Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-160-863/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-13
Bylos Nr.: e2A-160-863/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00815-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Atsakovas: R. K.
Trečiasis asmuo: M. E. V.
Ieškovas: užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS

Kategorijos

2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-160-863/2024Teisminio proceso Nr.

2-49-3-00815-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių atsakovės R. K. ir trečiojo asmens M. E. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., M. E. V., V. V., notarė Rita Slapšienė, antstolė Nijolė Jutkienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei R. K., prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės 2011 m. birželio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovės motinos Z. M. Č. mirties; leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 iš atsakovės ieškovės naudai į trečiųjų asmenų M. K. ir M. E. V. valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovės pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009, į 82,92 Eur piniginių lėšų, sudarančių Z. M. Č. palikimą, sumą, esančią trečiųjų asmenų M. K. ir M. E. V. valdyme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 6 dalimi, pranešti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui apie civilinės bylos, susijusios su nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiniu statusu ir daiktinių teisių į jį, iškėlimą; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009, priteisė solidariai iš R. K. ir solidarių skolininkų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ermilgė“ bei V. V. „Swedbank lizingas“, UAB naudai 36 285,98 Eur skolą (125 288,22 Lt), 12,70 procentų dydžio mokėjimo palūkanas iš UAB „Ermilgė“, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš R. K. ir V. V., bei lygiomis dalimis 1 597,54 Eur (5 516 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolės Nijolės Jutkienės kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0092/11/00096). 2020 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės vardu turimą įsipareigojimą „PlusPlus Baltic“ OU, kuris 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą perleido ieškovei; faktinė reikalavimo perleidimo data 2020 m. gruodžio 17 d. Antstolė Nijolė Jutkienė 2021 m. vasario 19 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo pakeitė pradinę išieškotoją „Swedbank lizingas“, UAB naująja išieškotoja ieškove. Antstolė Nijolė Jutkienė, vykdydama išieškojimą, nustatė, jog atsakovė nedirba, registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Nuo reikalavimo perleidimo dienos skolos dengimui pagal vykdomąjį dokumentą iš atsakovės yra išieškotos vos kelios įmokos, bendrai 218,11 Eur sumai. Skolos ir palūkanų likutis 2022 m. spalio 20 d. duomenimis yra 53 429,61 Eur. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį priverstinio išieškojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.

1.2. Ieškovė pažymėjo, jog vykdymo proceso metu buvo nustatyta, kad atsakovė po savo motinos Z. M. Č. mirties atsisakė priimti palikimą, būdama pirmos eilės įpėdine. Antstolė Nijolė Jutkienė 2021 m. gegužės 27 d. ieškovei pateikė Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog nepriėmus palikimo pirmos eilės įpėdinei – atsakovei, palikimą, atsiradusį po Z. M. Č. mirties, priėmė vėlesnės (antros) eilės įpėdiniai – palikėjos vaikaičiai, t. y. M. K. ir M. E. V..

1.3. Ieškovės duomenimis, išreikalavus Z. M. Č. paveldėjimo bylą, galutinai paaiškėjo šios aplinkybės: 2011 m. birželio 7 d. atsakovė, būdama vienintele pirmos eilės įpėdine, pateikė Ukmergės rajono 1-ajam notaro biurui pareiškimą, kuriuo atsisakė jai priklausančio palikimo, atsiradusio po motinos mirties; 2011 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-1579-759/2011, išdavė atsakovei leidimą priimti jos nepilnamečių vaikų – sūnaus M. K. ir dukros M. E. V. vardu jiems priklausantį palikimą po senelės Z. M. Č. mirties; 2011 m. rugsėjo 13 d. M. E. V. ir M. K. įstatyminė atstovė atsakovė, veikdama savo vaikų vardu, pateikė Ukmergės rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą, kuriuo vaikų naudai priėmė po Z. M. Č. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 82,92 Eur neišmokėta senatvės ir neįgalumo pensijos dalis. Pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas vis dar yra registruotas atsakovės motinos vardu; 2011 m. rugsėjo 13 d. Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Slapšienė liudijimu paliudijo juridinį faktą, jog M. E. V. ir M. K., atstovaujami įstatyminės atstovės R. K., padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo mirus senelei Z. M. Č. Iš paveldėjimo bylos medžiagos matyti, jog be atsakovės daugiau jokių pirmos eilės įpėdinių nebuvo. Taigi, atsakovė, būdama pirmos eilės įpėdine, atsisakė palikimo ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į turtą, likusį po motinos mirties. Tokie atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi.

1.4. Ieškovės vertinimu, yra visos sąlygos atsakovės palikimo atsisakymo sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ginčijamas sandoris yra pažeidžiantis ieškovės interesus, nes tokiu būdu atsakovė iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovei nesiėmus veiksmų palikimui priimti, likusio jos turto (gaunamų pajamų) akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat mano, kad ir atsakovės nesąžiningumas yra visiškai akivaizdus. Ieškovės vertinimu, sudarydama ginčijamą sandorį, atsakovė neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei ir aiškiai suvokė, kad nepriėmus po motinos mirties palikimo iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas. Ieškovės teigimu, senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas, nes apie ginčijamą sandorį ieškovė sužinojo 2021 m. gegužės 27 d. iš antstolės gavusi Testamentų registro išrašą. Pažymėjo, kad jai (ieškovei) nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pasėkoje atsakovė būtų privalėjusi sudaryti ginčijamą sandorį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

2.1. Atsakovės nuomone, ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti ir ieškinys atmestinas pilna apimtimi. Atsakovės vertinimu, akivaizdu, kad tiek „Swedbank lizingas“, UAB, OU „PLUSPLUS Baltic“ ir ieškovė, kurių veikla yra kreditorinių reikalavimų išieškojimas, žinojo apie ieškinio senaties terminus. Siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, yra numatytas sutrumpintas vienerių metų terminas, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises CK 6.66 straipsnio pagrindu. Senaties terminas baigėsi 2012 m. birželio 7 d. Nuo šio laiko nei ieškovė, nei „Swedbank lizingas“, UAB bei OU „PLUSPLUS Baltic“ nesikreipė į antstolės kontorą ginti savo teisių. Reikalavimas perleistas kelis kartus jau praleidus ieškinio senaties terminą. Praėjus 10 metų, ieškinio senaties terminas laikytinas jau seniai pasibaigusiu. Teisių perėmėjas perima visas teises, pareigas, tačiau perėmimas nepakeičia ieškinio senaties termino pradžios. Mano, kad ieškovės argumentas apie gautą informaciją iš antstolės Nijolės Jutkienės apie išrašą iš testamentų registro, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo ieškovės nurodomo sužinojimo momento. Ieškovei nebuvo jokių kliūčių gauti informaciją iš Testamentų registro. Ji pati turėjo galimybę kreiptis į registrus ir gauti ją dominančią informaciją. Be to, ieškovė reikalavimų perleidimo momentui turėjo galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, nes jos profesinė veikla yra skolų išieškojimas.

2.2. Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentais dėl piktnaudžiavimo teise. Akcentavo, kad skolą kreditorei „Swedbank lizingas“, UAB mokėjo, tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė šios svarbios aplinkybės. Kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB, vykdant antstolei Nijolei Jutkienei išieškojimą iš atsakovės, išieškojo dalį skolos. Iš atsakovės buvo išieškota priteista dalis darbo užmokesčio, parduotas butas iš varžytinių ir buvo sumokėtos kitos įmokos. Be to, svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovė nėra vienintelė skolininkė. Su V. V. jie yra bendraskoliai, iš jų priteista solidariai skola, todėl V. V. sumokėta skolos dalis yra reikšminga aplinkybė. Vykdomoji byla vykdoma iš skolininko V. V. iki šiol. Išieškojimas taip pat buvo vykdomas ir iš bendraskolio UAB „Ermilgė“. Iš šio bendraskolio išieškota skolos dalis ir šios aplinkybės ieškovė nenurodo. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji nėra gavusi skolos dalies yra nepagrįsta. Mano, kad pirminiam kreditoriui buvo galimybė sužinoti visas aplinkybes apie palikimo priėmimą po Z. M. Č. mirties. Jis turėjo galimybę sužinoti tai ir iš notarų biuro ir Testamentų registro. Pastarieji duomenys yra vieši, galima šią informaciją bet kada gauti ir informacijos gavimas nėra ribojamas. Tiek kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB buvo praleidusi vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti, tiek ir ieškovė yra praleidusi terminą pareikšti ieškinį. Be kita ko nurodė, kad tai, jog antstolė pakeitė pradinį išieškotoją naujuoju išieškotoju, ieškovei nesuponuoja pagrindo vertinti, kad ieškinio senaties vienerių metų terminas prasideda nuo Testamentų registro duomenų gavimo.

2.3. Atsakovė nurodė, kad mirus jos motinai Z. M. Č., atsakovė įvykdė jos valią ir jos palikimą priėmė anūkai. Tuo tikslu buvo kreiptasis į teismą dėl palikimo priėmimo ir gavus teismo leidimą, palikimas buvo priimtas. Nors atsakovė yra pirmos eilės įpėdinė, po motinos Z. M. Č. mirties, nėra pareigos jai priimti palikimą privalomąja tvarka. Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Teismas be teisinio pagrindo negali apriboti skolininko ir trečiojo asmens teisės į nuosavybės neliečiamumą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Akcentavo, kad negali būti teismo pripažinta nesąžininga skolininke. Dalį skolos atsakovė kreditoriui sumokėjo, nesislapstė, nevengė skolos mokėjimo, pagal savo galimybes skolą kreditoriui mokėjo. Atsakovė nebeturi jokio gyvenamojo būsto, gyvena su nepilnamete dukra M. E. V. gyvenamajame name iki jos pilnametystės.

2.4. Atsakovė pažymėjo, kad actio Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Šių aplinkybių nėra nustatyta atsakovės atžvilgiu. Taip pat akcentavo, kad kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į bendraskolio V. V. turtą ir lėšas, o ne tik atsakovės. Nėra sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš bendraskolininkų turto. 2011 m. palikimą priėmę M. K. ir M. E. V. buvo nepilnamečiai. Atsakovės nuosavybės teise valdomas butas buvo parduotas iš varžytinių jau seniai. Nepilnamečiai vaikai neturėjo gyvenamojo būsto, atsakovės senelė L., o vėliau motina Z. M. Č. išreiškė savo valią gyvenamąjį namą palikti anūkams. Teismas išduodamas leidimą aiškinosi visas aplinkybes ir išdavė leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą. Teismui išdavus leidimą priimti nepilnamečių vaikų vardu, ji turėjo pareigą vaikų vardu priimti palikimą. Akcentavo, kad buvo dirbanti, turėjo pajamų, turto ir ginčijamo sandorio metu buvo vykdomi išieškojimai, mokama skola.

3. Trečiasis asmuo M. E. V. atsiliepime su ieškovės ieškiniu taip pat nesutiko. Mano, kad ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti ir ieškinys atmestinas pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės pradinis kreditorius buvo „Swedbank lizingas“, UAB, reikalavimą perėmė ieškovė, būtent įmonės, kurios savo profesine veikla, teisiniu statusu, savo veiklos savybėmis apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, tačiau to nepadarė. Įstatymų leidėjas, siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, yra numatęs sutrumpintą vienerių metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2012 m. birželio 7 d., t. y. ieškinys teisme pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą beveik 10 metų. Be to reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui ieškinio senaties termino nesustabdė ir (ar) jo nenutraukė. Reikalavimas į skolininkę buvo perleistas 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Mano, kad ieškovė pati turėjo galimybę kreiptis į registrus ir gauti ją dominančią informaciją. Ieškovė, būdama profesionali skolų valdytoja, turėjo galimybę dar prieš perimdama skolą iš pradinės kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB, išsiaiškinti perimamos skolos rizikas, nes jau perimant skolą buvo praleisti ieškinio pareiškimo CK 6.66 straipsnio pagrindu terminai. Būdami pakankamai atidūs, rūpestingi ir apdairūs, pradinis kreditorius ir jo teisių perėmėjas turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti savo pažeistų teisių gynimu. Pradinis kreditorius turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo, o reikalavimą perėmusi ieškovė to neįvertino.

4. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai be kita ko nurodė, kad ginčijamas vienašalis sandoris sudarytas vėliau nei atsirado pareiga atsakovei atlyginti teismo priteistą skolą, kas rodo, kad atsakovė veikė nesąžiningai pablogindama savo turtinę padėtį ir dėl to tapusi nemokia. Ieškovė nebeturi kitų galimybių išieškoti susidariusią skolą, kadangi atsakovė jokių pajamų, išskyrus socialines pašalpas ir vaiko pinigus, neturi. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nepažeisdama numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi apie vienašalį ginčytiną sandorį ieškovei faktiškai tapo žinoma 2021 m. gegužės 27 d. Ieškovė neturėjo kitų galimybių sužinoti apie ginčytiną sandorį kaip tik pasikreipus į antstolį, todėl terminas pareikšti ieškinį pagal actio Pauliana sąlygas nėra praleistas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikant ieškinio senatį, papildomai nurodydama, kad jos motinos valia buvo turimą turtą palikti anūkams. Po motinos mirties jos namuose liko gyventi atsakovės močiutė, kurią ji turėjo prižiūrėti. Turto vaikų vardu neįregistravo, kadangi, vykdydama motinos valią, nori, kad, kai abu vaikai bus pilnamečiai, patys susitvarkys turtą. Mano, jog nesąžiningumo aspekto jos atžvilgiu negalima traktuoti vien todėl, kad turėdama galimybę veikti vaikų vardu, ji galėjo ne kartą parduoti motinos paliktą turtą, tačiau to nepadarė. Atsakovė neginčijo sprendimo parduoti jai nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi antstolė nurodė, kad vaikų registruota gyvenamoji vieta yra mirusios motinos namuose, todėl jų interesai bus užtikrinti. Savo skolos dalį ji grąžino, kai iš varžytinių buvo parduotas jos butas. Atleidus atsakovę iš darbo, ji kreipėsi į teismą, kadangi norėjo dirbti, išlaikyti šeimą, grąžinti skolas. Teismui priteisus neišmokėtą atlyginimą ir priverstines pravaikštas, pusė šios sumos buvo paimta padengti įsiskolinimui. Šiai dienai iš atsakovės išieškota 13 376 Eur skolos dalis, skolos nevengia, likusią skolos dalį stengiasi padengti pagal esamas finansines galimybes.

6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

7. Trečiojo asmens M. E. V. atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Be kita ko nurodė, kad jos atstovaujamajai yra (duomenys neskelbtini) metų, jai nežinoma apie motinos turimus įsiskolinimus. Mirus močiutei, trečiajam asmeniui buvo šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai, todėl visus paveldėjimo klausimus tvarkė motina. Trečiasis asmuo M. E. V. žino, kad namai, kuriuose šiuo metu gyvena, buvo jos prosenelės, močiutės, o dabar jie priklauso jai ir broliui, nes tokia buvo močiutės valia. Prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti senaties terminą.

8. Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jo prosenelė ir močiutė norėjo, jog turtas liktų anūkams, ką atsakovė ir padarė. Apie šį faktą, siekį turtą palikti anūkams, jam žinoma buvo iš pačios prosenelės ir močiutės tiesiogiai. Mano, kad atsakovė elgėsi sąžiningai. Prašė patikslintą ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą.

9. Trečiasis asmuo V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės motina visada sakė, kad visą savo turtą nori palikti anūkams. 2018 m. jį ištiko insultas, dėl ko jis nebepajėgia grąžinti skolų. Atsakovė sako tiesą, ji elgėsi sąžiningai, tuo tarpu ieškovės veiksmuose įžvelgia nesąžiningus veiksmus.

10. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mirusia atsakovės motina buvo draugės, bendraudavo kone kasdien; atsakovės motina ne kartą jai buvo sakiusi, kad ketina savo turimą turtą palikti anūkams, tačiau nespėjo to įteisinti įstatymų nustatyta tvarka dėl staigiai ištikusios mirties.

11. Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovės motina buvo pažįstamos. Atsakovės motina labai išgyveno dėl atsakovės skyrybų, dėl to su atsakove kildavo konfliktai, buvo prisirišusi prie anūko, todėl visą jai priklausantį turtą norėjo palikti anūkui. Po atsakovės antrojo vaiko gimimo, atsakovės ir jos motinos santykiai pagerėjo, tačiau su atsakovės gyvenimo draugu nebendravo ir jo nepripažino. Buvo kalba su atsakovės motina dėl testamento sudarymo, kuriuo visą turtą norėjo palikti abiem anūkams.

12. Tretieji asmenys notarė Rita Slapšienė ir antstolė Nijolė Jutkienė teismo posėdžiuose nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai; nusprendė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės 2011 m. birželio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovės motinos Z. M. Č., mirties (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 iš atsakovės ieškovės naudai į M. K. ir M. E. V. valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovės pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 į 82,92 Eur piniginių lėšų, sudarančių Z. M. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, sumą, esančią trečiųjų asmenų M. K. ir M. E. V. valdyme; priteisti iš atsakovės 429 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Be to, teismas paliko galioti iki sprendimo įvykdymo teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13.1. Teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu pradiniai kreditoriai, kurių teises vykdymo procese vėliau perėmė ieškovė, turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjęs, nėra ginčijamas teismine ar neteismine tvarka, šio vykdomojo dokumento pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

13.2. Pasisakydamas dėl antrosios actio Pauliana patenkinimo sąlygos, kad byloje turi būti įrodyta, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, ilgą laiką buvo bedarbė, šiuo metu nors ir dirba, tačiau jos pajamos nėra didelės, dėl ko įsiskolinimas ilgą laiką buvo nedengiamas, o šiuo metu dengiamas maža dalimi. Nustačius aplinkybę, kad pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą iš varžytinių, ji kito turto neturi, ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas.

13.3. Dėl trečiosios actio Pauliana patenkinimo sąlygos, susijusios su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė privalėjo atsisakyti ar nepriimti motinos palikimo, todėl teismo vertinimu, atsakovė sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

13.4. Teismas nurodė, kad ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog atsakovė žinojo apie jos atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl turėjo priimti jai tenkantį palikimą. Aplinkybė, kad buvo kitokio pobūdžio šeimos susitarimas, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo atveju kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš šeimos susitarimą. Teismo vertinimu, atsakovė atsisakė priimti palikimą tam, kad išvengtų kreditorės reikalavimų tenkinimo iš jai priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai.

13.5. Teismas nurodė, kad penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovės pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovės žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės interesus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CK straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes sudarydama ginčijamą sandorį, kuriuo atsisakė nuo palikimo, atsakovė iš esmės veikė savo artimųjų, t. y. vaikų, naudai.

13.6. Teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas. Pradinė išieškotoja UAB „Swedbank lizingas“ periodiškai teiraudavosi antstolės apie skolininko padėtį ir vykdymo eigą, buvo organizuojamas atsakovei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių, skolininkė atliko keletą mokėjimų. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad išieškotojas ar jo teises perėmusi ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ar atidi. Teismas pažymėjo, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra nustatyta. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus ar neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Sutiktina su ieškove, kad tokia situacija nereiškia pareigos nei antstoliui, nei išieškotojui sudaryti skolininko „giminės medį“ ir sekti, ar kas nors iš giminės nemirė ir nepaliko palikimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir ieškinio senaties terminas jai skaičiuotinas nuo palikimo atsisakymo sandorio (2011 m. birželio 7 d.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Tai leidžia teigti, jog tiek pradinės kreditorės, tiek ieškovės galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos. Savo ruožtu antstolio nepakankami veiksmai vykdymo byloje nėra reikšmingi nustatant, ar ieškovė turėjo subjektyvią galimybę sužinoti apie ginčo sandorį, nes jokiuose teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolis privalėjo nuolat tikrinti Testamentų registro duomenis.

13.7. Teismas sprendė, kad 2011 m. birželio 7 d. vienašalis sandoris, kuriuo atsakovė, būdama ieškovei tuo metu skolinga daugiau nei 36 000 Eur, nepriėmė jai priklausančio pagal įstatymą savo motinos palikimo, pažeidė kreditorės, šiuo atveju ieškovės, teises ir teisėtus interesus tokiu būdu, jog vykdomąją bylą atsakovės atžvilgiu vykdanti antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjusi atsakovė, todėl atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Taip pat, tokiu būdu, ieškovei buvo sutrukdyta bent dalinai patenkinti savo reikalavimus. Nepriimti palikimo atsakovė nusprendė laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, be to, atsakovė (skolininkė) žinojo apie vykdomą išieškojimą bei žinojo ir apie tai, kad jokio kito turto, santaupų neturi, tuo metu buvo nedirbanti ir negalėjo realiai, protingais terminais, grąžinti skolą kreditorei. Atsakovei nepriėmus palikimo, atsakovė buvo nesąžininga, kadangi žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovės teises. Tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas taip pat tenkino ir ieškovės išvestinį reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovės pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą į M. K. ir M. E. V. valdomą ieškovės nurodytą nekilnojamąjį turtą, į 82,92 Eur piniginių lėšų, sudarančių Z. M. Č. palikimą, sumą, esančią minėtų trečiųjų asmenų valdyme, kuriuos turėjo teisę paveldėti atsakovė.

13.8. Teismas taip pat paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, priteisė iš atsakovės ieškovei 429 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atsakovė R. K. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtą, pritaikius ieškinio senatį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

14.1. Pažymi, kad nei antrasis kreditorius OU „PlusPlus Baltic“, nei trečiasis kreditorius „Plus Plus Capital“ AS neturėjo teisės sudaryti reikalavimo perleidimo sutarčių su UAB „Swedbank lizingas“ dėl apeliantės prievolinių santykių su UAB „Swedbank lizingas“, nes tai draudžia šalių sudaryta laidavimo sutartis, kurią prašo prijungti prie bylos medžiagos, ir kurios 17 punktas numato, kad nei viena iš šalių neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims šioje sutartyje numatytų teisių ir pareigų be raštiško kitos šalies sutikimo. Todėl mano, kad ieškovės minėtos perleidimo sutartys yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento ir šių kreditorių reikalavimai reiškiami ieškiniu, paliktini nenagrinėti apskritai.

14.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Įvertinus tai, kad ieškinys pareikštas praėjus beveik 12 metų nuo apeliantės atsisakymo priimti palikimą ir tai, kad kreditorius aktyviai keitėsi, ko pasėkoje, naujieji kreditoriai neabejotinai turėjo pareigą aktyviai domėtis įgyto skolininko turtine padėtimi, akivaizdu, kad ieškinio senatis buvo praleista be svarbių priežasčių. Tuo tarpu tai, kad susidariusia situacija nepasidomėjo tuometinis ir pirminis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“, nėra nei apeliantės, nei trečiųjų asmenų atsakomybė. Pažymi, kad antstolės ir kreditorių ilgametis neveikimas išieškojimo procese negali pakeisti įstatymuose nustatytos ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pradinis išieškotojas UAB „Swedbank lizingas“ periodiškai teiraudavosi antstolės apie skolininko padėtį ir vykdymo eigą, buvo organizuojamas atsakovei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių, rodo, kad tiek kreditorius UAB „Swedbank lizingas“, tiek dabartinis kreditorius turėjo visas galimybes nedelsiant kreiptis į antstolį dėl išrašo iš testamentų registro pateikimo arba patys kreiptis dėl tokio išrašo pateikimo į valstybinę instituciją, tačiau to nepadarė beveik 12 metų.

14.3. Teigia, kad antstolei buvo žinoma apie apeliantės motinos mirtį ir jos turto priėmimą nepilnamečių anūkų vardu, kadangi tuo pačiu metu vyko apeliantės vienintelio buto pardavimas iš varžytinių. Apeliantė pateikė pretenziją išieškojimą vykdančiai antstolei dėl apeliantei priklausančio buto iš varžytinių pardavimo, kuomet jame gyvena nepilnamečiai vaikai. Reaguodama į šią pretenziją, antstolė paaiškino, kad įvertinus tai, jog nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena ir yra deklaruoti apeliantės motinos namuose bei po močiutės mirties anūkai priims jos palikimą, antstolė nemano, kad nepilnamečių vaikų teisės bus pažeistos, todėl vykdė apeliantės buto pardavimą iš varžytinių. Būtent dėl šios priežasties apeliantė neskundė antstolės veiksmų, parduodant jos vienintelį butą, nes antstolė ją įtikino, kad vaikams priėmus velionės palikimą, jų interesai nebus pažeisti.

14.4. Atkreipia dėmesį, kad ir kreditorius, būdamas profesionalus skolų valdytojas, turėjo galimybę dar prieš perimdamas skolą iš pradinio kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ išsiaiškinti perimamos skolos rizikas, kreiptis su prašymu į Testamentų registrą dėl informacijos apie palikimą priėmusių įpėdinių suteikimo, nes jau perimant skolą buvo praleisti ieškinio pareiškimo CK 6.66 straipsnio pagrindu terminai.

14.5. Mano, kad ieškovė neįrodė visų 5 sąlygų viseto egzistavimo realumo, o būtent: 1) antrosios sąlygos, numatančios, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 2) trečiosios sąlygos, numatančios, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 3) ketvirtosios sąlygos, numatančios, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 4) penktosios sąlygos, numatančios, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

14.6. Pažymi, kad kreditoriui pradėjus išieškojimo vykdymą apeliantės atžvilgiu, buvo pradėtas apeliantei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių, kurios tęsėsi laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. Iš varžytinių buvo parduotas apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas, t. y. ji neteko savo nuolatinės gyvenamosios vietos – būsto, o gautos sumos neužtekus padengti susidariusiam įsiskolinimui ir apeliantei pradėjus dirbti (grįžus iš vaiko priežiūros atostogų), iš jos darbo užmokesčio buvo ir iki šiol yra atliekami išskaitymai skolos padengimui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė sudarė vienašalį sandorį būdama nemoki ir vengė vykdyti prievolę.

14.7. Nesutikdama su teismo nustatyta trečiąja actio Pauliana taikymui būtina sąlyga dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį, apeliantė pažymi, kad teismas ignoravo apeliantės teisę priimti mirusios motinos palikimą, kas taipogi prilygintina neprivalomam vienašalio sandorio sudarymui.

14.8. Mano, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo, nes bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė nepažeidė CPK 644 – 645 straipsniuose numatytų skolininko pareigų, pateikė duomenis apie savo turtą – butą – kuris buvo parduotas iš varžytinių, pateikė savo asmeninės banko sąskaitos duomenis, iš kurios buvo nuskaitomos banko sąskaitoje esančios lėšos, pateikė duomenis apie savo darbovietę, ko pasėkoje, prievolės vykdymui iki šiol atliekami išskaitymai iš gaunamo darbo užmokesčio. Pabrėžia, kad neturi teisinio išsilavinimo ir tai, kad ji, būdama moki, prioritetizavo šeimos susitarimą, kuriuo velionė apeliantės motina buvo ne kartą žodžiu išreiškusi valią visą savo turtą perduoti anūkams, yra mirusiosios valios įgyvendinimas bei CK 5.60 straipsnio 1 dalyje numatyta apeliantės teisė, o ne nesąžiningumo išraiška.

14.9. Dėl minėtos penktosios actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo trečiuosius asmenis, kuriems priskirtina ne apeliantė, bet jos vaikai, kurie neturėjo net realių galimybių būti nesąžiningi palikimo priėmimo momentu, nes tuo metu abu buvo nepilnamečiai. Be to, trečiųjų asmenų pateiktuose atsiliepimuose nei vienas iš vaikų nesutiko su ieškiniu, bylos baigtimi nesuinteresuotas trečiasis asmuo V. V. ir liudininkai E. R. bei A. K. patvirtino, kad mirusiosios valia buvo visą turtą palikti anūkams. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kreditorius įrodė trečiųjų asmenų nesąžiningumą. Be kita ko pažymi, kad išieškojimai buvo atliekami ir iš kitų skolininkų - UAB „Ermilgė“ bei V. V., todėl apeliantė pagrįstai tikėjosi prievolę įvykdyti, panaudodama savo turimus finansinius išteklius, jų neužtekus, prievolę visa apimtimi įvykdyti iš savo darbo užmokesčio.

14.10. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukreipė išieškojimą į tretiesiems asmenims, iš kurių vienas nepilnametis (M. E. V.) priklausantį turtą. Tokiu būdu teismas pažeidė trečiųjų asmenų, neatlikusių jokių nesąžiningų veiksmų ir teisėtai priėmusių bei iki šiol valdančių palikimą, interesus. Be to, įvertinus tai, kad kreditoriaus pageidaujamo išieškojimo iš nekilnojamojo turto realizavimas galimas tik jį pardavus, o šiame nekilnojamajame objekte yra deklaruota nepilnametės M. E. V. gyvenamoji vieta ir čia vaikas gyvena iki šiol, tokio išieškojimo nukreipimas neabejotinai pažeidžia nepilnamečio asmens interesus.

15. Trečiasis asmuo M. E. V. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

15.1. Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto buvimo. Atkreipia dėmesį, kad iš antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0092/11/00096, kurioje vykdomas išieškojimas iš R. K., matyti, kad dalis skolos yra padengta iš atsakovės lėšų, kad iš varžytinių buvo parduotas atsakovės butas, mokami periodiniai mokėjimai. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės sąžiningą elgesį. Jeigu atsakovė būtų nesąžiningai elgusi, ji turėjo galimybę priėmusi savo motinos palikimą, paveldėtą turtą perleisti kitiems asmenims. Tačiau vykdydama savo motinos valią, palikimo neperleido svetimiems asmenims, bet priėmė palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu.

15.2. Pažymi, kad atsakovė atsisakė palikimo be sąlygų, išlygų ir visiškai, todėl imperatyviosios teisės normos tokiu atsisakymu nebuvo pažeistos. Atsakovė pasinaudojo įstatyme numatyta savo teise ir palikimo nepriėmimas negali būti vertinamas kaip atsakovės nesąžiningumas.

15.3. Nesutikdama su teismo pozicija dėl neva nepraleisto ieškinio senaties termino, atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino, jog atsakovės pradinis kreditorius buvo „Swedbank lizingas“, UAB, reikalavimą perėmė ieškovė PlusPlus Capital AS, būtent įmonė, kuri savo profesine veikla, teisiniu statusu, savo veiklos savybėmis apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, tačiau to nepadarė. Mano, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog tiek pradinio kreditoriaus, tiek ieškovės galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos, kadangi jie patys turėjo galimybę kreiptis į registrus ir gauti dominančią informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, būdama profesionali skolų valdytoja, turėjo galimybę dar prieš perimdama skolą iš pradinio kreditoriaus išsiaiškinti perimamos skolos rizikas, nes jau perimant skolą buvo praleisti ieškinio pareiškimo CK 6.66 straipsnio pagrindu terminai.

15.4. Kritiškai vertina ir teismo poziciją dėl išieškojimo nukreipimo į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės ne kartą buvo prašoma pateikti teismui įrodymus, už kiek ji įsigijo reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu iš pradinio kreditoriaus. Ieškovė šių duomenų nepateikė ir teismas, turėdamas išankstinį nusistatymą, vertino, kad šių duomenų byloje nereikia. Kokios apimties ieškovės teisių pažeidimas, teismas nesiaiškino ir šios aplinkybės yra nežinomos. Mano, kad ieškovė turėjo teismui pateikti įrodymus, už kiek įsigijo reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, kad būtų galima vertinti, ar yra atlyginta, ar neatlyginta ta suma, už kurią įsigytas reikalavimas. Atkreipdama dėmesį į aptariamo nekilnojamojo turto rinkos vertę, akcentuoja, kad teismas, neturėdamas tam pagrindo, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės teisių pažeidimui pašalinti išieškojimą reikia nukreipti į visa turtą.

15.5. Apeliantės vertinimu, teismas tokiu sprendimu grubiai pažeidė jos, nepilnametės, turtines ir neturtines teises; ji neatliko jokių nesąžiningų veiksmų nei pradinio kreditoriaus, nei vėlesnių kreditorių atžvilgiu, močiutės palikimą priėmė pagal įstatymą sąžiningai, nuo gimimo ir dabar gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šis būstas yra jos vienintelis gyvenamasis būstas.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo M. E. V. atsiliepime nurodo, jog su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais sutinka.

17. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su apeliančių apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

Šalies argumentai

17.1. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde kvestionuojant ieškovės kaip kreditorės teisinį statusą, atsakovė nurodo visiškai naujas ir pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas aplinkybes, t. y. kad reikalavimo teisės ieškovei buvo perleistos pažeidžiant atsakovės ir pradinio kreditoriaus 2007 m. kovo 22 d. sudarytos laidavimo sutarties nuostatas. Mano, kad nėra pagrindo priimti į bylą naujai teikiamus įrodymus (laidavimo sutartį) bei remtis juo bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme. Pažymi, kad apeliantė visą laiką disponavo šiuo dokumentu, tačiau pirmosios instancijos teismui jo neteikė ir remdamasi juo nekvestionavo ieškovės, kaip kreditorės, teisinio statuso; ir nėra jokio pagrindo teigti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Be kita ko pažymi, kad atsakovės rašytinio sutikimo nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, jog reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę, yra niekinės ir negalioja. Atsakovė žinojo apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą ir iki šiol jokių reikalavimų dėl reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo bei teisėtumo nereiškė; be to, antstolės patvarkymo dėl kreditoriaus pakeitimo neskundė.

17.2. Nesutinka su atsakovės pozicija dėl jos mokumo, kad ji galėjo pagrįstai tikėtis, jog jos turimo turto (buto) bei pajamų užteks visiems skoliniams įsipareigojimams padengti. Duodama paaiškinimus teismui pati atsakovė nurodė, kad ji žinojo jai priklausančio buto rinkos vertę ir antstolei įvertinus turtą 48 000 Lt suma, ji su šia suma sutiko, jai buvo žinoma ir tai, kad teismo sprendimu UAB „Swedbank lizingas“ buvo priteista 125 000 Lt suma ir 5 procentų procesinės palūkanos, be to, ginčo sandorio sudarymo dienai ji buvo skolinga ir kitam kreditoriui AB Šiaulių bankui. Mano, kad atsakovės turimas (duomenys neskelbtini) išsilavinimas ir darbinė patirtis (duomenys neskelbtini) turėjo jai leisti puikiai suvokti ir įvertinti, kad savo įsipareigojimams įvykdyti ji neturi reikiamų lėšų, kadangi jos skoliniai įsipareigojimai bent tris kartus viršijo turimo turto vertę. Pažymi, kad pati atsakovė duodama paaiškinimus patvirtino apeliaciniame skunde nurodytoms priešingas aplinkybes, t. y. pripažino, kad ginčijamo sandorio metu neturėjo lėšų net paveldėto turto registravimui vaikų vardu. Jokių duomenų ir įrodymų, kad kiti bendraskoliai (UAB „Ermilgė“ ir V. V.) ginčijamo sandorio metu turėjo piniginių lėšų ar turto, kurio būtų užtekę įsiskolinimams padengti, byloje taip pat nėra. Priešingai, iš antstolės pateiktos informacijos matyti, kad iš bendraskolių iki šiol išieškota visiškai menka lėšų suma (kiek daugiau nei 200 Eur). Duomenų, kad atsakovė turėtų kito turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovės reikalavimus, byloje nėra. Šiuo metu vienintelės jo pajamos yra darbo užmokestis, iš kurio daromos tik neženklios išskaitos sutartinėms prievolėms priverstine tvarka vykdyti.

17.3. Taip pat nesutinka su apeliančių pozicija dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą privatus juridinis asmuo (nepriklausomai nuo to, kokią ūkinę veiklą vykdo) neturi teisės iš viešųjų registrų pats savarankiškai gauti duomenis apie skolininko giminystės ryšius ir tikrinti skolininko giminaičių, kurie nėra jo skolininkai, asmens duomenis (kas yra konstatuota ir teismų praktikoje). Be kita ko nurodo, kad ta aplinkybė, jog vykdomojoje byloje esančiame 2021 m. gegužės 26 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovas nurodė, jog jam žinoma apie atsakovės motinos mirtį, niekaip nepaneigia fakto, kad šiuos duomenis ieškovė turėjo galimybę gauti iš kur nors kitus nei iš antstolio. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė anksčiau šiuos duomenis būtų tikrinusi ir tokio patikrinimo rezultatus prijungusi prie vykdomosios bylos. Atkreipia dėmesį, kad palikimą sudarančio nekilnojamojo turto paveldėjimo faktas iki šiol nėra išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė, atsisakiusi palikimo, ir jį priėmusi savo nepilnamečių vaikų vardu, nėra tinkamai užbaigusi paveldėjimo procedūrų ir iki šiol ginčo turtas (tiek gyvenamasis namas su priklausiniais, tiek žemės sklypai) Nekilnojamojo turto registre yra registruoti atsakovės motinos vardu. Pažymi, kad išieškojimą vykdantis antstolis nėra kreditoriaus atstovas nei pagal įstatymą, nei pagal pavedimą, todėl antstolio veiksmai ar neveikimas negali turėti jokios įtakos kreditorių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Be to teismų praktikoje yra daug kartų konstatuota, kad teisės aktai nenustato prievolės antstoliui tikrinti ne skolininko, o jo artimųjų asmenų turtinę padėtį. Atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką senaties termino pradžia skaičiuojama nuo to momento, kai kreditorius sužino informaciją apie skolininko sudarytą sandorį ir informaciją, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Informacija, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovės teises, paaiškėjo tik išsireikalavus paveldėjimo bylą, kuomet paaiškėjo ginčijamo sandorio turinys. Pažymi, kad nors ieškinyje ir pati (ieškovė) nurodo, kad sužinojimu apie ginčytiną sandorį laikytinas momentas, kai iš antstolės buvo gautas testamentų registro išrašas, tačiau akivaizdu, jog iš vykdomojoje byloje ieškovei pateiktos antstolės informacijos ieškovė sužinojo tik faktą, kad toks sandoris yra įvykęs, tačiau ne patį sandorio turinį. Mirusios atsakovės motinos paveldėjimo byla su pirmosios instancijos teismo pagalba buvo išreikalauta tik pradėjus nagrinėti šią bylą ir tik su ja susipažinus tapo aišku, kad atsakovės sudarytas ginčijamas sandoris akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teises.

17.4. Nesutinka su atsakovės poziciją, kad atsisakyti po motinos mirties atsiradusio palikimo ji privalėjo, kadangi jos motinos valia buvo tokia, kad visas po jos mirties liksiantis turtas atitektų anūkams. Kritiškai vertindama liudytojų parodymus, pažymi, kad tokie atsakovės teiginiai nėra įrodyti, be to, jie neturi jokios teisinės reikšmės šiai bylai, kadangi įstatymo nustatyta tvarka ir forma neišreikšta valia nesukuria privalomumo sudaryti ginčo sandorį actio Pauliana instituto prasme. Atkreipia dėmesį, kad pagal byloje esančius įrodymus (paveldėjimo bylos medžiaga) matyti, jog velionė Z. M. Č. nebuvo sudariusi nei asmeninio, nei oficialaus testamento, dėl ko atitinkamai atsakovei, kaip pirmos eilės įpėdinei, pagal įstatymą atsirado teisė priimti palikimą. Jokių kitų sandorių, teismo sprendimų ar kitų pagrindų, kurių pagrindu atsakovei būtų kilusi pareiga sudaryti ginčo sandorį, nėra; tam nebuvo ir faktinių aplinkybių.

17.5. Ieškovės vertinimu, atsakovė atsisakydama po motinos mirties atsiradusio palikimo buvo nesąžininga, kadangi žinodama ir suprasdama, kad jos turimo turto ir pajamų neužteks atsiskaityti su kreditoriumi bei neturėdama jokios prievolės sudaryti ginčijamą sandorį, sąmoningai atsisakė didelės vertės palikimą sudarančio turto, siekdama, kad kreditorius neturėtų galimybės patenkinti savo reikalavimų. Pažymi, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas (nepriėmimas) yra vienašalis, besąlygiškas ir neatšaukiamas sandoris, t. y. priklausantis išimtinai nuo asmens, kuriam pagal įstatymą ar testamentą atsiranda teisė į palikimą, valios. Trečiųjų asmenų nesąžiningumą, taikant actio Pauliana institutą būtina nustatyti tik jeigu sudarytas atlygintinis dvišalis sandoris. Todėl mano, kad nagrinėjamoje byloje trečiųjų asmenų M. K. ir M. E. V. nesąžiningumas nesudaro bylos įrodinėjimo dalyko.

17.6. Nesutikdama su apeliančių pozicija dėl restitucijos taikymo, atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo (taip pat ir žemesnės instancijos teismų) sprendžiant analogiškas situacijas konstatuota, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Atkreipia dėmesį, kad tokiose bylose taikomos restitucijos specifika yra ta, kad palikimą sudarantis turtas, kurio nesąžiningai atsisako šalys, lieka jį priėmusių asmenų nuosavybėje ir į jį leidžiama nukreipti išieškojimą tik tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Todėl teismui patenkinus ieškovės ieškinį būtų išieškoma tik iš tokios minėto nekilnojamojo turto dalies, kurią realizavus užtektų padengti atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Pažymi, kad trečiųjų asmenų turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovės veiksmų nepriimant palikimo, todėl tretiesiems asmenims iš neteisės teisė negali atsirasti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009, iš R. K. ir solidarių skolininkų UAB „Ermilgė“ ir V. V. UAB „Swedbank lizingas“ naudai buvo solidariai priteista 36 285,98 Eur (125 288,22 Lt) skolos, 12,70 procentų dydžio palūkanų iš UAB „Ermilgė“, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų iš R. K. ir V. V., ir lygiomis dalimis 1 597,54 Eur (5 516 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas, pagal 2010 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą, buvo perduotas vykdyti antstolės Nijolės Jutkienės kontorai; užvesta vykdomoji byla Nr. 0092/11/00096. 2020 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB ,,Swedbank lizingas“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės vardu turimą įsiskolinimą ,,PlusPlus Baltic“ OU, kuris 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu 2020 m. gruodžio 17 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į šiuos įsiskolinimus ieškovei. Antstolė Nijolė Jutkienė 2021 m. vasario 19 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0092/11/00096 pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ naująja išieškotoja ieškove. Antstolės 2022 m. spalio 20 d. duomenimis, atsakovės skola sudarė 53 429,61 Eur. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad atsakovės neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovės motinai Z. M. Č., po jos mirties likusį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 82,92 Eur piniginių lėšų) atsakovei, kaip pirmos eilės įpėdinei 2011 m. birželio 7 d. pareiškimu atsisakius palikimo, paveldėjo atsakovės vaikai M. K. ir M. E. V.

23. Ieškovei kreipusis į teismą dėl minėto atsakovės 2011 m. birželio 7 d. vienašalio sandorio (atsisakymo priimti motinos palikimą) nuginčijimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Apeliantės atsakovė R. K. bei trečiasis asmuo M. E. V. pateikė byloje apeliacinius skundus, akcentuodamos praleistą ieškinio senaties terminą, be kita ko kritiškai vertindamos teismo poziciją dėl nagrinėjamu atveju visų actio Pauliana sąlygų buvimo. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24. Apeliantė atsakovė savo apeliaciniame skunde be kita ko akcentuodama, kad nei antrasis kreditorius OU „PlusPlus Baltic“, nei trečiasis kreditorius „PlusPlus Capital“ AS neturėjo teisės sudaryti reikalavimo perleidimo sutarčių su UAB „Swedbank lizingas“ dėl apeliantės prievolinių santykių su UAB „Swedbank lizingas“, nes tai draudžia šalių sudaryta laidavimo sutartis, nurodė, kad jau priėmus sprendimą byloje visiškai atsitiktinai rado tarp jos ir UAB Hansa lizingas 2007 m. kovo 22 d. sudarytą laidavimo sutartį, kurią ir prašo prijungti prie bylos.

25. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl atsakovės aukščiau paminėtų argumentų, kvestionuojant ieškovės kaip kreditorės teisinį statusą, atitinkamai netenkinant ir atsakovės prašymo dėl paminėto naujo įrodymo prijungimo, be kita ko nesant pagrindo manyti, kad šis pas atsakovę buvęs įrodymas, esant poreikiui (siekiant juo remtis šalių ginče) negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į pačios atsakovės dviprasmišką poziciją – viena vertus, minėtu argumentu ji kvestionuoja ieškovės kaip kreditorės teisinį statusą, tačiau kita vertus savo apeliaciniame skunde tvirtindama, kad ieškovė neįrodė visų penkių actio Pauliana sąlygų viseto buvimo, tarp neįrodytų sąlygų pirmosios (kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę) nenurodo (atsakovės apeliacinio skundo 4.1 punktas), iš ko galima suprasti, kad šios sąlygos egzistavimo iš esmės neginčija.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė atsakovė savo apeliaciniame skunde ir prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, anot jos, tik tokiu būdu ji galės išsamiai paaiškinti visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tačiau įvertinus bylos duomenų visumą, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad bylos dalyviai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl ieškinio senaties

28. Abi apeliantės savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, akcentuodamos tiek kreditorių, tiek antstolio ilgametį neveikimą, atkreipdamos dėmesį į ieškovės ar pradinės kreditorės vykdomos veiklos savybes, dėl ko apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti anksčiau, ir pan. Visgi, teisėjų kolegija apeliančių argumentus aptariamu aspektu vertina kritiškai.

29. Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita. Terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

30. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienų metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

31. Aptariamu atveju, iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0092/11/00096 duomenų matyti, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdymo procesas buvo pradėtas 2011 m. sausio 20 d., dar iki reikalavimo perleidimo ieškovei pradinė kreditorė periodiškai domėjosi vykdymo proceso eiga, buvo vykdomas atsakovės buto pardavimas iš varžytinių, vėliau, kaip minėta, išieškotojas vykdymo procese buvo pakeistas; taip pat matyti, kad periodiškai buvo tikrinami atsakovės Sodros duomenys, ir pan., tačiau iki pat ieškovės nurodyto antstolės pranešimo kitų duomenų, kad vykdymo proceso metu buvo gauta informacija apie ginčo sandorį, vykdomojoje byloje nėra. Šiuo aspektu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kas atsispindi ir teismų praktikoje, pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra nustatyta. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus/neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Tačiau tokia situacija nereiškia pareigos nei antstoliui, nei išieškotojui sudaryti skolininko „giminės medį“ ir sekti, ar kas nors iš giminės nemirė ir nepaliko palikimo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-443-638/2023). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kritiškai vertinti apeliančių argumentai apie išieškotojo galimybes kreiptis į registrus ir gauti informaciją (apie palikimo atsisakymo faktą), kai disponuojama tik skolininkės duomenimis, nesant teisinio pagrindo tikrinti jos giminaičių asmens duomenų ir pan. Jokių įrodymų, kad ieškovei ar netgi pradinei kreditorei buvo įmanoma anksčiau sužinoti apie ginčijamą sandorį byloje nėra. Priešingai, iš bylos duomenų, būtent duomenų Testamentų registre, matyti, kad atsakovės motinos palikimo atsisakymo faktai Testamentų registre nėra įregistruoti, todėl net ir patikrinus minėtą registrą pagal skolininkės (atsakovės) asmens duomenis, jokios informacijos apie šioje byloje ginčijamą sandorį nebūtų rasta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo atsakovės motinos palikimo paveldėjimo faktas iki šiol nėra išviešintas Nekilnojamojo turto registre, byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad byloje aptariamas turtas vis dar registruotas atsakovės motinos vardu. Aptariamu aspektu kritiškai vertintini ir apeliantės atsakovės argumentai, jog apie atsakovės motinos mirtį buvo žinoma išieškojimą vykdančiai antstolei, nes tuo pačiu metu vyko apeliantės turto (buto) pardavimas iš varžytinių ir neva ji pateikė išieškojimą vykdančiai antstolei pretenziją dėl iš varžytinių parduodame bute gyvenančių vaikų teisių pažeidimo, kuri nebuvo patenkinta dėl vaikų nuosavybės teise valdomo apeliantės mirusios motinos buto ir gyvenamosios vietos deklaravimo jame. Jokių paminėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje visgi nebuvo pateikta, tokių duomenų teisių kolegija nenustatė ir iš vykdomosios bylos medžiagos. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju, kai antstolė ieškovei Testamentų registro išrašą pateikė tik 2021 m. gegužės 27 d., ir tik po to iš paveldėjimo bylos duomenų paaiškėjus faktui apie atsakovės 2011 m. birželio 7 d. palikimo atsisakymo pareiškimą, po ko ieškovės ieškinys dėl aptariamo atsakovės vienašalio sandorio nuginčijimo teismui buvo pateiktas 2022 m. gegužės 27 d., CK 6.66 straipsnio taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą.

Dėl actio Pauliana sąlygų vertinimo

32. Pagal teisinį reguliavimą, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

34. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje išanalizavęs visas actio Pauliana instituto sąlygas, sprendė, kad visos būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos byloje yra įrodytos. Apeliantė atsakovė gi mano, kad ieškovė neįrodė visų 5 sąlygų viseto egzistavimo realumo, o būtent: 1) antrosios sąlygos, numatančios, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 2) trečiosios sąlygos, numatančios, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 3) ketvirtosios sąlygos, numatančios, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 4) penktosios sąlygos, numatančios, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo poziciją dėl minėtų sąlygų viseto egzistavimo, akcentuodamas atsakovės neva neįrodytą nesąžiningumą.

35. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta aukščiau, apeliantės iš esmės neginčija pirmosios sąlygos, be kita ko, iš bylos duomenų ir nesat pagrindo nesutikti, jog ieškovė, reikalavimo perleidimo sandorio pagrindu perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teisėjų kolegija dėl šios actio Pauliana sąlygos plačiau nepasisako.

36. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, ir kt.). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

37. Aptariamu atveju, apeliantė po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), būdama vienintele pirmos eilės įpėdine ir turėdama teisę priimti visą mirusios motinos palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) , 2011 m. birželio 7 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, po ko, Ukmergės rajono apylinkės teismui 2011 m. rugsėjo 6 d. išdavus atsakovei leidimą, minėtą palikimą atsakovė priėmė savo tuo metu abiejų nepilnamečių vaikų (M. K. ir M. E. V.) vardu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovės įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0092/11/00096 nebuvo padengtas. Ir nors tuo metu ji nuosavybės teise ir turėjo nekilnojamąjį turtą – butą, kuris, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, buvo parduotas iš varžytinių tik 2013 m., už 17 950 Eur sumą (nors pirmosios varžytinės buvo paskelbtos dar 2011 m. liepos mėnesį, pradinę turto kainą numatant 48 000 Lt), tačiau turimo įsiskolinimo suma apie tris kartus viršijo turimo turto vertę. Kito turto, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditore, apeliantė neturi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ir kiti bendraskoliai ginčo sandorio sudarymo metu būtų turėję lėšų ar turto skolai padengti, tuo pačiu iš byloje turimų duomenų nesant pagrindo paneigti, jog ir pačiai atsakovei aplinkybės apie kitų dviejų bedraskolių, kurių vieno (UAB „Ermilgė“ ji buvo (duomenys neskelbtini), o su kitu bendraskoliu (V. V.) vedė bendrą ūkį, turtinė padėtis ir galimybės mokėti skolą, buvo gerai žinomos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (civilinės bylos Nr. B2-2172-661/2011) matyti, kad jau 2011 m. kovo 29 d. UAB „Ermilgė“, kurios vadovu buvo V. V., buvo iškelta bankroto byla). Nors apeliantė atsakovė ir įrodinėjo savo mokumą, akcentuodama tiek prievolės vykdymui panaudotas minėto buto pardavimo lėšas, tiek išskaitas iš darbo užmokesčio, tačiau aptartų aplinkybių kontekste su tuo nėra pagrindo sutikti, kartu atkreipiant dėmesį, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ilgą laiką nedirbusi, dabar nors ir dirba, tačiau jos pajamos nėra didelės (pati apeliantė nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį), dėl ko įsiskolinimas ilgą laiką nebuvo dengiamas, o dabar dengiamas tik maža dalimi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atsakovei sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos kreditoriaus teisės, kadangi, atsakovei, kaip pirmos eilės įpėdinei nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus jai priklausančios mirusios motinos turto dalies, apeliantė ženkliai sumažino savo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčo sandoris pažeidė kreditorės (ieškovės) teises.

38. Dar viena iš būtinų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021). Dėl to, nusprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo kitų galimybių ir pan. Pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

39. Apeliantės atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo jos teisę priimti motinos palikimą. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos iš tiesų suponuoja tai, kad atsakovė negali būti įpareigota priimti mirusios motinos palikimą, savo turimą paveldėjimo teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieškovės, atsakovės kreditorės), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, šioje bylos aplinkybes, be kita ko nustačius, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės teises, minėtas apeliantės argumentas atmestinas, sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje atsakovė niekaip neįrodė, kad privalėjo sudaryti tokį sandorį (atsisakyti motinos palikimo), kad tokia pareiga kilo teisėtu pagrindu, šiuo aspektu esminės reikšmės neturinčia laikant ir atsakovės byloje akcentuotą aplinkybę apie jos motinos valią palikti savo turtą anūkams, ką be atsakovės liudijo ir byloje apklausti liudytojai, tretieji asmenys, pažymint, kad įstatymo nustatyta tvarka ir forma neišreikšta palikėjo valia negalėjo sukurti privalomumo sudaryti šioje byloje aptariamą sandorį visų kitų aplinkybių (dėl turimos pareigos atsiskaityti su kreditoriais, ir pan.) kontekste.

40. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nesąžiningumo vertinimo sąlygų aptariamu atveju egzistavimo.

41. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad minėto CK straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo (skolininkas). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas actio Pauliana aspektu turi būti įvertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, tai yra pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).

42. Abiejų apeliančių vertinimu, atsakovė palikimo atsisakė elgdamasi sąžiningai. Atsakovė akcentavo, kad ji nepažeidė CPK 644 – 645 straipsniuose numatytų skolininko pareigų, pateikė duomenis apie savo turtą butą, kuris buvo parduotas iš varžytinių, pateikė savo asmeninės banko sąskaitos duomenis, iš kurios buvo nuskaitomos banko sąskaitoje esančios lėšos, pateikė duomenis apie savo darbovietę, ko pasėkoje, prievolės vykdymui iki šiol atliekami išskaitymai iš gaunamo darbo užmokesčio; atkreipė dėmesį, kad neturi teisinio išsilavinimo ir tai, kad ji, būdama moki, prioritetizavo šeimos susitarimą, yra mirusiosios valios įgyvendinimas bei CK 5.60 straipsnio 1 dalyje numatyta apeliantės teisė, o ne nesąžiningumo išraiška.

43. Aukščiau šioje nutartyje jau pasisakius dėl atsakovės mokumo bei jos teisės (ne)priimti palikimo (šios nutarties 37, 39 punktai), taigi paminėtų argumentų nekartojant, kartu neneigiant apeliantės atsakovės akcentuotų, vykdomosios bylos duomenimis patvirtintų aplinkybių apie jau atliktus išieškojimo veiksmus aptariamoje vykdomojoje byloje, kai dalis skolos iš atsakovės buvo išieškota išskaitymais iš jos darbo užmokesčio bei 2013 m. iš varžytinių paradavus atsakovės butą, tačiau šios aplinkybės byloje jau padarytų išvadų kontekste niekaip nepaneigia atsakovės nesąžiningo elgesio jai priimant sprendimą dėl po motinos mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Skolininkei tinkamai įgyvendinant sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, atsiradusi galimybė paveldėti turtą be kita ko turi būti naudojama atsiskaitymo su kreditoriumi įgyvendinimui. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė žinojo apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Iš bylos duomenų taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nežinojo ar nesuprato, kad jos turimų lėšų ir turto niekaip nepakaks atsiskaityti su kreditore, ar kad jai tuo pačiu galėjo būti nežinoma apie kitų bendraskolių turtinę būklę (šios nutarties 37 punktas). Kaip atmestini ir atsakovės argumentai dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo, sutinkant su ieškovės pastebėjimais, kad atsakovės turimas (duomenys neskelbtini) išsilavinimas, jos darbinė patirtis ir pan. neleidžia manyti, kad ji negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų pasekmių kreditoriaus atžvilgiu. Nagrinėjamame kontekste (vertinant ginčo sandorio šalies nesąžiningumą) kritiškai vertintini ir apeliančių argumentai dėl palikėjos valios įgyvendinimo, ką bylos nagrinėjimo metu be atsakovės dar liudijo ir byloje apklaustos liudytojos bei tretieji asmenys. Kaip jau pažymėta aukščiau, palikėjos (atsakovės motinos) minėta valia įstatymo nustatyta tvarka ir forma nebuvo išreikšta, ir toks atsakovės mėginimas savo veiksmus pateisinti jau mirusio asmens žodžiu išsakyta valia, neįtvirtinus jos teisės aktų nustatyta tvarka, negali panaikinti turimos pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė savo veiksmais (atsisakydama palikimo) veikė savo artimųjų, vaikų, naudai, kurių sąžiningumo klausimas, sprendžiant dėl vienašalio atsakovės sandorio negaliojimo, nesprendžiamas. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumas yra įrodytas.

44. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir apeliančių argumentus dėl neva nepagrįstai nukreipto išieškojimo į trečiųjų asmenų paveldėtą turtą.

45. Pirmiausia manytina, kad apeliantės klaidingai interpretuoja CK 6.66 straipsnio 4 dalies normą, numatančią, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikant restituciją, išieškojimas yra nukreipiamas į visą turtą, o patenkinus kreditoriaus reikalavimą, likęs turtas grąžinamas, t. y., kad būtų pašalintas atsakovės padarytas pažeidimas, išieškojimas turi būti nukreipiamas į visą turtą ir atitinkamai, jeigu po antstolio atlikto išieškojimo liks paties turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, ar piniginių lėšų, jeigu bus įvykdytos varžytynės turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, likęs turtas ir (ar) piniginės lėšos bus grąžinamos. Šiame kontekste, apeliantėms be kita ko akcentuojant nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą (atkreipiant dėmesį, kad nepilnametės M. E. V. gyvenamoji vieta yra nekilnojamojo turto objekte, į kurį nukreiptas išieškojimas), teisėjų kolegija neneigia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos svarbos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokios teisės negali būti ginamos pažeidžiant kitų asmenų teises, todėl šie argumentai nagrinėjamos bylos kontekste, nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą. Kartu pažymėtina, kad nukreipus išieškojimą į trečiųjų asmenų paveldėtą turtą, išieškojimo veiksmai vykdytini tik įstatymo nustatyta tvarka.

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remiantis bylos medžiaga, nustatė, jog egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir atitinkamai ieškinį tenkinti.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų šiuose skunduose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. Apeliacinius skundus atmetus, apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė duomenų, apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės R. K. ir trečiojo asmens M. E. V. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko