Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-12 · Administracinė byla Nr. eA-2718-575/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-10-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-11-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-12
Bylos Nr.
eA-2718-575/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03644-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
M. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2718-575/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03644-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės saugumo departamentas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja M. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvą Nr. 25S105963 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą priimti ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėja taip pat prašė priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2025 m. birželio 18 d. atvyko į Migracijos departamento Šiaulių skyrių pateikti dokumentus leidimui nuolat gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu gauti, nes jos sutuoktinis M. A., kuris yra lietuvių kilmės asmuo, turi išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o pareiškėja yra į Lietuvą su juo atvykstanti gyventi sutuoktinė.

2.2. Migracijos departamente vizito metu pareiškėja buvo informuota, kad iš jos dokumentai nebus priimti, nes ji neturi Lietuvos valstybės išduotos Šengeno vizos, o jos turėtos Ispanijos Šengeno vizos pagrindu pateikti dokumentų ji negali. Pareiškėjai paskambinus į Migracijos departamentą bendruoju telefono numeriu ir paaiškinus situaciją, jai buvo nurodyta, kad dokumentai Ispanijos Šengeno vizos pagrindu iš jos bus priimti, o atvykti ji gali 2025 m. birželio 19 d. į Šiaulių skyrių.

2.3. Pareiškėjai 2025 m. birželio 19 d. atvykus į Migracijos departamento Šiaulių skyrių, jos prašymas buvo atmestas, ji buvo informuota, kad jos atžvilgiu priimtas Migracijos departamento 2025 m. gegužės 2 d. Sprendimas. Pareiškėja minėto Sprendimo anksčiau gavusi nebuvo, jai 2025 m. birželio 19 d. buvo įteiktas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą. Taip pat Migracijos departamento darbuotojai iškvietė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnus, kurie sulaikė pareiškėją 48 valandoms, pateikė teikimą taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei M. D. alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. 2025 m. birželio 20 d. priimtas sprendimas Nr. 25S143787 išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėjos valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama praeities biografiniu faktu, t. y. tuo, kad ji dirbo Rusijos Federacijos finansų sektoriuje („Tinkoff“ banke). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė neigiamą atsakymą dėl Šengeno vizos išdavimo pareiškėjai, nurodęs, kad dėl darbo minėtame banke pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, nes privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią politiką.

2.5. Priimant Sprendimą, nebuvo vertinta su pareiškėja susijusių aplinkybių visuma, o būtent, jos darbo banke pobūdis, funkcijos bei užimama pozicija, pareigos, trukmė, politinės pažiūros, taip pat nebuvo vertinti atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, šeiminė padėtis, aplinkybės, kad jos sutuoktinis yra lietuvių kilmės asmuo, Lietuvoje gyvenantis leidimo nuolat gyventi pagrindu. Nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Sprendimas dėl draudimo atvykti tinkamai nemotyvuotas.

2.6. Atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjos valstybės saugumui keliamos grėsmės realumą, o ne pareiškėja turėjo ją kaip prezumpciją paneigti. Byloje pareiškėja teikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo konstatuotos valstybės saugumui keliamos grėsmės nepagrįstumą.

Šalies argumentai

2.7. Pareiškėja pildytame klausimyne nurodė, kad 2018-2023 metais dirbo Rusijos Federacijoje „Tinkoff“ banke: 2018-2022 metais dirbo klientų aptarnavimo specialiste, 2022-2023 metais – procesų analitike. Pareiškėjos darbo funkcijos banke buvo techninės (ji telefonu konsultuodavo klientus (fizinius asmenis) klausimais, susijusiais su kreditinių kortelių išdavimu, anuliavimu, mokėjimais, t. y. ji buvo klientų aptarnavimo specialistė klausimais, susijusiais su mokėjimo kortelėmis. Nuo 2022 metų pareiškėja analizavo minėtus klientų aptarnavimo procesus aptarnavimo gerinimo tikslais. Pareiškėja neturėjo pavaldinių, nevykdė jokių administracinių, organizacinių funkcijų, dirbo aptarnaudama klientus. 2022 metais politinei situacijai aštrėjant, pareiškėja bei jos tuometinis širdies draugas M. A. nutarė palikti Rusijos Federaciją ir 2022 metų pabaigoje išsikėlė į Turkiją, kur M. A. gavo leidimą gyventi, o po 2023 m. balandžio mėnesį įvykusių vestuvių, pareiškėja gavo leidimą laikinai gyventi Turkijoje. Pareiškėjai bei jos sutuoktiniui išvykus iš Rusijos, jie į ją gyventi negrįžo, pareiškėja buvo kelis kartus ten nuvykusi tik tam, kad laikytųsi migracinių reikalavimų. Net pareiškėjos tėvai pardavė Rusijoje turėtą turtą, tėvas nebegyvena Rusijoje, o mama ruošiasi kraustytis į Mongoliją.

2.8. Pareiškėjos sutuoktinis M. A. yra lietuvių kilmės asmuo. 2022 metais jis pateikė dokumentus lietuvių kilmės sertifikatui gauti, kuris jam buvo išduotas 2024 m. rugpjūčio 28 d., o 2025 m. kovo 19 d. jis gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje kaip lietuvių kilmės asmuo. Gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjos sutuoktinis persikraustė į Lietuvą, čia turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis 2025 m. vasario 20 d. pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam atkūrimo. Pareiškėja galiojant draudimui atvykti į Lietuvą, negali gyventi su savo sutuoktiniu.

2.9. Pareiškėja nepalaiko Rusijos agresyvios politikos, apie ką pažymėjo atsakydama į klausimyno 10, 11 klausimus, kas turi būti vertinama visumoje, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai inkriminuotos valstybei keliamos grėsmės pagrįstumo. Pareiškėja, kaip ir jos sutuoktinis, yra opozicinių pažiūrų.

2.10. Draudimo atvykti taikymas turės neigiamos įtakos ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio teisėms bei interesams, nes yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje numatyta pareiga gerbti šeimos gyvenimą. Nors pareiškėjos sutuoktinis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir netgi sprendimas dėl jos išsiuntimo, tokiu būdu pažeidžiant jų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Pareiškėjos sutuoktinis M. A. yra opozicinių pažiūrų, todėl jis negali vykti ir nevyks su pareiškėja gyventi į Rusiją.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

4.1. Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą vadovavosi ne tik VSD išvada, bet atliko ir savarankišką tyrimą.

4.2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu nedirba Rusijos institucijoje ar darbą baigė 2023 metais, Migracijos departamento vertinimu, nepanaikina jos galimos grėsmės Lietuvos saugumui.

4.3. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais. Pareiškėjos šeiminiai ryšiai buvo įvertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų jos teises, kad galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime neužkerta kelio nustatyti pareiškėjai draudimą atvykti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos teisės į šeiminius ryšius negalėtų įgyvendinti kilmės valstybėje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos asmeninės teisės prioriteto prieš valstybės interesus. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl jos sutuoktinio nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai ir vertinamos kaip jos gynybinė pozicija. Pareiškėja nepateikia jokių įtikinamų paaiškinimų, kaip šios aplinkybės keičia Sprendimo esmę, bet to, lieka niekuo nepagrįsti teiginiai, kad jos sutuoktinis negali vykti į kilmės valstybę ar į kitą valstybę, kur su pareiškėja gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise. Pati pareiškėja skunde nurodė, kad jai ir jos sutuoktiniui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Turkijoje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutiko su pareiškėjos skundu.

6. VSD atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

6.1. Dėl Rusijos vykdomų veiksmų Ukrainoje nuo 2023 metų „Tinkoff“ bankui, kaip strateginės reikšmės finansinei įstaigai, sankcijas taiko JAV, ES, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

6.2. Pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje, privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Rusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

6.3. Pareiškėjos argumentai, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis ir jai nebuvo leista atvykti ir gyventi su savo sutuoktiniu Lietuvoje, nepaneigia VSD nustatyto pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui fakto.

6.4. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Rusijos Federacijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjos siekiui atvykti į Lietuvą negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, o pareiškėjos tikslas atvykti į Lietuvą negali būti pateisintas vien šeimos susijungimo ar kitais interesais.

6.5. Darbo Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

II.

7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A., kuris turi lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, išduotą 2024 m. rugpjūčio 28 d. bei leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2025 m. kovo 19 d. Šeima šiuo metu gyvena Turkijoje, nes abu sutuoktiniai turi leidimus ten gyventi.

8.2. Pareiškėja 2025 m. sausio 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai, prašydama išduoti daugkartinę C tipo Šengeno vizą. Pildydama 2025 m. sausio 16 d. paraišką C tipo Šengeno vizai gauti, nurodė, kad yra bedarbė, turi leidimą iki 2025 m. balandžio 16 d. gyventi Turkijoje. Pareiškėja pateikė užpildytą Migracijos departamento klausimyną, kuriame nurodė, kad 2018–2022 m. dirbo banke „Tinkoff“ klientų aptarnavimo specialiste, o 2022–2023 m. – banke „Tinkoff“ procesų analitike.

8.3. VSD Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje pateikė vertinimą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi rekomendavo sprendimą priimančiai institucijai neišduoti pareiškėjai vizos.

8.4. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje 2025 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą, remdamasi VSD išvada.

8.5. Pareiškėja 2025 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje, prašydama išduoti daugkartinę C tipo Šengeno vizą. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2025 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.6. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 2 d. Sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą 2,5 metų terminui, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

8.7. Pareiškėja Ispanijos Šengeno vizos pagrindu 2025 m. birželio 19 d. atvyko į Migracijos departamento Šiaulių skyrių pateikti dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, jos prašymas buvo atmestas, pareiškėją informavus, kad jos atžvilgiu priimtas Migracijos departamento 2025 m. gegužės 2 d. Sprendimas.

8.8. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S143787 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Valstybė, į kurią išsiunčiama, – (duomenys neskelbtini), sprendimą pavesti vykdyti VSAT. Sprendimas yra įvykdytas 2025 m. liepos 4 d.

9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėja pildydama klausimą nurodė, kad 2018–2023 m. dirbo Rusijos Federacijoje „Tinkoff“ banke, t. y. 2018–2022 metais dirbo klientų aptarnavimo specialiste, o 2022–2023 metais – procesų analitike. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje, privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Rusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Dėl Rusijos vykdomų destabilizuojančių veiksmų Ukrainoje nuo 2023 metų „Tinkoff“ bankui, kaip strateginės reikšmės finansinei įstaigai, sankcijas taiko JAV, ES, Šveicarija, Jungtinė Karalystė. Pareiškėja banke dirbo iki 2023 m. birželio mėnesio, t. y. ir tuo metu, kai bankui buvo taikomos tarptautinės sankcijos.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad ji nepalaiko Rusijos režimo, kuris kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjos vyras turi lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, bei leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nepaneigia VSD išvados pagrįstumo.

11. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjos lojalumo Rusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėja, t. y. jos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jos socialinius ir ekonominius ryšius.

13. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

14. Teismas akcentavo, kad pagal susiformavusią ir nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečių darbas Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) bankuose (t. y. strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje) pripažįstamas grėsme Lietuvos valstybės saugumui (pvz., administracinė byla Nr. eA-1561-520/2024, Nr. eA-1434-822/2024, Nr. eA-1448-552/2024; ir kt.). Todėl pareiškėjos argumentai, kad jos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės, ji neturėjo pavaldinių, nevykdė jokių administracinių, organizacinių funkcijų, dirbo aptarnaudama klientus, nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjos kaip nekeliančios grėsmės valstybės saugumui.

15. Pareiškėjos argumentus, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis ir jai nebuvo leista atvykti ir gyventi su savo sutuoktiniu Lietuvoje, teismas laikė neatitinkančiais tikrovės, nes kaip nustatyta iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimų teismo posėdžio metu, jie gyvena Turkijoje. Sutuoktinis dirba Anglijos tarptautinėje kompanijoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimu yra pažeistas EŽTK 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Pareiškėjos teisės į šeiminius ryšius yra įgyvendintos trečiojoje šalyje, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos asmeninės teisės prioriteto prieš valstybės interesus.

16. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (A-1542-492/2024, eA-1384-624/2024, eA-1566-502/2024 ir kt.) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

17. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas pagrįstai laikė draudimą 2,5 metų atvykti į Lietuvą proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad grėsmė dėl jos darbo ryšių banke yra išnykusi. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Rusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą 2,5 metų. Migracijos departamento Sprendime įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais ir nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą priimti ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

III.

20. Pareiškėja M. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja prašo priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, nes poreikis juos pateikti teismui iškilo vėliau, o taip pat jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui; priteisti patirtas bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.

21. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Šiuo atveju valstybės saugumui keliama grėsmė nustatyta ne VSD vertinimo rezultate, o vyr. specialisto siūlymo, pateikto tarnybiniame pranešime, pagrindu. Manytina, kad neturėtų būti nesilaikoma įstatymo reikalavimų, ir VSD direktorius, įvertinęs siūlymą ir kitus reikšmingus duomenis, turėjo priimti išsamią bei motyvuotą išvadą apie pareiškėjos valstybės saugumui keliamą grėsmę ir tik tokios išvados pagrindu atsakovas galėtų priimti sprendimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvą. Be to, iki Sprendimo priėmimo į pareiškėją nebuvo kreiptasi su prašymu be darbo knygutės pateikti paaiškinimus dėl jos darbo, funkcijų pobūdžio, požiūrio į Rusijos Federacijos politiką, valdžią bei karą, kas yra atliekama, vertinant asmens valstybės saugumui keliamos grėsmės pagrįstumą (atsakovas atlieka šiuos veiksmus savarankiškai, gavęs neigiamą VSD išvadą ir nurodo tai sprendime).

21.2. Teismas nevertino argumentų, susijusių su pareiškėjos darbo pobūdžiu bei forma, funkcijomis, darbo nutraukimu. Pareiškėja išvykusi į Turkiją dar kurį laiką dirbo banke, tačiau tik tam, kad pabaigtų tęstines užduotis. Ji dirbo išimtinai nuotoliniu būdu, į darbo vietą nuvykusi nebuvo iki darbo sutarties nutraukimo, kurią ji nutraukė savo iniciatyva. Pareiškėja gyvendama Turkijoje dirbo išimtinai nuotoliniu būdu, gyvų kontaktų su kolegomis neturėjo.

21.3. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėja buvo lojali Rusijos valdžiai, ją palaikė, o reikalavimas nepritarimą valdžiai reikšti aktyviai yra neracionalus bei perteklinis. Atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjos valstybės saugumui keliamos grėsmės realumą, o ne pareiškėja turi ją kaip prezumpciją paneigti. Pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo konstatuotos valstybės saugumui keliamos grėsmės nepagrįstumą, o teismas nepagrįstas juos atmetė.

21.4. Praeities darbo faktas formaliai nėra pakankamas konstatuoti asmens keliamos grėsmės realumo bei akivaizdumo, nes būtina įvertinti aplinkybių visumą. Kiekvienu atveju privalu vertinti kiekvieną užsieniečio atvejį individualiai, vertinant ne tik patį darbo faktą, bet ir darbo priežastis, funkcijas bei pareigas, pasibaigimo pagrindus, integraciją Lietuvoje, kitą vykdytą veiklą, vėlesnį darbą ir pan. Atsakovas bei teismas prioritetą teikė pareiškėjos praeities darbo faktui, nevertinant kitų reikšmingų duomenų visumos, kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

21.5. Pareiškėjos gyvenimas Turkijoje yra priverstinis, nulemtas pareiškėjai taikyto draudimo atvykti į Lietuvą. Pareiškėja ir jos sutuoktinis Turkijoje neturi teisės dirbti, tad pasibaigus santaupoms pareiškėjos sutuoktiniui reikės grįžti į Lietuvą, kur jis galėtų rasti darbą. Atitinkamai bus pažeista EŽTK 8 straipsnyje numatyta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Šiuo atveju pažeidžiamos ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio, lietuvių kilmės asmens, teisės, nes jis negali gyventi savo kilmės valstybėje su savo sutuoktine, tai laikoma neproporcinga priemone.

21.6. Teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjos sutuoktinis dirba Anglijos tarptautinėje kompanijoje, tačiau po teismo sprendimo priėmimo darbo sutartis su minėta įmone nutrūko, tad ir pareiškėja, ir jos sutuoktinis šiuo metu yra bedarbiai ir neturi teisės dirbti Turkijoje. Pareiškėjos sutuoktinis su turimu leidimu nuolat gyventi Lietuvoje turi teisę Lietuvoje ir dirbti, tokią teisę turėtų ir pareiškėja, jei gautų leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėja pradėjo mokytis lietuvių kalbos, daro tai individualiai, ruošdamasi gyvenimui ir darbui Lietuvoje.

21.7. Atsakovas tinkamai nevertino bei neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką dėl šeimos susijungimo. Šeiminių ryšių įvertinimas yra itin formalus, neįvertinti pareiškėjos sutuoktinio, kaip teisėtai Lietuvoje gyvenančio užsieniečio, lietuvių kilmės asmens, interesai bei sprendimų poveikis jo teisėms bei interesams. Pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą atima galimybę pareiškėjai, kad ir epizodiškai bendrauti su savo sutuoktiniu kontaktiniu būdu Lietuvoje.

Atsiliepimas

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą.

23. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą vadovavosi ne viena VSD išvada, bet atliko ir savarankišką tyrimą.

23.2. Pareiškėja banke dirbo net iki 2023 metų birželio, t. y. ir tuo metu, kai bankui buvo taikomos tarptautinės sankcijos. Ji banke darbą tęsė net tada, kai jau turėjo leidimą gyventi Turkijoje. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad ji nepalaiko Rusijos režimo, kuris kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) pilietis, turi lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, bei leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nepaneigia VSD išvados pagrįstumo. Pareiškėjos šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamą Sprendimą.

23.3. Pareiškėjai nustatytas tik 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, taigi, Migracijos departamentas įvertino individualias aplinkybes ir atsižvelgė į jos ryšius su Lietuvoje dirbančiu sutuoktiniu.

Atsiliepimas

23.4. Aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu nedirba Rusijos institucijoje ar darbą baigė 2023 metais, o paskutinį laiką dirbo tik nuotoliniu būdu, Migracijos departamento vertinimu, nepanaikina ir nesumažina jos galimos grėsmės Lietuvos saugumui. Atitinkamai, pareiškėjos argumentai, jog jos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės, ji neturėjo pavaldinių, nevykdė jokių administracinių, organizacinių funkcijų, dirbo aptarnaudama klientus, nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjos kaip nekeliančios grėsmės valstybės saugumui.

23.5. Pareiškėjos skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. A-1542-492/2024, eA-1384-624/2024, eA-1566-502/2024 ir kt.) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis.

Šalies argumentai

23.6. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų jos teises, kad galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime neužkerta kelio nustatyti pareiškėjai draudimą atvykti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos teisės į šeiminius ryšius negalėtų įgyvendinti kilmės valstybėje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje.

23.7. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nemoka turkų kalbos, o anglų kalba darbo vietų Turkijoje ir taip yra labai maža, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad jie mokėtų lietuvių kalbą. Be to, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, nesutrukdė jos sutuoktiniui būnant Turkijoje ir Gruzijoje dirbi Anglijos tarptautinėje kompanijoje. Galiausiai, iš pareiškėjos su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis turi teisę gyventi Turkijoje.

23.8. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjos sutuoktinio nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai ir vertinamos kaip jos gynybinė pozicija.

23.9. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

25.1. Migracijos departamentas įvertino individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėja, t. y. įvertino jos šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Šio vertinimo metu Migracijos departamentas nustatė, jog vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza. Taip pat nenustatyta informacijos, liudijančios pareiškėjos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje. Vertindamas pareiškėjos šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis M. A., turintis lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, išduotą 2024 m. rugpjūčio 28 d., ir leidimą gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje, išduotą 2025 m. kovo 19 d., galiojantį iki 2030 m. kovo 19 d., nuo 2025 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą. VSD nuomone, surinktų duomenų apie pareiškėją kiekis ir pobūdis leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

25.2. Aplinkybės, kad pareiškėjos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės, ji neturėjo pavaldinių, nevykdė jokių administracinių, organizacinių funkcijų, dirbo klientų aptarnavimo srityje, nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjos kaip nekeliančios grėsmės valstybės saugumui.

25.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, užsieniečio sutuoktinio turima (duomenys neskelbtini) pilietybė ir (ar) lietuvių kilmė nėra besąlyginis pagrindas užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje (žr., pvz., baigiamuosius aktus administracinėse bylose Nr. eA-951-1188/2024, Nr. eA-1003-624/2024, Nr. A-977-520/2024, Nr. eA-1185-556/2024, Nr. eA-1614-815/2024 ir kt.).

25.4. Tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to siekė pareiškėja, vertino bylos duomenis, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir padarė neteisingas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvą Nr. 25S105963 (Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo Migracijos departamentui priimti ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja prašo priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus – pareiškėjos ir jos sutuoktinio leidimus laikinai gyventi Turkijoje su vertimu; pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą; duomenis apie M. A. įskaitą Užimtumo tarnyboje, nes poreikis juos pateikti teismui iškilo vėliau, o taip pat jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių jie nebuvo pateikti anksčiau, arba kai jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir siekdama visapusiškai atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai prijungiami prie bylos medžiagos.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

32. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

33. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. sausio 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai, prašydama išduoti daugkartinę C tipo Šengeno vizą. Pildydama 2025 m. sausio 16 d. paraišką C tipo Šengeno vizai gauti, nurodė, kad yra bedarbė, turi leidimą iki 2025 m. balandžio 16 d. gyventi Turkijoje. Pareiškėja pateikė užpildytą Migracijos departamento klausimyną, kuriame nurodė, kad 2018–2022 m. dirbo banke „Tinkoff“ klientų aptarnavimo specialiste, o 2022–2023 m. – banke „Tinkoff“ procesų analitike.

35. VSD Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje pateikė vertinimą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi rekomendavo sprendimą priimančiai institucijai neišduoti pareiškėjai vizos.

36. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje 2025 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą, remdamasi VSD išvada.

37. Pareiškėja 2025 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje, prašydama išduoti daugkartinę C tipo Šengeno vizą. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2025 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

38. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 2 d. Sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą 2,5 metų terminui, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjos ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės nacionalinio saugumo interesams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Rusijos režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio politinio režimo priešiškumą.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktas išvadas, tačiau taip pat vertino ir kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos gyvenimu ir veikla Rusijoje, siekiu atvykti gyventi į Lietuvą, nagrinėjo pareiškėjos socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino, t. y. buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas.

41. Priešingai nei teigia pareiškėja apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento sprendimuose buvo vertinta, kad pareiškėja 2018–2023 metais dirbo Rusijos Federacijoje „Tinkoff“ banke: 2018–2022 metais dirbo klientų aptarnavimo specialiste, 2022–2023 metais – procesų analitike, o toks darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos strateginės reikšmės finansų įstaigoje, privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Rusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Rusijos vykdomų veiksmų Ukrainoje nuo 2023 metų „Tinkoff“ bankui, kaip strateginės reikšmės finansinei įstaigai, sankcijas taiko JAV, ES, Šveicarija, Jungtinė Karalystė. Pareiškėja banke dirbo iki 2023 m. birželio mėnesio, t. y. ir tuo metu, kai bankui buvo taikomos tarptautinės sankcijos. Be to, kaip matyti, pareiškėjos darbo funkcijos kito, ji nuo 2022 metų, t. y. prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, buvo paaukštinta pareigose, t. y. tapo procesų analitike.

43. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

44. Teismo nuomone, šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste, taip pat atsižvelgus į tai, kad nuo pareiškėjos darbo banke pabaigos praėjo itin mažas laiko tarpas, pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023). Neabejotina, kad pareiškėja dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių tampa lengviau palenkiama vykdyti Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

45. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamų sprendimų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos teisė į šeiminius ryšius negalėtų būti įgyvendinta kilmės valstybėje ar trečiojoje šalyje. Pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nėra draudžiama atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Be to, iš pačios pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis turi leidimus laikinai gyventi Turkijoje. Būtent šioje šalyje pareiškėja ir jos sutuoktinis šiuo metu ir gyvena.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2, 5 metų draudimo atvykti laikotarpis Migracijos departamento buvo nustatytas įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nustatyto draudimo proporcingumą individualioje pareiškėjos situacijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvą tik laikinai. Pasibaigus draudimo laikotarpiui, arba sumažėjus Rusijos keliamai grėsmei, pareiškėja vėl galėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

49. Pareiškėjos nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų administracinių bylų (A-1542-492/2024, eA-1384-624/2024, eA-1566-502/2024) ir nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa ir minėtose administracinėse bylose pateikti išaiškinimai nėra pritaikomi nagrinėjamoje administracinėje byloje. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

50. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, laikėsi jau suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

52. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan