Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui J. K. ir atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei O. B. dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. B. prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30563-1019/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6.1 punktu nustatytą šalių nepilnametės dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu J. K.; 2) nustatyti ieškovės prašomą jos bendravimo su dukra tvarką; 3) priteisti iš ieškovės nepilnametei dukrai po 276 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. nutraukus šalių santuoką, ieškovė su dukra liko gyventi atsakovo įmonei priklausančiame pastate. Ieškovė dirbo atsakovo įmonėje, tačiau atsakovas ėmė vyti ieškovę iš namų, darė spaudimą išeiti iš darbo. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019-02-08 iki 2019-08-08 buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau negavo tinkamo darbo pasiūlymo. Atsakovas nustojo teikti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartą išlaikymą ir ieškovė darbo paieškas išplėtė į užsienį;

1.2. ieškovė 2019 m. birželio mėn. kartu su dukra išvyko į Vokietiją atostogų ir prašyti pagalbos. Su draugų pagalba ieškovei pavyko susirasti slaugytojos padėjėjos darbą. Ieškovė turėjo vokiečių kalbos pradmenis, todėl rinkosi šią valstybę. Ieškovė svarstė likti Vokietijoje su dukra, bandė gauti atsakovo sutikimą, tačiau nepavykus susitarti, 2019-08-26 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 2019-12-23 teismo posėdyje per psichologą išklausyta nepilnametė dukra nurodė, kad nori gyventi su ieškove. Teismas 2019-12-30 nutartimi netenkino ieškovės prašymo pratęsti leidimą ieškovei su dukra išvykti iš Lietuvos Respublikos ir netenkino atsakovo prašymo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su juo. Po teismo 2020-01-10 nutarties, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, prasidėjo bendravimo su dukra ribojimas, psichologinis manipuliavimas, prisidengiant dukros nenoru bendrauti su mama. Ieškovės prašymu paskirtas vaiko ir tėvų psichologinis įvertinimas teismo ekspertizės tikslais;

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad neprieštarauja dėl G. K. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nėra pagrindo prieštarauti prašymui nustatyti bendravimo tvarką. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaiko poreikiais. Šeima Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų yra žinoma. 2020-01-07 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2020-07-15 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai taikyti atvejo vadybos procesai nuo 2020-04-14 iki 2020-01-28, nuo 2020-08-28 iki 2020-09-14.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.1. nustatė nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą su atsakovu tėvu J. K.;

6.4. nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skyrė J. K.;

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.9. paauglei, kurios poreikiai didesni, nei mažamečio vaiko, priteistas tik 44 Eur didesnis, nei minimalius poreikius užtikrinantis išlaikymas, todėl konstatuotina, kad teismas nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu;

8.10. atsakovas nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimo gali reikalauti tik už laikotarpį nuo 2020-04-11, o ne nuo 2020-01-10, kai laikina dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iki 2020-08-18, kai iš ieškovės buvo priteistas laikinas 205 Eur / mėn. išlaikymas. Atsakovas su pradiniu priešieškiniu kreipėsi 2019-11-22, byla nuo 2020-08-03 iki 2023-02-07 buvo sustabdyta. Atnaujinus, teismas 2023-03-29 nutartimi pasiūlė patikslinti reikalavimus. Atsakovas 2023-04-11 patikslino priešieškinį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų teikusi išlaikymą nuo 2020-01-10 iki 2020-08-18. Atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tą laikotarpį. Patenkinus atsakovo reikalavimą, išieškojimas būtų vykdomas tik už septynis mėnesius ir aštuonias dienas. Teismas turėjo priteisti 1 484,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

8.12. 2023-08-04 ieškovė atsisakė reikalavimo leisti nepilnametę šalių dukrą išvežti į užsienio valstybę be tėvo sutikimo ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Reikšminga atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė, ginantis nuo pradinio ieškinio. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės;

8.13. nėra aišku, kaip nustatyta 57 proc. ir 43 proc. proporcija. Nėra paaiškinimo, kaip teismas apskaičiavo proporciją. Sudėjus tris turtinius reikalavimus, gautųsi, kad pagal patikslintą priešieškinį patenkinta 81,99 proc. reikalavimų (100+87,5+58,45/3=81,99). Atsakovui turėjo būti priteista ne mažiau nei 7 426,90 Eur (9 057,20 Eur x 0,82) išlaidų, o ne 3 894,60 Eur. Jei bendravimo tvarkai teismas būtų skyręs 0 proc., tai būtų patenkinta 61,48 proc. Atsakovo reikalavimų (100+87,50+58,45+0/4=61,48), o ne 43 proc.;

8.15. teismas turėjo atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas ne mažiau kaip 80 proc. t. y. 7 245,76 Eur. (9 057,20 Eur x 0,80), o ieškovei priteisti ne daugiau kaip 20 proc. Be to, turėjo dalį skaičiuoti ne nuo visų patirtų išlaidų (8 544,78 Eur), bet nuo išlaidų, patirtų pateikus patikslintą ieškinį, t. y. nuo 3 777,61 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistini 755,53 Eur, atlikus tarpusavio užskaitą, o atsakovui iš ieškovės priteistini 6 490,24 Eur.

9.1. atsakovas teigė, jog dukros išlaikymui kas mėnesį patiria 1 191,30 Eur išlaidų, tačiau pateikė tik dalį išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teismas negalėjo priteisti išlaidų, kurių atsakovas nepagrindė. Iš atsakovo pateiktos sąskaitos nematyti, kieno draudimo išlaidos yra dengiamos, kas yra naudos gavėjas. Atsakovas teigia, kad teismas neįsitikino, kada draudimo sutartis sudaryta, tačiau atsakovas turėjo įrodyti šias aplinkybes;

9.2. 3 120 Eur / m. išlaidos vaiko pramogoms, atostogoms ir išvykoms yra neprotingai didelės. Ieškovė gyvena kitoje šalyje ir patirs išlaidų, atvykdama bendrauti su dukra. Atsakovo teiginiai, kad jis į dukros išlaidų apskaičiavimą neįtraukė visų dukros atostogų ir pramogų išlaidų, prieštarauja jo teiginiams, kad atsakovas gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 357,48 Eur pensiją ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, viso 392,37 Eur ir niekur nedirba, o vaiką išlaiko iš santaupų. Nėra įrodymų, kad atsakovas turi sukaupęs santaupų ir kokio dydžio, kas suponuoja išvadą, kad arba atsakovas neturi santaupų, o dukters išlaidas sąmoningai padidina, arba atsakovo santaupos yra tokio dydžio, kad jis sąmoningai jas slepia;

9.3. atsakovas rašytiniais dokumentais nepagrindė 400 Eur sumos, dėl ko pagrįstai priteista 350 Eur suma. Dukra jau yra 14 m. amžiaus, todėl gali naudotis viešuoju transportu, dėl ko nėra būtinybės vežioti automobiliu. Ieškovė neneigė pareigos prisidėti prie moksleivio metinio bilieto kainos, kuri šiuo metu per metus sudaro 62 Eur. 231 Eur / mėn. išlaidos vaiko vykimui / grįžimui iš mokyklos yra neprotingai didelės. Vaikas atostogų metu nelanko mokyklos, todėl šiuo laikotarpiu transporto išlaidos nepatiriamos;

9.7. teismas dukros išlaikymui priteisė didesnę sumą, negu pusė MMA ir tik 50 Eur mažesnę sumą, negu prašė atsakovas. Šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl išlaikymo dydžio, kuris tuo metu atitiko 1/2 dalį MMA, t. y. šalys vaiko poreikius siejo su MMA. Dukra paaugo, tačiau MMA bei indeksuojamas išlaikymo dydis taip pat stipriai didėjo;

9.8. vertinant kasacinio teismo išaiškinimus bei aplinkybę, kad atsakovo patikslintas priešieškinis priimtas 2023-04-11, teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo 2020-04-11, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti;

9.9. atsakovas iškraipo faktus dėl procesinio elgesio. Ieškovės atstovė parengė taikos sutarties projektą, tačiau atsakovui įtraukus į ją sąlygas, su kuriomis ieškovė negalėjo sutikti (dėl bendravimo su dukra tvarkoje), taikos sutartis nebuvo sudaryta. Taikos sutarties nesudarymas negali būti vertinamas kaip šalies kaltė dėl proceso. Ieškovė pagrįstai byloje teikė procesinius dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovas neužtikrino tam tikrų vaiko poreikių, neužtikrino dukros ir ieškovės bendravimo, nebendradarbiavo, o nuteikinėjo dukrą prieš ieškovę. Psichosomatinio pobūdžio pilvo ir galvos skausmai dukrai nuolat kartojosi nuo 2020 m. pradžios, tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų dukros fiziniam bei psichologiniam gydymui užtikrinti. Išvadoje konstatuota, kad viena iš priežasčių, dėl ko dukra nebendrauja su mama, G. įsitraukimas į tėvų konfliktą. Ieškovė buvo priversta gintis nuo atsakovo elgesio ir veiksmų, dėl kurių nukentėjo jos ir dukters ryšys, bendravimas bei teisėti interesai. Nėra pagrindo naikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis dėl šalių dukteriai priteisto išlaikymo dydžio, dėl išlaikymo įsiskolinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių įvertinimo

13. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

14. Apeliaciniame procese kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydžio. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė iš ieškovės dukters išlaikymui priteisti 400 Eur / mėn. dydžio išlaikymą. Nurodė, kad dukros poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga: drabužiams – 25 Eur, maistui – 400 Eur (mokykloje ir mieste – 220 Eur, namuose – 180 Eur), pramogoms, gimtadieniams, išvykoms su klase, stovykloms, atostogoms – 260 Eur, sveikatos priežiūrai – 25 Eur, kanceliarinėms prekėms, priemonėms mokyklai, knygoms – 20 Eur, mobilaus ryšio paslaugoms – 29,80 Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis) – 80 Eur, pavežėjimui į mokyklą, popamokinėms veikloms – 231 Eur, būreliams (muzikos mokykla, anglų k. pamokos) – 55,50 Eur, kirpyklai, higienai – 15 Eur, kaupiamajam draudimui – 50 Eur, iš viso 1 191,30 Eur. Atsakovas pateikė dalį išlaidų pagrindžiančius dokumentus.

15. Apeliaciniame procese šalys nesutarė dėl išlaidų transportui, lietuvių kalbos korepetitoriams, draudimui ir pramogoms.

16. Apeliantas nurodo, kad vaikas po pamokų lanko užklasinę veiklą (Meno ir muzikos mokyklą (groja pianinu, solfedis, choras), šokių būrelį). Užsiėmimai vyksta kasdien, dukros grįžimas į namus būna gana vėlyvas, todėl vaiko poreikių tenkinimui patiriamos nemažos maitinimosi išlaidos, nes vaikui tenka pietauti kavinėse prieš lankomus užsiėmimus. Dėl šių išlaidų ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas yra nurodęs, kad patiriamos maitinimosi išlaidos 400 Eur (mokykloje ir mieste – 220 Eur, namuose – 180 Eur). Šios išlaidos pripažįstamos būtinomis, ginčo dėl jų dydžio nėra, pateikti jas dalinai pagrindžiantis įrodymai, todėl nėra pagrindo jų keisti.

17. Apeliantas teigia, kad patiria nemažas išlaidas nepilnamečio vaiko vežimui į / iš ugdymo įstaigos bei išlaidų lietuvių kalbos korepetitoriams, numatant vaiko perkėlimą į ugdymo įstaigą lietuvių kalba. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad vežioja dukrą į ugdymo įstaigą ir iš jos, į užsiėmimus, todėl per dieną nuvažiuoja apie 70 km, per mėnesį apie 1 540 km, transporto priemonės kuro sąnaudos apie 10 litrų, kiekvieną mėnesį patiria apie 231 Eur išlaidų (skaičiuojant kuro kainą apie 1,50 Eur). Ieškovė teigia, kad dukra yra 14 m. amžiaus, todėl gali naudotis viešuoju transportu, nėra būtinybės ją vežioti automobiliu. Ieškovė neneigia pareigos prisidėti prie moksleivio metinio bilieto kainos. Metinio bilieto kaina šiuo metu yra 62 Eur, tai per mėnesį atitinkamai sudaro 5,16 Eur.

18. Neginčytina tai, kad vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Nuvežti vaiką į ugdymo ar gydymo įstaigą, į pramogų ar poilsio vietas, neabejotinai patiriamos transporto išlaidos, kurios priskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių, todėl ieškovė turi prisidėti prie jų tenkinimo. Atsakovas teigia, kad negavo ieškovės sutikimo dėl mokyklos keitimo ir pateikia dukros ir ieškovės susirašinėjimą, kuriame ieškovė neneigia, kad sutikimo keisti mokyklą nepasirašė. Ieškovė teigia, kad prašant sutikimo keisti mokyklą nebuvo nurodyta konkreti mokykla (DOK-160394). Tačiau tuo pačiu ieškovė laikosi pozicijos, kad šalių dukra gyvena su atsakovu, kuris gali pakeisti ugdymo įstaigą (DOK-161243). Dėl ieškovės sprendimo nesutikti, kad šalių dukra pakeistų ugdymo įstaigą, šalių nepilnametė dukra yra priversta vykti į toli nuo namų esančią ugdymo įstaigą, dėl ko neabejotinai kelionės trukmė yra ilga. Atsakovas nurodo, kad šalių dukra lanko Meno ir muzikos mokyklą, šokių būrelį, pateikė 2023-03-27 mokėjimo nurodymą biudžetinei įstaigai „Skaitlis“ už dukros lankomą muzikos mokyklą. 2023-10-12 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prieštaravo transporto išlaidoms ir laikėsi nuomonės, kad jos neįrodytos, todėl turi būti priteistos išlaidos tik už viešojo transporto bilietą. 2023-10-12 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vaikas į mokyklą išvažiuoja 7 val., pamokos baigiasi 15–16 val., o būreliai baigiasi apie 20 val., jau būna tamsu, (duomenys neskelbtini) yra miesto pakraštyje, vaikui kelionė namo viešuoju transportu užtruktų 1,5 val., kadangi mokyklos pakeisti ieškovė neleido, todėl atsakovo prašomos priteisti transporto išlaidos yra didesnės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, siekiant, kad nepilnametė šalių dukra neturėtų nepatogumų grįždama į namus po mokyklos ir / ar lankomos popamokinės veiklos dėl kelionės trukmės ir atstumo, priteistinos didesnės transporto išlaidos nei kainuoja moksleivio metinis bilietas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė transporto išlaidas patvirtinančių įrodymų, tik kuro paskaičiavimą, apeliacinės instancijos teismas, mažina transporto išlaidas iki 100 Eur / mėn.

19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog galvodamas apie vaiko ugdymo įstaigos keitimą (lietuvių kalba), patiria ir korepetitorių išlaidas. Išlaidų korepetitoriams atsakovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Tik atsiliepime į patikslintą ieškinį ir tik dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovas, nesutikdamas dėl konkretaus laiko nustatymu mamos ir dukros bendravimui, nurodė, kad tuo metu dukra gali būti užsiėmimuose, t. y. meno mokykloje, pas korepetitorius ir pan. Tačiau įrodymų, kad yra patiriamos išlaidos korepetitoriams atsakovas nepateikė, taip pat apskritai nenurodė, kokio dydžio išlaidos korepetitoriams yra patiriamos. Kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas dėl šių išlaidų nepasisako ir jų nevertina.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kaupiamojo draudimo išlaidos nepriskirtos prie vaiko poreikių. Nurodo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta bendru susitarimu, jog vaiko naudai būtų sukaupti pinigai. Tokiu būdu abi šalys priėmė sprendimą padidinti vaiko poreikius. Ieškovė, su tuo nesutikdama, teigia, kad iš atsakovo pateiktos sąskaitos nematyti, kieno draudimo išlaidos yra dengiamos, kas yra naudos gavėjas.

21. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino kaupiamojo draudimo išlaidų priskyrimą prie vaiko poreikių, nes tai yra vieno iš tėvų laisvanoriškai parinktas finansinis instrumentas, kuris šiuo metu nepadeda užtikrinti vaiko poreikių.

22. Apeliantas draudimo įmokai pagrįsti pateikė tik mokėjimo nurodymą, iš kurio negalima nustatyti, kieno draudimo išlaidos yra dengiamos, kas yra naudos gavėjas.

23. Draudimo įmokos, kurios kas mėnesį siekia 50 Eur, gali būti vertinamos įvairiai, tačiau draudimas nepatenkina vaiko poreikių šiuo metu ir yra nukreiptas į ateitį, o įmokos dydis, lyginant su ieškovės teikiamu išlaikymu dukrai, nėra mažas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad draudimo sutartis sudaryta dukros naudai. Taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad draudimo sutartis sudaryta bendru šalių susitarimu. Ieškovė teigia, kad draudimo išlaidos su ja derintos nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad atsakovas neįrodė draudimo išlaidų, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokėjimas už kaupiamojo draudimo sutartį neužtikrina vaiko kasdienių trumpalaikių poreikių patenkinimo.

24. Apeliantas nurodo, kad į vaiko poreikių tenkinimo apskaičiavimą neįtraukė visų atostogų ir pramogų išlaidų, jis su vaiku atostogauja Lietuvoje ir užsienyje.

25. Patikslintame ieškinyje atsakovas detalizavo išlaidas susijusias su pramogomis / gimtadieniais / šventėmis / išvykomis su klase / savaitgalio išvykomis /atostogomis, stovyklomis. Minėtas išlaidas sudaro išvykos su klase, du kartus per metus vyksta į kitas valstybes su ekskursijomis, dažnos ekskursijos po Lietuvą, beveik kas mėnesį (nuo 20 iki 200 Eur / mėn., vidutiniškai apie 45 Eur / mėn.); pramogoms, pvz. kinui, teatrui, koncertams, muziejams, savaitgalio išvykoms, ~ 80 Eur / mėn.; draugų gimtadieniams, vidutiniškai per mėnesį 10 Eur / mėn.; dukros gimtadienio šventė – minimaliai ~200 Eur (16,67 Eur / mėn.); metų šventės – minimaliai ~300 Eur (25 Eur / mėn.); vasaros ir žiemos atostogos minimaliai ~600 Eur (50 Eur / mėn.); stovyklos apie 300–400 Eur (25-33 Eur / mėn.). Atsakovas gauna už dukrą 85,75 Eur išmoką, tai gi, jo išlaidos dukros poreikių tenkinimui per mėnesį sudaro 1 105,55 Eur.

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiekvienas iš tėvų patiria atostogų ir pramogų su vaiku išlaidas. Skyrium gyvenantys vaiko tėvai kiekvienas pagal savo finansines galimybes renkasi praleidimo su vaiku būdą, vietą, išlaidas, todėl nebūtų teisinga, kad kitas iš tėvų būtų įpareigotas dengti pusę kito iš tėvų atostogavimo ir pramogavimo su vaiku išlaidų.

27. Neginčijama, jog vaikui turi būti užtikrinamas turiningas laisvalaikis, sudarantis jam galimybes dalyvauti renginiuose, šventėse, eiti į draugų gimtadienius ir kt. Atsakovas nurodo, kad ieškovė gyvai su dukra bendravo tik 2020 m. vasarą, 2021 m. vasarą vyko ilgesnis susitikimas gyvai, kai vasarą ieškovė buvo atvykusi į Lietuvą ir paskutinis susitikimas psichologinės ekspertizės metu 2022 m., ieškovė dažniausiai bendrauja su dukra nuotoliniu būdu. Pasikeitus ieškovės gyvenamai vietai ir jai persikėlus gyventi į Vokietiją, o dukrai grįžus gyventi į Lietuvą, šalių dukra daugiau laiko praleidžia su atsakovu, kuris turi užtikrinti dukros laisvalaikį ir dėl to patiria daugiau išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai buvo nepriteistos išlaidos dukros pramogoms. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas išlaidas pramogoms (kinui, teatrui, koncertams, muziejams, savaitgalio išvykoms) mažina iki 20 Eur / mėn. Išlaidos draugų ir dukros gimtadieniams vertintinos kaip protingos ir jų mažinimui nėra pagrindo, todėl paliekama draugų gimtadieniams 10 Eur / mėn. ir dukros gimtadienio šventei 16,67 Eur / mėn.

28. Atsakovas pateikė nuotraukas iš dukros kelionių su klase – 2023-10-06 kelionė į Lenkiją, 2023-06-03–2023-06-06 Kelionė į Estiją, Švediją ir Latviją, 2020-09-12 išvyka į Dzūkijos nacionalinį parką, 2022-06-01 išvyka į „Triušiukų slėnį“. Ieškovė atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį nurodė, kad 2022–2023 mokslo metais mokykla organizavo 2 išvykas: ekskursijos į Varšuvą kaina sudarė 150 Eur, tačiau dukra į šią ekskursiją nevyko; išvykos į teatrą kaina sudarė apie 15 Eur, bet buvo atšaukta; trijų dienų ekskursijos į Stokholmą kaina sudarė 150–200 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidas išvykoms su klase, tačiau pateikė įrodymus, kad šalių dukra tokiose išvykose dalyvauja. Taigi apeliantas neabejotinai patiria papildomas išlaidas, apmokant dukros išvykas su klase. Tačiau, atsižvelgiant, kad nėra pateikta įrodymų apie šių išlaidų dydį, nėra pagrindo priteisti atsakovo prašomos 45 Eur / mėn. sumos, atsižvelgiant į tai, išlaidos klasės išvykoms mažintinos iki 20 Eur / mėn.

29. Atsakovas pateikė į bylą stovyklos išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2022 m. stovyklos kelialapį 315 Eur sumai už vasaros stovyklą „Kino fanas“, 2020 m. sutartį ir 403 Eur mokėjimo patvirtinimą už vasaros stovyklą „Pasaulio atradimai“. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šalių dukrai patiria išlaidas vaikų stovykloms, kas sudaro apie 300–400 Eur per metus, tai sudaro 25–33 Eur / mėn.

30. Apeliantas teigia, kad neįtraukė visų atostogavimo ir pramogavimo su vaiku išlaidų, kad jis su vaiku atostogauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Apeliantas nepateikė įrodymų, apie patiriamas atostogų su dukra išlaidas, tačiau sutiktina, kad atsakovas tokias išlaidas patiria. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kiekvienas iš tėvų patiria atostogavimo su vaiku išlaidas, todėl tėvai kiekvienas pagal savo finansines galimybes renkasi praleidimo su vaiku būdą, vietą, išlaidas. Kaip jau minėta, ieškovė gyvena Vokietijoje, o šalių dukra gyvena Lietuvoje su atsakovu, todėl atsakovui tenka didesnė finansinė našta užtikrinant vaiko atostogų poreikius. Nors ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad atostogų su dukra metu 2021-07-13 atliko rezervaciją „Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose 6 naktims suaugusiam žmogui ir vaikui, tačiau nėra pateikti mokėjimą patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuolat ir / ar reguliariai atostogauja su dukra. Ieškovė nepateikė duomenų apie šalių dukros ir jos atostogas 2022 / 2023 m. žiemos, pavasario ar vasaros atostogų metu ar įrodymų apie atostogų su dukra metu patirtas išlaidas. Tad nėra ginčo, kad ieškovė su savo dukra bendrauja nereguliariai, dažniausiai ryšio priemonėmis ir realiai dukros ir ieškovės atostogų nebūna. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei nekyla pareiga prisidėti prie nepilnamečio vaiko patiriamų išlaidų atostogoms. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos atostogoms – 50 Eur / mėn. nėra neprotingai didelės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra duomenų, jog ieškovė su dukra atostogautų nuolat ir / ar reguliariai, apeliacinės instancijos teismas tenkina prašymą priteisti išlaidas vaiko atostogoms – 50 Eur / mėn.

31. Atsižvelgiant į nurodytą, pagrįstomis laikytinos 150 Eur / mėn. dydžio išlaidos pramogoms, gimtadieniams, stovykloms, atostogoms ir pan.: pramogoms 20 Eur / mėn.; draugų gimtadieniams 10 Eur / mėn.; dukros gimtadienio šventei 16,67 Eur / mėn.; vasaros ir žiemos atostogoms 50 Eur / mėn.; vaikų stovykloms 25–33 Eur / mėn., išvykoms su klase – 20 Eur / mėn.

32. Šalių dukros poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga: drabužiams – 25 Eur, maistui – 400 Eur, pramogoms, gimtadieniams, išvykoms su klase, stovykloms, atostogoms – 150 Eur, sveikatos priežiūrai – 25 Eur, kanceliarinėms prekėms, priemonėms mokyklai, knygoms – 20 Eur, mobilaus ryšio paslaugoms – 29,80 Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis) – 80 Eur, transporto išlaidos – 100 Eur, būreliams (muzikos mokykla, anglų k. pamokos) – 55,50 Eur, kirpyklai, higienai – 15 Eur, viso 900,30 Eur. Įvertintus tai, kad kiekvienam vaikui valstybė skiria 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką (vaiko pinigus), kuri šiuo metu sudaro 96,25 Eur, šalių dukros poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 804,05 Eur suma. Kiekvienam iš tėvų tenkanti dalis yra 402 Eur.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį klausimas jau yra išspręstas. Tais atvejais, kai nustatyta laikino išlaikymo suma yra mažesnė, nei priteisiama išlaikymo suma sprendimu, susiklosto situacija, jog už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovo vaikui priteistas ne didesnis, o mažesnio dydžio išlaikymas kas mėnesį, todėl už šį laikotarpį papildomai vaikui išlaikyti turi būti priteistinas išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

34. Pirmosios instancijos teismas 2020-08-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovės O. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. K. kas mėnesį mokamomis po 205 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo atsakovo prašymo pateikimo teismui dienos (2020-08-18) iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo dienos. Sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisti iš ieškovės O. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. K. nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

35. Atsakovas neskundžia teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo momento. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, kadangi paauglei, kurios poreikiai didesni, nei mažamečio vaiko, priteistas tik 44 Eur didesnis išlaikymas, nei minimalius poreikius užtikrinantis išlaikymas.

37. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16- 706/2016). Pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Teismai nustatė visus šalių dukros poreikius ir išlaikymo dydis juos atitinka, todėl nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo remtis minimalaus darbo užmokesčio dydžiu.

Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo

38. Apeliantas teigia, kad nebuvo išsamiai atskleista ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pateikė visus teismo reikalautus duomenis, pagrindžiančius jos turtinę padėtį ir nagrinėjant bylą, ieškovės turtinė padėtis buvo tinkamai atskleista ir įvertinta. Teismas įvertino pagerėjusią ieškovės turtinę padėtį, kad ieškovė paveldėjo turtą po mamos mirties. Aplinkybė, kad ieškovė gyvena Vokietijoje, savaime nesuponuoja jos geresnės turtinės padėties.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovės priteisiamas 350 Eur / mėn. išlaikymo dydis, kuris nustatytas įvertinus pagerėjusią ieškovės turtinę padėtį.

40. Šalių į bylą pateikti 2023 m. banko sąskaitų išrašai liudija, kad abiejų šalių reguliarios pajamos nėra didelės. Ieškovė kas mėnesį gavo 296,66 Eur dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas bei 897,67 Eur socialinę išmoką (DOK-171059). Atsakovas 2023 metais kas mėnesį gavo 392,37 Eur (34,89 + 357,48) dydžio socialines išmokas (DOK-156100). Ieškovė pateikė įrodymus, kad vaiko pinigus Vokietijoje gavo tik iki 2020 m. sausio mėn. (DOK-177496). Teikė darbdavio Vokietijoje pasiūlymą dėl darbo vietos pilnu etatu nuo 2023-12-01, kuriame nurodyta kad būtų dirbama 120 val. per mėnesį, valandinis atlygis – 12 Eur. Taigi, ieškovės mėnesio užmokestis galimai sudaro 1 440 Eur (120 x 12) (DOK-151365).

41. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ankstesniais laikotarpiais šalių gautas pajamas, konstatavo, kad gavo santykinai nedideles su darbo santykiais susijusias pajamas; ieškovė, iki 2019-01-02 dirbdama UAB „JRK“, gavo minimalų darbo užmokestį (2018 m. – 400 Eur, neatskaičius mokesčių), atsakovas iki 2021-10-15 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat gavo MMA atitinkantį darbo užmokestį (2020 m. – 607 Eur, 2021 m. darbo užmokesčio negavo).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 6,72 a ploto, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą ir du butus (138,50 kv. m ploto ir 55,87 kv. m ploto, pastarasis butas apsunkintas hipoteka) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), taip pat 2,2635 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Trakų rajone. Ieškovė 2023-12-15 priėmė savo mirusios mamos M. B. palikimą, yra vienintelė mirusiosios įpėdinė. M. B. vardu nuosavybės teise yra registruotas 56,69 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis – nuosavybės prasme – yra geresnė.

43. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba, gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 357,48 Eur pensiją ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, iš viso 392,37 Eur. Atsakovas teigia, kad vaiką išlaiko iš santaupų. Atsakovas prašyme (DOK-156100) nurodė, kad iki 2023-10-12 teismo posėdžio pateiks informaciją apie turimas santaupas, iš kurių išlaiko savo dukrą. Tačiau apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų apie tai, kokio dydžio santaupas atsakovas turi sukaupęs.

44. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie gautas pajamas civilinės bylos nagrinėjimo metu, gyvenant jai Vokietijoje (darbo sutartis, institucijų sprendimus dėl išmokų / pašalpų mokėjimo ir kt.); pateikti turimų sąskaitų tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje pilnus išrašus už šiuos kalendorinius metus, kuriose matytųsi ne tik įplaukos į sąskaitą, bet ir išlaidos (įskaitant, bet neapsiribojant mokamas nuomos mokestis, komunalinės išlaidos ir kt.); pateikti informaciją apie bankuose išsinuomotus seifus tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje; išrašus, iš Vokietijos registrų apie ieškovės turimą / neturimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat įregistruotą nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė nuomojasi būstą Vokietijoje ir AB „Swedbank“ informaciją apie įneštas sumas grynais ar pervestas iš O. B. laikotarpiu nuo 2019-01-04 iki šios dienos į M. B. sąskaitą.

45. Pirmosios instancijos teismas 2023-10-12 teismo posėdžio metu, išklausęs abiejų šalių pozicijas, ieškovei nurodžius, kad Lietuvoje neturi jokių sąskaitų, atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę pateikti banko sąskaitos išrašą. Nurodė, kad jei šalys turi santaupų, jos skyrybų metu buvo padalintos, o ieškovės pateikta sutartis dėl seifo nuomos, jei tokia ir būtų, nieko neįrodytų, kadangi nebūtų žinoma, kas tame seife yra laikoma.

46. Nors ieškovės atstovė 2023-10-12 teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovės pajamos nėra aktualios, tačiau ieškovė pateikė banko sąskaitos Vokietijoje išrašą už 2023 m. Apeliantui kilo abejonių ar, tai ieškovės banko sąskaitos išrašas, nes jame nėra nurodytas nei ieškovės vardas, nei pavardė, banko rekvizitai, taip pat išrašas nėra patvirtintas banko. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto keliamomis abejonėmis. Nors iš pateikto banko sąskaitos išrašo nematyti visa atsakovo nurodyta informacija, tačiau matyti, kad ISCR Int. Serv. Center f. R. (ieškovės darbdavys) reguliariai perveda į sąskaitą 296,66 Eur ir pavedimo paskirtyje nurodo B. O.. Taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad Bundesagentur fur Arbeit-Service-Haus kas mėnesį į sąskaitą perveda 897,69 Eur. Minėtos sumos atitinka ieškovės nurodytas gaunamas pajamas – ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai 200 Eur, atskaičius mokesčius, ir ieškovė kas mėnesį gaunama pašalpą, kurios dydis sudaro apie 850 Eur. Ieškovės pajamos tuo laikotarpiu sudarė 1 194,35 Eur / mėn.

47. Nors pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovės pateikti ir ieškovė nepateikė išrašų iš Vokietijos registrų apie turimą ar neturimą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės mėnesio užmokestis šiuo metu jau galimai sudaro 1 440 Eur, taip pat įvertino ir tai, kad ieškovė priėmė savo mirusios mamos palikimą, paveldėjo nekilnojamą turtą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepaneigė šio teismo vertinimo, nurodė, kad teismas įvertino pagerėjusią ieškovės turtinę padėtį, t. y. kad ieškovė paveldėjo turtą po mamos mirties, kad jos pajamos iš darbo užmokesčio padidėjo. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl įrodymų, pagrindžiančių šalių turtinę padėtį, ir šiuos įrodymus vertino tinkamai. Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė ir kad ji paveldėjo nemažas sumas. Atsakovo teiginiai apie ieškovės galimai gaunamą didesnį darbo užmokestį ir galimai paveldėtą didesnį turtą, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Ir nors ieškovė nepateikė aktualių duomenų apie savo šiuo metu gaunamas pajamas, nepateikė išrašų iš Vokietijos registrų apie turimą / neturimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos ieškovės pajamos yra pakankamos teikti dukrai teismo paskaičiuotą išlaikymo dydį, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikalingi papildomi duomenys apie ieškovės turtą.

48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad turi finansinių galimybių keliauti su dukra ir į užsienio valstybes, vežioti automobiliu į ugdymo užsiėmimus, kas liudija atsakovo santykinai gerą finansinę padėtį.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Vertinant šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl dukrai reikalingas išlaikymas paskirstomas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

50. Nustatyta, kad šalių dukros poreikiams bendrai tėvai turi padengti 804,05 Eur ir atitinkamai kiekvienam iš tėvų tenkanti dalis yra 402 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė nurodytų vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Kadangi atsakovas neprašo priteisti iš ieškovės ½ dukrai reikalingo išlaikymo, o prašo priteisti tik 400 Eur / mėn. išlaikymą. Esant nurodytų aplinkybių visumai, iš ieškovės šalių dukrai priteistinas 400 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio

51. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

52. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

53. Atsakovas 2023-04-11 patikslintame priešieškinyje prašė priteisti 1 484,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-01-10 iki 2020-08-18, kuomet vaikas gyveno pas atsakovą ir atsakovas vienas pilnai išlaikė dukrą. Atsakovas prašė priteisti po 205 Eur / mėn. dukros išlaikymui iš ieškovės, nuo 2020-01-10, kuomet buvo nustatyta laikina dukros gyvenamoji vieta su atsakovu, iki 2020-08-18, kuomet iš ieškovės buvo priteistas laikinas 205 Eur / mėn. dydžio išlaikymas.

54. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio (priešieškinio) pareiškimo dienos, konstatavo, jog atsakovas išlaikymo įsiskolinimo gali reikalauti tik už laikotarpį nuo 2020-04-11.

55. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad su pradiniu priešieškiniu kreipėsi 2019-11-22, byla nuo 2020-08-03 iki 2023-02-07 buvo sustabdyta. Teismas 2023-03-29 nutartimi pasiūlė patikslinti reikalavimus. Atsakovas 2023-04-11 patikslino priešieškinį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų teikusi išlaikymą nuo 2020-01-10 iki 2020-08-18. Atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tą laikotarpį. Patenkinus atsakovo reikalavimą, išieškojimas būtų vykdomas tik už septynis mėnesius ir aštuonias dienas. Teismas turėjo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1 484,75 Eur sumai.

56. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

57. Vertinant teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus bei aplinkybę, kad atsakovas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškė tik 2023-04-11 patikslintame priešieškinyje, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2020-04-11. Termino skaičiavimas nepriklauso nuo to, kad byla tam tikrą laiką buvo sustabdyta. Nėra teisinio pagrindo sprendimą panaikinti ar pakeisti šioje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

59. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).

60. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

61. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į bylos baigtį, turėtų būti vadovaujamasi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tokią savo poziciją apeliantas grindžia ieškovės elgesiu – ieškovė nesutiko ginčo baigti taikiai, o patikslintame ieškinyje nebepalaikė nė vieno pradinio ieškinio reikalavimo ir pripažino pilnai ar iš dalies atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus, ieškovė atsisakė reikalavimo leisti nepilnametę šalių dukrą išvežti į užsienio valstybę be tėvo sutikimo ir byla šioje dalyje buvo nutraukta. Reikšminga atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė ginantis nuo ieškovės pradinio ieškinio. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

62. Nustatyta, kad ieškovė 2019-08-27 pradiniu ieškiniu prašė pakeisti šalių nepilnametės dukters G. K. nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo J. K. sutikimo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-30563-1019/2018 dalyje dėl J. K. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra. 2023-05-09 ieškovė, įvertinusi psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais išvadoje išsakytą dukters nuomonę, patikslino ieškinį. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30563-1019/2018 6.1 punktu nustatytą šalių nepilnametės dukters G. K. nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu J. K., nustatyti jos ir G. K. bendravimo tvarką, priteisti iš jos, išlaikymą nepilnametei dukrai G. K. po 276 Eur / mėn.

63. Pirmosios instancijos teismas 2023-08-09 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo leisti nepilnametę šalių dukrą G. K. išvežti į užsienio valstybę be tėvo atsakovo J. K. sutikimo ir bylą šioje dalyje nutraukė.

64. Pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

65. Net tais atvejais, kai ieškovas teise sumažinti reikalavimus pasinaudoja sąžiningai, atsakovas iki ieškinio sumažinimo gali patirti išlaidų, kurių būtų nepatyręs, jei tokio dydžio reikalavimo ieškovas nebūtų pareiškęs. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. toks netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024).

66. Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniame ieškinyje keltą reikalavimą dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę be tėvo (atsakovo) sutikimo išdavimo, pakeitė reikalavimu nustatyti šalių vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu. Toks reikalavimų pakeitimas atliktas, atsižvelgus psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais išvadoje pateiktus duomenimis ir į šalių dukros išsakytą nuomonę gyventi su tėvu (atsakovu).

67. Iki patikslinto ieškinio pareiškimo ieškovė patyrė 3 312,50 Eur advokato teisinei pagalbai, už dokumentų vertimus 438,62 Eur, už antstolio išlaidos už nutarties vykdymą? – 116,05 Eur, už ekspertizę 900 Eur. Ieškovė pagal pradinio ieškinio reikalavimus patyrė 4 767,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iki patikslinto ieškinio pateikimo sudarė 400 + 3 012,20 + 1 444,47 + 300 + 621,13, viso 5 777,80 Eur.

68. Apeliantas teigia, kad reikšminga atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė išimtinai ginantis dėl ieškovės pareikšto pradinio ieškinio, todėl teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Apelianto vertinimu, teismas turėjo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės santykiu ne mažesniu kaip 80 proc., t. y. 7 245,76 Eur. (9 057,20 Eur x 0,80) ir ieškovei priteisti iš atsakovo ne daugiau kaip 20 proc. ir tenkančią dalį skaičiuoti ne nuo visų patirtų išlaidų (8 544,78 Eur), bet nuo patirtų pateikus patikslintą ieškinį t.y. nuo 3 777,61 Eur. Tai gi ieškovei iš atsakovo priteisti 755,53 Eur (3 777,61 x 0,20 = 755,53 Eur). Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš ieškovės priteisti atsakovui 6 490,24 Eur (7 245,76 Eur - 755,53 Eur = 6 490,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

69. 2019-12-23 teismo posėdyje šalių dukra, nurodė, kad norėtų gyventi su mama. Atsakovas 2019-12-23 atostogų metu pasiėmė vaiką pas save. Po atostogų su atsakovu šalių dukra atsisakė grįžti su mama į Vokietiją. Tėvams ir nepriklausomam vaikų specialistui 2020 m. pradžioje šalių dukra nurodė, kad nori likti Lietuvoje, tęsti mokslus mokykloje, kurioje mokėsi nuo pirmos iki trečios klasės. Nepilnametė šalių dukra 2020 m. sausio 2–9 d. laikotarpiu žodžiu, raštu ir veiksmais (nesutikimu išvykti su mama į Vokietiją) išreiškė norą likti Lietuvoje. Todėl pirmosios instancijos teismas 2020-01-10 nutartimi laikinąją nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu. Tuomet ieškovė pateikė prašymą skirti ekspertizę ir nustatyti ar atsakovas nemanipuliuoja dukra, jos nebaugina ir kodėl dukra nebenori bendrauti su mama.

70. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovė neturėjo galimybės anksčiau patikslinti ieškinio ir toks poreikis atsirado tik įvertinus gautas specialisto ekspertizės išvadas. Dėl to šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus nesąžiningais, nes ieškovei poreikį patikslinti ieškinį iš esmės lėmė pasikeitusi dukros nuomonė ir specialistės pateiktos išvados siekiant teismui išspręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo. Tačiau, atsižvelgiant į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kad ieškovė dalies savo reikalavimų atsisakė ir jų atsisakymas nėra susijęs su tų reikalavimų patenkinimu, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

71. Apeliantas teigia, kad nėra aišku, kaip buvo nustatyta teismo 57 ir 43 proc. proporcija. Teismas nepateikia paaiškinimo, kaip jis šią proporciją apskaičiavo, kokiems reikalavimams kokius procentus priskyrė.

72. Apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti nepilnametės G. K. nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, nustatyti ieškovės O. B. bendravimo su nepilnamete G. K. tvarką, priteisti iš O. B. išlaikymą nepilnametei G. K. po 400 Eur / mėnesį, priteisti iš O. B. 1 484,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

73. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek atsakovo priešieškinio reikalavimai, tiek ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti po 50 proc. Pažymėtina, kad iš esmės nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu (tėvu), ieškovė iš esmės pripažino šį priešieškinio reikalavimą. Nustatant ieškovės ir dukters bendravimo tvarką teismas pritarė ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos vertinimui, kad bendravimo tvarka turi būti konkreti, todėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos pagrindas buvo ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iš dalies, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintas visa apimtimi.

74. Nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apeliantas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės santykiu ne mažesniu kaip 80 proc. t.y. 7 245,76 Eur (9 057,20 Eur x 0,80) ir ieškovei priteisti iš atsakovo ne daugiau kaip 20 proc. ir tenkančią dalį skaičiuoti ne nuo visų patirtų išlaidų (8 544,78 Eur), bet nuo patirtų išlaidų pateikus patikslintą ieškinį t.y. nuo 3 777,61 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių procesinį elgesį, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bet atsižvelgdamas į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendžia, kad būtų teisinga priteisti ieškovei 20 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 80 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, skaičiuojant nuo visų pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų.

75. Iš viso ieškovė patyrė 8 544,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 708,96 Eur (8 544,78 x 0,2) bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovas patyrė 9 057,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui priteistinos 7 245,76 Eur bylinėjimosi išlaidos (9 057,20 x 0,8).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76. Apeliantas prašo priteisti atsakovo J. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės O. B., kurios sudaro 1 694 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 260 Eur sumą, sumokėtą už advokato suteiktas teisines paslaugas.

77. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies: nuo 1 216,92 Eur ((400-350) x 12 mėn. + (1484,75 – 867,83) tenkinta 600 Eur, kas sudaro 49 proc., apeliacinės instancijos teisme atsakovui priteistina 830 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei – 642 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, rezoliucinėje dalyje nurodant:

„Priteisti iš ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 400 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovės O. B. atsakovo J. K. naudai 5 536,80 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai trisdešimt šeši eurai 80 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. K. ieškovės O. B. naudai 1 708,96 Eur (tūkstantis septyni šimtai aštuoni eurai 96 centai) patirtų bylinėjimosi išlaidų.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. B. atsakovo J. K. naudai 642 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo J. K. ieškovės O. B. naudai 830 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.