- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2-237-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01028-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B. R., I. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. B. R. ir I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal suinteresuotų asmenų A. B. R. ir I. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė tenkinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumas“ prašymą pripažinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 1 d.
2. Suinteresuoti asmenys A. B. R. ir I. N. pateikė prašymą, kurį vėliau patikslino, atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, o išnagrinėjus bylą – pripažinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu, konstatuojant, kad įmonė buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d. Nurodė, kad įmonės nemokumo momentas turi įtakos jų interesams kitoje byloje, kurioje sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nutarė civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo nutraukti, nurodydamas, kad įmonės nemokumo konstatavimas nuo 2011 m. sausio 11 d. nesukels suinteresuotiems asmenims materialinių pasekmių.
4. Teismas pažymėjo, kad tiek patenkinus suinteresuotų asmenų reikalavimą dėl nemokumo atsiradimo momento, tiek jo netenkinus, liktų galioti teismų priimtas procesinis sprendimas pripažinti BUAB ,,Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu.
5. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuotų asmenų reikalavimas nenagrinėtas teisme, nes jis nesukurs materialinių teisinių pasekmių. Ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės suformuluotas kaip fakto pripažinimas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, ypač atsižvelgiant į tai, kad šį faktą prašoma pripažinti, atnaujinus iš esmės išnagrinėtą bylą, kurioje įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuoti asmenys A. B. R. ir I. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti prašymą atnaujinti procesą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad byloje dėl BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu susidarė išskirtinė situacija, nes nutartis pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu buvo priimta, netinkamai nustačius įmonės nemokumo momentą. Tikrasis įmonės nemokumo momentas yra 2011 m. sausio 1 d., o ne 2008 m. gruodžio 31 d. Netinkamai nustatytas nemokumo momentas įgijo prejudicinę galią Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 pagal ieškovės BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ ieškinį atsakovams A. L., I. B., A. B. R., I. N., S. R., Ž. B. dėl žalos atlyginimo, todėl padaryta klaida įtakojo apeliančių interesus.
6.2. Tyčinio bankroto fakto konstatavimas reiškia, kad buvusių įmonės direktorių kaltė dėl žalos padarymo, neteisėti veiksmai ir žala preziumuojama. Išnagrinėtoje byloje padaryta klaida, nustatant įmonės nemokumo momentą, turėjo tiesioginės įtakos įrodinėjimo naštai ir paskirstymui byloje dėl žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad apeliantės nesiekė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pilna apimtimi, nereiškia, kad, tenkinus apeliančių reikalavimus, apeliančių teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, nes klaidos ištaisymas turės įtakos tiek sprendimo teisingumui, tiek ginčo dėl žalos atlyginimo išsprendimo teisėtumui.
Atsiliepimas
7. BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ pareiškė ieškinį buvusiems vadovams dėl žalos atlyginimo. Nors ieškinys pareikštas po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau prašomos atlyginti žalos dydis nėra siejamas su įmonės nemokumo momentu. Ieškiniu prašoma priteisti iš įmonės vadovų tik tą žalos dalį, kurią sudaro įmonės bankroto byloje patvirtinti nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, susidarę vadovaujant konkrečiam vadovui, todėl įmonės nemokumo momento nustatymas neturi esminės įtakos žalos dydžiui ir teismo sprendimui. Bendrovės vadovų neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, esant konstatuotam tyčiniam bankrotui, preziumuojami, tačiau ši prezumpcija neturi tiesioginės sąsajos su įmonės nemokumo momentu.
7.2. Apeliančių prašyme atnaujinti procesą nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės ir argumentai dėl įmonės nemokumo momento yra nepagrįsti, nes apeliantės netinkamai aiškina nemokumo sąvoką, nepateikė įrodymų, patvirtinančių įmonės mokumą 2008 m. pabaigoje.
7.3. Apeliančių prašymas atnaujinti procesą neturėjo būti priimtas, nes jos praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė nutraukti civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti suinteresuoto asmens S. R. 2022 m. vasario 4 d. prašymai dėl rašytinių paaiškinimų (reg. Nr. DOK-614 ir DOK-615) ir 2022 m. vasario 10 d. prašymas dėl rašytinių paaiškinimų (reg. Nr. DOK-705) priėmimo.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
11. Suinteresuoto asmens S. R. rašytiniai paaiškinimai nėra susiję su apeliacijos objektu, todėl nėra priimami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliančių atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens S. R. pateiktus rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK-614, DOK-615, Nr. DOK-705) atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
13. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 111, 113, 369 straipsniuose nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo institutą. Prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.
14. Pirmoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas nenagrinėja paties prašymo ir jo pagrįstumo, nes priešingu atveju būtų pažeidžiami teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, asmens teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1060-407/2019, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42-881/2022).
15. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas ir yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).
16. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrinama tik tai, ar šis prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektais, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Šiuo atveju prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliančių prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje Nr. eB2-2815-392/2020, kurioje BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2021 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė nustatyti apeliantėms terminą prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio 5 dalies reikalavimo, nes apeliantės nesuformulavo prašymo, kokį sprendimą turėtų priimti teismas, atnaujinęs procesą. Apeliantės patikslino prašymą atnaujinti procesą, prašydamos pripažinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu, konstatuojant, kad įmonė buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė nutraukti bylą, nurodydamas, kad apeliančių prašymas nustatyti kitą įmonės nemokumo momentą nenagrinėtinas teisme, nes nesukels materialinių padarinių.
19. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, nustatęs terminą prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, suabejojo, ar apeliančių prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 5 punkte, turinio ir formos aspektais, t. y. iš esmės formaliai grįžo į pradinę stadiją, kurioje, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, tikrina prašymo atitiktį CPK 369 straipsnyje ir visiems procesiniams dokumentams nustatytiems bendriesiems reikalavimams.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar prašymas atnaujinti procesą atitinka CPK 111, 113, 369 straipsniuose nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, neturi spręsti dėl prašyme išdėstytų aplinkybių (ne)pakankamumo procesui atnaujinti ar materialaus pobūdžio prašymo, atnaujinus procesą, pagrįstumo. Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos faktinės aplinkybės, pareikšto materialaus pobūdžio reikalavimas, kurio tenkinimo suinteresuotas asmuo siekia, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, (ne)pagrįstumas nagrinėtini ir vertintini ne pradinėje, o vėlesnėse prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijose.
21. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020, 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-881/2022).
22. Įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja, tačiau, pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
24. Patikslintame prašyme atnaujinti procesą nurodytas tiek teisinis proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek faktinės aplinkybės, kuriomis įrodinėjamas proceso atnaujinimo poreikis, tiek siekiamas galutinis rezultatas, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliantės procesą prašo atnaujinti, siekdamos iš esmės apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes kitoje BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumo administratorės po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu iškeltoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių įmonės vadovų gali būti aktualus prejudicinių faktų klausimas dėl tyčinio bankroto.
25. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismo pripažįstamos tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).
26. Neišnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą iš esmės, toks prašymas negali būti laikomas nenagrinėtinu pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ar CPK 293 straipsnio 1 punktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Vadinasi, prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o galutiniai prašymo atnaujinti procesą pateikusio asmens tikslai sprendžiami, tik nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą iš esmės.
27. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą iš esmės, netinkamai pritaikė CPK normas, padarydamas išvadą, kad reikalavimas pripažinti (nustatyti) kitą BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumo momentą, nesukels apeliantėms materialinių teisinių padarinių ir yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas turi įvertinti, ar apeliančių nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą, ar jos yra teisiškai svarbios ir lemia proceso atnaujinimo būtinumą ir galimybę, ir priimti nutartį atnaujinti procesą arba atsisakyti atnaujinti procesą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą iš esmės, padarė nepagrįstą išvadą dėl materialinių teisinių pasekmių apeliantėms nebuvimo, todėl bylą nutraukė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant apeliančių prašymą atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde ir BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumo administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, sudarančiais pagrindą atnaujinti ar atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, nes šiuos argumentus vertins pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.