Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-379-227/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-02
Bylos Nr.: e2A-379-227/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: V. Š.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-379-227/2019 Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01141-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-104-356/2019 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. patikslintu ieškiniu prašė: pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-01-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-201-228/2013, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 5 punktą, kuriuo ieškovas D. Š. įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nepilnamečių vaikų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir priteisti išlaikymą iš ieškovo D. Š. sūnui R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 EUR dydžio išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Nurodė, kad sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl abiems vaikams teiktino išlaikymo dydžio, jį nustatant ne konkrečia pinigų suma, o apibrėžiant ½ dalimi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA). Nors 2016 metais teismas sprendimu nepripažino, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, tačiau per laikotarpį nuo 2016 metų jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, dėl to jis šiuo metu nebegali vykdyti vaikų išlaikymo prievolės, susidarė skola. Gauti didesnį darbo užmokestį toje pat darbovietėje, ar surasti labiau apmokamą darbą kol kas nepavyko, jis neturi turto, 2015 m. gimė dukra, kuriai taip pat priteistas išlaikymas, susidarė išlaikymo skola, ieškovas vykdo prievolę pagal paskolos sutartį, UAB „Ramdala“ veiklos nevykdo. Esant tokiai situacijai, jo sutuoktinė priversta didesne dalimi prisidėti prie jų dukros išlaikymo, taip pat remia ir jį patį. Ieškovas turi sveikatos sutrikimų, todėl negali darbe patirti streso ir įtampos. Atsakovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, nes jai po santuokos nutraukimo atiteko butas, paveldėjo didelės vertės žemės sklypą, gauna daug didesnį darbo užmokestį. Be to, ieškovas mano, kad jei vaikams jie, abu tėvai, teiktų po 180 EUR, vaikams iš valstybės biudžeto dar gaunant po 50 EUR, vaikų poreikiai būtų pilnai tenkinami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 072 EUR už teisinę pagalbą bei valstybei - 3,75 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad šalys bendru sutarimu susitarė dėl skyrium gyvenančio ieškovo jų nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo formos ir dydžio, periodinių išmokų dydį apibrėžė ne konkrečia pinigų suma, o susiejo su MMA dydžiu, kuris nustatomas Vyriausybės nutarimais ir periodiškai keičiamas didėjimo linkme. Teismo sprendimo 2013 m. priėmimo metu 1 MMA buvo 1 000 Lt, dviejų vaikų išlaikymui ieškovas įsipareigojo mokėti 1 000 Lt, jo vidutinės 2013 metų draudžiamosios pajamos buvo 2 107 Lt, 2016 m. 1 MMA nuo 2016-01-01 buvo 350 EUR, ieškovo vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 367 EUR, trijų vaikų išlaikymui privalėjo mokėti 525 EUR, ieškinio padavimo metu, t. y. nuo 2018-01-01 1 MMA buvo 400 EUR, ieškovo draudžiamosios pajamos nuo 2018-01-01 yra 640 EUR, trijų vaikų išlaikymui ieškovas privalo mokėti 600 EUR. Teismas vertino, kad ieškovas 2016 m. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau 2016-02-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-28-839/2016, ieškinys buvo atmestas. Tuo metu ieškovas prašė sumažinti išlaikymo dydį iki 65 EUR, nes pasikeitė jo turtinė padėtis – sumažėjo pajamos, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Š., nutraukiant santuoką jis vienas prisiėmė skolinius įsipareigojimus, nebuvo įvertintas jam tenkančių įsipareigojimų bei turto santykis, jis buvo suklaidintas dėl išlaikymo dydžio apibrėžimo formuluotės. Pažymėjo, kad tuo metu teismas sprendė, kad negalima konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminio pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atkreipė dėmesį, kad dabar ieškovas ieškinį grindė iš esmės tais pačiais motyvais dėl savo turtinės padėties pablogėjimo, o taip pat ir naujais, susijusiais su atsakovės turtinės padėties pagerėjimu. Be to, ieškovo atstovė rėmėsi tuo, kad vaikų poreikiai, atsižvelgiant į tai, kad valstybė kiekvienam vaikui moka po 50 EUR, būtų pilnai patenkinti, jeigu abu tėvai skirtų po 180 EUR, nors ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nuo 2016 m. būtų sumažėję. Teismas pažymėjo, kad dukters gimimas 2016 m. nebuvo pripažintas pakankama aplinkybe konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pasikeitimą nuo teismo sprendimo priėmimo 2013 metais, be to, pats ieškovas tokiu būdu prisiėmė atsakomybę jau už trijų nepilnamečių vaikų tinkamą teisių įgyvendinimą.

5. Nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. civilinėje byloje Nr. eL2-709-839/2016 priėmė teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 EUR, bet ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė, teismo įsakymas įsiteisėjo, tačiau jį ieškovo sutuoktinė D. Š. pateikė priverstinai vykdyti tik 2018 m. spalį, t. y. jau vykstant teisminiam procesui nagrinėjamoje byloje. Antstolei A. M. nurodė, kad priteistas išlaikymas iš viso nebuvo mokamas, antstolė apskaičiavo išlaikymo skolą – 5 920 EUR, patvarkymą vykdyti nusiuntė ieškovo darbovietei. Teismas vertino ieškovo teiginį, kad teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti priverstinai tuo tikslu, kad nors dalis darbo užmokesčio „grįžtų jo šeimai“, nes atsakovė jau buvo pateikusi vykdomąjį raštą vykdyti priverstinai. Ieškovas ir atsakovė D. Š. ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-104-356/2019 iškeltą ginčą dėl dukrai A. Š. priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 150 EUR išsprendė gera valia, teismas 2018-12-13 nutartimi patvirtino taikos sutartį.

6. Teismas vertino, kad, nors ieškovas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-28-839/2016 įrodinėjo, kad neišgali mokėti sūnums priteisto išlaikymo, nes jo dydis nustatytas ne konkrečia pinigų suma, o apibrėžtas ½ dalimi MMA, kurios dydis priklauso nuo politikų valios, po jam nepalankaus teismo sprendimo 2016 m. civilinėje byloje Nr. 2-28-839/2016 priėmimo pats sutiko, kad ir dukrai teismo įsakymu priteisiamo išlaikymo dydis būtų ne mažesnis kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos (MMA). Taigi neprieštaravo dukrai mokėti netgi daugiau, nors teismas civilinėje byloje Nr. 2-28-839/2016 atmetė jo teiginius, kad ne vyresnių sūnų, o dukros išlaikymui reikia daugiau lėšų.

7. Teismas vertino ieškovo teiginius, kad jis dirba visą darbo dieną UAB „Dauniškio prekyba“, darbo užmokestis yra apie 515,05 EUR, todėl susidarė išlaikymo skola, o jis pats nebegali patenkinti savo būtinųjų poreikių, pragyvena iš sutuoktinės gaunamų pajamų, kurios šiuo metu yra apie 830 EUR, kartu su sutuoktine iš viso išlaiko tris vaikus. Antstolė apskaičiavo, kad išlaikymo skola yra 5 360 EUR, visų vaikų išlaikymui susidariusi bendra 11 280 EUR išlaikymo skola. Pažymėjo, kad ieškovui pavesta atlikti darbo funkcijas ir išeiginėmis dienomis, todėl jis neturi galimybės dirbti papildomai. Su darbdaviu ieškovas susitaręs, kad prasidėjus prekybos sezonui bus peržiūrimas ir jam mokamo darbo užmokesčio dydis. Daugiau apmokamo darbo ieškovas atsisakė, nes jis buvo susijęs su komandiruotėmis, todėl nebelikdavo laiko šeimai, nors pasak atsakovės, anksčiau vykdavo į komandiruotes, gyveno kitame mieste ir nusiskundimų neturėdavo. Nors ieškovas turi aukštąjį neuniversitetinį verslo vadybos išsilavinimą, tačiau teigė, kad rasti geriau apmokamo darbo jam nepavyko. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė gauna daug didesnį darbo užmokestį – apie 914 EUR, jai mokamos išmokos vaikams, tačiau teismas pažymėjo, kad jis nepaneigė, jog atsakovės darbo užmokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo jos pastangų, sugaišto laiko, to, kiek ji sudaro draudimo sutarčių, be to, ji viena tenkina vaikų kasdienius poreikius, kai tuo tarpu ieškovas dukrą augina kartu su sutuoktine.

8. Pažymėjo, kad ieškovas yra UAB „Ramdala“ direktorius ir vienas iš akcininkų, tačiau įmonė pripažinta veiklos nevykdančiu mokesčių mokėtoju, civilinėje byloje Nr. 2-28-839/2016 buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovas neišnaudoja galimybės užsiimti ūkine - komercine veikla, jis nepateikė duomenų, kad ūkyje augintų dražovių būtų davęs vaikams. Teismas, ieškovui teigiant, kad jam dėl įtampos darbe padidėja kraujospūdis, jis negali dirbti darbo, susijusio su stresu, įtampa, vertino medicininių dokumentų kopijas su ieškovo komentarais, iš kurių matyti, kad pas gydytojus lankėsi 2008 metais, jam buvo diagnozuota I0 hipertenzija, pažymėjo, kad ieškovas pripažino turintis žalingų įpročių (rūkymas), kurie kenkia sveikatai. Sprendė, kad ieškovo sveikatos būklė, ją palyginus su buvusia 2013, 2016 metais, nėra pasikeitusi, ieškovas yra darbingas, nėra įrodyta, kad jis turi tokių sveikatos sutrikimų, kurie jam kliudytų dirbti papildomai, ar susirasti daugiau apmokamą darbą.

9. Nors ieškovas teigė, kad pagal 2011 m. kovo 1 d. paskolos sutartį yra gavęs 60 000 Lt paskolą ir iki dabar kas mėnesį moka po 130,33 EUR, pažymėjo, kad ieškovui atiteko ir turtas, kurio įgijimui ir remontui buvo suteikta paskola. Vertino, kad 2016 m. nagrinėjant civilinę bylą ieškovas savo sutuoktinei jau buvo padovanojęs 1/2 dalį nutraukiant santuoką jam asmeninės nuosavybės teise tekusio turto, t. y. žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), o po nepalankaus sprendimo priėmimo, 2016-02-23 savo sutuoktinei padovanojo ir likusią minėto turto dalį, sutikdamas ir toliau vykdyti dalį prievolės kreditoriui. Nutraukiant santuoką ieškovui atiteko automobilis AUDI A6 AVANT, pagamintas 1997 m., tačiau ieškovas automobilį pardavė už 50 EUR sutuoktinės tėvams. Teismas nustatė, kad jokių kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus UAB „Ramdala“, kuri nevykdo veiklos, transporto priemonių ieškovas nevaldo, nepateikė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl būtinumo 2013 ir 2016 metais sudaryti dovanojimo sandorius.

10. Nors ieškovas teigė, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nes po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise jai atiteko dviejų kambarių butas su rūsiu, kurio vidutinė rinkos vertė – 23 900 EUR, be to, 2015-01-20 ji paveldėjo žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 15 600 EUR, tačiau jis pripažino, kad butas atsakovei atiteko dėl to, kad buvo įgytas ne už jų lėšas, nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teises įgijo ne į visą 15 600 EUR vertės žemės sklypą, o tik į 1/8 jo dalį. Pažymėjo, kad šios aplinkybės jau buvo nagrinėtos 2016 metais.

11. Teismas darė išvadą, kad ieškovas yra jaunas, iš esmės sveikas (nedarbingumo lygis nenustatytas), todėl darbingas asmuo, jo sveikatos būklė nuo 2016 metų nepablogėjo, ji nekliudo jam dirbti, įgyta specialybė leidžia ieškovui konkuruoti darbo rinkoje ir dėl labiau apmokamo darbo, ieškovas neturi kasdienių rūpesčių dėl dviejų vaikų auginimo ir auklėjimo, turi daugiau laisvo laiko, dukrą augina kartu su sutuoktine. Pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog nuo 2016 m. ėmėsi kokių nors priemonių gauti daugiau apmokamą ar papildomą darbą, tačiau dėl objektyvių priežasčių nepavyko, kad neturi galimybės vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, kai atsakovė deda visas pastangas gauti didesnį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad ieškovo turtinė padėtis priklausė nuo jo paties priimto sprendimo turtą padovanoti ar pusvelčiui perleisti, o ne dėl objektyvių priežasčių. Atsakovės turtinė padėtis iš esmės po 2016 m. taip pat nepagerėjo. Kadangi ieškovas su sutuoktine veda bendrą ūkį, tai ieškovo pateiktų įrodymų, kad dukros išlaikymui nuo 2016 m. susidarė 5 920 EUR skola, teismas nelaikė patikimais, nes teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo priimtas tuoj pat po ieškovui nepalankaus teismo sprendimo 2016 m. priėmimo, o pateiktas priverstinai vykdyti tik nagrinėjant šią civilinę bylą. Sprendė, kad nuo 2016 m. šalių vaikų poreikiai nesumažėjo, ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo, o atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, todėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje numatytas pagrindas sumažinti šalių nepilnamečiams sūnums priteisto išlaikymo dydį neatsirado. Atmetus ieškinį teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas D. Š. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti.

13. Nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti realias kiekvieno iš tėvų galimybes pagal jų turtinę padėtį ir vaiko poreikius sistemiškai ir spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti, visiškai nepamirštant ir abiejų tėvų poreikių ir galimybių. Teismo sprendimai neturėtų sudaryti/lemti tokios situacijos, kada vienas iš tėvų realiai lieka be lėšų savo pragyvenimui, pasirūpinimui net elementariomis savo paties kasdienėmis išlaidomis - savo, kaip suaugusio, pilnaverčio žmogaus, gyvenamuoju plotu, transportu, sveikata (apeliantui diagnozuota hipertenzija), drabužiais ir pan. Ieškovui liks tik egzistencija, taps nebeįmanoma normaliai pritapti visuomenėje, užkertamas kelias mėginti kurti ir savo gyvenimą, ateitį, gyventi, o ne vien egzistuoti ar vykdant teismo sprendimą degraduoti dėl nuolatinio psichologinio streso, iš kur gauti tokias teismo nustatytas sumas, keliuose darbuose dirbti, kaip išsaugoti savo sveikatą, turėti dar ir laiko pabendrauti su vaikais, pasirūpinti savo buitimi, o ne vien dirbti keliuose darbuose, apeliantas jau dabar turi daug skolų. Mano, kad teismo sprendimas nesiderina Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies principais.

14. Nurodo, kad nutraukiant santuoką apeliantas įsipareigojo 2013 m. mokėti vaikams ne 1 000 Lt, o 50 proc. LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia formuluotė ir suklaidino apeliantą, jeigu būtų numatyta konkreti suma vaikų išlaikymui (viso 1000 Lt, kas sudarytų po 144,80 Eur vaikui), ginčas nebūtų kilęs. Apelianto vidutinis mėnesio atlyginimas buvo apie 515,05 Eur, t.y. mažesnis, nei priteistas išlaikymas visiems vaikams, jau neatsižvelgiant į tai, kad kaupiasi skolos (11280 Eur) ir pats apeliantas negali patenkinti savo būtinųjų poreikių. Apeliantas nepajėgus mokėti tokio priteisto išlaikymo vaikams. Nuo 2019 metų 1 MMA siekia jau 555 Eur, todėl šiai dienai vaikų išlaikymui jau reikalinga 700 Eur suma (po 277,50 Eur sūnui R. ir R. ir 150 Eur dukrai A.) ir atlyginimo nebepakanka. Dėl to teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį, jo galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą vaikams, įgnoravo įrodymus, kad ieškovas po santuokos nutraukimo visą nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei, o pats liko su neįrengta kaimo sodyba, pirkta už paskolą, dar gauta santuokos metu, perėmė paskolos grąžinimo prievolę. Teismas vadovavosi prielaidomis, nepagrįstai sprendė, kad jis siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį padovanojo turtą, kadangi ieškovas teikė įrodymus dėl šio turto kritinės būklės, buvusios po santuokos nutraukimo, namo remontą apmokėjo sutuoktinės tėvai, siekiant užtikrinti dukrai su šeima gyvenamąjį plotą, pastatui sutvarkyti panaudotos 2 kartus didesnės lėšos nei buvusi jo vertė. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad jam diagnozuota hipertenzija, tačiau sprendimas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles motyvuojamas ne kvalifikuotų medikų teiktais įrodymais, o tik atsakovės nuomone, kad ieškovas nerodo jokių pastangų, jam patogu dirbti tokį darbą, kai nereikia išvykti į komandiruotes, nes nori būti su savo šeima. Teismas nevertino fakto, kad ieškovas gyvena ne didmestyje, kur didesnė galimybė susirasti darbą, bet kaime, gana toli nuo Utenos, jis nuosavo automobilio neturi, į darbą važinėja su žmona, dėl ko sunku susirasti papildomą darbą. Neaišku, kaip teismas galėjo nuspręsti, kad hipertenzinė liga nėra reikšminga. Sprendime akcentuojama, kad UAB „Ramdala“ nevykdo veiklos, tačiau įmonė neturi jokių pajamų, nevykdo veiklos ir ieškovas jos nevaldo. Siekiant atkurti veiklą reikalingos investicijos, keičiasi rinka, reikalingi įrankiai darbams, o šiuo metu apeliantas nebegali net savo būtinųjų poreikių patenkinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešime, matyti, kad skola valstybės biudžetui sudaro 136,80 Eur, kas patvirtina ieškovo teiginį, kad skolos tik auga, jo atlyginimo nebeužtenka. Teismas nevertino, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 640 Eur, o atsakovės - 914 Eur, apeliantas turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, o atsakovė - tik du.

15. Nurodo, kad priimant sprendimą nebuvo nagrinėjami ir nustatyti vaikų poreikiai. Atsakovė teikė įrodymus dėl R. Š. sveikatos sutrikimų, tačiau susirgimai neišsiskiriantys nuo visų vaikams dažnai pasitaikančių susirgimų, ar pagal gyvenimo būdą dažnas turi problemų su laikysena, jokia liga ar neįgalumas sūnui nėra nustatytas. Priteisus vaikams po 150 Eur periodinėmis išmokomis ir gaunant po 50 Eur skiriamas lėšas vaikams, prisidedant atsakovei, vieno mėnesio vaiko išlaikymui būtų skiriama daugiau nei 350 Eur, kas apelianto nuomone yra pakankama suma vieno vaiko išlaikymui. Šiai dienai 1 MMA yra 555 Eur, taigi, vienam vaikui bandra tėvų skiriamo išlaikymo bei 50 Eur skiriamų lėšų suma vaiko išlaikymui per mėnesį yra 605 Eur. Apelianto nuomone, vaikui neturinčiam specialiųjų poreikių tai yra per didelė suma, apelianto turtinė padėtis objektyviai neleidžia mokėti tokio dydžio sumos vieno vaiko išlaikymui, kai iš viso yra trys nepilnamečiai vaikai. Pagal teiminę praktiką turi būti laikomasi proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civ. byloje Nr.e3K-3-70-969-2018).

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. Š. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog priimtas sprendimas yra nepalankus apeliantui, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog teisingumas įvykdytas formaliai, pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis. Nurodo, kad ieškovas su vaikais nebendrauja, nesveikina su gimtadieniais, nerodo noro juos prižiūrėti, nėra teikęs didesnio, nei priteista, išlaikymo, atsakovei vienai tenka kasdienė vaikų priežiūra. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas priteisto išlaikymo sumažinimas galimas pateikus duomenis, kad po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai. Ieškovas ieškinį grindė pasikeitusia savo turtine padėtimi, vertino turtinę padėtį laikotarpyje nuo 2013 m sausio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iki 2018 m. liepos 2 d. Tačiau 2016 m. vasario 1 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-28- 839/2016 buvo atmestas D. Š. ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, jau šioje byloje buvo įvertintos aplinkybės dėl dukters gimimo, asmeninio kredito. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad po šio teismo sprendimo jo turtinė padėtis pablogėjo, todėl nebuvo pagrindo jo ieškinio tenkinimui. Ieškovo veiksmai rodo, kad jis siekia dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį, po nepalankaus sprendimo padovanojo sutuoktinei nekilnojamąjį turtą, už 50 Eur perleido automobilį sutuoktinės tėvams, ieškvas teisme pripažino, kad dėl išlaikymo priteisimo kartu gyvenančiai dukrai A. buvo kreiptasi siekiant, jog dalis lėšų grįžtų į šeimą. Apeliantas dirba tiek viršvalandžius, tiek savaitgaliais, tačiau su darbdaviu yra sutaręs, kad už viršvalandinį darbą ir darbą išeiginėmis dienomis jam nebus mokama, kas kelia nuostabą, be to, tai jam nereiškia gyvenimo sužlugdymo, priešingai nei vaikų išlaikymas. Apeliantas akivaizdžiai slepia savo tikrąją turtinę padėtį, tikrąsias pajamas, nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos, apeliantas ir jo sutuoktinė samdė šioje byloje du skirtingus advokatus. Byloje pateiktos nuotraukos iš Facebook patvirtina kaip yra įrengtos gyvenamosios patalpos, kad apeliantas turi pakankamai lėšų pramogoms su draugais. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pripažino, jog abu su sutuoktine rūko ir tam šeima per mėnesį skiria 200 - 300 eurų. Neįtikinama, kad aukštąjį išsilavinimą ir paklausią specialybę turintis jaunas sveikas vyras gali dirbti tik viename darbe, atsisakydamas apmokėjimo už viršvalandžius ir už darbą per išeigines dienas.

17. Nurodo, kad išlaikymo dydį susieti su ½ dalimi MMA buvo paties apelianto noras ir iniciatyva (santuokos nutraukimo sutartis buvo parengta apelianto advokato). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2013 m. MMA buvo 1000 litų, todėl teismas pagrįstai vertino, jog 2013 m. apeliantas turėjo mokėti abiejų vaikų išlaikymui 1000 Lt. Teismo įsakymu dukrai priteistas išlaikymas irgi siejamas su ½ dalimi MMA, tačiau jo ieškovas neginčijo. Tai, kad po mokesčių reformos MMA siekia 555 eurus iki mokesčių, teisinės reikšmės neturi, nes išlaikymas turi būti skaičiuojamas nuo MMA atskaičius mokesčius, t. y. nuo 430 eurų. Taigi vien tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA skaičiuojama kitaip, savaime nereiškia apelianto turtinės padėties pablogėjimo. Apelianto mėnesinis darbo užmokestis yra 640 Eur, jeigu reikalautų teisingo atlygio už viršvalandinį darbą ir darbą per išeigines dienas, būtų dar didesnis. Nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nekilnojamas turtas po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei, o apeliantui liko neįrengtas gyvenamasis namas, kadangi dėl to buvo pasisakęs teismas dar 2016 metais, abu turto objektai buvo vienodos vertės (po 80000 Lt), apeliantas pripažino, jog butas įgytas ne už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas lėšas, o už atsakovės tėvelio lėšas. Teismas pasisakė ir dėl ieškovo agumentų, susijusių su paskolos grąžinimu, dėl to pasisakė ir teismas dar 2016 metais, kuris nepripažino, kad ši paskola pablogino ieškovo turtinę padėtį, sprendime dėl santuokos nutraukimo nurodyta, kad šalys bendrų kreditorių neturi, o paskola yra ieškovo asmeninė prievolė. Ši paskola panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui ir remontui, o turtą jis perleido neatlygintinai (ką patvirtina VĮ Registrų centras duomenys) pasilikdamas sau kreditorinius įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, kad namo remontą apmokėjo D. Š. tėvai, kad namo remontui buvo panaudotos du kartus didesnės lėšos. Ieškovas pats pripažino, kad vaistų, susijusių su diagnozuota hipertenzija nevartoja, pas gydytojus dėl šio sveikatos sutrikimo lankosi tik bylos metu. Nors apeliaciniame skunde detaliai išdėstoma kuo pasireiškia hipertenzija, kokios galimos komplikacijos, tačiau vien tai, kad nėra paskirti ir vartojami vaistai nuo kraujospūdžio, matyt, reiškia tik viena - liga nėra tokio laipsnio, kuri keltų bent menkiausią pavojų apelianto sveikatai. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad jokie medikamentai neskirti, pas gydytojus reguliariai nesilankoma. Ieškovas rūko, kaitinasi pirtyje, nėra duomenų, kad jam būtų nustatyti darbinės veiklos apribojimai, neatlygintai darbdavio naudai dirba viršvalandžius ir per išeigines dienas, kam liga netrukdo. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas siekė susirasti geriau apmokamą darbą, išvykti dirbti į užsienį, realizuoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą už realią kainą ar kitu būdu gauti pajamų (pvz. vykdyti veiklą per UAB Ramdala) ar pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, byloje nėra, argumentai dėl negalėjimo susirasti papildomo darbo, yra nepagrįsti. Vaikų padėtis negali būti bloginama dėl ieškovo neveiklumo, abejingumo vykdant veiklą, todėl jam priskaičiuota 136,80 Eur skola valstybei neturi reikšmės.

18. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sūnui R. yra nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, dėmesio sutrikimas, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, jo protiniai/intelektiniai gebėjimai atitinka 8 m. amžiaus vaikų gebėjimų lygį, mokosi pagal individualizuotas programas. Vaikų poreikiai tik didėja, R. yra 15 metų, jam samdoma plaukimo trenerė (6 eur už 1 užsiėmimą), R. samdoma mokytoja 2 kartus per savaitę (5 eur už 1 pamoką). Nuo 2019 m. sausio 1 d. dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo iš apelianto darbo užmokesčio išskaičiuojama ne 430 eurų, bet tik 124,88 eurai, todėl tenka rasti galimybių savo sąskaita dengti apelianto išlaikymo nepriemokas. Teisminėje praktikoje, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir skyrium gyvenančio tėvo turtinę padėtį priteisiamas išlaikymo dydis, pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą vertinant kaip būtiną užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

20. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovo ieškinio, kuriuo jis prašė pakeisti iš jo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, nustatyti, kad vietoje Utenos rajono apylinkės teismo 2013-01-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-201-228/2013, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 5 punktu nustatytos pareigos vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėti periodines 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei nustatyti, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis 150 EUR dydžio išmokomis, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

22. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi, vaikų poreikiais, taip pat pažeidė Konstituciją. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai, taip pat, kad buvo pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis, numatantis, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai.

23. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014).

24. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Įvertintinas tėvų elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243/2010; 2015-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

25. Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2013 m. sausio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-201-228/2013, šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas patvirtino, šalys susitarė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, o skyrium gyvenantis tėvas kiekvieno vaiko išlaikymui įsipareigojo kas mėnesį mokėti 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio periodines išmokas iki jų pilnametystės.

26. Nors apeliantas teigia, kad sprendime neteisingai nurodoma, jog jis įsipareigojo 2013 m. mokėti vaikams 1 000 Lt, tačiau pažymėtina, kad teismas tik vertino visuotinai žinomas aplinkybės dėl besikeičiančio (didėjančio) tam tikrais laikotarpiais MMA dydžio bei nurodė, kiek konkrečiai turėjo mokėti ieškovas keičiantis MMA dydžiui. Teismas byloje teisingai nustatė, kad šalys santuokos nutraukimo metu sutarė, jog ieškovas mokės po 50 proc. LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. konkrečiai nenurodė, kokia išlaikymo vaikams suma bus mokama, ji keičiasi atsižvelgiant į MMA pokyčius.

27. Apeliantas nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 5 punkte nurodyta formuluotė suklaidino apeliantą, jeigu būtų numatyta konkreti suma vaikų išlaikymui (viso 1000 Lt, kas sudarytų po 144,80 Eur vaikui), ginčas nebūtų kilęs. Teigia, kad nuo šių metų MMA sudaro 555 Eur, todėl vieno vaiko išlaikymui turėtų mokėti 277,50 Eur, tačiau jo turtinė padėtis yra tokia, kad to padaryti jis negalintis.

28. Byloje nustatyta, kad šalys, nutraukdamos santuoką sutarė, dėl skyrium gyvenančio ieškovo jų nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo formos ir dydžio ir patys periodinių išmokų dydį apibrėžė ne konkrečia pinigų suma, o susiejo su MMA dydžiu, kuris nustatomas Vyriausybės nutarimais ir periodiškai keičiamas didėjimo linkme. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dar patikslintame ieškinyje teismui, pateiktame 2015-11-10 civilinėje byloje Nr. 2-28-839/2016, ieškovas prašė sumažinti jo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį taip pat ir tuo argumentu, kad jis buvo suklaidintas dėl išlaikymo dydžio apibrėžimo formuluotės, su kuria sutiko tik norėdamas greičiau baigti santuokos nutraukimo procesą. Tokį jo teiginį jau atitinkamai įvertino teismas 2016-02-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-28-839/2016, kuriuo ieškovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmetė, ir nurodė, kad tokios aplinkybės iš esmės jau egzistavo santuokos nutraukimo metu, o ne atsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams. Teismas jau 2016 m. konstatavo, kad nesutikimą ir abejones dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų, formuluočių ir pan., ieškovas turėjo galimybę pareikšti teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nes byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka dalyvaujant šalims, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieškovui buvo kilę klausimų dėl sudarytos santuokos nutraukimo sutarties. Tuo metu jau buvo konstatuota, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. civilinėje byloje Nr. eL2-709-839/2016 priėmė teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 EUR, bet ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir tuo metu ieškovas prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė, teismo įsakymas įsiteisėjo. Minėta aplinkybė patvirtina, kad jis pats tuo metu sutiko, kad ir dukrai teismo įsakymu priteisiamo išlaikymo dydis būtų ne mažesnis kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos (MMA), o taip pat, kad išlaikymo suma būtų kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) didėjo 30 Eur – iki 430 Eur, tik dėl įsigaliosiančios mokesčių reformos ši suma nurodoma 555 Eur, todėl dviejų vaikų išlaikymui skirtina suma sudarytų būtent 1 MMA atskaičius mokesčius (430 Eur, po 215 Eur kiekvienam), o ne 555 Eur (277,50 Eur kiekvienam), kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminėje praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), todėl teigti, kad tokia formuluotė dėl išlaikymo dydžio nustatymo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasėkmių iš esmės negalima, nėra pagrindo. Netgi šalių ginčo atveju, teismas turi teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, o šiuo atveju išlaikymo dydis susietas su besikeičiančiu MMA dydžiu šalių sutarimu.

30. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas pakeisti išlaikymo dydį iš esmės pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai. Apeliantas nurodo argumentus, kodėl, jo nuomone, jo turtinė padėtis įvertinta netinkamai.

31. Negalima sutikti su teiginiu, kad teismas įgnoravo įrodymus, jog ieškovas po santuokos nutraukimo visą nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei, o pats liko su neįrengta kaimo sodyba, pirkta už paskolą, dar gauta santuokos metu, perėmė paskolos grąžinimo prievolę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog 2011 m. kovo 1 d. ieškovas sudarė paskolos sutartį, gavo 60 000 Lt paskolą, iki dabar kas mėnesį moka po 130,33 EUR, taip pat ieškovui po santuokos nutraukimo atiteko ir turtas, kurio įgijimui ir remontui buvo suteikta paskola - žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko dviejų kambarių butas su rūsiu. Dar bylą nagrinėjant 2016 metais teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog nutraukiant santuoką jis prisiėmė skolinius įsipareigojimus, nebuvo įvertintas jam tenkančių įsipareigojimų bei turto santykis, iš esmės jau egzistavo santuokos nutraukimo metu, o ne atsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams. Todėl šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, negali būti laikomos reikšmingos.

32. Taip pat pirmosios instancijos teismas vadovavosi, ne prielaidomis, o byloje esančiais įrodymais, kad jau 2016 m. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-28-839/2016 buvo nustatyta aplinkybė, jog ieškovas savo sutuoktinei buvo padovanojęs 1/2 dalį nutraukiant santuoką jam asmeninės nuosavybės teise tekusio turto, t. y. žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), o 2016-02-23 savo sutuoktinei padovanojo ir likusią minėto turto dalį, sutikdamas ir toliau vykdyti dalį prievolės kreditoriui. Pastebėtina, kad pats apeliantas skunde netiesiogiai pripažįsta, kad sutuoktinei šis turtas perleistas dėl to, jog antstoliai šeimos negalėtų iškeldinti iš gyvenamojo būsto. Apelianto argumentai, kad turtas buvo kritinės būklės, sutuoktinės tėvai apmokėjo remonto darbus, tam panaudotos 2 kartus didesnės lėšos nei buvo namo vertė, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, jie nepaneigia fakto, kad ieškovas pablogino savo turtinę padėtį neatlygintinai nekilnojamąjį turtą perleisdamas savo sutuoktinei turėdamas tikslą išvengti priverstinio susidariusio įsiskolinimo išieškojimo iš šio turto. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2016 metais teismas vertino aplinkybę, jog ieškovas savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2013-05-15, trečiojo asmens su vaikais gyvenamoji vieta minėtu adresu deklaruota 2013-08-02, kas leido teigti, kad ieškovui atitekęs turtas buvo tinkamas gyventi ir pakankamai geros būklės ir nebuvo pagrindo manyti, jog atitekęs turtas buvo „apgriuvęs ir apgailėtinos būklės“.

33. Nors apeliantas nurodo, kad teismas dėl jo sveikatos būklės sprendė atsižvelgęs ne į medicininius dokumentus, o tik į atsakovės nuomonę, su tuo sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas vertino būtent medicininius dokumentus su ieškovo komentarais, iš jų nustatė, kad ieškovas pas gydytojus lankėsi 2008 metais, jam buvo diagnozuota I0 hipertenzija, taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas rūko, turi žalingų įpročių. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo sveikatos būklė, ją palyginus su buvusia 2013, 2016 metais, nėra pasikeitusi, ieškovas yra darbingas (nedarbingumo lygis nenustatytas), nėra įrodyta, kad jis turi tokių sveikatos sutrikimų, kurie jam kliudytų dirbti papildomai, ar susirasti daugiau apmokamą darbą. Apelianto pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai dėl hipertenzinės ligos simptomų, galimų komplikacijų, gydymo, nepatvirtina, kad jo sveikatos būklė būtų tokia, jog jis negalėtų dirbti papildomai, byloje nėra duomenų, kad ieškovas dažnai lankytųsi pas medikus, vartotų vaistus.

34. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino fakto, jog ieškovas gyvena ne didmiestyje, kur didesnė galimybė susirasti darbą, bet kaime, gana toli nuo Utenos, jis nuosavo automobilio neturi, į darbą važinėja su žmona, dėl ko sunku susirasti papildomą darbą. Nurodo, kad UAB „Ramdala“ nevykdo veiklos, nes neturi jokių pajamų investicijoms, nevykdo veiklos ir ieškovas jos nevaldo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešime matyti, kad skola valstybės biudžetui sudaro 136,80 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo paaiškinimus, kad susitarimo su darbdavio UAB „Dauniškio prekyba“ atstovu pagrindu jam mokamas 515,05 EUR darbo užmokestis, taip pat pavesta atlikti darbo funkcijas ir išeiginėmis dienomis, todėl jis neturi galimybės dirbti papildomai, daugiau apmokamo darbo atsisakė, nes jis buvo susijęs su komandiruotėmis, todėl nebelikdavo laiko šeimai. Ieškovas nurodė turįs aukštąjį neuniversitetinį verslo vadybos išsilavinimą, teigė ieškantis daugiau apmokamo darbo ne tik pagal specialybę, bet ir kitokio, tačiau kol kas rasti nepavyko.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik ieškovo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑294/2010). Pripažintina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas nuo 2016 m. būtų dėjęs realias pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, tokių duomenų byloje nėra. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas dukters priežiūros našta dalinasi su sutuoktine, kai atsakovė sūnus turi prižiūrėti viena, dėl ko jis turi papildomo laisvo laiko. Įgyta specialybė leidžia ieškovui konkuruoti darbo rinkoje ir dėl labiau apmokamo darbo, nes atsakovė taip pat užima vadybininko pareigas, tačiau jai mokama daugiau. Argumentas, kad ieškovas gyvena kaime, toliau nuo Utenos, neleidžia spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovas negali susirasti papildomo ar geriau apmokamo darbo, juo labiau, kad pats pripažino dirbantis ir išeiginėmis dienomis, važinėjantis su sutuoktine į darbą automobiliu, geriau apmokamo darbo atsisakęs, nes nori daugiau laiko skirti šeimai. Aplinkybė, kad ieškovas turi skolą valstybei tik patvirtina, kad jis elgiasi neatsakingai bei nerūpestingai, nesiima veiksmų dėl veiklos nevykdančios bendrovės uždarymo ar pardavimo.

36. Apeliantas taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyti vaikų poreikiai, tačiau pažymėtina, kad pats bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog jie būtų sumažėję. Tokio pagrindo nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog šalių sūnums būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Minėta, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, šalys nutraukdammos santuoką ir susitarė, jog ieškovas mokės vaikams pusę šios sumos. Pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą, atitinkamai ir MMA padidinimą, be to, vaikai paaugo, yra mokyklinio amžiaus, turi specialiojo ugdymosi poreikių. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad sūnus R. Š. turi sveikatos sutrikimų, o dėl to jo poreikiai yra didesni. Apelianto pamąstymai apie tai, kad šio sūnaus sveikatos būklė nesiskiria nuo kitų vaikų būklės, laikytini deklaratyviais, kadangi tai paneigia byloje esantys duomenys.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, iš jos priteistinos atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur(penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme .

Teisėjai Margarita DzelzienėRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė