Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-443-638/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-18
Bylos Nr.: e2A-443-638/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00061-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: P. C.
Atsakovas: A. M.
Trečiasis asmuo: R. K.

Kategorijos

2.1.5.1Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-443-638/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00061-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.; 2.1.5.2.; 2.6.1.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. C. AS apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. C. AS ieškinį atsakovui A. M., trečiasis asmuo R. K., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė P. Capital AS, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1) pripažinti negaliojančiu atsakovo A. M. 2016 m. birželio 6 d. sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo G. T. mirties;

2) pripažinti negaliojančiu atsakovo A. M. sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo tetos R. B. M. mirties;

3) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės P. C. AS naudai iš atsakovo A. M. pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į trečiajam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį(duomenys neskelbtini), t. y. -1/4 dalį pastato gyvenamojo namo,1/4 dalį pastato-kiemo rūsio,1/4 dalį kitų inžinierinių pastatų, 421/1684 dalį žemės sklypo;

4) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės P. C. AS naudai iš atsakovo A. M. pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į ½ dalį piniginių lėšų, sudarančių G. T. palikimo dalį, t. y. - 689,03 Eur piniginių lėšų sumą, esančią trečiojo asmens R. K. valdyme;

5) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės P. C. AS naudai iš atsakovo A. M. pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į ½ dalį piniginių lėšų, sudarančių R. B. M. palikimo dalį, t. y. - 1030,04 Eur piniginių lėšų sumą, esančią trečiojo asmens R. K. valdyme.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirė atsakovo ir trečiojo asmens tėvas G. T.. Atsakovo sesuo R. K., būdama pirmos eilės įpėdine, 2016 m. gegužės 26 d. priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Atsakovas 2016 m. birželio 6 d. atsisakė priimti palikimą būdamas pirmos eilės įpėdiniu. Atsakovas, atsisakydamas po tėvo mirties palikimo, neteko teisės gauti 689,03 Eur piniginių lėšų. Be to, 2018 m. liepos 18 d. atsakovo sesuo R. K., būdama penktos eilės įpėdine, priėmė po tetos mirties atsiradusį palikimą. Trečiasis asmuo paveldėjimo teisės pagrindais (2018 m. spalio 1 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 5419) įgijo 2 060,06 Eur piniginių lėšų, esančių L. B. AB; 1/2 dalį pastato gyvenamojo namo, 1/2 dalį pastato-kiemo rūsio, 1/2 dalį kitų inžinierinių pastatų, 421/842 dalį žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini). Iš paveldėjimo bylos medžiagos matyti, jog be atsakovo ir jo sesers R. K. daugiau jokių kitų įstatyminių įpėdinių nebuvo, dėl šios priežasties, darytina išvada, jog į palikėjos R. B. M. palikimą penktos eilės įpėdiniai (palikėjos sesers vaikai) atsakovas A. M. ir trečiasis asmuo R. K. turi lygias teises į nurodytą palikimą. Taigi, atsakovas po tetos R. B. M. mirties savo neveikimu atsisakė palikimo ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teises į: 1/4 dalį pastato gyvenamojo namo, 1/4 dalį pastato-kiemo rūsio, 1/4 dalį kitų inžinierinių pastatų, 1/4 421/1684 dalį žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini), 1 030,04 Eur piniginių lėšų, esančių L. B. A. I. vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi. Palikimo atsisakymas ir jokių veiksmų neatlikimas, o tai reiškia palikimo nepriėmimas, sukuria vienodas teisines pasekmes - įpėdinis neįgyja nuosavybės teisės į palikimą (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, tiek atsisakydamas priimti palikimą, atsiradusį po savo tėvo G. T. mirties, tiek dėl neveikimo įgyvendinant savo paveldėjimo teisę priimti palikimą, atsiradusį po tetos R. B. M. mirties, prarado galimybę įgyti nuosavybės teises į dalį turto. Šio turto vertė (įskaitant ir pinigines lėšas) yra nustatyta masinio vertinimo būdu, ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 5419 duomenimis, yra 11 675,82 Eur. Atsakovui priėmus palikimą ir įgijus nuosavybės teisę į turto dalis, antstolė įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavusi atsakovo turtą, būtų turėjusi galimybę padengti atsakovo turimą įsiskolinimą ieškovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jo tėvai Paulina I. T. ir G. T. gyveno(duomenys neskelbtini). Šeimoje augo jis su seserimi R., kuri byloje įtraukta trečiuoju asmeniu - R. K.. Močiutė turėjo dvi dukras, tai mamą ir jos seserį R. B. M. (tetą), kuri buvo neįgali ir gyveno kartu su močiute B. M.(duomenys neskelbtini). Namų valda priklausė močiutei B. M.. Dar močiutei gyvai esant, ji buvo išreiškusi savo valią, kad po jos mirties pusę namų valdos liks seseriai R. K., kuri prižiūrės neįgalią tetą. Tėvai, būdami gyvi, taip pat susitarė ir sudarė žodinį testamentą, kuriuo nurodė, kad jų valia butas(duomenys neskelbtini), atitenka jam, o mamai priklausanti namų valdos dalis, esanti(duomenys neskelbtini), lieka R. K., nes ji po močiutės mirties persikėlė gyventi pas tetą, ją prižiūrėjo bei slaugė, nes teta buvo neįgali ir negalėjo savimi pasirūpinti. Motina mirė (duomenys neskelbtini).Tėvais iki mirties taip pat rūpinosi sesuo R. K., nes tėvai prieš mirtį pas ją (duomenys neskelbtini)ir gyveno. Po tėvo mirties atsakovas neturėjo jokių piniginių lėšų ir negalėjo prisidėti prie jo laidotuvių. Tėvą G. T. palaidojo sesuo iš savo lėšų, todėl po jo mirties atsisakė savo palikimo dalies į 689,03 Eur piniginių lėšų sumą. Nuo 2016 metų birželio mėnesio niekas į notarų biurą dėl palikimo atsisakymo nesikreipė ir atsisakymo neginčijo, nors pati ieškovė nurodo, kad antstolė, vykdžiusi išieškojimą, turėjo surinkusi informaciją apie palikimo dalies atsisakymą. Vadinasi, jei kreditorius būtų buvęs suinteresuotas ginčyti jo palikimo atsisakymą, jis ieškinį turėjo teikti dar 2016 metais, kai R. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio tėvo G. T. palikimą , t. y. 1 478,10 Eur piniginių lėšų. Tačiau nuo 2016 metų iki 2021 metų niekas palikimo atsisakymo neginčijo, todėl mano, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą 1 metų senaties terminą ginčyti palikimo atsisakymą pagal acio Pauliana sąlygas, nurodytas ieškinyje.

4. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovė negali prašyti pripažinti negaliojančiu jo atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po tetos R. B. M. 2018 m. birželio 8 d. mirties, kadangi atsakovas net nesikreipė į notarų biurą po tetos mirties. Be to, mano, kad ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, kadangi pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad pirmasis kreditorius Swedbank, AB, reikalavimo perleidimo sutartimi 2018 m. sausio 15 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į jo įsiskolinimą „P. B.“ OU Lietuvoje, veikiančiai per „P. B.“ OU Lietuvos filialą. Kreditorius „P. B.“ OU Lietuvos filialas 2018 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į jo įsiskolinimą P. C. AS, kuri yra ieškovė šioje byloje. Nupirkusi reikalavimo teises į skolą, ieškovė kreipėsi į antstolę S. V., kuri 2018 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo pradinį kreditorių „Swedbank“ pakeitė kreditoriumi (išieškotoju) „P. B.“ OU Lietuvos filialu. Ir tik 2022 m. sausio mėnesį, praėjus beveik 4 metams, neaišku kas pastebėjo, kad 2018 m. vasario 20 d. patvarkyme buvo padarytas rašymo apsirikimas ir nurodytas ne tas išieškotojas. Todėl antstolė tik 2022 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo, kuriame nurodė, jog išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01381 yra ieškovas, o ne „P. B.“ OU Lietuvos filialas. Ieškovė, nusipirkusi reikalavimo teises į jo skolą, beveik 4 metus nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, t. y. savo kaip kreditoriaus interesų gynyba. Todėl praleido 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes nuo reikalavimo į jo skolą įsigijimo t. y. 2018 m. sausio 16 d. dienos iki kreipimosi į teismą 2021 m. sausio 25 dienos jau buvo praėję 3 metai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas vienu atveju po tėvo mirties atsisakydamas, o kitu atveju po tetos mirties nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, t. y. faktiškai neatlikdamas jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, jų neatliko, teismo vertinimu, sąmoningai t. y. žinodamas, kad yra skolingas ir iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų išieškojimas kreditoriams. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo kreditoriais, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

7. Teismas nustatė, kad mirus atsakovo A. M. tėvui, atsakovas atsisakė priimti jam įstatymo pagrindu atitenkančią palikimo dalį ir tai padarė raštu 2016 m. birželio 6 d. Taigi, atsakovas atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Teismas padarė išvadą, kad faktiškai atsisakius palikimo, atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atsisakymas priimti savo tėvo ir tetos palikimus, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieškovės interesus.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienašalį sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo tėvo ir tetos mirties. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių priešingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir šią actio Pauliana sąlygą teismas pripažino įrodyta.

9. Teismas sprendė, kad šioje byloje atsakovo nesąžiningumo ieškovams nepavyko įrodyti. Po atsakovo tėvo mirties liko tik nedidelė lėšų suma, kuri faktiškai buvo panaudota paties mirusiojo laidotuvėms padengti. Teismas nustatė, kad po tetos R. B. M. mirties liko taip pat pinigų suma, kuria buvo dengiamos mirusiosios laidotuvių išlaidos, o likusią galimai paveldėto turto dalį sudarė 1/4 dalis pastato gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kurio likusios dalys priklausė trečiajam asmeniui t. y. seseriai R. K.. Teismas padarė išvadą, kad viena iš actio Pauliana sąlygų neįrodyta.

10. Teismas konstatavo, kad tiek pradinis kreditorius, tiek šiuo metu esantis ieškovas P. C. AS praleido terminą reikalavimui pareikšti. Teismas sprendė, kad pradiniam kreditoriui „Swedbank“ AB vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. birželio 7 d., o dabartiniam kreditoriui ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. sausio 16 d., t. y. praėjus metams po Reikalavimo teisių perėmimo sutarties pasirašymo. Teismo vertinimu, vieneri metai yra pakankamas laiko tarpas kreditoriui susižinoti visą reikiamą informaciją apie skolininko turtinę padėtį ir jo vardu sudarytus sandorius, kurie yra išviešinti. Teismo pažymėjo, kad būtent ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis visų įmanomų priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Teismas nurodė, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui R. K. prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovui nepagrindus ir nepaneigus ieškinio senaties praleidimo priežasčių, o taip pat neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas P. C. AS, neįrodė visų actio Pauliana sąlygų, ir praleido ieškinio senatį ginčyti 2016 m. birželio 6 d. atsisakymą priimti palikimą po tėvo G. T. mirties, o taip pat 2018 m. birželio 8 d. mirusios tetos R. B. M. mirties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas jau po civilinės bylos išnagrinėjimo, išėjus priimti procesinio sprendimo, tą pačią dieną 2022 m. spalio 31 d. 14.51 val. gavo atsakovo rašytinius paaiškinimus, bei remdamasis jais priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos actio Pauliana institutui taikyti būtinos sąlygos. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui užkirtus ieškovui galimybę įgyvendinti CPK 42 straipsnyje jam suteiktas procesines teises teikti savo argumentus ir samprotavimus dėl atsakovo raštu pareikštos pozicijos, buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismo procesą (teisė būti išklausytam), o priimtas teismo sprendimas turi siurprizinį pobūdį. Konstatuotina, kad nustatytas proceso teisės normų pažeidimas nagrinėjamu atveju nulėmė bylos procesinį rezultatą, yra neteisingai išspręsta byla, todėl sudaro pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.

11.2. Paieška Testamentų registre nėra galima nei pagal palikimą priėmusio, nei pagal palikimo atsisakiusio asmens vardą, pavardę ar asmens kodą, kas reiškia, jog antstolis (arba Ieškovas/pradinis kreditorius, jeigu turėtų tokią teisę), patikrinęs Testamentų registrą pagal skolininko (šiuo atveju atsakovo A. M.) duomenis, jokios informacijos apie byloje ginčijamus sandorius sužinoti negalėjo, priešingai, nei skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo sudaryti palikimo atsisakymo/nepriėmimo sandoriai yra išviešinti. Aplinkybė, jog atsakovo sandoriai tikrai pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, paaiškėjo tik nagrinėjamoje byloje išreikalavus atsakovo tėvo G. T. ir atsakovo tetos R. B. M. paveldėjimo bylų medžiagas, su kuriomis susipažinus paaiškėjo, jog palikėjų palikimą sudarė tik turto aktyvas (piniginės lėšos bei nekilnojamasis turtas, esantis(duomenys neskelbtini)), kurį atsisakė priimti atsakovas. Būtent nuo šio momento ieškovė prašė skaičiuoti ieškinio senaties termino eigos pradžią.

11.3. Byloje išreikalauta vykdomosios bylos Nr. 0114/12/01381 medžiaga patvirtina, jog ieškovė, būdama atsakovo kreditoriumi, nuolat domėjosi vykdomosios bylos eiga: teikė prašymus dėl skolininko paieškos skelbimo bei informacijos apie turtinę padėtį pateikimo, prašė antstolės pateikti aktualius skolininko kontaktus, teikė kitas užklausas. Akivaizdu, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė yra praleidusi senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, kadangi minėta išvada yra paremta klaidingu duomenų interpretavimu, neatitinka nei realios faktinės situacijos, nei teisinio reguliavimo bei teismų praktikos.

11.4. Pirmosios instancijos teismas, sprendime vertindamas actio Pauliana institutui taikyti būtinas sąlygas, buvo nenuoseklus bei priėmė akivaizdžiai viena kitai prieštaraujančias išvadas. Vertindamas atsakovo nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai priešingą išvadą, remdamasis atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kurie byloje buvo pateikti jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir ištyrus byloje esančius įrodymus (o šių paaiškinimų priėmimo klausimas apskritai nebuvo išspręstas), konstatavo, jog ieškovei nepavyko įrodyti atsakovo nesąžiningumo. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kadangi sudarydamas vienašalius palikimo atsisakymo/nepriėmimo sandorius, atsakovas iš esmės veikė savo artimųjų giminaičių, t. y. sesers naudai. Įrodymų, kurie paneigtų akivaizdų atsakovo nesąžiningumą, byloje pateikta nebuvo. Teismo nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas, nepriimdamas/atsisakydamas palikimo, į kurį galėjo būti nukreiptas įsiskolinimo išieškojimas kreditoriams, buvo sąžiningas kreditoriaus atžvilgiu.

Atsiliepimas

12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovo nuomone, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiamo sprendimo priėmimui lemiamą reikšmę turėjo tik atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai. Atsakovo nuomone šis ieškovės argumentas yra klaidinantis, neatitinkantis faktinių aplinkybių, kadangi teismas, priimdamas sprendimą bei vadovaudamasis CPK normomis, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų ir faktų visuma, o ne tik atsakovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kaip nepagrįstai teigia ieškovė. Tai, kad atsakovo rašytinių paaiškinimų tekstas dėstomas ir teismo sprendime, visiškai nereiškia, kad teismas šiais paaiškinimais tik ir rėmėsi, priimdamas sprendimą. Atsakovo rašytiniai paaiškinimai tik pavirtino atsakovo žodinius paaiškinimus, teiktus 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu bei trečiojo asmens R. K. atsiliepimuose nurodytas aplinkybes bei nesutikimo argumentus, dėl kurių ieškovei bylos nagrinėjimo metu jokių klausimų nebuvo kilę.

12.2. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo, nurodo, kad teismas, priimamas sprendimą atsižvelgė į faktinę bylos situaciją, jos ypatumus, pirminio kreditoriaus Swedbank AB veiksmus, pačios ieškovės galimybes ir patirtį, ieškovės elgesį siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Ieškovė, užsiimdama profesionalia skolų išieškojimo veikla, naudodamasi teisininkų paslaugomis bei turėdama galimybes gauti informaciją iš viešųjų registrų, visų valstybinių bei kitų duomenis kaupiančių institucijų, buvo visiškai neaktyvi ir nesiėmė priemonių savo tariamai pažeistų teisių gynybai per įstatymo nustatytus terminus.

12.3. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei trečiojo asmens atsiliepime nurodytus argumentus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nepavyko įrodyti atsakovo nesąžiningumo. Teismas pagrįstai nurodė, kad nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Nors šiuo atveju teismas ir nustatė, kad atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo, tačiau teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo veiksmų nesąžiningumas, kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, ieškovės nebuvo įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliantė (ieškovė) prašo priimti naujus įrodymus - elektroninės civilinės bylos Nr. e2-1082-800/2022 kortelės ekrano nuotrauką bei Testamentų registro 2022 m. gruodžio 16 d. išrašą, suformuotą pagal A. M. identifikacinius duomenis. Nurodo, kad tokių įrodymų būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamo sprendimo motyvais. Iš bylos kortelės matyti, kad atsakovo A. M. rašytiniai paaiškinimai į bylą buvo pateikti 2022 m. spalio 31 d., kai įvyko teismo posėdis, kuriame byla buvo užbaigta nagrinėti. Testamentų registro išrašas parodo, kad duomenis iš registro atsisakyta suteikti vadovaujantis CK 5.32 straipsnio 3 dalimi (testamentų registro duomenis galima perduoti teismui, notarui ir kitiems suinteresuotiems asmenims po testatoriaus mirties). Apeliantė nurodė, kad naujai prašomi prijungti įrodymai yra reikšmingi teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui bei dėl savo turinio, apimties ir sąsajumo su jau byloje nagrinėtomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei įrodymais bylos nagrinėjimo neužvilkins.

15. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

16. Šios bylos atveju, apeliantės kaip naujas įrodymas teikiamas elektroninės bylos kortelės duomenų išrašas nėra laikytinas nauju įrodymu, nes tai yra šalims žinomi jau išnagrinėtos bylos duomenys, konkrečiai parodantys, kada į bylą buvo pateikti atsakovo A. M. rašytiniai paaiškinimai. Šis faktas bus įvertintas nagrinėjant apeliacinį skundą. Kitas apeliantės pateiktas įrodymas- testamentų registro išrašas, gautas 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. jau po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo, prijungtinas prie bylos, nes tik patvirtina ieškovės viso proceso metu tvirtintą aplinkybę, kad testamentų registro duomenys nėra vieši, priešingai, negu kad nurodė teismas. Šis išrašas laikytinas susijusiu su nagrinėjamu ginču, todėl priimtinas ir bus vertinamas nagrinėjant apeliacinį skundą.

17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo, kai skolininkas atsisakė priimti palikimą po savo tėvo ir tetos mirties (CK 6.66 straipsnis).

18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai apsibrėžė kasacinio teismo nustatytas būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

19. Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovo A. M. 18 843,68 Eur skolą ir palūkanas. Nutartis pateikta vykdyti antstolei S. V., kuri 2012 m. balandžio 19 d. priėmė vykdomąjį dokumentą, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0114/12/01381 dėl 4 804,45 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš A. M., išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Vykdomoje byloje 2018 m. vasario 20 d. antstolės patvarkymu pradinis išieškotojas pakeistas išieškotoju „P. B.“ OU Lietuvos filialu, o 2022 m. sausio 12 d. patvarkymu išieškotojas patikslintas ir nustatyta ieškovė „Plus P. C.“. Antstolės 2018 m. balandžio 6 d. patvarkymu paskelbta skolininko A. M. paieška, 2018 m. balandžio 19 d. A. M. pranešė antstolei savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), po ko paieška nutraukta.

20. Kreditoriaus darbuotojas 2020 m. lapkričio 6 d. parašė antstolei elektroninį paklausimą, nurodydamas, kad gavo žinių, jog skolininkas galimai nepriėmė palikimo po savo mamos B. M. mirties, prašė antstolės patikrinti testamentų registrą, nustatyti, ar skolininko vardu nėra registruota palikimo priėmimo/perleidimo, dovanojimo/ atsisakymo faktų, į ką antstolė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakė, kad patikrinus testamentų registrą, duomenų, kad A. M. atsisakė palikimo, nepavyko rasti. 2020 m. gruodžio 31 d. kreditorius pakartotinai raštu kreipėsi į antstolę S. V., ir dar kartą prašė patikrinti testamentų registrą pagal mirusios skolininko motinos asmens duomenis bei nustatyti, ar skolininko vardu nėra registruotų palikimo priėmimo, perleidimo, dovanojimo, atsisakymo faktų. Į šį pakartotinį paklausimą kreditorius 2021 m. sausio 26 d. gavo atsakymą, kad testamentų registre 2016 m. birželio 6 d. yra registruotas palikimo atsisakymo faktas dėl (duomenys neskelbtini)(prijungtos vykdomosios bylos l.45, DOC 6420).

21. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė, gavusi teismo liudijimą papildomiems įrodymams surinkti, pateikė duomenis iš G. T. ir B. M. paveldėjimo bylų, iš kurių nustatyta, kad atsakovas 2016 m. birželio 6 d. atsisakė priimti palikimą po savo tėvo G. T. mirties, ir nuo 2018 m. birželio 8 d. iki rugsėjo 8 d. (per tris mėnesius nuo palikėjos mirties) nepriėmė palikimo po savo tetos B. M. mirties.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovo sandorius (du kartus atsisakytus priimti palikimus). Teismas sutiko, kad ieškovė tik 2021 m. sausio 26 d. sužinojo apie atsakovo atliktus veiksmus, taip pat teismas sutiko, kad testamentų registro duomenys nėra vieši ir ieškovei nebuvo prieinami, tačiau teismas aiškino, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį. Ieškovė, teismo teigimu, nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama sužinoti faktus, kuriais buvo pažeistos jos teisės, todėl teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo ginčo sandorių sudarymo momentų, atitinkamai nuo 2016 m. birželio 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 8 d.

23. Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu negali sutikti. Kaip jau minėta 19 pastraipoje, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš atsakovo buvo užvesta 2012 m. balandžio 19 d., dar iki ginčo sandorių sudarymo, taigi, išieškojimo procedūra buvo pavesta antstolei. Pradinis išieškotojas „Swedbank“ periodiškai teiraudavosi antstolės apie skolininko padėtį ir vykdymo eigą, buvo skelbiamos skolininko paieškos, skolininkas atliko keletą mokėjimų. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad išieškotojas ar jo teises perėmusi ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ar atidi. Pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra nustatyta. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus/neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Sutiktina su apeliante, kad tokia situacija nereiškia pareigos nei antstoliui, nei išieškotojui sudaryti skolininko „giminės medį“ ir sekti, ar kas nors iš giminės nemirė ir nepaliko palikimo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, todėl ieškinio senaties terminas jai skaičiuotinas nuo palikimo atsisakymo sandorių (2016 m. birželio 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 8 d.) laikytina nepagrįsta ir padaryta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas (CK 1.127 straipsnį, CK 6.66 straipsnį) ir kasacinio teismo praktiką.

24. Pagal Testamentų registro (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594) 66 punktą, registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti, be kita ko, notarai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti registro duomenis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Teisę gauti registro duomenis taip pat turi fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registre. Testamentų registro išrašai gali būti pateikti pagal testamento identifikavimo kodą; palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą; palikimo atsisakymo fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; testatoriaus ir (arba) palikėjo asmens kodą, o jeigu asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – pagal gimimo datą, vardą ir pavardę (nuostatų 70 punktas). Taigi akivaizdu, jog Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Tai leidžia teigti, jog tiek pradinės kreditorės, tiek ieškovės galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos. Savo ruožtu antstolio nepakankami veiksmai vykdymo byloje nėra reikšmingi nustatant, ar ieškovė turėjo subjektyvią galimybę sužinoti apie ginčo sandorius, nes jokiuose teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolis privalėjo nuolat tikrinti Testamentų registro duomenis.

25. Pažymėtina, kad ieškovės pirmasis bandymas 2020 m. lapkričio 6 d. gauti iš antstolės duomenis apie skolininko atsisakymą nuo palikimo buvo nesėkmingas, antstolė atsakė, kad palikimo atsisakymo fakto nepavyko rasti ( žr. 20 pastraipą). Tik pakartotinai patikrinus 2021 m. sausio 26 d. gauti duomenys iš Testamentų registro apie 2016 m. birželio 6 d. registruotą atsisakymą nuo palikimo po G. T. mirties, o duomenys apie B. M. palikimo nepriėmimą buvo gauti tik šios bylos nagrinėjimo metu, teismui 2022 m. balandžio 27 d. išdavus liudijimą gauti paveldėjimo bylą po B. M. mirties. Pradinis ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2022 m. sausio 26 d., todėl šioje byloje darytina išvada, kad CK 6.66 straipsnio taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

26. Vertindamas kitą sąlygą, reikalingą actio Pauliana ieškinio tenkinimui, būtent- skolininko nesąžiningumą, teismas sprendė, kad atsakovo nesąžiningumas neįrodytas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs, kad po atsakovo tėvo mirties liko tik nedidelė lėšų suma, kuri faktiškai buvo panaudota paties mirusiojo laidotuvėms padengti, o po tetos R. M. mirties liko taip pat pinigų suma, kuria buvo dengiamos mirusiosios laidotuvių išlaidos, o likusią galimai paveldėto turto dalį sudarė ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kurio likusios dalys priklausė trečiajam asmeniui, atsakovo t. y. seseriai R. K., be to, atsakovo teigimu, toks buvęs palikėjų ir visos giminės susitarimas. Teismas, darydamas išvadas apie atsakovo (ne)sąžiningumą, apeliantės teigimu, vadovavosi atsakovo 2022 m. spalio 1 d. parašytais ir teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimai, tai buvusi siurprizinė ieškovei medžiaga, neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų į tuos paaiškinimus. Teisėjų kolegija sutinka, kad paskutiniame prieš priimant sprendimą teismo posėdyje ar net ir po posėdžio pateikti paaiškinimai neturėjo būti priimti ir tuo labiau neturėjo būti jais vadovaujamasi, nes tokiu būdu pažeidžiami CPK nustatyti rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principai. Tačiau šios bylos atveju pažeidimas priėmus rašytinius paaiškinimus laikytinas mažareikšmiu, nes iš esmės analogiškus paaiškinimus atsakovas išdėstė ankstesniame teismo posėdyje (2022 m. rugsėjo 29 d.), nurodęs, kad buvo giminės susitarimas dėl palikimo paskirstymo.

27. Grįžtant prie atsakovo sąžiningumo vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Bendrosios skolininko pareigos yra nustatytos CPK 644 ir 645 straipsniuose, be kita ko, skolininkas turi nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Sąžiningumo ir bendradarbiavimo principai taip pat galioja ir skolininkui, todėl atsiradusi galimybė paveldėti turtą turi būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas, nėra ginčo, kad žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl turėjo abiem atvejais priimti jam tenkantį palikimą. Aplinkybė, kad buvo kitokio pobūdžio giminės susitarimas, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo atveju kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš giminės susitarimą. Todėl teismo išvada apie neįrodytą skolininko nesąžiningumą yra padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

28. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana taikymui reikalingas sąlygas, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti iš dalies: pripažinti negaliojančiais atsakovo 2016 m. birželio 6 d. atsisakymą nuo G. T. palikimo ir 2018 m. rugsėjo 8 d. atsakovo neveikimą – nepriėmimą palikėjos R.B. M. palikimo. Atitinkamai pripažinus sandorius negaliojančiais taikytina restitucija, t. y. leidimas nukreipti išieškojimą pagal 2009 m. lapkričio 22 d. hipotekos teismo nutartį į trečiojo asmens R. K. valdomą atsakovui turėjusį priklausyti turtą.

29. Taikant restituciją taip pat įvertintina, kad po G. T. mirties likusi pinigų suma buvo panaudota palikėjo laidotuvių išlaidoms apmokėti. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad įpėdinis dar iki palikimo priėmimo turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, kitaip tariant, interesui apmokėti palikėjo laidojimo išlaidas taikomas prioritetas prieš įpėdinio ir atitinkamai jo kreditoriaus interesus. Iš trečiojo asmens R. K. pateiktų įrodymų matyti, kad G. T. paliko 1369,79 Eur indėlį banke, iš kurio laidotuvėms buvo panaudota 837,40 Eur (712,4 Eur apmokėta pagal „Prienų skausmo užuovėja“ sąskaitą ir 125 Eur už gedulingus pietus). Atitinkamai likusi G. T. palikimo dalis yra (1369,79-837,40) 532,39 Eur, iš kurių pusę sumos (266,20 Eur) turėjo teisę paveldėti atsakovas. Kadangi pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį, neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo, tai šioje byloje atsakovo atliktas 2016 m. birželio 6 d. palikimo atsisakymas pripažintinas negaliojančiu visa apimtimi, o taikant restituciją leistina nukreipti išieškojimą tik į dalį lėšų - t. y. 266 Eur, likusių po G. T. mirties ir perduotų trečiajam asmeniui R. K..

30. Iš B. M. paveldėjimo bylos duomenų (DOK 17347) teismas nustatė, kad jos palikimą sudarė 421/842 kv.m. žemės sklypo, po ½ dalį gyvenamojo namo, pastato-kiemo rūsio, kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), ir 2060,06 Eur piniginės lėšos Luminor banko sąskaitose. Duomenų, kiek lėšų buvo panaudota palikėjos laidojimo išlaidoms, į bylą nepateikta. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę paveldėti ¼ dalį namų valdos(duomenys neskelbtini), ir 1 030,03 Eur piniginių lėšų. Todėl pripažinus negaliojančius atsakovo neveikimą - nepriėmimą palikimo, ir taikant restituciją yra leidžiama nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens R. K. valdomą ¼ dalį namų valdos (duomenys neskelbtini) ir į 1030,03 Eur piniginių lėšų, kurie turėjo atitekti atsakovui B. M.. Visa palikimo apmokestinamoji vertė pagal paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą 2018 m. spalio 1 d. VMI buvo paskaičiuota 21973,56 Eur. Atitinkamai namų valdos (žemės sklypo ir pastatų)(duomenys neskelbtini), apmokestinamoji vertė, turėjusi tekti atsakovui ( ¼ dalis) sudaro 9 956,75 Eur.

31. Reziumuodama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančius actio Pauliana ieškinių sprendimą (CK 6.66 straipsnis), netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkinamas – pripažintini negaliojančiais sandoriais atsakovo 2016 m. birželio 6 d. atsisakymas priimti palikimą po tėvo G. T. mirties ir 2018 m. rugsėjo 8 d. nepriėmimas palikimo po tetos R.B. M. mirties. Taikytina dalinė restitucija pirmojo sandorio atžvilgiu, leistina nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens valdomas 266 Eur lėšas, gautas kaip G. T. palikimas, ir leistina nukreipti išieškojimą į atsakovui turėjusią tekti palikimo dalį po R.B. M. mirties: 1030 Eur piniginių lėšų, po ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini)bei į pusę 421/842 kv.m. žemės sklypo(duomenys neskelbtini).

32. Bylinėjimosi išlaidos perskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos išlaidos: 253 Eur žyminio mokesčio (žyminio mokesčio dydis paskaičiuojamas pagal priteisiamo turto vertę (9956,75+1030+266)*0,03*0,75). Ieškovė yra sumokėjusi 310 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina 57 Eur žyminio mokesčio permokos (310-253). Trečiajam asmeniui R. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (360 Eur) nepriteistinos, nes trečiasis asmuo dalyvavo atsakovo pusėje ir laikytina, kad bylą pralaimėjo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtos 46,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais sandoriais atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio6 d. atsisakymą nuo G. T. palikimo ir 2018 m. rugsėjo 8 d. atsakovo neveikimą – nepriėmimą palikėjos R. B. M. palikimo. Taikyti restituciją ir leisti nukreipti išieškojimą pagal 2009 m. lapkričio 22 d. hipotekos teismo nutartį į trečiojo asmens R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomą 1 296 Eur pinigų sumą, ½ dalį nuo 421/842 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. 1201-0002-0025, po ¼ dalį gyvenamojo namo, unik. Nr. 1296-4000-8015, kiemo rūsio, unik. Nr. 1296-4000-8023, kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-2101-1609, esančių(duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei P. C., AS, įm. k. 11919806, iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 253 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Grąžinti ieškovei P. C., AS, įm. k. 11919806, iš valstybės 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio permoką.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) procesinių dokumentų teikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas KoriaginasDiana Labokaitė