Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2587-936/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-11
Bylos Nr.: e2S-2587-936/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11427-2025-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „BFS Group“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-2587-936/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11427-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.7; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „BFS Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BFS Group“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rentopa“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Atsakovė I) ir UAB „BFS Group“ (toliau – ir Atsakovė II) 2023 m. kovo 27 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. 23-U-3 ir taikyti restituciją natūra, UAB „BFS Group“ grąžinant atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 69 826,89 Eur; 2) priteisti iš atsakovės UAB „BFS Group“ 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 69 826,89 Eur sumai areštuoti atsakovei UAB „BFS Group“ priklausantį turtą.

1.1. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindžia tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio reikalavimas yra aiškiai suformuluotas ir grindžiamas tiek faktiniais duomenimis (BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atlikti mokėjimai UAB „BFS Group“, nesuteiktos paslaugos, dubliuoti pirkimai), tiek rašytiniais įrodymais (sutartys, sąskaitos, raštai).

1.2. UAB „BFS Group“ veiksmai rodo sistemingą ir kryptingą nesąžiningumą, kurio tikslas – neteisėtai pasisavinti bankrutuojančios BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšas. Atsakovė UAB „BFS Group“, veikianti glaudžiai susijusiuose ryšiuose su buvusia nemokumo administratore, t. y. UAB „Lideres“ (toliau – ir Administratorius), gavo daugiau kaip 69 000 Eur iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais.

1.3. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) neplaninio patikrinimo metu jau nustatė bylai aktualius Administratoriaus padarytus pažeidimus. Net ir po poveikio priemonės paskyrimo, Administratorius toliau išvedinėjo lėšas iš Atsakovės I banko sąskaitų, įskaitant ir atliktus mokėjimus Atsakovei II, net neturint tam įgaliojimų. Egzistuoja reali tikimybė, jog galutinė turtinės naudos gavėja šiuo atveju nėra (ar nebuvo vienintelė) Atsakovė II, t. y. Atsakovė II, veikdama kaip tarpininkas, dalį iš Atsakovės I gautų lėšų galimai pervedė ar gali pervesti kitiems asmenims, susijusiems su buvusiu nemokumo Administratoriumi – S. K., V. P., V. K., K. B. Tokia piniginių lėšų judėjimo schema (grandininis lėšų pervedimas susijusiems asmenims) dar labiau sustiprina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi iš esmės apsunkina ar net eliminuoja galimybę efektyviai realizuoti priteistą sumą iš Atsakovės II.

1.4. Administratorius nuo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties priėmimo momento jau nėjo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus pareigų, nes buvo nedelsiant atstatydintas, bet Administratorius ir jo įgaliotas asmuo K. B. atliko įvairius mokėjimus, tame tarpe 2025 m. sausio 8 d. VP prekybai pervedė 518 481,08 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pirkimas biržoje 500000 vnt., VP kodas LT0000630105” ir 2025 m. sausio 3 d. mokėjimą Atsakovei II 20 910,37 Eur. Dėl šių aplinkybių 2025 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06822-25 pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį. Administratorius naujam Atsakovės I nemokumo administratoriui iki 2025 m. sausio 16 d. privalėjo perduoti visus Atsakovės I dokumentus ir turtą, tačiau turtas iki šiol nėra perduotas, o dokumentų perduota tik dalis, nepakankama užtikrinti tolesnę Atsakovės I vykdomą veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „BFS Group“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 69 826,89 Eur sumai. Nurodyto turto nesant ar jo nepakankant, likusiai sumai areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis. Jeigu būtų areštuotos atsakovei UAB „BFS Group“ priklausančios piniginės lėšos, atsakovei leista mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį įmonės darbuotojams, atsiskaityti pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Turtas areštuotas trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.

2.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra pakankami preliminariai pripažinti, jog atsakovė UAB „BFS Group“ gali siekti vengti įvykdyti įmonei nepalankų teismo sprendimą. Visų pirma, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-88-803/2025, kuria UAB „Lideres“ atstatydinta iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės pareigų, konstatuota, kad UAB „Lideres“, veikdama BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu, sudarinėjo atlygintines sutartis su susijusiais asmenimis. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gruodžio 13 d. rašte nurodyta, kad tarnyba, atlikusi UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą, be kita ko, nustatė, jog įmonė, piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis, siekdama asmeninės naudos ir dirbtinai padidinti išlaidas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procese, sudarinėjo atlygintines sutartis dėl paslaugų pirkimo iš susijusių asmenų, nors paslaugų pirkimo poreikis ir paslaugų teikimas nebuvo objektyviai pagrįstas. Antra, ieškovės nurodytos aplinkybės apie ginčo sandorį, jo vykdymą, formaliai atitinka nurodytų duomenų apie UAB „Lideres“ veiksmus kontekstą. Dėl to, kad būtų užtikrinti ieškinio reikalavimai, atsakovės UAB „BFS Group“ turtas turi būti areštuotas.

2.2. Taikomas turto areštas turi varžyti atsakovės padėtį tik tiek, kiek tai yra būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Piniginių lėšų areštas įprastai yra labiausiai asmenų padėtį varžanti priemonė. Dėl to turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju pirmiausia taikytina atsakovei UAB „BFS Group“ priklausančio nekilnojamo turto atžvilgiu 69 826,89 Eur sumai. Tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuotinas atsakovės kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis. Jeigu būtų areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, atsakovei leidžiama mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį įmonės darbuotojams, atsiskaityti pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Atsakovė UAB „BFS Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nepagrįstai konstatavo aplinkybes, kaip tariamai nustatytas (įvardindamas, jog „gali siekti vengti“, „su susijusiais asmenimis“, „paslaugų teikimas nebuvo objektyviai pagrįstas“), nors tokioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė nevykdo iš esmės jokios veiklos, neturi pajamų, todėl Atsakovei II būtų beprasmiška reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovė nurodė neteisingas, klaidinančias, neišsamias, iškraipytas faktines aplinkybes, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi yra suėjęs 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė turėjo galimybę ir neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti apie Atsakovės II sudarytą 2023 m. kovo 27 d. Rangos sutartį Nr. 23-U-3, ir jos vykdymo aplinkybes. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą - prima facie ieškinio pagrįstumą.

3.3. Dėl Atsakovės II su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“, sudarytos Rangos sutarties Nr. 23-U-3, paminėjo, kad nemokumo administratorė UAB „Lideres“ turėjo teisę sudarinėti sandorius administruojamos įmonės vardu. Atsakovė II pažymi, jog ginčijama sutartis sudaryta tarp nesusijusių asmenų ir nei ieškiniu, nei jo prieduose nėra pateikta jokių įrodymų, duomenų, kurie pagrįstų, jog Atsakovė II yra nesąžiningais ryšiais susijusi su UAB „Lideres“, kas būtų nulėmę tokio sandorio sudarymą. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų dėl Atsakovės II ir UAB „Lideres“ tarpusavio nesąžiningų ryšių. Ieškinyje išvardijimas tariamai susijusių asmenų, jų tarpusavio ryšiai, neturi nieko bendra su Atsakove II, kadangi ji net nėra įvardijama kaip turinti tokius ryšius.

3.4. Atsakovė II ir rangos sutartis nėra susijusi su AVNT tyrimu ir nebuvo AVNT tyrimo objektu, tokia aplinkybė byloje nėra pagrįsta jokiais įrodymais. AVNT rašte nėra net užsimenama apie Atsakovę II ir ginčijamą 2023 m. kovo 27 d. Rangos sutartį Nr. 23-U-3. Paminėjo, kad apeliantės pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas patvirtina, kad nenustatyta jokių pažeidimų dėl ginčo sandorio tinkamo apskaitymo (mokesčių sumokėjimo).

3.5. Atsakovė II, sudariusi ginčo sandorį ir įsipareigojusi atlikti lauko remonto darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), pasitelkė subrangovą UAB „Insitus“, adresu (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi UAB „Insitus“ įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus laiku ir kokybiškai, o sutarties 5.1 punktu įsipareigojo darbams suteikti penkerių metų garantiją. 2023 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta Rangos sutartis 23-U-3 dėl darbų atlikimo. Įrodymai patvirtina, kad buvo atlikti darbai, tačiau galimai su trūkumais. Atsakovė II yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį (sukurdama subrangos santykius) ir darbus perdavusi Atsakovei I. Atliktų darbų aktas yra perduotas Atsakovei I.

Žemesnės instancijos teismas

3.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tariamai egzistuojantį ieškinio pagrįstumą prima facie, nes nebuvo jokių įrodymų apie Atsakovės II sudarytą paslaugų sutartį. Tarp Atsakovės I ir Atsakovės II susiklostę rangos teisiniai santykiai. Teismas akivaizdžiai buvo suklaidintas ir netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, taip netinkamai nustatydamas ieškinio prima facie pagrįstumą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Rentopa“ atsiliepime į atsakovės UAB „BFS Group“ atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti, taip pat išreikalauti duomenis, susijusius su apeliantės ir UAB „Insitus“, UAB „Turėklita“ sudarytomis sutartimis, VMI pilną pranešimą, apeliantės banko sąskaitos išrašus, kuriuose matytųsi, kam buvo pervestos iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gautos lėšos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. UAB „Lideres“, jos vadovai S. K., V. P., tikrasis naudos gavėjas V. K. ir UAB „BFS Group“ direktorius bei akcininkas A. Š. yra tarpusavyje susiję asmenys. UAB „Lideres“ bei jos įgaliotinis V. P. administravo bankrutuojančią A. Š. nuvadovautą bei nuvaldytą UAB G&Balticgroup. V. P. bei A. Š. parašai yra ir ant BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „BFS Group“ rangos sutarties

4.2. Atsakovė UAB „BFS Group“ panaudota tik kaip tarpinė įmonė pasisavinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšas. Pati atsakovė pateikė įrodymus, kad veikė tik kaip tarpinė įmonė. Jokių darbų pati apeliantė neatliko, tačiau pasiliko didelę maržą, tik surado kitą įmonę, kuri atliks darbus. Tokiu būdu buvo pasisavinamos bankrutuojančios įmonės lėšos, nors pati nemokumo administratorė galėjo parinkti tinkamą rangovą be tarpininko. Apeliantė pati nėra jokia statybinė bendrovė, negali verstis tokia veikla, nes neturi leidimų.

4.3. Pati UAB „BFS Group“ žinojo, kad veikia kaip tarpininkė ir kad iš bankrutuojančios bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ vien dėl to bus išmokėta didesnė nei rinkoje statybos darbų kaina, to prašant bankroto administratoriui UAB „Lideres“. Apeliantė žinojo, kad toks sandoris nenaudingas Atsakovei I ir jos kreditoriams. Apeliantė nebuvo sąžininga sandorio su sudaryto Atsakove I šalimi.

4.4. UAB „BFS Group“ nei pati, nei per kitus subjektus jokių statybos, remonto darbų prie BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), nėra atlikusi. Teismo ekspertas S. Š. išvadoje (toliau – ir Specialisto išvada) nurodė, kad nauji turėklai nebuvo įrengti. Taigi Atsakovė I sumokėjo UAB „BFS Group“ 12 799,96 Eur už realiai nepateiktus ir nesumontuotus naujus nerūdijančio plieno turėklus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nebuvo atliktas darbas „Fasado lamelių įrengimas“ ir dėl to galima teigti, kad nebuvo atliktas darbas „Fasado dalies ties naujai įrengiamomis lamelėmis plovimas aukštu slėgiu“. Nepaisant to, Atsakovės I buvęs Administratorius sumokėjo apeliantei 27 563,8 Eur, nors darbai neatlikti. Iš Specialisto išvados akivaizdu, kad UAB „BFS Group“ metalo turėklų perdažymo darbų neatliko.

4.5. UAB „BFS Group“ klastojant dokumentus, sukčiaujant panaudota tik BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pinigų gavimui už realiai neatliktus darbus, nepateiktas prekes, medžiagas. Dėl tokių veiksmų išsiaiškinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tik nedidelę dalį lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų už ženkliai padidintas nei rinkos kainos atliko kiti, nenustatyti asmenys, bet ne UAB „BFS Group“.

4.6. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas res judicata galią turinčiais teismų sprendimais, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-253-450/2025, kuriose, be kita ko, buvo įvertintos ir ginčo sutarties sudarymo aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliantė UAB „BFS Group“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20683-465/2025; 2023 m. balandžio 3 d. Rangos sutartį 23-U-3 sudarytą su UAB „Insitus“; 2023 m. kovo 24 d. Komercinį pasiūlymą – lokalinę sąmatą; MB „Turėklita“ 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VT-00845; MB „Turėklita“ 2023 m. birželio 9 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20230609/01; Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo ištrauką apie atliktą mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.

9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

10. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas apeliantei nepranešus, todėl jos pateikti įrodymai, nurodyti šios nutarties 8 punkte, yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus

12. Ieškovė pateikė prašymą išreikalauti duomenis, susijusius su apeliantės ir UAB „Insitus“ sudarytomis sutartimis, taip pat su UAB „Turėklita“, VMI pilną pranešimą, apeliantės banko sąskaitos išrašus, kuriuose matytųsi, kam buvo pervestos iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gautos lėšos.

13. Vadovaudamasis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis, teismas gali pasiūlyti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia teismui prašymą išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, jog tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

14. Pažymėtina, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė (CPK 314 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas atskiras procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl klausimai, susiję su bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo dalyku, šioje stadijoje nesprendžiami ir nevertinami. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas atsisako tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

17. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, kaip ir faktinės ginčo aplinkybės negali būti vertinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022).

19. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė motyvų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys šioje stadijoje yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, todėl egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu. Tokio pobūdžio aplinkybės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020). Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodomi argumentai, pvz., ieškinio senaties termino praleidimas, ar apeliantė įvykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį, apeliantės atsikirtimai į ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes dėl sutarties sudarymo ir vykdymo, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir nėra vertinami, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai bus išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai bus visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės.

21. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.

22. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir jose nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-473-330/2023).

24. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-881/2023).

25. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su mokėjimų pagal ginčo sutartį atlikimu, jų nepagrįstumu, ginčijamo sandorio šalių galimi ryšiai, nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Aptartos faktinės aplinkybės sudarys bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, kadangi jomis ieškovė grindžia ieškinio faktinį pagrindą. Kaip jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o jo realiai atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį, ją pabloginti (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir tuo apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022, 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-580-464/2025; 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-912/2025 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai, susiję su AVNT nustatytais UAB ,,Lideres“ atliktais pažeidimais, administruojant BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankrotą, taip pat ieškovės nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartys, nepaneigia apeliantės sąžiningumo prezumpcijos. Apeliantė pagrįstai teigia, kad jos veiksmai nebuvo AVNT atlikto patikrinimo objektu, taigi ir jokie jos nesąžiningi veiksmai, susiję su jos turtu, nėra konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo UAB ,,Lideres“ veiksmus su atsakovės UAB „BFS Group“ veiksmais ir tuo pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad vienos iš ginčijamo sandorio šalies (atsakovės) administravimo veikloje yra nustatyti atitinkami pažeidimai, negali būti vertinama kaip kitos šio sandorio šalies nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste patvirtinanti aplinkybė.

27. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nesama jokių argumentų, kad apeliantė ėmėsi ar gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės grąžinti pagal ginčijamą sutartį sumokėtas lėšas BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, jeigu teismo sprendimas jai nebūtų palankus.

28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų bei duomenų, tikėtinai patvirtinančių būtent apeliantės nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai.

29. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ prašymą taikyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BFS Group“ laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė