Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2020 m. spalio 19 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 ir priteisti iš atsakovo vaiko tėvo T. M. išlaikymą jo nepilnametei dukrai K. M., kas mėnesį mokant po 500 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaikui kas mėnesį skirtas lėšas į ieškovės asmeninę sąskaitą, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškove. Taip pat priteisti iš atsakovo 184 Eur už vienkartines stomatologo paslaugas bei skiepus, 1000 Eur už keturis mėnesius vaiko išlaikymo lėšas tokio dydžio, kuris buvo priteistas 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu, t.y. po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovė nurodo, kad dukrai yra keturiolika metų, per paskutinius trejus metus ypatingai pabrango pragyvenimas, padidėjo vaiko poreikiai. Nepilnametei K. M. reikalingi drabužiai, maistas, mokymosi reikmenys, būreliai, laisvalaikio išlaidos. Vaikas serga psoriaze, reikalingos gydytojų konsultacijos bei įvairūs vitaminai, tepalai, specialus maistas. Nepilnamečiam šalių vaikui buvo reikalingos odontologo paslaugos, tiesinami dantys. Mergaitė labai gerai mokosi, lanko karatė koykushin klubą ir muzikos mokyklą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad mergaitės išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 812 Eur suma. Kadangi vaikas didesnę dalį būna su ieškove, atsakovas, ieškovės nuomone, turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo didesne dalimi ir mokėti po 500 Eur kas mėnesį. Atsakovas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką dukters nelanko, nesidomi jos mokslais, auklėjimu ir sveikata. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame būste, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Jos pajamas sudaro darbo užmokestis (apie 1016 Eur kas mėnesį). Iš šių pajamų 400 Eur yra atskaitomi skoloms dengti. Atsakovas yra įgijęs nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, dirba bei gauna pajamas iš žemės nuomos. Jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės. Kadangi atsakovas vaiko nelankė 120 dienų, kas sudaro keturis mėnesius, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, kadangi padidėjo vaiko poreikiai ir pasikeitė minimalus mėnesinis atlyginimas. Nepilnametė dukra paaugo, reikalingi nauji drabužiai, avalynė, didesnis maisto kiekis. Mergaitė kelis kartus per dieną valgo valgykloje, kadangi lanko karatė būrelį ir muzikos mokyklą. Ieškovė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl išaugusių vaiko poreikių ir išlaidų dydžio šiems poreikiams patenkinti. K. M. serga žvyneline, mažakraujyste, nustatyta striuma. Dantų gydymui teko kreiptis į privačią kliniką, kadangi poliklinikoje neturėjo reikiamos įrangos vaiko danties gydymui. Ieškovė ieškojo pigiausios vietos atlikti šias procedūras. Ieškovės teigimu, atsakovas vengia bendrauti su dukra metus laiko, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur už nebendrautas dienas, vaiko atostogas. Paspirtuką padovanojo po ieškinio pateikimo, jį turėjo visus metus prieš padovanodamas jį dukrai. Ieškovė teismo posėdyje patikslino, jog nuo 2017 m. teismo sprendimo išaugo šie vaiko poreikiai ir padidėjo išlaidos per mėnesį: maistui namie – 200 Eur, maistui mokykloje - 100 Eur, darbužiai – 100 Eur, reikmenys, pratybos – 40 Eur, muzikos mokyklos lankymas – 20 Eur, karatė būrelio lankymas, apranga, varžybos – 58 Eur, internetas – 10 Eur, komunalinės paslaugos – 60 Eur, skalbimo priemonės, patalynė – 50 Eur; išlaidos, kurios liko nepakitusios: higienos reikmenys – 12 Eur, laisvalaikis, atostogos – 80 Eur, baseinas – 10 Eur, kuras – 30 Eur, išlaidos, kurios sumažėjo – vaistai, lankymasis pas gydytojus – 40 Eur, telefonas – 5 Eur. Ieškovė nurodė, kad atskaičius mokesčius ir antstolių išieškomas skolas, gauna apie 600 Eur darbo užmokestį į rankas. Dukrai skiria tiek, kiek reikia, tačiau įvardinti sumos negalėjo. Uniformą į metus perka vieną kartą, batų – 3-4 poras, pratyboms, sąsiuviniams, mokyklos reikmenims reikia 500 Eur per metus. Vaiko išlaikymas padidėjo dvigubai.

Atsakovas T. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog po 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos arba iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovė yra dirbanti, gauna nuolatines bei didesnes pajamas negu atsakovas, todėl taipogi privalo atitinkamai prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, nepilnametės K. M. poreikiai nėra pasikeitę, o išlaikymas atsižvelgiant į infliaciją antstolės N. J. yra indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas šiuo metu moka kasmėnesinį 272 Eur išlaikymą. Pagal atsakovo atsiliepime pateiktus paskaičiavimus, dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 442 Eur, todėl priteisto išlaikymo pakanka jos poreikių patenkinimui. Atsakovas moka priteistą išlaikymą ir papildomai prisideda prie jo, t.y. yra nupirkęs dukrai du mobiliuosius telefonus, telefono laikiklį, atminties kortelę, dėklą mobiliajam telefonui, elektrinį paspirtuką, duoda kišenpinigių susitikimų metu, perveda po 30 Eur švenčių proga. Atsakovas nesutinka mokėti ieškovei 184 Eur už odontologo paslaugas ir skiepus, kadangi šios išlaidos yra įtrauktos į kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą, kuris buvo priteistas 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu. Atsakovas taipogi yra vežęs dukrą pas odontologą į Panevėžio miesto odontologijos polikliniką. Atsakovas dirba, jo mėnesines pajamas atskaičius mokesčius sudaro 615,60 Eur ir beveik puse jo sumoka dukters išlaikymui. Atsakovas yra paveldėjęs ½ dalį žemės sklypo. Žemės sklypas yra nuomojamas, per metus už nuomą gauna 790 Eur, tačiau nuo šios sumos yra atskaitomi mokesčiai. Taipogi yra paveldėjęs žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, yra įgijęs automobilį VW Touran. Atsakovo turimas turtas yra paveldėtas po motinos mirties ir buvo vertinamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, priimant 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą dėl išlaikymo dukrai padidinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad dienai vaikui turėtų užtekti 2 Eur pietums pavalgyti, visai dienai – 5 Eur. Drabužiai vaikui yra perkami ne nauji, o dėvėti. Ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra. Atsakovas gauna apie 600 Eur darbo užmokestį, kuris po karantino yra sumažėjęs. Išlaikymą dukrai mokėjo visą laiką, siųsdavo po 20-30 Eur gimtadienio proga, duodavo po 10 Eur kišenpinigių. Už žemės nuomą gauna apie 600 Eur per metus. Už internetą moka 10 Eur/mėn., malkas – 300 Eur, elektra – 20 Eur/mėn., komunalines atliekas – 70 Eur/metus. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad yra sveikas, neįgalumo neturi. Atsakovas sutinka, kad dukra paaugo, tačiau nesutinka, kad vaikui reikia išlaikyti 800 Eur. Išlaikymą kas mėnesį moka po 272 Eur, per mėnesį atsakovui lieka 300 Eur. Atsakovas yra baigęs devynias klases, turi suvirintojo specialybę. Papildomai nedirba. Dirba po 12 val., dviem pamainomis. Per karantiną darbų visai nebuvo, įmonėje yra atleidžiami darbuotojai. Atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų, kai vaikas gyveno su juo visą mėnesį, ją išlaikė ir dar mokėjo išlaikymą ieškovei. Paskutiniu metu atsakovo bendravimas su vaiku pasikeitė, vaikas sako, kad su atsakovu nėra ką veikti. Atsakovas neturi lėšų vaiko vežti pramogauti. Išlaikymo įsiskolinimas atsirado dėl indeksacijos, jį dengia po 10 Eur kas mėnesį.

Atsakovo atstovas advokatas V. K. teismo posėdyje nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu išlaikymas nepilnamečiui vaikui jau buvo pakeistas ir padidintas iki 250 Eur, t.y. buvo priteistas ženkliai didesnis išlaikymo dydis negu tuo metu buvęs orientacinis 380 Eur minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA). Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovo turtinė padėtis buvo geresnė negu ieškovės. Nuo 2017 metų išlaikymo dydis buvo indeksuotas ir padidėjo iki 272 Eur, kai tuo tarpu MMA atskaičius mokesčius į rankas šiuo metu yra 430 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikia didesnį išlaikymą negu pusė MMA. Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, per laikotarpį nuo 2017 metų iki 2020 m. vasario 1 d. po indeksacijos išlaikymo dydis padidėjo 8,8 proc., būtent tiek, kiek pasikeitė kainų pokytis Lietuvos Respublikoje. Nepaisant to, kad ieškovė nurodo, jog vaiko poreikiai padidėjo dvigubai, tačiau kažkokių padidėjusių specialių poreikių nėra, naujų ligų neatsirado, ir ankščiau buvo lankomi tie patys būreliai. Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad 300 Eur maitinimui per mėnesį, 900 Eur drabužiams, avalynei, 500 Eur mokyklos reikmenims, pratyboms per metus yra akivaizdžiai per didelis. Ieškovė savo ieškinį grindžia ženkliu MMA kilimu, tačiau 607 Eur MMA padidėjo dėl mokesčių reformos. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes gauna trečdaliu didesnį darbo užmokestį negu atsakovas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad jeigu asmuo savo veiksmais pats susikūrė nepalankią situaciją arba išlaidos yra neprotingos, nesusijusios su šeimos ar vaiko poreikių patenkinimu, tos išlaidos negali būti pateisinamos ir jos negali būti išminusuojamos, vertinant šalies turtinę padėtį. Atsakovo automobilis nėra vertingas, nėra naujas. Atsakovas paveldėjo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, kuris yra prastos būklės, reikalauja išlaidų remontui. Ieškovės pajamos yra stabilios, kadangi dirba biudžetinėje įstaigoje. Tuo tarpu atsakovo pajamos dėl ekstremalios situacijos ir karantino yra nestabilios, jos yra ketvirtadaliu sumažėjusios nuo metų pradžios. Atsakovas turi ribotas galimybes susirasti papildomą darbą, yra įgijęs tik vieną specialybę, nedarbas Ukmergėje sudaro didžiausią 18,7 – 18,9 procentinę dalį Lietuvoje. Atsakovas, gaudamas 615 Eur, sąžiningai teikia išlaikymą dukrai, mokėdamas po 272 Eur. Tokia pačia suma prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė. Abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, kuris sudaro virš penkių šimtų eurų, yra ženkliai didesnis negu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje ir yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Išlaidos už stomatologo paslaugas ir skiepus turėjo būti įtrauktos į kasmėnesinį išlaikymą. Nepaisant to, kad atsakovas tam tikrą laikotarpį nebendravo su vaiku, tačiau išlaikymą jis teikė nuolat, todėl nėra pagrindo prašyti priteisti išlaikymą už tą patį laikotarpį. Ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškinį atmetus, atsakovas prašo priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidas jo naudai.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė išvadą. Joje nurodyta, jog iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra pakankamas, kad būtų patenkinti būtiniausi nepilnametės K. M. poreikiai. Ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovui dėl priteisto išlaikymo padidinimo nepažeidžia geriausių nepilnametės K. M. teisių ir jos teisėtų interesų. Skyrius, ištyręs šeimos aplinkos sąlygas, nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna 600 Eur dydžio darbo užmokestį, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena dviejų kambarių nuomojamame name, kuriame nėra vandentiekio, namuose tvarkinga ir švaru, yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gauna 600 Eur darbo užmokestį, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena nuosavame name, kuriame yra trys kambariai, nėra vandentiekio, apkūrenama malkomis, yra sudarytos sąlygos svečiuotis nepilnametei dukrai. Nepilnametė Skyriaus atstovams nurodė, kad mokosi aštuntoje klasėje, lanko karatė būrelį ir muzikos mokyklą. Su atsakovu bendrauja, daugiausiai ryšio priemonėmis, vyksta pasisvečiuoti į Ukmergę. Ieškovė deda visas pastangas, kad vaikui nieko netrūktų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovė R. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog ieškovė yra nepilnametės K. M. motina, o atsakovas – nepilnamečio vaiko tėvas. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 ieškovės J. M. ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 nustatytą išlaikymo nepilnametei K. M. dydį bei iš atsakovo T. M. jo nepilnametės dukros K. M. išlaikymui priteisė periodines išmokas kas mėnesį mokant po 250 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. birželio 13 d.) iki dukros pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę J. M.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 paliko nepakeistą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiui vaikui. Ieškovę prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį nuo 250 Eur iki 500 Eur motyvuodama tuo, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu priteistas kasmėnesinis išlaikymas po 250 Eur nepilnamečiui vaikui yra nepakankamas realiems vaiko poreikiams patenkinti. Išlaikymo padidinimą ieškovė sieja su iš esmės išaugusiais vaiko poreikiais, taipogi nuo 380 Eur iki 607 Eur padidėjusiu minimaliu mėnesiniu atlyginimu Lietuvoje. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Taigi, įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu, todėl teismas turi pareigą ištirti bylos duomenis ir spręsti, ar šis pagrindas egzistuoja. Tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo aplinkybės ieškovė neįrodinėja, todėl teismas byloje šio pagrindo nenustatinėja ir dėl tėvų turtinės padėties plačiau nepasisako. Pažymi tik tiek, kad sugretinus šalių pateiktus ir teismo savo iniciatyva surinktus duomenis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį atsakovė gauna apie 974,56 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius (apie 1537,01 Eur neatskaičius mokesčių). Atlikus išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus, gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 603,71 Eur per mėnesį. Tuo tarpu 2017 metais, atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio, ieškovė gaudavo apie 115 Eur. Remiantis Teismų informacinės sistemos Liteko duomeninis, ieškovei nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. yra paskirta nuolatinė išmoka 255,13 Eur sumai. Ieškovė nekilnojamojo turto nėra įgijusi, gyvena nuomojamame būste, yra transporto priemonės – automobilio F. M. Stationcar 2.0 TDCI - valdytoja. Pagal Antstolių informacinės sistemos registro išrašą, ieškovės atžvilgiu nuo 2017 m. yra pradėtos vykdyti naujos vykdomosios bylos, iš viso vykdoma 16 vykdomųjų bylų. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis po karantino yra sumažėjęs, gauna apie 616 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį (apie 904 Eur neatskaičius mokesčių). Iš šios sumos yra atskaitomas 272 Eur išlaikymas dukrai, todėl atsakovui lieka apie 344 Eur maistui ir kitoms išlaidoms. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad už žemės nuomą gauna apie 600 Eur per metus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, sandėlis, garažas ir kiti statiniai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos jis paveldėjo 2017 metais ir kurie buvo vertinti priimant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Atsakovo vardu 2019 metais registruota transporto priemonė V. T.. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 priėmimo iki nagrinėjamos bylos inicijavimo (2020 m. birželio 22 d.) atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o ieškovės pagerėjo.

Kaip jau buvo minėta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 iš atsakovo T. M. jo nepilnametei dukrai K. M. buvo padidintas ir priteistas išlaikymas, kas mėnesį mokant po 250 Eur nuo 2017 m. birželio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Svarbu tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis buvo vertinta ir išlaikymo dydis padidintas teismo sprendimu prieš trejus metus. Šalių nepilnametis vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, toliau lanko (duomenys neskelbtini) karatė sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) meno mokyklą.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad per trejų metų laikotarpį nepilnametės dukros poreikiai išaugo ir šių poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 812 Eur suma. Detalizuodama išlaidas, ieškovė nurodo, kad maitinimas mokykloje kainuoja 100 Eur/mėn. (25 Eur savaitei), maitinimas namuose – 200 Eur/mėn., drabužiai, avalynė – 75-100 Eur/mėn., mokyklos reikmenys – 40 Eur/mėn., higienos reikmenys – 12 Eur/mėn., muzikos mokykla – 20 Eur/mėn., karatė būrelis, varžybos, apranga – 58 Eur/mėn., vaistai, vitaminai – 40 Eur/mėn., interneto paslaugos – 10 Eur/mėn., telekomunikacijos paslaugos – 5 Eur/mėn., kuras – 30 Eur/mėn., laisvalaikis (teatras, kinas, koncertai, kelionės) – 30 Eur/mėn., komunalinės paslaugos – 60 Eur/mėn., baseinas – 10 Eur/mėn., skalbimo priemonės, šampūnai, patalynė, rankšluosčiai, čiužinys – 50 Eur/mėn., kirpyklos paslaugos – 5 Eur/mėn., stovykla, dviratis, telefonas, paso pagaminimas ir pan. – 42 Eur/mėn. Ieškovė, 2017 metais kreipdamasi į teismą, nurodė, kad nepilnametės dukters maitinimu mokykloje per mėnesį reikia 60 Eur, maistui namuose – 80 Eur, drabužiams, avalynei (žieminiai, sezoniniai, vasariniai, uniforma) – 50 Eur, mokyklos reikmenims (pratybos, sąsiuviniai ir t. t.) – 27 Eur, higienos prekėms – 12 Eur, muzikos mokyklai – 15 Eur, karatė būreliui bei kitoms būrelio lankymo išlaidoms (sportinė kimono apranga, varžybos, egzaminai stovykla ir t. t.) – 33 Eur, vaistams dėl žvynelinės, vitaminams, apsilankymams pas medikus ir t. t. – 154 Eur, internetui – 8 Eur, telefonui – 10 Eur, laisvalaikiui (kultūriniai renginiai, atostogos prie ežero ir pan.) – 50 Eur, atostogoms prie jūros, išvykoms į muziejus, prie ežero ir pan. – 30 Eur, komunalinėms paslaugoms, tenkančioms vienam asmeniui – 59 Eur, baseinui du kartus per mėnesį – 10 Eur, stomatologo paslaugoms – 10 Eur, skalbimo priemonėms, patalynei, rankšluosčiams – 20 Eur, lavinimosi priemonėms, žaislams – 20 Eur, kurui vežiojant į mokyklą, būreliams, bažnyčiai – 30 Eur, iš viso iš abiejų tėvų vaikui reikalinga suma – 678 Eur.

Sugretinus ieškovės pateiktus duomenis apie išaugusius nepilnametės K. M. poreikius su ieškovės ieškinyje, teiktame civilinėje byloje Nr. 2-1591-759/2017, nurodytais duomenimis apie vaiko poreikius, akivaizdu, kad nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., kai buvo padidintas išlaikymo dydis iki 250 Eur per mėnesį, pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizaciją, nepilnametei reikalingos didesnės išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, mokyklos reikmėms, muzikos mokyklos ir karatė būrelio lankymui, internetui, skalbimo priemonėms, šampūnams, patalynei, kirpyklai, stovykloms, norimiems daiktams. Išlaidos išliko tokios pačios arba sumažėjo higienos reikmėms, kurui, komunaliniams paslaugoms, baseinui, vaistams, vitaminams, laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, jog nebepatiria išlaidų šiems vaiko poreikiams tenkinti: lavinimo priemonėms ir žaislams. Pagal teismui pateiktus kvitus, maistui mokykloje vieno apsipirkimo metu šalių dukra sumoka vidutiniškai apie 3,18 Eur, maistui namuose – 12 Eur vieno apsipirkimo metu, aprangai ir avalynei per mėnesį vidutiniškai išleidžia 26 Eur, vieno apsipirkimo metu apie 38 Eur, mokyklos reikmenims – 23 Eur vieno apsipirkimo metu, patalynei, rankšluosčiams, čiužiniui – 6 Eur/mėn., vaistams – 18 Eur/mėn., kurui – 26 Eur/mėn., laisvalaikiui – 5 Eur vieno apsilankymo metu. Vertinant pateiktus dokumentus, svarbi aplinkybė, kad ieškovė gyvena kartu su dukra viename bute, todėl sąskaitose už komunalines, ryšio, televizijos ir interneto paslaugas nurodytos išlaidos dalinamos per pusę. Už būsto nuomą ieškovė moka 40 Eur/mėn., už elektrą – vidutiniškai 17 Eur/mėn. Šalių dukrai tenka pusė šių išlaidų, t.y. 20 Eur už nuomą, 9 Eur už elektrą. Karatė treniruočių kaina mėnesiui – 25 Eur, 2019 metais vidutiniškai už dalyvavimą varžybose bei egzaminuose per mėnesį reikėjo mokėti apie 13 Eur, 2020 metais – 7 Eur, už aprangą ir rankų kojų apsaugas 2018 metais – 4 Eur/mėn. Už muzikos mokyklos lankymą ieškovė kas mėnesį moka po 20 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. M. sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, ji ir toliau serga psoriaze, reikalingi specialūs tepalai, šampūnai, sveikas maistas. 2018 metais K. M. nustatyta sąkandžio patologija – viršutinio žandikaulio hiperplazija, difuzinė (endeminė) struma (gūžys) dėl jodo trūkumo ir trumparegystė, ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, jog reikalingi akiniai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir sugretintus duomenis, sutiktina su atsakovu, jog ieškovė neįrodė iš esmės esant padidėjusiems realiems nepilnametės K. M. poreikiams, kurių negalėtų patenkinti 2017 m. rugsėjo 6 d. priimtu sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 priteistas 250 Eur (po indeksacijos 272 Eur) išlaikymo dydis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepilnametė K. M. esant nustatytam 250 Eur (po indeksacijos - 272 Eur) išlaikymo dydžiui turi realią galimybę lankyti karatė treniruotes, dalyvauti varžybose, išvykti į vasaros stovyklas, lankyti muzikos mokyklą. Ieškovės teigimu, šalių dukrai reikalingos papildomos lėšos dalyvauti varžybose, nusipirkti specialią aprangą, dalyvauti stovyklose. Nors teismas sutinka, kad vaiko visapusiškam vystymuisi būtinas lavinimas, pramoginė veikla, tačiau ši veikla bei jos kiekis turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog per trejus metus iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnametės K. M. poreikiai jos laisvalaikiui ar papildomiems užsiėmimams. Nustatytas išlaikymo dydis patenkina ne tik vaiko būtinuosius poreikius, bet ir leidžia vaikui lavinti gabumus, turiningai leisti laisvalaikį (lankyti karatė būrelį, muzikos mokyklą, baseiną, dalyvauti varžybose ir stovyklose). Byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti išlaikymo sumą papildomiems vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams ar gabumams lavinti.

Išlaikymo padidinimą ieškovė sieja su padidėjusiu minimaliu mėnesiniu atlyginimu Lietuvoje (nuo 380 Eur iki 607 Eur). Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, jog MMA nuo 380 Eur iki 607 Eur taip ženkliai padidėjo dėl mokesčių reformos, tačiau šiuo metu atskaičius visus mokesčius į rankas darbuotojas gauna apie 447 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš dvejus metus, t.y. 2018 m. vasario 22 d., Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 450 Eur suma per mėnesį. Atsakovas dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria po 272 Eur (po indeksacijos), ieškovė taipogi turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo 200 Eur suma (po indeksacijos bylos nagrinėjimo metu tai sudarytų apie 218 Eur/mėn.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, šalių dukros išlaikymui per mėnesį turėtų būti skiriama 490 Eur, kas yra daugiau negu teismų praktikoje orientaciniu dydžiu laikomas minimalus mėnesinis atlyginimas. Atsakovo skiriama suma dukros išlaikymui sudaro beveik puse jo gaunamų pajamų. Tuo tarpu ieškovės skiriama suma sudarytų tik trečdalį jos gaunamų pajamų.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės nurodytų išlaidų dukters poreikiams tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatos būklę, užimtumą, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių detalizaciją, įvertinęs ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad nepilnametės K. M. poreikiai nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. priimto sprendimo iš esmės nepasikeitė. Nors ieškovė nurodo, kad dukters poreikių patenkinimui išleidžia kas mėnesį apie 812 Eur, tačiau teismas sprendžia, jog tokio dydžio išlaidos yra nepagrįstos ir neprotingai didelės.

Asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad nepilnametės K. M. poreikiai iš esmės pasikeitė nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo priimto sprendimo, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo padidinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų už vienkartines stomatologo paslaugas ir skiepus priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 184 Eur už vienkartines stomatologo paslaugas bei skiepus nuo erkinio encefalito. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad minėtos išlaidos yra įtrauktos į kasmėnesinio išlaikymo sumą, kuri buvo priteista 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. birželio 10 d. nepilnametė K. M. lankėsi UAB „Ametisto“ odontologijos klinikoje dėl 26 danties endodontinio gydymo procedūrų. Už paslaugas odontologijos klinikoje pagal pateiktus mokėjimo kvitus ieškovė mokėjo: 2019 m. kovo 16 d. – 45 Eur, 2019 m. gegužės 20 d. – 80 Eur, 2019 m. birželio 10 d. – 81 Eur, viso: 206 Eur. Teismui pateiktas išrašas apie mokėtiną 17 Eur sumą už IRM ir dentalinę nuotrauką, tačiau šis išrašas nepatvirtina kada, kam ir ar tikrai buvo sumokėta už minėtų paslaugų atlikimą. Taipogi teismui ieškovė nepateikė kvito apie 2019 m. balandžio 29 d. atliktas procedūras 81 Eur sumai.

Visų pirma, teismas vertina tai, kad nepilnametė K. M. 2019 metais turėjo danties kanalų problemų, jai teiktos endodontinio gydymo procedūros. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi asmenys iki 18 metų. Vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos. Tačiau dėl tokių paslaugų gyventojai, turintys vaikų, turi kreiptis į įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa (TLK) ir tokiu būdu mokėti papildomai nereikia. Taigi, jei vaikui dantys gydomi gydymo įstaigoje, kuri turi sutartį su TLK ir kurioje vaikas prirašytas, nei už gydymą, nei už naudojamas priemones mokėti nereikia. Visos odontologinių paslaugų išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jei odontologo pagalba vaikui teikiama gydymo įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, už dantų gydymą reikės mokėti įstaigos nustatytomis kainomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dukrai reikalingų endodontinio gydymo paslaugų Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centre gauti negalėjo, nes nebuvo reikiamos įrangos. Dėl šios priežasties kreipėsi į kitas gydymo įstaigas ir pasirinkusi pigiausiai minėtą procedūrą atliekančią įstaigą, dukrą vežė gydymui į Panevėžį. Byloje informacijos apie tai, jog ieškovė prieš kreipdamasi mokamų paslaugų domėjosi apie įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa dėl dukrai reikalingų paslaugų teikimo, nėra. Teismas sutinka, kad šalių dukrai buvo reikalingos danties kanalų gydymas, tačiau kartu pažymi, jog dėl odontologo paslaugų ieškovė su atsakovu nesitarė ir neaptarė galimų išlaidų pasidalijimo, odontologijos paslaugų teikėją pasiriko vienasmeniškai už jai priimtiną kainą.

Visų antra, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime išlaidos stomatologui, nepaisant to, kad yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, buvo įtrauktos į išlaikymo sumą. Teismo sprendime nurodoma, jog kiekvieną mėnesį stomatologo išlaidoms yra skiriama 10 Eur, kas per metus sudarytų 120 Eur. Nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ieškovė tik vieną kartą nurodė kreipusis dėl mokamų odontologo paslaugų vaikui, todėl sutiktina su atsakovo teiginiu, kad minėtos išlaidos buvo įtrauktos į kasmėnesinio išlaikymo sumą.

Visų trečia, byloje ginčo tarp šalių nėra dėl to, jog atsakovas vieną kartą yra vežęs dukrą pas odontologą į Panevėžį. Kadangi pats automobilio neturėjo, jį samdė ir tokiu būdu prisidėjo papildomai prie dukters dantų gydymo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovas turi pareigą padengti dalį išlaidų už K. M. atliktą endodotinio gydymo procedūrą, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaidų priteisimo už vienkartines stomatologo paslaugas netenkintinas.

Pagal teismui pateiktus mokėjimo kvitus, nustatyta, kad ieškovė skiepijo šalių nepilnametę dukrą nuo erkinio encefalito tris kartus ir už tai sumokėjo 63,95 Eur: 2019 m. kovo 29 d. – 21,10 Eur, 2019 m. gegužės 16 d. – 21,10 Eur, 2020 m. gegužės 4 d. – 21,75 Eur. Lietuvoje nemokamai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, vaikai iš viso skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepai nuo erkinio encefalito nėra įtraukti į Lietuvos vaikų profilaktinį skiepijimų kalendorių ir yra mokami. Pažymėtina, kad nuo erkinio encefalito jokio specifinio gydymo nėra, todėl šiuo metu skiepai laikomi efektyviausia apsaugos priemone. Ši liga negydoma arba gydoma pavėluotai labai dažnai komplikuojasi, o komplikacijos dažniausiai invalidizuoja žmogų. Ieškovė teismo posėdžio metu minėjo, jog buvo ištikta komos ir ilgą laiką gulėjo ligoninėje dėl erkės sukeltos ligos. Atsižvelgiant į tai, kad susirgus erkiniu encefalitu joks specifinis gydymas nėra taikomas, o skiepai nuo šios ligos nėra kompensuojami iš valstybės biudžeto lėšų, ieškovė, vedama geriausių vaiko interesų, ją skiepijo ir patyrė dėl to išlaidų bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės turėtas 63,95 Eur išlaidas nepilnametės dukters skiepams nuo erkinio encefalito ir priteisia iš atsakovo puse šių išlaidų, t.y. 31,98 Eur, ieškovės naudai.

Dėl vaiko išlaikymo lėšų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur vaiko išlaikymo lėšas už keturis mėnesius. Nurodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio 14 d. šalių dukros nelankė, jos nepasiėmė kaip nustatytą pagal bendravimo su vaiku tvarką. Taipogi, nedalyvavo vaiko auklėjime, ugdyme, švietime, nesilankė tėvų susirinkimuose, nepirko daiktų ar maisto. Ieškovė nurodo, kad apskaičiavus nurodytu laikotarpiu nebendravimo su vaiku laiką, išviso susidarė 120 dienų, t.y. keturi mėnesiai, ir juos padaugino iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžio (250 Eur/mėn.). Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad su dukra bendravo telekomunikacijų priemonių pagalba, ją lankydavo Anykščiuose, pasiimdavo pas save į namus, nuolat teikė dukrai išlaikymą, švenčių proga pervesdavo papildomai po 30 Eur, susitikimų metu duodavo kišenpinigių. Nepaisant to, kad ieškovė kliudė bendrauti su vaiku, atsakovas visą laiką norėjo bendrauti su dukra ir pagal galimybes tai darė.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pakeista Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 dėl bendravimo su nepilnamete K. M. tvarka ir nustatyta nauja bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovė byloje kelia klausimą dėl atsakovo pareigos bendrauti su vaiku nevykdymo pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir už tai prašo jos naudai priteisti 1000 Eur vaiko išlaikymo lėšas. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad prašo priteisti 1000 Eur sumą už nebendrautas dienas, vaiko atostogas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimus ir duotus paaiškinimus teisme, sprendžia, kad ieškovė prašo kompensuoti išlaidas, patirtas atsakovui nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t.y. teismo sprendimu nustatytu laiku nepasiimant dukros pas save savaitgaliais, kasmetinių atostogų metu, švenčių dienomis.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, dėjo pastangas bendrauti su vaiku, kartu leido laisvalaikį, susitikimų metu duodavo dukrai kišenpinigių ar nupirkdavo dovanų, iki šiol bendrauja telefonu, pasiima pas save į Ukmergę pagal galimybes ir vaiko norus. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ginčo laikotarpiu atsakovas nemokėjo vaikui priteisto išlaikymo. Nors pati nepilnametė K. M. nurodo, kad artimo ryšio su tėvu neturi, tačiau iš teismo posėdyje atsakovo duotų paaiškinimų, darytina išvada, jog atsakovas nevengia bendrauti su vaiku, tačiau finansinės galimybės, atstumas tarp dviejų miestų, darbo grafikas riboja tai daryti. Ieškovė nei teismo posėdžio metu, nei savo ieškinyje nenurodė, kokias vaiko išlaikymo išlaidas per ginčo laikotarpį, t.y. nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio 14 d., patyrė, nepateikė motyvuotų argumentų ar rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų egzistavimo, tik faktiškai apskaičiavo atsakovo nebendrautas dienas su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė nurodo, kad dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ir išlaikymo išieškojimo kreipėsi į antstolį, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas iš tiesų netinkamai vykdo savo pareigą bendrauti su vaiku ir, kad antstolė nustatė esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą.

CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Teismas pažymi, jog ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taipogi turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Tuo atveju, jei šalims sudėtinga užtikrinti vaiko bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų šalių pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei sklandus jo ir jų tėvo bendravimas, todėl tam būtinas suinteresuotų asmenų kooperavimasis.

Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Ieškovė neįrodė, jog dėl galimai netinkamai vykdomos bendravimo tvarkos ji turi teisę į 1000 Eur kompensaciją už nebendrautas dienas ir vaiko atostogas, nepateikė motyvuotų argumentų ar rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų egzistavimo. Ieškovei tinkamai neįrodžius savo patirtų išlaidų dukros išlaikymui ginčo laikotarpiu, nėra pagrindo jų priteisti. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti 1000 Eur vaiko išlaikymo lėšas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą priteisti 1/2 išlaidų už erkinio encefalito skiepus mokėtinas 1 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui patenkinus ieškinį visiškai dalyje dėl reikalavimo priteisti 1/2 išlaidų už erkinio encefalito skiepus ir atsižvelgiant į tai, kad 1 Eur žyminis mokestis neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), jis nėra priteistinas iš atsakovo.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovo naudai iš ieškovės priteistinos 545 Eur bylinėjimosi išlaidos (visa ieškovės reikalavimų suma ((500-250) Eur x 12 mėn.) + 184 Eur + 1000 Eur = 4184 Eur); ieškovei priteista 31,98 Eur, kas sudaro 1 procentą visų ieškovės reikalavimų; atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 550 Eur; kadangi 99 procentai ieškovės reikalavimų atmesta, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 550 Eur x 99 % = 545 Eur).

Šioje byloje teismas patyrė 14,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina šių išlaidų dalis proporcinga jos atmestų reikalavimų daliai, t. y. 14,52 Eur (14,67 Eur x 99 % = 14,52 Eur). Likusi šių išlaidų dalis, proporcinga ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, nėra priteistina iš atsakovo, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 31,98 Eur (trisdešimt vieno euro 98 ct) išlaidas už erkinio encefalito skiepus ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini, gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 545 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 14,52 Eur (keturiolikos eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant ieškovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.