Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-786-912/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: e2A-786-912/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01444-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: R. D.

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-786-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01444-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei A. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kuris pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19581-1050/2017, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 370 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą šioje dalyje patikslino ir prašė priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 739,50 Eur už nepilnamečio vaiko kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę; 3) pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19581-1050/2017, ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką:

1.1. Prasidėjus vasaros mokyklos atostogoms pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką, tėvas neporiniais metais atostogauja su sūnumi nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos pirmąją atostogų su vaiku dieną 12.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų su vaiku dieną 15.00 val. į jo gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.

1.2. Kiekvienais neporiniais metais per moksleivių rudens atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką atsakovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pirmadienį 12.00 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą.

1.3. Moksleivių žiemos atostogas, sutampančias su šv. Kalėdų šventėmis, atsakovas praleidžia su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 29 d. 12.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos atostogų grafiką 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą, o neporiniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 25 d. 12.00 val. ir grąžina gruodžio 29 d. 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą.

1.4. Kiekvienais poriniais metais per moksleivių papildomas žiemos atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką pirmadienį 12.00 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.

1.5. Poriniais metais Šv. Velykų atostogas sūnus praleidžia su motina, o neporiniais – su tėvu. Ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką pirmadienį 12.00 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.

1.6. Atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą bei tikslų vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu ir pateikti įrodymus, kad tėvas atostogų su vaiku metu taip pat turi darbdavio jam paskirtas atostogas. Atsakovui raštu ieškovei nenurodžius vaiko paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jo buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, įrodymų, kad tėvas turi jam paskirtas atostogas ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, visas atostogas su vaiku praleidžia ieškovė. Nepriklausomai nuo priežasčių, atostogos, kurias atsakovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį ieškovės sutikimą.

1.7. Tėvo bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaiko mamai galimybę susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

1.8. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo, privalo informuoti vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su sūnumi raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu).

1.9. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos ir kt.) tėvas negalėtų bendrauti nustatyta tvarka, tai abi šalys (tėvai) informuoja viena kitą kiek galima anksčiau raštu (trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis ir el. paštu) ir iš anksto abipusiu sutarimu, patvirtintu raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), suderina kitą laikotarpį tėvo bendravimui su vaiku.

1.10. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefono skambučių, „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ arba kitomis bendravimo programėlėmis vieną kartą per savaitę nuo 19.00 val., numatant bendravimo nuotoliniu būdu trukmę iki 1 valandos. Siekdamas bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu kartą per savaitę, ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo dienos 17.00 val. turi raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir elektroniniu paštu) apie tai informuoti ieškovę, kuri privalo į gautą atsakovo prašymą ne vėliau kaip iki 21.00 val. atsakyti raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir elektroniniu paštu) nurodant, laiką, kuriuo bus kitą dieną įjungtas ryšys tėvo bendravimui su sūnumi. Tuo atveju, jei tėvas tą dieną negalės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, abipusiu susitarimu, patvirtintu raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) suderinamas kitas tėvo ir sūnaus bendravimui priimtinas laikas.

1.11. Prieš keičiant faktinę vaiko gyvenamąją vietą (keičiant, nuomojant, perkant būstą ir pan.), jeigu toks pasikeitimas iš esmės apsunkintų tėvo ir sūnaus bendravimą, taip pat prieš sūnaus išvykimą gyventi į užsienio valstybę vaiko motina įsipareigoja informuoti vaiko tėvą bei nurodyti jam tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą.

1.12. Panaikinti bendravimo tvarkos punktą, kuriuo ieškovė išvykdama atostogauti su sūnumi, privalo apie tai informuoti vaiko tėvą.

2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 745 Eur, iš jų: higienos priemonėms (tualetinis popierius, muilas, šampūnas, putos voniai, priemonės plaukams, dantų pasta, dezodorantas, kvepalai, kirpykla, skalbimo priemonės ir kt.) – 20–30 Eur; maitinimas mokykloje (pietūs) – 50–60 Eur; maistas – 170 Eur; vitaminai su mikroelementais, maisto papildai, vaistai, odontologas – 20–30 Eur per mėnesį, dėl netaisyklingo sąkandžio, bruksizmo yra perkama plokštelės „Treineriai“, bus daroma plokštelė dantų lyginimui bei kapa dėl bruksizmo, kurių kaina nuo 50 iki 100 Eur; mokyklinės prekės, išlaidos mokyklos organizuojamiems renginiams, mokyklos ir klasės fondui, vadovėliams, pratyboms (vaikas mokosi penktoje klasėje) – 90 Eur, papildomai išlaidos ekskursijoms, kanceliarinėms priemonėms, renginiams mokykloje – 20 Eur; drabužiai – 100 Eur; būreliai - 40 Eur; stovykla vasarai – 250 Eur; vaikas lanko būrelius: krepšinis – 44 Eur, stalo tenisas – 12 Eur, robotikos stovykla – 200 Eur, lankėsi užsienio valstybėse, todėl atostogos, vasaros kelionės vaikui – 500 Eur; mokesčiai (komunalinės paslaugos, kabelinė, internetas), transporto išlaidos, kuras – 100 Eur; laisvalaikis – 50 – 100 Eur į mėnesį; vaiko gimtadienis – 300 Eur. Ieškovė nurodo, kad 2016 m. įsigyti baldai sūnaus kambariui apstatyti už 1 174 Eur, kompiuteris sūnui, kainavęs 339 Eur; 2018 m. patirto vaiko kambario remonto, baldų tvarkymo išlaidos 45 Eur sumai. Prie šių išlaidų vaiko tėvas neprisidėjo, todėl turėtų kompensuoti 1/2 dalį vaiko kambario remontui (22,50 Eur) ir baldų įsigijimui patirtų išlaidų (587,00 Eur). Kadangi vaikas ketvirtokas, mokslo metų pabaigoje bus išleistuvių šventė – 100 Eur; be to, berniukas lanko pamokėles pasirengti pirmajai komunijai, išlaidas sudaro auka bažnyčiai 60 Eur, drabužiai komunijai 100 Eur. Dėl to iš atsakovo turėtų būti priteista 739,50 Eur už vaiko kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei Pirmosios Komunijos šventę. Ieškovė dirba MB „Vivo Lt“ vadove, jos mėnesio pajamos – 800 Eur. Iš vaiko tėvo priteistas 150 Eur išlaikymas sūnui, vaikas gauna valstybės mokamą paramą 30 Eur, 2019 m. – 50 Eur. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodė, kad pagal 2018–2019 metų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus sutrumpėjo pradinių klasių moksleivių mokyklinės atostogos, moksleivių atostogos nuo penktos klasės bus dar trumpesnės, vasaros atostogos prasidės tik birželio mėnesio pabaigoje, taip pat vaikas vasaros metu lankys vieną ar dvi stovyklas, atsižvelgiant į jo lankomus būrelius bei pomėgius. Tėvo bendravimo su sūnumi patirtis po teismo sprendimo priėmimo neatitinka geriausių mažamečio interesų, kadangi vaikas 2018–2019 metų moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu didesnę laiko dalį praleisdavo vienas tėvo namuose. Sūnus ištisas dienas nebuvo visaverčiai maitinamas bei užimamas, nes atsakovas dirbdavo, vaikas tėvo namuose leisdavo laiką vienas. Neaišku, kur apsistoja sūnus, išvykęs pas tėvą. Atsakovas nenurodo jokio vaiko buvimo vietos kontakto sūnaus atostogų pas tėvą Danijoje metu. Prie sūnaus išlaikymo prisideda tėvai, dabartinis jos gyvenimo draugas. Vaiko tėvas perveda po 150 Eur sumą. Draugas apmoka ir kurą, ir už keliones. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė sutiko, kad vasaros atostogų metu vaikas bendrautų su tėvu 4 savaites, atitinkamai neporiniais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Ieškovė taip pat sutiko, kad kas antrais metais atsakovas praleistų Kūčias (gruodžio 24 d.) su atsakovu, tačiau nuo 18.00 val.

3. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaiko motina tenkina ne tik minimaliausius vaiko poreikius, bet ir stengiasi, kad sūnus būtų ugdomas, gautų geriausias sveikatos priežiūros paslaugas, galėtų lavintis papildomai. Visi vaiko poreikiai pagrįsti. Atsakovas ginčijo poreikius, tačiau konkrečių pirkinių ar paslaugų kainų nenurodė, akcentavo savo poreikius. Tenkinant vaiko higienos poreikius neprotinga 10 Eur higienos priemonėmis, taip pat neprotinga 100 Eur maitinimui, už tokias sumas vaikas būtų skurdžiai maitinamas. Mokyklos kainoraštis patvirtina, kad mokyklose pietūs kainuoja apie 50–60 Eur. Vaikas yra augantis organizmas. Vienintelės išlaidos, kurių tėvas neginčijo – būreliai, kurių jis negalėjo paneigti. Ieškovė sutinka apsiimti didesnę dalį vaiko patiriamų išlaidų. Motina neįtraukė į išlaidas dviejų ar trijų kelionių. Atsakovas turi nuolatines pajamas, turi vienintelį išlaikytinį. Atsakovo mėnesio pajamos – apie 1 600 Eur. Nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku keistina, nes pasikeitė ugdymo planas, vaikas yra penktokas. Tėvai gyvena skirtingose valstybėse, todėl laikantis tėvų lygiateisiškumo principu, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko poreikius. Geriau būtų, kad tėvas paimtų vaiką pirmadienį, kad būtų galima atlikti namų darbus. Dėl žiemos atostogų, berniukas visada šventes švęsdavo ieškovės tėvų namuose, todėl vaiko paėmimas per Kalėdas kas antrus metus būtų 18.00 val. Būtų tikslinga nustatyti, kad jeigu atsakovas negrįžta bendrauti, atsakovas bent jau prieš dvi savaites privalo apie tai informuoti ieškovę. Į bendravimo tvarką galėtų būti įtrauktas punktas, kad tėvai raštu gali susitarti dėl kitos bendravimo tvarkos. Punktas, numatantis, kad ieškovė, išvykdama atostogauti su vaikų į užsienį, privalo apie tai informuoti vaiko tėvą, turi būti panaikintas. Atsakovo prašoma patvirtinti sąlyga, kad vaikas gali būti išvežtas gyventi į užsienio šalį gavus atsakovo raštišką sutikimą, perteklinė.

4. Atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti tokią tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

4.1. 2019 m. vasaros mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų 28 savaitės sekmadienį 12.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina 34 savaitę sekmadienį iki 15.00 val. tuo pačiu adresu.

4.2. Kiekvienais poriniais metais vasaros mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų 26 savaitės sekmadienį 12.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina 30 savaitės sekmadienį iki 15.00 val. tuo pačiu adresu.

4.3. Kiekvienais neporiniais metais vasaros mokyklinių atsakovų metu atsakovas pasiima sūnų 30 savaitės sekmadienį 12.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį 34 savaitės sekmadienį iki 15.00 val. tuo pačiu adresu.

4.4. Kiekvienais poriniais metais prieš rudens mokyklines atostogas (pagal mokyklos ugdymo planą) atsakovas pasiima sūnų 12.00 val. sekmadienį prieš prasidedant atostogoms iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val. tuo pačiu adresu.

4.5. Kiekvienais neporiniais metais žiemos (šv. Kalėdų) mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų gruodžio 24 d. (Kūčių dieną) 12.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį gruodžio 28 d. iki 15.00 val. tuo pačiu adresu.

4.6. Kiekvienais poriniais metais žiemos (Kalėdų) mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų gruodžio 28 d. 12.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį sausio 2 d. iki 15.00 val. tuo pačiu adresu; teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad prašo pasiimti sūnų gruodžio 29 d. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį sausio 3 d.

4.7. Kiekvienais poriniais metais žiemos atostogų (pagal mokyklos ugdymo planą) atsakovas pasiima sūnų sekmadienį 12.00 val. prieš prasidedant atostogoms iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val. tuo pačiu adresu.

4.8. Kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (šv. Velykos) pagal mokyklos ugdymo planą atsakovas pasiima sūnų sekmadienį 12.00 val. prieš prasidedant atostogoms iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžiną jį paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val. tuo pačiu adresu.

4.9. Dėl bendravimo su vaiku telefonu, „Skype“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kitomis bendravimo programėlėmis prašo palikti tą pačią tvarką, kaip yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu.

4.10. Kai vaikas atostogaus su atsakovu, prašo, kad ieškovei galiotų tokia pati nebendravimo tvarka kaip ir atsakovui.

4.11. Jeigu vaikas išvyksta su atsakovu ar ieškove už Lietuvos ribų (nurodyti kur) abu turi pranešti vienas kitam prieš 7 dienas elektroniniu paštu, trumpąja žinute ir t. t., prašo palikti, kaip yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu.

4.12. Prieš grįžtant į Lietuvą atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 7 dienas elektroniniu paštu, trumpąja žinute, t. y. taip, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu.

4.13. Leisti atsakovui laisvai važiuoti į kitas užsienio šalis su sūnumi, prieš tai informavus ieškovę, o ieškovė turi pateikti vaiko drabužius pagal sezoną ir leisti vaikui pasiimti su savimi savo mėgstamus žaidimus ir daiktus.

4.14. Ieškovė privalo pateikti atsakovui sūnaus Lietuvos Respublikos pasą visada su vaiko daiktais prieš atsakovui pasiimant vaiką.

4.15. Sūnus gali būti išvežtas gyventi į užsienio šalį gavus atsakovo raštišką sutikimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais. Sutinka mokėti po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Mano, kad higienos priemonės turėtų būti skiriama apie 10 Eur. Šalių vaikas pradėjo valgyti mokykloje, kai prasidėjo teismo procesai, todėl suma mažintina iki 30 Eur. Maistui nurodyta 170 Eur suma nepagrįsta. Atsakovas, gyvendamas Danijoje, išleidžia 200 Eur, vaikui prasimaitinti užtenka 100 Eur (su mokyklos pinigais); vitaminams, žuvų taukams galima skirti 10–15 Eur. Praėjusiais metais vaikas vyko į dvi ekskursijas (rudenį ir žiemą, kainavo apie 4 Eur). Atsakovas vaikui taip pat davė 100 Eur, po Velykų atostogų duoda apie 50 Eur grynais, visuomet po susitikimų duoda po 50 Eur. 100 Eur drabužiams, avalynei per mėnesį yra per daug, nes drabužiai perkami ne vienam sezonui. Taip pat ir atsakovas nuperka marškinėlius, su kuriais vaikas ir atvažiuoja į Daniją, už 600 Eur metams nupirkti drabužius įmanoma. Atsakovas sutinka su vaiko lankomais būreliais. Atsakovas nesutinka skirti lėšų vaiko atostogoms su mama, nes taip pat atostogauja su vaiku, lanko muziejus, parkus. Ieškovės prašoma skirti laisvalaikiui suma per didelė. Atsakovas nurodė, kad jo mėnesio pajamos (bedarbio pašalpa) yra 1 600 Eur per mėnesį. Atsakovas turi įsipareigojimų, nuomoja namą, pirko baldus, paėmė 12 000 Eur paskolą, moka 666 Eur mėnesines įmokas. Lietuvoje turi tik seną automobilį „Opel Asta“, kito nekilnojamojo turto nebeturi. Atsakovas nurodė, kad vaiko pinigų negauna Danijoje. Išsilavinimas aukštesnysis, anksčiau dirbo prie statybų, gaudavo apie 2 000 Eur. Nuo sausio 25 d. nedirba, nes šalis suteikė sąlygas integruotis, todėl nori lankyti kursus, mokintis kalbą, gauti kvalifikaciją – tam skiriami dveji metai. Danijoje turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, neturi. Vaiko išleistuvių šventei rinkta po 20 Eur – taip mokytoja teigė. Dėl kambario remonto buvo sutarta, kad motina perka visas kanceliarines prekes, tėvas – visus reikiamus baldus. Atsakovas patvirtino, kad jo sveikatos būklė gera, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas sutiko, kad per vasaros atostogas su vaiku praleistų 4 savaites, norėtų bendrauti su sūnumi 26 metų savaitę ir pasiimti vaiką sekmadienį, o ne pirmadienį.

6. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad tėvų turtinė padėtis išliko ta pati. Šalys 2015 m. nutraukė santuoką, po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko turtas – butas, į kurį investuotos ir atsakovo asmeninės lėšos, todėl vaikui priteistas 75 Eur išlaikymas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. pripažino, kad vaikui skiriama 150 Eur suma yra optimali. Abejotina, ar vaiko poreikiai yra šiai dienai yra beveik dvigubai didesni. Ieškovė 2015 m. neprašė priteisti išlaidų dėl baldų. Vaikas neturi didesnių sveikatos problemų, kurios reikalautų didesnės išlaikymo sumos. Dėl Kūčių negali būti neproporcingai padalintas laikas numatant, kad nuo 18.00 val. vaikas bendrauja su tėvu. Dėl bylinėjimosi išlaidų, tik žodinio proceso metu sutiko sumažinti iki 300 Eur, taigi bylinėjimosi išlaidos šiame punkte advokato išlaidų dalyje priteistinos.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismo posėdžio metu pateikė išvadą. Tarnyba nurodė, kad nėra pagrindo nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Ieškovės ir atsakovo prašomos nustatyti tvarkos atitinka vaiko interesus, tačiau dėl šalių konfliktiškų santykių kyla nesutarimai. Tarnybos nuomone, vasaros laikotarpiu labiau atitiktų konkreti data, t. y. ieškovės siūloma tvarka. Vaikas turi teisę sutikti šv. Kalėdas ir šv. Velykas tiek su tėvu, tiek su motina. Ieškovės siūloma sąlyga, kad kas antrais metais šv. Kūčių dieną tėvas bendrautų nuo 18.00 val., nepažeistų vaiko interesų. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad 300 Eur išlaikymas atitiktų vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

8.1. Pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/20156 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kuris pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19581-1050/2017, ir padidino iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 215 Eur sumos. Nurodė priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

8.2. Nustatė, kad atsakovas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą 215 Eur išlaikymą moka nuo 2019 m. sausio 16 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

8.3. Pavedė ieškovei tvarkyti uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

8.4. Pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.3 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19581-1050/2017, ir nustatė tokią skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:

8.4.1. prasidėjus vasaros mokyklos atostogoms pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką, tėvas neporiniais metais atostogauja su sūnumi nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos pirmąją atostogų su vaiku dieną 12.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų su vaiku dieną 15.00 val. į jo gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą;

8.4.2. kiekvienais neporiniais metais prieš rudens mokyklines atostogas (pagal mokyklos ugdymo planą) ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms sekmadienį 12.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą;

8.4.3. moksleivių žiemos atostogas, sutampančias su šv. Kalėdų šventėmis, atsakovas praleidžia su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 28 d. 12.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą, o neporiniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžina gruodžio 28 d. 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą;

8.4.4. kiekvienais poriniais metais per moksleivių papildomas žiemos atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką sekmadienį 12.00 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos arba kitos tėvų raštu trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką tos savaitės sekmadienį 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą;

8.4.5. kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (šv. Velykų) ieškovas pasiima sūnų sekmadienį 12.00 val. prieš prasidedant atostogoms iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val. tuo pačiu adresu;

8.4.6. atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą bei tikslų vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. Nepriklausomai nuo priežasčių, atostogos, kurias atsakovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį abiejų šalių sutarimą;

8.4.7. tėvo bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaiko motinai galimybę susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaiko dienos režimą;

8.4.8. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo, privalo informuoti vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su sūnumi raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu);

8.4.9. jeigu dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos ir kt.) tėvas negalėtų bendrauti nustatyta tvarka, tai abi šalys (tėvai) informuoja viena kitą kiek galima anksčiau raštu (trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis ir el. paštu) ir iš anksto abipusiu sutarimu, patvirtintu raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), suderina kitą laikotarpį tėvo bendravimui su vaiku (9 bendravimo tvarkos punktas);

8.4.10. ieškovas gali laisvai bendrauti su sūnumi telefono skambučių, „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ar kitomis bendravimo programėlėmis kiekvieną sekmadienį nuo 19.00 val. kurio trukmė nuo 15.00 min. iki 1 valandos. Atsakovė įpareigotina netrukdyti ir užtikrinti šį bendravimą. Tuo atveju, jei tėvas tą dieną negalės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, abipusiu susitarimu, patvirtintu raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) suderinamas kitas tėvo ir sūnaus bendravimui priimtinas laikas;

8.4.11. prieš keičiant faktinę sūnaus gyvenamąją vietą (keičiant nuomojant, perkant būstą ir pan.), kai toks pasikeitimas iš esmės apsunkintų tėvo (motinos) ir sūnaus bendravimą, sūnaus tėvas (motina) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas informuoti sūnaus tėvą (motiną) bei nurodyti jam (jai) tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą;

8.4.12. tuo atveju, jei šalių nepilnametis vaikas išvyksta už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas išvyksta, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas turi informuoti vaiko tėvą (motiną) raštu ar kitu objektyviai kitai šaliai prieinamu ir patikrinamu būdu apie numatomą kelionės vietą bei datą.

8.5. Teismas atmetė kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Teismas priteisė: 1) iš atsakovo ieškovei 194,99 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; 2) iš ieškovės atsakovui 365,56 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 73,93 Eur už vertimo paslaugas; 3) iš atsakovo į valstybės biudžetą 18 Eur žyminio mokesčio už ieškovės patenkinto reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalį.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu pakeistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktas ir nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, padidintas nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis iki 150 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19581-1050/2017).

10. Teismas nurodė, kad, pasikeitus Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planui, sutrumpėjo moksleivių atostogos. Dėl to teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka vasaros atostogų metu tampa sunkiai įgyvendinama. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad tėvas su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu bendrautų keturias savaites, tačiau nesutarė dėl bendravimo grafiko modelio, t. y. ar tikslinga numatyti bendravimą atitinkamomis metų savaitėmis, ar fiksuota data. Teismas vertino, kad, siekiant eliminuoti bet kokius nesusipratimus, aiškesnis šalims bus toks grafikas, kuriame būtų tiksliai fiksuota atostogų data. Teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlyta tvarka atitinka vaiko interesus.

11. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo, ar vaiko tėvas rudens ir žiemos atostogų metu grąžina vaiką sekmadieniais, ar pirmadieniais. Teismo vertino, kad nėra pagrindo keisti paėmimo laiko iš sekmadienio į pirmadienį dėl šių priežasčių: 1) sūnaus pasirengimą ugdymo procesui gali užtikrinti ir tėvas, vaikas gali pasiruošti pamokoms ir tos savaitės, kuria yra pasiimamas vaikas, šeštadienį; 2) vaikas pagal nustatomą bendravimo sąlygą būtų grąžintas paskutinę atostogų dieną 15.00 val., t. y. jam liktų laiko pasiruošti ugdymo procesui ir grįžus namo; 3) nėra priežasčių mažinti atostogų laikotarpio, suteikiant prioritetiškai prasidedant atostogoms savaitgalį vaikui bendrauti su motina, juo labiau, tėvas gyvena Danijoje, taigi ir taip mažiau laiko praleidžia su vaiku.

12. Teismas nustatė, kad grafike nenumatytos papildomos rudens, pavasario atostogos, ir vertino, kad teismo sprendimu nustatytos tvarkos punktai, numatantys tėvo bendravimo su sūnumi tvarką papildomų rudens, pavasario atostogų metu yra pertekliniai, todėl eliminuotini. Teismas nustatęs, kad grafike numatytos papildomos žiemos atostogos, nustatė tėvo su vaiku bendravimo tvarką.

13. Teismas vertino, kad ieškovės siūlymas atsakovui paimti vaiką kas antrais metais gruodžio 24 d. (Kūčių dieną), tačiau ne anksčiau 18.00 val. Neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo. Be to, nukentėtų vaiko interesas lygiai bendrauti su abiems tėvais, nes vienais metais motinai būtų sudaryta galimybė visą dieną bendrauti su vaiku, o kitais metais tėvui – tik nuo 18.00 val. Kol tėvas nuvyktų su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar kitą vietą, kur būtų švenčiamos Kūčios, liktų pabendravimui labai trumpas laikotarpis. Teismas nurodė, kad tėvui ir sūnui taip pat turi būti sudaromos sąlygos aptariamą dieną neribotai, pasiruošti Kūčių vakarui ir pabendrauti.

14. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Danijoje, gali susiklostyti situacijos, kuomet tėvas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių gali neturėti galimybės atvykti pabendrauti su sūnumi, todėl, siekiant, kad ieškovė taip pat galėtų organizuotis savo dienotvarkę, laisvalaikį kartu su vaiku, sprendė, kad turi būti numatytas informavimo laikotarpis, kuomet atsakovas privalo pranešti apie negalėjimą atvykti pabendrauti su sūnumi. Teismas vertino, jog netikslinga numatyti tėvui pareigą pateikti ieškovei įrodymus, kad tėvas atostogų su vaiku metu taip pat turi darbdavio jam paskirtas atostogas, nes, atsakovas yra į pateikęs į bylą įrodymus, kad jis yra įstojęs į bedarbių biržą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavo, kad nesudaro pagrindo keisti nustatytos tvarkos apeliantės teiginiai, kad tėvas negalės visą laiką praleisti su vaiku, nes turės dirbti. Dauguma tėvų yra dirbantys, be to, byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas nesusitvarko su tėvo pareigomis, sūnus noriai važiuoja ir važiuoja ir gyvena pas jį (civilinė byla Nr. e2-818-232/2018). teismas nurodė, kad tėvo pareiga yra pasirūpinti vaiku, kad jo interesams nebūtų padaroma žala, užtikrinamas fizinis ir psichologinis saugumas.

15. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas nuolat gyvena su motina (taigi vaiko socialinis ryšys su motina yra susiformavęs), pagal tėvo bendravimo su vaiku sąlygas, tėvui yra numatoma galimybė bendrauti gana ilgais laikotarpiais, todėl vertino, jog racionalu, kad motinai turėtų būti užtikrinama galimybė palaikyti ryšį su vaiku vaiko bendravimo su tėvu laikotarpiu.

16. Teismas nurodė, kad ieškovė siūlymas nustatyti atsakovui pareigą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo dienos 17.00 val. raštu (trumpąja mobiliojo ryšio žinute ir elektroniniu paštu) apie tai informuoti ieškovę, kuri privalo į gautą atsakovo prašymą ne vėliau kaip iki 21.00 val. atsakyti raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir elektroniniu paštu) nurodant laiką, kuriuo bus kitą dieną įjungtas ryšys tėvo bendravimui su sūnumi, perteklinis, nes nustatomas konkretus laikas kuomet tėvas bendrauja su vaiku.

17. Teismas nurodė, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, todėl tokios papildomas sąlygos patvirtinimas teismo sprendimu nėra reikalingas.

18. Teismo vertino, kad būtų neteisinga panaikinti bendravimo tvarkos punktą, kuriuo ieškovė, išvykdama atostogauti su sūnumi, privalo apie tai informuoti vaiko tėvą, nes abu tėvai turi teisę žinoti apie vaiko buvimo vietą tuo atveju, jei kitas tėvas ketina išvažiuoti su vaiku atostogų už Lietuvos Respublikos ribų.

19. Teismas nurodė, kad tiek tėvo, tiek motinos pareiga yra tinkamas vaiko interesų užtikrinimas. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką teismas objektyviai negali sureguliuoti visų galimų gyvenimiškų situacijų, todėl jos spręstinos kitomis priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Todėl, esant specifiniams aprangoms ar kitiems vaiko poreikiams, atsižvelgiant į numatomą kelionės pobūdį, galioja bendra tėvų pareiga užtikrinti vaiko interesus, tarpusavyje komunikuojant ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsti specifinius, individualius klausimus vaiko interesų naudai, atitinkamai tai reiškia, kad tėvai turi informuoti apie numatomą specifinę veiklą, kuriai reikalinga atitinkama apranga ar kiti asmeninio pobūdžio daiktais.

20. Teismas nurodė, kad atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių atsakovo atostogų su nepilnamečiu vaiku metu ieškovei galiotų tokia pati bendravimo tvarka kaip ir atsakovui.

21. Teismas vertino, kad 20 Eur išlaidos higienos prekėms objektyviai yra galimos, todėl ši suma įskaičiuotina į priteistino išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus apie mokyklos valgykloje pietų kainas ir sprendė, kad 50 Eur suma objektyviai vienuolikos metų berniukui yra galima, todėl įskaičiuotina į priteistiną išlaikymą. Teismas nurodė, kad 170 Eur suma vaiko maistui namuose per didelė. Teismas atsižvelgė, kad vaikas pietauja mokykloje, todėl vertino, jog 230 Eur suma maistui yra objektyviai per didelė, todėl mažintina iki 130 Eur sumos.

22. Teismas nurodė, kad iš medicininių dokumentų išrašo matyti, jog vaikui diagnozuotas dantų lanko ryšio anomalija ir atsižvelgė, kad, ieškovės teigimu, dėl netaisyklingo sąkandžio, bruksizmo, bus perkamos plokštelės „Treineriai“, daroma plokštelė dantų lyginimui bei kapa dėl bruksizmo, kurių kaina 50 – 100 Eur. Teismas nustatė, kad vaikas neturi tokių sveikatos problemų, dėl kurių yra būtina priežiūra ar kitos ypatingos išlaidos. Teismas vertino, kad ieškovė įvardino tik pavienius atvejus, kuriais gali būti patiriamos išlaidos, tačiau jos nėra nuolatinio pobūdžio, todėl sprendė, kad šioje dalyje bendra 30 Eur suma yra pakankama, į kurią patektų ir tokio pobūdžio pavienės išlaidos, susijusios ir su vaiko sveikata.

23. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos išlaidos mokyklinėms prekėms, mokyklos organizuojamiems renginiams, mokyklos ir klasės fondui yra per didelės. Ieškovės nurodoma 90 Eur suma vadovėliams, pratyboms yra vienkartinio pobūdžio. Ieškovė neįrodė, kad kiekvieną mėnesį reikalinga ekskursijoms, renginiams mokykloje ir pan. po 20,00 Eur. Teismas sprendė, kad pakankama suma per metus tokio pobūdžio išlaidoms per metus yra apie 180 Eur, per mėnesį – 15 Eur.

24. Teismas nurodė, kad tik vaiko drabužiams per metus 1 200 Eur yra pernelyg didelė suma tokio amžiaus vaiku, nes nėra būtinybės kiekvieno sezono metu pirkti naujus rūbus. Ieškovės nurodytą sumą teismas sumažino iki 70 Eur į mėnesį, nes vaikas neturi specialiųjų ar kitokių ypatingų poreikių.

25. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko neformaliam ugdymui, vasaros atostogų kelionei į užsienį, stovyklai reikalinga kas mėnesį 102,50 Eur, laisvalaikiui – 50–100 Eur, vaiko gimtadieniui – 300 Eur, t. y. vien pramogoms – apie 200 Eur sumą. Teismas vertino, kad šioje dalyje pakankama suma yra 70 Eur, o laisvalaikiui – 23 Eur į mėnesį. Teismas pažymėjo, kad tėvas taip pat leidžia su vaiku laisvalaikį ir dėl to patiria išlaidų.

26. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys mokesčius už butą, neįrodo, kad patiriamos 100 Eur išlaidos. Be to, vaikas bute gyvena ne vienas, todėl ir išlaidos tenka tik vaiko daliai. Teismas vertino, kad pakankama suma – 50 Eur per mėnesį.

27. Teismas padarė išvadą, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį skirtiną sumą sudaro apie 465 Eur. Iš nurodytos sumos teismas atėmė valstybės 50 Eur kas mėnesį mokama vaiko išlaikymo išmoką. Teismas nurodė, kad šiuo atveju abi šalys vaiko poreikiams turėtų skirti kiekvienas apie 210 Eur, bendra suma – 420 Eur. Kartu su vaiko pinigais vaiko išlaikymui skirtina 470 Eur suma būtų optimali ir užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus ir poreikių patenkinimą. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiai yra dvigubai didesni nei palyginus su laikotarpiu, kuomet sprendimu buvo priteistas išlaikymas.

28. Teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį. Ieškovė yra MB „Vivo LT“ savininkė, direktorė, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur atskaičius mokesčius, kas mėnesį gauna vaiko pinigus – 50 Eur, turi skolinių įsipareigojimų, kreditoriui kas mėnesį moka apie 95 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės. Atsakovas gauna 1 600 Eur pajamas (bedarbio pašalpą) į rankas per mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad anksčiau dirbo su statybomis, gaudavo apie 2 000 Eur, šiuo metu nedirba, išėjo iš darbo sausio 25 d., nes nori lankyti kursus, suteikė šalis sąlygas integruotis Danijoje, mokintis kalbą, gauti kvalifikaciją ir tam yra skirti dveji metai. Atsakovas nuosavybės teise neturi turto Danijoje ir Lietuvoje, turi įsipareigojimų 12 000 Eur sumai. kas mėnesį moka 666 Eur įmokas, vaiko pinigų Danijoje negauna. Teismas vertino, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra panaši. Teismas pabrėžė, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, specialiųjų poreikių, todėl sprendė, kad jų pareigos teikiant vaikams išlaikymą yra vienodos.

29. Teismas vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismų praktika bei, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės.

30. Teismas atmetė kaip nepagrįstas 739,50 Eur už sūnaus kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę. Teismas vertino, kad nurodytos išlaidos pateka į priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Neracionalu kiekvienu individualiu atveju atsiradus bet kokiai gyvenimiškai situacijai ir/ar įvykiui, kuriuos galima buvo įsivertinti ir numatyti, papildomai spręsti dėl šio pobūdžio išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys galėjo susitarti dėl panašaus pobūdžio išlaidų, kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko, šalys galėjo susitarti dėl panašaus pobūdžio išlaidų, įvertinę vaiko poreikius, įskaitant ir šventes (pirmoji komunija ir pan.). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. vėl buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo ir tokio pobūdžio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta. Be to, ieškovė teismo posėdyje negalėjo tiksliai įvardinti kokie, kada remonto darbai ir baldai buvo pirkti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą:

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/20156 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19581-1050/2017 ir padidinti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 300 Eur sumos. Priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą 300 Eur išlaikymą moka nuo 2019 m. sausio 16 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės. Pavesti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę.

31.2. Priteisti iš atsakovo ieškovei 739,50 Eur už sūnaus kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves be i pirmosios komunijos šventę.

31.3. Iš dalies pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.3 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19581-1050/2017:

31.3.1. moksleivių žiemos atostogas, sutampančias su Šv. Kalėdų šventėmis, atsakovas praleidžia su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 28 d. 12.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos atostogų grafiką 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą, o neporiniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžina gruodžio 28 d. 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą;

31.3.2. panaikinti bendravimo tvarkos nuostatą, pagal kurią tuo atveju, jei šalių nepilnametis vaikas išvyksta už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas išvyksta, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas turi informuoti vaiko tėvą (motiną) raštu ar kitu objektyviai kitai šaliai prieinamu ir patikrinamu būdu apie numatomą kelionės vietą bei datą, išdėstant šią nuostatą taip: tuo atveju, jei šalių nepilnametis vaikas išvyksta už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas, su kuriuo vaikas išvyksta, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas turi informuoti vaiko tėvą (motiną) raštu ar kitu objektyviai kitai šaliai prieinamu ir patikrinamu būdu apie numatomą kelionės vietą bei datą.

31.4. Patikslinti teismo sprendimo 4 ir 5 punktus, išdėstant juos taip:

31.4.1. kiekvienais poriniais metais per moksleivių papildomas žiemos atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką sekmadienį 12.00 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką tos savaitės sekmadienį 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą;

31.4.2. kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (Šv. Velykų) atsakovas pasiima sūnų sekmadienį 12.00 val. prieš prasidedant atostogoms iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną 15.00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.

31.5. Priteisti iš atsakovo ieškovei 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą ir perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme.

32. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1. Teismas nepagrįstai sumažino vaiko maitinimo namuose sumą iki 130 Eur į mėnesį. Šalių vaikas – sparčiai augantis ir aktyviai sportuojantis paauglys, vienas maitinimas mokykloje tokio amžiaus vaikui nėra pakankamas, todėl darbo dienomis jis namuose valgo pusryčius, pietus, vakarienę, užkandžiauja, maitinamas savaitgaliais. 130 Eur suma per mėnesį, skirtina tokio amžiaus ir aktyviai sportuojančio vaiko maitinimui, kai šios sumos vidurkis dienai sudaro 4,19 Eur dienai, savaitgaliais vaikas mokykloje nesimaitina, yra per maža, todėl didintina iki 170 Eur. Vaiko maisto poreikis namuose 2018 m. rugsėjį – 170 Eur, spalį – 170 Eur, lapkritį – 150 Eur, gruodį – 185 Eur (nepilnas mėnuo), 2019 m. sausį –130 Eur (nepilnas mėnuo), vasarį – 93,20 Eur (išlaidos tokio dydžio, kadangi mama su sūnumi buvo išvykę dviejų savaičių trukmės atostogoms į užsienį), kovą – 120 Eur, balandį –170 Eur, t. y. vidutiniškai – 148,52 Eur. Maitinimas mokykloje kai kuriais mėnesiais yra ne 50 Eur, o apie 60 Eur.

32.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vaikas neturi tokių sveikatos problemų, dėl kurių yra būtina priežiūra ar kitos ypatingos išlaidos, todėl sveikatos poreikiui (vaistai, vitaminai ir kitos paslaugos) patenkinti pakanka 30 Eur. Teismas nevertino įrodymų, pagrindžiančių pablogėjusį vaiko regėjimą, akinukų poreikį, ortopedinės avalynės būtinumą. Ortodontinių problemų sprendimą teismas nepagrįstai vertino kaip nenuolatinio pobūdžio poreikį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad artimiausiu metu bus daromos dvi plokštelės, kurių viena kainuoja apie 80 Eur, nevertino papildomų išlaidų kasmetiniams skiepams, neatsižvelgė į tai, kad dėl staigaus augimo, didelių kojų skausmų sūnui perkami tepalai, įvairūs vitaminai, vaistai, pareikalaujantys nemažai išlaidų. Apeliantė teigia, kad per 8 mėnesius faktiškai patyrė 174,47 Eur arba 21,80 Eur per mėnesį. Papildomai kainuoja jau aukščiau paminėtos plokštelės, treineriai, supinatoriai, ortopediniai padukai, akiniai, regos patikra, skiepai, vaistai nuo kojų skausmų, tepalai, kalcis, magnis ir t.t.

32.3. Teismas nepagrįstai laikė per didelėmis išlaidas mokyklinėms prekėms, mokykloje organizuojamiems renginiams, mokyklos ir klasės fondui. Ieškovė pagrindė, jog kiekvieną mėnesį reikalinga ekskursijoms, renginiams mokykloje, olimpiadoms ir pan. po 20 Eur. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog viena vaiko lankomoje mokykloje organizuojama ekskursija kainuoja 10 Eur, o kartais ir daugiau. Mokykloje organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai, rodomi vaikams spektakliai, švenčiama mokytojų diena, vyksta kalėdiniai renginiai, todėl susidaro nemažos papildomos išlaidos, kurias ne visada galima pagrįsti kvitais. Teismas nevertino, jog mokslo metų pradžioje vaiko mama perka sūnui kanceliarines prekes, vėliau jos papildomos. Ieškovė pagrindė, kad per 8 mėnesius vidutiniškai išleido 51,33 Eur į mėnesį. Teismas eliminavo vaiko lankomų neformaliojo ugdymo užsiėmimų išlaidas – virš 60 Eur.

32.4. Teismas nepagrįstai sumažino išlaidas vaiko drabužiams. Šalių sūnus – augantis vaikas, jam reikalinga kokybiška avalynė, be to, vaikas sportuoja, buvo perkama apranga krepšiniui. Per metus vaikas nudėvi kelias poras batų.

32.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko neformaliam ugdymui, vasaros atostogų kelionei į užsienį, stovyklai reikalinga kas mėnesį 102,50 Eur suma per didelė ir sumažino ją iki 70 Eur. Teismas nevertino, kad tėvas su vaiku bendrauja 4–5 savaitgalius į metus, vaiko laisvalaikiui ir pramogoms būtina skirti nuo 50 iki 100 Eur, jeigu sūnus nesilanko draugų gimtadieniuose, kuriuose dovanos taip pat kainuoja. Organizuojant gimimo dienos šventę sūnui su bendraamžiais viešose vietose išlaidos siekia iki 300 Eur (per mėnesį – 25,00 Eur). vaikas lanko krepšinį, anglų kalbos ir stalo teniso būrelius. Vien būrelių lankymui buvo patiriamos tokios išlaidos: 2018 m. rugsėjį – 72 Eur, spalį – 2019 m. balandį – po 32 Eur. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. šios išlaidos praktiškai dvigubai didesnės, prie jų prisidės vasaros stovyklos kaina, kuri sudaro apie 250 Eur. Ieškovė išleido tokias sumas: 2019 m. rugsėjį – 395 Eur (buvo švenčiamas vaiko gimtadienis), spalį – 85 Eur, lapkritį – 185 Eur, gruodį –133,5 Eur, 2019 m. sausį – 114,10 Eur, vasarį – 753,31 Eur (vaikas su mama atostogavo), kovą – 63,90 Eur, balandį - 268,50 Eur.

32.6. Teismas neišsamiai vertino išlaidas, reikalingas butui išlaikyti, neatsižvelgė į jų dydį dėl jų sezoniškumo. Apeliantė su mokesčiais sieja išlaidas kurui, internetui bei televizijai. Teismas nevertino ieškovės išlaidų, patiriamų viešajam transportui, kurui, vaiko naudojamo telefono ryšiui, aplinkybės, kad vaiko motina moka 100 Eur dydžio būsto kreditą. Ieškovė nurodo patyrus tokio dydžio išlaidas: 2018 m. rugsėjį – 72 Eur, spalį – 81,5 Eur, lapkritį – 80 Eur, gruodį – 75 Eur, 2019 m. sausį – 118,77 Eur, vasarį – 88,76 Eur, kovą –164,50 Eur, balandį – 83,44 Eur, iš viso mėnesiui – 95,50 Eur .

Žemesnės instancijos teismas

32.7. Teismas nepagrįstai sumažino vaiko laisvalaikio išlaidas iki 23 Eur. Papildomos išlaidos buičiai, kurias sudaro, pavyzdžiui, dėžės vaiko kambario daiktams, elektronikos, buities prekės, namų apyvokos daiktai, baldai ir pan., susijusios išimtinai su vaiko poreikiais. Baldų vaiko kambariui įsigijimas, kambario remontas, išlaidos pirmajai komunijai, ketvirtokų išleistuvėms sudaro išlaidas, prie kurių vaiko tėvas niekaip nėra prisidėjęs. Šios išlaidos nėra patiriamos kas mėnesį, joms yra taupomi/atidedami pinigai, kurie turėtų būti paskirstyti mėnesio išlaidų balanse, jeigu teismas nusprendžia, jog nėra pagrindo šias išlaidas kompensuoti. Teismo sprendimas ir šioje ginčo dalyje keistinas, patenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus.

32.8. Teismas neteisingai paskaičiavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra apie 470 Eur, nes vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 780 Eur suma.

32.9. Nesutiktina ir su teismo išvada, kad tėvų galimybės teikti išlaikymą yra panašios. Atsakovo pajamos yra daugiau nei dvigubai didesnės, palyginus su ieškovės gaunamomis pajamomis. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovo mokamos kredito grąžinimo įmokos sudaro po 666 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovas kas mėnesį grąžina kreditoriui apie 790 Danijos kronų, kuriuos pavertus į eurus yra tik 105,71 Eur, o ne 666 Eur – teismas net 6 kartus padidino atsakovo mokamos paskolos įmokų dydį. Dėl šios priežasties buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra panaši. Atsakovo turimas įsipareigojimas negali būti priežastimi sūnui teikti mažesnį išlaikymą. Atsakovas, gaunantis dvigubai didesnes pajamas palyginus su ieškove, neturėtų jai perkelti didžiosios vaiko išlaikymo naštos, o privalėtų savo sūnui teikti didesnį išlaikymą nei 215 Eur. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių vaikui teiktino išlaikymo proporcijas.

32.10. Teismas nevertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog vaiko tėvas vaiko pinigų Danijos Karalystėje negauna ir niekada jų nėra gavęs. Atsakovas yra darbingo amžiaus, bet nedirba, gauna pašalpas ir piktybiškai užsiregistravo Danijos Karalystės darbo biržoje po ieškinio pateikimo teismui, teismas šių aplinkybių vaiko interesų aspektu nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

32.11. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius su Kūčių šventimu ir informacijos tėvui teikimu vaiko mamai išvykstant su sūnumi į kelionę. Vaikas nuo gimimo iki šiol pagal katalikiškąsias tradicijas Kūčias praleisdavo su mama ir seneliais iš vaiko mamos pusės. Teismas neužtikrino šios tradicijos tęstinumo bent jau iki Kūčių vakaro 18 val. praleisti su mama ir jos tėvais. Ieškovės ir atsakovo tėvai gyvena tame pačiame mieste, nuvykti iki vaiko senelių iš tėvo pusės užtrunka 5 min., todėl vaiko tėvo teisės nebūtų pažeistos, jeigu jis paimtų sūnų Kūčių vakarienei iš motinos tėvų namų, todėl nuo 18 val. berniukas galėtų Kūčias švęsti su kitais seneliais. Teismas, nuspręsdamas, jog tėvas paima vaiką 12.00 val., paisė atsakovo, o ne paties nepilnamečio vaiko interesų.

32.12. Teismo sprendimo 5 punkte, kuriame kalbama apie pavasario atostogas, susijusias su Šv. Velykų šventėmis, vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nurodyta tik gyvenamoji vieta, nors visuose kituose bendravimo punktuose minima ir kita sutarta vieta. Teismo sprendimo 4 punkte kartojasi kita sutarta vieta, todėl teismo sprendimo dalis šių punktų atžvilgiu turi būti patikslinta.

Šalies argumentai

32.13. Ieškovė prašo panaikinti bendravimo tvarkos punktą, kuriuo ji, išvykdama atostogauti su sūnumi, privalo apie tai informuoti vaiko tėvą. Bendravimo tvarka yra nustatoma ne abiejų vaiko tėvų, o vaiko tėvo atžvilgiu. Tokio punkto galiojimas neatitinka aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, kadangi motinos atostogos su vaiku ir laiko praleidimas su vaiku, pastarajam nuolat gyvenant su motina, užtikrinant tėvo bendravimą su vaiku pagal konkrečią tvarką, niekaip negali pažeisti vaiko tėvo teisių, todėl ši nuostata neturi nieko bendro su tėvų lygiateisiškumo principo įgyvendinimu. Vaiko motina neketina su sūnumi atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu. Ši bendravimo tvarkos sąlyga turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

33.1. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad mažiau kaip prieš metus Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą, kuriame ji kėlė klausimus tiek dėl išlaikymo dydžio (apeliacinėje instancijoje dėl 250 Eur per mėnesį, nors pirmos instancijos teisme atsakovas sutiko mokėti po 150 eurų ir tuo metu buvo gerai), tiek ir dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Faktiškai nepasikeitus situacijai, ieškovė po 10 mėnesių vėl kreipėsi į teismą.

33.2. Teismas kruopščiai ir nuodugniai aptarė šalių pajamas, išlaidas, vaiko poreikius ir teisingai nustatė vaiko išlaikymo dydį. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas, sužinojęs apie bylą, tapo bedarbiu. Atsakovas apie bylą sužinojo jau būdamas bedarbiu.

33.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad atsakovas moka 666 Eur įmokas kredito grąžinimui. Ši suma mokama už buto nuoma kas mėnesį. Ieškovė bando įrodyti, kad jos turtinė padėtis blogesnė nei atsakovo. Atsakovas 2015 m. išsikėlė iš bendro buto Vilniuje ir paliko jį ieškovei. Į butą buvo investuotos bendros lėšos, kompensacija nebuvo mokama. Be to, ieškovė turi du automobilius.

Šalies argumentai

33.4. Ieškovė kreipėsi į vaiko mokyklos direktorių, prašydama leisti vaikui nedalyvauti pamokose nuo 2019 m. gruodžio 2 iki 13 d. dėl šeimos išvykos. Tai patvirtina ieškovės gerą finansinę padėtį ir negalvojimą apie vaiko mokslus. Atsakovui susisiekus su vaiko mokykla telefonu, patvirtinta, kad buvo tik 1 ekskursija, nuo rugsėjo visiems renginiams išleista maksimaliai 25 Eur, nors ieškovė teigia, kad reikalinga 20 Eur į mėnesį. Apeliantė teigia, kad kasmet perka avalynę vaikui, tačiau ieškovas pernai nupirko vaikui 36 dydžio batus, kuriuos jis nešiojo ir šiemet.

33.5. Atsakovas paliko butą ieškovei, todėl šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė nekėlė 739,50 Eur reikalavimo už vaiko kambario baldus nekėlė nei 2015 m., nei 2017 m. Prašymas dėl ketvirtokų išleistuvių ir pirmosios komunijos nebuvo derinamas su atsakovu.

Atsiliepimas

33.6. Atsakovas nurodo, kad tėvų teisės lygios, todėl jis ir šalių nepilnametis sūnus turi teisę kas antrus metus sutikti Šv. Kūčias su tėvu ir jo šeima. Atsakovas turi teisę žinoti apie savo vaiką ir išvežimą į užsienio šalį.

33.7. Penktame punkte taisytinas rašymo apsirikimas, nes iš sprendimo teksto akivaizdu, kad visais atvejais teismas nustatė, kad vaikas paimamas iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir elektroniniu paštu) sutartos vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir elektroniniu paštu) sutartą vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Apeliaciniame skunde keliami nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimai.

35. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą – ieškovės prašymą leisti vaikui nedalyvauti pamokose 2019 m. gruodžio 2–13 d., sprendžia, kad jis negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl ieškovės apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacine tvarka sprendžiamas ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis). Dėl to naujas įrodymas prijungtinas prie bylos.

38. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Konstitucijos 38 straipsnis įpareigoja tėvus auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų pareiga detalizuota CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Įstatymų leidėjas įtvirtino lygias tėvo ir motinos teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), taip pat pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko raidai sąlygas. Materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei būklei (CK 3.192 straipsnis).

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės kriterijai įstatyme nedetalizuoti, bet išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę būklę, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet taip pat ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualia įvertinant reikšmingas aplinkybes. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė būklė, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei pagal tėvų turtinę būklė galima, tai turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

40. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir apeliaciniam teismui pateiktų duomenų, nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/2013 patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19581-1050/2017, t. y. pakeista tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka ir padidintas nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis iki 150 Eur. Šalių vaikas gimė 2008 m. rugsėjo 19 d. Apeliacijos nagrinėjimo dieną jis yra 11 metų amžiaus.

41. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad 130 Eur suma į mėnesį laikytina pakankama ir patenkinanti vaiko maitinimo poreikius namuose. Įprasta, kad namuose gaminamo maisto išlaidos yra mažesnės, o pagaminamo maisto kiekis didesnis nei mokyklos valgykloje ar kavinėje, maistas yra sotesnis, todėl jo mažiau reikia. Šalių nepilnametis vaikas yra augantis paauglys, todėl jam būtinas maitinimosi režimas – pusryčiai, pietūs, vakarienė, taip pat įvairūs sveiki užkandžiai. Ieškovė pateikė į bylą kvitų kopijas, pagrindžiančias išlaidas kavinėse, parduotuvėse. Iš jų matyti, kad taip pat buvo pirkti energetiniai gėrimai, traškučiai ir pan., kurie nelaikytini vaiko būtinosiomis maisto išlaidomis. Be to, išlaidos kavinėse UAB „Čili pica“, UAB „Bajorų smuklė“, restorane „HBH“ ir kitose nepatvirtina vaiko būtinųjų poreikių maistui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad maisto produktams (daržovėms, vaisiams, pieno produktams, mėsai, žuviai, duonai, saldumynams) apeliantės nurodyta 170 Eur suma per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas ją pagrįstai sumažino.

42. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikas neturi tokių sveikatos problemų, dėl kurių yra būtina priežiūra ar kitos ypatingos išlaidos, todėl sveikatos poreikiui (vaistai, vitaminai ir kitos paslaugos) patenkinti pakanka 30 Eur. Apeliantės nurodytas išlaidas plokštelėms, treineriams, supinatoriams, ortopediniams padams, akiniams, regos patikrai, skiepams, vaistams nuo kojų skausmų, tepalams, kalciui, magniui ir t.t. pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip vienkartines išlaidas, kurios įskaičiuotinos į bendrą sveikatos poreikių sumą. Ieškovė neįrodė, kad plokštelės, treineriai, supinatoriai, ortopediniai padai, akiniai, tepalai, vitaminai turi būti perkami kiekvieną mėnesį. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų medicininė priežiūra Lietuvoje nemokama, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo išlaidas regos patikrai. Taip pat nepagrįsta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad vaiko regėjimas blogės ir jam po pusmečio reikės keisti akinius. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad per 8 mėnesius apeliantė faktiškai patyrė 174,47 Eur arba 21,80 Eur per mėnesį, t. y. mažesnes išlaidas nei nustatė teismas.

43. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, kad kiekvieną mėnesį reikalinga ekskursijoms, renginiams mokykloje, olimpiadoms ir pan. po 20 Eur. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nuo rugsėjo mėnesio vaikai vyko tik į vieną ekskursiją. Apeliantė nepateikė duomenų, kokie buvo organizuoti mokykloje edukaciniai renginiai, šventės, kokios buvo jų išlaidos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino patiriamas išlaidas vaiko edukacijai, įskaitant kanceliarines prekes, neformalius ugdymo būrelius ir pagrįstai sumažino šias išlaidas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaiko neformaliam ugdymui, vasaros atostogų kelionei į užsienį, stovyklai reikalinga kas mėnesį 102,50 Eur suma per didelė ir sumažino ją iki 70 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko pramogoms skiriama 200 Eur sumą per didelė. Ieškovė nepagrindė nurodytų išlaidų laisvalaikiu, neformaliajam ugdymui būtinumo ir kad teismo nustatytas sumažintas išlaidų dydis (70 Eur neformaliajam ugdymui ir 23 Eur laisvalaikiui) neužtikrins vaiko poreikių.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad šalių sūnus – augantis vaikas, jam reikalinga kokybiška avalynė, tačiau vertina, kad ieškovė neįrodė, jog būtina šių išlaidų suma – 1 200 Eur į metus. Natūralu, kad vaikas dėvi drabužius, nešioja avalynę ne vieną sezoną, apranga krepšiniui taip pat perkama ne vienam sezonui. Be to, tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas taip pat perka vaikui drabužius bei avalynę. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 70 Eur į mėnesį laikytina pagrįsta suma išlaidoms nepilnamečio vaiko drabužiams ir avalynei.

45. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino išlaidas, susijusias su buto išlaikymu, kuru, internetu, televizija, vaiko telefonu. Apeliantė nurodė, kad 2018 m. rugsėjį patyrė 72 Eur, spalį – 81,5 Eur, lapkritį – 80 Eur, gruodį – 75 Eur, 2019 m. sausį – 118,77 Eur, vasarį – 88,76 Eur, kovą –164,50 Eur, balandį – 83,44 Eur išlaidas, kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro 95,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vaikas namuose gyvena ne vienas, todėl šias išlaidas sumažino iki 50 Eur. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismas neatsižvelgė, jog apeliantė moka po 100 Eur būsto kreditą – pirmosios instancijos teismas vertino, kad abi šalys turi įsipareigojimų kreditoriams. Be to, pažymėtina, kad, baigus mokėti kredito įmokas, ieškovės turtinė padėtis pagerės.

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės prašomos priteisti 739,50 Eur išlaidos už sūnaus kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę pateka į priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Šias išlaidas šalys galėjo numatyti ir aptarti. Ieškovė nenurodė, kodėl išlaidų susijusių su vaiko kambario remontu, patirtų 2015 m., neaptarė, kai 2015 m. buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas Vilkaviškio rajono apylinkės teisme ar 2017 m. išlaikymo dydžio pakeitimas.

47. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą yra panašios. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas net 6 kartus padidino atsakovo mokamos paskolos įmokų dydį. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas kas mėnesį moka 666 Eur įmokas. Atsakovas nurodė, kad tokias išlaidas patiria būsto nuomai. Dėl to apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

48. Apeliantė neįrodė, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškinį, piktybiškai metė darbą ir užsiregistravo darbo biržoje. Atsakovas teigia, kad apie iškeltą bylą sužinojo po to, kai užsiregistravo darbo biržoje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo noras įsitvirtinti Danijoje, išmokti kitos valstybės kalbą bei siekis pasinaudoti valstybės finansuojamomis integracinėmis programomis negali būti vertinamas kaip siekis išvengti mokėti tinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas noriai bendrauja su vaiku ir vykdo pareigą jį išlaikyti.

49. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs abiejų tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Šv. Kūčios yra svarbi šventė katalikų šeimoje. Tai, kad vaikas nuo gimimo Šv. Kūčias praleisdavo su mama ir seneliais iš vaiko mamos pusės, nereiškia, kad vaiko tėvo teisė Kūčių diena bendrauti su vaiku ir pasiruošti Kūčių vakarienei turi būti ribojama. Aplinkybė, kad ieškovės ir atsakovo tėvai gyvena viename mieste, juos skiria 5 minučių atstumas, neturi įtakos sprendžiant dėl vaiko ir tėvo bendravimo Kūčių dieną. Dėl to ieškovės nurodyti argumentai dėl bendravimo tvarkos Kūčių dieną atmestini kaip nepagrįsti.

50. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė tėvų lygiateisiškumo principą ir įpareigojo ieškovę informuoti vaiko tėvą apie išvykimą atostogauti su šalių nepilnamečiu vaiku. Tai, kad atsakovas yra skyrium gyvenantis tėvas, kuriam nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nereiškia, kad turi būti ribojama jo teisė žinoti apie vaiko ir motinos atostogas.

51. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko bendravimo tvarkoje vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nurodyta ne tik gyvenamoji vieta, bet ir kita šalių sutarta vieta. Ieškovė nurodo, kad tvarkos 5 punkte, kuriame aptarimas tėvo ir vaiko bendravimas per pavasario atostogas, vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nurodyta ne tik gyvenamoji vieta. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalių argumentus, daro išvadą, kad nurodytas tvarkos punktas tikslintinas, nurodant, kad kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (šv. Velykų) ieškovas pasiima sūnų sekmadienį 12.00 val. prieš prasidedant atostogoms iš ieškovės gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val. tuo pačiu adresu arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.

52. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 700 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, patikslinant skyrium gyvenančio tėvo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 5 punktą, nurodant, kad kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (Šv. Velykų) ieškovas pasiima sūnų sekmadienį 12.00 val. prieš prasidedant atostogoms iš ieškovės gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val. tuo pačiu adresu arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.

Priteisti iš ieškovės A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus