Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. D., ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovui L. D., atsakovo atstovei advokatei Kristinai Udrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui L. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

71. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

72. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

73. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

74. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

75. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai L. D., motyvuodama iš esmės padidėjusiais šalių dukters poreikiais po 2018 m. balandžio 17 d. teismo sprendimo priėmimo, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas, kurio indeksuota suma sudaro 285,00 Eur yra akivaizdžiai nepakankamas. Nurodė, kad nepilnametės dukters išlaikymo išlaidos padidėjo ne tik dėl infliacijos valstybėje, tačiau ir dėl to, kad atsirado naujų vaiko poreikių, kurių vaikas teismo sprendimo metu dar neturėjo, nes buvo tik 5 metų amžiaus, buvo darželinukė. Reikalavimą padidinti teismo sprendimu nustatytą nepilnametės dukters išlaikymo dydį ieškovė grindė ir pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Vadinasi, ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimą grindė abiem įstatyme numatytais pagrindais – tiek padidėjusiais vaiko poreikiais, tiek pagerėjusia išlaikymą teikiančio tėvo turtine padėtimi.

76. Paminėtina, kad ieškinyje bei teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ieškovė teigė, jog jau teismo sprendimu nustatyta nepilnametės dukters išlaikymo suma nebuvo pakankama vaiko poreikiams tenkinti, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji pasirašė dėl to, kad atsakovas pažadėjo prie vaiko išlaikymo prisidėti papildomomis sumomis. Tačiau tokia ieškovės pozicija vertintina kritiškai. Kasacinio teismo yra išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga), kad asmenys kitoje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo nustatytus faktus. Res judicata galios neįgijimas negali būti kvalifikuojamas taip, kad sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Ieškovė prašydama pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus vaikų poreikius ir priteistą išlaikymą (padidinti išlaikymą), turi aiškiai nurodyti visas faktines aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti, turi būti nurodyta kas konkrečiai iš esmės pasikeitė dėl turtinės padėties (jei įrodinėjama šiuo pagrindu) ir kas konkrečiai iš esmės pasikeitė dėl vaikų poreikių (jei įrodinėjama šiuo pagrindu).

77. Kaip minėta, iš skyriumi gyvenančio tėvo mokamas išlaikymas vaikui priteistas 2018 metais, kuomet šalių dukrai buvo apie 4,5 metų. Šiuo metu šalių dukra yra vienuolikos metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) (Fl. 6, e. b. l. 66-69) 5 klasėje (ieškinio pateikimo dienai mokėsi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje). Šis pereinamasis į paauglystę vaiko amžiaus laikotarpis pasireiškia ne tik sparčiu nepilnamečių vaikų augimu, raida ir brendimu, tačiau ir atsirandančiais naujais vaikų interesais bei poreikiais. Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu iš atsakovo dukrai priteistas išlaikymas, kurio indeksuota suma sudaro 285,00 Eur nėra pakankamas patenkinti net būtiniausius vaiko poreikius.

78. Šiuo atveju ir byloje nėra ginčo dėl to, kad iš skyrium gyvenančio tėvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai šiai dienai nebeatitinka jos poreikių ir yra padidintinas. Tačiau šalys nesutarė dėl išlaikymo, kurį turėtų teikti atsakovas, dydžio. Paminėtina, kad ieškovas atsiliepime į ieškinį nors ir prašė ieškovės reikalavimus padidinti išlaikymą atmesti kaip nepagrįstus, tačiau bylos nagrinėjimo metu teikdamas paaiškinimus, taip pat baigiamojoje kalboje, pripažino, kad išlaikymas dukrai nuo 2024 metų rugsėjo 1 d. būtų padidintas iki 380,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

79. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukters išlaikymui yra reikalinga 1 452,00 Eur suma per mėnesį, bei pateikė vaiko poreikių lentelę (Fl. 1, e. b. l. 20-32), o atsakovo mokėtiną išlaikymą nepilnametei dukrai, atsižvelgiant į geresnę jo turtinę padėtį, prašė padidinti iki 1 100,00 Eur. Bylos eigoje su 2024 m. kovo 4 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė patikslintą vaiko poreikių lentelę, pagal kurioje išvardintus vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma nurodyta 2 509,00 Eur, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 1 951,00 Eur (Fl. 3, e. b. l. 51-53). 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovė pateikė dar kartą atnaujintą vaiko poreikių lentelę, kurioje įrašyta, jog dukters vieno mėnesio išlaikymui reikalinga suma yra 2 359,00 Eur (Fl. 6, e. b. l. 40-42). Atsakovas byloje pateikė savo sudarytą dukros poreikių lentelę, pagal, kurią bendra vaiko mėnesio poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 858,80 Eur (Fl. 7, e. b. l. 89-94).

80. Tarp šalių kilo ginčas dėl didžiosios dalies vaiko poreikių ir jų tenkinimui reikalingų išlaidų. Klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

82. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) "“, jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 459,80 Eur (Fl. 7, e. b. l. 40-43), atskaičius mokesčius apie 1 428,94 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 kambarių 77,86 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, e. b. l. 170-171), kurio vertė remiantis VĮ ,,Registrų centras“ rinkos verčių duomenimis yra 257 000,00 Eur (Fl. 5, e. b. l. 10). VĮ ,,Regitra“ duomenimis ieškovė yra automobilio VOLVO S60, pirma registracijos data 2011 m., savininkė (Fl. 2, e. b. l. 7-8). Abi šalys sutiko, kad šio automobilio vertė yra apie 3 000,00 Eur. Ieškovė antros pakopos pensijų fonde turi sukaupusi apie 5 200,00 Eur, trečios pakopos – apie 530,00 Eur, bei 250,00 Eur investiciniuose fonduose. Nurodė, kad turi apie 2 500,00 Eur santaupų.

83. Remiantis byloje pateiktomis atsakovo darbdavio pažymomis ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas dirba Prancūzijoje įmonėje (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudaro apie 6 000,00 Eur per mėnesį (Fl. 2, e. b. l. 23-37; Fl.4, e. b. l. 2-59; Fl. 5, e. b. l. 3-7). Atsakovas turi nekilnojamojo turto – 0,1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 186,07 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kurio vertė remiantis VĮ ,,Registrų centras“ rinkos verčių duomenimis yra 188 500,00 Eur (Fl. 1, e. b. l. 166-169; Fl. 5, e. b. l. 7-9). Nuo 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovas šį nekilnojamąjį išnuomojo ir gauna 1 800,00 nuomos mokestį (Fl. 7, e. b. l. 169-174), kuris atskaičius 15 proc. gyventojų pajamų mokestį turėtų sudaryti apie 1 530,00 Eur. Taip pat atsakovui priklauso dešimties žemės sklypų dalys ir įvairūs statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, e. b. l. 174-199; Fl. 2, e. b. l. 1-3). Iš Registro centro duomenų išrašo matyti, kad dalis žemės sklypų yra išnuomoti, tačiau, atsakovo teigimu, nuomos pajamas, pagal susitarimą tarp giminaičių, gauna jo tėvas. Ieškovas turi sukaupęs 53 160,99 Eur 2 pakopos pensijų fonde (Fl. 5, e. b. l. 75).

84. Abi šalys turi solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB Luminor bankui pagal 2015 m. gegužės 26 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. spalio 4 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nutraukdamos santuoką vidiniuose santykiuose susitarė, kad pagal pirmąją nurodytą sutartį įsipareigojimus vykdys atsakovas, o pagal antrąją – ieškovė. Taip pat ieškovas nurodė, kad sužadėtinės namo, kuriame kartu su ja gyvena grįžęs į Lietuvą, remontui yra paėmęs vartojimo paskolą iš BNP Paribas banko. Iš pateiktų byloje duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas kiekvieną mėnesį moka 1 044,35 Eur kredito grąžinimo įmokas pagal būsto kreditavimo sutartį (kredito likutis apie 135 00,00 Eur) ir 453,89 Eur pagal vartojimo sutartį (kredito likutis apie 13 700,00 Eur) (Fl. 1, e. b. l. 99; Fl. 1, e. b. l. 153), o ieškovė pagal būsto kreditavimo sutartį moka apie 550,00 Eur kasmėnesines kredito grąžinimo įmokas (kredito likutis apie 46 000,00 Eur) (Fl. 3, e. b. l. 115). Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis yra gavęs paskolą iš sesers R. B., kurios negrąžinta dalis yra 25 000,00 Eur (Fl. 4, e. b. l. 130-132). Iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad už buto nuomą Paryžiuje jis moka 1 552,54 Eur dydžio mėnesio nuomos mokestį, kiekvieną mėnesį patiria apie 200,00-300,00 Eur išlaidas skrydžių į Lietuvą bilietams apmokėti.

86. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis 2022 m. paskutinį ketvirtį sudarė 2 237,90 Eur neatskaičius mokesčių ir 1 376,50 Eur atskaičius mokesčius (https://osp.stat.gov.lt/covid19-statistika/covid19-itaka-darbo-rinkai/darbo-uzmokestis). Iš duomenų apie šalių gaunamas pajamas matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos 1428,94 Eur, šiek tiek viršija statistinį vidutinį darbo užmokestį, o atsakovo pajamos, atsižvelgiant į gaunamas nuomos pajamas – apie 7 800,00 Eur, yra didesnės už šį vidurkį daugiau nei 5 kartus. Pastebėtina, kad teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo metu 2018 metais abi šalys gaudavo mažesnes pajamas. Ieškovė nurodė, kad tuo metu ji dirbo teisme sekretore ir gavo apie 450,00 darbo užmokestį, o atsakovas nurodė, kad jo pajamos nurodytu laiku buvo apie 3 500,00 Eur. Vadinasi abiejų šalių turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas nepilnametės dukters išlaikymas, pagerėjo, ir ši aplinkybė patvirtina egzistuojant antrąjį pagrindą vaiko išlaikymo dydžio peržiūrėjimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis);

87. Abi šalys turi brangaus nekilnojamojo turto bei vykdo šio turto įsigijimui gautų paskolų grąžinimo įmokų mokėjimus. Svarbu paminėti, kad ne visos patiriamos tėvų išlaidos yra vertinamos kaip bloginančios jų turtinę padėtį. Šiuo atveju, kredito mokėjimo laikotarpiu mokamos kredito įmokos nors ir sumažina gaunamas pajamas, tačiau tokiu būdu didinamas šalių turtas ir tuo pačiu turtinė padėtis. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

88. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Atitinkamai, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, esant tėvų finansinėms galimybėms, išlaikymo dydį nustato tokį, kad patenkintų maksimalius vaiko poreikius, tačiau nustatytas didesnis išlaikymas turi būti pagrįstas, t. y. išlaikymas, teikiamas vaikui, nėra skirtas sukaupti santaupų, įgyti turto, nebūtino vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Vadinasi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama kartu su vaiko poreikiais, todėl net ir esant galimybei, išlaikymo suma neturi viršyti realių vaiko poreikių, tėvai neturi būti įpareigoti mokėti didesnį išlaikymą nei realiai reikia, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų jų atžvilgiu.

89. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vienam vaikui mokama 96,25 Eur universalioji vaiko išmoka. Tačiau kasacinis teismas plėtodamas praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytą šalių turtinę padėtį, aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalys turi visas galimybes tenkinti šalių nepilnametės dukters poreikius, todėl iš valstybės gaunama išmoka vaikui turėtų būti skiriama ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti ir ji neturėtų sumažinti iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

91. Atsakovas, visų pirma, nesutinka su ieškovės nurodytomis maisto namuose ir mokykloje poreikiui reikalingomis sumomis. Ieškovės teigimu vaiko maitinimui reikalinga 450,00 Eur suma, kurią sudaro 300,00 Eur maistui namuose, mokykloje ir kavinėse bei 152,00 Eur (5 Eur dienai) kišenpinigiams, kuriuos taip pat priskiria prie maisto poreikio. Atsakovas mano, kad maisto poreikiui pakankama yra 260,00 Eur suma mėnesiui, iš kurių 150,00 Eur skirtina maitinimui namuose ir 110 Eur mokykloje. Pastebėtina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Beje, atsakovas prašė atsižvelgti, kad vaikas vieną savaitę per mėnesį gyvena pas jį, todėl tomis dienomis vaiko maitinimo poreikius užtikrina jis. Paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra, kurioje, be kita ko, 4.2. punkte numatė, kad atsakovas L. D. su nepilnamete dukra tiesiogiai bendraus ne mažiau, kaip 6 dienas per mėnesį, nebūtinai iš eilės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios, įvertinus ir kitas aplinkybes, gali priklausyti tėvų vaikui teiktinas išlaikymas (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-722-796/2023), tačiau taip pat išaiškinta, kad nors kitas iš tėvų ir patiria išlaidų, kuomet šalių vaikas laiką leidžia su, tačiau dėl to negali būti mažinamas vaikų išlaikymo dydis. Kai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji paskirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ieškovei tenka pareiga tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas lėšas, jas skirstyti ir naudoti išimtinai vaikų interesais. Papildomos išlaidos patiriamos kartu su vaikais praleidžiamo laiko metu, pramogoms ir pan., nepriskirtinos prie būtinų išlaidų, kadangi jas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023). Įvertinus aplinkybę, kad maisto poreikis priskirtinas prie poreikių, kuriuos, skirtingai nei kitus poreikius, vis tik privalo užtikrinti vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu, sutiktina su atsakovu, kad nustatant išskirtinai tik šio poreikio tenkinimui reikalingas sumas, galima atsižvelgti ir į aplinkybę, kad 1/5 dalį laiko per mėnesį vaikas faktiškai praleis su tėvu. Vadovaujantis Lietuvos banko nurodomais statistiniais skaičiavimais, vidutiniškai vieno gyventojo maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama 194,40 Eur suma per mėnesį (https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator). Šalių dukra yra tokio amžiaus, kai laikotarpiu paspartėja vaikų augimo, organizmo brendimo procesai, be to, lankydama baletą, mergaitė turi papildomą fizinį krūvį, todėl jai turi būti užtikrintas pakankamas maitinimas. Todėl, teismo vertinimu, šalių vaikui per mėnesį skirtina 260,00 Eur suma maistui namuose ir mokykloje (10,83 Eur dienai – 260,00 Eur: 24 dienų, kai faktiškai dukra būna su ieškove) yra protinga ir pakankama, yra didesnė už nurodomą statistinę vidutinę vieno Lietuvos gyventojo išlaidų maistui sumą.

92. Tačiau sutiktina su ieškove, kad vaikui yra reikalingi ir kišenpinigiai, tačiau jie neturėtų būti skirti tik maisto poreikio tenkinimui. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Pavyzdžiui, kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Todėl, teismas sprendžia, kad kišenpinigių suma įtrauktina į vaiko išlaikymo sumą ir galėtų sudaryti 60,00 Eur per mėnesį (2,00 Eur dienai).

93. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išlaidų higienos priemonėms. Ieškovė nurodė, kad šiam poreikiui reikalinga 25,00 Eur suma per mėnesį (301,50 Eur per metus), teismo posėdžio metu paaiškino, kad į šią sumą neįtraukė namų priežiūros priemonių (buitinės chemijos, skalbimo priemonių), kurių suma mėnesiui galėtų sudaryti 5,00 Eur todėl patikslino, kad bendra aptariamo poreikio išlaidų suma būtų 30,00 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė detalius paaiškinimus koks kiekis ir kokių priemonių yra įsigyjamas ir reikalingas dukros poreikiams tenkinti (žr. Sprendimo 38 punktą). Atsakovas savo sudarytoje vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad higienos poreikiui pakankama 15,00 Eur suma mėnesiui, teismo posėdžio metus sutiko, kad namų priežiūros priemonėms būtų skirta 5,00 Eur suma. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelėje, taip pat ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikiams reikalingų higienos prekių ir namų priežiūros priemonių, ieškovės sąskaitų išrašais bei ieškovės pateiktais duomenimis apie vaikui perkamų higienos prekių kainas (Fl. 3, e. b. l. 94-95; Fl. 6, e. b. l.42; Fl. 7, e. b. l. 23, 94, 97-100), sprendžia, kad ieškovės nurodyta išlaidų higienos priemonėms, įskaitant ir namų priežiūros priemones, 30,00 Eur mėnesiui išlaidų suma yra protinga ir racionali. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad kurios nors iš ieškovės nurodytų, priemonių nėra reikalingos ar perteklinės.

98. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, sveikatos poreikiui mėnesiui yra pakankama atsakovo nurodyta suma 25,00 Eur suma (13,00 Eur + 12,00 Eur). Paminėtina, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Šios teisės normos analizė bei susiklosčiusi teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad vieno iš tėvų patirtų papildomų išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tiek reiškiant reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tiek ir atskiroje civilinėje byloje reiškiant savarankiškus reikalavimus dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (tiek jau patirtų, tiek ir dėl būsimų išlaidų) priteisimo. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kad tikrai šalių nepilnametei dukrai bus reikalingas gydymas briketų sistema, kad tokio gydymo neapmokės ligonių kasos, teismas neturi pagrindo vertinti, kad aptariamos išlaidos bus realiai patirtos, todėl laiko jas tik hipotetinėmis ir į išlaikymo sumą įskaityti pagrindo neturi. Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009). Todėl atsiradus laikino pobūdžio vienkartinėms papildomoms laikino pobūdžio, nekasdienėms gydymo išlaidoms, jei jos yra reikalingos vaikui, bei kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos ateityje, arba kurios nėra patiriamos periodiškai ir jų kaštus būtų sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti nustatant išlaikymą periodinėmis išmokomis, tėvams dėl jų atlyginimo nesusitarus, gali būti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis atskiroje civilinėje byloje.

99. Šalys nesutarė ir dėl vaikui tenkančios komunalinių paslaugų išlaidų sumos. Komunalinės paslaugos teikiamos visiems būste gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, atitinkamai mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-340/2018; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-601-440/2019). Ieškovė nurodė, kad šių išlaidų suma vaikui sudaro 130,00 Eur. Atsakovo teigimu šių išlaidų suma yra 100,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu detalizavo, kad bendra komunalinių paslaugų išlaidų suma mėnesiui vidutiniškai yra 281,00 Eur, be telefono: šildymas 102,00 Eur; elektra 53,00 Eur; dujos 10,00 Eur; šaltas vanduo 20,00 Eur; atliekų išvežimas 6,00 Eur (70,40 Eur per metus); kitos paslaugos 90,00 Eur. Todėl vaiko dalis ieškovės skaičiavimu yra 143,00 Eur. Baigiamojoje kalboje patikslino, kad kitų išlaidų suma yra 67,00 Eur, todėl bendra komunalinių išlaidų dalis tenkanti vaikui sudaro 130,00 Eur. Ieškovė pateikė komunalinių mokesčių išlaidas patvirtinančius įrodymus (Fl. 3, e. b. l. 37, 43-44, 56-58, 120-123, 128-145). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų komunalinių išlaidų duomenų, o jų dydį tenkantį vaikui prašė sumažinti iki 100,00 Eur motyvuodamas, kad dukra savaitę faktiškai būna su juo, be to ieškovė pateikė komunalinių išlaidų duomenis už laikotarpį, kai butas buvo nuomojamas ir jame gyveno 6 nuomininkai. Tačiau šie atsakovo argumentai vertintini kritiškai, kadangi dukrai būnant pas jį, ieškovės bute vandens, elektros, dujų sunaudojimo išlaidos dukters poreikiams nebus patiriamos ir skaičiuojamos, o šildymo išlaidos, kitų paslaugų išlaidos, atliekų išvežimo išlaidos vis tiek bus patiriamos, nes jos nepriklauso nuo aplinkybės ar bute gyvenama ar ne. Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl bute gyvenusių nuomininkų skaičiaus, kita vertus, komunalinių paslaugų kainos nuolat didėja. Todėl vertintina, kad ieškovės nurodyta vaiko daliai tenkanti 130,00 Eur suma yra protinga ir pagrįsta.

101. Ieškovė paaiškino ir pateikė įrodymus, kad nepilnametės dukros neformaliajam ugdymui patiriamos šios išlaidos: 1) 95,00 Eur užsiėmimus baleto mokykloje (Fl. 6, e. b. l. 56-59); 2) 40,00 Eur DUO Kidz mados, kūrybiškumo ir modelių mokyklos užsiėmimams (Fl. 6, e. b. l. 60-63), atskaičius 25,00 Eur Vilniaus miesto savivaldybės skiriamą neformaliojo vaikų švietimo krepšelį; 3) 60,00 Eur tapybos būreliui ir 60,00 Eur piešimo būreliui. Iš viso mokėjimams už būrelius patiriamos 255,00 Eur. Taip pat teismo posėdžio metu detalizavo, kad būreliams patiriamos šios papildomos išlaidos: baleto aprangai 200,00 Eur (triko, pėdkelnės, puantai), tai sudaro 16,66 Eur mėnesiui; modelio būrelio papildomos išlaidos yra 50,00 Eur kosmetikai, šepetėliams, aukštakulniams, papildomoms paskaitoms bei 25,00 Eur fotosesijai, kurios vyksta kas antrą mėnesį ir kainoja 50,00 Eur; dailės būreliui 6,00 Eur priemonėms (teptukai, guašas, nes viena spalva kainuoja apie 10,00 Eur, reikia 5 spalvų; mentelė 3 Eur; teptukų rinkinio kaina apie 15,00 Eur). Bendra papildomų išlaidų būreliams suma pagal ieškovės paaiškinimus sudaro 97,66 Eur per mėnesį. Atsakovas sutiko su baleto, piešimo ir tapybos būrelių mokesčiais bei jiems reikalingomis papildomomis išlaidomis. Tačiau nesutiko, kad dukra lankytų modelių būrelį, motyvuodamas, kad jis yra perteklinis, dukra nebeturi laiko pailsėti, paruošti namų darbų, nukenčia pažangumas. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų šio būrelio patiriamoms papildomoms išlaidoms pagrįsti. Tačiau su šiais atsakovo argumentais sutiktina tik iš dalies. Atsakovui yra žinoma, kad dukra lanko modelių būrelį, byloje nepateikta jokių duomenų, kad modelių užsiėmimų lankymas prieštarautų vaiko interesams, todėl vien atsakovo nesutikimas nesudaro pagrindo riboti nurodomų užsiėmimų lankymą. Kita vertus, pripažintina, kad ieškovės nurodytos minimo būrelio papildomos išlaidos nėra nepagrįstos objektyviais duomenimis. Abejotina, kad kiekvieną mėnesį yra reikalinga išleisti 50,00 Eur kosmetikai, šepetėliams, aukštakulniams ir kitoms priemonėms. Labiau tikėtina, kad šios priemonės yra įsigyjamos ilgam laikui, todėl šių išlaidų suma mažintina iki 10,00 Eur per mėnesį, ir bendra papildomų būrelių išlaidų suma sudarytų 57,66 Eur. Atitinkamai ieškovė nurodė, kad dukra bent kartą per mėnesį nori lankyti baseiną, o vieno apsilankymo kaina yra 12,00 Eur, pateikė sąskaitos išrašą, kad tokio dydžio išlaidas patyrė (Fl. 3, e. b. l. 117). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad dukra jam yra sakiusi, jog nori lankyti baseiną. Atsakovas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą riboti dukrai galimybę kartą per mėnesį lankyti baseiną. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Todėl apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vertintina, kad neformalaus ugdymo poreikiui šalių nepilnametei dukrai skirtina 324,66 Eur suma per mėnesį (255,00 Eur + 57,66 Eur + 12 Eur).

102. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl dukters laisvalaikio išlaidų. Ieškovė nurodė, kad šiam poreikiui skiria 114,00 Eur mėnesiui (1 364,76 Eur per metus). Į šią sumą ieškovė įskaičiavo išlaidas spektakliams ir kino teatrams, žaidimų įrangos ir žaidimų kompiuterio įsigijimui, kelionei. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus (Fl. 3, e. b. l. 5, 6-8, 20, 21, 77, 80, 97, 98, 99), iš kurių matyti, kad didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos kelionei į Legolendą ir Lenkiją – 771,66 Eur (Fl. 3,e. b. l. 80) ir žaidimų kompiuterio įsigijimui 374,25 Eur (Fl. 3, e. b. l. 21). Taip pat ieškovė nurodė, kad 2024 metais planuojami vaiko edukaciniai/kultūriniai renginiai 4 vnt., kurių kaina yra 399,00 Eur, įskaitant ir kelionės į Londoną išlaidas (Fl. 2, e. b. l. 68-70), tai sudaro apie 33,25 Eur mėnesiui. Prie vaiko laisvalaikio išlaidų ieškovė priskyrė ir 150,00 Eur sumą metams – 12,50 Eur mėnesiui, draugų gimtadieniams, su kuria atsakovas sutiko. Tačiau kitoms laisvalaikio išlaidoms laikė pakankama 20,00 Eur sumą. Pastebėtina, kad iš pateiktų ieškovės įrodymų, kuriais ji grindžia išlaidas laisvalaikiui matyti, kad dalis išlaidų patirta 2022 metais, o dalis 2023 metais. Todėl iš atsakovės nurodytos 1 364,76 Eur per metus išleidžiamos sumos atėmus 150,00 Eur draugų gimtadienių išlaidas, su kuriomis atsakovas sutiko, likusi suma turėtų būti dalijama dviem metams, ir sudarytų suapvalinus 50,00 Eur mėnesiui (1 364,76 Eur – 150,00 Eur / 2), o iš jos atėmus išlaidas kelionėms gautųsi atsakovo šiam poreikiui siūloma numatyti suma 20,00 Eur. Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais, kad kiekviena iš šalių turėtų dengti savo kelionių ir atostogų su dukra išlaidas. Atsakovas paaiškino ir pateikė įrodymus, kad taip pat su dukra atostogauja, organizuoja jos laisvalaikį – važiuoja prie jūros, į Druskininkus, į Telšius pas senelius, organizavo kelionę į Paryžių (Fl. 5, e. b. l. 87-95) ir patiria išlaidas atostogaudamas su vaiku. Tačiau, nors atsakovas motyvuoja, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kiekvienas iš tėvų pagal savo galimybes renkasi praleidimo su vaiku būdą, vietą, išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019), tačiau pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes toks aiškinimas neatitiktų tėvų lygiateisiškumo principo, nes ieškovei gaunat mažesnes pajamas nei atsakovui, jos galimybės užtikrinti lygiavertį, kaip ir atsakovas, vaiko laisvalaikį, taip pat būtų mažesnės. Atitinkamai teismų praktikoje pateikiami aiškinimai – jei vienai iš šalių tenka didesnė finansinė našta dengti vaiko atostogų poreikius, kita iš šalių prie jų turėtų prisidėti (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1636-580/2024). Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Todėl nepaisant aplinkybės, kad atsakovas taip pat patiria išlaidų vaiko atostogų poreikio tenkinimui, turėtų iš dalies prisidėti ir prie ieškovės organizuojamų vaiko atostogų bei laisvalaikio. Todėl, teismo vertinimu, vaiko laisvalaikio poreikio tenkinimui skirtina 30,00 Eur suma per mėnesį. Paminėtina, kad išlaidos mokykloje organizuojamoms kelionėms atskirai numatytos prie išlaidų mokyklos reikmėms. Apibendrinus, bendra laisvalaikio poreikio tenkinimui suma, įskaitant išlaidas vaikų gimtadieniams, yra 42,50 Eur.

103. Vaiko gimtadienio šventei, ieškovės teigimu, reikalinga 453,07 Eur suma, o atsakovo – 100,00 Eur suma. Atsakovas nurodė, kad kiekvienas iš tėvų savo šeimose organizuoja dukros gimtadienio šventę savo nuožiūra ir kiekvienas turi prisiimti tam patiriamas išlaidas, o jo nurodoma suma yra pakankama atšvęsti gimtadienį su draugais. Iš ieškovės pateiktų dukros gimtadienio šventei patirtų išlaidų įrodymų matyti, kad apie 162,00 Eur ji sumokėjo už dažasvydžio žaidimą bei vaišes (Fl. 3, e. b. l. 87-88) bei apie 292,00 Eur kainavo dukros gimtadienio kelionės su ieškove ir sesėmis dalis (Fl. 3, e. b. l. 89). Sutiktina su atsakovu, kad šalys savo šeimose dukros gimtadienį turėtų švęsti savo nuožiūra bei sąskaita, o atsakovas neturėtų prisiimti ieškovės kelionių su dukra gimtadienio proga išlaidų, atsižvelgiant ir į tai, kad išlaidos kelionėms numatytos ir vaiko laisvalaikio išlaidose. Tačiau prie dukros gimtadienio švenčių su draugais išlaidų turėtų prisidėti abi šalys ir šiam poreikiui, protinga ir racionali suma būtų 200,00 Eur, t. y. 16,66 Eur mėnesiui.

104. Dėl išlaidų kompiuteriui ir mobiliajam telefonui tarp šalių taip pat kilo ginčas. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams reikalingas kompiuteris su antivirusine ir Microsoft office programa. Iš nuomonių internetinėje erdvėje ji sužinojo, kad „Apple| kompiuteriu galima naudotis mažiausiai 10 metų. Poreikių lentelėje detalizavo, kad norimo įsigyti kompiuterio kaina 1 480,00 Eur, papildomai 894,00 Eur kainuoja papildoma įranga ir programos, ergonominė kėdė kainuoja 459,00 Eur. Ieškovė šias išlaidas skaičiuoja iki dukters pilnametystės – 7 metams, nurodė, kad mėnesiui tenkanti nurodytų išlaidų suma sudaro 36,00 Eur, pateikė įrodymų apie kompiuterių, programų, papildomos įrangos, aksesuarų bei ergonominės kėdės kainas (Fl. 6, e. b. l. 45-47). Teismo posėdžio metu detalizavusi visas šiam poreikiui reikalingas išlaidas patikslino, kad jos sudaro 24,90 Eur. Taip pat nurodė, kad vaikui reikalingas ir mobilusis telefonas. Nurodė, kad nupirko vaikui išmanųjį telefoną išsimokėtinai 2 metams, už įrenginį moka 25,00 Eur, o už ryšio paslaugas 17,90 Eur per mėnesį. Telefono įsigijimo išlaidas skaičiavo 3,5 metų bei vertindama, kad iki vaiko pilnametystės reikės dar vieno mobiliojo telefono, vieno mėnesio išlaidų telefonui sumą nurodė 13,00 Eur. Ieškovė pateikė telefono įsigijimą ir ryšio paslaugų kainas pagrindžiančius įrodymus (Fl. 6, e. b. l. 48-50). Atsakovo argumentai, kad dukra šiuo metu turi jo nupirktą kompiuterį ir nėra poreikio jį pirkti, kad kompiuteris turėtų būti dovanojamas ar perkamas tėvų susitarimu, kad, vyresnėse klasėse atsiradus poreikiui, būtų galima kas kelis metus pirkti pigesnius kompiuterius, taip pat, kad nepilnametė dukra galėtų naudotis vyresniųjų dukterų turėtais kompiuteriais, nes pastarosioms reikalingi galingesni įrenginiai, vertintini kritiškai. Iš pateiktų į bylą atsakovo dukrai nupirkto nešiojamo kompiuterio nuotraukų (Fl. 1, e. b. l. 97) matyti, kad jis neturi lietuviškos klaviatūros, pats atsakovas patvirtino, kad jame nėra įdiegtos ir visos reikalingos programos, todėl sutiktina su ieškove, kad naudojimasis šiuo kompiuteriu yra ribotas. Be to, atsakovo siūlymu perkant kas kelis metus kompiuterius po 400,00 Eur – 500,00 Eur, jų pirkimo išlaidos, įvertinus ir aplinkybę, kad kiekvienam įsigytam kompiuteriui būtų reikalinga įdiegti programas, gautųsi panašios į ieškovės nurodyto vieno brangesnio kompiuterio iki pilnametystės įsigijimo kainą. Atitinkamai vaiko poreikiai neturi priklausyti nuo tėvų valios padovanoti kompiuterį ar tėvų galimybės susitarti dėl jo pirkimo, tėvams turint galimybes vaikui nupirkti asmeninį kompiuterį, vaikas neturi būti verčiamas naudotis padėvėtais seserų daiktais. Taip pat atsakovas nepateikė jokių reikšmingų argumentų dėl savo teiginių, kad vaikui nėra poreikio nupirkti mobilųjį telefoną bei, kad ieškovės nurodyta ryšio paslaugos kaina yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, turėti asmeninį telefoną bei kompiuterį kiekvienam moksleiviui yra tapusi būtinybe, nes šie įrenginiai intensyviai naudojami ne tik laisvalaikiui ar pramogai, tačiau ir mokymosi tikslais. Todėl išlaidos šių įrenginių įgijimui priskirtinos prie būtinų išlaidų vaiko poreikiams, beje, kurių, dar nebuvo vaikui nustatant išlaikymą 2018 m. balandžio 17 d. teismo sprendimu. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, laikytina, kad kompiuterio ir mobiliojo telefono poreikio racionalios ir protingos išlaidos sudaro 55,80 Eur per mėnesį (24,90 Eur + 17,90 Eur + 13,00 Eur).

105. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams mokyklai per mėnesį reikalingos 11,00 Eur išlaidos kanceliarinėms prekėms bei 14,00 Eur pratyboms, ekskursijoms ir kitoms mokyklos išlaidoms, taip pat nurodė, kad kiekvienais metais reikalinga nupirkti kuprinę, kuri kainuoja 40,00 Eur (3,33 Eur mėnesiui) bei sumokėti 50,00 Eur (4,16 Eur mėnesiui) metinį mokestį į klasės fondą. Atsakovas teigė, kad kanceliarinėms prekės yra pakankama 7,00 Eur suma, nes nėra racionalu kasmet atnaujinti visas priemones, be to, dukra gali naudoti sesių nesunaudotas kanceliarines priemones. Pratyboms, ekskursijoms ir kitoms mokyklos išlaidoms atsakovas laikė pakankama 13,00 Eur suma per mėnesį, tačiau nemotyvavo, kodėl šios išlaidos mažintinos vienu euru, sutiko su įmokos klasės fondui dydžiu, o kuprinę siūlė pirkti kas du metus. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad kanceliarinėms prekėms įsigyti yra išleidžiama jos nurodyta suma, tačiau ieškovo samprotavimai, kad vaikas gali naudoti sesių kanceliarines priemones taip pat vertintini tik kaip hipotetiniai samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas sutinka, kad vaikas turi turėti priemones mokyklai, todėl tarp šalių kilus ginčui dėl joms reikalingų išlaidų, išvestinas abiejų šalių nurodytų šių išlaidų vidurkis (9,00 Eur). Atitinkamai, labiau tikėtini ieškovės argumentai, kad kuprinė gali tarnauti vienerius metus, nes kiekvieną dieną nešiojama kuprinė susidėvi, praranda spalvą, sugenda užtrauktukai, suyra siūlės ir kt. Todėl vertintina, kad šalių dukters mokyklos poreikiui yra reikalinga 30,49 Eur suma (9,00 Eur + 14,00 Eur + 3,33 Eur + 4,16 Eur).

106. Šalys nesutarė ir dėl vaiko drabužiams ir avalynei reikalingų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad 36,00 Eur suma reikalinga aprangai, 38,00 Eur – avalynei bei papildomai 65,00 Eur aprangai mokyklai, iš viso 139,00 Eur. Atsakovas savo sudarytoje poreikių lentelėje nurodė, kad šiam poreikiui, įskaitant ir aprangą mokyklai, pakankama yra 47,50 Eur suma. Ieškovė pateikė pirkimo kvitų ir sąskaitos išrašą (Fl. 3, e. b. l. 68, 102, 118, 119), iš kurių matyti, kad vaikui buvo pirkta apranga bei batai iš ne prabangų prekių segmentą siūlančių parduotuvių ,,Zara“ ,,Sinsay“, ,,H&M“, ,,Decathlon“, pateikė ištraukas iš prekybos tinklų internetinių puslapių, kuriuose nurodomos vaikiškos avalynės ir aprangos kainos, kuriomis remiantis skaičiavo aptariamo poreikio išlaidas (Fl 1, e. b. l. 21-22, 24-31, kt.). Atsakovo argumentai, kad išlaidos šiam poreikiui mažintinos dėl to, jog dukra gali nešioti išaugtus sesių drabužius ir avalynę, daug drabužių bei keletą porų avalynės per metus gauna iš pusseserių, vertintini kritiškai. Nors šeimose augant keliems vaikams praktikuojama, kad jaunesnieji vaikai dėvi vyresnių vaikų ar giminaičių vaikų išaugtus drabužius, tačiau, nagrinėjamu atveju šalių turtinė padėtis sudaro galimybę dukrai nupirkti jai reikalingus drabužius, o ne taupyti, jaunesnį vaiką rengiant išaugtais vyresnių vaikų drabužiais. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, pateiktus drabužių ir avalynės įsigijimo kvitus ir pateiktus avalynės ir aprangos kainų pavyzdžius, sutiktina, kad jos nurodytos išlaidos avalynei ir drabužiams yra racionalios ir protingos. Tačiau ieškovės nurodytos 779,00 Eur išlaidos metams (65,00 Eur mėnesiui) mokyklos aprangai laikytinos perteklinėmis. Ieškovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklinių uniformų dėvėjimo tvarkos aprašą (Fl. 6, e. b. l. 64-65), kurio 6.2 punkte numatyta, kad ,,mokyklos uniforma yra tamsiai mėlynas megztukas/liemenė/švarkas/džemperis be gobtuvo su mokyklos emblema; vienspalviai marškinėliai, marškiniai ar golfas;tamsiai mėlynos spalvos sijonas su languotais įsiuvais ar be jų/ kelnės, tamsiai mėlyni, juodi džinsai, tamsiai mėlyni mokykliniai šortai (dėvimi tik rugsėjo-spalio ir gegužės- birželio mėnesiais)“. Iš šio aprašo reikalavimo matyti, kad mokykloje dėvimi drabužiai neturi būti specialiai siuvami, turi tik atitikti apraše numatytą aprangos aprašymą, galima pasirinkti norimo dėvėti drabužio rūšį, privaloma yra tik mokyklos emblema, kuri pasirinktinai turi būti pritvirtinta prie vieno iš apraše nurodyto drabužio. Be to, apraše nurodytą aprangą reikalaujama dėvėti tik keturis mėnesius per mokslo metus. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad per metus ji vaiko specialiai aprangai mokyklai išleidžia 779,00 Eur. Ieškovės pateikti duomenys apie uniforminių drabužių kainas ,,8 To Go“ specializuotoje mokyklos uniformų parduotuvėje (Fl. 1, e. b. l. 20), nepagrindžia nei aplinkybės, kad nurodytas išlaidas vaiko aprangai mokyklai ieškovė patiria, nei aplinkybės, kad tokios išlaidos yra būtinos. Todėl priimtina atsakovo pozicija, kad aprangai mokyklai pakankama yra 20,00 Eur suma per mėnesį (240,00 Eur per metus). Atitinkamai pridėjus 4,00 Eur sumą rankinėms, ir kitiems vaiko aksesuarams, dėl kurios atsakovas prieštaravimų nereiškė, bendra išlaidų aprangai ir avalynei suma mėnesiui, tokiu atveju, sudaro 98,00 Eur (36,00 Eur + 38,00 Eur + 20,00 Eur + 4,00 Eur).

107. Atsakovė nurodė, kad į vaiko poreikių išlaidas įtrauktinos 161,38 Eur kitos išlaidos. Prie kitų išlaidų ieškovė nurodė šias išlaidas: indaplovei 1,91 Eur (182,99 Eur padalinus 8 metams); televizoriui 5,51 Eur (529,00 Eur padalinus 8 metams); šaldytuvui 14,67 Eur (1 408,00 Eur padalinus 8 metams); fotosesijų nuotraukoms 15,00 Eur; klasės fondui 4,17 Eur (50,00 Eur metams); siurbliui 1,98 Eur (189,615 Eur padalinus 8 metams); vonios lempai 0,67 Eur (16,00 Eur padalinus 2 metams); Helovino kostiumui ir kitai atributikai 4,17 Eur (50,00 Eur metams); telefono stikliukui 1,67 Eur (20,00 metams); auskarų vėrimui, auskarams, kitiems papuošalams 2,27 Eur (218,00 padalinus 8 metams0;remonto darbams 9,06 Eur (870,00 Eur padalinus 8 metams); elektros lemputėms 21 vnt. 3,28 Eur (78,645 Eur padalinus 2 metams); užuolaidoms 5,73 (550,00 Eur padalinus 8metams); svetainės ir virtuvės sienų perdažymui 18,23 Eur (1 750,00 Eur padalinus 8 metams); grindų šlifavimui 4,95 Eur (475,00 Eur padalinus 8 metams); elektros instaliacijos tvarkymui 2,15 Eur (206,31 Eur padalinus 8 metams); 3 vienetai durų 15,74 Eur (1 510,70 Eur padalinus 8 metams); telefono dėklui 0,52 Eur (50,00 Eur padalinus 2 metams); daiktų namuose draudimui 3,58 Eur (43,00 Eur metams); vonios grindų šildymui ir gyvatukui 7,29 (700,00 Eur bendros išlaidos); elektriniam paspirtukui 2,90 Eur (278,00 Eur padalinus 8 metams); apsauginiams akiniams darbui su kompiuteriu 1,04 Eur (25,00 Eur padalinus 2 metams); programai eduka 1,58 Eur (19,00 Eur metams); kitoms išlaidoms 25,00 Eur mėnesiui (300,00 Eur metams). Atsakovas sutiko, kad kitoms nenumatytoms išlaidoms galėtų būti skiriama 12,50 Eur suma mėnesiui, 150,00 Eur metams. Teigė, kad jis neturėtų dengti ieškovės buto pagerinimo ir buitinės technikos įsigijimo išlaidų, akcentavo, kad prieš persikraustydama į butą, jį nuomojo ir gavo pajamas, o remonto išlaidas siekia pasidengti atsakovo sąskaita. Pripažintina, kad vaiko kambario įrengimo (remonto, vaiko baldų ir pan.) išlaidos patenka į vaiko poreikių sritį ir gali būti įskaitytos į priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Tačiau tokios išlaidos neturi būti hipotetinės. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie vaiko kambario įrengimui patirtas išlaidas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos papildomų išlaidų suvestinės (Fl. 7, e. b. l. 38), į kitas išlaidas ieškovė įtraukė numatomas svetainės, virtuvės, vonios kambario remonto išlaidas, buto durų keitimo, instaliacijos tvarkymo ir panašias išlaidas, kurios, teismo vertinimu, labiau susijusios su atsakovės turto pagerinimu. Vaikas nėra buto, kuriame ieškovė ketina atlikti remontą savininkas, todėl visi pagerinimai liks ieškovei. Atitinkami ieškovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kad įmontuojama indaplovė kainavo 365,98 Eur bei 379,23 Eur sumokėjo už siurblį (FL. 7, e. b. l. 4 24), tačiau šie daiktai taip pat įgyti ieškovės nuosavybėn, beje, televizorių, šaldytuvą, kurių įsigijimo išlaidas ieškovė įtraukė į vaiko išlaikymo sumą, ji nurodė dar tik ketinanti įsigyti. Išaiškintina ieškovei, kad vaiko kambario įrengimo išlaidos priskiriamos prie vienkartinių išlaidų. Todėl ieškovė, faktiškai patyrusi tokias išlaidas ir surinkusi šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu ir prašyti iš atsakovo ieškovės naudai priteisti patirtas vienkartines ir būtinąsias išlaidas dukters poreikiams tenkinti. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-786-912/2020). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad fotosesijų nuotraukų išlaidos numatytos prie išlaidų vaiko būreliams, klasės fondui išlaidos numatytos prie išlaidų mokyklai, auskarų ir kitų papuošalų – prie vaiko aprangos išlaidų, o paspirtuko išlaidas apima išlaidos, numatytos laisvalaikiui, atitinkamai teismas jau pasisakė, kad prie racionalių išlaidų draudimo išlaidos nepriskirtinos (žr. Sprendimo 101 punktą). Tačiau sutiktina, kad gali būti patiriamos nenumatytos vaiko išlaikymo išlaidos, ir vertintina, kad atsakovo nurodyta tokių išlaidų 12,50 Eur suma mėnesiui (150 Eur per metus) yra racionali ir protinga.

108. Ieškovė prašė į išlaikymo sumą įskaičiuoti 360,00 Eur per mėnesį korepetitoriaus paslaugų išlaidas. Nurodė, kad dukrai yra reikalingi matematikos ir lietuvių kalbos korepetitoriai, po 2 pamokas per savaitę. Atsakovas su šiuo poreikiu nesutiko, teigė, kad jis dukrai nėra reikalingas, esant sunkumams mokytis ji gali lankyti mokykloje organizuojamas konsultacines pamokas. Ieškovė patvirtino, kad iki šiol korepetitorių dukrai nesamdė. Ieškovė neįrodė teiginių, kad ji korepetitoriaus negalėjo samdyti dėl lėšų stygiaus. Priešingai, iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji turėjo santaupų indėliuose, todėl esant poreikiui ji turėjo galimybę samdyti korepetitorius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, į vaiko išlaikymui reikalingas lėšas išlaidų korepetitoriui neįskaičiuoja. Išaiškintina, kad tokioms išlaidoms atsiradus ir su atsakovu nesusitarus dėl jų apmokėjimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

109. Atitinkamai į išlaikymo sumą neįskaičiuotinos ieškovės nurodytos išlaidos auklei 1 000,00 Eur per metus (83,00 Eur per mėnesį). Ieškovė teigė, kad šis poreikis reikalingas, nes ji taip pat nori turėti laisvo laiko savo poreikiams, taip pat jai išvykus į komandiruotę, dukrai susirgus bei kitais būtinais atvejais. Tačiau ieškovės argumentai dėl būtinumo įtraukti į vaiko poreikius išlaidas auklei atmestini. Šalių dukra yra 11 metų, savarankiškai naudojasi viešuoju transportu, nuvykta į mokyklą, būrelius, neturi jokių specialių poreikių, ieškovė nepagrindė objektyvaus auklės samdymo būtinumo.

110. Taip pat ieškovė, patikslinusi poreikių lentelę, prašė į išlaikymo sumą įskaityti 125,00 Eur išlaidas augintinio įsigijimui ir priežiūrai. Nurodė, kad ketina pirkti dukrai šuniuką, galimai pudelių veislės, kuris kainuotų apie 1 500,00 Eur, pateikė skelbimą apie šuniuko pardavimą (Fl. 7, e. b. l. 140). Ieškovės skaičiavimu, jos nurodyta suma augintiniui, apima šuniuko įsigijimo, dresavimo, maisto, žaislų ir higienos priemonėms. Tačiau šios išlaidos taip pat yra tik numatomos, neaišku ar jos bus patirtos bei kokio jos bus dydžio. Nors atsakovas teismo posėdžio metus patvirto, kad pokalbio su dukra metu ji nurodžiusi jog norėtų šuniuko, tačiau taip pat suabejojo ir susimąstė, atsakovui paaiškinus kokios atsiras dukrai pareigos įsigijus augintinį. Be to, dėl augintinio vaikui pirkimo tėvai turėtų susitarti. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad veislinių gyvūnų įsigijimas ir dėl mitybos ypatumų patiriamos išlaidos, kai gyvūnų įsigijimas nebuvo derintas tarp tėvų, neturėtų būti perkeliamos atsakovui (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1549-936/2023). Todėl nagrinėjamu atveju išlaidos augintiniui į išlaikymo išlaidas neįtrauktinos.

111. Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus vieno mėnesio šalių dukters išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų 1 126,94 Eur: 260,00 Eur maistui namuose; 60,00 Eur kišenpinigiai; 30,00 Eur higienos ir namų priežiūros priemonėms; 3,33 Eur kirpyklai; 25,00 Eur sveikatai; 130,00 Eur komunaliniams mokesčiams apmokėti; 38,00 Eur transporto išlaidoms; 324,66 neformaliajam ugdymui (būreliams); 42,50 Eur laisvalaikiui; 16,66 Eur gimtadienio organizavimui; 55,80 Eur kompiuteriui ir telefonui; 30,49 Eur mokyklos reikmėms; 98,00 Eur drabužiams ir avalynei; 12,50 Eur kitoms išlaidoms.

112. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, abiejų šalių turtinė padėtis yra gera, ir nors abiejų šalių turimas nekilnojamasis turtas galėtų būti vertinamas lygiaverčiai, atsakovo gaunamos pajamos yra daugiau nei 5 kartus didesnis nei ieškovės. Todėl įvertinus šalių turtą, gaunamas pajamas, atsižvelgus į ir aplinkybes, kad atsakovas vykdo didesnius kreditorinius įsipareigojimus mokėdamas kredito grąžinimo įmokas už turtą, tekusį po santuokos nutraukimo, yra prisiėmęs naštą teikti reikalingą paramą pilnametėms dukterims, patiria papildomas objektyvias išlaidas būsto nuomai Prancūzijoje bei skrydžių į darbą Prancūzijoje ir Lietuvą išlaidas, kurios priskirtinos ir prie keliavimo pas vaiką išlaidų, prie nepilnametės dukters L. D. išlaikymo jis turėtų prisidėti didesne dalimi, santykiu 2:1. Todėl jam tenkanti teiktino vaikui išlaikymo dalis suapvalinus sudaro 751,00 Eur (1 126,94 Eur : 3 x 2).

113. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo argumentas, jog jis išlaiko ir dvi pilnametes besimokančias aukštosiose mokyklose dukras nesudaro pagrindo mažinti jo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką apimtis. Paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga yra imperatyvi, o pareiga teikti paramą besimokantiems pilnamečiams vaikams yra siejama su tėvų galimybėmis, t. y. prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Nagrinėjamu atveju į aplinkybę, kad atsakovas remia pilnametes dukteris teismas atsižvelgė paskirstydamas tarp šalių priteisėtino išlaikymo apimtis. Pats atsakovas nurodė, kad pilnametei dukrai G. teikia 500,00 Eur paramą bei patiria kitas jos išlaikymo išlaidas, kurios sudaro apie 1 400,00 Eur sumą per mėnesį, taip pat pilnametei dukrai G. teikia 500,00 Eur paramą per mėnesį bei patiria kitų jos išlaikymo išlaidų, apmokėdamas už maistą, krepšinio treniruotes ir kt. Todėl, teismo vertinimu, atsakovui tenkanti 751,00 Eur nepilnametės dukters L. išlaikymo dalis yra racionali ir adekvati, atitinkanti vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo momento

114. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta privaloma išankstinė šeimos ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Todėl atsiradus pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį ieškovė privalėjo prieš kreipdamasi į teismą pasinaudoti privalomąja ikiteismine mediacija. Atitinkamai ir atsakovas apie pasikeitusius dukters poreikius sužinojo neteisminės mediacijos metu. Todėl padidintas išlaikymas nagrinėjamu atveju priteistinas nuo neteisminės mediacijos pradžios 2023 m. birželio 23 d. Tokie aiškinimai pateikiami ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2339-562/2023). Tačiau sutiktina su atsakovu, kad bylos nagrinėjimo metu kito tiek vaiko poreikiai, tiek šalių turtinė padėtis, todėl šios aplinkybės taip pat yra reikšmingos sprendžiant iš atsakovo priteistino vaikui išlaikymo dydžio klausimą.

115. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad iki 2024 m. rugsėjo 1 d. vaikas nelankė baleto, modelių būrelio bei piešimo ir tapybos užsiėmimo, kurių poreikiui tenkinti nustatyta reikalinga 324,66 Eur suma. Tačiau remiantis ieškovės pateiktais duomenimis ir paaiškinimais, dukra lankė gimnastikos ir keramikos būrelius. Iš pateiktos ugdymo sutarties su VšĮ Gimnastikos akademija matyti, kad už gimnastikos užsiėmimus buvo numatytas 60,00 Eur mokestis (Fl. 3, e. b. l. 16-17), taip pat ieškovė teigė, kad reikalingos papildomos išlaidos gimnastikos aprangai bei reikmenims įsigyti, tačiau pateikė tik 16,80 Eur tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus (Fl. 3, e. b. l. 9). Pagal su VšĮ Sostinės vaikų ir jaunimo centras sudarytą sutartį (Fl. 3, e. b. l. 73-76) už keramikos būrelį buvo numatytas 60,00 Eur mėnesio mokestis, tačiau, ieškovės teigimu, buvo mokama 40,00 Eur per mėnesį suma, nes 20,00 Eur kompensavo valstybės skiriamas krepšelis neformaliajam ugdymui. Todėl už keramikos būrelį mėnesiui patiriamų išlaidų suma sudarė 33,00 Eur, nes mokama buvo 10 mėnesių per metus, atsakovas su išlaidomis keramikos būreliui sutiko (žr. Sprendimo 33 ir 58 punktus). Taip pat iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų duomenų matyti, kad šalių dukra baseine lankėsi tik keletą kartų. Apibendrinant matyti, kad iki 2024 m. rugsėjo mėnesio lankytų būrelių išlaidos galėjo sudaryti apie 100,00 Eur per mėnesį. Taip pat tik 2024 m. liepos mėnesį buvo nupirktas dukrai išmanusis telefonas išsimokėtinai, mokant po 25,00 Eur per mėnesį (Fl. 6, e. b. l. 48-50), nebuvo įsigytas ir kompiuteris bei kompiuterinė įranga, kurių išlaidoms skaičiuotini 24,90 Eur mėnesiui, nes dukra naudojosi atsakovo nupirktu kompiuteriu, ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad išleisdavo 98,00 Eur ar bent panašią sumą vaiko drabužiams ar avalynei, teidama žodinius ir rašytinius paaiškinimus patvirtino, kad dukra dėvėjo pusseserių atiduotus drabužius (Fl. 3, e. b. l. 2 rašytiniai paaiškinimai). Tačiau sutiktina, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvendama atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name patirdavo didesnes kuro išlaidas dukros vežiojimui į ugdymo įstaigą, nes viešuoju transportu naudotis buvo problemiška, artimiausia stotelė už 3 kilometrų (pastarosios aplinkybės atsakovas neginčijo). Remiantis atstumų skaičiavimų žemėlapiais (www.maps.lt) matyti, kad atstumas tarp gyvenamosios vietos ir dukros lankytos (duomenys neskelbtini) progimnazijos yra apie 16,30 km. Per mėnesį vežant vaikus į ugdymo įstaigas vidutiniškai 22 dienas, susidaro 717,20 km (16,30 km x 2 x 22 d.). Dyzelinio kuro kainos vidurkis BUVO 1,40 Eur už degalų litrą (http://www.degalukainos.lt/degalu-kainu-statistika?date_from=2023-06-01&date_to=2024-09-01&fuel_id=3), o ieškovės valdomo automobilio Volvo S60, 2011 m. pagaminimo data, kuro sąnaudos galėtų sudaryti 11,24 litrų 100 kilometrų (https://formis.lt/kuro-sanaudos/volvo/s60/). Todėl kuras atstumui iki ugdymo įstaigos ir iš jos namo per mėnesį vidutiniškai galėtų kainuoti 115,00 Eur, o atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad aktualiu laikotarpiu dalį laiko į mokyklą važiuodavo ir šalių dukra G. bei pati ieškovė važiuodavo į darbą, L. tenkanti papildoma kuro išlaidų dalis galėjo sudaryti apie 40,00-50,00 Eur.

116. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo įrodinėjo ne tik faktiškai patiriamomis, tačiau ir poreikių patenkinimui reikalingomis išlaidomis, kurių viena ji teigė nepajėgianti užtikrinti. Tiek teismo posėdžio metu, tiek 2024 m. kovo 4 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (Fl. 3, e. b. l. 2) ieškovė nurodė, kad faktiškai patirtos išlaidos, yra minimalios, nes ieškovė neturi tiek piniginių lėšų, kad galėtų viena pati patenkinti vaiko poreikius, t. y. patvirtino, kad dukrai buvo užtikrinti tik minimalūs poreikiai. Atitinkamai ir teismas vaikui reikalingą 1 126,94 Eur išlaikymo sumą nustatė atsižvelgdamas ne tik į ieškovės įrodytas jos faktiškai patirtas vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau įvertinęs visus realiai egzistuojančius vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, atsižvelgiant ir į šalių turtinę padėtį. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad vaiko išlaikymas padidintinas skirtingomis sumomis nuo mediacijos pradžios iki 2024 m. rugsėjo 1 d. ir nuo nurodytos datos iki vaiko pilnametystės.

117. Nustatant konkrečią iš atsakovo priteistiną išlaikymą nepilnametei dukrai sumą už laikotarpį iki 2024 m. rugsėjo 1 d., reikšminga laikytina ir aplinkybė, kad iki 2024 m. liepos 6 d. ieškovė su nepilnamete dukra gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), o jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) nuomojo ir, ieškovės teigimu, gavo papildomas pajamas apie 956,00 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Atitinkamai atsakovo pajamos buvo mažesnės už namą nuo 2024 m. lapkričio 15 d. gaunamo nuomos mokesčio suma 1 530,00 Eur (atskaičius mokesčius) suma. Vadinasi iki 2024 m. liepos mėnesio ieškovės turtinė padėtis buvo geresnė, o atsakovo blogesnė, negu ji yra teismo sprendimo priėmimo dienai. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas aktualiu laikotarpiu prie dukters išlaikymo prisidėjo ir papildomai: 2023 m. birželio 15 d. pervedė 100,00 Eur vaiko stovyklai (Fl. 1, e. b. l. 137); 2023 m. rugpjūčio 10 d. pervedė 200,00 Eur vaiko pasui (Fl. 2, e. b. l. 124); 2024 m. rugsėjo 8 d. kompensavo 75,00 Eur L. pasiruošimui mokyklai (Fl. 6, e. b. l. 139); nupirko vaikui kompiuterį, ir nors dėl jo tinkamumo naudoti tarp šalių kilo ginčas, tačiau vaiko poreikis laikinai buvo užtikrintas (Fl. 1, e. b. l. 97); apmoka 1 173,45 Eur skolą už suvartotą elektros energiją ieškovei su dukra gyvenant jam nuosavybės teise priklausančiame name (Fl. 7, e. b. l. 115-116). Be to, atsakovas iki 2024 m. sausio 6 d. teikė 2018 m. balandžio 17 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnametei dukrai G. D. bei papildomai aktualiu laikotarpiu prisidėjo apmokėdamas už jos mokymąsi (duomenys neskelbtini), už krepšinio mokyklą, už išleistuves bei anglų kalbos kursus, pervesdamas kas mėnesį šiai dukrai tiesiogiai jos poreikiams įvairias pinigų sumas nuo 30,00 iki 190,00 Eur (Fl. 1, e. b. l. 80-96) ir kt. Be to, kaip jau minėta, aktualiu laikotarpiu atsakovas jau vykdė ir prisiimtą vyresniųjų besimokančių pilnamečių dukrų išlaikymo naštą bei mokėjo didesnes paskolos grąžinimo įmokas už po santuokos nutraukimo tekusį turtą (žr. Sprendimo 85 punktas).

118. Byloje nesant duomenų, kad laikotarpiu nuo mediacijos inicijavimo dienos 2023 m. birželio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo mėnesio šalių nepilnametei dukrai išlaikyti būtų patirtos išlaidos dėl kokių nors jos specialiųjų ar padidintų poreikių, taip pat ieškovei patvirtinus, kad nurodytu laikotarpiu ji tenkino tik minimaliuosius vaiko poreikius, įvertinus nurodytu laikotarpiu buvusią šalių turtinę padėtį bei įsipareigojimų apimtis. Teismo vertinimu, aptariamu laikotarpiu dukros išlaikymo išlaidų dydis atitiko 2024 metais nustatytos minimalios algos dydį – 708,42 Eur, neatskaičius vaikui mokamos universaliosios išmokos, kurį turėjo teikti šalys lygiomis dalimis, todėl atsakovui tenkanti teikti šiuo laikotarpiu vaiko išlaikymo suma didintina nuo dabar mokamos indeksuoto išlaikymo sumos 285,00 Eur iki 354,00 Eur (708,42 /2), o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. atsakovo mokėtinas išlaikymas padidintinas iki teismo nustatytos 751,00 Eur sumos.

119. Teismo vertinimu, nustatytas atskirais laikotarpiai iš atsakovo teiktino vaikui išlaikymo dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitų išlaikytinių buvimą, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

120. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

121. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas dalies. Ieškovė žodiniu pareiškimu patikslinusi reikalavimus prašė išlaikymo sumą padidinti iki 900,00 Eur per mėnesį, t. y. 615,00 Eur suma (900,00 Eur – 285,00 Eur indeksuota mokamo išlaikymo suma), o teismo sprendimu išlaikymas šalių dukrai padidintas tik 466,00 Eur suma (751,00 Eur – 285,00 Eur), t. y. patenkinti 75,77 proc. ieškovės reikalavimo, atmestų reikalavimų dalis sudaro 24,23 proc.

122. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad advokatei už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 1 100,00 Eur sumą bei prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo (Fl. 5, e. b. l. 77-83; Fl. 6, e. b. l. 144-145). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 5 150,00 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas išlaidas bei 335,00 Eur už dokumentų vertimą iš prancūzų kalbos (Fl. 7, e. b. l. 52-68, 80-84, 160-161). Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina 833,47 Eur suma (1 100 Eur x 75,77 proc.), atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 1 329,01 Eur suma (5 150,00 Eur + 335,00 Eur) x 24,23 proc.). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina suma bylinėjimosi išlaidų (1 329,01Eur - 833,47 Eur).

123. Ieškovė, motyvuodama, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės, prašė maksimaliai jų sumą mažinti sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą. Pažymėtina, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas). Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos atsakovo atstovės patektos suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos matyti, kad atstovės suteiktų paslaugų kainos neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio įkainių dydžių, taip pat vertintina, kad byla nagrinėjama ne vienerius, buvo suorganizuota 14 teismo posėdžių, į advokatės išlaidas įtraukti mokėjimai tik už 11 teismo posėdžių, bylos apimtis taip yra pakankamai didelė, bylą sudaro 8 bylos failai, todėl pagrindo mažinti atsakovo išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti nėra pagrindo.

124. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 37,75 proc. žyminio mokesčio suma, kuri sudaro 125,82 Eur (466,00 Eur ×12 mėn. x 3 proc.× 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

125. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 4,32 Eur, šalims nepaskirstytinos ir nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį, nustatant, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai moka išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją:

1) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. po 354,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) per mėnesį;

2) laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės po 751,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) per mėnesį.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 495,54 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 125,82 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.