- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- eA-1614-815/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S10225 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti prašymą išnagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimą uždrausti atvykti Nr. 24S14083 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) priteisti visas pareiškėjo patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis yra lietuvis ir turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam atkūrimo. Pareiškėjo keliama grėsmė buvo grindžiama tik tuo, kad jis 1997–2005 m. dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto padaliniuose. Nagrinėjamu atveju, nei iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvados, nei iš atsakovo skundžiamų sprendimų turinio nebuvo galima daryti vienareikšmės išvados, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, kas, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, sudarė sprendimų panaikinimo pagrindą. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, vertinimas, individualiai neištirtos visos reikšmingos su pareiškėju susijusios aplinkybės. LVAT savo praktikoje pripažįsta, kad vien faktas, kad asmuo tarnavo / dirbo <...>, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei (LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023). Tokios išvados nepaneigė ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Rusijos ir Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus.
3. Pareiškėjo teigimu, atvejis yra ypatingas, nes jis yra lietuvis (lietuviu save jis pozicionavo dar nuo 2004 metų), be to, turintis pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą: jo motinos tėvas A. B. gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo laisvos Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, 1933–1935 metais tarnavo 2-ajame Ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulke, 3-aje Dragūnų Geležinio Vilko pulke, buvo 1951 m. suimtas ir 1956 m. kovo 1 d. atvežtas į Komijos ATSR pataisų koloniją bausmės atėmimo bausmei (25 metams). Kadangi jis buvo suimtas, jo žmona, t. y. pareiškėjo senelė, būdama nėščia turėjo bėgti į (duomenys neskelbtini), kur ir gimė pareiškėjo motina. Pareiškėjo senelio brolio P. B. šeimą, gyvenusią Lietuvoje, taip pat suėmė ir ištrėmė. Pareiškėjo tėvo tautybė – lenkas, t. y. artimiausių šeimos narių gretose pareiškėjas net neturi baltarusių tautybės asmenų. Jis taip galėtų realizuoti teisę ir gauti lenko tautybę pagal tėvą, tačiau prieš daugelį metų (20 metų) apsisprendė, kad jis yra lietuvis, kas matyti iš jo pase esančio antspaudo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnis numato, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Šiuo atveju, nesuteikiant pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (nors jis jau turi bei pradėjo realizuoti savo teisę atkurti LR pilietybę), buvo akivaizdžiai ribojama jam, kaip lietuviui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė apsigyventi Lietuvoje. Tokios teisės ribojimas turi būti atliekamas ypač apdairiai, atidžiai ir atsargiai, nustačius tik neabejotiną ir neginčijamą pagrindą tokią teisę riboti. Tačiau atsakovas net neįvertino visų su pareiškėju susijusių aplinkybių, o savo išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindė vien VSD išvada, kas, vadovaujantis naujausia teismų praktika, pareiškėjo teigimu, sudaro savarankišką pagrindą tokius sprendimus naikinti.