Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1.

2019 m. birželio 14 d.

institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Laimutei Malinauskienei ir Eglei Koskutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, kuriuo prašo nustatyti, kad atsakovas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Po tėvystės nustatymo sūnui palikti B. pavardę. Vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo 200 Eur sūnaus K. B. išlaikymą, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Priteisti iš atsakovo 6350 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą. Paskirti ieškovę K. B. priteisto išlaikymo valdytoja uzufrukto teise. Išreikalauti iš atsakovo pažymas apie jo gaunamas pajamas bei turimą turtą.

Ieškinyje ieškovė I. B. nurodė, kad su atsakovu A. M. pradėjo bendrauti apie 2013 m. rudenį. Kartu negyveno, tačiau lankėsi vienas pas kitą. Kai ji pastojo, apie tai informavo A. M., tačiau šis nurodė, kad vaikas ne jo. Po to, jų santykiai pašlijo, atsakovas su ja nebendravo, nesidomėjo jos sveikata. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus K. B.. Apie gimusį sūnų atsakovas buvo informuotas. Per Kalėdas ieškovė su sūnumi nuvyko pas atsakovo motiną ir ten buvo atsakovas, kuris paliko jai 100 litų, ji suprato, kad vaiko apipirkimui. Toliau su atsakovu beveik nebendravo, tik kartais susirašinėjo SMS žinutėmis. Kadangi atsakovas savo tėvystės nepripažino, vaikas buvo užregistruotas ieškovės pavarde, gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas. Vaikas savo tėvo nepažįsta. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi laišku, kuris grįžo atsakovui neįteiktas, bei SMS žinute, pasiūlė atsakovui kreiptis į notarų biurą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau atsakovas geranoriškumo neparodė. Vaikas gyvena su ja, todėl teismo prašo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Ji gyvena su vaiku, name, todėl reikia pasirūpinti kuru, mokėti mokesčius už vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą, elektrą, dujas ir pan. Sūnus lanko vaikų darželį, už kurį reikia mokėti. Su vaiku lankosi kultūriniuose renginiuose. Sūnus dažnokai serga kvėpavimo takų ligomis, todėl perkami medikamentai bei vitaminai imunitetui stiprinti. Vaiko poreikių tenkinimui išleidžia apie 300-350 Eur per mėnesį. Kadangi vaiką augina viena, todėl lėšos skiriamos tik iš jos gaunamo darbo užmokesčio. Dirba (duomenys neskelbtini)ir gauna apie 470 Eur darbo užmokestį ir didžiąją dalį savo gaunamo darbo užmokesčio skiria vaiko poreikiams tenkinti. Kiek jai žinoma, atsakovas išlaikytinių neturi, dirba (duomenys neskelbtini), yra darbingo amžiaus, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaiko išlaikymui. Taip pat prašo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą už tris metus nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. – 6350 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. nurodė, kad reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, palaiko. Nepamena tiksliai kada, bet gal buvo ruduo, kai pradėjo bendrauti su atsakovu. Kartu negyveno. Kai sužinojo, kad laukiasi iš karto jam pranešė SMS žinute. Atsakovas tėvystę neigė. Ji jam siūlė susitarti dėl tėvystės. Per pirmas vaiko Kalėdas, atsakovas (arba jo mama), yra davęs vaikui 100 litų. Vaiko tėvas yra vaiką matęs kelis kartus. Atsakovas DNR ekspertizės daryti nesiūlė. Šiuo metu vaikui jau suteikta tėvystė atsakovo advokatės iniciatyva. Visą procesą organizavo ji, derino su atsakovo advokate. Ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pajamos iki 500 Eur. Gyvena draugo name. Dabar ten vyksta remontas. Mokesčiams per mėnesį reikia 100 Eur, vaiko gydymui per mėnesį išleidžia 60 Eur, maisto papildams – mažiausiai 10 Eur. Vaikas valgo tris kartus darželyje, tačiau grįžęs namo nori vaisių, žuvies, mėsos. Kai vaikas serga, ji patiria nuostolių, nes mažiau uždirba. Dėl vaiko sveikatos lankėsi pas privačius specialistus. Perka vaikui knygas. Nupirko planšetę mokytis. Kiek išleidžia vaiko drabužiams – nežino. Mano, kad vaiko poreikiams 400 Eur per mėnesį neužtenka, nes vaikas nori, kad būtų kieme kuo užsiimti, nori batuto, sūpynių. 2018 m. liepą klausė atsakovo ar galėtų vaikui nupirkti batutą. Jis sakė, kad gali, bet iki šiol nenupirko. Atsakovas dirba, tikriausiai ten pat – (duomenys neskelbtini). Nežino ar atsakovas turi šeimą. Ieškinyje vaiko išlaikymo skolą paskaičiavo mažesnę, nei 200 Eur per mėnesį, nes daro nuolaidą. Sutiktų išlaikymą sumažinti iki 170 Eur, nes gal atsakovas kažkaip susiprotėtų ir pats viską įvertintų. Maistui išleidžia daug. Turi ūkį, nusipirko paukščių auginimui. Augina daržoves. Kadangi atsakovas jau suteikė vaikui tėvystę, tai šio reikalavimo atsisako. Dėl vaiko pavardės ginčų nekilo, tai ir šio reikalavimo atsisako. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčų taip pat nekilo. Pasilieka prie reikalavimo dėl išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį priteisimo. Buvo padidintas atlyginimas, tačiau nuolat turėjo nedarbingumą, tai nežino kiek, nes negauna realaus pilno atlyginimo. Nežino kiek tiksliai vaikui išleidžia, nes vaiko drabužiai daug kainuoja, maistui daug išleidžia. Gyvena kartu su sugyventiniu, todėl gyvena iš abiejų atlyginimo. Vaikas sugyventinį kartais pavadina tėvu. Močiutė kartais kažką nuperka. Iš pateiktų čekių matosi, kad buvo pirktas naujas inhaliatorius, kurį naudoja dažnai, nes vaikas serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Skolą paskaičiavo minimalią, nes vaikui reikėjo ir vežimėlio, ir lovytės. Įsiskolinimas paskaičiuotas – 176,38 Eur per mėnesį už 3 metus. Iki vaiko gimimo ji oficialiai niekur nedirbo, gyveno iš santaupų ir stengėsi vaiku pati pasirūpinti. Nepamena kokias išmokas gavo už vaiką, bet vaikas buvo pavalgydintas, ir aprengtas, ir sauskelnės nupirktos ir t. t. Padėjo ir močiutė. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė advokatė Silva Balčiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė siekė bylą baigti taikos sutartimi, tačiau atsakovui pateiktos sąlygos nepatiko. Atsakovas suteikė vaikui tėvystę ir neprašė skirti DNR ekspertizės, kas patvirtina, kad visą šį laiką, jis žinojo, kad yra vaiko tėvas, tačiau vengė išlaikymo, vengė bendravimo ir atsisakė, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovė pateikė visus įrodymus, kurie pagrindžia išlaidas vaikui. Pateikus ieškinį, atsakovas padarė vieną piniginį pavedimą. Prašė nemažinti bylinėjimosi išlaidų, dėl tėvystės nustatymo, nes tėvystė buvo nustatyta tik nagrinėjant bylą teisme. Atsakovas yra dirbantis, nėra duomenų, kad turėtų bėdų dėl sveikatos, neturi kitų išlaikytinių, todėl jo finansinė situacija leidžia išlaikyti vienintelį išlaikytinį. Ieškovė dirba, papildomai dirbo rinkimų komisijoje, siekia patenkinti visus vaiko poreikius, kuriuos ieškovė pateikė ieškinyje, t. y. minimalios ir būtinosios išlaidos. Pagal ieškovės paskaičiavimus vaiko išlaikymui reikia apie 400 Eur per mėnesį, todėl ji prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Įstatymas numato, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikui gali būti išieškotas už 3 metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Įstatymo leidėjas ir teismų praktika nenurodo, kad turi būti pateiktos visos išlaidos pagrindžiančios patirtas išlaidas, nes akivaizdu, kad vaikas buvo ir maitinamas, ir rengiamas. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą, kurį paskaičiavo, kaip po 170 Eur per mėnesį. Be to, reikia išspręsti vaiko gyvenamosios vietos klausimą, kuri turi būti nustatyta su mama. Prašo ieškinio visus reikalavimus patenkinti, išskyrus tėvystės nustatymą, kuris jau išspręstas. Prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Su įsiskolinimu visai nesutinka, o išlaikymo galėtų mokėti 170 Eur. Išlaikymą sutinka mokėti nuo tada, kai buvo įregistruota tėvystė. Iš pradžių abejojo ar vaikas jo, nieko nežinojo, nes negavo jokio pranešimo. Kai gimė – daugiau nebendravo. Nežinojo, kad vaikas yra gimęs. Apie vaiką sužinojo prieš kelis metus. Ji buvo atvažiavusi pas jo mamą su vaiku, tada, kai sakė, kad davė 100 litų, tada matė. Mano, kad 400 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui nereikia, per daug. Ieškovė neįtikino, kad tiek išleidžia vaikui. Jam pačiam reikia gyventi, o sumokėjus išlaikymą liktų tik 300-400 Eur. Įsiskolinimo mokėti nesutinka, nes nelaikė savęs vaiko tėvu, tačiau daryti DNR tyrimo neprašė. Vaiką matė tik vieną kartą, nes nebendravo su ieškove. Daugiau vaikų ir šeimos jis neturi. Jo mėnesinės pajamos 600-700 Eur per mėnesį. Po mamos mirties jis paveldėjo ½ namo ir ½ automobilio.

Atsakovo A. M. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutiko su dalimi reikalavimų. Atsakovas pripažino tėvystę, dėl gyvenamosios vietos ginčų nekilo, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pripažinęs tėvystę, nuo to laiko sutinka teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas pirmas nuvyko į notarų biurą dėl tėvystės suteikimo ir po tėvystės patvirtinimo pravedė vaikui išlaikymą. Neturi pateikti įrodymų, tačiau atsakovas yra padaręs dar vieną 170 Eur pavedimą: 20 Eur už kovo mėnesio paskutines dienas ir 150 Eur – už birželį. Atsakovas vaikui sutinka mokėti po 150 Eur. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai – 400 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė vaiko poreikiams tenkinti išleidžia apie 300-350 Eur. Bet to valstybė vaikui skiria po 50 Eur per mėnesį. Todėl atsakovas sutinka mokėti 150 Eur išlaikymą. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Ieškovė neturi jokio pagrindo į išlaikymo įskolinimą, todėl prašo šį reikalavimą atmesti. Jei ieškovė neturi įrodymų, kiek išleido tuo metu, tai turėtų įrodyti, kad ji turėjo pajamas, kurias vaikui skyrė. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Taip pat prašo nepriteisti atsakovui ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl taikos sutarties sudarymo.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius teismui pateikė 2018 m. spalio 15 d. išvadą Nr. 6SD-1837 „Dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo“, kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovės I. B. dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nurodė, kad palaiko visus ieškinyje pateiktus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad ji ir jos sūnus gyvena kartu su ieškovės sugyventiniu A. J. jam nuosavybės teise priklausančiame, apie 60 kv. m. ploto gyvenamajame name, kurį sudaro trys kambariai ir virtuvė. Būstas su patogumais, yra įvestas vandentiekis, kanalizacija, namas šildomas kietuoju kuru. Gyvenamas namas šiuo metu yra remontuojamas, atliekami kosmetinio remonto darbai, rekonstruojamas namo priestatas, kambariai apstatyti reikalingiausiais baldais ir namų apyvokos daiktais. Ieškovė institucijai nurodė, kad vaikas biologinio tėvo A. M. nepažįsta, su juo nebendrauja. Atsakovas sūnų nuo gimimo yra matęs du kartus, su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, išlaikymo neteikia. Institucijos atstovai bendravo su atsakovu, kuris nurodė, kad yra gavęs ieškinį ir su jo reikalavimais sutinka iš dalies, t. y. sutinka ir pripažįsta, kad yra K. B. biologinis tėvas bei su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Išvada – ieškovės I. B. ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Eglė Koskutė nurodė, tas pačias aplinkybes, kaip ir išvadoje, bei pažymėjo, kad ieškinys turi būti pilnai tenkintinas, kaip pagrįstas. Skyrius nėra gavęs jokių pranešimų dėl ieškovės netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas skyriui nurodė, jog tėvystę pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismui bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, ieškovė I. B. nurodė, kad ieškinio reikalavimų: dėl tėvystės nustatymo ir šalių sūnaus pavardės atsisako. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. M. sutiko save pripažinti šalių sūnaus tėvu ir šis faktas 2019 m. kovo 27 d. buvo įregistruotas. Be to, tarp šalių nekilo ginčų dėl vaiko pavardės, t. y. abi šalys sutarė, kad paliktina sūnaus pavardė – B.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė minėtų ieškinio reikalavimų atsisakė, ji turi teisę atsisakyti ieškinio bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų, kaip neprieštaraujantis įstatyminėms nuostatoms, priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Kadangi dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčų taip pat nekilo, abi bylos šalys nurodė, kad sutinka jog nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta jo motinos I. B. gyvenamojoje vietoje, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir K. B. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos I. B. gyvenamojoje vietoje.

Ieškovė I. B. nurodė palaikanti likusius ieškinio reikalavimus, t. y. dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Šioje byloje ieškovė I. B. teikdama teismui ieškinį nurodė, kad nepilnamečio sūnaus K. B. poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia 300 – 350 Eur per mėnesį, tačiau ieškinio reikalavime nurodė, kad iš atsakovo A. M. sūnaus išlaikymui prašo priteisti kas mėnesį po 200 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutiktų, jog vaiko išlaikymui reikalinga suma būtų sumažinta iki 170 Eur per mėnesį, tačiau vėliau nurodė, kad palaiko savo reikalavimą dėl 200 Eur dydžio išlaikymo iš atsakovo priteisimo.

Atsakovo A. M. pozicija dėl išlaikymo vaikui dydžio taip pat nebuvo nuosekli. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad sutinka vaikui teikti 170 Eur dydžio išlaikymą, tačiau iš byloje esančio 2019 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. M. pravedė ieškovei I. B. vaiko išlaikymui 150 Eur. Nors mokėjimo nurodyme ir nėra nurodyta, kad šiuos pravestus pinigus atsakovas įvardina kaip išlaikymą vaikui, tačiau atsakovo advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui patvirtinus tėvystę, t. y., kad jis yra nepilnamečio K. B. tėvas, jam atsirado pareiga teikti išlaikymą, todėl jis ir pravedė ieškovei 150 Eur sumą. Teismo posėdžio metu atsakovo advokatė nurodė, kad jos atstovaujamasis ieškovei yra padaręs dar vieną pinigų pravedimą, tačiau negalėjo pateikti tai liudijančių duomenų, tačiau paaiškino, kad atsakovas pravedė ieškovei 170 Eur: 20 Eur už kovo mėnesio paskutines kelias dienas bei 150 Eur už birželio mėnesį, t. y. atsakovas teikia vaikui išlaikymą nuo tos dienos, kada įregistruota tėvystė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad jos atstovaujamasis A. M. sutinka sūnaus K. B. išlaikymui kas mėnesį mokėti 150 Eur išlaikymą.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kasacinio teismo praktikoje suformuoti du kriterijai į kuriuos teismas atsižvelgia priteisdamas vaikui išlaikymą, t. y. vaiko poreikiai bei tėvų materialinė padėtis. Šiuo atveju nustatyta, kad tiek ieškovė, teik atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, abu yra sveiki ir darbingi. Nors ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti koks tiksliai šiuo metu yra jos mėnesinis darbo užmokestis, nes šalių vaikas nuolat serga ir ji paskutiniu metu nėra gavusi darbo užmokesčio už pilną darbo mėnesį, tačiau iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini)2018 m. rugsėjo 25 d. pažymos apie I. B. darbo užmokestį 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, nustatyta, kad tuo metu jos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo apie 470 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po 2019 m. sausio 1 d. jos darbo užmokestis padidėjo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie I. B. gaunamą darbo užmokestį, matyti, kad ieškovės pajamos 2019 m. gegužės mėnesį iš (duomenys neskelbtini)ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos buvo – 781,10 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė už šį mėnesį gavo užmokestį ir iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, tačiau šios pajamos buvo trumpalaikės (tik rinkimų laikotarpiu).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vaiko ligos gauna mažesnes pajamas, nes už vaiko slaugymą mokama tik 65,94 procentai darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad po 2019 metų mokesčių reformos pasikeitė išmokos šeimos nariui slaugyti apskaičiavimo tvarka, nes buvo 1,289 karto indeksuotas darbo užmokestis, nuo kurio tos išmokos skaičiuojamos. Padidėjus užmokesčiui, nuo kurio įmokos skaičiuojamos, buvo sumažinta ligos išmokos procentinė išraiška, tačiau išmoka liko tokio pat dydžio, kaip ir iki 2019 metų. Tai reiškia, kad ieškovė, vaiko slaugymo laikotarpiais, realiai už tą laikotarpį gauna 15 procentų mažesnes mėnesines pajamas.

Atsakovas A. M. nepateikė jokių įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jo darbo užmokestis 600 – 700 Eur per mėnesį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad atsakovas A. M. gauna kintamą darbo užmokestį, t. y. už 2019 m. sausio mėnesį – 1060,92 Eur, už 2019 m. vasario mėnesį – 537,84 Eur, už 2019 m. kovo mėnesį – 944,32 Eur, už 2019 m. balandžio mėnesį 1871,32 Eur. Nurodytas darbo užmokestis – neatskaičius mokesčių. Vidutinis apytikslis atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius – apie 650 Eur, tai yra iš esmės tiek kiek teismo posėdžio metu nurodė atsakovas. Kadangi atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo sezono, todėl kai kuriais laikotarpiais atsakovas gauna mažesnes mėnesines pajamas nei ieškovė, tačiau vertinant metinį pajamų vidurkį, šalių turtinė padėtis iš esmės labai panaši, tai yra šalys yra pajėgios savo sūnui teikti vienodo dydžio išlaikymą.

Nors atsakovo atstovė bei pats atstovaujamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pateikė nepakankamus įrodymus, kurie pagrįstų ieškovės patiriamas išlaidas susijusias su vaiko poreikiais, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 400 Eur, nes vaikui perka sveikesnį maistą, be to vaikas serga, jam reikalingi vaistai. Iš pateiktų ieškovės duomenų matyti, kad vaikas serga pasikartojančiomis kvėpavimo takų ligomis, tačiau teismas pastebi, kad vaikų periodiški susirgimai yra būdingi bet kokio amžiaus vaikams, todėl negali būti teismo vertinama, kaip aplinkybė lemianti didesnio nei būtina išlaikymo priteisimui, tačiau ieškovės nurodytos vaiko sveikatos priežiūrai patiriamos išlaidos, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgtina į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui perka knygas, nupirko planšetinį kompiuterį ir pan., todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos patiriamos apie 400 Eur išlaidos per mėnesį nėra per didelės šalių vaiko poreikiams patenkinti.

Teismas vadovaudamasis tuo, kad pareiga išlaikyti vaiką tenka abiems tėvams ir šiuo atveju nustatyta, kad tėvų turtinė padėtis leidžia vaikui teikti vienodo dydžio išlaikymą, be to, tiek atsakovas, tiek ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, jog sutiktų su 170 Eur išlaikymo vaikui priteisimu, todėl teismas mano, kad kiekvienas iš tėvų šalių sūnui turi visas galimybes skirti po 170 Eur išlaikymą ir bendra tėvų skiriama suma būtų 340 Eur per mėnesį.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2019 m. ši išmoka sudarė 50,16 Eur). Taigi šiuo atveju teismui nustačius, kad kiekvienas iš tėvų pajėgus, pagal savo turtinę padėtį, vaiko poreikių tenkinimui skirti po 170 Eur per mėnesį, bei pridėjus 50,16 Eur vaikui valstybės skiriamą išmoką, šalių sūnaus K. B. poreikiams tenkinti per mėnesį tektų 390,16 Eur suma.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės I. B. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sūnui K. B. priteisimo iš atsakovo A. M. tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. M. priteistina šalių sūnui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismui ieškinio padavimo dienos (2018 m. rugsėjo 27 d.) iki K. B. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

K. B. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė I. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė I. B. prašo iš atsakovo A. B. priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 6350 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Šiuo nagrinėjamu atveju K. B. tėvas A. M. gimus šalių sūnui savo tėvystės gera valia nepripažino ir nuo pat vaiko gimimo vaikui išlaikymo neteikė. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. taip pat kategoriškai nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas iš jo šalių sūnui būtų priteistas. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jo nuomone, pareiga jam išlaikyti vaiką atsirado tik nuo to momento, kada jis buvo įregistruotas kaip berniuko tėvas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 nurodyta, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Šioje byloje atsakovas A. M. siekė įrodyti, kad pareiga išlaikyti sūnų K. B., jam atsirado tik įregistravus save vaiko tėvu., tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimo, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, o siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Todėl A. M. pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų atsirado šiam gimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėjo visas galimybes ir sąlygas teikti šalių vaikui išlaikymą nuo pat gimimo, tačiau piktavališkai to nedarė. Kaip pateisinimą teismui, dėl ko vaikui nesuteikta tėvystė bei neteiktas išlaikymas, atsakovas nurodė, kad abejojo dėl savo tėvystės, tačiau bylą pradėjus nagrinėti teisme, atsakovas nepareikalavo nei DNR ekspertizės, nei jokių kitokių įrodymų patvirtančių jo ir K. B. giminystę ir kreipėsi dėl tėvystės įregistravimo. Iš viso to teismas daro išvadą, kad atsakovas žinojo esąs vaiko tėvas, tačiau vengė ir jo neišlaikė, dėl ko ieškovė įgijo reikalavimo teisę į išlaikymo įsiskolinimą.

Kaip jau teismas nurodė, įstatymas riboja išlaikymo priteisimo terminą, šis terminas yra 3 metai iki ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė pateikdama teismui reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo, nurodė, kad šią išlaikymo skolą paskaičiavo vadovaudamasi paskutinius tris metus, iki ieškinio teismui padavimo dienos, buvusiu nustatytu minimalios algos dydžiu, t. y. 2015 m. minimali mėnesinė alga – 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. – 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 380 Eur ir nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iki kol pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), oficialiai niekur nedirbo, vaiką augino iš sukauptų santaupų, padėjo vaiko močiutė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini)dirba pas Č. V. K., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, iki tol dirbo (duomenys neskelbtini). Tai yra, atsakovas, visą šį laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, dirbo ir gavo pajamas. Teismui patikrinus duomenis, už laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., nustatyta, kad atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos tuo laikotarpiu, neatskaičius mokesčių – apie 1195 Eur (2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 gruodžio 1 d. – apie 1538 Eur, 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – apie 875 Eur, 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 1393 Eur, 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 1125 Eur, 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. – 1047 Eur).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimą grindžia paskutinius tris metus, iki ieškinio teismui pateikimo dienos, buvusiu minimalios algos dydžiu, tačiau teismui patikrinus ieškovės pateiktus skaičiavimus, nustatyta, kad įskolinimo dydis turėtų būti 6720 Eur, tačiau ieškovė šiuo atveju prašo 6350 Eur, kuris apytiksliai vienam mėnesiui būtų lygus 176 Eur. Teismas laiko, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas – 6350 Eur, o minimali alga šiuo atveju paimta, kaip orientacinis, o ne išlaikymo įsiskolinimo dydį pagrindžiantis kriterijus.

Ieškovė grįsdama savo reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą teismui pateikė vietinio mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad šalių sūnui ieškovė yra pirkusi 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. kovo 16 d. – žaislų, už 68,40 Eur bei 22,40 Eur, 2016 m. birželio 16 d. triratuką – 22 Eur bei 2016 m. liepos 25 d. – knygą „Trys nykštukai“ – 14,34 Eur. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, kadangi abejojo dėl kreipimosi į teismą, tuo laikotarpiu nerinko kitų kvitų, todėl daugiau įrodymų pateikti negali. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui buvo būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau teismas atsižvelgdamas į išlaikymo dydžio priteisimo kriterijus sprendžia, kad atsakovo finansinė situacija per šį laikotarpį iš esmės nepakito, vaiko poreikiai, taip pat nebuvo didesni, nei šiuo nagrinėjamu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 6350 Eur, (kas atitiktų apie 176 Eur x 36 mėnesiai). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nuo sūnaus gimimo turėjo pareigą jį išlaikyti, atsakovo turtinė padėtis iki tol buvo panaši į dabartinę, todėl šiuo atveju yra pagrindas ieškovės šį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo A. M. priteisti 6120 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 170 Eur x 36 mėnesiai).

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo A. M. 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl taikos sutarties projekto rengimo – 300 Eur bei 400 Eur už advokato paslaugas.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas 300 Eur išlaidas dėl taikos sutarties projekto rengimo, tačiau teismas sprendžia, kad būtų nesąžininga šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Šiuo atveju nenustatyta, kad bylos šalys būtų derinę, taręsi dėl sutarties projekto parengimo. Iš bylos nagrinėjimo metu pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė savo iniciatyva, neaptarusi to su atsakovu, kreipėsi dėl sutarties projekto parengimo, kurią atsakovas atsisakė pasirašyti ir dėl to ieškovė patyrė išlaidų. Todėl atsižvelgiant į tai, 300 Eur ieškovės patirtos išlaidos, dėl taikos sutarties parengimo, iš atsakovo nepriteistinos.

Kadangi ieškinio turtiniai reikalavimai tenkintini 93 procentais, todėl iš atsakovo A. M. priteistina ieškovės I. B. naudai 93 procentai nuo jos patirtų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 372 Eur.

Tarp šalių nekilus ginčui dėl vaiko pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo bei šaliums geranoriškai išsprendus klausimą dėl tėvystės nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo A. M. valstybei yra priteistina 244,80 Eur žyminio mokesčio dalis už patenkintų turtinių reikalavimų dalį, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista pagal įstatymą. Taip pat iš atsakovo priteistina 18,21 Eur pašto išlaidų. Iš viso – 263,01 Eur.

Kadangi atsakovas iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų dalis nepatenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės nepriteistina. Be to ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, o jai tenkanti pašto išlaidų dalis neviršija minimalios valstybės naudai priteistino sumos, todėl iš ieškovės I. B. bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 279 straipsniais ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo bei vaiko pavardės nutraukti.

Nepilnamečio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jo motinos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 6120 (šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų).

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 372 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus) advokatės atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 263,01 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.