Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-346-934/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-26
Bylos Nr.: 2A-346-934/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00715-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Žilvinas Terebeiza (pirm.), Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: T. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities VTAS Ukmergės rajone, Anykščių vaiko teisių apsaugos tarnyba

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-346-934/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00715-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 ir priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei dukrai, kas mėnesį mokant po 500,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaikui kas mėnesį skirtas lėšas į ieškovės asmeninę sąskaitą, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškove (1 t., b. l. 1-8). Taip pat priteisti iš atsakovo 184,00 Eur už vienkartines stomatologo paslaugas bei skiepus, 1 000,00 Eur už keturis mėnesius vaiko išlaikymo lėšas tokio dydžio, kuris buvo priteistas 2017-09-06 teismo sprendimu, t. y. po 250,00 Eur kas mėnesį.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukrai yra keturiolika metų, per paskutinius trejus metus ypatingai pabrango pragyvenimas, padidėjo vaiko poreikiai. Nepilnametei reikalingi drabužiai, maistas, mokymosi reikmenys, būreliai, laisvalaikio išlaidos. Vaikas serga psoriaze, reikalingos gydytojų konsultacijos bei įvairūs vitaminai, tepalai, specialus maistas. Nepilnamečiam šalių vaikui buvo reikalingos odontologo paslaugos, tiesinami dantys. Mergaitė labai gerai mokosi, lanko karatė koykushin klubą ir muzikos mokyklą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad mergaitės išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 812,00 Eur suma. Kadangi vaikas didesnę dalį būna su ieškove, atsakovas, ieškovės nuomone, turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo didesne dalimi ir mokėti po 500,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką dukters nelanko, nesidomi jos mokslais, auklėjimu ir sveikata. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame būste, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Jos pajamas sudaro darbo užmokestis (apie 1 016,00 Eur kas mėnesį). Iš šių pajamų 400,00 Eur yra atskaitomi skoloms dengti. Atsakovas yra įgijęs nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, dirba bei gauna pajamas iš žemės nuomos. Jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės. Kadangi atsakovas vaiko nelankė 120 dienų, kas sudaro keturis mėnesius, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 73-80). Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog po 2017-09-sprendimo iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos arba iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovė yra dirbanti, gauna nuolatines bei didesnes pajamas negu atsakovas, todėl privalo atitinkamai prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, nepilnametės poreikiai nėra pasikeitę, o išlaikymas atsižvelgiant į infliaciją antstolės yra indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas šiuo metu moka kasmėnesinį 272,00 Eur išlaikymą. Pagal atsakovo atsiliepime pateiktus paskaičiavimus, dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 442,00 Eur, todėl priteisto išlaikymo pakanka jos poreikių patenkinimui. Atsakovas moka priteistą išlaikymą ir papildomai prisideda prie jo, t. y. yra nupirkęs dukrai du mobiliuosius telefonus, telefono laikiklį, atminties kortelę, dėklą mobiliajam telefonui, elektrinį paspirtuką, duoda kišenpinigių susitikimų metu, perveda po 30,00 Eur švenčių proga. Atsakovas nesutinka mokėti ieškovei 184,00 Eur už odontologo paslaugas ir skiepus, kadangi šios išlaidos yra įtrauktos į kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą, kuris buvo priteistas 2017-09-06 teismo sprendimu. Atsakovas yra vežęs dukrą pas odontologą į Panevėžio miesto odontologijos polikliniką. Atsakovas dirba, jo mėnesines pajamas atskaičius mokesčius sudaro 615,60 Eur ir beveik pusę jo sumoka dukters išlaikymui. Atsakovas yra paveldėjęs ½ dalį žemės sklypo. Žemės sklypas yra nuomojamas, per metus už nuomą gauna 790,00 Eur, tačiau nuo šios sumos yra atskaitomi mokesčiai. Taipogi yra paveldėjęs žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, yra įgijęs automobilį VW Touran. Atsakovo turimas turtas yra paveldėtas po motinos mirties ir buvo vertinamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, priimant 2017-09-06 sprendimą dėl išlaikymo dukrai padidinimo.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra pakankamas, kad būtų patenkinti būtiniausi nepilnametės poreikiai (2 t., b. l. 132-134). Ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovui dėl priteisto išlaikymo padidinimo nepažeidžia geriausių nepilnametės teisių ir jos teisėtų interesų. Skyrius, ištyręs šeimos aplinkos sąlygas, nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna 600,00 Eur dydžio darbo užmokestį, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena dviejų kambarių nuomojamame name, kuriame nėra vandentiekio, namuose tvarkinga ir švaru, yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 600,00 Eur darbo užmokestį, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena nuosavame name, kuriame yra trys kambariai, nėra vandentiekio, apkūrenama malkomis, yra sudarytos sąlygos svečiuotis nepilnametei dukrai. Nepilnametė skyriaus atstovams nurodė, kad mokosi aštuntoje klasėje, lanko karatė būrelį ir muzikos mokyklą. Su atsakovu bendrauja, daugiausiai ryšio priemonėmis, vyksta pasisvečiuoti į Ukmergę. Ieškovė deda visas pastangas, kad vaikui nieko netrūktų.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-10-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 31,98 Eur išlaidas už erkinio encefalito skiepus ieškovės naudai, taip pat priteisė iš ieškovės 545,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai, priteisė iš ieškovės 14,52 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė (3 t., b. l. 47-57). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

8.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 priėmimo iki nagrinėjamos bylos inicijavimo (2020-06-22) atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o ieškovės pagerėjo;

8.2. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės nurodytų išlaidų dukters poreikiams tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatos būklę, užimtumą, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių detalizaciją, įvertinęs ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad nepilnametės poreikiai nuo 2017-09-06 priimto sprendimo iš esmės nepasikeitė.

8.3. Ieškovė neįrodė, jog per trejus metus iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnametės poreikiai jos laisvalaikiui ar papildomiems užsiėmimams. Nors ieškovė nurodė, kad dukters poreikių patenkinimui išleidžia kas mėnesį apie 812,00 Eur, tačiau teismas sprendžia, jog tokio dydžio išlaidos yra nepagrįstos ir neprotingai didelės;

8.4. Nepilnametė 2019 metais turėjo danties kanalų problemų, jai teiktos endodontinio gydymo procedūros. Vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos, tačiau dėl tokių paslaugų gyventojai, turintys vaikų, turi kreiptis į įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa (TLK). Byloje informacijos apie tai, jog ieškovė prieš kreipdamasi mokamų paslaugų domėjosi apie įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa dėl dukrai reikalingų paslaugų teikimo, nėra. Teismas sutinka, kad šalių dukrai buvo reikalingos danties kanalų gydymas, tačiau kartu pažymi, jog dėl odontologo paslaugų ieškovė su atsakovu nesitarė ir neaptarė galimų išlaidų pasidalijimo, odontologijos paslaugų teikėją pasiriko vienasmeniškai už jai priimtiną kainą. Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendime išlaidos stomatologui, nepaisant to, kad yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, buvo įtrauktos į išlaikymo sumą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovas turi pareigą padengti dalį išlaidų už K. M. atliktą endodotinio gydymo procedūrą, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaidų priteisimo už vienkartines stomatologo paslaugas netenkintinas;

8.5. Skiepai nuo erkinio encefalito nėra įtraukti į Lietuvos vaikų profilaktinį skiepijimų kalendorių ir yra mokami. Atsižvelgiant į tai, kad susirgus erkiniu encefalitu joks specifinis gydymas nėra taikomas, o skiepai nuo šios ligos nėra kompensuojami iš valstybės biudžeto lėšų, ieškovė, vedama geriausių vaiko interesų, ją skiepijo ir patyrė dėl to išlaidų bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės turėtas 63,95 Eur išlaidas nepilnametės dukters skiepams nuo erkinio encefalito ir priteisia iš atsakovo puse šių išlaidų, t. y. 31,98 Eur, ieškovės naudai;

8.6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, dėjo pastangas bendrauti su vaiku, kartu leido laisvalaikį, susitikimų metu duodavo dukrai kišenpinigių ar nupirkdavo dovanų, iki šiol bendrauja telefonu, pasiima pas save į Ukmergę pagal galimybes ir vaiko norus. Ieškovė neįrodė, jog dėl galimai netinkamai vykdomos bendravimo tvarkos ji turi teisę į 1 000,00 Eur kompensaciją už nebendrautas dienas ir vaiko atostogas, nepateikė motyvuotų argumentų ar rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų egzistavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimą (3 t., b. l. 59-63). Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;

9.2. Nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad per tris metus nepasikeitė nepilnametės dukters poreikiai, kadangi kitokias išlaidas rodo visa civilinėje byloje surinkta medžiaga (padidėjo išlaidos maistui valgykloje, padidėjo muzikos meno mokyklos įmoka, pabrango karatė būrelis, dukra dalyvauja daugiau varžybų, padidėjus vaiko ūgiui ir avalynės dydžiui, pabrango drabužiai ir batai ir kt.), tačiau teismas į ieškovės pateiktus įrodymus nesigilino ir pateiktos medžiagos nevertino. Ieškovė negali apriboti vaiko poreikių, ypač kai vaikas tai daro savo noru;

9.3. Nesutiktina su teismo išvadomis dėl išlaidų už vienkartines stomatologo paslaugas ir skiepus priteisimo. Vaikui danties gydymas buvo pasirinktas mokamas, nes Anykščių poliklinikoje neturėjo galimybės gydyti danties kanalų, todėl kad neturi tinkamos techninės įrangos. Gydymas Vilniuje buvo finansiškai nenaudingas, todėl buvo priimtas sprendimas gydytis privačiai Anykščių mieste. Teismas nevertino ieškovės pateiktų dokumentų iš privačios klinikos UAB „Ametista“, kaip tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų;

9.4. Nesutiktina su teismo išvadomis dėl vaiko išlaikymo lėšų priteisimo, kadangi teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad dėl vaiko nelankymo buvo kreiptasi į antstolę, taip pat vaiko telefono išrašų, kurie patvirtina, kad atsakovas vaiko nepasiimdavo ir su juo nebendraudavo, t.y. teismas nevertino, kad atsakovas nevykdo savo pareigos bendrauti su vaiku. Teismas rėmėsi atsakovo sukurtomis versijomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais;

9.5. Padarydamas nepagrįstas išvadas dėl išlaikymo priteisimo, dėl stomatologijos išlaidų bei kitų ieškovės ieškinyje keltų klausimų, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 69-74).

4. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai pritaikius išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes bei tinkamai įvertinus atsakovo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, nepilnametės dukters poreikius, jų galimą pasikeitimą;

11.2. Formalus ieškovės paaiškinimas, kad vaiko poreikiai didėja, turėjo būti pagrįstas objektyviais įrodymais, tačiau nei ieškinyje, nei civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė tokių duomenų nepateikė;

11.3. Utenos rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimu jau buvo padidintas išlaikymas nepilnametei dukrai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vaiko poreikiai yra visiškai nepasikeitę, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo keisti ankstesnio teismo sprendimo bei padidinti išlaikymo dydį;

11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo formaliais ieškovės argumentais bei akcentavo, kad ieškovė neįrodė, jog per trejus metus iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnametės poreikiai jos laisvalaikiui ar papildomiems užsiėmimams;

11.5. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl stomatologo išlaidų nesudaro pagrindo tenkinti šį apeliantės reikalavimą, kadangi išlaidos už stomatologo paslaugas buvo įtrauktos išlaikymo sumą. Dėl odontologo paslaugų ieškovė su atsakovu nesitarė, neaptarė galimai padidėjusių išlaidų ir vienašališkai pasirinko tokių paslaugų teikėją;

11.6. 2017-09-06 sprendimui priteistą išlaikymą atsakovas mokėjo ir moka kiekvieną mėnesį, be to, dar papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo. 2019 metais apeliantė atsakovui darė įvairias kliūtis bendrauti su dukra, šiuo metu nebuvo galimybės bendrauti ir pasiimti pas save dėl karantino. Dukra yra priklausoma nuo motinos, tačiau ji pati išreiškia pageidavimus kaip dažnai ji nori lankytis pas atsakovą namuose ir kaip dažnai su juo bendrauti;

11.7. Apeliantės skunde nėra pateikta jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas neva neteisingai atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės J. M. ieškinys atsakovui T. M. dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliantė pateiktu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad per tris metus nepasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai. Apeliantės vertinimu, padidėjusias išlaidas nepilnametės dukters poreikiams patvirtina visa civilinėje byloje surinkta medžiaga, tačiau pirmosios instancijos teismas į ieškovės pateiktus įrodymus nesigilino ir jų nevertino, nepagrįstai konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė, jog per trejus metus iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnametės poreikiai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

8. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019; 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2018-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020-06-23 ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama padidinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimu priteisto išlaikymo dydį nuo 250,00 Eur iki 500,00 Eur. Prašymą ieškovė iš esmės motyvavo tuo, jog priteistas išlaikymas po 250,00 Eur nepilnamečiui vaikui yra nepakankamas realiems vaiko poreikiams patenkinti (1 t., b. l. 1-8). Taigi, išlaikymo padidinimą ieškovė siejo su išaugusiais vaiko poreikiais. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės nurodytų išlaidų dukters poreikiams tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatos būklę, užimtumą, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių detalizaciją, įvertinęs ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad per trejus metus iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnametės poreikiai. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

12. Nagrinėjamu atveju padidėjusius nepilnametės dukters poreikius ieškovė įrodinėjo pateikdama pažymas ir kvitus iš maitinimosi įstaigų, maisto ir ne maisto prekių parduotuvių, drabužių parduotuvių, taip pat pažymas ir mokėjimo išrašus, patvirtinančius išlaidas už būrelių ir baseino lankymą, kvitus iš vaistinių, išrašus už interneto paslaugas, telefono sąskaitos papildymus, kvitus už kurą, komunalines paslaugas, taip pat kvitus, patvirtinančius kitas išlaidas (pirktas dviratis, mobilus telefonas, už paso pagaminimą) (1 t., b. l. 48-52, 59-63, 67-78, 98-100, 105-157). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per trejų metų laikotarpį nepilnametės dukros poreikiai išaugo ir šių poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 812,00 Eur suma. Detalizuodama išlaidas, nurodė, kad maitinimas mokykloje kainuoja 100,00 Eur/mėn. (25,00 Eur savaitei), maitinimas namuose – 200,00 Eur/mėn., drabužiai, avalynė – 75,00-100,00 Eur/mėn., mokyklos reikmenys – 40,00 Eur/mėn., higienos reikmenys – 12,00 Eur/mėn., muzikos mokykla – 20,00 Eur/mėn., karatė būrelis, varžybos, apranga – 58,00 Eur/mėn., vaistai, vitaminai – 40,00 Eur/mėn., interneto paslaugos – 10,00 Eur/mėn., telekomunikacijos paslaugos – 5,00 Eur/mėn., kuras – 30,00 Eur/mėn., laisvalaikis (teatras, kinas, koncertai, kelionės) – 30,00 Eur/mėn., komunalinės paslaugos – 60,00 Eur/mėn., baseinas – 10,00 Eur/mėn., skalbimo priemonės, šampūnai, patalynė, rankšluosčiai, čiužinys – 50,00 Eur/mėn., kirpyklos paslaugos – 5,00 Eur/mėn., stovykla, dviratis, telefonas, paso pagaminimas ir pan. – 42,00 Eur/mėn (1 t., b. l. 3-5).

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) kreipėsi jau antrą kartą, kadangi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 buvo pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, jį nuo 86,89 Eur padidinant iki 250,00 Eur (1 t., b. l. 9-16). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimu, taip pat su nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškovės ieškiniu dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo ir jo turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnametės dukters poreikių negalėtų patenkinti 2017-09-06 sprendimu priteistas 250,00 Eur (po indeksacijos 272,00 Eur) išlaikymo dydis.

14. Pažymėtina, jog prašydama padidinti išlaikymo dydį pirmą kartą, apeliantė pasikeitusius (padidėjusius) nepilnametės dukters poreikius grindė tuo, kad šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado papildomų išlaidų mokymuisi, maistui ir gebėjimų ugdymui, per 6 metų laikotarpį padidėjo išlaidos drabužiams, atsirado papildomos išlaidos vaiko sveikatai, kadangi dukrai buvo diagnozuota psoriazė galvos odoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, gali atsirasi nekasdienių, papildomų išlaidų, tačiau aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nenurodė, kaip pasikeitė (padidėjo) nepilnametės dukters poreikiai, lyginant su buvusiais 2017 metais. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytos išlaidos pakito nežymiai arba liko iš esmės tokios pačios, kai kurios netgi sumažėjo, lyginant su 2017 metais (drabužiams ir avalynei skirtos išlaidos nuo 50,00 Eur/mėn pakilo iki 75,00 Eur/mėn, higienos reikmėms skirtina suma išliko 12,00 Eur/mėn, taip pat nepakito išlaidos baseino lankymui – 10,00 Eur/mėn, komunalinės išlaidos pakilo nuo 59,00 Eur/mėn iki 60,00 Eur/mėn, nepakito išlaidos vaistams, vitaminams). Be to, neliko išlaidų lavinimosi priemonėms ir žaislams (anksčiau buvo priteista 20,00 Eur/mėn). Šalių nepilnametė dukra toliau lanko bendrojo lavinimo mokyklą, Anykščių karatė sporto klubą „Takas“, Anykščių meno mokyklą. Šalių dukra toliau serga psoriaze (1 t., b. l. 53), apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nuo 2017 metų dukters sveikatos būklė būtų iš esmės pasikeitusi, kadangi pateikti tik duomenys apie tai, jog dukrai buvo nustatyta trumparegystė (1 t., b. l. 57), taip pat, kad atsirado nauji nepilnametės dukters poreikiai, kurių nepatenkina anksčiau priteistas išlaikymo dydis.

15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) tik įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui ar pasikeitus nepilnamečio vaiko interesams (žr., 16-17 punktus). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pateiktą prašymą padidinti išlaikymo dydį iš esmės grindžia ne padidėjusiais nepilnametės dukters poreikiais, o padidėjusiomis išlaidomis esamų poreikių tenkinimui, nurodydama, kad karatė būrelis pabrango nuo 20,00 Eur iki 25,00 Eur, muzikos mokykla – nuo 15,00 Eur iki 20,00 Eur ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog didžiąja dalimi padidėjusios išlaidos yra siejamos su nepilnametės dukters laisvalaikiu, pomėgiais, saviraiška (išlaidos varžyboms, stovyklos), tačiau ne būtinųjų poreikių patenkinimu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2020-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020), tačiau tokios veiklos apimtys turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. turėdami finansinių galimybių, tėvai gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes užsiėmimų/būrelių lankymo išlaidas, o tokių galimybių neturint turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai/būreliai. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovės nurodomų nepilnametės dukters stovyklų. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, jog šalių nepilnametė dukra, nepadidinus teikiamo 250,00 Eur išlaikymo dydžio, apskritai neturi realios galimybės užsiimti saviraiškos pomėgiais ir lavinti gabumus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė, jog per trejus metus iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnametės poreikiai jos laisvalaikiui ar papildomiems užsiėmimams.

16. Kaip jau buvo minėta (žr., 17 punktą), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 812,00 Eur suma, t. y. po 406,00 Eur iš kiekvieno tėvo (1 t., b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais apie šalių turtinę padėtį, ginčo sprendime nustatė, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį gauna apie 974,56 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius (apie 1 537,01 Eur neatskaičius mokesčių). Atlikus išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus, gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 603,71 Eur per mėnesį. Tuo tarpu 2017 metais, atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio, ieškovė gaudavo apie 115,00 Eur darbo užmokesčio. Atsakovo darbo užmokestis po karantino yra sumažėjęs, jis gauna apie 616,00 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį (apie 904,00 Eur neatskaičius mokesčių). Iš minėtos sumos yra atskaitomas 272,00 Eur išlaikymas dukrai, todėl atsakovui lieka apie 344,000 Eur maistui ir kitoms išlaidoms. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, sandėlis, garažas ir kiti statiniai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos jis paveldėjo 2017 metais ir kurie buvo vertinti priimant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą. Iš nuomos atsakovas gauna apie 600,00 Eur per metus. Atsižvelgęs į minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o ieškovės pagerėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, kadangi juos pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

18. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytus duomenis, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo metu apie trečdalį gaunamų pajamų atsakovas skiria nepilnametės dukters išlaikymui. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus iš atsakovo dukters išlaikymui 500 Eur/mėn sumą, atsakovas praktiškai visas savo gaunamas pajamas turėtų skirti dukters išlaikymui, todėl ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis nebūtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Byloje nesant ginčo dėl to, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji turi prisiimti didesnę išlaidų, susijusių su dukters išlaikymu, dalį. Be to, išvadą byloje pateikęs Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nors ir konstatavo, kad apeliantės pareikštas reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo nepažeidžia šalių nepilnametės dukters teisių ir teisėtų interesų, tačiau padarė išvadą, jog iš atsakovo šiuo metu priteisto išlaikymo dydis yra pakankamas, kad būtų patenkinti būtiniausi nepilnametės poreikiai (2 t., b. l. 134).

19. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už vienkartines stomatologo paslaugas. Apeliantės teigimu, Anykščių poliklinikoje dėl tinkamos įrangos nebuvimo nebuvo galimybės gydyti nepilnametės danties kanalų, todėl buvo pasirinkta privati klinika ir mokamas gydymas, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų duomenų iš privačios klinikos UAB „Ametista“, kaip pagrindžiančių tokių išlaidų susidarymą.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų iš privačios odontologijos klinikos UAB „Ametista“, kadangi ginčo sprendime teismas akcentavo, jog laikotarpiu nuo 2019-03-16 iki 2019-06-10 šalių dukra lankėsi UAB „Ametistas“ odontologijos klinikoje dėl gydymo procedūrų, taip pat pasisakė dėl ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų. Apeliantei akcentuotina, jog jos prašymas dėl vienkartinių stomatologo paslaugų atlyginimo buvo netenkintas ne todėl, kad tokio gydymo ji nepagrindė, o todėl, kad nepateikė duomenų apie tai, jog prieš kreipdamasi mokamų paslaugų, kreipėsi ar domėjosi įstaigomis, kurios yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa ir kuriose nepilnametės dukters dantų gydymas būtų nemokamas. Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teisme ir ieškinyje nurodytus teiginius, kad Anykščių poliklinikoje neturėjo galimybės gydyti danties kanalų, nes ši įstaiga neturi tinkamos techninės įrangos, todėl buvo gautas siuntimas į Vilnių, pateikė 2020-01-22 VšĮ Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimą (3 t., b. l. 22), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl dukters gydymo ieškovė kreipėsi į kitas gydymo įstaigas, kuriose dukrai būtų suteiktas nemokamas gydymas (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad nepilnametės dantų gydymas Vilniuje buvo finansiškai nenaudingas, tačiau nepateikė duomenų, kad iš tikro kreipėsi į kurią nors Vilniuje esančią sveikatos priežiūros įstaigą dėl šių paslaugų suteikimo, taip pat duomenų, kiek toks gydymas būtų kainavęs, lyginant su gydymu privačioje klinikoje, todėl teismas neturi galimybės įvertinti skunde nurodytų teiginių pagrįstumo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl mokamų odontologo paslaugų ir šių išlaidų pasidalijimo ieškovė būtų tarusis su atsakovu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė vienašališkai pasirinko odontologijos paslaugų teikėją už jai priimtiną kainą.

21. Susipažinusi su byloje esančiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 (1 t., b. l. 9-16), teisėjų kolegija sutinka su ginčo sprendime pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis, jog išlaidos stomatologui buvo įtrauktos į išlaikymo sumą, sprendime nurodant, jog kiekvieną mėnesį stomatologo išlaidoms yra skiriama 10,00 Eur, kas per metus sudarytų 120,00 Eur sumą. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nuo 2017-09-06 sprendimo priėmimo ji tik vieną kartą kreipėsi dėl mokamų odontologo paslaugų nepilnametei dukrai suteikimo, todėl išlaidos mokamam gydymui galėjo būti padengtos iš ieškovo teikiamo išlaikymo, kadangi buvo įtrauktos į išlaikymo sumą.

22. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų apie tai, jog dėl vaiko nelankymo buvo kreiptasi į antstolę, taip pat išrašų iš nepilnametės telefono, kurie patvirtina, jog atsakovas nevykdė savo pareigos bendrauti su vaiku, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 000,00 Eur vaiko išlaikymo lėšų už keturis mėnesius priteisimo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020; 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

24. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

25. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur vaiko išlaikymo lėšas, nurodydama, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2020 m. sausio 14 d. šalių dukros nelankė, jos nepasiėmė, kaip tai nustatyta teismo patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje, taip pat nedalyvavo vaiko auklėjime, ugdyme, švietime, nesilankė tėvų susirinkimuose, nepirko daiktų ar maisto. Ieškovės vertinimu, atsakovas su šalių nepilnamete dukra nebendravo apie 120 dienų, t. y. keturis mėnesius, todėl už šiuos nebendravimo mėnesius iš jo turėtų būti priteistas 1 000,00 Eur dydžio išlaikymas (4 mėnesiai x 250,00 Eur/mėn išlaikymo dydis). Pirmosios instancijos teismas tokį apeliantės reikalavimą atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė, jog dėl galimai netinkamai vykdomos bendravimo tvarkos ji turi teisę į 1 000,00 Eur kompensaciją už nebendrautas dienas ir vaiko atostogas, nepateikė motyvuotų argumentų ar rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų egzistavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2017-09-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (1 t., b. l. 9-16). Ieškovė į bylą pateikė 2020-01-14 surašytą pareiškimą antstolei dėl 2017-09-06 teismo sprendimo nevykdymo, kuriame pažymėjo, kad atsakovas nesilaiko bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos (1 t., b. l. 40-42), tačiau teismui nėra pateikti duomenys apie tai, kad ieškovei pasikreipus į antstolę, antstolė nustatė, kad atsakovas iš tiesų nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, t. y. apeliantė nepateikė antstolės surašyto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto, kuriame būtų konstatuotas nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas, kaip tai numatyta CPK 771 straipsnyje. Teisėjų kolegija nurodo apeliantei, kad vien kreipimąsis į antstolį dėl neva netinkamai vykdomos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nesant antstolės surašyto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto, neįrodo, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nenustatyta, kad antstolė būtų perdavusi CPK 771 straipsnyje nurodytą aktą antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, prašydama skirti baudą atsakovui už teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nesilaikymą.

28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas deda pastangas bendrauti su nepilnamete dukra, kartu su ja leidžia laisvalaikį, bendrauja telefonu, pasiima į savo namus (2 t., b. l. 101-121, 3 t., b. l. 25-27, 29-31). 2020-09-09 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad šalių dukra su Ukmergėje gyvenančiu tėčiu paskutinį kartą matėsi 2020 metų liepos pradžioje, kai porą dienų svečiavosi pas tėtį. Taip pat šalių dukra nurodė, kad įprastai su atsakovu bendrauja ryšio priemonėmis (2 t., b. l. 136-137). Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagal galimybės nevykdo 2017-09-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tuo labiau priteisti ieškovės prašomas 1 000,00 Eur vaiko išlaikymo lėšas už nebendravimą su nepilnamete dukra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šių lėšų priteisimo.

29. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų dėl teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išlaidų už stomatologijos paslaugas priteisimo ir dėl 1 000,00 Eur vaiko išlaikymo lėšų priteisimo, nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi jas teismas paskirstė atsižvelgęs į aukščiau nurodytoje teisės normoje nustatytą taisyklę, t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

30. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės pareikštą ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

34. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas nurodė, kad jis patyrė 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš ieškovės, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus (3 t., b. l. 75-77). Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus