Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. M., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi teismo posėdžio metu, prašo: 1) pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai K. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., padidinant jį nuo 86,89 Eur iki 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 2) įpareigoti atsakovą T. M. bendrauti su dukra bei pakeisti 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 nustatytą bendravimo tvarką, išdėstant, kad T. M. bendraus su dukra K. M. tokia tvarka:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Prašant pakeisti išlaikymo dydį svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Nagrinėjamu atveju, nuo nepilnametei dukrai šalių susitarimu nustatyto išlaikymo dydžio praėjo beveik 6 metai. Išlaikymas buvo nustatytas nutraukiant santuoką 2011 m. lapkričio mėn. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo 2017 m. birželio 13 d. Pirmiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad per beveik 6 metus, nuo 2011 m. lapkričio mėn. nustatyto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, pablogėjo ieškovės materialinės padėtis, kadangi iš teismui pateiktų pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovės pajamos, išskaičius įsiskolinimus pagal vykdomuosius dokumentus, 2012 m. buvo apie 193 Eur (666 Lt), 2013 m. – apie 192 Eur (662 Lt), 2014 m. – apie 234 Eur (807 Lt), 2015 m. – apie 234 Eur, 2016 m. – apie 285 Eur, 2017 m. – apie 115 Eur (b. l. 61-62. I tomas). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai kas mėnesį išmokamas apie 260 Eur dydžio darbo užmokestis, nurodė, kad naujų skolų po 2011 m. lapkričio 21 d. teismo sprendimo neturi. Tuo tarpu, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, sandėlis, garažas ir kiti statiniai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) taip pat ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 1-4, II tomas), kas leidžia daryti išvadą, kad iš esmės pagerėjo atsakovo finansinė padėtis. Be to, atsakovo darbo užmokestis yra apie 952,41 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 114, I tomas). Manytina, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė negu ieškovės, dėl ko jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Kaip minėta aukščiau, atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lakpkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo nepilnametei K. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194 str. straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyrą, ši suma, teismo vertinimu, užtikrins minimalius būtinus vaiko poreikius, nepažeis atsakovo interesų bei proporcingumo principo (CPK 178, 185 straipsniai). Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atitinkamai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikinas išlaikymas nepilnametei, taikytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi.

Pažymėtina, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Ieškovės reikalavimai priteisti būsimas vaiko gydymo išlaidas: vienkartinę išmoką už papildomas išlaidas už danties gydymą ir vežimą – 100 Eur, būsimas gydymo išlaidas Vilniuje gydant III lygyje ligą pas dermatologus, alergologus – 250 Eur, taip pat būsimas išlaidas fortepijono pirkimui – 150 Eur, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu teismas priteisia išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, tačiau nėra pagrindo priteisti tikėtinas, būsimas išlaidas ateityje, nesant šiuo metu tokių išlaidų pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tuo labiau, kad išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo ir vėliau, jį sumažinant ar padidinant (CK 3.201 straipsnis). Todėl minėti ieškovės reikalavimai priteisti būsimas vaiko gydymo išlaidas, taip pat reikalavimas priteisti patirtas komunijos išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis reglamentuoja išlaikymo naudojimą. 1 dalis - Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. 2 dalis - Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad atsakovas gali prašyti ieškovės, kad ši pagrįstų atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui panaudojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje, 3.165 straip­s­nio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi pareigą tinkamai rū­pintis savo vaikais, juos auklė­ti ir globoti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, rūpintis jų sveikata, užtikrinti vaikams saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina ne tik tėvo ar motinos, negyvenančios kartu su vaiku, teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pažymėtina, kad sąmoningai nesilaikant tėvų valdžios vaikams teisių ir pareigų, vaiko tėvui, gyvenančiam skyrium nuo vaikų ir nesiekiančiam įgyvendinti savo teisės jų tinkamai auklėti, prižiūrėti, domėtis jų sveikata ir socialine aplinka, atitinkamai gali atsirasti teisinės pasekmės – ribojama tėvų valdžia (CK 3.180 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių – T. M. ir J. M. taikos sutartis, kuria šalys nustatė atskirai gyvenančio tėvo T. M. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. M. (b. l. 8-9, I tomas). Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą bendrauti su dukra K. M. ir pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, motyvuodama tuo, kad atsakovas nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė, su dukra nebendravo. Atsakovas teismo posėdžio metu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sutiko, nurodė, kad su vaiku bendrauti nori ir naujos bendravimo tvarkos laikysis, tačiau nesutiko dėl reikalavimo pateikti ieškovei duomenis iš darbovietės apie atostogas bei įrodymus, tuo atveju, jeigu jis pagal grafiką negalėtų bendrauti su dukra. Remiantis išdėstytu, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, reikalavimas įpareigoti atsakovą bendrauti su dukra, nėra pagrįstas, todėl atmestinas. Teismas mano, kad tikslinga pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete K. M. tvarką, nustatant kad T. M. bendraus su dukra K. M. tokia tvarka: 1) I-ą ir III-ą mėnesio savaitgaliais, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., prieš dvi dienas susitariant, ar vaiką paims ir jį parveš atgal į jo gyvenamąją vietą tėvas, ar vaiką tėvui nuveš ir jį paims motina; 2) nelyginiais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų pirmąją dieną, t. y. gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 31 d., tėvo gimimo dieną, tėvo dieną, vaiko gimimo dieną, nuo 10 val. iki 17 val. pasiimant dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant, apie būsimą bendravimą pranešant vaiko motinai J. M. iki vakaro 20 val.; 3) dukra K. M. motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu T. M., darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, bendrauja su motina J. M.; 4) dukros kasmetinių mokyklinių atostogų (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) metu, tėvas T. M. su dukra K. M. praleidžia ne ilgiau nei 2 savaites atostogų kiekvienais metais, prieš bet kokias atostogas pranešant motinai J. M. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę prieš dvi savaites, prieš dvi dienas susitariant, ar vaiką paims ir jį parveš atgal į motinos gyvenamąją vietą tėvas, ar vaiką tėvui nuveš ir jį paims motina. Susitarus, kad tėvas pasiima dukrą, jis K. M. paima pirmąją atostogų dieną 11.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu; 5) tėvas dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame švietime, papročių perdavime; 6) motina nedelsiant informuoja tėvą apie vaiko ligą, o tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydytojo įstaigoje; 7) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 8) atsakovas T. M., negalėdamas bendrauti dėl objektyvių priežasčių (pvz. liga, komandiruotė ar kita) su dukra aukščiau nurodytu grafiku, ne vėliau nei prieš 3 dienas iki numatyto susitikimo su dukra, telefonu informuoja ieškovę J. M..

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

Ieškovė ieškinyje prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas gaunant pažymas iš institucijų, kurias sudaro 18,40 Eur. Iš byloje pateikto AB SEB bankas mokėjimo nurodymo, UAB „Perlo paslaugos“, AB „Lietuvos paštas“, VĮ „Regitra“ mokėjimų kvitų matyti, kad šios išlaidos sudaro 18,04 Eur (b. l. 64-66, I tomas). Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 9,02 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 108,71 Eur žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus (58,71 Eur už išlaikymo dydžio pakeitimą, kuris apskaičiuotinas pagal skirtumą tarp anksčiau nustatyto ir priteisto išlaikymo sumą per vienerius metus, t. y. 163,11 Eur x 12 x 3 proc., bei 50 Eur už reikalavimą pakeisti bendravimo tvarką).

Teismas patyrė 7,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas. Atsižvelgiant į tai, proporcingai atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina 3,75 Eur pašto išlaidų, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 3,75 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukros, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 13 d., iki K. M. pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 nustatytą bendravimo su nepilnamete K. M. tvarką, nustatant kad T. M. bendraus su dukra K. M. tokia tvarka:

I-ą ir III-ą mėnesio savaitgaliais, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., prieš dvi dienas susitariant, ar vaiką paims ir jį parveš į motinos gyvenamąją vietą tėvas, ar vaiką tėvui nuveš ir jį paims motina. Nelyginiais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų pirmąją dieną, t. y. gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 31 d., tėvo gimimo dieną, tėvo dieną, vaiko gimimo dieną, nuo 10 val. iki 17 val., pasiimant dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant, apie būsimą bendravimą pranešant vaiko motinai J. M. iki vakaro 20 val.Dukra K. M. motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu T. M., darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, bendrauja su motina J. M..Dukros kasmetinių mokyklinių atostogų (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) metu, tėvas T. M. su dukra K. M. praleidžia ne ilgiau nei 2 savaites atostogų kiekvienais metais, prieš bet kokias atostogas pranešant motinai J. M. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę prieš dvi savaites, prieš dvi dienas susitariant, ar vaiką paims ir jį parveš atgal į jo gyvenamąją vietą tėvas, ar vaiką tėvui nuveš ir jį paims motina. Susitarus, kad tėvas pasiima dukrą, jis dukrą K. M. paima pirmąją atostogų dieną 11.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu.T. T. Mackela dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame švietime, papročių perdavime.Motina J. M. nedelsiant informuoja tėvą T. M. apie vaiko ligą, o tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydytojo įstaigoje.Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.T. T. Mackela, negalėdamas bendrauti su dukra aukščiau nurodytu grafiku dėl objektyvių priežasčių (pvz. liga, komandiruotė ar kita), ne vėliau nei prieš 3 dienas iki numatyto susitikimo su dukra, telefonu informuoja motiną J. M..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,75 Eur (trijų eurų 75 centų) pašto išlaidas valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,71 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 71 cento) žyminį mokestį, 3,75 Eur (trijų eurų 75 centų) pašto išlaidas valstybės naudai.

Informuoti šalis, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.