Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui J. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl klausimų, susijusių su ieškovės ir atsakovo (buvusių sutuoktinių) nepilnametės dukters G. K., gyvenamąja vieta.

2. Ieškovė su ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo suteikti ieškovei teisę išvežti nepilnametę dukrą, nuolat gyventi į Vokietiją be atsakovo sutikimo bei nustatyti laikiną atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė iki 2019 m. gruodžio 22 d. leisti ieškovei išvežti nepilnametę dukrą G. K. laikinai gyventi į Vokietijos Federacinę Respubliką be atsakovo sutikimo ir nustatė atsakovo laikiną bendravimo su dukra tvarką. Atsakovas nutartį skundė atskiruoju skundu, apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą.

3. Atsakovas 2019 m. gruodžio 23 d. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu Lietuvos Respublikoje, taip pat nustatyti ieškovės laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką. Nurodė, kad teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo leista nepilnametę dukrą išvežti laikinai gyventi į Vokietijos Federacinę Respubliką iki 2019 m. gruodžio 22 d., baigė galioti. Teismas 2019 m. gruodžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu išklausė nepilnametės nuomonę, taip pat abiejų vaiko tėvų paaiškinimus, liudytojų parodymus. Teismas priėmė 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria netenkino nei ieškovės, nei atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, savo iniciatyva nustatė laikiną bendravimo tvarką, iš dalies keičiančią 2019 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Teismas šioje 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje vertino, kad nepilnametės G. K. interesus atitiktų tiek jos tolimesnis gyvenimas su mama Vokietijoje, tiek mergaitės gyvenimas Lietuvoje su mama ir/arba su tėčiu.

4. Atsakovas 2020 m. sausio 6 d. prašymu prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti ieškovei išvežti dukrą be rašytinio atsakovo sutikimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui dukros pasą ar/ir asmens tapatybės kortelę, dukros G. K. laikiną gyvenimo vietą nustatyti su atsakovu Lietuvos Respublikoje, nustatyti ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką. Prašymą iš esmės grindė nepriklausomo vaikų specialisto L. S. vaizdo įrašo įvertinimu, dukros susirašinėjimo su ieškove ir atsakovu žinutėmis, iš kurių darytina išvada, kad vaikas aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog nori gyventi su atsakovu.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkini ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti G. K. laikiną gyvenimo vietą su atsakovu tėvu J. K..

6. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę O. B. ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, perduoti (išsiųsti saugiu paštu) G. K. pasą ar/ir asmens tapatybės kortelę atsakovui J. K..

7. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei O. B. išvežti dukrą G. K. be rašytinio J. K. sutikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

8. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutaries priėmimo dienos atsakovas neturi prievolės mokėti ieškovei dukros išlaikymui skirtų lėšų periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis per mėnesį, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30563-1019/2018.

9. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovei O. B., laikiną bendravimo su nepilnamete G. K., tvarką:

- mama turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra visomis priimtinomis ryšio priemonėmis ir programomis (telefoniniais pokalbiais, SMS žinutėmis, Viber, Skype ir kt.), neribojant laiko, nedalyvaujant dukros tėvui J. K. (toliau – tėvas);

- šalys derina vaiko paėmimo ir grąžinimo detales, laiką, vietą raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (Viber, Skype ir kt.);

- mama turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus. Bendravimo forma ir susitikimų trukmė bei dažnumas su vaiku neribojami, kai mama atvyksta į Lietuvą, tačiau šias sąlygas šalys privalo suderinti ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatyto susitikimo laiko. Mama pasiima ir grąžina dukrą šalių susitartoje vietoje Lietuvoje sutartu laiku; vaiko paėmimo ir grąžinimo konkrečią datą, laiką ir vietą šalys suderina ne vėliau kaip prieš 12 val. iki dukros paėmimo. Kai mama bendrauja su dukra Lietuvoje ir ši pas ją nakvoja, mama privalo dukrą pristatyti į jos ugdymosi įstaigą bei užklasinės veiklos būrelius, taip pat paimti iš ugdymo įstaigos, užklasinės veiklos būrelių;

- mama turi teisę bendrauti su dukra Vokietijos Federacinėje Respublikoje dukros mokyklos pavasario, rudens atostogų metu, pasiimdama dukrą pirmąją atostogų dieną iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną ne vėliau nei 19 val. vakare;

- mama kartu su dukra turi teisę praleisti ne mažiau nei pusę vasaros atostogų kartu. Bendravimas šiame punkte nustatyta tvarka vyksta, mamai pasiimant dukrą pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę mamos ir dukros atostogų laikotarpio dieną ne vėliau nei 19 val. vakare. Apie ketinimą bendrauti su dukra vasaros atostogų metu mama informuoja tėvą ne vėliau nei likus 3 (trims) savaitėms iki numatomų atostogų pradžios;

- dukros atostogų metu dukros kelionės išlaidas iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal į vieną pusę apmoka tėvas, į kitą pusę mama.

10. Teismas, įvertinęs papildomai šalių pateiktus įrodymus - nepriklauso vaikų specialisto išvadą, kurioje G. K. nurodė, kad nori likti Lietuvoje, tęsti mokslus mokykloje, kurioje mokėsi nuo pirmos iki trečios klasės, t. y. Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini); ieškovės ir atsakovo pateiktus dokumentus, inter alia (be kita ko) nuotraukas, garso, vaizdo įrašus, susirašinėjimo žinutes, darė išvadą, kad nepilnametė G. K. yra stipri, motyvuota, aiškiai samprotaujanti, gebanti siekti savo tikslų, kartu meili ir mandagi mergaitė, kad jos nuomonė yra išreikšta aiškiai ir suprantamai. Pažymėjo, kad būtent su 10 metų riba įstatymas sieja vaiko gebėjimą suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, į kurią privalo būti atsižvelgiama (žr., pavyzdžiui, CK 3.142 straipsnio 2 dalį, 3.215 straipsnio 1 dalį).

11. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametės emocinis ryšys su abiem tėvais yra glaudus, santykis iš esmės geras, kad atsakovas turi galimybes suteikti dukrai gyvenamąjį būstą Lietuvoje, nurodė galintis ja pasirūpinti, kad byloje yra pažyma, jog (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, kad sutinka G. K. priimti mokytis į Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) klasę, teismas vertino, kad laikinos nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu Lietuvoje nepažeis G. K. teisių ir interesų, kartu užtikrins stabilumą susiklosčiusioje gana įtemptoje ir nesaugią aplinką nepilnametei kuriančioje situacijoje.

12. Teismas sprendė, jog laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu yra svarbus ir tuo aspektu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30563-1019/2018, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su mama (ieškove), ieškovei tenka (teko) teisės ir pareigos, susijusios su nepilnametės dukros interesų atstovavimu, įskaitant prašymų mokymo ir ugdymo įstaigoms teikimą. Tuo tarpu, teismas neturi žinių, kad ieškovė, kurios prašymu nepilnametė 2019 m. rugsėjo mėn. buvo išbraukta iš moksleivių sąrašų, ketintų teikti prašymą Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) dėl dukros įrašymo į moksleivių sąrašus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu apeliantė O. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1338-1102/2020 pilna apimtimi ir išspręsti klausimą iš esmės.

14. Nurodo, kad nepilnametė dukra gyvena su mama Vokietijoje nuo 2019 m. rugsėjo pradžios lanko ugdymo ir mokymo įstaigą, kurioje atlieka 4 klasės užduotis, mokosi vokiečių kalbos, papildomai lanko šokių užsiėmimus, ieškovės Vokietijoje nuomojamas gyvenamasis būstas yra tvarkingas, šviesus, tinkamas nepilnametei su mama (laikinai) gyventi, nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. G. K. yra išbraukta iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašų (2019 m. spalio 2 d. pažyma Nr. SD-121), todėl atsakovo argumentas, kad vaikas ir toliau iki galutinio sprendimo priėmimo byloje liktų gyventi Lietuvoje, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko mama ir vaikas nuo pat gimimo augo su mama, yra prieštaraujantis vaiko interesams. Byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus ieškovei teisę išvežti nepilnametį vaiką laikinai gyventi į užsienio valstybę, ieškovė šiai dienai negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukros sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų dukrai žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų ją psichologiškai neigiamai ir pan.

15. Apeliantė nesutinka su ginčijamoje nutartyje išdėstytais teismo motyvais, kurie yra nelogiški, ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Nutartyje ignoruojami apeliantės pateikti įrodymai apie atsakovo savivaliavimą, nutartyje visiškai nepasisakyta apie tėvo daromą neigiamą poveikį vaiko psichikai, kuomet vaikas bauginamas tuo, kad mama jį ketina pagrobti, teismui nė motais, kad atsakovas pažeidė eilę to paties teismo nutartimis nustatytų nuostatų, priešingai, teismas ginčijama nutartimi visus atsakovo pažeidimus įteisino, kas tik dar kartą aiškiai patvirtina teismo šališkumą ir galimą suinteresuotumą atsakovui palankia bylos baigtimi, paminant nepilnamečio vaiko interesus.

16. Nors teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas, t.y. vaiko nuomonė nėra visa lemianti, o yra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje, todėl sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo išsiaiškinti, kokios priežastys nulėmė tokį staigų vaiko nuomonės ir elgesio pasikeitimą, tačiau to nedarė, kas sąlygojo neteisėtos ir skubotai priimtos ginčijamos nutarties priėmimą.

17. Ieškovė nurodė, kad su psichologo L. S. kandidatūra nesutinka. Jai kyla abejonės dėl šio kandidato kompetencijos, juo labiau, kad viskas buvo suorganizuota taip skubotai. Ieškovė sutinkanti, kad vaiką pakartotinai apklaustų tik nešališkas teismo paskirtas psichologas ir/arba ekspertas, kuris už teisingos išvados pateikimą būtų įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Atsakovas tokių ieškovės argumentų nepaisė ir neteisėtai įvykdė vaiko susitikimą su L. S., ir kurių išvadų pagrindu teismas darė išvadą.

18. Be kita ko, byloje nėra jokio šio asmens kvalifikaciją ir kompetenciją patvirtinančio dokumento. Visiškai neaišku, kokia metodika jis vadovavosi bendraudamas su vaiku, tuo tarpu vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas pokalbis su vaiku paneigia, kad buvo siekiama išsiaiškinti tikrąją vaiko valią, t.y. didžiąja dalimi L. S. pats atsakinėjo į savo užduotus klausimas, siekdamas gauti į juos vaiko pritarimą, be kita ko, jis eilę kartu akcentavo vaikui, kad mama ją apgavo, nors jis net nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, jam nebuvo žinomos visos bylos aplinkybės, išskyrus Atsakovo pateiktą informaciją. Šiuo atveju, tinkamas ir nešališkas psichologas turėjo gilintis ir analizuoti, kokios priežastys nulėmė tokį staigų vaiko nuomonės pasikeitimą, tai pastebėti ir šią situaciją išanalizuoti bei įvertinti, o ne uždavinėti tik atsakovui naudingus klausimus. Tuo tarpu iš atsiųsto garso įrašo matyti, kad pokalbis su vaiku truko tik 24 minutes, L. S. nesiaiškino aplinkybių, dėl ko vaikas pakeitė savo nuomonę, neuždavė vaikui klausimo, iš kur jai kilo tokios mintys, kad mama ją ketina pagrobti, o kas svarbiausia, susitikimas su vaiku vyko L. S. net nesusipažinus su bylos medžiaga, dėl ko ji negali būti laikoma atlikta teisėtai ir šališkai.

19. Atsiliepimu atsakovas J. K. prašo skundą atmesti.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs papildomai šalių pateiktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad situacija yra iš dalies pasikeitusi, nes G. K. abiem tėvams ir nepriklausomam vaikų specialistui nurodė, kad nori likti Lietuvoje, tęsti mokslus mokykloje, kurioje mokėsi nuo pirmos iki trečios klasės, t. y. Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini), todėl teisėtai pakeitė dukros gyvenamąją vietą, nustatydama ją laikinai su atsakovu.

21. Pažymi, jog atsakovas niekada neribojo dukros bendravimo su mama ir šiuo laikotarpiu neribojo. Atsakovas kaip tik įtikinėjo dukrą bei prašė jos, kad ši bendrautų su mama, bet ši vengė pokalbių su mama. Ieškovė kaltina atsakovą tuo, nes pati tikėtina taip elgėsi su dukra ir mano, kad atsakovas riboja jų bendravimą. Priešingai, dukrai, gyvenant Vokietijos Federacinėje Respublikoje, buvo ribojamas atsakovo bendravimas su dukra, jų pirmas susitikimas po dukros išvežimo įvyko tik praėjus penkiems mėnesiams, buvo ribojami atsiliepimai į skambučius per įvairias komunikacijos priemones, kiti atsakovo suplanuoti susitikimai su dukra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Apie tai į šią civilinę bylą pateiktas ne vienas atsakovo procesinis dokumentas su rašytiniais įrodymais.

22. Taip pat pažymi, kad ne teismas vaiko gyvenamąją vietą pakeitė prieš pusmetį, o pati ieškovė vaiko gyvenamąją vietą pakeitė, kada neteisėtai, be atsakovo sutikimo, dar 2019 m. birželio 7 d. išvežė dukrą į Vokietijos Federacinę Respubliką. Dukra buvo išvežta ne tik be atsakovo sutikimo, tačiau nebuvo paaiškinta ir dukrai kur ši važiuoja, kad išvažiuoja ne atostogauti, o gyventi į kitą šalį.

23. Pasisakant dėl nepriklauso specialisto ir vaiko apklausos, priešingai nei nurodo ieškovė, ji buvo informuota, kad ji gali atvykti pas nepriklausomą vaikų specialistą L. S., susitikti su juo ir išdėstyti savo poziciją, tuo pačiu pasišnekėti su vaiku ir išgirsti jos nuomonę ir įsitikinti, kad durka nori likti Lietuvoje, tačiau pati ieškovė neatvyko, todėl nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susitikti ir pasišnekėti su psichologu L. S., tuo labiau abejoti jo kompetencija.

24. Atsakovas taip pat negali sutikti su ieškovės argumentais dėl jai nepalankios bendravimo tvarkos. Pažymi, kad ieškovei sudaryta dar palankesnė bendravimo tvarka, nei kad buvo nustatyta atsakovui ankstesnėmis teismo nutartimis. Atsakovas per mėnesį galėjo bendrauti, tik 2 konkrečius mėnesio savaitgalius, o ieškovei ginčijama nutartimi suteikta bendrauti, neribojant nei susitikimų trukmės, nei dažnumo, kai mama atvyksta į Lietuvą, o tik nustatytos tam tikros sąlygos. Todėl nesuprantami ieškovės teiginiai, kad ši ginčijamoje teismo nutartyje nurodyta bendravimo tvarka yra akivaizdžiai nepalankesnė. Atsakovas mano, kad ši tvarka užtikrina ieškovės kaip mamos teisę ir pareigą maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime.

Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo.

25. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria nutarta nustatyti nepilnametės nepilnametės G. K., gyvenamąją vietą su atsakovu tėvu J. K.. Taip pat nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę O. B. ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, perduoti (išsiųsti saugiu paštu) G. K. pasą ar/ir asmens tapatybės kortelę atsakovui J. K.; uždrausti ieškovei O. B. išvežti dukrą G. K. be rašytinio J. K. sutikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; nustatyti ieškovei O. B., laikiną bendravimo su nepilnamete G. K. tokiomis sąlygomis:

- mama turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra visomis priimtinomis ryšio priemonėmis ir programomis (telefoniniais pokalbiais, SMS žinutėmis, Viber, Skype ir kt.), neribojant laiko, nedalyvaujant dukros tėvui J. K. (toliau – tėvas);

- šalys derina vaiko paėmimo ir grąžinimo detales, laiką, vietą raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (Viber, Skype ir kt.);

- mama turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus. Bendravimo forma ir susitikimų trukmė bei dažnumas su vaiku neribojami, kai mama atvyksta į Lietuvą, tačiau šias sąlygas šalys privalo suderinti ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatyto susitikimo laiko. Mama pasiima ir grąžina dukrą šalių susitartoje vietoje Lietuvoje sutartu laiku; vaiko paėmimo ir grąžinimo konkrečią datą, laiką ir vietą šalys suderina ne vėliau kaip prieš 12 val. iki dukros paėmimo. Kai mama bendrauja su dukra Lietuvoje ir ši pas ją nakvoja, mama privalo dukrą pristatyti į jos ugdymosi įstaigą bei užklasinės veiklos būrelius, taip pat paimti iš ugdymo įstaigos, užklasinės veiklos būrelių;

- mama turi teisę bendrauti su dukra Vokietijos Federacinėje Respublikoje dukros mokyklos pavasario, rudens atostogų metu, pasiimdama dukrą pirmąją atostogų dieną iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną ne vėliau nei 19 val. vakare;

- mama kartu su dukra turi teisę praleisti ne mažiau nei pusę vasaros atostogų kartu. Bendravimas šiame punkte nustatyta tvarka vyksta, mamai pasiimant dukrą pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę mamos ir dukros atostogų laikotarpio dieną ne vėliau nei 19 val. vakare. Apie ketinimą bendrauti su dukra vasaros atostogų metu mama informuoja tėvą ne vėliau nei likus 3 (trims) savaitėms iki numatomų atostogų pradžios;

- dukros atostogų metu dukros kelionės išlaidas iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal į vieną pusę apmoka tėvas, į kitą pusę mama.

26. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

27. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-448-623/2010).

28. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

29. Apeliantė nagrinėjamu atveju iš esmės nurodo, kad teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nėra pagrindo abejoti pateikta į bylą medžiaga bei vaikų specialisto – psichiatro L. S. kompetencija.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas abu tėvus myli ir gerbia, o jų keičiama pozicija dėl gyvenimo su kuriuo nors iš tėvų galėjo būti nulemta ir pačių šalių, jų tarpusavio konfliktų, tačiau vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas prieštarautų paties vaiko interesams, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus labiau atitinka situacijos stabilizavimo, pastovumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti vaikui didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Todėl, apeliantės prašymas – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, negali būti pripažįstamas atitinkančiu vaiko interesus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vaiko norą gyventi su tėvu įvertino visų įrodymų kontekste, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šis vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Tuo labiau, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas netinkamai rūpinasi dukra, piktnaudžiauja tėvo valdžia, ar galimai daro vaikui neigiamą įtaką. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaikui Lietuvoje pas atsakovą yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos augti ir vystytis. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog vaiko gyvenimas su tėvu prieštarautų jo interesams ar kitaip pažeistų jo teises, jog vaiku būtų nesirūpinama. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pats vaikas išreiškė norą gyventi Lietuvoje, tęsti mokslus mokykloje, kurioje mokėsi nuo pirmos iki trečios klasės, ir drauge su atsakovu jau gyvena nuo 2019 m. gruodžio mėn.

32. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalių santykiai yra įtempti, šalys negeba priimti abiem pusėms priimtino sprendimo, susijusio su vaiko interesais. Pagal byloje nustatytą faktinę situaciją šalys gyvena skyrium, nepilnametė dukra su atsakovu nuo 2019 m. gruodžio mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad pagal esamą faktinę situaciją ieškovei nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi neatitinka nepilnametės dukters interesų ir turėtų būti pakeista. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje bylos nagrinėjimui stadijoje, kai atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi bendravimo būtinumas ir intensyvumas nevertintinas, pirmosios instancijos teismui turint galimybę dėl to pasisakyti teismo sprendime bylą išnagrinėjus iš esmės.

33. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi gyvenamoji vieta ir bendravimo su vaiku tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti ar yra pagrindas keisti nustatytą laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir tėvų su vaiku bendravimo tvarką.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.