- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2-551-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01028-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- I. N., A. B.-R.
- Suinteresuotas asmuo
- S. R., Ž. B., V. S., A. L., I. B., A. B.-R., I. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. N. ir A. B.-R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) I. N. ir A. B.-R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – S. R. (S. R.), Ž. B., V. S., A. L. (A. L.), I. B., A. B.-R., I. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumas“. Teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pripažino BUAB ,,Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu.
2. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų S. R., A. B.-R. ir I. N. atskiruosius skundus, 2020 m. spalio 1 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų A. B.-R. ir I. B. kasacinius skundus, 2021 m. liepos 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą; pašalino iš nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, kuriais nustatyti už BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ tyčinį bankrotą atsakingi asmenys (nutarties 40, 41 punktai).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos I. N. ir A. B.-R. kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, ir prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, o išnagrinėjus bylą – pripažinti BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu, konstatuojant, kad įmonė buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d. Pareiškime nurodė, kad pagrindu atnaujinti procesą yra Vilniaus apygardos teismo padaryta faktinė klaida, kurią teismas padarė dėl neatsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir BUAB „Energetikos tiekimo bazė“, atstovaujamos MB „Nemokumas“ veiksmų, nuslepiant ar nepateikiant teismui tikrosios informacijos. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pagal VMI pateiktus duomenis 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d. ir padaryta išvada, jog įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, jai turėjo būti keliama bankroto byla. Tuo tarpu, ieškovei (BUAB „Energetikos tiekimo bazė“) 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikus rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 dėl žalos atlyginimo, pareiškėjoms tapo žinoma, kad BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ mokesčio mokėtojo kortelėje 2008 m. sausio 2 d. buvo fiksuojama 10 293 637 Eur skola valstybės biudžetui. Įmonės 2009 m. balanso duomenimis 2008 m. gruodžio 31 d. jos turtas sudarė 51 589 100 Lt (14 941 236,10 Eur), ilgalaikiai įsipareigojimai – 836 580,57 Eur, trumpalaikiai – 62 425,86 Eur. Taigi, bendra įsiskolinimų suma sudarė 906 006,43 Eur, kas akivaizdžiai įrodo, jog įmonės turimo turto pilnai pakako esamai skolai padengti (net ir paskaičiavus VMI papildomai apskaičiuotus mokesčius), todėl įmonė negalėjo būti nemoki nuo 2008 m. gruodžio 31 d. Apskaičiuotų mokesčių pagrįstumas ir teisėtumas pačios VMI buvo tikrinamas iki 2009 m. gegužės 26 d., o teisminis patikrinimas užbaigtas tik 2011 m. vasario 23 d. Pagal teismų praktiką tuo atveju, kai vyksta ginčas dėl tam tikro įsiskolinimo mokėjimo, ginčijama suma neįskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą, kuri turi esminės reikšmės nustatant įmonės mokumą. Ši neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė įgijo prejudicinę reikšmę, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 dėl žalos atlyginimo priims sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos proceso atnaujinimo galimybę sieja su į civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021 pateiktu VMI raštu apie BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ skolų dydžius atitinkamais laikotarpiais, iš kurio matyti, kad 2008 m. sausio 1 d. duomenimis įmonės skola kreditorei VMI buvo 10 291 229,39 Eur.
6. Susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2-1425-803/2021 medžiaga teismų informacinėje sistemoje LITEKO, teismas nustatė, kad VMI raštą apie BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ įsiskolinimo laikotarpius bankroto administratorė MB „Nemokumas“ pateikė kartu su ieškiniu 2020 m. gruodžio 15 d.; ieškinys su priedais, įskaitant ir VMI raštą, buvo išsiųstas pareiškėjoms; A. B.-R. 2021 m. sausio 7 d. teismui pateikė prašymą dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieškinį pateikti, o I. N. 2021 m. sausio 8 d. parengė atsiliepimą į ieškinį (teisme gautas 2021 m. sausio 22 d.). Teismas konstatavo, kad apie VMI raštą, kuriame nurodyta BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ skola VMI 2008 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjų nurodomą naują aplinkybę dėl įmonės skolos 2008 m. sausio 1 d. valstybės biudžetui, pareiškėjoms buvo žinoma dar 2021 m. sausio mėnesį. Pareiškėjos su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2021 m. lapkričio 3 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė – VMI raštas dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skolos dydžio 2008 m. sausio 1 dienai, neįrodo civilinės bylos Nr. eB2-2815-392/2020 sprendime padarytos išvados dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumo neteisingumo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jau buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktu, 4 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, nustatęs, kad įmonė turto turėjo už 14 373 405 Eur (49 628 493 Lt), o bendra įsipareigojimų suma sudarė 574 042 Eur (1 982 053 Lt), iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 117 Eur (45 292 Lt) ir 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d., kuri prie per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų nebuvo nurodyta. Bankroto administratorė su atsiliepimu teismui pateikė VMI į civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021 pateiktą informaciją apie skolos dydį, buvusį 2008 m. pabaigoje, iš kurio matyti, kad be 2008 m. gruodžio 31 d. balanse pateiktų 906 006,43 Eur įsipareigojimų, įmonės skola vien valstybės biudžetui sudarė 11 130 685,46 Eur. Taigi, įmonės skola kreditorei VMI padidėjo bendra 837 048,46 Eur suma.
8. Teismas nurodė, kad konstatuodamas įmonės nemokumą 2008 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismas vadovavosi jam į bylą pateiktais VMI duomenims, tačiau, net ir pripažįstant, kad BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008 m. sausio 31 d. VMI skolinga buvo ne 13 400 128,54 Eur, o 2008 m. sausio 2 d. buvo fiksuojama 10 293 637,00 Eur skola valstybės biudžetui (VMI), tai nebūtų reikšminga nutarties teisėtumo prasme. Vertinant įmonės nemokumą pagal ĮBĮ nuostatas, įmonė su valstybės biudžetu neatsiskaitinėjo, skola VMI nuolat didėjo, o, vadovaujantis bylos duomenimis ir vertinant pareiškėjų nurodomą aplinkybę dėl skolos VMI, 2008 m. sausio 1 d. įmonės bendra pradelstų įsiskolinimų suma (10 293 637 (skola VMI) +906 006,46 (kiti įsiskolinimai pagal balansą)=11 199 643,43 Eur) viršijo daugiau nei pusę turimo turto vertės (14 941 236,10 Eur). Taigi, pareiškėjų nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė nepaneigia teismo nutarties, kurioje UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu, išvados, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nepagrindė sąlygų, būtinų procesui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti, todėl jų prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjos I. N. ir A. B.-R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas neteisingai nustatė terminą, kada naujos aplinkybės tapo žinomos pareiškėjoms. Aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020 buvo pateikti neteisingi duomenys, pareiškėjoms tapo žinomos BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikus rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 dėl žalos atlyginimo ir pridėjus atitinkamus priedus.
10.2. Kartu su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (2020 m. gruodžio 15 d.) pateiktame priede Nr. 6 (VMI 2020 m. spalio 27 d. raštas dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ informacijos pateikimo) nurodyta bendrovės mokesčių mokėtojo kortelėje fiksuota skola: 2008 m. sausio 1 d. – 10 291 229,39 Eur. BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ teikiant rašytinius paaiškinimus toje pačioje civilinėje byloje, kaip priedas buvo pridėtas VMI 2021 m. rugpjūčio mėn. raštas dėl informacijos pateikimo (į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 15 d.), kuriame pažymėta, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ mokesčių mokėtojo kortelėje 2008 m. sausio 2 d. fiksuojama 10 293 637 Eur skola valstybės biudžetui. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020 buvo pateikti kitokie duomenys, kurie leido tą bylą nagrinėjusiam teismui padaryti išvadą, kad pagal VMI pateiktus duomenis 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d., todėl įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla.
10.3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino, kad į skirtingas civilines bylas VMI, remdamasi ta pačia mokesčių mokėtojo kortele, pateikė skirtingus duomenis: civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020 nurodyta, kad 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d., civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 – kad tokia skola atsirado 2019 m. liepos 14 d. (VMI 2020 m. spalio 27 d. raštas dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ informacijos pateikimo), t. y. praėjus 12 metų.
10.4. Teismas toleruoja nesąžiningus šalies veiksmus pateikiant teismui klaidingą informaciją (skirtingiems teismams skirtingą informaciją), kas nesuderinama su sąžiningo proceso ir teisingumo vykdymo principais. Tokiu sprendimu paneigiami konstituciniai teismo baigiamųjų aktų pagrindai.
10.5. Teismas formaliai pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje išvada dėl faktinio nemokumo padaryta nežinant apie ateityje teikiamus duomenis.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo BUAB „Energetikos tiekimo bazė“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemokumas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Apeliančių argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo laiko paneigia civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 esantys duomenys, kad jau 2021 m. sausio mėn. apeliantės gavo BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ ieškinį su kreditorės VMI raštu apie skolų dydžius (ieškinio priedas Nr. 6), kuriame buvo nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. duomenimis įmonės skola kreditorei buvo 10 291 229,39 Eur. Be to, apeliantė A. B.-R. 2021 m. sausio 13 d. pateikė prašymą VMI dėl skolos dydžio ir 2021 m. vasario 10 d. gavo atsakymą, jog įmonės skolos dydis kreditorei VMI 2008 m. sausio 3 d. duomenimis buvo 10 296 044,60 Eur. CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą.
11.2. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. birželio 30 d. nutartyje konstatuodamas, kad įmonė buvo nemoki nuo 2008 m. gruodžio 31 d., rėmėsi 2009 m. įmonės balanse esančiais duomenimis, kuriuose be kita ko atsispindi ir 2008 m. įmonės finansiniai rodikliai, bei kreditorės VMI bankroto byloje pareikštame 13 400 128,54 Eur finansiniame reikalavime pateikta informacija, apie tai, kad įmonės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2007 m. sausio 31 d. (seniausia prievolės atsiradimo data).
11.3. Teigdamos, kad įmonės turimo turto (14 941 236,10 Eur) pakako turimiems įsipareigojimams padengti, įskaitant ir VMI 2008 m. sausio 2 d. buvusią skolą (10 293 637 +906 006,46=11 199 643,43 Eur), apeliantės neteisingai aiškina nemokumo sąvoką, kuri pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ nuostatas siejama ne su tuo, ar įmonė turi pakankamai turto padengti turimus įsipareigojimus, o su tuo, ar įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
11.4. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021 paaiškėjusi aplinkybė, kad įmonės skola kreditorei VMI 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo ne 13 400 128,54 Eur, o 11 130 685,46 Eur neturi įtakos sprendžiant klausimą apie įmonės nemokumą, buvusį 2008 m. gruodžio 31 d., nes, nepaisant skolos dydžio pokyčio, įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Dėl šios priežasties jokio esminio faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) išvada, nėra, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gegužės 5 d. gauti suinteresuoto asmens S. R. dokumentai, nurodoma, kad jais pašalinami nustatyti procesinio dokumento trūkumai. Suinteresuoto asmens pateiktame bendros 170 puslapių apimties dokumente (lietuvių, anglų bei rusų kalbomis) dėstomi bendro pobūdžio teiginiai, kurie nėra susiję su konkrečiu nagrinėjamos bylos klausimu (dėl 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020), o analizuojamos aplinkybės dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ įkūrimo ir bankroto, buvusių vadovų atsakomybės. Nors suinteresuoto asmens pateiktas dokumentas galėtų būti vertinamas kaip rašytiniai paaiškinimai (CPK 42 straipsnis), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliacijos paskirtis – instancinės kontrolės tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl suinteresuoto asmens S. R. nurodomos aplinkybės apie įmonės įkūrimą, bankrotą ir pan., yra nesusijusios su nagrinėjamu klausimu dėl proceso atnaujinimo, jų vertinti nėra teisinio pagrindo, todėl S. R. pateikti dokumentai nepriimami.
Dėl proceso atnaujinimo esmės
14. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020, kurioje BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, konstatavęs, kad apeliančių nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė nepaneigia teismo nutartyje, kurioje UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu išvados, jog vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki bei, kad apeliantės praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Apeliantės nesutikimą su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog apeliantės kitaip vertina įrodymų turinį, nelemia pirmosios instancijos teismo išvadų neteisingumo.
15. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
16. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
18. Vis dėlto ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020 BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1503-553/2020 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista, pašalinant iš motyvuojamosios dalies motyvus, kuriais nustatyti už BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ tyčinį bankrotą atsakingi asmenys.
20. Apeliantės kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020 buvo pateikti klaidingi duomenys apie ieškovės skolą valstybės biudžetui, kas lėmė neteisingos teismo išvados padarymą – kad įmonė buvo nemoki 2008 m. gruodžio 31 d. Kartu su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-1425-803/2021) 2020 m. gruodžio 15 d. pateiktame priede Nr. 6 (VMI 2020 m. spalio 27 d. raštas dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ informacijos pateikimo) nurodyta bendrovės mokesčių mokėtojo kortelėje fiksuota skola: 2008 m. sausio 1 d. – 10 291 229,39 Eur; VMI 2021 m. rugpjūčio mėn. rašte nurodoma įmonės mokesčių mokėtojo kortelėje 2008 m. sausio 2 d. fiksuojama 10 293 637 Eur skola valstybės biudžetui. Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020, buvo pateikti kitokie duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šios nutarties 17 punkte nurodytų požymių visumos.
21. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje nustatyta, kad paskutiniai BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2009 m. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 14 373 405 Eur (49 628 493 Lt), o bendra įsipareigojimų suma sudarė 574 042 Eur (1 982 053 Lt), iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 13 117 Eur (45 292 Lt). Tačiau VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu įmonei papildomai buvo apskaičiuota 7 781 971,74 Eur (26 869 592,01 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių. VMI 2008 m. sausio 30 d. patikrinimo aktu įmonei papildomai buvo apskaičiuota 3 215,65 Eur (11 103,01 Lt) mokėtinų į biudžetą pelno mokesčio ir delspinigių. Pagal VMI pateiktus duomenis 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d., kuri balanse prie per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų nebuvo nurodyta. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, kad įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla.
22. Nagrinėjamu atveju taikytino ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliantės neginčija tuo metu buvusios įmonės turtinės padėties – turėto 14 373 405 Eur vertės turto Pagal nurodytą ĮBĮ nuostatą tam, kad įmonė būtų pripažinta buvusi moki 2008 m. gruodžio 31 d. datai, jos skolos turėtų neviršyti 7 186 702,50 Eur sumos. Todėl apeliančių nurodoma, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021 naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad įmonės skola kreditorei VMI 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo ne 13 400 128,54 Eur, o 11 130 685,46 Eur, neturi esminės įtakos sprendžiant klausimą apie įmonės nemokumą buvusį 2008 m. gruodžio 31 d., nes, nepaisant dėl duomenų netikslumo, susidarančio skolos dydžio pokyčio, įmonės įsipareigojimai vis tiek viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
23. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad teismas toleruoja klaidingos informacijos teikimą, nes, kaip matyti esami VMI teikiamų duomenų neatitikimai nekeičia teismo išvados dėl įmonės nemokumo momento, be to, pačios apeliantės neteikia argumentų, jog dėl duomenų klaidingumo apskritai būtų pagrindas nesiremti VMI nurodomais duomenimis.
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes apeliančių prašyme nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka požymių, nurodytų šios nutarties 17 punkte.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas). Taigi, esant ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais pareikštam ieškiniui dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, atsakovai turi galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
26. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad apie naujas aplinkybes, t. y. kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020 buvo pateikti neteisingi duomenys, sužinojo po to, kai gavo kitoje byloje (Nr. e2-1425-803/2021) tos bylos ieškovės BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2021 m. rugsėjo 15 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus su priedais. Tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys civilinės bylos Nr. e2-1425-803/2021 duomenys neteikia pagrindo pritarti apeliantėms. LITEKO duomenimis ieškovė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ kartu su ieškiniu į bylą pateikė kreditorės VMI raštą apie skolų dydžius (ieškinio priedas Nr. 6), kuriame buvo nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. duomenimis įmonės skola kreditorei buvo 10 291 229,39 Eur. Apeliantė A. B.-R. 2021 m. sausio 7 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, taigi, nurodytu laiku jau buvo gavusi ieškovės pateiktus dokumentus. Pareiškėjos I. N. atsiliepimas į ieškinį teisme gautas 2021 m. sausio 22 d., dokumente nurodyta jo parengimo data 2021 m. sausio 8 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apie VMI raštą, kuriame nurodyta UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skola VMI 2008 m. sausio 1 d., apeliantėms buvo žinoma dar 2021 m. sausio mėnesį, nes tuo metu jos buvo gavusios bankroto administratorės ieškinį dėl žalos priteisimo su priedais. Be to, apeliantės šioje byloje su prašymu atnaujinti procesą pateikė A. B.-R. į jos 2021 m. sausio 13 d. paklausimą pateiktą 2021 m. vasario 10 d. VMI atsakymą dėl skolos dydžio. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 3 d., teisėjo rezoliucija priimtas 2021 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o tai yra savarankiškas atsisakymo atnaujinti procesą pagrindas.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens S. R. apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gegužės 4 d. pateiktus dokumentus.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.