- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-81-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00799-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- G. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2213-750/2019 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2091-733/2017, kuriuo iš atsakovo L. J. buvo priteistas išlaikymas sūnui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, iki vaikui sukaks pilnametystė, padidinant priteisto išlaikymo vaikui dydį iki 300 Eur iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną G. J., taip pat prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 200 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka, kadangi, po minėto sprendimo priėmimo praėjus 2 metams, pasikeitė šalies ekonominė situacija, gerokai pakilo prekių kainos, padidėjo išlaidos, taip pat padidėjo nepilnamečio sūnaus poreikiai. Sūnus dažnai serga, tad jam nuolat reikia pirkti medikamentus, taip pat reikia nuolat atlikti įvairias reabilitacijos procedūras. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat atsakovas užsiima individualia veikla, prekiauja saulės baterijomis ir šilumos kolektoriais, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė nurodė, kad sūnus R. lanko mokamą darželio (duomenys neskelbtini) grupę, už ją moka atsakovo mama R. J.. Vaikas lanko šokių būrelius „Kubana“ ir „Lugnė“, kiekvieną mėnesį mokama po 12–13 Eur, perkami šokių bateliai. Papildomus užsiėmimus planuojama lankyti rudenį. Vaikas serga bronchine astma, kartais tenka gydytis stacionare. Medicininėms reabilitacijoms ir gydymui skiriamiems medikamentams ieškovė išleidžia nemažai pinigų. Lankosi druskų kambariuose, vieno karto kaina 6 Eur, o kursas – 5 kartai. Ieškovės gaunamas mėnesio atlyginimas yra apie 400 Eur. Atsakovas retai susitinka su sūnumi ir retai pasiima sūnų ilgesniam laikui. Ieškovei dėl darbo laiko vakarais sūnui reikės samdyti auklę. Šiuo metu ji kartu su sūnumi gyvena savo tėvų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Nors tėvams nuompinigių mokėti nereikia, tačiau žiemos sezonui reikia pasirūpinti kietuoju kuru šildymui, taip pat reikia susimokėti už gyvenamajam namui teikiamus patarnavimus ir kitas teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį ir gerokai padidėjusius vaiko poreikius, atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne nei minimali pinigų suma, todėl 2017 m. liepos 25 d. sprendimu priteista išlaikymo suma turi būti didinama iki 300 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2091-733/2017 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl 200 Eur išlaikymo priteisimo iš atsakovo L. J., padidinant priteistą išlaikymo vaikui dydį, ir priteisti iš atsakovo L. J. išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. J., gim. (duomenys neskelbtini) po du šimtus šešiasdešimt eurų (260 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteistų lėšų tvarkytoja paskirta G. J.. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad šalių vaiko poreikiai pasikeitė, esama priteista suma vaiko išlaikymui neužtikrina vaiko poreikių, nes vaiko poreikiai išaugo ir vaikas turi sveikatos problemų, be to, iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, t. y. jis po Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo ne tik vykdo individualią veiklą, bet pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vadovu, t. y. padidėjo jo gaunamos pajamos, todėl išlaikymo dydis keistinas jį padidinant.
3.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia visišką išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
3.3. Teismas nurodė, kad priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas užtikrinti net būtiniausius šalių sūnaus poreikius, kadangi priteista vaikui išlaikyti suma yra mažesnė nei vyraujanti kasacinio teismo praktikoje dėl priteistino būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymo orientacinio dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas L. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 2213-750/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovės G. J. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atmesti bei priteisti atsakovui L. J. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas esminių svarbių aplinkybių, lėmusių mokamo išlaikymo dydžio padidinimą, nenustatė ir skundžiamame sprendime jų nepagrindė.
4.2. Iš ieškovės pateiktų teismui rašytinių įrodymų akivaizdu, kad vaiko poreikiai nėra tenkinami racionaliai, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį. Nei planšetė, nei dviratis, nei įmokos UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ negali būti priskirti prie racionalių sūnaus poreikių tenkinimo.
4.3. Ieškovė sūnų apdraudė jau pradėjus šią civilinę bylą nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose. Tiek pirkti planšetę, tiek dviratį, tiek apdrausti sūnų ieškovė nusprendė pati, neįvertinusi atsakovo galimybių prisidėti prie šių išlaidų, kurios, atsakovo nuomone, nėra būtinos, todėl visą atsakomybę už šių išlaidų atsiradimą turi prisiimti pati ieškovė.
4.4. Atsakovas pažymi, kad už sūnaus ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje moka ne ieškovė, o atsakovo mama R. J..
4.5. Nuo 2017 m. liepos 25 d. priimto Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo sūnaus išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 200 Eur kas mėnesį iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d., nepraėjo nė dveji metai. Sūnaus poreikiai praktiškai nėra pasikeitę.
4.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaiko poreikiai išaugo ir vaikas turi sveikatos problemų, kadangi iš byloje esančios sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad sūnus R. po santuokos nutraukimo neserga daugiau, be to, pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad sūnui nėra reikalinga sisteminga medikų priežiūra.
4.7. Teismas vertindamas atsakovo finansinę padėtį neatsižvelgė į tai, kad 25 725,95 Eur yra tik jo gautos pajamos iš individualios veiklos, o ne pelnas. 25 725, 95 Eur pajamoms gauti jis patyrė 43 478,94 Eur išlaidų, taigi, iš individualios veiklos atsakovas patyrė 17 752,99 Eur nuostolių. Atsakovo pajamas, iš kurių turi pragyventi pats ir mokėti 200 Eur sūnaus išlaikymui, sudaro iš (duomenys neskelbtini) gaunamas 512,65 Eur atlyginimas.
4.8. Teismas netinkamai įvertino šiuo metu esančią atsakovo finansinę padėtį. Ji nuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo yra ne pagerėjusi, o priešingai – pablogėjusi. Sūnaus išlaikymui teismas priteisė daugiau, negu atsakovas gali mokėti.
4.9. Šiuo metu ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį, jos finansinė padėtis yra pagerėjusi, todėl ji irgi turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nuo teismo sprendimo priėmimo momento 2017 m. liepos 25 d. praėjo daugiau nei vieneri metai, pakilo prekių kainos, pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, be to, ir iš esmės pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, taip pat gerokai padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai.
5.2. Ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena kartu su ieškove ir ji imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia jam visišką išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad būtent ieškovei tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis.
5.3. Dėl apelianto nurodomų argumentų apie tai, kad atsakovo mama R. J. sumoka (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) mokesčius už R. J., vidutiniškai po 33 Eur per mėnesį, ieškovė pažymi, kad tos piniginės lėšos buvo geranoriškas atsakovo mamos R. J. indėlis, prisidedant prie anūko išlaikymo, tačiau šiuo metu mokestį už vaiko daželį susimoka pati ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas padidinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį nuo 200 Eur iki 300 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
12. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
13. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė G. J. ir atsakovas L. J. turi nepilnametį sūnų R. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2091-635/2017 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad L. J. teiks išlaikymą sūnui R. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
15. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
16. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
17. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).
18. Ieškovė argumentuoja, kad po 2017 m. liepos 25 d. sprendimo praėjo daugiau nei vieneri metai, pasikeitė šalies finansinė padėtis, be to, atsakovas pradėjo gauti didesnes pajamas, o sūnaus poreikiai išaugo, todėl atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti skundžiamu sprendimu teismo padidintą ir priteistą išlaikymą vaikui po 260 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta nei rašytiniais įrodymais, nei realiais vaiko poreikiais ir jis nėra pajėgus mokėti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo vaikui po 260 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga ieškovės prašyta priteisti suma yra racionali ir pagrįsta, reikalinga užtikrinant būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
20. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, tačiau nepagrįstai nustatė, kad iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, kad jo gaunamos pajamos yra daug didesnės.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais argumentais, jog buvo netinkamai įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai – pajamų deklaracija, pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Iš atsakovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2018 m. iš individualios veiklos jis gavo 25 725,95 Eur pajamų, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo finansinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad 25 725,95 Eur yra tik pajamos, o ne pelnas. Iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2018 m. iš individualios veiklos 25 725,95 Eur pajamoms gauti atsakovas patyrė 43 478,94 Eur išlaidų. Taigi, pagal pateiktus rašytinius įrodymus, iš individualios veiklos atsakovas patyrė 17 752,99 Eur nuostolių, o jo gaunamas atlyginimas iš (duomenys neskelbtini) – 512,65 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusią atsakovo finansinę padėtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas ieškovės finansinę padėtį, nurodė, jog „esminių pasikeitimų nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nenustatyta“, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė G. J. pradėjo dirbti viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis – 412 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės finansinės padėties pasikeitimų nenustatyta. Priešingai, ieškovės finansinė padėtis tik pagerėjo, nes ji gauna nuolatines pajamas – darbo užmokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai nustatė, jog labai pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, o ieškovės padėtis nepasikeitė.
22. Ieškovės teigimu, jai gyvenant kartu su vaiku ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo daug didesnį išlaikymą (perkelti daug didesnę išlaikymo naštą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad vaikų motina, lygiai kaip ir tėvas, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne siekti ją perkelti tik vaikų tėvui.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, pagrįsdama poreikį padidinti vaiko išlaikymui teismo priteistą sumą, nurodė, jog sūnus R. J. dažnai serga, jam nuolat tenka pirkti vaistus, atlikti įvairias reabilitacijos procedūras, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad vaikas turi sveikatos problemų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), turi pagrindo manyti, kad po 2017 m. liepos 25 d. priimto Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečio išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 200 Eur kas mėnesį, R. J. neserga dažniau ar daugiau, be to, pažymoje nurodyti vaiko negalavimai nėra tokio sunkumo, kad būtų galima konstatuoti, jog vaikas turi specialiųjų poreikių ar jam reikalinga išimtinė priežiūra. Duomenų apie rimtus sūnaus sveikatos sutrikimus byloje nėra, o nurodytos ligos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išimtinė aplinkybė, kuri lemtų padidėjusius vaiko poreikius sveikatos srityje. Pažymėtina, jog dėl papildomų išlaidų, atsiradusių dėl sveikatos problemų, ar kitų išlaidų kompensavimo, įrodžiusi jų būtinumą, ieškovė galėtų kreiptis į vaikų tėvą, kai šios išlaidos realiai būtų patirtos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, teigdama, jog vaiko gydymui skiriamiems vaistams išleidžia nemažus pinigus, taip pat su vaiku reikia lankytis mokamame druskų kambaryje, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o jos minimi vaistai yra kompensuojami ar kompensuojami iš dalies.
24. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė vaikui pirko dviratį, 199 Eur vertės, planšetę, 192,99 Eur vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius pagal jo amžių, sutiktina su apelianto argumentais, kad tokio dydžio ir pobūdžio išlaidos nėra būtinos sūnaus vystymuisi, o manydama, kad nepilnamečiam vaikui tokių daiktų už tokią kainą reikia, ieškovė turėtų atsižvelgti ir įvertinti finansines galimybes tokias išlaidas patirti. Be to, dėl daiktų reikalingumo ir tinkamumo tėvai turėtų sutarti tarpusavyje.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti žaislų parduotuvių pirkimo kvitai nėra informatyvūs ir patys savaime neįrodo, kad patirtos išlaidos buvo būtinos vaiko poreikiams užtikrinti, – kvitai už žaislus pateikti po ieškinio teismui pateikimo, be to, per keturias dienas (2019 m. liepos 25 d., 2019 m. liepos 28 d., 2019 m. liepos 28 d., 2019 m. liepos 29 d.) vien žaislams išleista 96,59 Eur.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į byloje pateiktą mokėjimo kvitą uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad šios išlaidos negali būti priskirtos prie racionalių sūnaus poreikių tenkinimo, be to, pastebėtina tai, kad draudimo sutartis su uždarąja akcine bendrove „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ sudaryta po ieškinio teismui pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimo išlaidos, nesant šalių susitarimo dėl jų, negali būti priskiriamos ir prie būtinųjų vaiko poreikių.
27. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, kad vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, įgyti reikiamas priemones gabumams lavinti, žaidimams ir pan., tačiau tokiems vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos. Pažymėtina ir aplinkybė, jog ieškovė jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą vaiko išlaikymui ir konkrečius vaikų poreikius, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga, teisinga ir protinga didinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam sūnui, juo labiau kad ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2091-635/2017 priteista nepilnamečio sūnaus išlaikymo suma – 200 Eur nėra maža (CK 1.5 str.). Pažymėtina tai, kad ši išlaikymo suma kasmet turi būti indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui nevykdant pareigos išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo atveju nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta nuo 50,16 Eur iki 60,06 Eur. Šios išmokos tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gavo kas mėnesį po 50,16 Eur iš valstybės (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60,06 Eur). Nors valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio, tačiau šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikiams tenkanti lėšų suma yra didesnė nei nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis.
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą auksčiau aptartais motyvais. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti, ieškinys atmetamas (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis), kadangi jo pagrįstumas yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir šalių ginčą išsprendus atsakovo naudai, atsakovui iš ieškovės priteisiama 322 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kurias sudaro 22 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 300 Eur advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
34. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės G. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.
Priteisti atsakovui L. J. iš atsakovės G. J. 322 (tris šimtus dvidešimt du eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.