- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-6401-1050/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01444-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Renata Narbutienė, Aušra Bračiulienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Babravičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei A. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. D. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 370,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą šioje dalyje patikslino ir prašė priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo R. D. ieškovei A. D. 739,50 Eur už sūnaus R. D. kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę; 3) pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo R. D. bendravimo su sūnumi R. D. tvarką:
1. Prasidėjus vasaros mokyklos atostogoms pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką, tėvas neporiniais metais atostogauja su sūnumi nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos pirmąją atostogų su vaiku dieną 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų su vaiku dieną 15:00 val. į jo gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą;
2. Kiekvienais neporiniais metais per moksleivių rudens atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką atsakovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pirmadienį 12:00 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą;
3. Moksleivių žiemos atostogas, sutampančias su Šv. Kalėdų šventėmis, atsakovas praleidžia su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 29 d. 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą, o neporiniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 25 d. 12:00 val. ir grąžina gruodžio 29 d. 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą;
4. Kiekvienais poriniais metais per moksleivių papildomas žiemos atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką pirmadienį 12:00 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą;
5. Poriniais metais Šv. Velykų atostogas sūnus praleidžia su motina, o neporiniais – su tėvu. Ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką pirmadienį 12:00 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.
6. Atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą bei tikslų vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu ir pateikti įrodymus, kad tėvas atostogų su vaiku metu taip pat turi darbdavio jam paskirtas atostogas. Atsakovui raštu ieškovei nenurodžius vaiko paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jo buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, įrodymų, kad tėvas turi jam paskirtas atostogas ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, visas atostogas su vaiku praleidžia ieškovė. Nepriklausomai nuo priežasčių, atostogos, kurias atsakovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį ieškovės sutikimą;
7. Tėvo bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaiko mamai galimybę susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis;
8. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo, privalo informuoti vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su sūnumi raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu);
9. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos ir kt.) tėvas negalėtų bendrauti nustatyta tvarka, tai abi šalys (tėvai) informuoja viena kitą kiek galima anksčiau raštu (trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis ir el. paštu) ir iš anksto abipusiu sutarimu, patvirtintu raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), suderina kitą laikotarpį tėvo bendravimui su vaiku;
10. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi R. telefono skambučių, Skype, Viber, WhatsApp arba kitomis bendravimo programėlėmis vieną kartą per savaitę nuo 19:00 val., numatant bendravimo nuotoliniu būdu trukmę iki 1 valandos. Siekdamas bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu kartą per savaitę, ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo dienos 17:00 val. turi raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) apie tai informuoti ieškovę, kuri privalo į gautą atsakovo prašymą ne vėliau kaip iki 21:00 val. atsakyti raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) nurodant, laiką, kuriuo bus kitą dieną įjungtas ryšys tėvo bendravimui su sūnumi. Tuo atveju, jei tėvas tą dieną negalės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, abipusiu susitarimu, patvirtintu raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) suderinamas kitas tėvo ir sūnaus bendravimui priimtinas laikas;
11. Prieš keičiant faktinę vaiko gyvenamąją vietą (keičiant, nuomojant, perkant būstą ir pan.), jeigu toks pasikeitimas iš esmės apsunkintų tėvo ir sūnaus bendravimą, taip pat prieš sūnaus išvykimą gyventi į užsienio valstybę vaiko motina įsipareigoja informuoti vaiko tėvą bei nurodyti jam tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą;
12. Panaikinti bendravimo tvarkos punktą, kuriuo ieškovė išvykdama atostogauti su sūnumi, privalo apie tai informuoti vaiko tėvą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 745,00 Eur, iš jų: higienos priemonėms (tualetinis popierius, muilas, šampūnas, putos voniai, priemonės plaukams, dantų pasta, dezodorantas, kvepalai, kirpykla, skalbimo priemonės ir kt.) – 20,00 – 30,00 Eur; maitinimas mokykloje (pietūs) – 50,00 – 60,00 Eur; maistas – 170,00 Eur; vitaminai su mikroelementais, maisto papildai, vaistai, odontologas – 20,00 – 30,00 Eur per mėnesį, dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra perkama plokštelės „Treineriai“, bus daroma (duomenys neskelbtini), kurių kaina nuo 50,00 iki 100,00 Eur; mokyklinės prekės, išlaidos mokyklos organizuojamiems renginiams, mokyklos ir klasės fondui – prasidėjus mokslo metams vadovėliams, pratybos buvo skirta 90,00 Eur, papildomai išlaidos ekskursijoms, kanceliarinėms priemonėms, renginiams mokykloje – 20,00 Eur; drabužiai – 100,00 Eur; būreliai - 40,00 Eur; stovykla vasarai – 250,00 Eur; atostogos, kelionė vaikui vasaros metu – 500,00 Eur; mokesčiai (komunalinės paslaugos, kabelinė, internetas), transporto išlaidos, kuras – 100,00 Eur; laisvalaikis – 50,00 – 100,00 Eur/mėn.; vaiko gimtadienis – 300,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2016 metais buvo įsigyti baldai sūnaus kambariui apstatyti už 1 174,00 Eur, kompiuteris sūnui, kainavęs 339,00 Eur; 2018 m. patirto vaiko kambario remonto, baldų tvarkymo išlaidos 45,00 Eur sumai. Prie šių išlaidų vaiko tėvas neprisidėjo, todėl turėtų kompensuoti ½ dalį vaiko kambario remontui (22,50 Eur) ir baldų įsigijimui patirtų išlaidų (587,00 Eur). Kadangi vaikas ketvirtokas, mokslo metų pabaigoje bus išleistuvių šventė – 100,00 Eur; be to, berniukas lanko pamokėles pasirengti pirmajai komunijai, išlaidas sudaro auka bažnyčiai 60,00 Eur, drabužiai komunijai 100,00 Eur. Tokiu būdu iš atsakovo turėtų būti priteista 739,50 Eur už vaiko kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę. Ieškovė A. D. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal paslaugų teikimo sutartį yra vadovė, per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 800,00 Eur. Iš vaiko tėvo yra priteistas 150,00 Eur išlaikymas sūnui. Taip pat vaikas gauna valstybės mokamą paramą 30,00 Eur. 2019 metais ši įmoka padidėjo iki 50,00 Eur sumos. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodė, kad pagal 2018/2019 metų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus sutrumpėjo pradinių klasių moksleivių mokyklinės atostogos, o moksleivių atostogos nuo penktos klasės bus dar trumpesnės, vasaros atostogos prasidės tik birželio mėnesio pabaigoje, taip pat vaikas vasaros metu lankys vieną ar dvi stovyklas, atsižvelgiant į jo lankomus būrelius bei pomėgius. Tėvo bendravimo su sūnumi patirtis po teismo sprendimo priėmimo taip pat neatitinka geriausių mažamečio interesų, kadangi vaikas 2018/2019 metų moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu didesnę laiko dalį praleisdavo vienas tėvo namuose. Sūnus ištisas dienas nebuvo visaverčiai maitinamas bei užimamas, kadangi atsakovas vaiko atostogų metu dirbdavo, o berniukas tėvo namuose leisdavo laiką vienas be suaugusiųjų pagalbos. Dar daugiau, nėra aišku, kur apsistoja sūnus, išvykęs pas tėvą. Atsakovas nenurodo jokio vaiko buvimo vietos kontakto sūnaus atostogų pas tėvą (duomenys neskelbtini) metu. Atsižvelgiant į neatsakingą atsakovo elgesį paėmus sūnų praėjusioms atostogoms 2018 metų vasaros metu bei akivaizdžią tėvystės įgūdžių prižiūrėti sūnų stoką, ieškovė mano, kad yra tikslinga pakeisti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri užtikrintų vaiko interesus, susijusius su saugios aplinkos jam sudarymu ir vaiko poreikių užtikrinimu.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimus dalyje ir prašo priteisti nepilnamečiui vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus palaiko. Išlaidų lentelės pateiktos į bylą. Vaiko poreikiai išliko 745,00 Eur. Higienos priemonės – 20,00 – 30,00 Eur; maitinimas mokykloje – 50,00 – 60,00 Eur; maistas – 170,00 Eur; vitaminai su mikroelementais – 20,00 – 30,00 Eur (atsirado sveikatos problemos – dėl staigaus augimo atsirado (duomenys neskelbtini), perkamas magnis, kalcis, turi (duomenys neskelbtini), ortopedinė avalynė rekomenduota, pirko ją praeitais metais, kainavo po 5,00 Eur; diagnozuotas (duomenys neskelbtini) – sausio mėnesio pabaigoje, bus gaminama speciali plokštelė (apie 50,00 – 100,00 Eur); mokyklinės prekės – 90,00 Eur (vadovėliams, pratyboms, išleido apie – 27,50 Eur, šiuo metu vaikas penktokas); 100,00 Eur drabužiams (avalynė, krepšinio būreliams reikėjo specialios avalynės, kuri kainavo apie 50,00- 60,00 Eur); vaikas lanko būrelius, kurie taip pat kainuoja: krepšinis – 44,00 Eur ir stalo tenisas – 12,00 Eur, stovykla vasarai (buvo tik vienoje stovykloje robotikos, tuo metu kainavo 200,00 Eur, planuoja leisti į krepšinio stovyklas), lankėsi užsienio valstybėse, taigi šioje dalyje bent 500,00 Eur turi būti skiriama; komunaliniai mokesčiai – 100,00 Eur; automobilio kuras (vaiko daliai) – 15,00 Eur; internetas – 7,00 Eur; telefono išlaidos – 5,00 Eur; laisvalaikis – 50,00 – 100,00 Eur (kinas, cirkas, baseinas, gimtadienis. Ieškovė nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise jai priklauso butas (duomenys neskelbtini); 2 transporto priemonės (el. b. t. 1, b. l. 143). Dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, yra savininkė, direktorė, gaunamos pajamos per mėnesį – 800,00 Eur atskaičius mokesčius (įsidarbino nuo (duomenys neskelbtini)metų), išsilavinimas aukštasis universitetinis; vaiko pinigai – 50,00 Eur. Ieškovė turi įsipareigojimų – moka apie 95,00 Eur (kas pusmetį perskaičiuojama). Ieškovė taip pat nurodė, kad prašo 739,50 Eur už R. D. kambario remontą ir baldus. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pirko baldus. 2015 metais supirkti pagrindiniai baldai (stalas, komoda, lentyna, kėdė, sėdmaišis, sąskaita buvo pateikta), buvo pateikta prieš mėnesį pirkta rašomojo stalo kėdė, kuri taip pat kainavo apie 80,00 Eur, taip pat atliko remontą 2015 metais, vasarą, pavasarį, buvo tvarkomos lubos, į kurias įsimetė plėmai, plintusai nedėti, buvo keičiami, kilimėlis vaiko, tapetai tvarkomi. Prie sūnaus išlaikymo prisideda tėvai, taip pat dabartinis gyvenimo draugas. Vaiko tėvas perveda po 150,00 Eur sumą. Draugas ir kurą, ir už keliones apmoka. Tuo metu, kai vaiko tėvas vežasi į (duomenys neskelbtini), nekompensuoja išlaidų. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė sutiko, kad vasaros atostogų metu vaikas bendrautų su tėvu 4 savaites, atitinkamai neporiniais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Ieškovė taip pat sutiko, kad kas antrais metais atsakovas praleistų Kūčias (gruodžio 24 d.) su atsakovu, tačiau nuo 18:00 val.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad motina tenkina ne tik minimaliausius sūnaus poreikius, tačiau motina deda visas pastangas, kad sūnus būtų ugdomas, kad gautų geriausias sveikatos priežiūros paslaugas, galėtų lavintis papildomai. Taigi visi poreikiai yra pagrįsti. Tuo tarpu, atsakovas ginčijo šiuos poreikius, tačiau konkrečių pirkinių ar paslaugų kainų nenurodė, didžiąją dalį nurodė 1,00 Eur, 2,00 Eur, tačiau akcentavo savo poreikius. Tenkinant vaiko higienos poreikius yra neprotinga 10,00 Eur higienos priemonėmis, taip pat neprotinga 100,00 Eur maitinimui, už tokias sumas vaikas būtų skurdžiai maitinamas. Mokyklos kainoraštis patvirtina, kad mokyklose jau vien pietūs kainuoja apie 50,00 – 60,00 Eur. Tokia suma yra protinga, juo labiau, vaikas yra augantis organizmas. Taip pat ieškovė pagrindė ir vaiko sveikatos poreikius – (duomenys neskelbtini), kuris buvo gydytas, vaikas turi ir kitų (duomenys neskelbtini) problemų, viena plokštelė bus keičiama kita plokštele. Taip pat reikalinga ortopedinė avalynė, okulisto paslaugos. Vienintelės išlaidos, kurių tėvas neginčijo – būreliai, kurių jis negalėjo paneigti. Ieškovė sutinka apsiimti didesnę dalį vaiko patiriamų išlaidų. Motina neįtraukė į išlaidas dviejų ar trijų kelionių. Atsakovas turi nuolatines pajamas, turi vienintelį išlaikytinį. Tiek dirbant, tiek nedirbant, atsakovo pajamos yra apie 1 600,00 Eur. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad 2017 metais buvo nustata bendravimo tvarka. Pasikeitė ugdymo planas, sūnus yra penktokas, todėl iškilo būtinybė keisti bendravimo tvarką. Tėvai gyvena skirtingose valstybėse, todėl laikantis tėvų lygiateisiškumo principu, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko poreikius. Dėl vaiko paėmimo vietos, geriausia būtų, kad tėvai galėtų susitarti (arba iš vaiko gyvenamosios vietos arba Vilkaviškio). Geriau būtų, kad tėvas paimtų vaiką pirmadienį, kad būtų galima atlikti namų darbus, kurių nebus vaikas perskaitęs per atostogas. Dėl žiemos atostogų, berniukas visada šventes švęsdavo ieškovės tėvų namuose, todėl pasiūlė, kad vaiko paėmimas per Kalėdas kas antrus metus būtų 18:00 val. Būtų tikslinga nustatyti, kad jeigu atsakovas negrįžta bendrauti, atsakovas bent jau prieš dvi savaites privalo apie tai informuoti ieškovę. Dažnai teismo sprendimuose įtvirtinamas punktas, kad bendravimo tvarka tėvams susitarus gali būti ir kitokia. Šis punktas taip pat galėtų būti įtrauktas, jei tėvai raštu susitars dėl kitos bendravimo tvarkos. Mano, kad punktas, numatantis, kad ieškovė, išvykdama atostogauti su vaikų į užsienį, privalo apie tai informuoti vaiko tėvą, turi būti panaikintas. Atsakovo prašoma patvirtinti sąlyga, kad sūnus R. gali būti išvežtas gyventi į užsienio šalį gavus atsakovo raštišką sutikimą, yra perteklinė.
Atsakovas R. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti tokią tėvo bendravimo su sūnumi R. D. tvarką:
1. 2019 m. vasaros mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų R. 28 sav. sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina 34 sav. sekmadienį iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
2. Kiekvienais poriniais metais vasaros mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų R. 26 sav. sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina 30 sav. sekmadienį iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
3. Kiekvienais neporiniais metais vasaros mokyklinių atsakovų metu atsakovas pasiima sūnų R. 30 sav. sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos grąžina jį 34 sav. sekmadienį iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
4. Kiekvienais poriniais metais prieš rudens mokyklines atostogas (pagal mokyklos ugdymo planą) atsakovas pasiima sūnų R. 12:00 val. sekmadienį prieš prasidedant atostogoms A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
5. Kiekvienais neporiniais metais žiemos (Kalėdų) mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų R. gruodžio 24 d. (Kūčių dieną) 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį gruodžio 28 d. iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
6. Kiekvienais poriniais metais žiemos (Kalėdų) mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų R. gruodžio 28 d. 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį sausio 2 d. iki 15:00 val. tuo pačiu adresu; teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad prašo pasiimti sūnų 29 d. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį sausio 3 d.;
7. Kiekvienais poriniais metais žiemos atostogų (pagal mokyklos ugdymo planą) atsakovas pasiima sūnų R. sekmadienį 12:00 val. prieš prasidedant atostogoms iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
8. Kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (Šv. Velykos) pagal mokyklos ugdymo planą atsakovas pasiima sūnų R. sekmadienį 12:00 val. prieš prasidedant atostogoms iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžiną jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
9. Dėl bendravimo su sūnumi R. telefonu, Skype, Viber, Whatsapp ar kitomis bendravimo programėlėmis prašo palikti tą pačią tvarką, kaip yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu;
10. Kai R. atostogaus su atsakovu, prašo, kad ieškovei galioja tokia pati nebendravimo tvarka kaip ir atsakovui;
11. Jeigu sūnus R. išvyksta su atsakovu ar ieškove už Lietuvos ribų (nurodyti kur) abu turi pranešti vienas kitam prieš 7 dienas el. paštu, trumpąja žinute ir t. t., prašo palikti, kaip yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu;
12. Prieš grįžtant į Lietuvą atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 7 dienas el. paštu, trumpąja žinute, t. y. taip, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu;
13. Leisti atsakovui laisvai važiuoti į kitas užsienio šalis su sūnumi R., prieš tai informavus ieškovę, o ieškovė turi pateikti vaiko drabužius pagal sezoną ir leisti vaikui pasiimti su savimi savo mėgstamus žaidimus ir daiktus;
14. Ieškovė privalo pateikti atsakovui sūnaus R. Lietuvos Respublikos pasą visada su R. daiktais prieš atsakovui pasiimant sūnų;
15. Sūnus R. gali būti išvežtas gyventi į užsienio šalį gavus atsakovo raštišką sutikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais. Sutinka mokėti po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Mano, kad higienos priemonės 20,00 – 30,00 Eur turi būti mažinama per pusę, turėtų būti skiriama apie 10,00 Eur; maitinimas mokykloje, R. pradėjo valgyti mokykloje tuo metu, kai prasidėjo teismo procesai, galima sumažinti kainą iki 30,00 Eur; maistas – 170,00 Eur taip pat nepagrįsta suma. Pats atsakovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), išleidžia 200,00 Eur, vaikui prasimaitinti užtenka 100,00 Eur (su mokyklos pinigais); vitaminai, žuvų taukai – pusę sumos galima palikti – per pusę – 10,00 – 15,00 Eur; ekskursijos praeitais metais buvo tik dvi (rudenį, žiemą, kainavo apie 4,00 Eur). Atsakovas vaikui taip pat davė 100,00 Eur, po Velykų atostogų duoda apie 50,00 Eur grynais, visuomet po susitikimų duoda po 50,00 Eur. Drabužiai, avalynė – 100,00 Eur per mėnesį yra per daug, kadangi drabužiai nėra nuperkami vienam sezonui. Taip pat ir atsakovas nuperka marškinėlius, su kuriais vaikas ir atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), metams nupirkti drabužius už 600,00 Eur tikrai yra įmanoma. Sutinka su būreliais lankomais. Stovyklai reikia pinigų, atostogoms nesutinka skirti vaiko atostogoms su mama, kadangi atsakovas taip pat pasiima vaiką, su kuriuo taip pat yra užsiėmimai. (duomenys neskelbtini) taip pat muziejus aplanko, parkuose buvo nuvažiavę, bet į užsienio keliones nevažiuoja. Atsakovo nuomone, laisvalaikiui taip pat nurodoma per daug, reikėtų šiek tiek skirti pramogoms, bet ne tiek, kiek prašo ieškovė. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra 1 600,00 Eur per mėnesį, kurią sudaro bedarbio pašalpa ir kuri bus mokama du metus. Taip pat turi įsipareigojimų, pavyko sutaupyti, išsinuomavo namą, į kurį persikėlė gyventi, pirko baldus, gavo paskolą 12 000,00 Eur sumai, moka įmokas 666,00 Eur kas mėnesį. Lietuvoje turi tik seną automobilį Opel Asta, kito nekilnojamojo turto nebeturi. Turėjo butą, bet už tą butą buvo sumokėta 180 000,00 Lt. Pateikė mokesčių deklaraciją. Patvirtino, kad vaiko pinigų (duomenys neskelbtini) negauna. Išsilavinimas aukštesnysis, dirbo prieš tai su statybomis, gaudavo apie 2 000,00 Eur. Šiuo metu nedirba, išėjo iš darbo sausio 25 d., nes nori lankyti kursus, suteikė šalis sąlygas integruotis, mokintis kalbą, gauti kvalifikaciją, skirta tam du metus. (duomenys neskelbtini) turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, neturi. Vaiko išleistuvėms buvo išleista po 20,00 Eur ir buvo surengta šventė (mokytoja taip teigė). Kas susiję su kambario remontu, buvo sutarta, kad motina visas kanceliarines prekes turi nupirkti, tėvas – visus reikiamus baldus. Atsakovo sveikatos būklė gera. Patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi. Dėl vasaros atostogų visiškai tinka, kad praleistų su vaiku 4 savaites, tačiau norėtų sūnumi bendrauti 26 metų savaitę ir pasiimant vaiką sekmadienį, o ne pirmadienį.
Atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo pakeitimo, taigi turi pasikeisti vaiko poreikiai arba tėvų finansinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis išliko ta pati. Svarbu tai, kad 2015 metais šalys nutraukė santuoką, po santuokos nutraukimo atiteko ieškovei turtas – butas. Buvo įdėtos ir atsakovo asmeninės lėšos, bet žmogus žinojo, kad yra vienas vaikas ir buvo paliktas vaiko motinai. Todėl tuo metu buvo priteista 75,00 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017 metais pripažino, kad vaikui skiriama 150,00 Eur suma yra optimali. Taigi abejotina, ar vaiko poreikiai yra šiai dienai yra beveik dvigubai didesni. Dėl baldų, 2015 metais šių išlaidų neprašė, nesuprantama, kodėl tik šiuo metu šis klausimas keliamas. Nei ties viena eilute, ieškovė šios sumos nepatvirtina, visur ji sumažina, tai rodo, kad šios išlaidos mėnesiui nebuvo parašytos racionaliai, kas atitiktų realų pagrindą. Dėl kojos gydymas nėra siūlomas, nėra parašyta, kad reikalingos papildomos išlaidos ar gydymas. Šiam vaikui didelių sveikatos problemų, kurios reikalautų didesnės išlaikymo sumos, šiai dienai nėra. Dėl Kūčių negali būti neproporcingai padalintas laikas numatant, kad nuo 18:00 val. vaikas bendrauja su tėvu. Dėl bylinėjimosi išlaidų, tik žodinio proceso metu sutiko sumažinti iki 300,00 Eur, taigi bylinėjimosi išlaidos šiame punkte advokato išlaidų dalyje priteistinos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą. Nurodė, kad nėra pagrindo nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Tarnybos nuomone, iš esmės abi tvarkos atitinka vaiko interesus, tačiau dėl šalių konfliktiškų santykių kyla nesutarimai dėl bendravimo tvarkos. Tarnybos nuomone, kalbant apie vasaros laikotarpį labiau atitiktų konkreti data, ieškovės siūloma, o ne taip, kaip prašo atsakovas. Vaikas turi teisę sutikti Kalėdas ir Velykas tiek su tėvu, tiek su motina. Mano, kad ieškovės siūloma sąlyga, kad kas antrais metais Kučių dieną tėvas bendrautų nuo 18:00 val., nepažeistų vaiko interesų. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad 300,00 Eur išlaikymas atitiktų vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos medžiaga, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (toliau tekste – ir Sprendimas) buvo nuspręsta pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktą ir nustatyta atsakovo R. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. D. tvarka. Sprendimu taip pat padidintas nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis iki 150,00 Eur sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. D. dydžio ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. D. nustatymo.
Dėl atsakovo R. D. bendravimo su nepilnamečiu R. D. nustatymo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė būtinybę keisti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, be kita ko, grindžia tuo, kad pasikeitus Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planui sutrumpėjo pradinių klasių moksleivių mokyklinės atostogos, o moksleivių atostogos nuo penktos klasės bus dar trumpesnės. Ieškovė pateikė į bylą nepilnamečio R. D. lankomos ugdymo įstaigos atostogų grafiką (toliau tekste – Grafikas), su kuriuo susipažinus teismas konstatuoja būtinybę koreguoti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką (el. b. t. 3, b. l. 31, 39). Pavyzdžiui, vertinant tėvo ir vaiko galimybes bendrauti vasaros atostogų metu, atkreiptinas dėmesys, kad iš pateikto Grafiko matyti, kad vaiko vasaros atostogos numatomos birželio 24 d. – rugpjūčio 31 d. (el. b. t. 1, b. l. 3). Taigi šiuo atveju Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka tampa sunkiai įgyvendinama, kadangi, 22 metų savaitė yra gegužės mėnesį, o pagal pateiktą Grafiką, būtent tuo metu vaikui nėra numatytos atostogos.
Visų pirma, Sprendimu buvo nustatyta tokia tėvo bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu tvarka: kiekvienais neporiniais metais vasaros mokyklinių atostogų metu ieškovas pasiima sūnų R. 27 savaitės sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį 33 savaitės sekmadienį iki 15:00 val. (4 punktas); taip pat kiekvienais poriniais metais vasaros mokyklinių atostogų metu ieškovas pasiima sūnų R. 22 savaitės sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį 28 savaitės sekmadienį iki 15:00 val. tuo pačiu adresu (5 punktas).
Ieškovė pirmuoju punktu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką vasaros atostogų metu: prasidėjus vasaros mokyklos atostogoms pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką, tėvas neporiniais metais atostogauja su sūnumi nuo liepos 1 d. iki liepos 21 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 21 d. Tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos pirmąją atostogų su vaiku dieną 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų su vaiku dieną 15:00 val. į jo gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą. Atsakovas šioje dalyje prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: kiekvienais poriniais metais vasaros mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų R. 26 sav. sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina 30 sav. sekmadienį iki 15:00 val. tuo pačiu adresu; kiekvienais neporiniais metais vasaros mokyklinių atsakovų metu atsakovas pasiima sūnų R. 30 sav. sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos grąžina jį 34 sav. sekmadienį iki 15:00 val. tuo pačiu adresu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad tėvas su vaiku bendrautų 4 savaites, t. y. atitinkamai nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Taigi ginčo dėl atostogų laikotarpio (dėl sąlygos, kad atsakovas bendrauja su sūnumi 4 savaites) vasaros atostogų metu nėra. Šioje dalyje kilo ginčas dėl bendravimo grafiko modelio, t. y. ar tikslinga numatyti bendravimą atitinkamomis metų savaitėmis, ar fiksuota data.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaiku turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Susipažinus su abiejų šalių pasiūlyta bendravimo tvarka vasaros atostogų metu, teismo vertinimu, tikslesnė, aiškesnė bendravimo tvarka yra ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, kuria yra numatyta konkrečios ir fiksuotos bendravimo datos. Tuo tarpu atsakovo siūlomos sąlygos, kuriomis būtų numatytas bendravimas nurodant metų savaites, gali kelti (kelia) tarp šalių nesusipratimus dėl tokios tvarkos įgyvendinimo. Taigi siekiant eliminuoti bet kokius nusispratimus, aiškesnis šalims bus toks grafikas, kuriame būtų tiksliai fiksuota atostogų data. Be to, Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kalbant apie vasaros laikotarpį, labiau atitiktų vaiko interesus ieškovės siūloma bendravimo tvarka, o ne tokia, kokios prašo atsakovas, kadangi ieškovės siūloma tvarka numatant konkrečias datas ir aiški. Teismui nėra pagrindo nesutikti su šia Tarnybos nuomone.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytam, tikslinga šioje dalyje (dėl bendravimo vasaros atostogų metu) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su R. D. tvarką: prasidėjus vasaros mokyklos atostogoms pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką, tėvas neporiniais metais atostogauja su sūnumi nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos pirmąją atostogų su vaiku dieną 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų su vaiku dieną 15:00 val. į jo gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.
Antruoju punktu ieškovė prašo tokios bendravimo su sūnumi tvarkos rudens atostogų metu: kiekvienais neporiniais metais per moksleivių rudens atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką atsakovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pirmadienį 12:00 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą. Atsakovas prašo šioje dalyje nustatyti tokią bendravimo tvarką: kiekvienais poriniais metais prieš rudens mokyklines atostogas (pagal mokyklos ugdymo planą) atsakovas pasiima sūnų R. 12:00 val. sekmadienį prieš prasidedant atostogoms iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu.
Tarp šalių kilo ginčas, ar vaiko tėvas rudens ir žiemos atostogų metu grąžina vaiką sekmadieniais, ar pirmadieniais (el. b. t. 2, b. l . 49).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga keisti šioje dalyje Sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku rudens mokyklinių atostogų metu. Šiuo atveju nėra pagrindo keisti paėmimo laiko iš sekmadienio į pirmadienį dėl šių priežasčių. Pirma, sūnaus pasirengimą ugdymo procesui gali užtikrinti ir tėvas, be to, vaikas gali pasiruošti pamokoms ir tos savaitės, kuria yra pasiimamas vaikas, šeštadienį. Antra, vaikas pagal nustatomą bendravimo sąlygą būtų grąžintas paskutinę atostogų dieną 15:00 val. taigi vaikui liktų laiko pasiruošti ugdymo procesui ir grįžus namo po 15:00 val. Trečia, šiuo atveju nėra priežasčių mažinti atostogų laikotarpio, suteikiant prioritetiškai prasidedant atostogoms savaitgalį vaikui bendrauti su motina, juo labiau, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), taigi ir taip mažiau laiko praleidžia su vaiku.
Esant nurodytam, šioje dalyje paliekama bendravimo tvarka tokia, kokia yra nustatyta Sprendimu su nežymiu korekciniu pakeitimu, t. y. kiekvienais neporiniais metais prieš rudens mokyklines atostogas (pagal mokyklos ugdymo planą) ieškovas pasiima sūnų R. prasidėjus atostogoms sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka rudens papildomų atostogų metu. Pagal pateiktą Grafiką matyti, kad papildomų rudens atostogų nėra numatyta. Todėl Sprendimu nustatyta bendravimo sąlyga, numatanti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką papildomų rudens atostogų metu (Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 7 punktas), yra perteklinė, todėl eliminuotina.
Trečiuoju punktu ieškovė prašo nustatyti tokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką žiemos atostogų, sutampančių su Kalėdų šventėmis, tvarką: moksleivių žiemos atostogas, sutampančias su Šv. Kalėdų šventėmis, atsakovas praleidžia su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 29 d. 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą, o neporiniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžina gruodžio 29 d. 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą. Atsakovas šioje dalyje prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: kiekvienais neporiniais metais žiemos (Kalėdų) mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų R. gruodžio 24 d. (Kūčių dieną) 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį gruodžio 28 d. iki 15:00 val. tuo pačiu adresu; kiekvienais poriniais metais žiemos (Kalėdų) mokyklinių atostogų metu atsakovas pasiima sūnų R. gruodžio 28 d. 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį sausio 2 d. iki 15:00 val. tuo pačiu adresu.
Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad vaiką kas antrais metais atsakovas galėtų pasiimti gruodžio 24 d. (Kūčių dieną), tačiau ne anksčiau 18:00 val. Atsakovas su šia sąlyga nesutiko, teigdamas, kad jis taip pat turi teisę pilnavertiškai, t. y. nuo 12:00 val., šią dieną pabendrauti su sūnumi. Pažymėtina, kad nors Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, pagal kurią kas antrais metais atsakovas bendrauja su sūnumi per Kūčias, t. y. gruodžio 24 d., nuo 18:00 val. atitinka vaiko interesus, teismas su šia Tarnybos pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad pagal CK 3.156 str. 1 d. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Teismo įsitikinimu, nustačius tėvo bendravimą su sūnumi nuo 18:00 val., visų pirma, nukentėtų vaiko interesas lygiai bendrauti su abiems tėvais, kadangi vienais metais motinai būtų sudaryta galimybė visą dieną bendrauti su vaiku, o kitais metais tėvui – tik nuo 18:00 val. Įvertintina ir tai, kad tėvas vaiką pagal ieškovės siūlomą sąlygą paimtų iš jo gyvenamosios vietos tik 18:00 val. Taigi, kol tėvas nuvyktų su sūnumi į savo gyvenamąją vietą ar kitą vietą, kur būtų švenčiamos Kūčios, liktų pabendravimui labai trumpas laikotarpis. Todėl, teismo įsitikinimu, tai neatitinka aukščiau paminėto lygiateisiškumo principo įgyvendinimo. Tėvui ir sūnui taip pat turi būti sudaromos sąlygos aptariamą dieną neribotai, pilnavertiškai pasiruošti Kūčių vakarui ir pabendrauti. Esant nurodytam, šioje dalyje teismas nustato, kad moksleivių žiemos atostogas, sutampančias su Šv. Kalėdų šventėmis, atsakovas praleidžia su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 28 d. 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą, o neporiniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 24 d. 12:00 val. ir grąžina gruodžio 28 d. 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą.
Kaip matyti iš Sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos, Sprendime nebuvo numatyta galimybė tėvui bendrauti su vaiku papildomų žiemos atostogų metu. Tačiau iš teismui pateikto Grafiko matyti, kad yra numatytos papildomos žiemos atostogos. Todėl, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti tėvo bendravimą su sūnumi papildomų žiemos atostogų metu. Šioje dalyje nustatoma tokia bendravimo tvarka: kiekvienais poriniais metais per moksleivių papildomas žiemos atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką sekmadienį 12:00 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos arba kitos tėvų raštu trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką tos savaitės sekmadienį 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą.
Teismo sprendimu nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka pavasario (Velykų atostogų) metu: kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (Šv. Velykų) ieškovas pasiima sūnų R. D. sekmadienį 12:00 val. prieš prasidedant atostogoms iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu; kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario papildomas mokyklines atostogas (pagal mokyklos ugdymo planą) ieškovas pasiima sūnų R. sekmadienį 12:00 val. prieš prasidedant atostogoms iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu. Atsižvelgiant į pateiktą Grafiką, papildomos pavasario atostogos nėra numatytos, todėl šis bendravimo punktas eliminuotinas. Kitoje dalyje nėra jokių pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių būtinybę keisti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką pavasario atostogų metu. Todėl šioje dalyje paliekama tokia bendravimo tvarka pavasario (Velykų) atostogų metu: kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (Šv. Velykų) ieškovas pasiima sūnų R. D. sekmadienį 12:00 val. prieš prasidedant atostogoms iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu.
Ieškovė taip pat prašo nustatyti tokią bendravimo sąlygą: atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą bei tikslų vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu ir pateikti įrodymus, kad tėvas atostogų su vaiku metu taip pat turi darbdavio jam paskirtas atostogas. Atsakovui raštu ieškovei nenurodžius vaiko paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jo buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, įrodymų, kad tėvas turi jam paskirtas atostogas ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, visas atostogas su vaiku praleidžia ieškovė. Nepriklausomai nuo priežasčių, atostogos, kurias atsakovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį ieškovės sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), gali susiklostyti situacijos, kuomet tėvas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių gali neturėti galimybės atvykti pabendrauti su sūnumi. Todėl, siekiant, kad ieškovė taip pat galėtų organizuotis savo dienotvarkę, laisvalaikį kartu su vaiku, turi būti numatytas informavimo laikotarpis, kuomet atsakovas privalo pranešti apie negalėjimą atvykti pabendrauti su sūnumi. Teismo vertinimu, nėra tikslinga šioje dalyje numatyti tėvui pareigos pateikti ieškovei įrodymus, kad tėvas atostogų su vaiku metu taip pat turi darbdavio jam paskirtas atostogas, kadangi, visų pirma, atsakovas yra į pateikęs į bylą įrodymus, kad jis yra įstojęs į bedarbių biržą (el. b. t. 2, b. l. 11-28). Antra, Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje konstatavo, kad nesudaro pagrindo keisti nustatytos tvarkos apeliantės teiginiai, kad tėvas negalės visą laiką praleisti su vaiku, nes turės dirbti. Didžioji dauguma tėvų yra dirbantys, be to, byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas nesusitvarko su tėvo pareigomis, sūnus noriai važiuoja ir važiuoja ir gyvena pas jį (Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Trečia, CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi šiuo atveju nepaisant to, ar tėvas yra dirbantis ar ne, jam ši pareiga išlieka. Tėvo pareiga yra pasirūpinti vaiku, kad jo interesams nebūtų padaroma žala, užtikrinamas fizinis ir psichologinis saugumas. Todėl šiuo atveju ieškovės siūloma įtvirtinti tėvui pareigą pateikti ieškovei įrodymus, kad tėvas atostogų su vaiku metu taip pat turi darbdavio jam paskirtas atostogas, būtų perteklinė, todėl nėra nustatoma. Taip pat nenustatoma šioje dalyje ir kita ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos sąlyga šioje dalyje, numatančioje, kad atsakovui raštu ieškovei nenurodžius vaiko paėmimo, grąžinimo, laiko, ar tikslaus jo buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, įrodymų, kad tėvas turi jam paskirtas atostogas ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, visas atostogas su vaiku praleidžia ieškovė. Šiuo atveju nustačius tokią bendravimo sąlygą, visų pirma, nukentėtų vaiko interesas pabendrauti su tėvu likusią atostogų dalį. Tuo atveju, jei tėvas nesilaikytų šios ir/ar kitų bendravimo sutarties sąlygose numatytų pareigų, ieškovė gali ginti savo teises kitais įstatyme numatytais alternatyviais pažeistų teisių (vykdant teismo sprendimą) gynimo būdais.
Esant nurodytam, šioje dalyje nustatytina tokia atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka: atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą bei tikslų vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. Nepriklausomai nuo priežasčių, atostogos, kurias atsakovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį abiejų šalių sutarimą.
Ieškovė septintuoju bendravimo tvarkos punktu prašo nustatyti, kad tėvo bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaiko motinai galimybę susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuolat gyvena su motina (taigi vaiko socialinis ryšys su motina yra susiformavęs), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pagal tėvo bendravimo su vaiku sąlygas, tėvui yra numatoma galimybė bendrauti gana ilgais laikotarpiais, pavyzdžiui, vasaros metu 4 savaitės, todėl, teismo vertinimu, racionalu, kad motinai turėtų būti užtikrinama galimybė palaikyti ryšį su vaiku vaiko bendravimo su tėvu laikotarpiu.
Esant nurodytam, aptariamoje dalyje tvirtintina tokia bendravimo sąlyga: tėvo bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaiko motinai galimybę susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.
Tvirtintinas aštuntasis ir devintasis ieškovės siūlomi bendravimo tvarkos punktai: tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo, privalo informuoti vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su sūnumi raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) (8 bendravimo tvarkos punktas); jeigu dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos ir kt.) tėvas negalėtų bendrauti nustatyta tvarka, tai abi šalys (tėvai) informuoja viena kitą kiek galima anksčiau raštu (trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis ir el. paštu) ir iš anksto abipusiu sutarimu, patvirtintu raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), suderina kitą laikotarpį tėvo bendravimui su vaiku (9 bendravimo tvarkos punktas).
Ieškovė dešimtuoju siūlomos bendravimo tvarkos punktu prašo numatyti tėvo su vaiku bendravimo sąlygas telefono skambučių, Skype, Viber ir kitomis bendravimo programėlėmis. Be Sprendimu patvirtintos sąlygos, papildomai ieškovė prašo numatyti atsakovui pareigą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo dienos 17:00 val. turi raštu (trumpąja mobiliojo ryšio žinute ir el. pašto laišku) apie tai informuoti ieškovę, kuri privalo į gautą atsakovo prašymą ne vėliau kaip iki 21:00 val. atsakyti raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto adresu) nurodant laiką, kuriuo bus kitą dieną įjungtas ryšys tėvo bendravimui su sūnumi. Teismo vertinimu, paminėta papildoma sąlyga, kaip perteklinė, nėra būtina tvirtinti, kadangi yra nustatomas konkretus laikas kuomet tėvas bendrauja su vaiku. Todėl papildomos pareigos raštu informuoti ieškovę apie tai nustatymas yra neracionalus. Teismo vertinimu, šioje dalyje pakankama šioje dalyje papildomai numatyti, kad tuo atveju, jei tėvas tą dieną negalės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, abipusiu susitarimu, patvirtintu raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) suderinamas kitas tėvo ir sūnaus bendravimui priimtinas laikas.
Teismas Sprendimu nustatė tokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką telefono skambučių, Skype, Viber, WhatsApp ar kitomis bendravimo programėlėmis: ieškovas gali laisvai bendrauti su sūnumi R. T. skambučių, Skype Viber, WhatsApp ar kitomis bendravimo programėlėmis kiekvieną sekmadienį nuo 19:00 val. kurio trukmė nuo 15:00 min iki 1 valandos. Atsakovė įpareigotina netrukdyti ir užtikrinti šį bendravimą (patvirtintos bendravimo tvarkos 11 punktas). Teismo vertinimu, šioje dalyje nėra jokių pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių būtinybę keisti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Šioje dalyje bendravimo sąlyga paliktina galioti tokia, kokia yra nustatyta Sprendimu, papildomai numatant, kad tuo atveju, jei tėvas tą dieną negalės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, abipusiu susitarimu, patvirtintu raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) suderinamas kitas tėvo ir sūnaus bendravimui priimtinas laikas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3. 170 str. 3 d.).
Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat papildomai prašo numatyti sąlygą (vienuoliktas prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktas), kad prieš sūnaus išvykimą gyventi į užsienio valstybę vaiko motina įsipareigoja informuoti vaiko tėvą bei nurodyti jam tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą. Šioje dalyje atsakovas prašo nustatyti, kad sūnus R. gali būti išvežtas gyventi į užsienio šalį gavus atsakovo raštišką sutikimą. Teismo vertinimu, paminėtos sąlygos taip pat yra perteklinės. Tokio pobūdžio nurodymai iš esmės atkartoja CK 3.174 str. 3 d. nuostatą, numatančią, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Taigi toks papildomas sąlygos patvirtinimas teismo sprendimu nėra reikalingas. Todėl šioje dalyje būtinybės keisti bendravimo tvarkos sąlygą nėra, paliekama galioti bendravimo sąlyga tokia, kokia yra nustatyta Sprendimu, t. y. prieš keičiant faktinę sūnaus gyvenamąją vietą (keičiant nuomojant, perkant būstą ir pan.), kai toks pasikeitimas iš esmės apsunkintų tėvo (motinos) ir sūnaus bendravimą, sūnaus tėvas (motina) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas informuoti sūnaus tėvą (motiną) bei nurodyti jam (jai) tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą.
Ieškovė prašo panaikinti bendravimo tvarkos punktą, kuriuo ieškovė, išvykdama atostogauti su sūnumi, privalo apie tai informuoti vaiko tėvą. Atsakovas šioje dalyje prašo palikti galioti sąlygą tokią, kokia yra numatyta Sprendimu. Sprendime yra nustatyta, kad tuo atveju, jei šalių nepilnametis vaikas išvyksta už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas išvyksta, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas turi informuoti vaiko tėvą (motiną) raštu ar kitu objektyviai kitai šaliai prieinamu ir patikrinamu būdu apie numatomą kelionės vietą bei datą. Teismo vertinimu, šioje dalyje būtų neteisinga eliminuoti ieškovės nurodomą sąlygą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė, viena vertus, tokią pareigą siekė nustatyti tėvo atžvilgiu (ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 6 punktas), kita vertus, prašo šią pareigą eliminuoti savo pačios atžvilgiu. Teismo vertinimu, tokių nelygiaverčių sąlygų patvirtinimas sąlygotų aukščiau paminėto šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Be to, savaime suprantama, kad abu tėvai turi teisę žinoti apie vaiko buvimo vietą tuo atveju, jei kitas tėvas ketina išvažiuoti su vaiku atostogų už Lietuvos Respublikos ribų.
Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo leisti atsakovui laisvai važiuoti į kitas užsienio šalis su sūnumi R., prieš tai informavus ieškovę, o ieškovė turi pateikti vaiko drabužius pagal sezoną ir leisti vaikui pasiimti su savimi savo mėgstamus žaislus ir daiktus. Teismo vertinimu, ši sąlyga yra taip pat perteklinė. Tiek tėvo, tiek motinos pareiga yra tinkamas vaiko interesų užtikrinimas. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką teismas objektyviai negali sureguliuoti visų galimų gyvenimiškų situacijų, todėl jos spręstinos kitomis priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Todėl, esant specifiniams aprangoms ar kitiems vaiko poreikiams, atsižvelgiant į numatomą kelionės pobūdį, galioja bendra tėvų pareiga užtikrinti vaiko interesus, tarpusavyje komunikuojant ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsti specifinius, individualius klausimus vaiko interesų naudai, atitinkamai tai reiškia, kad tėvai turi informuoti apie numatomą specifinę veiklą, kuriai reikalinga atitinkama apranga ar kiti asmeninio pobūdžio daiktais. Atsižvelgiant į nurodytą, ši sąlyga, kaip perteklinė nėra tvirtinama. Tas pats pasisakytina ir dėl nepilnamečio paso. Savaime suprantama, kad sūnui, važiuojant į užsienio šalis, ieškovė privalo pateikti atsakovui sūnaus R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą visada su nepilnamečio daiktais prieš atsakovui pasiimant sūnų, todėl ši sąlyga, kaip perteklinė, nėra tvirtinama.
Atsakovas priešieškiniu, be aptartų sąlygų, prašo nustatyti, kad kai R. atostogaus su atsakovu, prašo, kad ir ieškovei galiotų tokia pati bendravimo tvarka kaip ir atsakovui. Šioje dalyje ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, sąlygojančių būtinybę patvirtinti šią sąlygą. Be to, CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Taigi šiuo atveju būtinybės nustatyti, kad ieškovei galiotų tokia pati bendravimo tvarka kaip ir atsakovui, kai sūnus atostogaus su atsakovu, nėra. Todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Bylos medžiaga, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria R. D. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui R. D. po 76,00 Eur iki jo pilnametystės (Sutarties 3.2 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties 3.2 punktą ir padidino iš ieškovo R. D. nepilnamečiam sūnui R. D. priteisto išlaikymo dydį iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė padidinti Sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. D. po 370,00 Eur nuo ieškinio apdavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šioje dalyje tikslina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 745,00 Eur, iš jų: higienos priemonėms (tualetinis popierius, muilas, šampūnas, putos voniai, priemonės plaukams, dantų pasta, dezodorantas, kvepalai, kirpykla, skalbimo priemonės ir kt.) – 20,00 – 30,00 Eur; maitinimas mokykloje (pietūs) – 50,00 – 60,00 Eur; maistas – 170,00 Eur; vitaminai su mikroelementais, maisto papildai, vaistai, odontologas – 20,00 – 30,00 Eur per mėnesį, dėl netaisyklingo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra perkama plokštelės „Treineriai“, bus daroma plokštelė (duomenys neskelbtini), kurių kaina nuo 50,00 iki 100,00 Eur; mokyklinės prekės, išlaidos mokyklos organizuojamiems renginiams, mokyklos ir klasės fondui – prasidėjus mokslo metams vadovėliams, pratybos buvo skirta 90,00 Eur, papildomai išlaidos ekskursijoms, kanceliarinėms priemonėms, renginiams mokykloje – 20,00 Eur; drabužiai – 100,00 Eur; būreliai - 40,00 Eur; stovykla vasarai – 250,00 Eur; atostogos, kelionė vaikui vasaros metu – 500,00 Eur; mokesčiai (komunalinės, kabelinė, internetas) transporto išlaidos, kuras – 100,00 Eur; laisvalaikis – 50,00 – 100,00 Eur; vaiko gimtadienis – 300,00 Eur.
Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko nei su vienu iš vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų dydžiu, išskyrus dalyje dėl vaiko būrelių. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertina kiekvieną ieškovės nurodytą vaiko poreikį, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, ieškovė nurodo, kad vaiko higienos priemonėms reikalinga per mėnesį po 20,00 – 30,00 Eur. Teismo vertinimu, 20,00 Eur išlaidos higienos prekėms objektyviai yra galimos, todėl būtent ši suma įskaičiuotina į priteistino išlaikymo dydį.
Antra, ieškovė nurodo, kad maitinimas (pietūs) mokykloje per mėnesį kainuoja apie 50,00 – 60,00 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie mokykloje valgykloje pietų kainas (el. b. t. 1, b. l. 63). Iš šios lentelės ir pateiktų į bylą mokėjimo kvitų matyti, kad galima pavalgyti mokykloje pietus už 2,00 – 3,00 Eur. Taigi, teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus į bylą, šioje dalyje 50,00 Eur suma objektyviai (duomenys neskelbtini) metų berniukui yra galima, todėl įskaičiuotina į priteistiną išlaikymą.
Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 170,00 Eur suma vaiko maistui namuose neprotingai per didelė. Kaip jau nustatyta, vaikas lanko mokyklą, kurioje, ieškovė pateikė įrodymus, vaikas pietauja. Todėl viso 230,00 Eur suma vien šiems poreikiams yra objektyviai per didelė, todėl mažintina iki 130,00 Eur sumos.
Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai vitaminams sudaro apie 20,00 – 30,00 Eur. Be to, į bylą pateiktas medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 79). Ieškovė nurodo, kad dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perkamos plokštelės „Treineriai“, bus daroma plokštelė (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), kurių kaina 50,00 – 100,00 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas neturi tokių sveikatos problemų, dėl kurių yra būtina priežiūra ar kitos ypatingos išlaidos. Ieškovė įvardino tik pavienius atvejus, kuriais gali būti patiriamos išlaidos, tačiau jos nėra nuolatinio pobūdžio. Todėl, teismo vertinimu, šioje dalyje bendra 30,00 Eur suma yra pakankama, į kurią patektų ir tokio pobūdžio pavienės išlaidos, susijusios ir su vaiko sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos mokyklinėms prekėms, išlaidoms mokyklos organizuojamiems renginiams, mokyklos ir klasės fondui taip pat yra pernelyg didelės. Ieškovės nurodoma 90,00 Eur suma vadovėliams, pratyboms yra vienkartinio pobūdžio. Taip pat neįrodyta, kad kiekvieną mėnesį reikalinga ekskursijoms, renginiams mokykloje ir pan. po 20,00 Eur. Teismo vertinimu, pakankama suma per metus tokio pobūdžio išlaidoms per metus yra apie 180,00 Eur, per mėnesį tai sudaro 15,00 Eur. Ši suma tokio pobūdžio išlaidoms, yra pakankama ir objektyviai galima.
Abejotinas ieškovės nurodytas vaiko poreikis drabužiams 100,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, vien vaiko drabužiams per metus 1 200,00 Eur yra pernelyg didelė suma tokio amžiaus vaikui. Juo labiau, įvertintina tai, kad nėra būtinybės kiekvieno sezono metu pirkti vis naujus rūbus. Todėl ieškovės nurodytą sumą teismas mažina iki vertina, kad tokio amžiaus vaikui, neturinčiam specialiųjų ar kitokių ypatingų poreikių, pakankama ir pakankama suma drabužiams per mėnesį yra 70,00 Eur.
Ieškovė nurodo, kad vaiko neformaliam ugdymui, vasaros atostogų kelionei į užsienį, stovyklai reikalinga kas mėnesį 102,50 Eur suma. Teismo vertinimu, šioje dalyje ieškovė neįrodė poreikio būtent šiai sumai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildomai laisvalaikiui ieškovė nurodo, kad per mėnesį reikalinga 50,00 – 100,00 Eur, taip pat vaiko gimtadieniui 300,00 Eur (per mėnesį 25,00 Eur). Taigi vien pramogoms vaiko poreikiai sudarytų apie 200,00 Eur sumą. Teismo vertinimu, ši suma yra pernelyg didelė. Šioje dalyje, teismo įsitikinimu pakankama suma yra 70,00 Eur.
Ieškovė nurodo, kad mokesčiams reikalinga kas mėnesį 100,00 Eur. Pateikė įrodymus, patvirtinančius išlaidas mokesčiams už butą (el. b. t. 1, b. l. 60-61). Tačiau šioje dalyje ieškvoės pateikti įrodymai neįrodo būtent tokio dydžio patiriamų išlaidų šioje dalyje. Be to, vaikas šiame bute gyvena ne vienas, todėl ir išlaidos tenka tik vaiko daliai. Esant nurodytam, teismo vertinimu, pakankama suma šioje eilutėje yra 50,00 Eur per mėnesį.
Ieškovė nurodo, kad vaiko laisvalaikiui, pramogoms taip pat reikalinga 50,00 – 100,00 Eur per mėnesį, taip pat vaiko gimtadienio šventei 300,00 Eur (25,00 Eur). Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikui paminėta suma yra per didelė. Be to, vaiko tėvas taip pat bendrauja su vaiku, yra numatyti pakankamai ilgi bendravimo periodai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), taigi ir šiuo bendravimo laikotarpiu vaiko tėvas leidžia su vaiku laisvalaikį, atitinkamai patiria su tuo susijusias išlaidas. Todėl šioje dalyje pakankama suma yra 23,00 Eur per mėnesį.
Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį skirtiną sumą sudaro apie 465,00 Eur suma. Tačiau nuo nurodytos sumos minusuojama valstybės 50,00 Eur valstybės kas mėnesį mokama vaiko išlaikymo išmoka, kuri sudaro šiuo metu 50,00 Eur. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Valstybės mokama išmoka yra tikslinė ir skiriama vaikui. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės mokamos išmokos sumos dydžiu mažintina šalių teiktino išlaikymo vaikui dydis (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019). Taigi atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, mažintina teiktino išlaikymo vaikui dydis 50,00 Eur suma. Taigi šiuo atveju abi šalys vaiko poreikiams turėtų skirti kiekvienas apie 210,00, bendra suma – 420,00 Eur. Taigi kartu su vaiko pinigais vaiko išlaikymui skirtina bendra suma sudarytų apie 470,00 Eur, kuri, teismo vertinimu, bus optimali ir užtikrins nepilnamečio vaiko interesus ir poreikių patenkinimą.
Paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje orientacinis kriterijus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis dydis yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2019-01-01 minimali mėnesinį alga didėjo 30,00 Eur – iki 430,00 Eur, tik dėl įsigaliosiančios mokesčių reformos ši suma nurodoma 555,00 Eur. Teismų praktikoje pažymėta, kad nuo 2019-01-01 vaikui išlaikymui skirtina suma sudarytų būtent 1 MMA atskaičius mokesčius (430,00 Eur, po 215,00 Eur kiekvienam) o ne 555,00 Eur (277,50 Eur kiekvienam) (pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo, 2019-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019). Taigi ir šiuo atveju teisingiausia orientuotis į tą sumą, kuri skaičiuotina ne nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio, o nuo minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius (neto) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo, 2019-04-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-224-370/2019).
Darytina išvada, kad šiuo atveju, įvertinus konkrečias ir individualias bylos aplinkybes, ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų būtinas didesnis nei aukščiau paminėta suma, išlaikymas, nėra. Ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad vaiko poreikiai yra dvigubai didesni nei palyginus su laikotarpiu, kuomet Sprendimu buvo priteistas išlaikymas (CPK 178 str.).
Kadangi įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą, tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
Nagrinėjamu atveju vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji dirba mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), yra savininkė, direktorė, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800,00 Eur atskaičius mokesčius (įsidarbino nuo (duomenys neskelbtini) metų), šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. b. t. 1, b. l. 106-108). Ieškovė taip pat nurodė, kad gauna vaiko pinigus, kurie sudaro 50,00 Eur per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad turi skolinių įsipareigojimų, kreditoriui kas mėnesį moka apie 95,00 Eur (kas pusmetį perskaičiuojama). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė A. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (el. b. t. 1, b. l. 141). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės (el. b. t. 1, b. l. 143).
Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo gaunamos pajamos yra 1 600,00 Eur į rankas per mėnesį, šias pajamas sudaro bedarbio pašalpa, kuri bus mokama du metus (el. b. t. 2, b. l. 11-14). Atsakovas paaiškino, kad prieš išeinant iš darbo dirbo su statybomis, gaudavo apie 2 000,00 Eur, šiuo metu nedirba, išėjo iš darbo sausio 25 d., nes nori lankyti kursus, suteikė šalis sąlygas integruotis (duomenys neskelbtini), mokintis kalbą, gauti kvalifikaciją ir tam yra skirta du metai. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) turto, priklausančio nuosavybės teise, neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad turi įsipareigojimų 12 000,00 Eur sumai. kas mėnesį moka įmokas 666,00 Eur sumai. Nekilnojamojo registro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (el. b. t. 1, b. l. 140). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių taip pat neturi (el. b. t. 1, b. l. 142). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko pinigų (duomenys neskelbtini) negauna.
Atsakovas nesutinka nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, sprendžia, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra panaši. Taip pat teismas pabrėžia, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, specialiųjų poreikių, todėl teismas sprendžia, kad jų pareigos teikiant vaikams išlaikymą yra vienodos (CK 3.156 straipsnis).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas išlaikymas po 215,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė A. D. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų ieškovės reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo R. D. ieškovei A. D. 739,50 Eur už sūnaus R. D. kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę.
Teismo vertinimu, visos paminėtos ieškovės nurodytos išlaidos pateka į priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Neracionalu kiekvienu individualiu atveju atsiradus bet kokiai gyvenimiškai situacijai ir/ar įvykiui, kuriuos galima buvo įsivertinti ir numatyti, papildomai spręsti dėl šio pobūdžio išlaidų. Teismo vertinimu, toks klausimas svarstytinas atsiradus ypatingoms aplinkybėms, kaip antai, ligos atvejis ar pan. Tokio pobūdžio išlaidos, kurias nagrinėjamoje byloje nurodo ieškovė, teismo vertinimu, gali turėti įtakos sprendžiant dėl vaiko poreikių lentelėje nurodytų vaiko poreikių, bet ne atskirų pareikštų reikalavimų pagrįstumui (atsiradus šiems poreikiams). Šias ir panašaus pobūdžio išlaidas ieškovė turi įsivertinti pagrindžiant vaiko poreikius ir kurios patektų į bendrą prašomo priteisti išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau minėta, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko, šalys galėjo susitarti dėl panašaus pobūdžio išlaidų, įvertinę vaiko poreikius, įskaitant ir šventes (komunija ir pan.). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 metais vėl buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo ir tokio pobūdžio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo tiksliai įvardinti kokie, kada remonto darbai ir baldai buvo pirkti. Nurodė, kad galbūt 2015 metais, kas reiškia, kad panašiu laikotarpiu, kaip ieškovė teigė, buvo daromas remontas, taigi šalys tuo metu galėjo susitarti ir dėl šių išlaidų. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia abejoti šių išlaidų būtinumu ir pagrįstumu ir ar šios išlaidos nepatenka į ankstesniais teismų sprendimais priteisto išlaikymo dydį.
Esant nurodytam ieškovės reikalavimas priteisti 739,50 Eur už sūnaus R. D. kambario remontą ir baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: žyminis mokestis 75,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 13); 1 350,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b t. 182, t. 3, b. l. 29, 30, 41).
Atsakovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: žyminis mokestis už pareikštą priešieškinį 75,00 Eur (el. b. t. 2, b. l. 15, 35); 700,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 3, b. l. 3); taip pat vertimo išlaidos 138,61 Eur sumai (t. 3, b. l. 4, t. 2, b . l. 14).
Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Teismui patenkinus ieškovės reikalavimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, priteisiant vaikui po 215,00 Eur, iš atsakovo R. D. į valstybės biudžetą priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio už patenkinto reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalį (ieškinio suma apskaičiuota nuo anksčiau priteisto išlaikymo (150,00 Eur) ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaip minėta, tiek ieškovė, tiek atsakovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo kiekvienas po 75,00 Eur žyminius mokesčius už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, vertina, kad abiejų ginčo šalių sąlygos buvo koreguojamos, todėl laikytina, kad tiek ieškinys šioje dalyje tiek priešieškinis patenkinti 50,00 %. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad kiekvienai šaliai lieka jos patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje.
Ieškovė pateikė advokato išlaidas patvirtinančius įrodymus viso 1 350,00 Eur sumai (el. b. t. 2, b. l. 182, t. 3, b. l. 29-30, 41).
Ieškovė viso pareiškė tris reikalavimus – vienas neturtinis (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) bei du turtiniai reikalavimai (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (po 300,00 Eur) ir 739,50 ieškovei priteisimo už sūnaus kambario remontą, baldus, ketvirtokų išleistuves bei pirmosios komunijos šventę). Taigi dalinant ieškovės reikalavimus į tris dalis atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 350,00/3=450,00 Eur). Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 43,33 procentais, taigi šioje dalyje iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 43,33 procentai viso sumokėtų (450,00 Eur) advokato išlaidų šioje dalyje, t. y. 194,99 Eur. Antrasis reikalavimas dėl 739,50 Eur priteisimo atmestas, todėl šioje dalyje advokato bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovės naudai nepriteistinos. Dėl trečiojo reikalavimo, kaip jau minėta, teismas laiko, kad yra patenkintas 50 % apimtimi, todėl šioje dalyje kiekviena iš šalių pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė advokato išlaidas patvirtinančius įrodymus viso 700,00 Eur sumai (el. b. t. 3, b. l. 3). Proporcingai atmesto reikalavimo daliai, reikalavimų dalyje dėl išlaikymo priteisimo, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 132,23 Eur advokato išlaidų. Antrasis ieškovės reikalavimas atmestas, taigi šioje dalyje iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 233,33 Eur už išlaidos, atsakovo patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kaip jau minėta, trečiasis reikalavimas yra patenkintas 50 % apimtimi, todėl šioje dalyje kiekviena iš šalių pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas taip pat pateikė vertimo išlaidas patvirtinančius įrodymus viso 138,61 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad vertimo išlaidos sietinos su pirmuoju ir trečiuoju reikalavimais, todėl ši suma paskirstoma į dvi reikalavimų dalis. Pirmasis ieškovės reikalavimas atmestas 56,67 %, todėl iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai atmesto reikalavimo daliai priteistina 39,27 Eur šioje dalyje (138,61/2x56,67%=39,27). Kaip jau minėta, bendravimo dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti po 50 %, taigi vertimo išlaidas šalys turi pasidalinti per pusę. Todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 50 % atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje dalyje, kas sudaro 34,66 Eur (69,31/2=34,66 Eur).
Nagrinėjamoje byloje nėra patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir padidinti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant iki 215,00 (du šimtai penkiolika eurų 00 ct) Eur sumos. Priteistą sumą kasmet indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad atsakovas R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą 215,00 Eur išlaikymą moka nuo 2019 m. sausio 16 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.
Pavesti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną A. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.3 punktą, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. prasidėjus vasaros mokyklos atostogoms pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką, tėvas neporiniais metais atostogauja su sūnumi nuo liepos 1 d. iki liepos 28 d., o poriniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. Tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos pirmąją atostogų su vaiku dieną 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų su vaiku dieną 15:00 val. į jo gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą;
2. kiekvienais neporiniais metais prieš rudens mokyklines atostogas (pagal mokyklos ugdymo planą) ieškovas pasiima sūnų R. prasidėjus atostogoms sekmadienį 12:00 val. iš A. D. gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą;
3. moksleivių žiemos atostogas, sutampančias su Šv. Kalėdų šventėmis, atsakovas praleidžia su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 28 d. 12:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos atostogų grafiką 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą, o neporiniais metais tėvas paima sūnų iš gyvenamosios vietos arba kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos gruodžio 24 d. 12:00 val. ir grąžina gruodžio 28 d. 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis) sutartą vietą;
4. kiekvienais poriniais metais per moksleivių papildomas žiemos atostogas pagal mokyklos ugdymo plane numatytą atostogų grafiką ieškovas pasiima sūnų prasidėjus atostogoms pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką sekmadienį 12:00 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos arba kitos tėvų raštu trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną pagal mokyklos plane numatytą atostogų grafiką tos savaitės sekmadienį 15:00 val. į gyvenamąją vietą arba kitą tėvų raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą;
5. kiekvienais neporiniais metais prieš pavasario mokyklines atostogas (Šv. Velykų) ieškovas pasiima sūnų R. D. sekmadienį 12:00 val. prieš prasidedant atostogoms iš A. D. gyvenamosios vietos ir grąžina jį paskutinę atostogų dieną iki 15:00 val. tuo pačiu adresu;
6. atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu) sutartą vietą bei tikslų vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. Nepriklausomai nuo priežasčių, atostogos, kurias atsakovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį abiejų šalių sutarimą;
7. tėvo bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaiko motinai galimybę susisiekti su sūnumi telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaiko dienos režimą;
8. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo, privalo informuoti vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su sūnumi raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu);
9. jeigu dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos ir kt.) tėvas negalėtų bendrauti nustatyta tvarka, tai abi šalys (tėvai) informuoja viena kitą kiek galima anksčiau raštu (trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis ir el. paštu) ir iš anksto abipusiu sutarimu, patvirtintu raštu (trumposiomis mobiliojo telefono ryšio žinutėmis ir el. paštu), suderina kitą laikotarpį tėvo bendravimui su vaiku (9 bendravimo tvarkos punktas);
10. ieškovas gali laisvai bendrauti su sūnumi R. T. skambučių, Skype Viber, WhatsApp ar kitomis bendravimo programėlėmis kiekvieną sekmadienį nuo 19:00 val. kurio trukmė nuo 15:00 min iki 1 valandos. Atsakovė įpareigotina netrukdyti ir užtikrinti šį bendravimą. Tuo atveju, jei tėvas tą dieną negalės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, abipusiu susitarimu, patvirtintu raštu (trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute ir el. pašto laišku) suderinamas kitas tėvo ir sūnaus bendravimui priimtinas laikas;
11. prieš keičiant faktinę sūnaus gyvenamąją vietą (keičiant nuomojant, perkant būstą ir pan.), kai toks pasikeitimas iš esmės apsunkintų tėvo (motinos) ir sūnaus bendravimą, sūnaus tėvas (motina) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas informuoti sūnaus tėvą (motiną) bei nurodyti jam (jai) tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą;
12. tuo atveju, jei šalių nepilnametis vaikas išvyksta už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas išvyksta, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas turi informuoti vaiko tėvą (motiną) raštu ar kitu objektyviai kitai šaliai prieinamu ir patikrinamu būdu apie numatomą kelionės vietą bei datą.
Likusią ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 194,99 (vienas šimtas devyniasdešimt keturi eurai 99 ct), ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 365,56 (trys šimtai šešiasdešimt penki eurai 56 ct), atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 73,93 Eur (septyniasdešimt trys eurai 93 ct) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas.
Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio už ieškovės patenkinto reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.