Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų, Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Ieškovė I. B. pareiškė ieškinį atsakovui A. M. dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, kuriuo prašė: nustatyti, kad atsakovas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; po tėvystės nustatymo sūnui palikti B. pavardę; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo 200 Eur sūnaus K. B. išlaikymą, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį; priteisti iš atsakovo 6 350 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą; paskirti ieškovę K. B. priteisto išlaikymo valdytoja uzufrukto teise.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui K. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo A. M. vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 6 120 Eur. Apeliantas prašo pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – iš atsakovo A. M. nepilnamečiam sūnui K. B. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį sumažinti iki 150 Eur, t. y. teismo priteistą vieno mėnesio periodinę išmoką mažinti 20 Eur bei reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti arba priteisti 1 368,00 Eur.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

15. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydį. Ieškovės pateikti duomenys apie vaiko poreikius yra daugiau teoriniai, nei faktiniai, todėl neatskleidžia būtinų vaiko poreikių. Atsakovas byloje nurodė, jog sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 150,00 Eur kas mėnesį ir nei ieškovė, nei teismas nepaneigė, kad tokia suma yra teisinga. Atsakovo manymu, tokia suma yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra visiškai pakankama tokio amžiaus vaiko išlaikymui.

16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

18. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

19. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 25 d. pažymos apie I. B. darbo užmokestį 2018 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais matyti, kad tuo metu ieškovės mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo apie 470 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po 2019 m. sausio 1 d. jos darbo užmokestis padidėjo. Iš (duomenys neskelbtini) duomenų apie I. B. gaunamą darbo užmokestį matyti, kad ieškovės pajamos 2019 m. gegužės mėnesį iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo 781,10 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė byloje nurodė, kad šalių sūnus dažnai serga ir ji dėl to būna nedarbinga ir gauna mažesnes pajamas. Viešai skelbiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (www. Sodra. lt), susirgus vaikui nuo pirmos ligos dienos „Sodra“ moka 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovė vaiko slaugymo laikotarpiais realiai tuo laikotarpiu gauna 15 procentų mažesnes mėnesines pajamas.

22. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo darbo užmokestis 600–700 Eur per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad atsakovas gauna kintamą darbo užmokestį, t. y. 2019 m. sausio mėnesį – 1060,92 Eur, 2019 m. vasario mėnesį – 537,84 Eur, 2019 m. kovo mėnesį – 944,32 Eur, 2019 m. balandžio mėnesį – 1871,32 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsižvelgus į aptartus duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vidutinis atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 650 Eur. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas ir ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų taip pat neturi. Ieškovė ir atsakovas yra sveiki ir darbingi. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tėvų turtinė padėtis leidžia vaikui teikti vienodo dydžio išlaikymą.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydį, kad ieškovės pateikti duomenys apie vaiko poreikius yra daugiau teoriniai, nei faktiniai, todėl neatskleidžia būtinų vaiko poreikių.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 400 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – parduotuvių, vaistinių čekius, sąskaitas. Čekiai suskirstyti, nurodant, kur išleista vaistams, kur laisvalaikiui, aprangai, maistui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės teiginį, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 400 Eur, pagrįstai sprendė, kad byloje pakanka įrodymų, kurie pagrindžia ieškoves patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko poreikių patenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis bei teismo padarytas išvadas neturi pagrindo su jomis nesutikti.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų, lanko (duomenys neskelbtini) mokykloje ikimokyklinę ugdymo grupę (darželio grupė) nuo 2017m. gruodžio 27 d., už maitinimą kas mėnesį moka 38,60 Eur, už ugdymą kas mėnesį moka 2,90 Eur. Ieškovė nurodo, kad su vaiku lankosi kultūriniuose renginiuose. Byloje esantys medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad šalių sūnus dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, ieškovė teigia, kad dėl to perkami medikamentai bei vitaminai imunitetui stiprinti. Iš pateikto čekio matosi, kad buvo pirktas naujas inhaliatorius, kuris reikalingas vaikui dėl viršutinių kvėpavimo takų ligų. Iš pateiktų vaistinės čekių matyti, kad vaistai perkami beveik kiekvieną mėnesį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dažnai patiria išlaidas vaiko gydymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nereikia įrodinėti, kad šalių sūnui būtinas visavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad komunalinės paslaugos teikiamos visiems bute gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims; atitinkamai mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų, todėl sutiktina su ieškove, kad ji patiria išlaidas ir kurui, komunaliniams mokesčiams.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą. Be to, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka ir didžiausioji išlaidų našta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ne tik šiam momentui bet ir ateičiai, nes vaikas auga, jo poreikiai didėja, jam ir maistui, ir buitinėms reikmėms, jo lavinimui reikalingos vis didesnės išlaidos, be to, turi būti įvertinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti ne būtinuosius vaiko porei­kius, bet ir priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

27. Apelianto argumentai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių apskaičiavimų ar įrodymų, koks išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju aiškintinos nepilnamečio vaiko interesais. Apeliantas nesutikdamas su ieškovės pateiktais įrodymais turi pareigą pateikti įrodymus paneigiančius ieškovės teiginius bei pagrindžiančius atsakovo nurodomas aplinkybes ( CPK 178 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

28. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti ir yra proporcingos vaiko tėvų turtinei padėčiai. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

30. Atsakovas teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė 6 120 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas nėra vienas atsakingas dėl to, kad jo tėvystė nebuvo nustatyta nuo vaiko gimimo. Atsakovo manymu, teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kuriu tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus laiko visiškai nepagrįstais.

31. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

32. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004).

33. Nagrinėjamu atveju vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, ji buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos atsirado nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo šalių sūnaus gimimo dienos, nepaisant to, kad atsakovo tėvystė pripažinta vėliau.

34. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

35. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo. Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia jo pareigos teikti vaikui išlaikymą nuo jo gimimo, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už tris metus. Kaip jau minėta nutarties 31 punkte, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas ir teismo sprendimas priteisti paskutinių trejų metų išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįsti ir teisėti.

36. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, paskolų prisiėmimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to, tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios nepriklausomai nuo to, kad tėvai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio.

37. Ieškovė grįsdama savo reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą teismui pateikė vietinio mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad šalių sūnui ieškovė yra pirkusi 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. kovo 16 d. – žaislų už 68,40 Eur bei 22,40 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – triratuką už 22 Eur bei 2016 m. liepos 25 d. – knygą „Trys nykštukai“ už 14,34 Eur. Teisme ieškovė nurodė, kad abejojo dėl kreipimosi į teismą, todėl tuo laikotarpiu nerinko kitų kvitų, todėl daugiau įrodymų pateikti negali. Apeliacinio teismo minėta, kad nereikia įrodinėti, kad šalių sūnui buvo būtinas visavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas) ( šios teismo nutarties 24 punktas). Atsižvelgiant į vaiko interesus, neabejotinai ieškovė gimus vaikui turėjo skirti daug didesnes lėšas įsigyti vaiko poreikiams tenkinti reikalingų vaikui buities daiktų, rūbų, higienos priemonių bei kitų buitinių daiktų ir užtikrinti kasdienę priežiūrą, rūpintis vaiko maitinimu, rūbais, higienos poreikiais bei kitais būtinais augančio vaiko poreikiais. Apeliacinio teismo vertinimu, kas mėnesį iš atsakovo skaičiuojama 170 Eur suma nėra didelė ir neproporcinga vaiko poreikiams užtikrinti.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ir per trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos šalių sūnaus poreikiams tenkinti buvo reikalinga minėta suma. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikius galėtų atitiktų apeliaciniame skunde nurodyta apelianto suma 1 368,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis iki tol buvo panaši į dabartinę, to neneigia ir atsakovas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo A. M. priteisė 6120 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 170 Eur x 36 mėnesiai). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė konkrečių apskaičiavimų ar įrodymų, koks išlaidų dydis galėjo būti reikalingas šalių sūnui per trejus metus. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodyto išlaikymo dydžio būtinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši priimto teismo sprendimo dalis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliktina galioti.

39. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

42. Ieškovė I. B. prašo iš apelianto (atsakovo) priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė advokatei sumokėjo 500,00 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei konsultaciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.