Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-722-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-24
Bylos Nr.: e2A-722-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Milda Skersienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: K. R.
Atsakovas: A. T.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-722-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02092-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui A. T. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje), prašė:

1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP‑2146-385/2020 patvirtintos šalių 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos taikos sutarties 2.1, 2.2, 2.3, 2.5 ir 3 punktų sąlygas dėl bendravimo su dukra M. T., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos ir jos išlaikymo ir:

1.1. priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. T. išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Žemesnės instancijos teismas

1.2. priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. T. 2 649 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.;

1.3. M. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

1.4. nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra M. T. tvarką:

a) A. T. kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį 17 val. pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos, o jei ji tuo metu jos nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Ši tvarka netaikoma šventinėmis dienomis, kurios aptartos atskirai;

b) kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu K. R. ir A. T. su dukra bendrauja kiekvienas nepertraukiamai du kartus po dešimt dienų, tikslesnį atostogų laiką suderindami raštu, SMS žinutėmis ar per interneto programėles ne vėliau kaip iki birželio 1 d. Tuo laiku netaikoma A. T. ir dukters bendravimo tvarka pagal šią sutartį;

c) kiekvienais metais pirmą birželio sekmadienį, t. y. per Tėvo dieną, A. T. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja parvežti ją kitą dieną 8 val. į jos ugdymo įstaigą, o jei tuo metu ji nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jos gyvenamąją vietą 10 val.;

č) A. T. dukters gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), 16.30 val. pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos, o jei ji jos tuo metu nelanko, iš jos gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti ją atgal tą pačią dieną 18 val.;

d) kiekvienais metais A. T. jo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), 10 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti ją į jos gyvenamąją vietą kitą dieną 17 val.;

e) kiekvienais poriniais metais šv. Kūčių dieną. t. y. gruodžio 24 d., A. T. 18 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti ją į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas dukters ir mamos bendravimui;

ė) kiekvienais neporiniais metais gruodžio 25 d. A. T. 15 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti ją į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas dukters ir mamos bendravimui;

f) kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. A. T. 16 val. pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos, o jei ji jos tuo metu nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti ją į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas dukters ir mamos bendravimui;

g) kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš šv. Velykas A. T. 10 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą šv. Velykų dieną 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas dukters ir mamos bendravimui;

h) kiekvienais neporiniais metais pirmą šv. Velykų dieną 15 val. A. T. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą šv. Velykų dieną iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas dukters ir mamos bendravimui;

i) kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį (Motinos dieną) nuo 10 val. iki pirmadienio 8 val. dukra praleidžia su mama K. R., nepriklausomai ar ši diena yra skirta dukters bendravimui su tėvu;

y) kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (ieškovės gimimo dieną) dukra nuo 10 val. iki kitos dienos 17 val. praleidžia su mama K. R., nepriklausomai ar šis laikas yra skirtas dukters bendravimui su tėvu;

j) ieškovė K. R. ir atsakovas A. T. dukters mokymosi atostogų metu (išskyrus šventines dienas, kurios aptartos atskirai) bendrauja su dukra kiekvienas po pusę kiekvienų jos mokymosi atostogų laiko, tikslesnį kiekvieno iš jų laiką šalys raštu, SMS žinutėmis ar per interneto programėles susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai dukters interesais, ne vėliau kaip likus 20 dienų iki kiekvienų atostogų pradžios;

k) A. T., negalėdamas nustatytu laiku susitikti su dukra, ieškovę informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su dukra laiko pradžios;

l) tuo atveju, jei A. T. vėluos atvykti pasiimti dukrą 1 valandą, ieškovė pasilieka teisę laiką su dukra leisti savo nuožiūra;

m) tuo atveju, jei dukra sirgs ir dėl to negalės lankyti ugdymo įstaigos, A. T. netaikoma šiame ieškinyje nurodyta jo ir dukters bendravimo tvarka, tačiau tokiu atveju jis turi teisę aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje;

n) A. T. bendravimo su dukra metu turi būti su dukra, jis neturi teisės ją pasiimti kartu, vykdydamas darbo funkcijas, ar palikti ją su kitais asmenimis. Jei susidaro situacija, kai atsakovas negali būti su dukra jo bendravimo metu, tuomet jis privalo dukrą nuvežti jos mamai, t. y. ieškovei;

o) ieškovė ir atsakovas privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukters sveikatos sutrikimus;

p) ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito atsakovo bendravimo su dukra laiko ir toks susitarimas tampa privalomas jiems vykdyti.

2) Priteisti iš atsakovo visas ieškovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP‑2146‑385/2020 buvo patvirtinta jos ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, ja buvo nustatyta nepilnametės dukters M. T. gyvenamoji vieta su ieškove, nustatyta ieškovės ir atsakovo bendravimo su dukra tvarka lygiomis dalimis, nustatyta, kad išlaikymą dukrai ieškovė ir atsakovas teiks abu lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad pasikeitė aplinkybės, todėl yra būtina šios nutarties dalį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo pakeisti. Taikos sutartimi buvo nustatytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelis, nurodyta, kad A. T. su nepilnamete dukra bendrauja savo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas iš eilės (nuo sekmadienio iki sekmadienio); susirgus dukrai, jos slauga / gydymu, vizitais pas medikus ir su tuo susijusiais klausimais rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę bendravo (gyveno) dukra; ilgųjų savaitgalių, švenčių ir tėvų bei vaiko atostogų metu su dukra bendrauja bendru tarpusavio susitarimu; dukrą išlaiko abu lygiomis dalimis, todėl išlaikymo dukrai vienas iš kito nereikalauja ir ginčo šiuo klausimu nekyla. 2021 m. gruodžio mėnesį atsakovui atsirado didelių sveikatos problemų, jis net kelis mėnesius buvo gydomas ligoninėje, todėl visą tą laiką neturėjo galimybės pasiimti dukrą ir neteikė jai išlaikymo, išskyrus tai, kad sumokėjo 1/2 dalį mokesčio už dukters darželį. Po to, kai atsakovas grįžo iš ligoninės į namus, jis dukros nuo sekmadienio iki sekmadienio niekada nepasiėmė, ją pasiima pas save tik savaitgaliais (nuo penktadienio iki sekmadienio, retais atvejais iki pirmadienio; arba nuo šeštadienio iki sekmadienio ar pirmadienio). Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba darbo ir nedarbo dienomis (duomenys neskelbtini), todėl buvo atvejis, kad jis dukrą vežėsi į darbą ir dukra, grįžusi į namus, pasakojo, kaip ji su tėčiu važiavo ir matė, kaip (duomenys neskelbtini). Dukra buvo sukrėsta tokio vaizdo, ilgą laiką negalėjo ramiai miegoti. Atsakovo darbo grafikas nėra pastovus, jis į darbą būna iškviečiamas ir naktį, todėl, ieškovės vertinimu, jis neturi galimybės kas antrą savaitę pasirūpinti dukra. Dukra yra pradėjusi lankyti sportinių šokių klubą „(duomenys neskelbtini)“, treniruotės vyksta pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, todėl atsakovas pagal savo darbo pobūdį neturi galimybės dukrą nuvesti į treniruotes. Nors dukrą atsakovas pasiima tik savaitgaliais, tačiau net ir tuomet ją palieka su savo drauge, o pats išvyksta į darbą, kai jį iškviečia. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) grupę, todėl jai reikia padėti namuose atlikti tam tikrus darbelius, o to atsakovas nedaro. Kitais mokslo metais dukra pradės lankyti mokyklą, todėl beveik nuo pietų ji bus laisva, o atsakovas ja pasirūpinti dėl darbo negalės. Ieškovė niekur nedirba, todėl turi galimybę tinkamai pasirūpinti dukra ir jos lavinimu. Kadangi jau nuo 2021 m. gruodžio mėn. bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra pasikeitusi, o ir nustatyta bendravimo tvarka šią dieną neatitinka vaiko interesų, todėl reikia nustatyti naują atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, dukrai užtikrinant stabilumą, saugumą, dienos režimą, pastovumą.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovas tikrai nepasiimdavo dukters pagal nustatytą bendravimo tvarką, todėl, mokėdamas tik 1/2 dalį mokesčio už darželį ir pasiimdamas dukrą maždaug nuo kovo mėnesio tik savaitgaliais, jis neteikė dukrai tinkamo dydžio išlaikymo ir išlaikymas turi būti priteistas nuo tos dienos, nes praktiškai ji viena išlaiko dukrą. Dukra dažnai serga peršalimo ligomis, todėl vidutiniškai per mėnesį vaistams, vitaminams reikalinga apie 40 Eur. Dukters maitinimui per mėnesį išleidžia apie 240 Eur (apie 8 Eur per dieną). Tam, kad užtikrintų dukrai tinkamą gyvenamąjį būstą, ji su sutuoktiniu nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), už jo nuomą moka 150 Eur, todėl dukrai tenkanti nuomos dalis sudaro 50 Eur, komunaliniai mokesčiai vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 100 Eur, todėl dukrai tenkanti mokesčių dalis yra 33 Eur. Už sportinių šokių klubo treniruotes reikia mokėti 30 Eur. Dukters lavinimo priemonėms (knygoms, žurnaliukams, žaidimams ir t. t.) išleidžia per mėnesį apie 30 Eur. Kadangi dukra yra tokio amžiaus, kai labai greitai auga, sugadina rūbus, todėl rūbams bei avalynei išleidžia apie 100 Eur per mėnesį. Dukters higienos ir kitoms priemonėms išleidžia apie 30 Eur (prausimosi priemonėms, skalbimo milteliams, kremams, tualetiniam popieriui ir t. t.); už (duomenys neskelbtini) grupę šiais mokslo metais reikia mokėti 30,80 Eur; dar reikia skirti pinigų nenumatytoms išlaidoms (draugų sveikinimams, rinkliavoms darželyje, kitiems daiktams (patalynei, rankšluosčiams, indams ir t. t.) – 30 Eur; išlaidos kitoms vaiko pramogoms – apie 30 Eur per mėnesį. Dukrai augant, jos poreikiai didės, nes ji nuo rugsėjo mėnesio lankys mokyklą, reikės pirkti uniformą, mokymo priemones ir t. t., tai papildomai kainuos. Taigi dukters visapusiškam išlaikymui yra būtina skirti ne mažiau kaip 640 Eur per mėnesį. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ieškovė gauna kiekvieną mėnesį 80,50 Eur vaiko pinigus, todėl iš 640 Eur atėmus šią sumą, gaunama 560 Eur, juos turi skirti dukters išlaikymui. Ieškovė registruota darbo biržoje, pajamų negauna, ją ir jos dukrą išlaiko sutuoktinis. Atsakovas yra dirbantis ir gauna pajamas, asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jo turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė nei ieškovės. Ieškovė iš atsakovo dukros išlaikymui prašo priteisti 1/2 dalį dukrai reikalingos sumos, t. y. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jos pilnametystės.

2.3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė tinkamo dydžio išlaikymo dukrai. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dukros išlaikymui buvo reikalinga 6 400 Eur suma (640 Eur per mėnesį). Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. buvo mokami vaiko pinigai kas mėnesį po 73,50 Eur, tai per šį laikotarpį sudaro 367,50 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. – po 80,50 Eur kas mėnesį, per šį laikotarpį tai sudaro 402,50 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. atsakovas dukros išlaikymui turėjo skirti 2 815 Eur. Atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo tik 1/2 dalį mokesčio už dukters darželį, tai iš viso sudaro 166 Eur, todėl iš 2 815 Eur atėmus 166 Eur, gaunasi, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas dukrai sudaro 2 649 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad kreipimosi su ieškiniu į teismą momentu ir baigiant bylos nagrinėjimą situacija, susijusi su teismo nustatyta tvarka šalims bendraujant su dukra M., kuo nors pasikeitė. Ieškovės išdėstytos aplinkybės, kad būtina keisti taikos sutartyje nustatytą tvarką, grindžiamos ateities įvykiais, kurie gali įvykti, tačiau gali ir neįvykti. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių pagrindinį ieškovės argumentą dėl vaiko poreikio dėl bendravimo su tėvais pakeitimų. Teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) atstovės, bendravusios su mergaite, paaiškinimus, kad gyvenimo ir bendravimo su abiem tėvais tvarka, veikianti šiuo metu, mergaitei yra tinkama ir ši nenori nieko keisti, vertino, kad tokia dukros nuomonė tik patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog yra labai stiprus ryšys tarp jo ir dukros M. ir kad ji nori vienodomis sąlygomis bendrauti su abiem tėvais.

3.2. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodinėjamų aplinkybių neįrodė, todėl ieškinys negali būti tenkinamas dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Kadangi nėra pagrindo keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pripažintas nepagrįstu ir ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 280 Eur kas mėnesį.

3.3. Teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, jog atsakovas ieškovei įsiskolino 2 649 Eur dėl išlaikymo dukrai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Teismas įvertino, kad atsakovas sutinka, jog savo sirgimo laikotarpiu, tai yra 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gegužės 31 d., jis nevykdė taikos sutartyje numatytos pareigos prižiūrėti, rūpintis ir išlaikyti dukrą, tačiau tai buvo svarbi priežastis, jo būklė buvo tokia, kuri realiai kėlė grėsmę jo gyvybei, dėl to, teismo vertinimu, išlaikymas už nurodytą laikotarpį neturėtų būti priteisiamas. Pažymėta, kad išlaikymas už minėtą laikotarpį neturėtų būti priteisiamas ir dėl tos priežasties, kad išlaikymo dydžio klausimo šalys iš viso nebuvo aptarusios. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas nesutiko, jog jis neteikė išlaikymo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., ir teigė, jog tuo laikotarpiu dukra pas jį gyveno ir jis visiškai ją išlaikė, pripažino, kad atsakovas įrodė šią aplinkybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. gegužės 8 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį patenkinti visiškai ieškinio reikalavimuose nurodytu būdu. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti apeliantei visas apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo prie civilinės bylos pridėti naujus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Ieškovė dėl reikalavimo dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo nurodo, kad teismas nevertino atsakovo teismo posėdyje paaiškintų aplinkybių, dėl to netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovės teigimu, atsakovas, priešingai nei teigė savo atsiliepime į ieškinį, teisme konstatavo, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos jis dukrą pasiimdavo kas antrą savaitę tik birželio mėnesį, tai reiškia, kad jis pripažino, jog net devynis mėnesius jis nesilaikė nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovės teigimu, byloje įrodyta ir atsakovo nepaneigta jokiais įrodymais, kad atsakovas ir 2022 m. birželio mėnesį nesilaikė nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos D. T. parodymų ir šalių susirašinėjimo žinučių, kuriomis ieškovė įrodinėjo, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas nesilaikė nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, o ją pasiimdavo tik savaitgaliais. Ieškovė savo reikalavimus grindė įvykiais, įrodančiais, kad atsakovas nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos ne tik tuo laikotarpiu, kai jis gydėsi, bet ir tuo laikotarpiu, kai jau nebesigydė ir grįžo į darbą.

4.2. Teismas nevertino teismo posėdyje atsakovo išsakytos pozicijos dėl darbo ir galimybės pasiimti dukrą iš darželio, taip pat aplinkybių, kad dukra nuo šių metų birželio mėnesio nebelankys darželio, o nuo rugsėjo mėnesio lankys mokyklą, pamokos jai baigsis iki pietų. Ieškovės vertinimu, atsakovas dėl savo darbo pobūdžio neturės galimybės dukros pasiimti iš mokyklos ir būti su ja (atsakovas neįrodė, kad turės tokią galimybę). Ieškovės teigimu, iš 2023 m. gegužės 31 d. žinutės yra akivaizdu, kad atsakovas savo pareigą rūpintis dukra kas antrą savaitę perkels savo draugei, su kuria, ieškovės teigimu, dukra nenori būti. Be to, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad, kai dukra atsakovui nustatytu bendravimo metu serga, jis jos neslaugo. Taip pat atsakovas teisme patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog jis nėra dalyvavęs dukros susirinkimuose, šventėse, nėra kalbėjęsis su jos auklėtojomis, nevedė dukros į jos šokių pamokas.

4.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Tarnybos specialistės išvada, kad bendravimo su abiem tėvais tvarka, veikianti šiuo metu, mergaitei yra tinkama, ji nenori nieko keisti. Ieškovės teigimu, šalių 6 metų amžiaus dukra, kalbėdama su specialiste, nesuvokė, kad jos gyvenimas nebelankant darželio iš esmės pasikeis. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, iš esmės teigia, kad Tarnybos išvada teismui nėra privaloma ir šalių dukrai, kuri teismo sprendimo priėmimo metu taip pat buvo 6 metų amžiaus, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, labiau yra reikalinga motinos, kuri ja gali pasirūpinti visada, globa. Ieškovė nurodo, kad tik ji rūpinasi dukra, kai ši serga, veda ją į šokių pamokas, nes dukra taip nori, eina į visus dukters ugdymo įstaigų susirinkimus ir šventes, o tėvas neturi galimybės dėl savo darbo pobūdžio tinkamai pats pasirūpinti dukra, todėl dukters priežiūrą patiki savo draugei, nors tai dukrai sukelia didelius emocinius išgyvenimus. Ieškovės vertinimu, teismas turėjo vadovautis išimtinai vaiko, o ne atsakovo interesais ir tenkinti ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

4.4. Ieškovė dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodo, kad ji pateikė į bylą pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ji patiria papildomų išlaidų dukters išlaikymui, be to, kai dukra serga, tai ji ją slaugo net per atsakovo bendravimo savaitę, todėl teismas, net ir palikdamas bendravimo tvarką nepakeistą, turėjo spręsti išlaikymo vaikui priteisimo klausimą. Teismas nepagrįstai nevertino rašytinių įrodymų apie ieškovės patirtas papildomas išlaidas, taip pat nepagrįstai nenustatė reikalingo dukrai išlaikymo dydžio. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, dėl to nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

4.5. Ieškovės teigimu, galima sutikti su teismo teiginiu, kad atsakovo liga buvo svarbi priežastis nevykdyti nustatytos jo ir dukters bendravimo tvarkos, tačiau negalima sutikti su teismo teiginiu, kad dėl šios priežasties ir už šį laikotarpį išlaikymas dukrai neturėtų būti priteistas iš atsakovo, nes išlaikymą už jį tuo laikotarpiu teikė ieškovė. Toks teismo sprendimas neteisingas ne tik vaikui, bet ir ieškovei, be to, pats atsakovas teisme nurodė, jog jis sutiktų, kad už šį laikotarpį dukters išlaikymui būtų priteista iš jo 1 000 Eur (po 200 Eur už mėnesį), tačiau šių aplinkybių teismas nepagrįstai nevertino. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nurodė tik tai, kad jis dengė 1/2 dalį sumos už dukters darželį. Ieškovės teigimu, teismas turėjo vadovautis išimtinai vaiko interesais ir nustatyti išlaikymo įsiskolinimo dydį.

4.6. Teismo teiginys, kad atsakovas įrodė aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dukra gyveno pas jį, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Ieškinį ieškovė pateikė rūpindamasi mažametės dukters interesais, o ne siekdama išspręsti santykius su atsakovu, kaip teigia teismas. Ieškovės teigimu, ji įrodė dukros išlaikymui reikalingą sumą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu atsakovas A. T. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi, o Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; prašo surengti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovas nesutinka su skundo motyvais, kad atsirado poreikis keisti jo bendravimo su dukra tvarką, nes neįvyko jokių esminių aplinkybių pasikeitimo ir toks jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimas, nepagrįstai ir neproporcingai mažinant jo bendravimo su dukra galimybes, visiškai neatitinka CK 3.175 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

5.2. Atsakovas nurodo, kad į bylą pateikė įrodymus, jog jis laikinai negalėjo susitikti su dukra dėl netikėtos ligos, o ne dėl valingo vengimo vykdyti bendravimo tvarką. Praėjus laikinai ligai, atsakovas toliau bendrauja su dukra pagal šalių sutartą bendravimo su vaiku tvarką, ji tenkina patį vaiką ir visiškai atitinka vaiko interesus. Atsakovas dirba pagal iš anksto suderintą darbo grafiką įprastomis darbo valandomis, todėl turi galimybę darbo dienomis po darbo valandų atvykti į vaikų darželį parsivesti dukrą į namus.

5.3. Atsakovas pagal taikos sutartyje sutartą grafiką kas antrą savaitę kreipiasi į ieškovę, prašydamas perduoti dukrą M. jam, tačiau neretai jo bendravimo su dukra galimybės priklauso nuo ieškovės valios. Ne kartą yra buvę taip, kad pati ieškovė turėdavo reikalų ar jai reikėdavo išvykti, tada atsakovas be jokių prieštaravimų sutikdavo, jog dukra pas jį pabūtų ilgiau, t. y. stengiasi su ieškove geranoriškai sutarti dėl lankstesnės bendravimo su dukra tvarkos, nebūtinai laikantis taikos sutartimi nustatyto grafiko.

5.4. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai vadovavosi Tarnybos pateikta 2023 m. kovo 1 d. išvada. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad per savo bendravimo su dukra laiką (savaitę) gali tik jis pats asmeniškai prižiūrėti dukrą. Net jei jis vėluotų grįžti iš darbo ar reiktų nuvesti dukrą į sportinių šokių užsiėmimus, M. gali pasirūpinti pas atsakovą gyvenantis pilnametis sūnus ir mergaitės brolis D. T. arba kartu gyvenanti atsakovo sugyventinė, kuri geba puikiai pasirūpinti vaiku, jos ir dukters santykiai yra draugiški ir šilti. Atsakovo vertinimu, tokios sąlygos nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, nes visuomenėje įprasta praktika, kai šeimose nepilnametis vaikas prižiūrimas ne vien tėvų ar jų globėjų, bet ir suaugusių šeimos artimųjų. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatoma pagal esamą situaciją ir negali būti nustatoma pagal hipotetines sąlygas. Atsakovo nuomone, visus klausimus dėl bendravimo su dukra šalys gali išspręsti geranorišku susitarimu.

5.5. Atsakovo vertinimu, ieškovė vienašališkai priiminėja sprendimus dėl to, kas yra geriausia šalių vaikui, neatsižvelgdama į atsakovo nuomonę. Ieškovė ne tik draudžia dukrai parsinešti tėvo nupirktus daiktus, tačiau ir yra uždraudusi atsakovo sugyventinei kartu palydėti vaiką iki motinos namų, nesutinka, kad dukra į jos namus parsineštų vaistus, kuriuos tėvas nuperka mergaitės gydymui. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pateiktoje kasacinio teismo praktikoje individualus teisinis ginčas nėra analogiškas nagrinėjamai bylai, naujesnėje teismų praktikoje pažymima, jog abiejų tėvų teisės vaikams yra lygios, todėl nė vienas iš tėvų neturi prioriteto auklėti savo vaikus. Atsakovo nuomone, šalių ginčo priežastis yra ieškovės kerštas dėl iš ieškovės priteisto išlaikymo sūnui.

5.6. Tarp atsakovo ir dukters yra stiprus emocinis tėvo ir vaiko ryšys, dukra labai noriai leidžia laiką pas tėvą. Išsaugojus atsakovo maksimalią bendravimo su dukra tvarką, nenukentėtų ir dukters interesas daugiau bendrauti su broliu D.. Tiek būnant pas motiną, tiek pas tėvą mergaitei užtikrinamas įprastas režimas, nėra sukuriami papildomi nepatogumai. Ieškovė neįrodė egzistuojant svarbias priežastis, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu.

5.7. Atsakovo teigimu, esant šalių susitarimui būtent dėl kasdienių išlaidų pasiskirstymo, jas vienodai patiria tiek ieškovė, su kuria nustatyta dukters gyvenamoji vieta, tiek atsakovas, kai dukra kas antrą savaitę laiką leidžia pas atsakovą. Atsakovo teigimu, ruošdama ieškinį teismui ieškovė ėmė slėpti nuo jo kvitus už darželį, taip pat atsisako suteikti informaciją, kiek reikia sumokėti už sportinių šokių užsiėmimų išlaidas. Atsakovas teigia, kad savo prievolę lygiai tokia pat dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo vykdo tinkamai, perveda pinigus, kai tik ieškovė praneša apie nenumatytas išlaidas, taigi jis apmoka ne mažiau kaip pusę dukters išlaikymo išlaidų, todėl šalys turėtų taip ir toliau dalytis dukters išlaikymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

8. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą surengti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, tačiau nenurodė tokio prašymo motyvų ir prašymo nepagrindė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinį skundą, atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylos medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys dalyvavo teismo posėdžiuose ir teikė paaiškinimus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

9. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

10. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą prie civilinės bylos pridėti naujus įrodymus – šalių 2023 m. gegužės 31 d. susirašinėjimą žinutėmis, juo remiasi savo apeliaciniame skunde. Iš pateikto susirašinėjimo datos matyti, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas atsiliepime turėjo galimybę pasisakyti dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, ir į tai, jog minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliantės pateiktus įrodymus prideda prie bylos.

Dėl ginčo esmės

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. R. (buvusi pavardė – B.) ir atsakovas A. T. yra nepilnametės M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP‑2146‑385/2020 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, ja taikiai išspręstas šalių ginčas dėl nepilnametės dukters M. T. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

12. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2146-385/2020 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnametės dukters M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. B.. Minėtos šalių taikos sutarties, patvirtintos Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, 2 punktu šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamete dukra M. T. tvarkos: 2.1. nepilnametė dukra M. T. su skyriumi gyvenančiu tėvu praleidžia tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis); 2.2. skyriumi gyvenantis tėvas A. T. su nepilnamete dukra M. T. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas iš eilės (nuo sekmadienio iki sekmadienio). Ši tvarka pradedama įgyvendinti atėjus pirmajam sekmadieniui po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo; 2.3. susirgus nepilnametei dukrai M. T. jos slauga / gydymu, vizitais pas medikus ir su tuo susijusiais klausimais rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę bendravo (gyveno) dukra M. T.; 2.4. pareiškėjai susitaria, kad be kito pareiškėjo rašytinio sutikimo negali išvežti nepilnametės dukters M. T. nuolat gyventi į užsienio valstybę; 2.5. pareiškėjai susitaria, kad ilgųjų savaitgalių (kai prieš savaitgalį ar po jo būna šventinė/-ės diena/-os), švenčių ir tėvų bei vaiko atostogų metu su nepilnamete dukra M. T. bendraus bendru tarpusavio susitarimu; 3 punktu šalys susitarė, kad nepilnametę dukrą M. T., su kuria abu bendraus / gyvens vienodą laiką, išlaikys abu lygiomis dalimis (įskaitant kasdienius vaiko poreikius, didesnius pirkinius, mokestį už darželį, kitas išlaidas), todėl išlaikymo dukrai vienas iš kito nereikalauja, patvirtina, kad ginčo šiuo klausimu nėra.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1, 2.2, 2.3, 2.5 ir 3 punktų sąlygas dėl bendravimo su M. T. tvarkos ir jos išlaikymo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimu

14. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su šalių nepilnamete dukra M. T. tvarką, iš esmės argumentuodama tuo, kad nustatytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modelis, kai kiekvienas iš tėvų su vaiku bendrauja kas antrą savaitę, nebeatitinka susidariusios situacijos, be to, dukra pradės lankyti mokyklą, todėl iš karto po pamokų atsakovas dėl darbo negalės ja pasirūpinti. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

15. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

16. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., t. y. iki ieškinio pareiškimo, nepasiimdavo dukters M. T. kas antrą savaitę pagal nustatytą bendravimo tvarką, o pasiimdavo ją tik savaitgaliais. Apeliantės teigimu, atsakovas, priešingai nei teigė savo atsiliepime į ieškinį, teisme nurodė, jog nuo 2022 m. sausio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos jis dukrą pasiimdavo kas antrą savaitę tik birželio mėnesį, taip jis pripažino, jog net devynis mėnesius jis nesilaikė nustatytos bendravimo su dukra tvarkos.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nurodytos aplinkybės, taip pat atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, jog 2021 m. gruodžio mėn. atsakovui kilo rimtų sveikatos problemų (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateiktų medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad atsakovas dėl kilusių sveikatos sutrikimų kelis kartus buvo gydomas ligoninėje (nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 5 d., nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. sausio 23 d. taikytas reabilitacinis gydymas stacionare, atsakovas skubos tvarka vėl stacionarizuotas 2022 m. balandžio 8–19 d.), 2022 m. balandžio 15–20 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog maždaug nuo 2022 m. kovo mėn. atsakovas pasiimdavo dukrą tik savaitgaliais. Tai patvirtina atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus, kad nors atsakovo ligos metu dukra didžiąją laiko dalį būdavo pas ieškovę, jis dukrą pasiimdavo ir bendravimas su vaiku nebuvo nutrūkęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie atsakovui kilusius sveikatos sutrikimus ir byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. laikinai negalėjo įgyvendinti šalių susitarimo dėl bendravimo su dukra tvarkos dėl objektyvių priežasčių (sveikatos sutrikimo).

18. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad savo reikalavimus grindė ir tuo, jog atsakovas nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos ne tik tuo laikotarpiu, kai jis gydėsi, bet ir tuo laikotarpiu, kai jau nebesigydė ir grįžo į darbą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad praėjus laikinai ligai, jis toliau bendrauja su dukra pagal šalių sutartą bendravimo su vaiku tvarką, ši tenkina patį vaiką ir atitinka jo interesus.

19. Vertinant ieškovės nurodomas susiklosčiusias vaiko tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamete dukra aplinkybes įvertintina tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog maždaug nuo 2022 m. kovo mėn. atsakovas pasiimdavo dukrą tik savaitgaliais. Taigi ieškovė neginčija tos aplinkybės, kad iki 2022 m. spalio 31 d. atsakovas su dukra iš esmės bendravo, ją pasiimdavo, tačiau iš esmės teigia, kad atsakovas su dukra bendraudavo trumpesnį laiką nei numatyta pagal nustatytą bendravimo tvarką. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, jog po ieškinio pareiškimo atsakovas pasiima dukrą savaitei laiko pagal nustatą bendravimo tvarką. Taigi po ieškinio pareiškimo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka iš esmės buvo įgyvendinama.

20. Nagrinėjamoje byloje reikšminga įvertinti faktines aplinkybes, kad ieškovė niekur nedirba, buvo įregistruota užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. spalio 19 d., o atsakovas yra dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini) pagal nustatytą darbo grafiką. Atsakovo paaiškinimais, jis dirba nuo 8 val. iki 17 val., tačiau kas antrą savaitę jam yra paskirtas budėjimas namuose visą parą, dėl to jis gali būti iškviestas dirbti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ta aplinkybė, jog jis nustatytomis valandomis dirba, egzistavo ir šalių taikos sutarties pasirašymo metu, t. y. ši aplinkybė nėra pasikeitusi.

21. Atsakovas 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. gegužės–birželio mėn. dukrą pasiimdavo kas antrą savaitę, o rugsėjo–spalio mėn. ieškovė dukros kas antrą savaitę nebedavė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė dukters vasarą nebevedė į darželį ir taip sudarė sąlygas, kad atsakovas po darbo negalėtų dukters pasiimti iš darželio. Įvertinus byloje šalių pateiktus susirašinėjimo duomenis, nustatyta, kad šalys dėl dukters pasiėmimo bendravo, tarėsi, tačiau šalių tarpusavio santykiai įtempti. Šalių susirašinėjimo medžiagoje atsakovas buvo pažymėjęs, kad ieškovė liepos ir rugpjūčio mėnesiais nevedė vaiko į darželį, tai trukdė jam bendrauti su vaiku. Iš šalių susirašinėjimo duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 29 d. ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovas dirba, pati (nors ir suklydusi dėl datos) atsakovui teikė pasiūlymą pasiimti dukrą savaitgalį. Iš šalių susirašinėjimo 2022 m. rugsėjo–spalio mėn. duomenų taip pat matyti, kad atsakovui rodant iniciatyvą pasiimti dukrą savaitei ar darbo dienomis, ieškovė tam nepritardavo ir siūlydavo dukrą pasiimti savaitgaliui. Įvertinus šalių susirašinėjimo duomenis ir šalių paaiškinimus, bylos duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovės nurodomoms aplinkybėms dėl atsakovo bendravimo su dukra trukmės nurodytu laikotarpiu įtakos turėjo taip pat ir pačios ieškovės elgesys.

22. Apeliantė nurodo, kad atsakovas šalių nepilnametę dukrą vežėsi į darbą. Aplinkybę, kad atsakovas dirbdamas vieną kartą vežėsi dukrą M. T. automobilyje, patvirtina šalių susirašinėjimo duomenys. Liudytoja D. T. taip pat patvirtino, kad apie tokį atvejį iki tėvo ligos jai buvo sakiusi mama (ieškovė). Nors ieškovė teigė, kad tokia aplinkybė vaiką paveikė neigiamai, tačiau byloje nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių teiginius, kad vaikas dėl nurodytos aplinkybės patyrė traumuojantį neigiamą poveikį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turi imtis reikiamų priemonių ir užtikrinti, kad atsakovo darbo metu nepilnametis vaikas būtų tinkamai prižiūrimas, tačiau, įvertinusi, jog tai vienkartinio pobūdžio, ne sistemingas įvykis, vertina, kad ši aplinkybė nelaikytina patvirtinančia ieškovės teiginius, jog atsakovas neturi galimybių pasirūpinti dukra.

23. Apeliantė akcentuoja, jog, kai dukra nustatytu atsakovo bendravimo metu serga, atsakovas jos neslaugo. Tačiau, įvertinus šalių susirašinėjimo žinutėmis duomenis ir šalių paaiškinimus byloje, matyti, kad tuo metu, kai vaikas sirgo, šalys dėl vaiko slaugos iš esmės sutarė, konfliktų dėl to nekilo. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimo duomenų matyti, kad šalių dukros ligos metu atsakovas svarstė galimybę pats dukrą vesti pas gydytoją dėl sergančio vaiko slaugos (nedarbingumo), tačiau klausimas buvo išspręstas šalių sutarimu. Pažymėtina, kad šalys, vykdydamos kooperavimosi pareigą įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarką, turi teisę susitarti ir dėl kitokių bendravimo su vaiku sąlygų (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Taigi vien apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas dėl darbo negali dukros slaugyti nepasiėmęs nedarbingumo, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas dėl darbo neturi sąlygų slaugyti dukros.

24. Apeliantė nurodo, kad atsakovas neveda dukters į šokių užsiėmimus, o tai daro tik ieškovė, ir dukrai patinka, jog į šokių užsiėmimus ją veda tik mama. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės, įvertinus ieškovės ir atsakovo byloje duotus paaiškinimus, kad ieškovė nusprendė vesti dukrą į šokių užsiėmimus su atsakovu to nesuderinusi, ieškovė visos informacijos atsakovui apie šiuos užsiėmimus nesuteikė, nelaikytina aplinkybe, turinčia esminės reikšmės pripažinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo pagrįstumą.

25. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateikta Tarnybos išvada. Apeliantė šiuos apeliacinio skundo argumentus iš esmės grindžia teiginiais, kad šalių nepilnametė dukra, kalbėdama su Tarnybos specialiste, dėl savo amžiaus (6 metai) tuo metu nesuvokė, kad jos gyvenimas nebelankant darželio iš esmės pasikeis. Nustatyta, kad Tarnybos pateiktoje 2023 m. kovo 1 d. išvadoje nurodyta, jog bendraujant M. T. nurodė, jog esama bendravimo tvarka jai yra gera, į kartotinius klausimus, ar tikrai nenorėtų ko nors pakeisti, vaikas atsakė neigiamai, nurodė, kad nieko keisti nenorėtų. Tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad šią dieną realių ir objektyviai pagrįstų kliūčių laikytis nusistovėjusios bendravimo tvarkos nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad Tarnybos išvados duomenys patvirtina stiprų šalių nepilnametės dukros ir atsakovo ryšį, vaiko norą vienodomis sąlygomis bendrauti su abiem tėvais, tai, kad vaikas su abiem tėvais jaučiasi gerai ir saugus.

26. Pastebėtina, kad minėta apeliantės pozicija iš esmės grindžiama ieškovės prielaida, jog ateityje su dukra kas antrą savaitę didžiąją laiko dalį bus ne tėvas (atsakovas), o jo draugė. Apeliantė teigia, kad nepilnametei dukrai pradėjus lankyti mokyklą pamokos jai baigsis iki pietų ir yra pagrindas matyti, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio neturės galimybės dukrą pasiimti iš mokyklos ir būti su ja. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju abi šalys yra sukūrusios naujus santykius. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė, kuri yra sudariusi santuoką, nurodė, kad su šalių nepilnamete dukra visada būna tik ji pati, tačiau abiejų vaiko tėvų kasdieniniame gyvenime yra atsiradę nauji jiems artimi asmenys. Be to, bylos duomenimis, su atsakovu gyvena pilnametystės sulaukęs šalių sūnus, M. T. brolis D. T..

27. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovas, kaip ir ieškovė, turi lygias teises pasirūpinti savo nepilnamečio vaiko priežiūra tokiu būdu, koks jam atrodo tinkamas, kiek tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, taip pat apeliantės kaip naujas įrodymas pateikta 2023 m. gegužės 31 d. šalių susirašinėjimo medžiaga ir atsakovo ieškovei siųstos (15.27 val.) žinutės turinys nelaikytini patvirtinančiais ieškovės teiginius, kad atsakovas visiškai neturi galimybės pats pasirūpinti dukra kas antrą savaitę ir dukrą prižiūrėti paliks savo draugei. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šiuo metu nėra žinoma, kada baigsis vaiko ugdymo procesas (ar vaikas nelankys papildomo ugdymo užsiėmimų, būrelių ir pan.), ar nepasikeis vaiko tėvų užimtumas dėl darbo (tiek atsakovo, tiek ieškovės, kuri bylos nagrinėjimo metu nedirbo). Taigi šiuo metu nėra pagrindo ieškovės prielaidas, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio neturės galimybės dukros pasiimti iš mokyklos, vertinti kaip pakankamą pagrindą pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

28. Apeliantė kaip teisminiu precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai po santuokos nutraukimo šalys buvo susitarusios dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kai vaiku rūpinasi abu tėvai, vaikui vieną savaitę gyvenant pas motiną, kitą – pas tėvą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, ieškiniu prašydama pakeisti nustatytą bendravimo su šalių dukra tvarką, apeliaciniame skunde teigia, kad šalių dukrai, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo momentu taip pat, kaip ir nurodytoje kitoje byloje, buvo 6 metų amžiaus, labiau yra reikalinga motinos, kuri ja gali pasirūpinti visada, globa.

29. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-404-969/2021 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP‑2146‑385/2020 patvirtinta šalių taikos sutartimi šalių sutarimu nepilnametės dukters M. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (ieškove). Tai numatantis teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Kadangi nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, tiesiogiai vadovautis kitoje byloje priimtu išaiškinimu nėra pagrindo.

31. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi procesinę pareigą įrodyti tokias aplinkybes egzistavus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir byloje esančius kitus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog situacija, susijusi su teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatyta bendravimo su šalių dukra M. T. tvarka, iš esmės pasikeitė (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtų pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi (Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1, 2.2, 2.3, 2.5 punktuose) nustatytą bendravimo su šalių nepilnamete dukra M. T. tvarką, kuri yra orientuota į maksimalų laiko, kurį dukra praleidžia su kiekvienu iš tėvų, suvienodinimą, vaiko ir jam artimų asmenų ryšių stabilumą, susiformavusią gyvenimo aplinką ir šiuo metu yra pageidaujama pačios šalių dukters. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ši ieškovės ieškinio dalis atmesta pagrįstai.

33. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą ir reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (pakeitimo) (CK 3.175 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimu

34. Byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2146-385/2020 patvirtintos šalių taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nepilnametę dukrą M. T., su kuria abu bendraus / gyvens vienodą laiką, išlaikys abu lygiomis dalimis (įskaitant kasdienius vaiko poreikius, didesnius pirkinius, mokestį už darželį, kitas išlaidas), todėl išlaikymo dukrai vienas iš kito nereikalauja, patvirtina, kad ginčo šiuo klausimu nėra. Ieškovė ieškiniu, jo reikalavimus patikslinusi, prašė pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2146-385/2020 patvirtintos šalių 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos taikos sutarties 3 punkto sąlygas ir prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. T. išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. T. 2 649 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

35. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantės teigimu, net ir palikdamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nepakeistą, teismas turėjo spręsti išlaikymo vaikui priteisimo klausimą. Apeliantė teigia, kad ji į bylą pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ji patiria papildomų išlaidų dukrai išlaikyti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nepagrįstai nevertino ir nepagrįstai nenustatė reikalingo dukrai išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo.

36. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

37. Tėvai turi teisę bendru sutarimu nustatyti vaiko išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Taigi tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymas, jo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

38. CK 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei šalių dukrai priteisimo.

39. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į duomenis apie atsakovo ligą ir į tai, kad išlaikymo dydžio klausimo šalys iš viso nebuvo aptarinėjusios, dėl to padarė išvadą, kad išlaikymas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. neturėtų būti priteisiamas. Viena vertus, ieškovė ieškinyje nurodė, jog maždaug nuo 2022 m. kovo mėn. atsakovas pasiimdavo dukrą savaitgaliais. Taigi tam tikrą laiką būdamas pas tėvą (atsakovą) vaikas buvo jo išlaikomas. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu (2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžiuose) sutiko su aplinkybe, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. jo ligos metu, iki jis pradėjo eiti į darbą, dukra didžiąją laiko dalį būdavo pas ieškovę, dėl to neprieštaravo dėl išlaikymo įsiskolinimo kompensavimo už nurodytą laikotarpį. Atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje taip pat patikslino, kad geranoriškai sutinka ir su terminu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

40. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovas įrodė aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dukra gyveno pas atsakovą ir jis visiškai dukrą išlaikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ir vėliau iki 2022 m. spalio 31 d. buvo laikotarpių, kai jis vaiko nepasiimdavo savaitei laiko, t. y. dukra su juo praleisdavo mažesnę laiko dalį, nei numatyta pagal nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė ieškinyje patvirtino aplinkybes, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie išlaidų už vaiko ugdymą (t. y. darželį) apmokėjimo. Tačiau ieškovė teigia, kad atsakovas, pasiimdamas dukrą tik savaitgaliais, neteikė dukrai tinkamo dydžio išlaikymo, todėl ieškovė viena išlaikė dukrą ir patyrė daugiau išlaidų. Vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios, įvertinus ir kitas aplinkybes, gali priklausyti tėvų vaikui teiktinas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visapusiškai neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai netyrė ir neanalizavo byloje keliamam klausimui, ar per ieškovės nurodomą laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. susidarė išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas, išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino aplinkybių, ar pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką pagal konkrečias faktines bylos aplinkybes ieškinyje nurodytą laikotarpį buvo vykdoma tinkamai, nevertino vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties ir galimybių teikti proporcingo dydžio išlaikymą vaikui nurodytu laikotarpiu.

42. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje patikslinusi ieškinio reikalavimus (ieškinio reikalavimų 1.1 punktą), prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. T. išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad nėra pagrindo keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 280 Eur kas mėnesį. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmetė vien tuo pagrindu, kad nebuvo nustatyta pagrindo keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tuo atveju, jei jos ieškinio reikalavimas pakeisti bendravimo tvarką nebūtų patenkintas, prašo išspręsti klausimą dėl tam tikro dydžio išlaikymo priteisimo M. T. iš atsakovo, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, net esant nustatytai bendravimo tvarkai pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai abu tėvai buvimo su vaiku metu patenkina būtinuosius kasdienius vaiko poreikius, svarbu įvertinti ir tai, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog keičiasi vaiko ugdymo faktinė situacija, šalių nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) pradės lankyti mokyklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu įvertinti tai, kad dėl faktinių aplinkybių pokyčio neišvengiamai atsiras išlaidų, susijusių su vaiko auginimu ir ugdymu, kurių prisiėmimo ir operatyvaus apmokėjimo atsakomybė tam tikru metu teks vienam iš tėvų (pvz., išlaidos už ugdymą, maitinimą ugdymo įstaigoje, išlaidos užklasinei veiklai (šokių užsiėmimams ir kt.), išlaidos šventėms ugdymo įstaigoje ir t. t.).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kurių iš vaiko poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).

45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šalių byloje duotų paaiškinimų ir kitų bylos duomenų matyti, jog tam tikrus vaikui būtinus daiktus (rūbus, avalynę ir kt.) tėvai nuperka atskirai, tačiau atsakovas nurodo, kad ieškovė neleidžia vaikui parsinešti namo jo įgytų daiktų. Tokios aplinkybės matyti ir iš Tarnybos 2023 m. kovo 1 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, sudaryto po apsilankymo ieškovės namuose, duomenų – jame nurodyta, kad ieškovė vaiko bendravimo su tėvu tvarkos aspektu išreiškė poziciją, kad neleis, jog vaiko daiktai būtų nešiojami iš vienos vietos į kitą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino aplinkybes, kad ieškovė dukters lankomam šokių būreliui yra nupirkusi rūbus, tačiau jam nurodė, jog jais nesidalys, taip pat nenurodė, kokių rūbų reikia, nes atsakovas juos nupirktų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji moka už vaiko šokių būrelį, tačiau atsakovui šių išlaidų dydžio nebuvo pasakiusi. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė ėmė slėpti nuo jo kvitus už darželį, atsisako suteikti informaciją, kiek reikia mokėti už sportinių šokių užsiėmimus. Atsakovo teigimu, ieškovė niekada nesiūlė prisidėti prie rūbų, todėl jis vežasi dukrą išsirinkti ir įsigyti aprangą. Taigi šiuo atveju byloje yra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad dažnas atskirų išlaidų vaiko poreikiams užtikrinti pasidalijimo klausimų sprendimas turi neigiamą įtaką šalių tarpusavio santykiams ir tolesniam bendravimui ir, tikėtina, jog šalims ir toliau gali nepavykti susitarti šiuo klausimu. Taigi tuo atveju, jei esama tam tikrų išlaidų vaiko išlaikymui, kurios patiriamos nuolat, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tam tikros išlaidų dalies priteisimo, nustatant tam tikrą išlaikymo vaikui dydį.

46. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo išspręsti reikšmingų aplinkybių ir visapusiškai bei išsamiai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas netyrė poreikio priteisti išlaikymą, nenustatė vaiko poreikių, nevertino tėvų galimybių teikti vaikui reikiamą išlaikymą. Šios aplinkybės reikšmingos nusprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tirtinų įrodymų, nustatinėtinų bei vertintinų faktinių ir teisinių aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti nurodytų ieškinio reikalavimų nėra galimybės, nes ši bylos dalis būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, kai šalių ginčą pirmiausia iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, susiję su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimu, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti ieškinio reikalavimai dėl atsakovo bendravimo su dukra M. T. tvarkos pakeitimo, paliekama nepakeista.

48. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktą; ir kt.).

49. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2146-385/2020 patvirtintos šalių 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos taikos sutarties 3 punkto sąlygas dėl M. T. išlaikymo ir reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai M. T. priteisimo iš atsakovo, ir bylos dalį dėl šių ieškinio reikalavimų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl atsakovo A. T. bendravimo su dukra M. T. tvarkos pakeitimo, palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėMilda SkersienėVilija Valantienė