Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties atsisakyta priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjo S. R. (toliau – ir pareiškėjas) atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties.

4. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. sausio 6 d. gauti pareiškėjo S. R. patikslinti atskirieji skundai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. vasario 4 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Paaiškinimuose, kurių apimtis yra 192 puslapiai, pareiškėjas nurodo aplinkybes apie Lietuvos teismų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbą, Lietuvos Respublikos pareigūnų kompetenciją ir kt.

11. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais yra pildomas atskirasis skundas, taip pat į tai, kad paaiškinimų turinys nėra susijęs su bylos esme, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo 2022 m. vasario 4 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl bylos esmės

13. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

15. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

16. Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1814-798/2020).

17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjo S. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjui S. R. nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – išaiškinta, kad pareiškėjas turi pateikti teismui lietuvių kalba parengtą atskirąjį skundą, atitinkantį CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytus reikalavimus: nurodyti aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti nutarties nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1177-258/2022 nepagrįstumą, suformuluoti reikalavimą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties atžvilgiu. 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. sausio 6 d. pareiškėjas S. R. Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintus atskiruosius skundus, tačiau skundžiama nutartimi teismas sprendė pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. sausio 6 d. pirmosios instancijos teismui pateiktais patikslintais atskiraisiais skundais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. atskirojo skundo trūkumai nebuvo ištaisyti.

19. Nustatyta, kad nei pradiniame, nei patikslintuose pareiškėjo atskiruosiuose skunduose nenurodyti argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties teisėtumo, neišdėstytos su skundžiamos nutarties teisėtumu susijusios faktinės aplinkybės, taip pat nesuformuotas prašymas teismui dėl bylos dalyko, o daugiau nei 150 puslapių apimties dokumente dėstomi bendro pobūdžio teiginiai, kurie nėra susiję su konkrečia nagrinėjama byla (skundžiama nutartimi).

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.