo, tačiau atsisakė bendradarbiauti. 2021 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas pristatė automobilį į IĮ „Autura“ techninei apžiūrai, kurios metu buvo nustatyti trūkumai (esminiai - penktame bei šeštame cilindruose nėra kompresijos; penki purkštukai nelaiko kuro sandarumo (laša, rasoja)), dėl kurių automobilio eksploatacija nerekomeduojama. Taigi, jau 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo nustatyta, kad parduotas automobilis negali būti naudojamas pagal jo paskirtį. Vėliau IĮ „Autura“ diagnostinę išvadą patvirtino teismo ekspertizės išvada. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti teik diagnostinės išvados, tiek teismo ekspertizės išvados objektyvumu, nes byloje nėra jokių įrodymų (išskyrus apelianto deklaratyvius pasamprotavimus), kurie suteiktų galimybę abejoti šiomis išvadomis. Taip pat teismo ekspertas nurodė, kad tik autorizuotas servizas gali nustatyti tokius trūkumus. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė (įrodymai pakankami), jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apie ką (esamus trūkumus) ieškovas pirkimo metu negalėjo žinoti. Tuo tarpu, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, apeliantas neįrodė (nepateikė jokių įrodymų).
35. Tai, kad apeliantas nebuvo sąžiningas su ieškovu patvirtina tai, jog apeliantas nepranešė ieškovui apie 3 automobilio apgadinimus (ką privalomai turėjo nurodyti sutartyje) bei nepranešė apie atsuktą automobilio ridą. Nors apeliantas teigia, kad pats nežinojo apie klaidingus automobilio ridos duomenis, tačiau tai nepanaikina (negali panaikinti) pardavėjo atsakomybės pirkėjui už parduodamo daikto kokybę. Be to, būdamas rūpestingas pardavėjas, apeliantas galėjo sužinoti savo automobilio ridą (pasitikrinti ją) ir ją nurodyti sutartyje. Taip pat apeliantas į sutarties grafą „informacija apie įvykius ir trūkumus“ įrašė „be garantijos, be grąžinimo“, t. y. įrašė ne tai ko prašoma, bet tai, kas neva galėtų apeliantą apsaugoti nuo ginčų dėl automobilio kokybės. Toks apelianto elgesys (visų nustatytų aplinkybių kontekste) įgalina daryti išvadą, kad apeliantas tikėtinai žinojo apie automobilio trūkumus ir jų neatskleidė ieškovui.
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų (ar neįvertintų) aplinkybių ir įrodymų yra deklaratyvūs ir itin formalūs (nereikšmingi), jiems pagrįsti nepateikta jokių įrodymų, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.
37. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė išimtinį pirkėjo teisių gynimo būdą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė tinkamą ieškovo teisių gynimo būdą. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties <...>. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsigijo automobilį su trūkumais, dėl kurių automobilis nevažiuoja (negali būti naudojamas pagal paskirtį). Taigi, akivaizdu, jog ieškovas įsigijęs automobilį tam, kad galėtų juo važinėti, to negali daryti, t. y. ieškovas negavo to ko tikėjosi iš sutarties, kas laikytina esminiu trūkumu. Tam, kad automobilis važiuotų, reikalingos investicijos (remontas), kurios tikėtinai gali viršyti jo kainą (2 300 Eur). Tokią išvadą galima daryti iš ieškovo pateiktų el. laiškų dėl automobilio remonto, teismo eksperto nuomonės dėl remonto kainos. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė (nepateikė įrodymų, kad remonto išlaidos bus nedidelės). Taigi šiuo atveju, taikant ieškovo teisių gynimo būdą, svarbu tai, kad automobilio trūkumų remontas, palyginus su automobilio kaina (netgi, jeigu ir neviršytų automobilio kainos), kainuoja itin brangiai, o apeliantas, pranešus jam apie trūkumus, atsisakė bendradarbiauti ir šalinti trūkumus.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Kiti apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
41. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 3 689,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, kad prašymas pateiktas raštu tik dėl 1 905 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (90 Eur žyminis mokestis, 1815 Eur už advokato pagalbą), todėl nesant prašymo priteisti didesnes išlaidas, teismas negalėjo jų priteisti, tuo pažeidė CPK 98 straipsnio reikalavimus.
43. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnis reguliuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, kurias norint prisiteisti reikalingas prašymas raštu. Tačiau šiuo atveju, šalia išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, buvo priteistos ir išlaidos už ekspertizės atlikimą (1 784,48 Eur), kurių priteisimui nereikalingas prašymo pateikimas raštu, tokias išlaidas teismas turi priteisti savo iniciatyva (CPK 93 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1 784,48 Eur už ekspertizės atlikimą.
44. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 815 Eur (konsultacijos, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.