- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-1342-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37143-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-545-931/2018 pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovui D. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. O. pateikė ieškinį, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596-862/2014 nepilnametės dukros M. D., (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš D. D. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš D. D. nepilnametės dukros M. D. išlaikymą, teikiamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 504,16 Eur už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., po 532,72 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir po 494,64 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki dukra sulauks pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, nutraukiant tarp šalių santuoką, 3 metukų dukros poreikiai nebuvo vertinami, su atsakovu buvo sutarta dėl 144,81 Eur išlaikymo teikimo. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo trys metai, dukra auga, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti mokyklą ir išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti padidėjo iš esmės. Daugumą produktų perka turgeliuose, kur ūkininkai kasos aparatų nenaudoja. Dukros maitinimui mokykloje išleidžia apie 3 Eur į dieną. Atsakovas nuolat važinėja į darbines komandiruotes, todėl dažnai negali pasimatyti su dukra. Šeimos atostogų metu, kurios būna 2–3 kartus metuose ir trunka iki 2 savaičių (vasarą ir ilgiau), atsakovas su dukra nesimato, kadangi jos nebūna Vilniuje. Savaitės atostogų prie jūros su atsakovu dukra važiavo 2015 ir 2016 metais. Vasarą dukra į mokyklą neina, todėl didžiąją laiko dalį ji praleidžia kartu su ieškove. Dukra namuose valgo pusryčius, jai į mokyklą kasdien įdedama užkandžių ir vakare grįžus ji valgo vakarienę. 175 Eur išlaidų už komunalines paslaugas vidurkis apima 7 mėnesius, t. y. 2017 m. rugsėjo – 2018 m. kovo mėnesius, vaikui tenkanti dalis per mėnesį sudaro 39 Eur. Dukrai gydyti daugiausiai perkami nereceptiniai vaistai, gydytojos rekomenduoti vizito metu ar konsultuojantis dėl ligos telefonu. Šalių dukra yra labai judrus vaikas. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tokio amžiaus vaikams yra būtinybė. Visos pateiktos išlaidos už drabužius ir avalynę yra pagrįstos kvitais, pavedimais ar susirašinėjamais forumuose, kuriuose yra perkami drabužiai. Dukra per metus paaugo 9 cm, o tai yra beveik 1,5 drabužių dydžio, todėl nei drabužių, nei avalynės ilgesniam laikotarpiui neužtenka. Dukra du kartus per savaitę lanko nemokamą dailės būrelį mokykloje, kur visomis priemonėmis reikia pasirūpinti patiems. Dukra dar nėra labai atsakinga ir nesaugo savo daiktų, todėl poreikis kasmėnesinėms kanceliarinėms išlaidoms išlieka didelis. Žurnalai, knygos, spalvinimo sąsiuviniai perkami dukros lavinimui namuose, todėl nesidubliuoja su kanceliarinėmis išlaidomis, skirtomis mokyklai ir būreliams. Dukra važiuoja į ekskursijas nuo pirmos klasės, o įvairių išvykų su klase kasmet vis daugės. Rinkliavos į klasės fondą rugsėjį sudaro 35 Eur, spektaklis mokykloje spalį – 2,5 Eur, žiemos išvyka su klase gruodį – 16 Eur, klasės nuotraukos mokykloje kovą – 4,01 Eur, Velykinė edukacinė programa mokykloje kovą – 3 Eur, ekskursija į paukščių kaimą Ignalinoje gegužę – 15 Eur, rinkliava auklėtojos jubiliejui dar svarstoma. Dukrą ieškovė vežioja pas gydytoją, senelius, į būrelius, apsipirkti, tam reikia 30 Eur per mėnesį. Dukra nuo 2018 m. vasario 14 d. lanko baseiną, kurį rekomendavo gydytoja, siekiant palengvinti dukros raumenų ir sąnarių skausmus, patiriamus dėl labai spartaus augimo. Dukra auga, formuojasi jos socialiniai įgūdžiai, bendravimo su artimaisiais ir draugais tradicijos, mokosi šeimos tradicijų, todėl įvairioms dovanoms, šventėms būtinos išlaidos. Neatskiriama dukros vystymosi dalis yra kelionės, todėl būtinos išlaidos, susijusios su atostogoms ir kelionėms. Dukrai nupirktas stalas ir kėdė, atsižvelgiant į vaiko amžių ir ūgį, tačiau vaikui augant, atsiras poreikis badams, atitinkantiems vaiko fizines charakteristikas. Vaikui reikalingas GPS laikrodis, mobilus telefonas ir kompiuteris. Pilnaverčiam vaiko vystymuisi būtinas fizinis aktyvumas ir savo ruožtu tam reikalinga įranga: žaislai, sporto ir laisvalaikio inventorius. Dukrai dygsta nuolatiniai dantys, kuriuos periodiškai reikia taisyti ir silantuoti. Ieškovei iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. kas mėnesį buvo mokama 1 162,04 Eur vaiko priežiūros išmoka, neatskaičius mokesčių, o nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 664,02 Eur vaiko priežiūros išmoka, neatskaičius mokesčių. Ieškovė taip pat gauna 30 Eur vaiko išmoką. Iki išėjimo vaiko priežiūros atostogų ieškovės darbo užmokestis buvo 1 350 Eur, neatskaičius mokesčių, o 2014 m. spalio 16 d. teismo sprendimo priėmimo metu gaudavo 1 117,52 Eur, neatskaičius mokesčių. Nutraukiant darbo sutartį 2016 metais ieškovei buvo išmokėta vienkartinė 3 475,44 Eur darbo užmokesčio išmoka ir 5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija. Ieškovė nuomoja butą, už kuriuo nuomą per metus gauna 4 080 Eur sumą, neatskaičius mokesčių. Ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 104 041,59 Eur, tačiau su šio turto įsigijimo susijusios prievolės yra 87 072,52 Eur, todėl ieškovės valdomo turto vertė yra 16 969,07 Eur. Atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 1 600 Eur. 2014 m. atsakovo pajamos per mėnesį sudarė 1 317,66 Eur. Atsakovas papildomai gauna 73,38 Eur dienpinigių per mėnesį. Atsakovas 2017 m. iš individualios veiklos gavo 21 320 Eur pajamų. Atsakovas nuosavybės teise valdo 62 400 Eur 2 kambarių butą V., kuriame gyvena jo brolis. Atsakovas turi 1 500 Eur vertės motociklą ir automobilį, kurio išpirkta vertė 2018 m. kovo 15 d. sudarė 2 880,37 Eur. Atsakovas už butą pagal 2015 m. sausio 15 d. būsto kreditavimo sutartį yra skolingas 47 101,71 Eur. Įvertinus turto vertę ir įsipareigojimus, laikytina, kad atsakovas valdo 19 678,66 Eur vertės turtą. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties 3 000 Eur sumai ir 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutarties 2 900 Eur sumai nėra deklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad šios paskolos sutartys pasirašytos tik dėl akių, siekiant pagrįsti blogesnę atsakovo turtinę padėtį. Vaiko poreikių suma yra 800 Eur kas mėnesį. Atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje už laikotarpį iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. yra 504,16 Eur per mėnesį. Atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. yra 532,72 Eur per mėnesį. Atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. yra 494,64 Eur per mėnesį (CK 3.201 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su dukra bendrauja dažniau, nei yra nustatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Prasidėjus teisminiams procesams, ieškovė stengiasi sudaryti kuo mažiau galimybių atsakovui susitikti su dukra, prisidėti prie jos poreikių tenkinimo. Atsakovas rūpinasi savo nepilnamete dukra: buvo pasiėmęs nedarbingumo pažymėjimus slaugyti ir prižiūrėti susirgusią dukterį, duoda jai kišenpinigių pietums, domisi jos kasdienybe, ugdymu, bendrauja su dukters auklėtojomis, mokytojomis, veža ir pasiima dukrą iš mokyklos, kartu leidžia laisvalaikį, mažiausiai dukart per mėnesį veža vaiką į baseiną, kartu aplanko senelius ir gimines Ukmergėje, kartą per savaitę su dukra eina į kino teatrą, žaidimų kambarį, nuolat lanko parkus, atostogoms važiuoja prie jūros, organizavo dukters 6-ąjį gimtadienį. Tai reiškia, kad atsakovas kas mėnesį dukrai papildomai skiria ne mažiau kaip 180 Eur papildomiems jos poreikiams tenkinti. Atsakovo ir vaiko bendravimo metu ieškovė nepatiria kasdienių išlaidų. Ieškovė skaičiuoja išlaidas maistui mokykloje ne vidutiniškai per mėnesį išleidžiamą sumą, o maksimalią, nors tokio dydžio išlaidos kas mėnesį nepatiriamos. Maistui taip pat kas mėnesį neišleidžiama ieškovės nurodyta suma, kadangi dukra mokykloje valgo pietus, namo grįžta tik vakare, dukra beveik pusę laiko praleidžia su atsakovu, todėl nurodytos išlaidos mažintinos per pusę. Atsakovo komandiruotės yra trumpalaikės, todėl dienpinigiai neturėtų būti įskaičiuojami į atsakovo pajamas. Ieškovė neįrodė išlaidų sumos, reikalingos vaistams, drabužiams, avalynei, mokymuisi. Nepilnametės dukters draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmoka negali būti panaudojama kasdieniniams vaiko poreikiams patenkinti. Dalis į bylą pateiktų kvitų yra išduoti R. O. kavinės–parduotuvės „S.“, kuri priklauso ieškovės motinai, todėl šie kvitai vertintini kritiškai. Atsakovas skiria dukrai dienpinigius, todėl papildomai dienpinigių skirti nėra būtinybės. Rinkliavos mokykloje per metus sudaro apie 50 Eur, o ne 120 Eur kaip nurodė ieškovė. Ieškovė neįrodė, kad 30 Eur per mėnesį reikalinga kuro išlaidoms, dukros nuvežimui į gydymo įstaigas, būrelius, pas senelius. Dukra periodiškai serga, todėl išlaidos plaukimo treniruotėms yra per didelės. Ieškovė neįrodė, kad dukrai yra būtina lankyti baseino treniruotes. Išlaidos kalėdinėms, naujametinėms, gimtadienio dovanoms ir vaišėms (300 Eur), atostogoms, kelionėms, išvykoms (1 000 Eur) nėra būtinos tokio amžiaus vaikui. 2017 m. dukrai buvo pirkti baldai, biuro kėdės, išmanusis laikrodis, todėl šių daiktų užteks ilgesniam laikui. Ieškovės nurodytos vienkartinės ir metinės išlaidos yra nepagrįstos, nes ieškovės iš esmės prašo priteisti išlaikymą į priekį. Dukters higienos reikalavimai yra nepasikeitę, dantų taisymo poreikis yra nuolatinis, o ne naujai atsirandantis. 2017 m. atsakovas iš individualios veiklos, atskaičius mokesčius ir išlaidas, gavo apie 9 800 Eur. 2016 m. spalio mėn.–2017 m. balandžio mėn. atsakovas negavo darbo užmokesčio, todėl šiuo laikotarpiu iš individualios veiklos gautas pajamas naudojo savo pragyvenimui. Atsakovas 2017 m. balandžio 12 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), dirba pagal darbo sutartį visą darbo dieną, todėl papildomai negali verstis individualia veikla. Anksčiau atsakovo turtinė padėtis buvo geresnė, kadangi po santuokos nutraukimo jam atiteko ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), ½ dalis 1350/10000 dalių negyvenamosios palėpės, lengvasis automobilis bei motociklas, kreditoriniai įsipareigojimai Nordea bankui liko solidarūs su ieškove. Šiuo metu atsakovas yra prisiėmęs finansinius įsipareigojimus pagal būsto paskolos sutartį, išperkamosios nuomos sutartį ir dvi paskolos sutartis, todėl atsakovo pajamos skiriamos įsipareigojimams dengti (98,48 Eur už lizinguojamą automobilį, 188,89 Eur už būsto kreditą, 209 Eur pagal 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį, 250 Eur pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį, 32 Eur per metus būsto draudimui, 150 Eur dukters išlaikymui). Tai reiškia, kad atsakovui lieka 400 Eur suma būtinųjų poreikių tenkinimui ir 180 Eur suma papildomų dukters poreikių tenkinimui. Ieškovės turtinė padėtis geresnė: nuomoja butą, gauna 1 162,04 Eur pajamas, po 30 Eur už du nepilnamečius vaikus, turi 6 nekilnojamojo turto objektus (du butus, dvi neįrengtas pastoges bei komercinės paskirties pastatus). Atsižvelgiant į tai, atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai turėtų likti nepakeistas (150 Eur), o ieškovė dukters išlaikymui turi skirti 250 Eur per mėnesį (CPK 178 str.).
3. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko išlaikymo dydis turi sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam vystymuisi. Ieškovė, nepilnametė dukra, kūdikis (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinis gyvena jam priklausančiame bute. Šalių dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Dukra mokosi pirmoje klasėje, lanko dailės užsiėmimus, orkestrą, ketina lankyti gimnastikos užsiėmimus. Atsakovas kartu su sugyventine gyvena jai priklausančiame dviejų kambarių bute. Dukrai yra skirtas atskiras kambarys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė patenkinti ieškinį iš dalies:
4.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596/2014 patvirtintoje santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 209 Eur (du šimtus devynis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
4.2. Priteisti iš D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 8,71 (aštuonis eurus septyniasdešimt vieną euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą;
4.3. Priteisti iš D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 562,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai;
4.4. Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,50 Eur (trylika eurų penkiasdešimt euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą;
4.5. Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 883,87 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
4.6. Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė A. O. ir atsakovas D. D. turi nepilnametę dukrą M. D (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad M. D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas D. D. įsipareigoja dukrai išlaikyti mokėti po 144,81 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės. 2017 m. spalio 9 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šalių sutartą išlaikymo dydį ir priteisti dukrai iš atsakovo 340 Eur dydžio išlaikymą. Vėliau patikslino ieškinį ir 2018 m. kovo 30 d. prašė padidinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį iki 400 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės. 2018 m. gegužės 22 d. gavusi papildomus įrodymus apie, ieškovės manymu, pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį ieškovė patikslino ieškinį ir prašė teismo iš atsakovo D. D. priteisti dukros išlaikymą, teikiamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 504,16 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., po 532,72 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir po 494,64 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki dukros pilnametystės.
6. Teismas iš ieškovės į bylą pateiktos vaiko poreikių lentelės, kurioje nurodyta, kad dukters poreikiams patenkinti reikia 795,24 Eur per mėnesį, nustatė, jog išlaidos maistui, skanėstams, higienos prekėms ir buitinei chemijai per mėnesį vidutiniškai sudaro 160 Eur, išlaidos vienam šeimos nariui paskaičiuotos, įvertinus A. O. ir D. M. patirtas išlaidas, padalinus jas iš 4. Teismas nurodė, kad nurodytos išlaidos turėtų būti paskirstomos 5 asmenims, nes teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad kartu gyvena ir sutuoktinio sūnus V. M. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu patvirtintą skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamete dukra tvarką, atsakovo paaiškinimus, kad jis beveik pusę laiko būna su dukra, nurodė, kad ieškovė dukrai tenkančios dalies išlaidų maistui, higienos prekėms ir buitinei chemijai nemažina. Teismo vertinimu, teisinga visas išlaidas dalinti 5 asmenims, o ne 4 ar 4,5, kaip skaičiuoja ieškovė. Teismas padarė išvadą, kad M. D. tenkanti išlaidų dalis sudaro 128 Eur per mėnesį (160 Eur x 4 : 5) ir tokios išlaidos yra protingo dydžio.
7. Teismas pripažino, kad 3 Eur per dieną (49,50 Eur per mėnesį) išlaidos maistui mokykloje yra pagrįstos ir nurodė, kad iš anksto negalima numatyti, kiek vaikas dienų sirgs per mėnesį.
8. Teismas, įvertinęs, kad į vaiko poreikių tenkinimui skirtas išlaidas ieškovė įtraukė ir maistą (skanėstus), kad ieškovė įdeda iš namų ir į mokyklą užkandžių, papildomai skiria 3 Eur per dieną maistui, sprendė, kad 22 Eur išlaidos dienpinigiams nėra būtinos. Atsakovas pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne, ir tuomet trečiadienį ir penktadienį ryte nuveža vaiką į mokyklą bei duoda dienpinigius.
9. Teismas nurodė, kad 175 Eur suma už komunalines paslaugas taip pat turi būti dalinama iš 5 asmenų, t. y. šalių vaikui tenkanti dalis yra 35 Eur, kurie yra būtini vaiko išlaikymui.
10. Teismas nesutiko, kad 50,33 Eur suma už prailgintą grupę mokykloje yra pagrįsta, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1675 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų visos dienos mokyklos tvarkos aprašas ir pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 1-360 dėl mokamos pailgintos dienos grupės paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigose tvarkos aprašo tvirtinimo.
11. Teismas sprendė, kad baseinui ir orkestrui tenkanti išlaidų dalis turi būti skaičiuojama 9 mėnesiams, todėl ieškovės prašomą sumą sumažino iki 48,75 Eur.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien būtinųjų poreikių tenkinimu, pripažino pagrįstomis kirpėjo paslaugas po 3,33 Eur per mėnesį. Dėl ieškovės nurodytos 10 Eur per mėnesį sumos laisvalaikiui (teatrai, kino teatras, įvairių renginių ir parkų lankymas, kitų vaikų gimtadienių, švenčių dovanos), įvertinant pramogų, poilsio paslaugų kainas, teismas sprendė, kad šios sumos yra protingo dydžio.
13. Teismas ieškovės nurodytas 20 Eur per mėnesį išlaidas mokymuisi progimnazijoje (pratybos, vadovėliai, knygos, kuprinės ir kt.), atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, pripažino pagrįstomis.
14. Teismas ieškovės nurodytas 10 Eur per mėnesį išlaidas vaikiškiems žurnaliukams, pieštukams ir kitoms lavinimo priemonėms namuose vertino, kaip pagrįstas, ir nurodė, kad šių ir 10 Eur per mėnesį laisvalaikio išlaidų turėtų pakakti ir kitiems laisvalaikio praleidimo būdams, kelionėms, laisvalaikio inventoriui.
15. Teismas nurodė, kad įrodyta suma rinkliavoms mokykloje sudaro 75,60 Eur per metus, o ne 120 Eur, kaip nurodė ieškovė. Teismas 50 Eur sumos auklėtojos jubiliejui nepripažino pagrįsta, kadangi tai vienkartinė rinkliava ir jos galutinė suma nėra žinoma.
16. Teismas dėl 3 Eur gyvybės draudimus išlaidoms nurodė, kad dėl jų šalys turėjo galimybę susitarti 2014 m., todėl šios išlaidos neskaičiuotinos prie iš esmės keičiančių vaiko poreikius.
17. Teismas konstatavo, kad 30 Eur per mėnesį transporto išlaidos, skirtos vaiką nuvežti pas senelius, būrelius ir gydymo įstaigas, yra nepagrįstos. Teismas nustatė, kad vaikas su seneliais iš motinos pusės bendravo visuomet ir visuomet važiavo su jais net į keliones. Atsakovas taip pat turi užtikrinti vaiko bendravimą su seneliais iš tėvo pusės. Ieškovė su vaiku gyvena Antakalnyje ir lankosi ten pat esančioje klinikoje. Teismas sprendė, kad transportui pakanka 10 Eur per mėnesį.
18. Teismas pagrįstomis pripažino išlaidas odontologo paslaugoms (21,25 Eur per mėnesį), kurių būtinumą ieškovė pagrindė įrodymais.
19. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kiek išleidžia per mėnesį vaiko sporto ir laisvalaikio inventoriui. Teismo posėdžio metu ieškovė nepaneigė, kad laisvalaikio inventorių dukra gauna ir iš savo tėvo. Dalis ieškovės nurodomo inventoriaus yra ilgalaikio naudojimo. Teismas nurodė, kad duomenys iš elektroninių internetinių parduotuvių daiktų (dviračių, paspirtukų, pripučiamų čiužinių, aitvarų, rogučių ir kt.) neįrodo, kad ieškovė šiuos daiktus būtų pirkusi dukrai.
20. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodoma 100 Eur per mėnesį suma vaiko drabužiams ir avalynei yra neįrodyta. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad daug drabužių perka internetu iš svetainės „Mūsų mažyliai“, kur parduodami dėvėti vaikiški rūbai. Atsižvelgiant į tai, teismas išlaidų dydį drabužiams sumažino iki 70 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški, juos tenkinant turi būti atsižvelgiama į šalių galimybes, o nepagrįstas išlaidavimas ir neūkiškumas nėra vertybė, ginama teismo.
21. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, kad šalių vaikas dažnai serga, pripažino, kad 16,66 Eur per mėnesį medikamentams yra pagrįsta.
22. Teismas nesutiko su ieškovės nurodomomis 300 Eur patiriamomis papildomomis išlaidomis per metus kalėdinėms dovanoms, gimtadienio, kitoms šventėms, nurodydamas, kad dovanos vaikui negali būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymą, nes teikiamos kiekvieno iš tėvų laisva valia. Taip pat kiekvienas iš tėvų pasirenka, kaip su vaiku švęsti vaiko gimtadienį ar kitas šventes, ir atitinkamai jas finansuoja.
23. Teismas dėl 1 000 Eur per metus kelionėms, nurodė, kad keliauti vaikui buvo įprasta nuo mažens. Vaikas keliauja kartu su seneliais, todėl išlaidos laikytinos, kaip dovana vaikui. Aplinkybė dėl kelionių šalims buvo žinoma jau 2014 m., sprendžiant vaiko išlaikymo išlaidų dydžio klausimą. Teismo vertinimu, situacija kuomet kartu negyvenantis tėvas privalėtų skirti lėšų visoms kelionėms, į kurias vaikas vyksta su motina, neatitiktų protingumo kriterijų. Ieškovė pati pasirenka kur su vaiku atostogaus. Kelionės į užsienį siūlomos labai įvairiomis kainomis, todėl šalys turi atsižvelgti į kiekvienos jų galimybes. Atsakovas turi teisę atostogauti kartu su vaiku ir tokiu atveju taip pat turėtų apmokėti kelionės išlaidas. Būtent toks pasidalinimas atitiktų tėvų lygiateisiškumo principą. Tai, kad atsakovas 2018 metais neatostogavo ir neatostogaus, situacijos nekeičia. Atsakovas prie vaiko atostogų prisideda, mokėdamas periodines išlaikymo išmokas, skirtas vaiko laisvalaikiui.
24. Teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiavo ieškovės nurodytų 6 680 Eur lėšų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki jo pilnametystės (2 kompiuterių, televizoriaus, 4 mobilaus telefono aparatų, baldų), nes išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas toks, koks yra reikalingas jo priteisimo metu.
25. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas 4 Eur dydžio išlaidas vaiko telefonui/GPS laikrodžio ryšio paslaugoms apmokėti.
26. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtas išlaidas stalui ir biuro kėdei turėjo teisę prašyti priteisti, kaip kompensaciją už vaiko kambario įrengimą, o ne įskaičiuoti į būsimų išlaidų dydį.
27. Teismas laikė įrodyta, kad vaiko poreikiai nuo 2014 m. spalio 16 d. išaugo ir šiuo metu vaikui išlaikyti reikalinga skirti 409 Eur suma. Aplinkybė, kad atsakovas patiria tam tikrų išlaidų bendraudamas su vaiku, negali būti priežastis išlaikymo dydžio pakeitimui. Teismas pažymėjo, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų yra mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri sudaro 30,02 Eur. Teismas sprendė, kad šalių teiktinas išlaikymas vaikui turi sudaryti 379 Eur.
28. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai priteisti išlaikymą, juos diferencijuojant pagal laikotarpius, yra nepagrįsti, nes išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu.
29. Teismas nustatė, kad ieškovė, be šalių dukros, turi dar vieną išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. Ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. kas mėnesį iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. gaus 664,02 Eur vaiko priežiūros išmoką (neatskaičius mokesčių) ir vidutiniškai per mėnesį gauna 340 Eur už buto nuomą (neatskaičius mokesčių), t. y. iš viso jos pajamos sudaro 1 004 Eur per mėnesį. 2014 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis teismo sprendimo priėmimo dienai buvo 1 117,52 Eur, neatskaičius mokesčių. Nutraukiant darbo sutartį 2016 metais A. O. buvo išmokėta vienkartinė išmoka – 3 475,44 Eur darbo užmokesčio priedas ir 5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija. Teismo vertinimu, nurodytos išmokos buvo vienkartinės kompensacinės išmokos ir niekaip neįtakoja A. O. turtinės padėties nagrinėjamos bylos kontekste.
30. Teismas iš viešų registrų nustatė, kad A. O. vardu yra registruota 6 nekilnojamojo turo objektai, kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą yra 104 041,59 Eur. A. O. vardu yra prisiimti finansiniai įsipareigojimai, susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu: prievolė Luminor Bank AB (anksčiau AB Nordea bank) pagal 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą prie 2008 m. birželio 25 d. būsto kreditavimo sutarties, pagal kurią AB Nordea bank suteikė 72 484,43 Eur dydžio kreditą, kredito likutis – 65 765,91 Eur; prievolė AB Danske Bank A/S pagal 2017 m. gegužės 15 d. būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią AB Danske Bank A/S suteikė 24 640 Eur dydžio kreditą. Teismas sutiko, kad iš A. O. valdomo turto vertės atėmus su turto įsigijimu susijusius įsipareigojimus, jos turto vertė yra 16 969,07 Eur.
31. Teismas nustatė, kad D. D. darbo užmokestis sudaro 1 600 Eur, atskaičius mokesčius. VSDFV duomenimis metinės atsakovo pajamos už 2014 metus sudarė 15 811,89 Eur. Atsakovui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio, t. y. per 8 mėnesius, buvo išmokėta 587 Eur dienpinigių arba vidutiniškai po 73,38 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsakovo dienpinigius įtraukti į jo gaunamas pajamas būtų nepagrįsta, nes neįrodyta, kad šios pajamos yra pastovios.
32. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas 2017 m. realiai neskyrė 30 procentų nuo individualios veiklos pajamų veiklos išlaidoms padengti, nes šios išlaidos yra tik teorinės ir grindžiamos Gyventojų pajamų įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatyta lengvata, kuri leidžia sumažinti pajamų mokesčio bazę 30 procentų teorinėmis išlaidomis. Teismas vadovavosi į bylą pateikta atsakovo atstovės pažyma, kad D. D., būdamas vieninteliu (duomenys neskelbtini) nariu, darbinės veiklos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 18 d. neišsiėmė pinigų savo reikmėms.
33. Teismas nustatė, kad atsakovas turi vieną išlaikytinę – šalių dukrą. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena. Byloje buvo apklaustas liudytojas A. D. nurodė, kad porą kartų per savaitę atsakovas jam leidžia pernakvoti bute. Teismas sprendė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tik vienas nekinojamasis turtas, todėl neįrodyta, jog butą atsakovas nuomoja ir gauna iš nuomos papildomas pajamas.
34. Teismas nustatė, kad D. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vertė yra 62 400 Eur, motociklo – 1 500 Eur, lizinguojamo automobilio išpirkta vertė – 2 880,37 Eur, viso turto vertė – 66 780,37 Eur. Atsakovo įsipareigojimai Luminor Bank AB pagal 2015 m. sausio 15 d. būsto kreditavimo sutartį – 47 101,71 Eur. Atsakovo valdomo turto vertė, įvertinus su turto įsigijimu susijusius įsipareigojimus, yra 19 678,66 Eur. Teismo posėdžio metų liudytojas A. D. nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 3 400 Eur pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį (3 000 Eur) ir 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį (2 900 Eur).
35. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, tačiau tokios finansinės padėties pagerėjimo negalima vertinti, kaip ženklaus, įvertinus pasikeitusią šalies ekonominę padėtį ir infliaciją.
36. Teismas pripažino, kad kai ieškovė yra vaiko priežiūros atostogos, jai tenka pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus, atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, todėl jis galėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas įvertino, kad kad pagal 2014 m. spalio 16 d. teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir nuvesdamas kitos dienos ryte į ugdymo įstaigą, t. y. su nakvyne. Įvertinus tai, kad pagrįsta vaiko išlaikymo suma pripažinta 409 Eur suma per mėnesį, atėmus 30 Eur valstybės skiriamą išmoką, teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo D. D. dukters M. D. išlaikymui priteistina 209 Eur kas mėnesį mokama periodinė išmoka (CK 3.3 str., 3.192 str., 3.200 str., 3.201 str., 3.208 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
37. Ieškovė A. O. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir išdėstyti jį sekančiai – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596-862/2014 patvirtintoje santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo D. D. išlaikymą nepilnametei dukrai M. D(duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 555,42 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei A. O., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
37.1. Teismas neįvertino, kad ieškovės ir jos sutuoktinio nepilnametis sūnus R. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini)., todėl 2018 m. vasario 20 d. patikslintos vaiko poreikių lentelės teikimo metu jam buvo 6 mėnesiai ir jis maitinosi tik mamos pienu. Šeimos išlaidos maistui, higienai, buitinei chemijai, komunalinėms paslaugoms apima ir laikotarpį, kai ieškovės ir jos sutuoktinio nepilnametis sūnus R. M. dar nebuvo gimęs. Ieškovės sutuoktinio nepilnametis sūnus V. M., (duomenys neskelbtini), šeimoje praleidžia pusę laiko, o likusią pusę laiko praleidžia su savo motina D. P.
37.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas su dukra M. D. praleidžia beveik pusę laiko. 2014 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kurios nuostatos nustato atsakovo teisę, bet ne pareigą bendrauti su šalių nepilnamete dukra, vadovaujantis bendravimo tvarkos nuostatomis. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog jis su dukra praleidžia pusę laiko.
37.3. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad D. M. nepilnametis sūnus V. M. šeimoje gyvena tik pusę laiko, o kūdikis išlaidų fiksavimo metu maitinosi tik mamos pienu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bendrosios išlaidos maistui, higienos priemonėms, buitinei chemijai, tenkančios vienam šeimos nariui, turi būti nustatomos šias išlaidas padalijant iš 4 asmenų (V. M. ir R. M. šeimoje tenkinamų poreikių dydį prilyginant vienam asmeniui) ir sudaro 160 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad D. M. nepilnametis sūnus V. M. šeimoje gyvena tik pusę laiko, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bendrosios išlaidos komunalinėms paslaugoms tenkančios vienam šeimos nariui turi būti nustatomos šias išlaidas padalijant iš sąlyginių 4,5 asmenų ir sudaro 36,22 Eur per mėnesį.
37.4. Teismas nepagrįstai nepripažino protingais vaiko poreikiais 22 Eur išlaidų dienpinigiams per mėnesį. Dienpinigiai dukrai yra duodami po 1 Eur į dieną išlaidoms savo nuožiūra. Ši pinigų suma yra skirta ne tik būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (papildomai maistui), tačiau šią pinigų sumą vaikas gali išleisti ir pats savo nuožiūra, tokiu būdu mokydamasis, kaip reikia elgtis su pinigais. Mūsų visuomenėje tai yra įprasta vaiko poreikių dalis, šalių turtinė padėtis leidžia tenkinti ne tik būtiniausius vaiko poreikius. Vaikas ne tik turi galimybę išleisti šią pinigų sumą savo poreikių patenkinimui, tačiau kartu mokosi elgtis su pinigais. Poreikį dukros dienpinigiams patvirtino ir pats atsakovas.
37.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė 3 Eur per mėnesį dukros gyvybės draudimui. Išlaidos dukros draudimui nuo nelaimingų atsitikimų atitinka dukros interesus, taip pat apsaugo kiekvieną iš tėvų nuo nenumatytų išlaidų nelaimingų atsitikimų atvejais, taip pat užtikrina, kad dukra, esant reikalui gautų būtiną medicininę pagalbą nelaimingų atsitikimų atvejais. Šalių dukra yra labai judrus vaikas, kartais pervertinantis savo galimybes bei pamirštantis atsargumą, kaip ir dauguma tokio amžiaus vaikų. Pastarųjų atostogų Graikijoje metu dukra paslydo ir prasikirto skruostą, jį reikėjo siūti, o kadangi ji buvo apdrausta, visas medicinines išlaidas padengė draudimas.
37.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė 30 Eur per mėnesį už kuro išlaidas. Vidutinės automobilio kuro sąnaudos mieste yra 8 litrai 100 kilometrų. Už 10 Eur galima nusipirkti apie 8 litrus kuro, su kuriuo vidutiniškai galima nuvažiuoti 100 kilometrų arba 3,33 kilometrus į dieną, o į abi puses – tik 1,6 kilometro kelionėms nuo namų per dieną. Už 30 Eur galima nusipirkti kuro, kurio pakaktų 5,5 kilometro kelionėms nuo namų per dieną. Dukra yra registruota (duomenys neskelbtini). Dukros gydymo įstaiga yra 4,6 kilometro nuo namų, todėl vien tik kelionei į gydymo įstaigą ir atgal sudaro 9 kilometrus, neįskaitant kelionių į būrelius, apsipirkimus, pramogas ir atgal. Pats atsakovas pripažino, kad vidutiniškai patiria 18,80 Eur per mėnesį išlaidų kurui dukros interesams tenkinti.
37.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prie šalių dukros kelionių atsakovas turi prisidėti tais pačiais 10 Eur per mėnesį, skirtais vaiko laisvalaikiui. 2014 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę, bet ne pareigą bendrauti su dukra. Atsakovas su dukra nekeliauja, todėl šį dukros poreikį tenkina ieškovė savo sąskaita. Aplinkybė, kad dukra buvo išvykusi į kelionę su seneliais, nereiškia, kad visas tokios kelionės išlaidas dengia seneliai, ar keliaus su anūke ateityje, nes seneliai neturi pareigos dengti kelionės išlaidų už anūkę.
37.8. Teismas nepagrįstai neskaičiavo ieškovės nurodytų išlaidų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki jo pilnametystės: 2 kompiuterių, televizoriaus, 4 mobiliųjų telefonų, baldų sumoje už 6 680 Eur. Kiekvienas vaikas turi poreikius žaislams, laisvalaikio ir sporto inventoriui, baldams, kompiuteriui, spausdintuvui, mobiliajam telefonui, televizoriui. Šių poreikių, kai tai leidžia tėvų turtinė padėtis, negalima paneigti.
37.9. Teismas be pagrindo sutapatino dukros poreikius žurnaliukams, knygutėms, pieštukams, poreikių teatrui, kinui, renginiams su visiškai kitokio pobūdžio poreikiais, skirtais dukros lavinimui per žaidimus, sportą, aktyvų laisvalaikį. Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį jie gali būti tenkinami pilna apimtimi – po 25 Eur per mėnesį.
37.10. Teismo sprendimas nulemia tokią ieškovės teisinę padėtį, kad nupirkusi dukrai dviratį, riedučius, brangų žaidimą, kompiuterį, telefoną, baldus, ji negalės reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš tėvo, kadangi bus preziumuojama, kad visos dukrai reikalingos išlaidos jau yra įtrauktos į jos poreikius. Jeigu būtų nuspręsta, kad tam tikros išlaidos nebuvo įtraukos į dukros poreikius, būtų sukurta tokia teisinė situacija, kad ieškovė kiekvieną kartą nupirkusi dukrai brangesnį daiktą, žaislą, žaidimą, kurio poreikį teismas vertino kaip hipotetinį ar neapibrėžtą, būtų priversta bylinėtis su atsakovu.
37.11. Teismas nepagrįstai sumažino išlaidų drabužiams ir avalynei dydį nuo 100 Eur iki 70 Eur per mėnesį. Visos pateiktos išlaidos yra pagrįstos kvitais, pavedimais ar susirašinėjimais forumuose, per kuriuos yra perkami drabužiai. Teismas neįvertino, kad dukra per metus paaugo 9 cm, todėl drabužių ir avalynės ilgesniam laikotarpiui neužtenka. Mokyklinę uniformą, sportinę aprangą, rudeninius, žieminius, pavasarinius lauko rūbus, avalynę, laisvalaikio drabužius reikia pirkti kiekvienais metais, kiekvieną sezoną.
37.12. Teismas neteisingai Išmokų vaikams įstatymo numatytą išmoką priskyrė prie pinigų sumos, kuria yra tenkinami vaiko poreikiai, tokiu būdu 30,02 Eur sumažinant tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikui. Nurodyta išmoka yra finansinė parama šeimoms auginančioms vaikus, todėl ieškovės gaunama 30 Eur išmoka padidina jos pajamas ir turėtų būti vertinama, kaip atitinkama dalimi šeimos pajamas lemianti pinigų suma, tačiau ne pinigų suma, kuria valstybė patenkina vaiko poreikius 30 Eur sumai. Tėvų pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra asmeninė pareiga, kuri negali būti perleista kitiems asmenims, įskaitant ir valstybei. Nuo 2018 m. sausio 1 d. asmenų, kurie augina vaikus, grynosios pajamos dėl panaikinto papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) sumažėjo, tačiau grynųjų pajamų sumažėjimą kompensuoja išmoka vaikams. Tai reiškia, kad turinė padėtis iš esmės nepasikeitė.
37.13. Teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti dienpinigius (73,38 Eur per mėnesį) į gaunamų pajamų vidurkį. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo komandiruotės būtų nuolatinės, ir atsakovas gautų kiekvieną mėnesį iš jų pastovias pajamas. Atsakovo darbas yra susijęs su komandiruotėmis, kadangi atsakovas per 8 metų mėnesius į komandiruotes vyko 4 kartus. Darytina išvada, kad komandiruotpinigiai sudaro atsakovo papildomas pajamas, susijusias su darbo funkcijų atlikimu.
37.14. Teismas nepagrįstai atsisakė įraukti atsakovo metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus nurodytas 21 320 Eur pajamas iš individualios veiklos. Teismas nepagrįstai atsakovo galimas pajamas iš (duomenys neskelbtini)prilygino individualios veiklos pajamoms, nurodytoms atsakovo metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus. Atsakovas metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus nurodytas individualios veiklos pajamas deklaravo, kaip gautas iš kitos individualios veiklos – pajamų rūšies kodas Nr. 93, vykdant architektūros ir inžinerijos veiklą, veiklos kodas 71. Mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gautų pajamų iš paskirstytojo pelno pajamų rūšies kodas yra 26, mažosios bendrijos vadovo gautų pagal paslaugų sutartį pajamų rūšies kodas yra 70. Aplinkybę, kad gauna papildomų pajamų iš individualios veiklos, atsakovas nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui 2017 m. spalio 18 d. Atsakovas pripažino, kad pajamų deklaracijoje nurodytas pajamas gavo 2017 m. pirmoje pusėje, tačiau (duomenys neskelbtini) įsteigta 2017 m. spalio 12 d., t. y. metų pabaigoje. Darytina išvada, kad metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus yra nurodytos faktiškai atsakovo gautos pajamos (1 776,67 Eur per mėnesį), vykdant individualią veiklą. Atsakovas nepateikė jokių realias išlaidas (veiklos sąnaudas) pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis realiai, o ne teoriškai, 30 procentų nuo individualios veiklos pajamų skyrė veiklos išlaidoms padengti (Gyventojų pajamų įstatymo 18 str. 12 d.).
37.15. Teismas nepagrįstai atsisakė įraukti atsakovo metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus nurodytas 621,85 Eur (51,82 Eur per mėnesį) kito turto nuomos pajamas iš individualios veiklos. Atsakovas nurodė, kad šios pajamos yra iš automobilio nuomos, kurias jam mokėjo darbovietė.
37.16. Iš viso teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į atsakovo gaunamas pajamas 1 901,87 Eur vienam metų mėnesiui vidutiniškai tenkančių pajamų. Atsakovo darbo užmokestis sudarė 2 105,27 Eur, neatskaičius mokesčių. Vadinasi, atsakovo gaunamos pajamos per 2017 metus sudarė 4 007,14 Eur. 2014 m. atsakovo pajamos sudarė 1 317,66 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.
37.17. Teismas nepagrįstai į atsakovo nuosavybės teise valdomą turtą neįtraukė atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo (duomenys neskelbtini) dalininko įnašo. Mažosios bendrijos steigėjo kapitalą sudaro 500 Eur. Per 2,5 veiklos mėnesius bendrovė įgijo turto už 66 995 Eur ir įsipareigojimų už 22 026 Eur. Vadinasi, visas bendrovės balanse apskaitytas turtas atėmus skolinius įsipareigojimus yra 44 969 Eur, todėl ši suma turėjo būti įskaičiuota į atsakovo turto vertę. Pridėjus šią sumą, gaunama, kad viso atsakovo turto vertė yra 64 647,66 Eur. Įvertinus šalių gaunamas pajamas ir turto vertę, gaunama, kad atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje yra 79,35 procentai. Dukros poreikiai yra 699,96 Eur per mėnesį, todėl atsakovas turi teikti 555,42 Eur per mėnesį išlaikymą.
37.18. Atsakovas, bandydamas sumažinti vienasmeniškai valdomos mažosios bendrijos vertę, pateikė teismui balansą ne už visus finansinius metus, t. y. iki 2018 m. spalio 18 d. Neturint visų metinių finansinių ataskaitų, nėra galimybės remtis atsakovo pateiktais daliniais finansiniais dokumentais, kuriais akivaizdžiai dirbtinai sumažinta bendrijos vertė. 2017 m. bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 286 Eur, o iki 2018 m. sausio 18 d. jos sudarė 45 265 Eur. Toks pokytis yra visiškai nelogiškas, nebent atsakovas išsimokėjo sau per 45 000 Eur atlyginimą. Įvertinus atsakovo galimybę išsimokėti 44 469 Eur (duomenys neskelbtini) grynojo pelno, atsakovo metinis pajamų vidurkis, tenkantis vienam mėnesiui padidėtų nuo 4 007,14 Eur iki 7 712,89 Eur.
37.19. Teismas nepasisakė dėl A. D. paskolų D. D.. Paskolų sutartys buvo pasirašytos tik dėl akių, todėl šios sumos neturėtų būti traukiamos į turtinės padėties palyginimą (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str., 1 d. 26 p., 3 str. 2 d. 4 p., 1 d. 4 p.; CK 3.156 str., 3.192 str.).
Atsiliepimas
38. Atsakovas D. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės A. O. apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
38.1. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti didesnę išlaikymo sumą, nei buvo prašoma pirmosios instancijos teisme. Keisti ieškinio dalyką apeliacinės instancijos teisme yra draudžiama.
38.2. Teismas pagrįstai į šeimos poreikių paskaičiavimus įtraukė ir V. M., (duomenys neskelbtini), nes tiek jis, tiek šalių dukra laiką leidžia su abiem tėvais, todėl ieškovės šeimos išlaidas lygiomis dalintinos visiems šeimos nariams po lygiai.
38.3. Apeliantė nepaneigė, kad atsakovas geranoriškai rūpinasi dukra, aktyviai dalyvauja jos ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidime kartu, prisideda papildomomis išlaidomis.
38.4. 22 Eur per mėnesį dienpinigių suma nelaikytina būtinaisiais poreikiais, todėl teismas pagrįstai šios sumos nepriteisė.
38.5. Ieškovė šiuo metu neturi transporto priemonės, todėl nebuvo pagrindo priteisti 30 Eur per mėnesį kuro išlaidoms.
38.6. Teismas pagrįstai vaiko išlaidas kelionėms priskyrė prie laisvalaikio išlaidų ir nevertino ieškovės nurodytos 1 000 Eur sumos kelionėms per metus, kaip būtinųjų išlaidų.
38.7. Teismas pagrįstai prie būtinųjų vaiko išlaidų nepriskyrė ieškovės nurodomos sumos inventoriui pirkti, kuri ne tik dubliuojasi su išlaidomis vaiko laisvalaikiui, bet ir yra neįrodyta.
38.8. Teismas pagrįstai sumažino ieškovės nurodytas išlaidas drabužiams nuo 100 Eur per mėnesį iki 70 Eur per mėnesį, kadangi vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.
38.9. Teismas pagrįstai išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą laikė tiksline išmoka vaikui, išmokos dydžiu sumažindamas tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikui.
38.10. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 4 007,14 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. atsakovo pajamos per mėnesį sudarė 1 633 Eur, vėliau – 1 600 Eur. Šiuo metu atsakovas individualios veiklos nevykdo. Nuo 2018 m. spalio 1 d. atsakovo atlyginimas yra 800 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) balansinė turto vertė šiuo metu yra 761 Eur (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
40. Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį nuo 144,81 Eur iki 209 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
41. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 str. 2 d.).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
44. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. O. ir atsakovas D. D. turi nepilnametę dukrą M. D. ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus mieto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad M. D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas D. D. įsipareigoja dukrai išlaikyti mokėti po 144,81 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės. 2017 m. spalio 9 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šalių sutartą išlaikymo dydį ir priteisti dukrai iš atsakovo 340 Eur dydžio išlaikymą. Vėliau patikslino ieškinį ir 2018 m. kovo 30 d. prašė padidinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį iki 400 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės. 2018 m. gegužės 22 d. ieškovė patikslino ieškinį ir prašė teismo iš atsakovo D. D. priteisti dukros išlaikymą, teikiamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 504,16 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., po 532,72 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir po 494,64 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki dukros pilnametystės. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad per mėnesį maistui, skanėstams, higienoms prekėms ir buitinei chemijai reikalinga 160 Eur suma, būsto išlaikymui – 36,22 Eur, mokymuisi progimnazijoje – 20 Eur, maistui mokykloje – 49,50 Eur, dienpinigiams – 22 Eur, prailgintos grupės mokykloje lankymui – 50,33 Eur, mokyklos rinkliavoms – 10 Eur, plaukimo ir orkestro pamokoms – 65 Eur, žurnalams, knygoms, pieštukams ir kitoms lavinimo priemonėms – 10 Eur, kirpyklai – 3,33 Eur, gyvybės draudimui – 3 Eur, kuro išlaidoms – 30 Eur, pramogoms – 10 Eur, telefono/GPS laikrodžio ryšiui – 4 Eur, viso išlaidų kiekvieną mėnesį – 473,38 Eur; metinių išlaidų: drabužiams, avalynei – 1 200 Eur, žaislams ir laisvalaikio praleidimo inventoriui – 300 Eur, šventėms, dovanoms – 300 Eur, kelionėms – 1 000 Eur, odontologo paslaugoms – 255 Eur, vaistams, maisto papildams – 200 Eur, viso metinėms išlaidoms – 3 255 Eur arba 271,25 Eur per mėnesį; vienkartiniams vaiko poreikiams iki pilnametystės: 1 000 Eur – 2 kompiuteriams, 760 Eur – 4 mobiliesiems telefonams, 120 Eur – spausdintuvui, 500 Eur – televizoriui, 4 300 Eur – baldams, viso vienkartinėms išlaidoms iki pilnametystės – 6 680 Eur arba 50,61 Eur per mėnesį. Pagal ieškovės skaičiavimus iš viso vaiko poreikiams reikalinga 795,24 Eur suma per mėnesį, todėl ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 504,16 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., po 532,72 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir po 494,64 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki dukros pilnametystės.
46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovės lentelėje nurodytų išlaidų vaiko išlaikymui per mėnesį yra pagrįstos šios: 128 Eur – maistui, higienai, buitinei chemijai, 35 Eur – komunalinėms paslaugoms, 20 Eur – mokymuisi progimnazijoje, 49,50 Eur – maistui mokykloje, 6,30 Eur – mokyklos rinkliavoms, 10 Eur – vaikiškiems žurnaliukams, pieštukams ir kitoms lavinimo priemonėms namuose, 3,33 Eur – kirpyklai, 10 Eur – kuro išlaidoms, 10 Eur – pramogoms, 4 Eur – telefono/GPS laikrodžio ryšiui, 70 Eur – drabužiams ir avalynei, 16,66 Eur – medikamentams, 21,55 Eur – odontologui. Teismas nurodė, kad išlaidos maistui, higienai, buitinei chemijai ir komunalinėms paslaugoms turi būti paskirstomos 5 asmenims, nes kartu su ieškove, jos dukra, sutuoktiniu, ieškovės ir sutuoktinio sūnumi gyvena ir sutuoktinio sūnus. Teismas, įvertinęs, kad į vaiko poreikių tenkinimui skirtas išlaidas ieškovė įtraukė ir maistą (skanėstus), kad ieškovė įdeda iš namų ir į mokyklą užkandžių, papildomai skiria 3 Eur per dieną maistui, sprendė, kad 22 Eur išlaidos dienpinigiams nėra būtinos. Teismas nesutiko, kad 50,33 Eur suma už prailgintą grupę mokykloje yra pagrįsta, nes nuo 2018 m. liepos 25 d. mokamų prailgintų grupių paslauga nėra teikiama. Teismas ieškovės nurodytas 10 Eur per mėnesį išlaidas vaikiškiems žurnaliukams, pieštukams ir kitoms lavinimo priemonėms namuose vertino, kaip pagrįstas, ir nurodė, kad šių ir 10 Eur per mėnesį laisvalaikio išlaidų turėtų pakakti ir kitiems laisvalaikio praleidimo būdams, kelionėms, laisvalaikio inventoriui. Teismas dėl 3 Eur gyvybės draudimus išlaidoms nurodė, kad dėl jų šalys turėjo galimybę susitarti 2014 m., todėl šios išlaidos neskaičiuotinos prie iš esmės keičiančių vaiko poreikius. Teismas konstatavo, kad 30 Eur transporto išlaidos, skirtos vaiką nuvežti pas senelius, būrelius ir gydymo įstaigas, yra nepagrįstos. Teismas nustatė, kad vaikas su seneliais iš motinos pusės bendravo visuomet ir visuomet važiavo su jais net į keliones. Ieškovė su vaiku gyvena Antakalnyje ir lankosi ten pat esančioje klinikoje, todėl teismas sprendė, kad transportui pakanka 10 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog ieškovė per metus išleidžia 300 Eur vaiko sporto ir laisvalaikio inventoriui. Teismas nurodė, kad duomenys iš elektroninių internetinių parduotuvių daiktų (dviračių, paspirtukų, pripučiamų čiužinių, aitvarų, rogučių ir kt.) neįrodo, kad ieškovė šiuos daiktus būtų pirkusi dukrai. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodoma 100 Eur per mėnesį suma vaiko drabužiams ir avalynei yra neįrodyta, todėl sprendė, kad pakankama suma yra 70 Eur. Teismas nesutiko su ieškovės nurodomomis 300 Eur patiriamomis papildomomis išlaidomis per metus kalėdinėms dovanoms, gimtadienio, kitoms šventėms, nurodydamas, kad dovanos vaikui negali būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymą, nes teikiamos kiekvieno iš tėvų laisva valia. Teismas dėl 1 000 Eur per metus kelionėms, nurodė, kad keliauti vaikui buvo įprasta nuo mažens. Vaikas keliauja kartu su seneliais, todėl išlaidos laikytinos, kaip dovana vaikui. Aplinkybė dėl kelionių šalims buvo žinoma jau 2014 m., sprendžiant vaiko išlaikymo išlaidų dydžio klausimą. Teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiavo ieškovės nurodytų 6 680 Eur lėšų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki jo pilnametystės (2 kompiuterių, televizoriaus, 4 mobilaus telefono aparatų, baldų), nurodydamas, kad išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas toks, koks yra reikalingas jo priteisimo metu. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtas išlaidas stalui ir biuro kėdei turėjo teisę prašyti priteisti, kaip kompensaciją už vaiko kambario įrengimą, o ne įskaičiuoti į būsimų išlaidų dydį. Teismas laikė įrodyta, kad vaiko poreikiai nuo 2014 m. spalio 16 d. išaugo ir šiuo metu vaikui išlaikyti reikalinga skirti 409 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų yra mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri sudaro 30,02 Eur. Teismas sprendė, kad šalių teiktinas išlaikymas vaikui turi sudaryti 379 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai priteisti išlaikymą, juos diferencijuojant pagal laikotarpius, yra nepagrįsti, nes išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtas išlaidas stalui ir biuro kėdei turėjo teisę prašyti priteisti, kaip kompensaciją už vaiko kambario įrengimą, o ne įskaičiuoti į būsimų išlaidų dydį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes jos yra pagrįstos ir teisingos.
47. Ieškovė, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 555,42 Eur, pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad per mėnesį maistui, skanėstams, higienoms prekėms ir buitinei chemijai reikalinga 160 Eur suma, būsto išlaikymui – 36,22 Eur, mokymuisi progimnazijoje – 20 Eur, maistui mokykloje – 49,50 Eur, dienpinigiams – 22 Eur, mokyklos rinkliavoms – 6,30 Eur, plaukimo ir orkestro pamokoms – 48,75 Eur, žurnalams, knygoms, pieštukams ir kitoms lavinimo priemonėms – 10 Eur, kirpyklai – 3,33 Eur, gyvybės draudimui – 3 Eur, kuro išlaidoms – 30 Eur, pramogoms – 10 Eur, telefono/GPS laikrodžio ryšiui – 4 Eur, viso išlaidų kiekvieną mėnesį – 403,10 Eur; metinių išlaidų: drabužiams, avalynei – 1 200 Eur, žaislams ir laisvalaikio praleidimo inventoriui – 300 Eur, kelionėms – 1 000 Eur, odontologo paslaugoms – 255 Eur, vaistams, maisto papildams – 200 Eur, viso metinėms išlaidoms – 2 955 Eur arba 246,25 Eur per mėnesį; vienkartiniams vaiko poreikiams iki pilnametystės: 1 000 Eur – 2 kompiuteriams, 760 Eur – 4 mobiliesiems telefonams, 120 Eur – spausdintuvui, 500 Eur – televizoriui, 4 300 Eur – baldams, viso vienkartinėms išlaidoms iki pilnametystės – 6 680 Eur arba 50,61 Eur per mėnesį. Pagal ieškovės skaičiavimus iš viso vaiko poreikiams reikalinga 699,96 Eur suma per mėnesį, todėl ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteisti išlaikymą po 555,42 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei A. O., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kurie yra nepagrįsti būtinaisiais vaiko poreikiais, sudarančiais teisinį pagrindą didinti pirmosios instancijos teismo priteistą iš atsakovo išlaikymo dukrai dydį.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.
49. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str.). Apeliacinis skundas taip pat negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Taigi, CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).
50. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.
51. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo iš atsakovo D. D. priteisti dukros išlaikymą, teikiamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 504,16 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., po 532,72 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir po 494,64 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki dukros pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. D. išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 209 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei A. O. išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį, teisingai įvertino realius vaiko poreikius. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistas 209 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis ir prašo sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 555,42 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei A. O., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantė neginčija šių pirmosios instancijos teismo nustatytų išlaidų: mokymosi progimnazijoje, maisto mokykloje, prailgintos grupės, mokyklos rinkliavų, plaukimo, orkestro, lavinimo priemonėms namuose, kirpyklos, pramogų, ryšio, švenčių, dovanų, odontologo, medikamentų, bet ginčija šias išlaidas: maisto, higienos, buitinės chemijos ir būsto išlaikymo, dienpinigių, gyvybės draudimo, kuro, drabužių, avalynės, kelionių, žaislų, laisvalaikio ir sporto inventoriaus, kompiuterių, telefonų, spausdintuvo, televizoriaus, baldų) ir teismo skaičiavimus (proporcijas), susijusius su šalių gaunamų pajamų ir turto vertės santykiu. Esminė aplinkybė, lemianti prašomo priteisti didesnio išlaikymo nei ieškovė prašė pirmosios instancijos teisme dydį, yra ta, kad apeliantė įrodinėja, jog atsakovo turto vertė yra 64 647,66 Eur, o ne 19 678,66 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo turto vertės pokytis grindžiamas atsakovo 500 Eur, kaip jam priklausančios (duomenys neskelbtini), dalininko įnašu ir 44 969 Eur mažosios bendrijos pelnu už 2017 m.
52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė apeliaciniame skunde dalyje dėl didesnio vaiko išlaikymo, susijusio su atsakovo turto verte, priteisimo, reiškia iš esmės naują reikalavimą, tiek ieškinio dalyko (didinama ieškinio suma), tiek jo pagrindo (keičiama paskaičiavimo tvarka, proporcijos) prasme, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas. Naujo reikalavimo nurodymas apeliaciniame skunde reiškia, kad toks reikalavimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti sprendžiamas naujais aspektais, atsižvelgiant į ieškovės nurodomas naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą bei nurodyti naujus argumentus, jei jie buvo svarbūs teisingam ginčo išsprendimui. Šiam reikalavimui pagrįsti būtina rinkti įrodymus, nustatinėti jį pagrindžiančias aplinkybes, todėl toks reikalavimas (priteisti išlaikymą, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią (pagerėjusią) atsakovo turtinę padėtį) turi būti aiškiai suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys įrodymai ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesvarsto apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo dalyje dėl atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, grindžiamo atsakovui priklausančios (duomenys neskelbtini) verte, nes toks ieškinio pagrindas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme.
53. Likusioje dalyje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo išsprendė tinkamai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo neteisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje poreikių skaičiavimo lentelėje nurodytos išlaidos (atitinkamai 795,24 Eur ir 699,96 Eur per mėnesį) akivaizdžiai viršija būtinus dabartinius šalių dukros poreikius ir neatitinka šalių turtinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo nepriskyrė kelionių, gyvybės draudimo, žaislų ir laisvalaikio inventoriaus bei galimų vienkartinių poreikių iki vaiko pilnametystės (2 kompiuteriai, 4 telefonai, spausdintuvai, televizorius ir baldai). Apeliantė pati nurodė, kad šeimai visuomet buvo įprasta keliauti, vaikas keliaudavo nuo mažens. Vadinasi, dėl išlaidų kelionėms ir gyvybės draudimui, kuris yra neatsiejamas su kelionėmis, šalys turėjo galimybę sutarti dar 2014 m. santuokos nutraukimo byloje. Išlaikymo dydžio pakeitimas yra susijęs su vaiko poreikių pokyčiais. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko kelionių ir gyvybės draudimo poreikis nesikeitė nuo 2014 m., pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nepriskyrė prie pasikeitusių vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelionių išlaidos, nesant šalių susitarimo dėl jų tenkinimo, negali būti priskiriamos ir prie būtinųjų vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, kad vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamas priemones gabumams lavinti, žaidimams ir pan., tačiau tokiems vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad šalių vaikui reikalingi plaukimo ir orkestro užsiėmimai, įvairios priemonės lavinimui namuose, pramogų (teatrų, renginių ir pan.) poreikis, todėl pagrįstai sprendė, kad papildomų 300 Eur per metus išlaidų poreikis žaislams, sporto ir laisvalaikio inventoriui nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyto inventoriaus poreikis paprastai yra susijęs su proginėmis, o ne kasdienėmis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaiko tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, todėl, esant ginčui dėl išlaikymo dydžio, išlaikymas į ateitį už galimai atsirasiančius poreikius kompiuterinei technikai, telefonams, televizoriui ir baldams negali būti tenkinamas, kadangi, pasikeitus vaiko poreikiams arba vieno iš tėvų turtinei padėčiai, įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog vaikui buvo pirktas stalas, biuro kėdė. Ieškovė nurodytus baldus įtraukė į būsimų vaiko išlaidų dydį. Įstatymas numato, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl jau patirtų vaiko išlaidų atlyginimo ieškovė turėjo reikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, o ne patirtas išlaidas priskaičiuoti prie būsimų periodinių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti.
56. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidas maistui, higienos prekėms, buitinei chemijai būsto išlaidoms, nes šios išlaidos turi būti dalinamos tarp 4, o ne 5 ieškovės šeimoje gyvenančių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog penktas ieškovės šeimos narys (ieškovės ir dabartinio sutuoktinio vaikas R. M., (duomenys neskelbtini)) yra mažas vaikas, nesudaro pagrindo išvadai, jog jo poreikių tenkinimui reikalinga mažiau išlaidų. Priešingai, šeimoje augant kūdikiui, paprastai padidėja išlaidos ne tik komunalinėms išlaidoms, bei ir didesnei higienai, kokybiškam maistui. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad R. M. ir ieškovės sutuoktinio sūnaus V. M. ((duomenys neskelbtini)) poreikiai turėtų būti prilyginami vienam asmeniui, nes V. M. ieškovės šeimoje gyvena tik pusę laiko, o kitą – su buvusia ieškovės sutuoktinio sutuoktine. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pati nurodytas išlaidas skaičiavo 4 asmenų šeimai, įtraukiant į jos narius ir sutuoktinio sūnų V. M. ir ieškovės dukrą M. D., kuri nemažai laiko praleidžia tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas su dukra M. D. praleidžia beveik pusę laiko, tačiau apeliantė šioje byloje neįrodinėjo, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kad atsakovas nepraleidžia su vaiku tam skirto laiko. Darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl nurodytų išlaidų proporcingumo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.
57. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl 22 Eur per mėnesį. dienpinigių įtraukimo į vaiko išlaikymo išlaidų dydį. Apeliantė nurodė, kad dienpinigiai vaikui duodami tam, kad jis išmoktų su jais elgtis. Tai reiškia, kad pinigai vaikui iš esmės skiriami ne iš būtinumo, o savanoriškai. Skiriamų dienpinigių aplinkybę pripažino ir atsakovas, nurodęs, kad vaiko dienpinigiams skiria 24 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamu sprendimu buvo pripažinta, kad būtinasis šalių dukros poreikis yra maitinimas mokykloje (49,50 Eur per mėnesį). Vadinasi, vienas iš esminių vaiko poreikių mokykloje yra užtikrintas, todėl papildomas dienpinigių skyrimas laikytinas šalių savanoriškai pasirinktu vaiko auklėjimo (elgesio su pinigais) būdu, kuriam vykdyti šalių skiriamos lėšos nelaikytinos būtinosiomis.
58. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidų kurui dydį nuo 30 Eur iki 10 Eur per mėnesį. Apeliantė nurodo, kad vaiko gydymo įstaiga yra 4,6 kilometro nuo jų gyvenamosios vietos, todėl teismo pripažintų išlaidų nepakanka nuvykti ne tik į gydymo įstaigą, bet ir į būrelius, apsipirkimus ir pramogas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė su vaiku gyvena Vilniuje, Antakalnyje, kuriame yra ne tik VšĮ Antakalnio poliklinika, bet ir eilė kitų gydymo įstaigų. Aplinkybė, kad ieškovė vaiko gydymui pasirinko toliau nuo gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą, nereiškia, kad didesnis poreikis kuro išlaidoms yra pagrįstas ir būtinas. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kitoms nurodytoms kelionėms yra būtinas didesnis poreikis kuro išlaidoms, nei pripažino pirmosios instancijos teismas. Apeliantė neįrodė, kad atsakovas nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, todėl akivaizdu, kad, atsakovas, tomis dienomis, kai vaikas yra su atsakovu, vaiką į būrelius, pramogas ar apsipirkimus gali nuvežti už savo lėšas.
59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės nurodytas išlaidas drabužiams nuo 100 Eur iki 70 Eur per mėnesį. Apeliantės nurodomas argumentas, kad dukra nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. paaugo nuo 124 cm iki 133 cm nepagrindžia, kad šalių dukra ir toliau augs panašiu tempu. Skundžiamas sprendimas priimtas 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau apeliaciniame skunde nenurodomas šalių dukros ūgis iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. byloje neįrodyta, kad per pusę metų (nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d.) šalių dukros ūgis ženkliai pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net pasikeitus šalių dukros ūgiui, 70 Eur per mėnesį arba 840 Eur per metus išlaidos drabužiams ir avalynėms yra pakankamos vaiko būtiniems poreikiams patenkinti.
60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį yra 409 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuo nurodytus sumos minusavo 30,02 Eur valstybės kas mėnesį mokamą vaiko išlaikymo išmoką, tokiu būdu nurodant, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti 379 Eur išlaikymą. Išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. (įstatymo redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. To paties straipsnio redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. sausio 1 d., nurodyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Vadinasi, valstybės mokama išmoka yra tikslinė ir skiriama vaikui, todėl pirmosios instancijos pagrįstai, valstybės mokamos išmokos suma, sumažino šalių teiktino išlaikymo vaikui dydį iki 379 Eur.
61. Apeliantė nurodo, kad atsakovo pajamos padidėjo keturis kartus, todėl didžiąja dalimi prie vaiko išlaikymo turi prisidėti atsakovas.
62. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, pagal kurį tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, amžius, tėvų turtinė padėtis ir pan.
63. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
64. Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, be šalių dukros, turi dar vieną išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. Ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. kas mėnesį iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. gaus 664,02 Eur vaiko priežiūros išmoką (neatskaičius mokesčių) ir vidutiniškai per mėnesį gauna 340 Eur už buto nuomą (neatskaičius mokesčių), t. y. iš viso jos pajamos sudaro 1 004 Eur per mėnesį. 2014 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis teismo sprendimo priėmimo dienai iki mokesčių buvo 1 117,52 Eur. Nutraukiant darbo sutartį 2016 metais ieškovei buvo išmokėta vienkartinė išmoka – 3 475,44 Eur darbo užmokesčio priedas ir 5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija. Ieškovės vardu yra registruoti 6 nekilnojamojo turto objektai, kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą yra 104 041,59 Eur. Ieškovės vardu yra prisiimti finansiniai įsipareigojimai, susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu: prievolė Luminor Bank AB pagal 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą prie 2008 m. birželio 25 d. būsto kreditavimo sutarties, pagal kurią AB Nordea bank suteikė 72 484,43 Eur dydžio kreditą, kredito likutis – 65 765,91 Eur; prievolė AB Danske Bank A/S pagal 2017 m. gegužės 15 d. būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią AB Danske Bank A/S suteikė 24 640 Eur dydžio kreditą. Atsakovo D. D. (duomenys neskelbtini) (įsidarbino 2017 m. balandžio 12 d.) darbo užmokestis sudaro 1 600 Eur, atskaičius mokesčius. Metinės atsakovo pajamos už 2014 metus sudarė 15 811,89 Eur. Atsakovui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio, t. y. per 8 mėnesius, buvo išmokėta 587 Eur dienpinigių arba vidutiniškai po 73,38 Eur per mėnesį. Atsakovas, būdamas vieninteliu (duomenys neskelbtini) nariu, darbinės veiklos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 18 d. neišsiėmė pinigų savo reikmėms. Atsakovas turi vieną išlaikytinę – šalių dukrą. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 62 400 Eur. Atsakovui priklausančio motociklo vertė yra 1 500 Eur, lizinguojamo automobilio išpirkta vertė – 2 880,37 Eur, viso turto vertė – 66 780,37 Eur. Teismo posėdžio metų liudytojas A. D. nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 3 400 Eur pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį (3 000 Eur) ir 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį (2 900 Eur).
66. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, padarė teisingą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, tačiau tokios finansinės padėties pagerėjimo negalima vertinti kaip ženklaus, įvertinus pasikeitusią šalies ekonominę padėtį ir infliaciją.
67. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į atsakovo pajamas jo gaunamus dienpinigius. Nustatyta, kad atsakovui, 2017 m. balandžio 12 d. įsidarbinusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio, t. y. per 8 mėnesius, buvo išmokėta 587 Eur dienpinigių arba vidutiniškai po 73,38 Eur per mėnesį. Byloje neįrodyta, kad atsakovo darbo funkcijos yra susijusius su nuolatinėmis komandiruotėmis ir dienpinigiai mokami nuolat ir nepertraukiamai, kaip atlyginimo dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo dienpinigių komandiruotėms neįtraukė į pastovias atsakovo gaunamas pajamas.
68. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti atsakovo metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus nurodytas 21 320 Eur pajamas iš individualios veiklos ir nepagrįstai atsakovo galimas pajamas iš (duomenys neskelbtini) prilygino individualios veiklos pajamoms, nurodytoms atsakovo metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pateikta atsakovo metinė pajamų deklaracija už 2017 metus, kurioje nurodyta, kad atsakovas iš individualios veiklos gavo 21 320 Eur dydžio pajamas, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio atsakovas nedirbo. Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 18 str. 12 d. nurodyta, kad, apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Tai reiškia, kad įvertinus 30 procentų išlaidų atskaitą (6 396 Eur) ir atsakovo sumokėtus mokesčius (5 126 Eur), atsakovo būtiniesiems poreikiams tenkinti 6 mėnesių laikotarpiui liko 9 800 Eur (1 633 Eur per mėnesį). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ir toliau vykdo individualią veiklą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakovui 2017 m. balandžio mėn. įsidarbinus (duomenys neskelbtini), atsakovo darbo užmokestis buvo 1 600 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Darytina išvada, kad iš individualios veiklos gautos lėšos atsakovo gaunamų pajamų pokyčiui reikšmingos įtakos neturėjo.
69. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2017 m. atsakovo gyventojų pajamų deklaraciją, nepasisakė apie atsakovo gautas 621,85 Eur (51,82 Eur per mėnesį) pajamas. Atsakovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad šią sumą jam sumokėjo darbovietė už atsakovui priklausančio automobilio nuomą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas išperkamosios nuomos būdu yra įsigijęs transporto priemonę, kurios vertė 6 000 Eur, už kurią moką 98,48 Eur mėnesį periodines įmokas (2018 m. kovo 15 d. išpirkta vertė buvo 2 880,37 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui 2017 m. priklausė kitas automobilis, todėl laikytina, kad atsakovas darbovietei išnuomojo automobilį, už kurį tebemoka lizingo įmokas. Vadinasi, atsakovo gaunamos pajamos už automobilio nuomą darbovietei, nepadengia atsakovo mokamų periodinių įmokų už automobilį, todėl 621,85 Eur sumos neįtraukimas į atsakovo gaunamų pajamų balansą neturėjo įtakos, nustatant atsakovo pajamų dydį.
70. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl atsakovo nuomojamo buto yra nepagrįsti. Atsakovui priklausančio buto nuomos pajamos nenurodytos 2017 m. atsakovo gyventojų pajamų deklaracijoje, byloje nuomos sutartis nėra pateikta, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. D., kuris yra atsakovo giminaitis, nurodė, kad atsakovo bute pernakvoja tik kartais. Atsakovas kito buto nuosavybės teise neturi. Darytina išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas nuomoja savo butą, yra neįrodyta.
71. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas į atsakovo įsipareigojimų apimtį neįtraukė atsakovo ir A. D. 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties 3 000 Eur sumai ir 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutarties 2 900 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 3 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių sumų įtraukimas tik dar labiau padidina atsakovo įsipareigojimus ir mažina turto vertę, todėl šių skolų neįtraukimas į atsakovo turto ir įsipareigojimų balansą yra palankus būtent apeliantei.
72. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad 144,81 Eur suma buvo priteista beveik prieš 4,5 metų, šalių vaikas paaugo ir pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė pateikė įrodymus dėl patiriamų išlaidų vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas, turėjo pagrindą padidinti išlaikymo dydį iki tuo metu buvusio nežymiai didesnio už pusę minimalaus atlyginimo dydžio, kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pakeisto išlaikymo dydis, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, gali užtikrinti šalių vaiko būtinuosius poreikius.
74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nerealus, kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi ženkliai, kad atsakovas galėtų teikti daugiau nei tris kartus didesnį išlaikymą vaikui, nei šalys sutarė 2014 m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į pasikeitusius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir turimų išlaikytinių skaičių, sprendė, kad atsakovas galėtų teikti kiek didesnį nei vieno minimalaus atlyginimo (tuo metu) išlaikymą vaikui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui.
75. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 3.201 str., CPK 178 str., 185 str.).
76. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
77. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 900 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 900 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. O. atsakovo D. D. naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.