Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei L. S. (institucija duodanti išvadą byloje – Vaikų teisių apsaugos tarnyba) dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui D. A. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (CPK 337 str. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei L. S. dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui D. A. dėl išlaikymo priteisimo. Kadangi nepilnametė šalių dukra A. A. gyvena su atsakove, ieškovas pareiškė prašymą nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodydamas, kad ieškovo prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo nėra susijęs su šalių pareikštais reikalavimais bei tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra numatyta CK 3.65 str. 2 d.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nepilnametė šalių duktė gyvena su motina, teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta jos gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų, nesama, priešingai, ieškovas tokį reikalavimą - nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo yra pareiškęs būtent šioje byloje. Taigi ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymu iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas. CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 3.65 str. 2 d. nenumato ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kolegija pažymi, kad CK 3.65 str. 2 d. pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau teismo nuomone yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

Dėl aptartų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo, kadangi pagal bylos medžiagoje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismui sunku nustatyti ar prašoma konkreti laikina bendravimo tvarka su vaiku yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.