- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-316-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01587-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- M. R., B. R.
- Trečiasis asmuo
- G. R., N. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Laimos Kriaučiūnaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-311-999/2024, pagal ieškovės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovams M. R. ir B. R., tretiesiems asmenims G. R., N. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė PlusPlus Capital AS patikslintu ieškiniu teismo prašė:
1.1. pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo M. R. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo J. R. mirties;
1.2. leisti nukreipti išieškojimą iš atsakovo ieškovės naudai pagal Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį Nr. H3-156/10-2668 į atsakovei B. R. priklausančias 24 478,59 Eur dydžio pinigines lėšas;
1.3. priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutartį Nr. H3- 56/10-2668 dėl 182 119,23 Eur skolos, sutartinių palūkanų nuo negrąžintos 173 187,45 Eur kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki visos kredito sumos grąžinimo, ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš atsakovo M. R. ir R. R. kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai;
2.2. Vykdomasis dokumentas dėl minėtos skolos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. D., kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0047/11/00571/1. Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido savo reikalavimo teises į skolininkus naujajam kreditoriui ieškovei PlusPlus Capital AS.
2.3. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad vykdomosios bylos metu mirė atsakovo tėvas J. R., o atsakovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, nepriėmė (atsisakė) palikimo. Palikimą priėmė atsakovo motina B. R..
2.4. Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi 1/4 dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis), tuo tarpu 3/4 dalį palikimo paveldi pirmos eilės įpėdiniai. Kitiems pirmos eilės įpėdiniams atsisakius palikimo, atsakovas turėjo paveldėti 3/4 dalis palikimo. Ieškovės nuomone, tokie atsakovo veiksmai, kai atsisakoma palikimo, pažeidžia jos, kaip atsakovo kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, nes viso palikimą sudarančio turto vidutinė vertė siekia 32 638,16 Eur. Atitinkamai, atsakovui turėjusio atitekti 3/4 dalies palikimo vidutinė vertė yra 24 478,59 Eur.
2.5. Antstolis informavo ieškovę, kad šiuo metu visas paveldėtas turtas perleistas tretiesiems asmenims. Todėl ieškovė, kaip atsakovo kreditorė, prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo J. R. mirties. Per visą laikotarpį nuo reikalavimo į atsakovą teisės perėmimo (t. y. nuo 2018 metų) antstoliui, vykdančiam išieškojimą ieškovės naudai, pavyko išieškoti iš skolininko mažiau nei 200 Eur. Pagal antstolio pateiktą informaciją atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis yra tik 162 Eur, be to, šiam turtui taikomi ir kitų antstolių areštai. Dėl to akivaizdu, kad atsakovas negauna jokių pajamų ir neturi kito vertingo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (1 t., b. l. 151-159).
Atsiliepimas
2.6. Atsakovai M. R. ir B. R. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po J. R. mirties nuo jo palikimo atsisakė ne tik atsakovas, bet ir kiti du palikėjo vaikai – G. R. ir N. D.. Visi vaikai savo atsisakymus nuo palikimo pateikė notarui tą pačią dieną – 2015 m. lapkričio 27 d., o jų motina B. R. palikimą buvo priėmusi 2015 m. spalio 26 d. Atsakovo tėvai kalbėjo apie testamento sudarymą, dėl to konsultavosi, tačiau J. R. nespėjo palikti turto testamentu, kadangi labai staigiai mirė. Ieškovė nepagrįstai nurodo atsakovo atsisakyto palikimo dalį. Palikėjas turėjo tris vaikus, todėl atsisakyti nuo palikimo ar jį priimti sprendžia kiekvienas įpėdinis savarankiškai ir tai lemia įvairios gyvenimiškos aplinkybės. Be to, atsakovų nuomone, tariamai pažeistai teisei apginti ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.
3. Tretieji asmenys G. R. ir N. D. prašė ieškinį atmesti iš esmės pritardami atsakovų argumentams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės PlusPlus Capital AS atsakovei B. R. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui N. D. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 95,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
5. Teismas nustatė byloje tokias faktines aplinkybes:
5.1. Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Nr. H3-156/10-2668 nutarta išieškoti kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai iš M. R. (atsakovo) ir R. R. 182 119,23 Eur skolą, sutartines palūkanas nuo negrąžintos 173 187,45 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki visos kredito sumos grąžinimo, ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5.2. 2011 m. lapkričio 25 d. vykdomasis dokumentas pateiktas priverstinai vykdyti antstoliui V. D. ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/11/00571/1.
5.3. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo M. R. tėvas J. R.. Palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio J. R. mirties priėmė atsakovė B. R.. Palikėjo vaikai M. R., G. R. ir N. D. palikimo atsisakė. Vaikų 2015 m. lapkričio 27 d. atsisakymo nuo palikimo faktai įregistruoti testamentų registre. Atsakovės paveldėjimo teisės liudijimas 2016 m. vasario 11 d. įregistruotas Nekilnojamo turto registre.
5.4. 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties išrašai patvirtina, kad „Swedbank“, AB perleido, o PlusPlus Capital“ AS įgijo reikalavimą į skolininką (vykdomosios bylos lapas 290, 291). Iš antstolio V. D. 2018 m. liepos 24 d. patikslinto patvarkymo Nr. 036p-1458 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese matyti, kad pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido savo reikalavimo teises į skolininką kreditoriui PlusPlus Capital AS (1 t., b. l. 26).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip atsakovo M. R. kreditorė, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, 2018 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmusi reikalavimo teisę, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą pagal minėtą vykdomąjį raštą, kurį priverstinai vykdo antstolis V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00571/1, todėl teismas sprendė, kad ieškovė yra atsakovo kreditorė.
7. Pasisakydamas dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. kreditoriaus (ieškovės) teisių pažeidimo ir atsakovo nesąžiningumo, teismas pažymėjo, kad ieškovė savo poziciją grindė tuo, jog atsakovas, sudaręs ginčijamą sandorį, sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybę atsiskaityti su ieškove ir dėl to pažeidė jos, kaip kreditorės, teises.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas po savo tėvo J. R. (duomenys neskelbtini) mirties būdamas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti dalį mirusio tėvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), notarui pateiktu bendru su savo broliu G. R. ir seserimi N. D. (kitais pirmos eilės įpėdiniais) 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimu atsisakė jiems priklausančios palikimo dalies. Visą palikimą priėmė mirusį J. R. pergyvenusi jo sutuoktinė ir atsakovų motina – atsakovė B. R., kuriai 2016 m. vasario 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (CK 5.13 straipsnis).
9. Atsakovas ginčijamo vienašalio sandorio sudarymo metu nebuvo padengęs įsiskolinimo pagal 2011 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00571/1. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sandorio sudarymo metu turėjo kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Antstolis pagal minėtą vykdomąjį raštą išieškojimą iš atsakovo vykdo nuo 2011 metų. Pagal antstolio pateiktą informaciją atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra tik 162 Eur, tačiau šiam turtui taikomi ir kitų antstolių areštai. Kito registruotino nekilnojamojo turto ar kito turto, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi, atsakovas neturi. Ieškovė pateikė duomenis, kad iš atsakovo buvo išieškota tik 200 Eur suma. Atsakovas paaiškino, kad tuomet, kai jis dirbo, antstoliams pravedamos pinigų sumos buvo išskaičiuojamos iš jo algos, o bylos nagrinėjimo metu jis dirba pagal individualią veiklą, kepa duoną, uždarbis yra minimalus, todėl antstoliui neturi iš ko mokėti. Tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gauna pajamas.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra pirmos eilės įpėdinis (kartu su savo broliu ir seserimi, kurie taip pat atsisakė palikimo), teismas konstatavo, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti mirusio tėvo palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį turto: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18 900 Eur; 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 010 Eur; 1/2 dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 310 Eur; 1/2 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 147,5 Eur; 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 57 Eur; 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 7,5 Eur; 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9800 Eur; 1/2 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 104 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį neišmokėtos 313,32 Eur dydžio kompensuojamosios senatvės pensijos, t. y. 156,66 Eur. Viso atsakovas atsisakė nuo palikimo, kurio vertė 24 478,59 Eur. Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepriėmė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti savo prievolę (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).
11. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovui sudarius ginčijamą vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus jam priklausančios mirusio tėvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau šią aplinkybę turi įrodyti atsakovas.
13. Teismas nurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir kiti jo priklausiniai, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė J. R. ir B. R. (atsakovo tėvams). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nebuvo. Po atsakovo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) palikimas atsirado tik į J. R. santuokoje priklausiusią 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo ir kito turto, o kita 1/2 dalis nuosavybės teise ir toliau liko B. R. nuosavybe (dėl to jai 2016 m. vasario 8 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas).
Atsiliepimas
14. Atsakovas teismui paaiškino, kad jie su broliu ir seserimi palikimo atsisakė motinos naudai, kadangi norėjo, jog visas butas priklausytų jai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys G. R. ir N. D.. Atsakovo, jo brolio G. R. ir N. D. notarei pateiktas bendrai abiejų pasirašytas 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimas, kuriuo visi trys pirmos eilės įpėdiniai atsisakė savo dalies palikimo, iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, jog visas paveldimas turtas atitektų likusiai įpėdinei – pergyvenusiai sutuoktinei (atsakovo, jo brolio ir sesers motinai) (CK 5.13 straipsnis).
15. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo ieškovei. Anot teismo, bylos aplinkybių visetas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru sūnų ir dukters sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai ir taip priklausė didžioji dalis turto (įskaitant jos nuosavybės teise turimą ir paveldėtą dalį), naudai, ir tokiu būdu užtikrinti jai vienintelį gyvenamąjį būstą, priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymėjo, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą (jo per įstatyme nustatytą terminą nepriima arba jo atsisako), kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo turint aiškią ir apibrėžtą tyčią išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą.
17. Teismas nurodė, kad nenustačius bent vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų – šiuo atveju atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies, negaliojančiu.
18. Pasisakydamas dėl praleisto ieškinio senaties termino, teismas pažymėjo, kad ieškovė apie tai, jog atsakovas atsisakė nuo plikimo, sužinojo 2023 m. vasario 24 d., į teismą ji kreipėsi 2023 m. lapkričio 10 d., taigi nepraleisdama CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė PlusPlus Capital AS (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą, ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
19.1. Teismas neatsižvelgė į kitose civilinėse bylose nagrinėtas iš esmės identiškas situacijas, kuriose kreditorių actio Pauliana ieškiniai tenkinti konstatavus tiek skolininkų nesąžiningumą, tiek jų neprivalėjimą sudaryti palikimo atsisakymo sandorius. Jokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismų nuosekliai suformuotų išaiškinimų tok pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020; 2024 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-863/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-224-1092/2024).
19.2. Atsakovas sąžiningu galėtų būti laikomas tik tuo atveju, jeigu byloje būtų konstatuota, jog jis ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato ir neturėjo suvokti, kad sudaro kreditoriaus interesus pažeidžiantį sandorį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas žinojo apie įsiskolinimą ieškovei, savo prievolės nevykdė, neturėjo ir iki šiol neturi galimybių ją įvykdyti. Taigi atsakovas, būdamas veiksnus ir bent vidutiniškai apdairus asmuo, neabejotinai turėjo suvokti, kad jam atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo dalies, taip dar labiau bus pabloginta jo kreditorių padėtis.
19.3. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad visą naudą iš ginčijamo sandorio gavo atsakovė B. R., kuri yra atsakovo motina ir tai atsakovui iš anksto buvo žinoma. Vien byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčijamas sandoris sudarytas šeimos viduje, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turėtų būti vertinama ne kaip aplinkybė, labiau įrodanti ginčijamą sandorį sudariusio asmens sąžiningumą, o atvirkščiai – aplinkybė, kuri labiau tikėtinai pagrindžia, kad asmuo buvo nesąžiningas.
Šalies argumentai
19.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisinė prievolė sudaryti ginčijamą sandorį atsakovui galėjo atsirasti iš kažkokių šeimos bendrų susitarimų ar papročių. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad toks giminės susitarimas tarp šeimos narių buvo apskritai sudarytas. Antra, net ir egzistuojant tokiam susitarimui, jis nėra ir negali būti vertinamas kaip teisiškai privalomas ir įpareigojantis. Įstatymas nenumato įpėdiniams teisės bendru sutarimu pakeisti įstatyme nustatytos įpėdinių eilės ar jiems tenkančių palikimo dalių. Tai, kad atsakovės B. R. vaikai galimai norėjo, jog jų motinai priklausytų daugiau turto nei numatyta įstatyminiam įpėdiniui, negali būti vertinama svarbia aplinkybe, paneigiančia atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai M. R. ir B. R. prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
20.1. Apeliantė pripažįsta, kad jai žinoma teismų praktika ir motyvai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tačiau mano, kad vėliau buvo suformuota kitokia teismų praktika. Kadangi teismas kiekvienoje byloje atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, jas siedamas su taikytina teisės norma, tai normalu, kad panašiose bylose gali būti priimti skirtingi sprendimai. Būtinosios actio Pauliana sąlygos – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio ir jo (nesąžiningumas) – turi būti vertinamos ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne bylos nagrinėjimo metu. Todėl ir teisminė praktika yra aktuali tokia, kokia buvo anksčiau, o ne paskutinės teismų nutartys. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konkrečioje byloje faktines aplinkybes vertina individualiai, o ne standartizuotai, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentus dėl neva teismo sprendimo neatitikimo suformuotai teismų praktikai.
Atsiliepimas
20.2. Atsakovas neturėjo tyčios pakenkti kreditoriaus interesams, jam, kaip ir jo broliui bei seseriai (tretiesiems asmenims), nebuvo net minties, jog elgdamasis moraliai jis gali būti laikomas nesąžiningu. Sąžiningumas yra ne tik objektyvus, bet ir subjektyvus. Apeliantei atrodo, kad atsakovas turėjo mąstyti kaip teisininkas, tačiau jis paveldėjimas atsirado ne į jo, bet tėvų turtą, kuris ir turi likti tėvų, kol nors vienas iš jų yra gyvas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo kreditoriumi buvo AB ,,Swedbank“. Vykdant prievolę šiam kreditoriui, buvo parduotas atsakovo namas, žemės sklypas, pardavinėjamas kitas turtas ir atsakovas vis dar tikėjosi atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl tėvų turto mažos dalies – 1/8 dalies – palikimo priėmimas ar nepriėmimas nesudarė pagrindo manyti, kad nebus patenkinti kreditoriaus interesai iš kito turto ar atsakovo uždirbamų pajamų, kad tokia turto dalis gali esmingai pakeisti kreditoriaus padėtį.
20.3. Atsakovų vertinimu, ieškovė praleido senaties terminą ginčyti sandorį. Atsakovo M. R. pradiniu kreditoriumi buvo AB ,,Swedbank“, vykdomoji byla pradėta 2011 m. lapkričio 25 d., atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ naujuoju kreditoriumi (ieškove) buvo pakeistas antstolio 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu, pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Ginčijamas atsisakymo nuo palikimo sandoris buvo išviešintas 2015 m. lapkričio 27 d. testamentų registre, o paveldėjimo teisės liudijimas B. R. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2016 m. vasario 11 d. AB „Swedbank“ yra profesionali kredito įstaiga, todėl turėjo ir galėjo žinoti apie išviešintą sandorį, kuris galimai pažeidžia jos teises. Ieškovės teisė reikšti actio Pauliana ieškinį atsirado nuo pradinio kreditoriaus pagal reikalavimo perleidimo sutartį privalėjimo žinoti apie jo teises pažeidžiančio sandorio sudarymą sužinojimo momento.
20.4. Atsakovai nesutinka su ieškovės nurodoma pinigų suma, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantė prašo priimti byloje naują sprendimą ir leisti nukreipti išieškojimą į 24 478,59 Eur dydžio pinigines lėšas ir šią sumą skaičiuoja kaip 3/8 dalis atsakovės B. R. paveldėto turto vertės. Tačiau pirmosios eilės paveldėtojai buvo trys vaikai ir jų motina B. R., kaip mirusiojo sutuoktinė, todėl atsakovo dalis paveldimame turte būtų buvusi tik 1/8 dalis, t. y. 8159,54 Eur nuo visos atsakovės B. R. paveldėto turto vertės. Nors įstatymas dabar nenumato galimybės atsisakyti paveldėjimo kito konkretaus paveldėtojo naudai, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju visi vaikai atsisakė savo dalies palikimo motinos naudai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsisakė palikimo į 3/8 dalis ir neatsižvelgia į aplinkybę, kad šeimoje buvo trys vaikai, todėl atsakovas galėjo nuspręsti tik dėl savo dalies palikimo. Jam pareiškus norą priimti palikimą, kiti įpėdiniai būtų pasielgę atitinkamai, nes jų valia buvo tokia, kad jų palikimo dalys atitektų motinai, o ne broliui. Todėl ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą į atsakovei B. R. priklausančias 24 478,59 Eur lėšas, kurios atitinka visų trijų jos vaikų dalį palikime, yra nepagrįstas.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo N. D. prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
21.1. Nors ieškovė nepateikė į bylą reikalavimo teisių perleidimo sutarties, tačiau akivaizdu, kad ieškovė perėmė iš esmės beviltišką skolą už žymiai mažesnę kainą. Todėl ieškovė turi prisiimti iš to kylančią riziką, kad atsakovas gali būti nepajėgus įvykdyti savo prievolę naujajam kreditoriui ir negali priversti atsakovą sudaryti sandorį, kurio jis neprivalo sudaryti, nes tai prieštarautų tėvų valiai ir gerai moralei.
21.2. Pagal antstolio pateiktą informaciją atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iki šiol išieškojimas į šį turtą nenukreiptas. Iš atsakovo yra išieškota nedidelė pinigų suma. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas nepablogino savo padėties, neprarado savo turto, nes jo ir neturėjo. Palikimo atsisakymas buvo nulemtas ne atsakovo tyčinių veiksmų, taip siekiant išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, o vykdant tėvų valią ir atsisakant palikimo motinos naudai, kuri, kaip vienintelė paveldėtoja, turtą vėliau perleido ir yra išlaikoma trečiojo asmens, kuriai motina ir padovanojo turtą, kuris vėliau buvo parduotas. Motina ir toliau rūpinasi trečiasis asmuo N. D., kas atitinka geros moralės principus ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
21.3. Tiek ieškovė savo patikslintame ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė paveldimo turto dalį ir vertę. Ginčo atveju atsakovas nebūtų įgijęs ½ dalies turto, kurio vertė 24 478,59 Eur, kadangi vienas senas pastatas nugriautas, kurį, be kita ko, nugriovė pats palikėjas. Kadangi palikėjo vaikai vykdė tėvų valią, jie (atsakovas ir tretieji asmenys) atsisakė palikimo. Priešingu atveju visi vaikai būtų priėmę palikimą, o atsakovui M. R. atitenkanti palikimo dalis būtų sudariusi tik ¼ dalį turto. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas atsisakė palikimo, dar nereiškia, kad jo neatsisakius, jis būtų paveldėjęs pusę viso palikimo, kadangi motina toliau rūpinasi trečiasis asmuo N. D.. Todėl faktiškai jai ir atiteko tėvų palikimas. Dėl staigios tėvo ligos ir mirties šalys nespėjo paveldėjimo klausimus išspręsti kitokių būdu. Palikimo atsisakymo metu ¼ dalies nekilnojamojo turto vertė siekė 7 353,61 Eur, iš bendros ¼ dalies turto atėmus nugriautus pastatus: namą ir viralinę (8120,36 Eur – 752,50 Eur – 14,25 Eur = 7353,61 Eur). Ieškovė neįrodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir/ar nepagrįstas, todėl panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio (savo iniciatyva) turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Swedbank“ (tuo metu AB „Hansabankas“) (toliau – kreditorius) ir M. R. bei R. R. (toliau – ir skolininkai) 2007 m. rugpjūčio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-187161-FA, užtikrintą hipotekos lakštu Nr. 09120070001267, kuriuo skolininkai įkeitė kreditoriui savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
25. Skolininkams netinkamai vykdant savo įsipareigojimus bankui, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Nr. H3-156/10-2668 nutarta priverstinai parduoti hipotekos lakštu Nr. 09120070001267 įkeistą turtą, priklausantį skolininkams, išieškant 173 187,45 Eur negrąžintą kreditą, 7866,09 Eur palūkanas, 10,62 Eur delspinigius, iš viso 182 119,23 Eur, ir procesines palūkanas.
26. Prieš tai minėtos teismo nutarties pagrindu antstolio V. D. kontoroje 2011 m. lapkričio 25 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/11/00571/1.
27. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo M. R. tėvas J. R.. Po savo sutuoktinio J. R. mirties palikimą 2015 m. spalio 26 d. priėmė atsakovė B. R.. Palikėjo J. R. vaikai M. R., G. R. ir N. D. bendru 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimu nuo palikimo atsisakė ir šis faktas įregistruotas testamentų registre. Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarė A. V. 2016 m. vasario 8 d. išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo po sutuoktinio J. R. (duomenys neskelbtini) mirties turtą paveldėjo B. R.. Šis paveldėjimo teisės liudijimas 2016m. vasario 11 d. buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre.
28. 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimis pradinis kreditorius AB „Swedbank“ savo reikalavimo teises į skolininkus perleido naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS (ieškovei). Antstolio 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. 036p-1458 pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ pakeistas jo teisių perėmėju PlusPlus Capital AS.
29. Ieškovės nuomone, atsakovo veiksmai, kuomet jis po tėvo mirties atsisakė nuo plikimo, pažeidžia ieškovės, kaip skolininko kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi ir dėl to yra pagrindas pripažinti tokį sandorį (vienašalį atsisakymą nuo palikimo) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
30. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atmetė, kadangi ieškovė neįrodė vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – atsakovo nesąžiningumo.
31. Teismo sprendimą apeliacine tvarka skundžia ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, liečiančias atsakovo nesąžiningumą, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
32. Atsakovai ir trečiasis asmuo savo atsilipimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydami, kad teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo (ne)sąžiningumo ir priėmė teisingą sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė yra praleidusi 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą ginčyti sandorį, kas sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą.
Dėl actio Pauliana ir ginčijamos sąlygos – atsakovo (ne)sąžiningumo
33. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana yra specialus institutas, skirtas kreditoriaus pažeistų interesų nuo skolininko nesąžiningų veiksmų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
34. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
35. Taigi, taikant minėtą teisės normą, kai ginčijamas sandoris yra atlygintinis, būtina nustatyti tiek skolininko, tiek trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumą.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiu vienašalį neatlygintinį sandorį (atsisakymą priimti palikimą). Vadinasi, atsakovės B. R., t. y. asmens, kuris, atsakovui M. R. atsisakius jam tenkančios palikimo dalies, priėmė pagal įstatymą palikimą po J. R. mirties, sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl ginčijamo sandorio negaliojimo aptariamo teisės instituto pagrindu.
37. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
38. Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi, spręsdamas dėl sandorį sudariusio asmens sąžiningumo, teismas turi atsižvelgti į sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o taip pat turi įvertinti, kokius interesus siekė patenkinti sandorį sudaręs asmuo.
39. Byloje duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu (atsakovo ir kitų palikėjo vaikų 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimas dėl atsisakymo nuo plikimo) savo skolos pagal 2011 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00571/1 nebuvo padengęs.
40. Ginčo turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir kiti jo priklausiniai iki palikėjo mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė J. R. ir B. R. (atsakovo tėvams). Po J. R. mirties (duomenys neskelbtini), palikimas atsirado tik į jam santuokoje įgyto ½ turto dalį, kita ½ turto dalis ir toliau liko atsakovės B. R. nuosavybe. Kaip minėta, po palikimo atsiradimo visi trys palikėjo vaikai – atsakovas M. R., tretieji asmenys G. R. ir N. D., atsisakė savo palikimo dalies motinos naudai, pateikdami notarei visų bendrai pasirašytą 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimą, taip iš esmės patvirtindami buvus bendrą šių įpėdinių valią dėl paveldimo turto dalies atitekimo likusiai įpėdinei – pergyvenusiai palikėją jo sutuoktinei (CK 5.13 straipsnis).
41. Atsakovas įrodinėjo, kad jis ir kiti palikėjo vaikai atsisakė palikimo savo motinos naudai dėl to, kad šeimoje buvo toks susitarimas. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo kreditoriumi buvo AB ,,Swedbank“, o vykdant šio kreditoriaus naudai skolos išieškojimą, buvo parduotas atsakovo namas, žemės sklypas, pardavinėjamas kitas turtas, vykdomas išieškojimas iš atsakovo ir jo sutuoktinės piniginių lėšų.
42. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo N. D. tvirtino, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas ne atsakovo tyčinių veiksmų siekiant išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, o vykdant tėvų valią, atsisakant palikimo motinos naudai, kuri, kaip vienintelė turto paveldėtoja, vėliau jį perleido atsakovę išlaikančiam ir prižiūrinčiam trečiajam asmeniui N. D., kas atitinka bendruosius geros moralės, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
43. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir aptartą situaciją, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas sudarydamas minėtą sandorį (vaikų ir tėvų santykius ir vienareikšmį visų šeimos narių, kaip pirmos eilės įpėdinių, sutarimą), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui, nebuvo pagrindo. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai ir taip priklausė didžioji dalis turto (įskaitant jos nuosavybės teise turimą turto dalį ir paveldėtą dalį), naudai.
Dėl precedento taikymo
44. Apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismų nuosekliai suformuotų išaiškinimų (precedentų) tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-160-863/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-224-1092/2024).
45. Nesutikdama su tokia apeliantės pozicija, teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktą ir kasacinio teismo praktiką).
46. Ieškovės nurodytos apeliacinės instancijos teismų nutartys (nutarties 44 punktas) nelaikytinos tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir ieškovės minimų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-224-1092/2024, priešingai nei šioje byloje, buvo nustatyta, kad skolininkė skolų išieškojimo metu niekur nedirbo, neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, be to, jos vadovaujamai įmonei buvo iškeltas bankrotas, kuris pripažintas tyčiniu. Analogiška situacija buvo nustatyta ir kitoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-160-863/2024, t. y. kad atsakovė nedirba, registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020, faktinės aplinkybės iš viso skiriasi, nes atsakovai, turėdami pareigą ieškovui grąžinti skolą ir neturėdami kito turto, iš kurio galėtų būti išieškoma skola, atsisakė neatlygintinai paveldėjimo teisių savo brolio A. S. naudai.
47. Dar daugiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamam ginčui spręsti savo faktinėmis aplinkybėmis labiau panaši į nagrinėjamą bylą yra kita Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 28 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-326-580/2025, kurioje labai panašioje situacijoje ieškovės PlusPlus Capital AC ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija šioje byloje, be kita ko, konstatavo, kad sudarydamas ginčijamą sandorį ir atsisakydamas palikimo, atsakovas veikė šeiminių santykių srityje, siekė tikslo, kad jo garbaus amžiaus tėvas būtų aprūpintas, neturėtų materialinės padėties pasikeitimo, turto dalies praradimo sąlygojamų pergyvenimų ir neprarastų santuokos metu kartu su palikėja įgyto turto, todėl negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Vien palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią išvengti prievolių kreditoriui vykdymo, nėra pagrindas konstatuoti kreditoriaus atžvilgiu nesąžiningą veikimą ginčo sandorio sudarymo metu. Savo išvadoms pagrįsti teismas taikė horizontalų precedentą kitoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022.
48. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog ginčijamo sandorio sudarymą lėmė atsakovo nesąžiningumas.
Dėl atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimų į ieškinį argumentų, kuriais iš esmės prašoma paneigti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų
49. Iš atsiliepimų į apeliacinį skundą turinio matyti, kad atsakovai ir trečiasis asmuo netiesiogiai kvestionuoja teismo išvadas dėl ieškinio senaties netaikymo ir realios palikimo dalies, kurios atsisakė atsakovas, bei su tuo susijusios atitinkamos išmokos, į kurią galėtų būti nukreiptas kreditorės išieškojimas, dydžio nustatymo.
50. CPK 320 straipsnyje įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi, dėl ko pateikta apeliacija), kuris, inter alia (be kita ko), reiškia tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas). Draudimas išeiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų yra dispozityvumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad teismas nekelia bylos savo iniciatyva, o bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ginčo šalys, išraiška apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 37 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju nei atsakovai, nei trečiasis asmuo teismo sprendimo šios nutarties 49 punkte nurodytose dalyse nustatyta tvarka neskundžia, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 50 punkte pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat atsižvelgdama į bylos rezultatą, atsakovų pasiektą pirmosios instancijos teisme, negali savo iniciatyva išplėsti apeliacine tvarka nagrinėjamų klausimų rato ir pasisakyti dėl tų argumentų, dėl kurių nėra paduotas apeliacinis skundas. Priešingu atveju teisėjų kolegija priimtų ieškovės (apeliantės) atžvilgiu siurprizinį sprendimą ir galimai suvaržytų apeliantės teises labiau, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
52. Kaip minėta nutarties 23 punkte, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl plačiau dėl atsakovų ir trečiojo asmens argumentų toliau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualias CK 6.66 straipsnio teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
55. Apeliacinės instancijos teismui nutarus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovai ir trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis).
56. Atsakovai (jų atstovė) prašo priteisti iš ieškovės 400 Eur, o trečiasis asmuo N. D. prašo priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą.
57. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
58. Atsakovų ir trečiojo asmens turėtos išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2024 m. gruodžio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl atsakovams M. R. ir B. R. iš ieškovės priteistina po 200 Eur (iš viso 400 Eur), o trečiajam asmeniui N. D. 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės PlusPlus Capital AS (j. a. k. 11919806) po 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės PlusPlus Capital AS, (j. a. k. 11919806) 500 Eur (penkių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.