- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-442-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03041-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. V. dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti 2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai priteisti 6 900 Eur, sumokėtų už automobilį, 1 399,87 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal 2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas pardavė už 6 900 Eur ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie parduodamo automobilio trūkumai. Nusipirkus ir pradėjus eksploatuoti pastebėjo, kad iš automobilio variklio sunkiasi tepalas. Buvo nustatytas transporto priemonės variklio defektas, dėl kurio transporto priemonės negalima naudoti pagal paskirtį, nustatyti ir kiti transporto priemonės trūkumai, kurių pašalinimo vertė 19 403,50 Eur. Taip pat suklastota automobilio rida. Ginčo transporto priemonės 120 Eur draudimo įmoka laikytina būtinomis daikto išlaikymo išlaidomis.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilį nusprendė įsigyti ieškovės sūnus, kurio įmonėje dirbo atsakovo dukra, kuri ir naudojosi automobiliu. Ieškovės sūnus buvo informuotas apie automobilio būklę, jis jį įdėmiai apžiūrėjo. Variklis pirkimo–pardavimo metu buvo tvarkingas, o gedimai galėjo atsirasti dėl nekvalifikuotai atliktų remonto darbų, todėl teigti, kad dėl to yra atsakingas atsakovas ir reikalauti, kad jis gražintų už automobilį sumokėtus pinigus bei apmokėtų ieškovės patirtas išlaidas, yra nepagrįsta. Negalima daryti išvados, jog automobilis pirkimo–pardavimo metu turėjo užslėptų ar akivaizdžių trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) nutraukė 2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir iš atsakovo A. V. ieškovės L. S. naudai priteisė: 6 900 Eur, sumokėtų už automobilį, 1 399,87 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) taikė restituciją – grąžino atsakovui A. V. ginčo automobilį - (duomenys neskelbtini), valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Priteisė iš atsakovo A. V. ieškovės L. S. naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį - 180,00 Eur; 4) Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 33,20 Eur teismo pašto išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad variklio defektas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Tokie transporto priemonės trūkumai pagrįstai vertintini kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
6. Dėl odometro rodmenų teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad odometro rodoma rida techninės apžiūros metu negali būti mažesnė už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotus odometro rodmenis, išskyrus atvejus, kai odometras pasiekė maksimalią rodytiną ridą ir dėl to rida buvo pradėta skaičiuoti nuo nulio. Šiuo aspektu teismas laikė reikšminga tai, kad po ieškinio padavimo pasikeitė teisinis reglamentavimas, susijęs su privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu taikomais techniniais reikalavimais. Nauji Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai papildyti 7.11 punktu, numato, kad techninės apžiūros metu kontrolieriui nustačius „neigiamos ridos“ faktą būtų fiksuojamas trūkumas. Numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. liepos 8 d., kai „neigiamos ridos“ faktas techninės apžiūros metu yra vertinamas nedideliu trūkumu, o vėliau, t. y. po 2025 m. liepos 8 d., tas pats trūkumas jau bus vertinamas kaip didelis, dėl ko transporto priemonė būtų laikoma techniškai netvarkinga. Tai reiškia, kad po 2025 m. liepos 8 d. ieškovė jos iš atsakovo įsigytos transporto priemonės negalės naudoti eisme.
7. Automobilis jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei, kurie buvo pastebėti tik po automobilio įsigijimo ir nustatyti tik atlikus patikrą automobilių remonto dirbtuvėse ir kurių ieškovė negalėjo numatyti. Atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Atsakovas buvo nesąžiningas, nepranešė ieškovei apie atsuktą automobilio ridą, nors teigia, kad pats nežinojo, tačiau galėjo pasitikrinti ir nurodyti sutartyje. Teismas laikė, kad toks transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, todėl teismas nutraukė sutartį ir taikė restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-497-374/2023 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį atsakovui dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo apimtimi. Teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
8.1. Ieškovė iki tariamo automobilio gedimo, kuris atsirado po A. J. atliktų remonto darbų, automobiliu naudojosi, tad defektai automobiliui atsirado jau esant ieškovės žinioje. Ieškovė neinformavo atsakovo apie tai, kad varo remontuoti automobilį pas meistrą A. J., kuris atlikto netinkamai darbus. Meistrui pakeitus variklio tepalo aušintuvą ir jo tinkamai ar visai nenuorinus, greitai važiuojant užkaito automobilio variklis ir galimai buvo pažeista variklio galvos tarpinė, įtrūko variklio galva arba įtrūko variklio blokas. Tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovės pasirinkto meistro netinkamai atliktų darbų.
8.2. 2022 m. spalio 14 d. V. S. paslaugų įmonėje automobilis apžiūrėtas paviršutiniškai, neatliekant būtinų variklio gedimui nustatyti procedūrų, o apžiūrą galimai atliko net ne variklių remonto specialistai. Automobilio defektacijos akte nenurodyta, kas varikliui yra atsitikę, apžiūros metu nenustatytas gedimo tipas ir priežastis, nenustatyta, ar tinkamai atlikti A. J. darbai. Nebuvo nustatinėjama, ar gedimas nebuvo tyčinis arba aplaidus pačios ieškovės ar jos sūnaus elgesys. Neatmetama galimybė, kad, atliekant automobilio apžiūrą V. S. paslaugų įmonėje, galėjo būti netinkamai atliktos procedūros tikrinant variklį, dėl ko automobilis sugadintas dar labiau.
8.3. Transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi – atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovė galėjo pasinaudoti savo teise išsamiai patikrinti jo techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė.
8.4. Negalima daryti išvados, jog automobilis pirkimo–pardavimo metu turėjo užslėptų ar akivaizdžių trūkumų, kadangi tokių duomenų nebuvo pateikta. Visi duomenys, taip pat ir apie naujai pakeistą variklį, ieškovei buvo žinomi. Pats atsakovas nežinojo apie odometro klastojimą - automobilį pirko su galiojančia technine apžiūra, galiojant tai pačiai techninei apžiūrai - automobilį pardavė. Odometro parodymai ginčo automobiliui nesukels jokių pasekmių - neįtakos jo dalyvavimo/nedalyvavimo eisme.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
9.1. Atsakovo nuoroda į techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenis patvirtina tai, kad atsakovas, remdamasis minėta ataskaita, garantavo pirkėjui parduodamo daikto kokybę, t. y. kad automobilis yra be trūkumų. Tačiau 2021 m. gegužės 7 d. techninės apžiūros rezultatų ataskaita nepatvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovo parduotas automobilis neturėjo trūkumų, kuriuos po sutarties sudarymo nustatė V. S. paslaugų įmonė bei UAB „Veho Lietuva“.
9.2. Nepagrįsta, kad apeliantas tinkamai atskleidė ieškovei parduodamo daikto trūkumus ir tai jį atleidžia nuo civilinės atsakomybės. Apeliantas nurodė ne parduodamo automobilio trūkumus, o privalumus, t. y. kad suremontuotas automobilio variklis, kokie remonto darbai yra atlikti. Tokios nuorodos yra laikytinos papildoma pardavėjo garantija dėl daikto kokybės, skatinanti pirkėją tokį automobilį įsigyti, nes daikto suremontavimas didina tikimybę, kad daiktas bus ilgesnį laiką tinkamas naudoti pagal paskirtį. Be to, net ir informavimas neatleidžia jo nuo pareigos automobilio trūkumus nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje.
9.3. Atsakovas mėgina kurti įspūdį, kad automobilio variklio defektas atsirado po to, kai ieškovės pasitelktas meistras A. J. pakeitė variklio tepalo aušintuvą ir tai grindžia A. D. 2023 m. gegužės 11 d. rašte išdėstytais bendro pobūdžio samprotavimais apie variklio tepalo aušintuvo keitimo procesą bei galimus padarinius, kurie niekaip nepagrindžia, kad A. J. netinkamai pakeitė variklio tepalo aušintuvą ir dėl to atsirado variklio defektas.
9.4. Kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės patvirtina V. S. paslaugų įmonės automobilio defektacijos aktas bei UAB „Veho Lietuva“ specialistų atliktos ginčo transporto priemonės patikros dokumentai, įskaitant vaizdo įrašą. Ginčo automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas be specialaus tyrimo negalėjo pastebėti. Vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas pirkėjui nėra pareigos jo tikrinti.
9.5. Atsakovas ieškovei transporto priemonę pardavė nurodęs neteisingus ridos duomenis (daugiau nei 200 000 kilometrų didesnė rida). Parduotas automobilis buvo eksploatuotas beveik dvigubai intensyviau nei buvo galima spręsti iš 2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų. Tai visiškai neatitiko ieškovės lūkesčių. Ieškovė buvo esmingai suklaidinta. Žinodama tikrąją padėtį ieškovė nebūtų sudariusi sutarties. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo po 2025 m. liepos 8 d. ieškovė iš atsakovo įsigytos transporto priemonės negalės naudoti eisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
22. Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas A. V. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) ieškovei L. S. (toliau – ir ieškovė) už 6 900 Eur pardavė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis) nebuvo nurodyti jokie parduodamo automobilio trūkumai. Ieškovė nurodė, kad praėjus keletui dienų po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, eksploatuodama įsigytą automobilį pastebėjo, kad iš automobilio variklio sunkiasi tepalas. Ieškovė 2022 m. spalio 4 d. kreipėsi į A. J., vykdantį variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kuris pakeitė variklio tepalo aušintuvą. Tačiau po keleto dienų ieškovė pastebėjo, kad iš variklio aušinimo sistemos yra išstumiamas aušinimo skystis. V. S. paslaugų įmonės 2022 m. spalio 14 d. automobilio defektacijos akte yra užfiksuoti nustatyti automobilio defektai. Ieškovė papildomai kreipėsi į UAB „Veho Lietuva“, kuri teikia Mercedes-Benz automobilio pardavimo ir serviso paslaugas Lietuvoje. UAB „Veho Lietuva“ specialistai atliko automobilio patikrą ir nustatė daugybę transporto priemonės trūkumų, kurių pašalinimas pagal 2022 m. gruodžio 19 d. parengtą pasiūlymą kainuotų 19 403,50 Eur. Be to, pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta transporto priemonės rida – 260 000 km, tačiau UAB „Veho Lietuva“ specialistai nustatė, kad dar 2019 m. minėtos transporto priemonės rida buvo 468 596 km. Atsakovas ieškovei automobilį pardavė su suklastota rida.
23. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir iš atsakovo ieškovei priteisti 6 900 Eur, sumokėtų už automobilį, 1 399,87 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Be to, būdamas rūpestingas pardavėjas, kaip pats teigia, atsakovas galėjo sužinoti savo automobilio ridą (pasitikrinti ją) ir ją nurodyti sutartyje. Skundžiamu sprendimu teismas nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį, nusprendė taikyti restituciją: grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą, o atsakovui – automobilį, priteisė iš atsakovo ieškovei nuostolių atlyginimą.
24. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudoto daikto – automobilio atitikties kokybės reikalavimams bei atsakomybės už parduoto daikto trūkumus.
25. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams.
26. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
27. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
28. Aiškindamas bendrąsias pirkimo pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 pastraipa).
29. Apeliantas tvirtina, kad ieškovei perdavė automobilį tinkamą naudoti, kadangi jis buvo pripažintas tinkamu naudoti eisme iki 2023 m. gegužės 7 d. ir tai patvirtina jo techninė apžiūra.
30. Tokie apelianto argumentai (nutarties 29 pastraipa), teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs, kadangi techninės apžiūros aktas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, jog automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Dėl to daugiau nei prieš keturis mėnesius atlikta, nors ir galiojanti, automobilio techninė apžiūra, nesant byloje pateiktų daugiau jokių objektyvių įrodymų dėl variklio gedimo (ne)buvimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad automobilis neturėjo užslėptų ar akivaizdžių trūkumų jo perdavimo metu.
32. Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad ieškovės sūnus buvo informuotas apie automobilio būklę, jam buvo nurodyta, kad naujai pakeistas variklis, kokie remonto darbai yra atlikti.
33. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 pastraipa, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 pastraipa; kt.).
34. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
35. Pateiktais argumentais (nutarties 32 pastraipa), teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas bando įtikinti, kad jis tinkamai atskleidė ieškovei parduodamo automobilio trūkumus. Tačiau šiame kontekste pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovas nurodė ne parduodamo automobilio trūkumus, o privalumus, t. y. kad suremontuotas automobilio variklis, kokie remonto darbai atlikti. Tokį informavimą galima laikyti papildoma pardavėjo garantija dėl daikto kokybės, nes daikto suremontavimas didina tikimybę, jog daiktas bus ilgesnį laiką tinkamas naudoti pagal paskirtį. Duomenų, kad atsakovas atskleidė ieškovei automobilio variklio trūkumus automobilio perleidimo ieškovės nuosavybėn metu, byloje nėra, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra.
36. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad automobilio defektai atsirado ne dėl atsakovo kaltės automobiliui jau esant ieškovės žinioje. Atsakovo teigimu, automobilio defektai galėjo atsirasti tiek dėl ieškovės pasirinkto meistro netinkamai atliktų darbų, tiek dėl jo netinkamo eksploatavimo; neatmetama galimybė, kad atliekant automobilio apžiūrą V. S. paslaugų įmonėje, galėjo būti netinkamai atliktos procedūros tikrinant variklį, dėl ko automobilis sugadintas dar labiau. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais nesutinka.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 pastraipa).
38. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
39. Byloje nėra ginčo, jog šalys pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo ginčo automobilio trūkumų neaptarė, priešingai, viso proceso metu atsakovas teigė, kad pardavė tvarkingą automobilį, be defektų. Be to, automobilis turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą. Automobilio defektai buvo nustatyti tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio variklio defektas atsirado po to, kai ieškovės pasitelktas meistras A. J. pakeitė variklio tepalo aušintuvą. Šiuos savo teigimus atsakovas grindžia A. D. 2023 m. gegužės 11 d. atsakymu advokatų kontorai, kuriame nurodyta, kad keičiant tepalo aušintuvą gali atsirasti variklio defektas. Nesutikdama su tokiu apeliacinio skundo argumentu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad tiek A. J., tiek A. D. vykdo tą pačią individualią veiklą – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. A. D. atsakyme pateikti samprotavimai apie galimus padarinius keičiant tepalo aušintuvą, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, pateikti faktiškai nemačius (nedalyvavo keičiant variklio tepalo aušintuvą, vėliau automobilio neapžiūrėjo) automobilio, todėl laikytini vien subjektyviu situacijos vertinimu dėl galimo variklio defekto atsiradimo.
41. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo automobilio eksploatavimo. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad variklio gedimą sąlygojo pati ieškovė ar/ir jos sūnus, netinkamai eksploatuodami automobilį. Tai, kad automobilis jo įsigijimo metu ir po to trumpą laiko tarpą neturėjo akivaizdžių trūkumų, nešalina atsakovo atsakomybės, kadangi parduotą naudotą daiktą turi būti galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Šiuo atveju iš byloje pateiktų įrodymų visumos labiau tikėtina, kad automobilio variklis sugedo dėl paslėpto variklio defekto, o ne dėl netinkamo ar pernelyg intensyvaus jo naudojimo, kaip teigia atsakovas.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai dėl automobilio defektų, nustatytų V. S. paslaugų įmonės 2022 m. spalio 14 d. automobilio defektacijos akte ir UAB „Veho Lietuva“ 2022 m. gruodžio 19 d. parengtame pasiūlyme, yra pakankami ir leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, kad automobilis buvo parduotas su trūkumais, kurie negali būti laikomi akivaizdžiais ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimais. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, paneigiančių prieš tai minėtus ieškovės pateiktus įrodymus, o tik išreiškė nesutikimą su jais. Norėdamas išsiaiškinti variklio defektų atsiradimo priežastis ir nesutikdamas su ieškovės pateiktais įrodymais, atsakovas (atstovaujamas kvalifikuoto teisininko) byloje nepareiškė prašymo skirti variklio techninę ekspertizę. Reikšminga ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių vertinti, jog atsakovo teisė dėl ekspertizės atlikimo buvo suvaržyta.
43. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ir itin detaliai pasisakė ir po ieškinio padavimo pasikeitusio teisinio reglamentavimo, susijusio su privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu taikomais techniniais reikalavimais. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2BE-71 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai buvo papildyti 7.11 punktu, kuris numato, kad techninės apžiūros metu kontrolieriui nustačius „neigiamos ridos“ faktą būtų fiksuojamas trūkumas. Numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. liepos 8 d., kai „neigiamos ridos“ faktas techninės apžiūros metu yra vertinamas nedideliu trūkumu, o vėliau, t. y. po 2025 m. liepos 8 d., tas pats trūkumas jau bus vertinamas kaip didelis, dėl ko transporto priemonė būtų laikoma techniškai netvarkinga.
44. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nurodė, jog automobilio rida – 260 000 km, tačiau UAB „Veho Lietuva“ specialistai nustatė, kad dar 2019 m. minėtos transporto priemonės rida buvo 468 596 km. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, būdamas rūpestingas pardavėjas, kaip pats teigia, atsakovas galėjo sužinoti savo automobilio ridą (pasitikrinti ją) ir ją nurodyti sutartyje. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovas žinojo ar ne apie automobilio ridos suklastojimą, ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjo atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.
45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
46. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo sutartį ir daikto kokybės garantijas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
48. Ieškovei iš atsakovo, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 200,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.