- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- eI2-14905-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03644-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminmskas
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentui
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja M. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) Panaikinti 2025-05-02 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvą Nr. 25S105963 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą priimti ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje; 3) priteisti visas pareiškėjos patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėja 2025-06-18 atvyko į Migracijos departamento Šiaulių skyrių pateikti dokumentus leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimui šeimos susijungimo pagrindu, vadovaujantis tuo, kad jos sutuoktinis M. A., kuris yra lietuvių kilmės asmuo, turi išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o pareiškėja yra į Lietuvą su juo atvykstanti gyventi sutuoktinė. Migracijos departamente vizito metu pareiškėja buvo informuota, kad iš jos dokumentai nebus priimti, nes ji neturi Lietuvos valstybės išduotos Šengeno vizos o jos turėtos Ispanijos Šengeno vizos pagrindu pateikti dokumentų ji negali. Pareiškėjai paskambinus į Migracijos departamentą bendruoju telefono numeriu ir paaiškinus situaciją, jai buvo nurodyta, kad dokumentai visgi Ispanijos Šengeno vizos pagrindu iš jos bus priimti ir nurodyta jai rezervuoti vizitą artimiausiu laisvu laiku, o atvykti ji gali 2025-06-19 į Šiaulių skyrių. Pareiškėja atliko vizito rezervaciją 2025-07-09 dienai. 2025-06-19 jai atvykus į atsakovo Šiaulių skyrių, jos prašymas buvo atmestas, ji buvo informuota, kad jos atžvilgiu priimtas 2025-05-02 Migracijos departamento sprendimas Nr. 25S105963 uždrausti atvykti į Lietuvą 2,5 metų terminui, kurio ji anksčiau gavusi nebuvo. Jai 2025-06-19 buvo įteiktas tik pranešimas apie priimtą sprendimą. Taip pat Migracijos departamento darbuotojai iškvietė VSAT pareigūnus, kurie sulaikė pareiškėją 48 valandoms, pateikė teikimą taikyti Rusijos Federacijos pilietei M. D., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. 2025-06-20 priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją į Rusiją Nr. 25S143787. Iš sprendimų matyti, kad pareiškėjos valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama praeities biografiniu faktu – tuo, kad ji dirbo Rusijos Federacijos finansų sektoriuje („Tinkoff“ bankas). Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė neigiamą atsakymą dėl Šengeno vizos išdavimo pareiškėjai, nurodęs, kad dėl darbo minėtame banke pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, nes privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią politiką. Iš Sprendimo turinio matyti, kad 2025-04-25 Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes viena ar kelios valstybės narės laiko pareiškėją keliančia grėsmę valstybės saugumui. Kaip matyti iš 2025-04-25 LR ambasados Rusijos Federacijos sprendimo, būtent Lietuvos valstybė laiko pareiškėją keliančia grėsmę valstybės saugumui bei kaip matyti iš sprendimo turinio minėta grėsmė grindžiama pareiškėjos praeities darbo „Tinkoff“ banke faktu.
Nesutinka su išvada dėl pareiškėjos valstybės saugumui keliamos grėsmės dėl jos darbo minėtam banke fakto. Pažymi, kad, priimant sprendimus, nebuvo vertinta su pareiškėja susijusių aplinkybių visuma, o būtent, jos darbo banke pobūdis, funkcijos bei užimama pozicija, pareigos, trukmė politinės pažiūros, atsakymai į klausimyno 10 ir 11 kausimus, šeiminė padėtis, aplinkybės, kad jos sutuoktinis yra lietuvių kilmės asmuo, Lietuvoje gyvenantis leidimo nuolat gyventi pagrindu, o buvo vien formaliai perkeltas VSD atsakymas, nesivadovaujant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika analogiško pobūdžio bylose, Sprendimo dėl draudimo atvykti tinkamai nemotyvuojant bei nevertinant jo proporcingumo bei adekvatumo. Todėl, vadovaujantis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), LVAT praktika, Sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą pareiškėjai pripažintinas neteisėtu bei nepagrįstu, dėl to turi būti panaikintas.
Akcentuoja, kad atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjos valstybės saugumui keliamos grėsmė realumą, o ne pareiškėja turi ją kaip prezumpciją, paneigti. Nurodo, kad byloje pareiškėja teikia pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo konstatuotos valstybės saugumui keliamos grėsmės formalumą, deklaratyvumą, nepagrįstumą.
Pažymi, kad atsakovas, vadovaudamasis VSD išvada, padarė tik formalią išvadą apie pareiškėjos valstybės saugumui keliamą grėsmę, nevertino su pareiškėja susijusių aplinkybių visumos, neatsižvelgė į pareiškėjos darbo pobūdį, funkcijas, trukmę, darbo nutraukimo pagrindą, nedetalizavo, kaip pareiškėjos veikla savaime lemia lojalumą Rusijos valdžiai, o kartu ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
Teigia, kad naujausia LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose akcentuoja, kad vien praeities darbo faktas formaliai nėra pakankamas konstatuoti asmens keliamos grėsmės realumo bei akivaizdumo, nes būtina įvertinti aplinkybių visumą. LVAT aiškiai nurodė, kad kiekvienu atveju privalu vertinti kiekvieną užsieniečio atvejį individualiai, vertinant ne tik patį darbo faktą, bei ir darbo priežastis, funkcijas bei pareigas, pasibaigimo pagrindus, integraciją Lietuvoje, kitą vykdytą veiklą, vėlesnį darbą ir pan. Atsakovas prioritetą teikė pareiškėjos praeities darbo faktui, nevertinant kitų reikšmingų duomenų visumos, kaip to reikalauja naujausia LVAT praktika.
Paaiškina, kad pareiškėja pildytame klausimyne nurodė, kad 2018-2023 m. dirbo Rusijos Federacijoje „Tinkoff“ banke – 2018-2022 m. klientų aptarnavimo specialiste, 2022-2023 m – procesų analitike. Pareiškėjos darbo funkcijos banke buvo tik techninės, pirma ji telefonu konsultuodavo klientus (fizinius asmenis) klausimais, konsultuodavo klientus (fizinius asmenis) klausimais, susijusiais su kreditinių kortelių išdavimu, anuliavimu, mokėjimais, t.y. buvo klientų aptarnavimo specialistė klausimais, susijusiais su mokėjimo kortelėmis. Nuo 2022 m. pareiškėja analizavo minėtus klientų aptarnavimo procesus aptarnavo gerinimo tikslais. Pareiškėjos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės, ji neturėjo pavaldinių, nevykdė jokių administracinių, organizacinių funkcijų, dirbo aptarnaudama klientus. 2022 metais politinei situacijai aštrėjant, pareiškėja bei jos tuometinis širdies draugas M. A. nutarė palikti Rusijos Federaciją ir 2022 m. pabaigoje išsikėlė į Turkiją, kur pareiškėjos širdies draugas gavo leidimą gyventi, o po 2023 m balandžio mėnesio įvykusių vestuvių, pareiškėja gavo leidimą laikinai gyventi Turkijoje 2023 balandžio mėnesio pabaigoje. Pareiškėjai bei jos sutuoktiniui išvykus iš Rusijos, jie į ją gyventi negrįžo, pareiškėja buvo kelis kartus ten nuvykusi tik tam, kad laikytųsi migracinių reikalavimų. Pareiškėjos sutuoktinis M. A. yra lietuvių kilmės asmuo. 2022 metais jis pateikė dokumentus lietuvių kilmės sertifikatui gauti, kuris jam buvo išduotas 2024-08-28, o 2025-03-19 jis gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje kaip lietuvių kilmės asmuo. Gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjos sutuoktinis persikraustė į Lietuvą, čia turi nekilnojamąjį turtą Visagino mieste, 2025-02-20 pateikė prašymą dėl LR pilietybės jam atkūrimo. Tačiau pareiškėjai nebuvo leista atvykti bei susijunti su savo sutuoktiniu Lietuvoje dėl to, kad ji laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui, ko pagrindu jai pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą. O galiojat priimtam draudimui dėl atvykimo į Lietuvą 2,5 metų terminui, pareiškėja negali gyventi su savo sutuoktiniu, jie negali gyventi šeiminio gyvenimo Lietuvoje. Pažymi, kad su Rusija tiek pareiškėja, tiek ir jos sutuoktinis nutraukė ryšius, ten nuo 2022 m. nebegyvena, net pareiškėjos tėvai pardavė turėtą turtą, tėvas nebegyvena Rusijoje, o mama ruošiasi kraustytis į Mongoliją. Pareiškėjos sutuoktinis nuo 2022 m. pabaigos nė karto nėra buvęs Rusijoje ir grįžti neplanuoja. Be to, pareiškėja nepalaiko vykdomos politikos, valdžios, nepritaria karui. Pareiškėja nepalaiko ir Rusijos agresyvios politikos, apie ką pažymėjo atsakydama į klausimyno 10, 11 klausimus, kas turi būti vertinama visumoje, spendžiant klausimą dėl pareiškėjai inkriminuotos valstybei keliamos grėsmės pagrįstumo. Pareiškėja kaip ir jos sutuoktinis, yra aiškiai opozicinių pažiūrų.
Akcentuoja, kad atsakovas tinkamai neįvertino leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, nepaisė pareigos ginti asmens šeimos bei privatų gyvenimą, kai pareiškėjos sutuoktinis yra lietuvis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėja prašė išduoti leidimą laikinai gyventi būtent šeimos susijungimo pagrindu, tad sprendimas atsisakyti išduoti tokį leidimą turi būti proporcingas bei adekvatus bei pateikiami to motyvai, kas šiuo atveju padaryta nebuvo - draudimo atvykti taikymas, kaip minėta, turės neigiamos įtakos ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio teisėms bei interesams, nes yra pažeidžiama EŽTK 8 str. numatyta pareiga gerbti šeimos gyvenimą. Tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio yra stiprus ryšys, jie yra jaunuoliai, sukūrę šeimą, ketinantys susilaukti vaikų, susikurti bendrus namus Lietuvoje, tad jų šeiminis gyvenimas privalo būti gerbiamas ir neturi būti neproporcingai varžomas. Taip pat svarbu tai, kad jie susitarė, kad po vestuvių, jie gyvens bendruose namuose bei tam pasirinko Lietuvą. Tačiau nors pareiškėjos sutuoktinis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, pareiškėjos atžvilgu buvo priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir netgi sprendimas dėl jos išsiuntimo, tokiu būdu pažeidžiant jų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Labai svarbu tai, kad pareiškėjos sutuoktinis M. A. yra aiškiai opozicinių pažiūrų, todėl jis negali vykti ir nevyks su pareiškėja gyventi į Rusiją. Jie išsikraustė iš Rusijos būtent dėl pradėto ir vykdomo karo, o po 2022 metų pabaigos pareiškėjos sutuoktinis nė karto nebuvo grįžęs į Rusiją, o pareiškėja buvo kelis kartus trumam nuvykusi dėl migracinių procedūrų. Atsakovas nesiaiškino, ir nesitikslino, kokių pažiūrų yra pareiškėjos sutuoktinis, ar jam saugu su pareiškėja būtų vykti gyventi į Rusiją, ar jis galės gyventi su pareiškėja, tad šios aplinkybės nebuvo nustatomos ir tikslinamos, kaip to reikalauja ESTT, EŽTT bei LVAT.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi ne viena VSD išvada, bet atliko ir savarankišką tyrimą.
Teigia, kad vadovaujantis naujausia ir aiškiai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu nedirba Rusijos institucijoje ar darbą baigė 2023 m., Migracijos departamento vertinimu, nepanaikina jos galimos grėsmės Lietuvos saugumui. Darant minėtas išvadas turima omenyje ir šiuo metu susiklosčiusi sudėtinga ir pavojinga geopolitinė situacija, kurią realiai sukūrė nusikalstamas Rusijos režimas.
Pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodoma LVAT praktika (A-1542-492/2024 eA-1384- 624/2024; eA-1566-502/2024 ir kt.) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis.
Atsakovo vertinimu, atmestini pareiškėjos skundo teiginiai dėl šeimos susijungimo ir šeimos privataus gyvenimo, kaip nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.). Esant aukščiau įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjos pažeidžiamumo, nulemto jos elgesio, pareiškėjos siekis gyventi Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl jos siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pažymi, kad pareiškėjos šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų jos teises, kad galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime neužkerta kelio nustatyti pareiškėjai draudimą atvykti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos teisės į šeiminius ryšius negalėtų įgyvendinti kilmės valstybėje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos asmeninės teisės prioriteto prieš valstybės interesus. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl jos sutuoktinio nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai ir vertinamos kaip jos gynybinė pozicija. Pažymi, kad pareiškėja nepateikia jokių įtikinamų paaiškinimų, kaip šios aplinkybės keičia ginčijamų sprendimų esmę, bet to, lieka niekuo nepagrįsti teiginiai, kad jos sutuoktinis negali vykti į kilmės valstybę ar į kitą valstybę, kur su pareiškėja gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise. Pastebi, kad pareiškėja skunde nurodo, kad jai ir jos sutuoktiniui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Turkijoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundu.
VSD nuomone, skundžiami Sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau –ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo (žr. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, II dalies 9 skyriaus antrąją pastraipą).
Pažymi, kad dėl Rusijos vykdomų destabilizuojančių veiksmų Ukrainoje nuo 2023 m. „Tinkoff“ bankui, kaip strateginės reikšmės finansinei įstaigai, sankcijas taiko JAV, ES, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje, privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Rusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Akcentuoja, kad pareiškėjos argumentai, jog Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis ir jai nebuvo leista atvykti ir gyventi su savo sutuoktiniu Lietuvoje, nepaneigia VSD nustatyto pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui fakto.
VSD nurodo, kad nors pareiškėja teigia, kad nepalaiko Rusijos vykdomos politikos, nepritaria karui, o šią savo poziciją taip pat išreiškė atsakydama į Migracijos departamento klausimyno 10, 11 klausimus, tačiau, VSD vertinimu, tai nedaro jokios įtakos ir nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais darbo santykiais. Taip pat pažymi, jog iš esmės pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Rusijos Federacijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos siekiui atvykti į Lietuvą negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, o pareiškėjos tikslas atvykti į Lietuvą negali būti pateisintas vien šeimos susijungimo ar kitais interesais. Pažymi ir tai, kad darbo Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ji 2023 m. vasario mėnesį pilnai išvažiavo gyventi į Turkiją. Iki išėjimo iš darbo dirbo nuotoliu, nes turėjo užbaigti darbus ir priduoti projektus. Nurodė, kad banke pradėjo dirbti iš karto po mokyklos baigimo, nes mokėsi universitete vakarinėse studijose ir norėjo užsidirbti. Iš pradžių dirbo klientų konsultante, konsultuodavo klientus dėl sąskaitų. Vėliau dirbo pirmos linijos darbuotojų konsultante, padėjo tiems, kas konsultuoja klientus. Nurodė, kad dabar abu su sutuoktiniu gyvena Turkijoje, abu turi leidimus gyventi Turkijoje iki 2026 metų lapkričio mėnesio. Vyras dirba Angliškoje kompanijoje. Nurodė, kad neskundė sprendimų dėl atsisakymo jai išduoti vizas, nes tuo metu ir vyras neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, galvojo, kad kitaip išspręs tą klausimą. Teigė, kad dabar neturi ryšio su Rusija. Jos tėvai išvykę gyventi į Mongoliją. Karo su Ukraina ji nepalaiko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-05-02 sprendimo Nr. 25S105963, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvą, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti Migracijos departamentą priimti ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėja 2023-04-13 įregistravo santuoką su Rusijos Federacijos piliečiu M. A., kuris turi lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, išduotą 2024-08-28 bei leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2025-03-19. Šeima šiuo metu gyvena Turkijoje, nes abu sutuoktiniai turi leidimus ten gyventi.
2025-01-16 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai, prašydama išduoti daugkartinę C tipo Šengeno vizą. Pildydama 2025-01-16 paraišką C tipo Šengeno vizai gauti, nurodė, kad yra bedarbė, turi leidimą iki 2025-04-16 gyventi Turkijoje. Pareiškėja pateikė užpildytą Migracijos departamento klausimyną, kuriame nurodė, kad 2018–2022 m. dirbo banke „Tinkoff“ klientų aptarnavimo specialiste, o 2022–2023 m. – banke „Tinkoff“ procesų analitike.
VSD Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje pateikė vertinimą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi rekomendavo sprendimą priimančiai institucijai neišduoti pareiškėjai vizos. Dėl darbo Rusijos Federacijos strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje („Tinkoff“ bankas) ji privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Ji gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Jeigu, URM įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsienietei neišduoti vizos, siūlo prašyti Migracijos departamento įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju UTPĮ 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsienietei aplinkybių nėra).
2025-02-13 Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą, remdamasi VSD išvada.
2025-04-04 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje, prašydama išduoti daugkartinę C tipo Šengeno vizą. 2025-04-25 Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas byloje ginčijamu 2025-05-02 sprendimu Nr. 25S105963 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą 2,5 metų terminui, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėja Ispanijos Šengeno vizos pagrindu 2025-06-19 atvyko į Migracijos departamento Šiaulių skyrių pateikti dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, jos prašymas buvo atmestas, pareiškėją informavus, kad jos atžvilgiu priimtas 2025-05-02 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą Nr. 25S105963 2,5 metų terminui.
Migracijos departamentas 2025-06-20 priėmė sprendimą Nr. 25S143787 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Valstybė, į kurią išsiunčiama, - Rusija, sprendimą pavesti vykdyti VSAT. Sprendimas yra įvykdytas 2025-07-04.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu pateikė skundą teismui. Nesutinka su išvada, kad ji vien tik dėl praeities darbo fakto laikytina keliančia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ko pagrindu jai pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą bei priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo. Nurodo, kad priimant sprendimus, nebuvo vertinta su pareiškėja susijusių aplinkybių visuma, o būtent, jos darbo banke pobūdis, funkcijos bei užimama pozicija, pareigos, trukmė politinės pažiūros, atsakymai į klausimyno 10 ir 11 kausimus, šeiminė padėtis, aplinkybės, kad jos sutuoktinis yra lietuvių kilmės asmuo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei kiti teisės aktai.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti (pakeisti) jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas (pakeičiamas) tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta 38 punkte nustatyti terminai.
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Be to, VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.
Taigi, minėtos nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz., 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti priimtas UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėja pildydama klausimą nurodė, kad 2018-2023 m. dirbo Rusijos Federacijoje „Tinkoff“ banke – 2018-2022 m. klientų aptarnavimo specialiste, 2022-2023 m – procesų analitike. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje, privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Rusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
VSD pažymėjo, kad dėl Rusijos vykdomų destabilizuojančių veiksmų Ukrainoje nuo 2023 m. „Tinkoff“ bankui, kaip strateginės reikšmės finansinei įstaigai, sankcijas taiko JAV, ES, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
Pažymėtina, kad pareiškėja jame dirbo net iki 2023 metų birželio, tai yra tuo metu, kai bankui buvo taikomos tarptautinės sankcijos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių. Teismas pažymi, kad pareiškėja banke dirbo net iki 2023 metų birželio, tai yra tuo metu, kai bankui buvo taikomos tarptautinės sankcijos. Ji banke darbą tęsė net tada, kai jau turėjo leidimą gyventi Turkijoje. Pažymėtina, kad pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad ji nepalaiko Rusijos režimo, kuris kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjos vyras Rusijos Federacijos pilietis M. A. turi lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, išduotą 2024-08-28 bei leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2025-03-19, taipogi nepaneigia VSD išvados pagrįstumo.
Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjos lojalumo Rusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vien tik vadovaudamasis VSD Išvada, kuri yra grįsta tik pačios pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis apie jos darbą banke.
Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėja, t. y. jos šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jos socialinius ir ekonominius ryšius.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Pabrėžtina, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs, atlikdamas jos situacijos individualų vertinimą. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, be to, vien tik prielaidomis, atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendime nebuvo individualiai įvertintos jos užimamos pareigos, pareiškėja pažymi, jog ji Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje „Tinkoff“ neužėmė jokių svarbių pareigų, t. y. jos darbo funkcijos banke buvo tik techninės. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (pvz., 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.) yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023 ir kt.). pagal susiformavusią ir nuoseklią LVAT praktiką užsieniečių darbas Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) bankuose (t. y. strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje) pripažįstamas grėsme Lietuvos valstybės saugumui (pvz., LVAT baigiamieji aktai administracinėse bylose Nr. eA-1561-520/2024, Nr. eA-1434-822/2024, Nr. eA-1448-552/2024, Nr. eA-997-415/2024, Nr. eA-1130-624/2024, Nr. eA-1077-662/2024, Nr. eA-930-442/2024, Nr. eA-2400-821/2023, Nr. eA-2450-624/2023, Nr. eA-2359-662/2023, Nr. eA-2264-1047/2023, Nr. eA-2221-556/2023, Nr. eA-2039-442/2023 ir kt.). Todėl pareiškėjos argumentai, jog jos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės, ji neturėjo pavaldinių, nevykdė jokių administracinių, organizacinių funkcijų, dirbo aptarnaudama klientus, nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjos kaip nekeliančios grėsmės valstybės saugumui.
Pareiškėjos argumentai, jog Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis ir jai nebuvo leista atvykti ir gyventi su savo sutuoktiniu Lietuvoje, neatitinka tikrovės. Kaip nustatyta iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimų teismo posėdžio metu jie dabar gyvena Turkijoje. Sutuoktinis dirba Anglijos tarptautinėje kompanijoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimu yra pažeistas Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Pareiškėjos teisės į šeiminius ryšius yra įgyvendintas trečiojoje šalyje, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos asmeninės teisės prioriteto prieš valstybės interesus. Pažymėtina, jog, remiantis LVAT praktika, užsieniečio sutuoktinio turima Lietuvos Respublikos pilietybė ir (ar) lietuvių kilmė nėra besąlyginis pagrindas užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje (žr. pvz. LVAT baigiamuosius aktus administracinėse bylose Nr. eA-951-1188/2024, Nr. eA-1003-624/2024, Nr. A-977-520/2024, Nr. eA-1185-556/2024, Nr. eA-1614-815/2024 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjos šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamą sprendimą. Pareiškėjai nustatytas tik 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, taigi, akivaizdu, kad Migracijos departamentas įvertino individualias aplinkybes ir atsižvelgė į jos sutuoktinio statusą.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos skunde nurodoma LVAT praktika (A-1542-492/2024 eA-1384- 624/2024; eA-1566-502/2024 ir kt.) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis.
Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėja, dirbdama „Tinkoff“ banke privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, įvertinęs Įsatatymo nuostatas, pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir pagrįstai laikė draudimą 2,5 metų atvykti į Lietuvą proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020-12-09 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022-09-22 nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad grėsmė dėl jos darbo ryšių banke yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Rusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą 2,5 metų. Migracijos departamento Sprendime įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais ir nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą priimti ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
M. D. (M. D.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.