Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir atsakovo M. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024-07-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2452-714/2024 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui M. S., atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei R. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Ieškovės R. M. apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovo M. S. apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovo M. S. atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą

18. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad

Ieškovės atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo), dėl skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

26. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktą pozityvios tėvystės mokymų pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) prideda prie bylos, nes CPK 314 straipsnyje nurodytas draudimas nėra absoliutus, atsakovas pozityvios tėvystės kursus baigė po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o byloje kaip tik ir sprendžiami klausimai susiję su skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečių vaikų K. S. (gim. (duomenys neskelbtini), N. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ir E. S. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė R. M. ir atsakovas M. S.

28. Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-754-523/2019 buvo patvirtinta šalių R. M. ir M. S. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad sūnaus K. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jo mama R. M., o M. S. galės netrukdomai bendrauti sus sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, gauti informaciją apie vaiką, šalys dėl bendravimo su vaiku tarsis tarpusavyje, atsižvelgiant įvaiko poreikius ir interesus, M. S. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui K. S. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį, pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas priteisiant uzufrukto teise R. M.

29. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2061-523/2020 buvo patvirtinta šalių R. M. ir M. S. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią M. S. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui N. S. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį, pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas priteisiant uzufrukto teise R. M.

30. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1767-670/2023 buvo patvirtinta šalių R. M. ir M. S. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią M. S. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui E. S. periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį, pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas priteisiant uzufrukto teise R. M.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Tai lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

32. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018-10-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas padidinti šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, kuris sudarė nuo 60 iki 80 Eur per mėnesį dviem šalių vaikams, nes jis neužtikrina būtinų vaikų poreikių ir sąlygų jiems vystytis. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka ir atsakovas, nes apeliaciniu skundu sutinka trims vaikams mokėti didesnį po 100 Eur išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Tuo tarpu ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas (po 165 Eur kiekvienam vaikui) neatitinka jų būtinų poreikių, todėl išlaikymą kiekvienam vaikui prašo padidinti iki 250 Eur. Kadangi atsakovas neginčija jam CK 3.192 straipsnyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teisėjų kolegija toliau nutartyje apeliacinių skundų ribose pasisakys dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su (ne)tinkamu išlaikymo dydžio nustatymu.

34. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, būstas, sveikata, higiena, mokslas), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

36. Kitas kriterijus, į kurį turi atsižvelgti teismai nustatydami tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovo, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią MMA yra orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą, skirtą būtiniems jo poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės argumentu sutinka tik iš dalies, nes pagal pačios apeliantės cituojamą kasacinio teismą praktiką MMA yra tik orientacinis kriterijus priteisiant išlaikymą, o pagrindas apskaičiuoti konkrečiam vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

38. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje pati nurodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma per mėnesį sudaro apie 450 Eur kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pinigų suma, atsižvelgiant į vaikų amžių (6, 4 ir beveik 2 metai), yra pagrįsta ir užtikrinanti mažamečių vaikų poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo nepilnamečiams vaikais teiktino išlaikymo dydį, pagrįstai ja vadovavosi.

39. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (LAT 2020-04-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020-04-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės nurodomos ir teismo nustatytos kaip pagrįstos 450 Eur reikalingos sumos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti atėmė pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės mokamus vaiko pinigus (2024 metais vaiko pinigai sudaro 96,25 Eur). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš vaikų poreikiams užtikrinti reikalingos 450 Eur sumos turėjo atimti ne tik 96,25 Eur valstybės mokamus vaiko pinigus, tačiau ir valstybės mokamą papildomą išmoką vaikui (2024 metais ši išmoka sudaro 56,65 Eur). Kaip nustatyta šioje byloje, šalys turi tris nepilnamečius vaikus, todėl vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, asmenims, tėvams, auginamties 3 ir daugiau vaikų, yra skiriamos papildomos išmokos už kiekvieną vaiką. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį iš valstybės gauna 152,90 Eur (96,25 Eur + 56,65 Eur). Remiantis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kas išdėstyta šiame punkte, iš atsakovo nepilnamečiams vaikais priteisiamo išlaikymo dalis nagrinėjamoje byloje turėjo būti skaičiuojamas nuo / apie 300 Eur (450 Eur – 150 Eur). Kadangi CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, iš atsakovo nepilnamečiams vaikais priteisiamo išlaikymo dalis turi sudaryti apie 150 Eur (300 Eur / 2).

41. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo kiekvienam iš vaikų teiktino išlaikymo dydis yra 165 Eur, t. y. didesnė, nei ieškovei tenkant išlaikymo dalis, nes ji nedirba, augina mažametį vaiką, jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, vaikų išlaikymo išmokos, vaiko priežiūros išmoka ir, kaip pagrįstai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, visi vaikai gyvena pas ją, todėl jai neišvengiamai tenka didesnės išlaidos, susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu vaikų aprūpinimo užtikrinimu.

42. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 250 Eur išlaikymą mokomą kiekvieną mėnesį, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio dydžio išlaikymo mokėjimo atsakovas aktualiu bylai laikotarpiu pagal savo turtinę padėtį objektyviai negali užtikrinti, nes niekur nedirba, legalių pajamų netui, buvo registruotas darbo biržoje, neturi nekilnojamojo ir kito registruoto turto, turėjo laikų sveikatos problemų dėl patirtos traumos, turi pareigą išlaikyti dar du savo nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmėsį, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (LAT 2020-04-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

43. Kita vertus, nežiūrint nutarties 42 punkte nurodytų aplinkybių apie atsakovo turtinę padėtį, jis sutinka trims nepilnamečiams vaikams teikti po 100 Eur kasmėnesinį išlaikymą, tačiau neatskleidžia iš kokio šaltinio tas pajamas gaus. Tai rodo, kad atsakovas savo tikrosios turtinės padėties pilnai neatskleidė. Atsakovo siūlomas nustatyti 100 Eur išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis akivaizdžiai neužtikrintų net būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių. Be to, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų nei apie tai, kad jo sveikatos būklė neleidžia dirbti jokio darbo, nei apie savo dėtas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę atitinkantį darbą ir gauti daugiau pajamų, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties ir realius vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas ir aukščiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog iš atsakovo kiekvienam iš trijų vaikų priteistas 165 Eur išlaikymas yra pagrįstas, protingas, proporcingas tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis bent minimalių šalių trijų nepilnamečių vaikų ir kitų dviejų nepilnamečių atsakovo vaikų poreikių tenkinimą ir iš atsakovo išlaikymui išieškomų sumų panaudojimą visiems vaikams lygiomis dalimis, kiek tai šioje individualioje situacijoje įmanoma (CK 3.198 straipsnis).

45. Teisėjų kolegija taip pat apkreipia šalių dėmesį į tai, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme (CK 3.201 straipsnis) nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (LAT 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (pakeitimo)

46. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, o, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

47. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios nutarties 46 punkte nurodytų teisės normų taikymo pažymėta, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su savo vaikais nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais bei įgyvendintos tėvų pareigos auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (LAT 2021-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimui kitas tėvas turi nekliudyti, o pats bendravimas turi būti tiesioginis, pastovus ir turi būti vykdomas tik vaiko interesais (LAT 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (LAT 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes tuo siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (LAT 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

48. Nagrinėjamojoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktais apeliaciniais skundais, neginčydami CK 3.170 straipsnyje numatytų skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko teisių ir pareigų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta konkrečia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

49. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, atakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir siūlo, kad būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią jis su nepilnamečiais vaikais bendrautų asmeninių, valstybinių švenčių atitinkamomis dienomis, lyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio iki pirmadienio vaikams pasiliekant nakvoti atsakovo gyvenamojoje (buvimo) vietoje, taip pat kad būtų nustatyta, kad jis su vaikais vieną mėnesį nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. bendrautų nepertraukiamai.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą byloje esančią medžiagą, su tokia atsakovo siūloma bendravimo tvarka neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą daroma įvertinus tai, kad byloje pateikti Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys patvirtina, jog atsakovas šiuo metu dar neturi susiformavusio pastovaus ir artimo ryšio su savo vaikais, jis iš dalies buvo nusišalinęs nuo vaikų auginimo, ugdymo, priežiūros, neteikė jiems išlaikymo, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas gebėtų pakankamai ilgą laiką (visą parą, kas antrą savaitę nuo penktadienio popietės iki pirmadienio ryto, vieną mėnesį) savarankiškai, be vaikų motinos pasirūpinti 6, 4 ir beveik 2 metų mažamečiais vaikais ir tinkamai užtikrintų visus jų poreikius. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas deda pastangas stiprinti savo tėvystės įgudžius, ką patvirtina byloje pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas baigė pozityvios tėvystės mokymus. Tačiau vien tik teorinis pasirengimas pozityvios tėvystės mokymuose, teisėjų kolegijos vertinimu, dar neleidžia daryti pagrįstos ir labai tikėtinos išvados, kad atsakovas gebės savarankiškai tinkamai pasirūpinti trimis mažamečiais vaikais ir užtikrinti jų poreikių patenkinimą.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį) nuo 11 iki 19 valandos, šioje konkrečioje situacijoje yra pakankamas laikas atsakovui išlaikyti, sustiprinti ir / ar atkurti savo ryšį su vaikais. Nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus, užtikrins jų esmocinį saugumą, stabilumo jausmą, todėl kolkas ilgesniam laikui keisti susiformavusią, nuoseklią ir vaikus tenkinančią rutiną (šalių nepilnamečiai gyvena pas ieškovę, čia jie turi jiems įprastą buitį ir gyvenamąją aplinką) nėra pagrindo.

52. Kadangi šalims nesutariant teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis), o šioje byloje priimtu teismo sprendimu yra nustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bus su ieškove, tai apeliantas apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo nustatyti ir ieškovės bendravimo su vaikais laiką ir tvarką.

53. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktu, pagal kurią atsakovas su jauniausiu sūnumi (E. S.) bendrauja tokia pat tvarka, kaip ir su vyresniaisiais sūnumis (K. S. ir N. S.), t. y. kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį) nuo 11 iki 19 valandos. Ieškovė savo nesutikimą su tokia nustatyta bendravimo tvarka motyvuoja tuo, kad atsakovas su jauniausiu sūnumi beveik nėra bendravęs ir jis jam yra svetimas. Ieškovė prašo nustatyti tokia bendravimą tvarką, pagal kurią atsakovas su jauniausiu sūnumi iki jam sukaks 4 metai bendrautų kas antrą savaitgalį (šeštadienį) nuo 11 iki 14 valandos, jų bendravimo metu dalyvaujant ir ieškovei, o, jauniausiam sūnui sulaukius 4 metų, atsakovas su juo bendrautų taip, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka, nes ji neužtikrins nei skyrium nuo vaikų gyvenančio atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su sūnumi E. S. ir dalyvauti jį auklėjant, nei vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena (CK 3.170 straipsnis). Pagal bylos duomenis apie šalių konfliktiškus santykius tikėtina, kad šalių jauniausias sūnus E. S. su atsakovu mažai tiesiogiai bendravo ir kad tarp jų šiuo metu nėra artimo ir pastovaus emocinio ryšio. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi E. S. tvarka kaip tik ir sudarys galimybę pašalinti tarp atsakovo ir jauniausio sūnaus atsiradusias bendravimo spragas, padės tarp jų užmezti pastovius ir artimesnius tarpusavio ir emocinius ryšius.

55. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimą tvarką visi šalių vaikai su atsakovu bendraus tuo pačiu metu, todėl jauniausias sūnus E. S. bus su juo pastoviai kartu gyvenančiais broliais, su kuriais yra artimas ryšys. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką sektų, kad atsakovas su jauniausiu sūnumi turėtų bendrauti tuo pačiu metu, kaip ir su vyresniaisiais sūnumis, tik su jauniausiu sūnumi jis turėtų bendrauti nuo 11 iki 14 valandos dalyvaujant ieškovei, o su vyresniaisiais sūnumis - nuo 11 iki 19 valandos nedalyvaujant ieškovei. Kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o ieškovė su vaikais – (duomenys neskelbtini) mieste, pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas, pasibaigus bendravimo laikui su jauniausiu sūnumi (14 valandą), turėtų jį iš (duomenys neskelbtini) parvežti į (duomenys neskelbtini) (ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamasis miestas), o 19 valandai turėtų namo parvežti ir kitus sūnus. Tai reiškia, kad iš atsakovui su vaikais skirtų bendravimui valandų jis ženklią laikotarpį turėtų skirti ne bendravimui su vaikais, o praleisti kelionėje. Be to, ieškovės siūlomos bendravimo tvarka neaiški, nes ieškovė nedetalizuoja, kaip turėtų būti užtikrinamas jos siekiamas dalyvavimas atsakovui bendraujant su E. S. Ieškovė siūlo, kad atsakovas su sūnumi E. S. iki jam sukaks 4 metai bendrautų kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 11 valandos iki 14 valandos dalyvaujant R. M., tačiau nenurodo, kur bendravimas turėtų vykti, ar atsakovas ir ją turėtų vešti į savo namus ar į kitą vietą, o po bendravimui skirtų valandų vėl parvešti į gyvenamąją vietą, taip pat neaišku, kur ir kieno priežiūroje tuo metu turėtų būti kiti du vaikai. Pagal bylos duomenis, šalių santykiai konfliktiški, jos pačios be institucijų pagalbos dažnai nesugeba sureguliuoti bendravimo su vaikais klausimų, todėl, jei laikotarpiu nuo 11 iki 14 valandos, kada ieškovė pagal jos siūlomą tvarką dalyvautų atsakovo bendravime su visais sūnumis, yra didelė tikimybė konfliktinėms situacijoms kilti ir prie nepilnamečių vaikų, tai neigiamai įtakos atsakovo bendravimo su vaikais kokybę ir pažeis jų interesus.

56. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktu, nes, nesant nustatyto konkretaus laiko, kada atsakovas su vaikais gali bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsakovas tiek jai, tiek vaikams gali skambinti bet kada, nepriimtinu, nepatogiu ar užimtu laiku, dėl ko tarp šalių gali kilti konfliktai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo pakeisti šios bendravimo tvarkos punktą, nurodant, kad atsakovas vaikams darbo dienomis gali skambinti nuo 18 iki 19 valandos, o savaitgaliais – nuo 16 iki 19 valandos.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenys, atsižvelgusi į aplinkybę, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, pritaria ieškovės argumentams, jog šis pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo tvarkos punktas yra nekonkretus, todėl jis gali sukelti tarp šalių konfliktus, o tokia situacija pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

58. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktą 2 išdėsto sekančiai ,,Jeigu vaikų tėvai R. M. ir M. S. nesusitaria kitaip, vaikų tėvas M. S. turi teisę bendrauti su vaikais K. S., N. S., E. S. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, darbo dienomis nuo 18 iki 19 valandos, o savaitgaliais nuo 16 iki 19 valandos, atsižvelgdamas į vaikų norą ir jų užimtumą. Vaikų mama R. M. privalo sudalyti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti“. Teisėjų kolegija, nustatydama tokią bendravimo tvarka, į ją neįtraukia pirmosios instancijos teismo nustatyto įpareigojimo atsakovui apie numatomą bendravimo laiką informuoti ieškovę likus ne mažiau nei 12 valandų iki numatomo bendravimo, nes šis įpareigojimas, esant nustatytoms konkrečioms valandos, kada atsakovas gali bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, tampa pertekliniu.

59. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo taip pat neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms vaiko tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis, LAT 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokomos iš valstybės biudžeto lėšų.

61. Šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, nes abiem šalims suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2,16 punktai; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024-02-14 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-07-16 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

62. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji patyrė 750 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (500 Eur už jos apeliacinio skundo parengimą, 250 Eur už atsiliepimo į atsakovo pateiktą apeliacinį skundą parengimą). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas 25 procentais (atmestas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tenkintas reikalavimas iš dalies pakeisti vieną bendravimo tvarkos punktą). Todėl ieškovei iš atsakovo, nors jis ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas, priteisiama 187,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (750 Eur x 25 /100). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (262,50 Eur) iš ieškovės valstybei nepriteisiamos.

Dėl procesinės bylos baigties

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines ginčo isšprendimui faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamenuojančias išlaikymo vaikui priteisimą (pakeitimą) ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, jas aiškiančią kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kurio keisti pateiktų apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo ir vaikų bendravimo tvarką telefonu ir kitomis elektronimėmis ryšio priemonėmis, ne visiškai tinkamai nustatė šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nustatė per daug nekonkrečią bendravimo šia forma tvarką, kuri patikslinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

65. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais

nusprendžia:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024-07-05 sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio atsakovo M. S. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,Jeigu vaikų tėvai R. M. ir M. S. nesusitaria kitaip, vaikų tėvas M. S. turi teisę bendrauti su vaikais K. S., N. S., E. S. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, darbo dienomis nuo 18 iki 19 valandos, o savaitgaliais nuo 16 iki 19 valandos, atsižvelgdamas į vaikų norą ir jų užimtumą. Vaikų mama R. M. privalo sudalyti sąlygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti“.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024-07-05 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.