Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-179-517/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-16
Bylos Nr.: e2-179-517/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00815-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rinaldas Adamonis
Ieškovas: užsienio bendrovės PlusPus Capital AS
Atsakovas: R. K.
Trečiasis asmuo: M. K., V. V., M. E. V.
Advokatai: Virginija Bradulskienė, Dalia Dudėnienė

Kategorijos

adrwCivilinė byla Nr. e2-179-517/2023

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00815-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.1.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 16 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS atstovams V. M., G. Š.,atsakovei R. K., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

tretiesiems asmenims M. K., V. V., trečiojo asmens M. E. V. atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,

liudytojoms A. K., E. R.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., M. E. V., V. V., notarė Rita Slapšienė, antstolė Nijolė Jutkienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje tarp ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS ir atsakovės R. K. kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Šalies argumentai

Ieškovė užsienio bendrovės PlusPus Capital AS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės R. K. 2011 m. birželio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovės motinos Z. M. Č. mirties; leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 iš atsakovės R. K. ieškovo PlusPlus Capital AS naudai į M. K. ir M. E. V. valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovės R. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009, į 82,92 Eur piniginių lėšų, sudarančių Z. M. Č. palikimą, sumą, esančią trečiųjų asmenų M. K. ir M. E. V. valdyme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 6 dalimi, pranešti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centras apie civilinės bylos, susijusios su nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiniu statusu ir daiktinių teisių į jį, iškėlimą; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009, priteisė solidariai iš R. K. solidarių skolininkų UAB „Ermiglė“ bei V. V. „Swedbank lizingas“, UAB naudai 36 285,98 Eur skolos (125 288,22 LTL), 12,70 proc. dydžio mokėjimo palūkanas atsakovo UAB „Ermiglė“, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteist sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų R. K. ir V. V., bei lygiomis dalimis 1 597,54 Eur (5 516 LTL) bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolės Nijolės Jutkienės kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0092/11/00096).

2020 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės vardu turimą įsipareigojimą „PlusPlus Baltic“ OU. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei PlusPlus Capital AS. Faktinė reikalavimo perleidimo data 2020 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į nurodytą, antstolė Nijolė Jutkienė 2021 m. vasario 19 d. patvarkymu išieškotojo pakeitimo Nr. S-21-92-2730 SD-187 pakeitė pradinį išieškotoją „Swedbank lizingas“, UAB naujuoju išieškotoju – ieškove.

Antstolė Nijolė Jutkienė, vykdydama išieškojimą nustatė, jog atsakovė R. K. nedirba, registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Nuo reikalavimo perleidimo dienos skolos dengimui pagal vykdomąjį dokumentą iš atsakovės yra išieškotos vos kelios įmokos, bendrai 218,11 Eur sumai. Skolos ir palūkanų likutis 2022 m. spalio 20 d. duomenimis yra 53 429,61 Eur. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį priverstinio išieškojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.

Ieškinyje pažymima, jog vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovė po savo motinos Z. M. Č. mirties atsisakė priimti palikimą, būdama pirmos eilės įpėdine. Antstolė Nijolė Jutkienė 2021 m. gegužės 27 d. ieškovei pateikė Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog nepriėmus palikim pirmos eilės įpėdinei – atsakovei, palikimą, atsiradusį po Z. M. Č. mirties, priėmė vėlesnės (antros) eilės įpėdiniai - palikėjos vaikaičiai, t. y. M. K. ir M. E. V..

Kaip nurodyta, išreikalavus Z. M. Č. paveldėjimo bylą galutinai paaiškėjo šios aplinkybės: 2011 m. birželio 7 d. atsakovė, būdama vienintele pirmos eilės įpėdine, pateikė Ukmergės rajono 1-ajam notaro biurui pareiškimą, kuriuo atsisakė jai priklausančio palikimo, atsiradusio po motinos Z. M. Č. mirties; 2011 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-1579-759/2011, išdavė atsakovei leidimą priimti jos nepilnamečių vaikų – sūnaus M. K. ir dukros M. E. V. vardu jiems priklausantį palikimą po senelės Z. M. Č. mirties; 2011 m. rugsėjo 13 d. M. E. V. ir M. K. įstatyminė atstovė atsakovė, veikdama savo vaikų vardu, pateikė Ukmergės rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą, kuriuo M. E. V. ir M. K. naudai priėmė po Z. M. Č. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 82,92 Eur neišmokėta senatvės ir neįgalumo pensijos dalis. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas vis dar yra registruotas atsakovės motinos Z. M. Č. vardu; 2011 m. rugsėjo 13 d. Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Slapšienė liudijimu Nr. RS-6567 paliudijo juridinį faktą, jog M. E. V. ir M. K., atstovaujami įstatyminės atstovės R. K., padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo mirus senelei Z. M. Č.. Iš paveldėjimo bylos medžiagos matyti, jog be atsakovės daugiau jokių pirmos eilės įpėdinių nebuvo. Taigi, atsakovė, būdama pirmos eilės įpėdine, atsisakė palikimo ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į turtą, likusį po motinos mirties. Tokie atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovė reiškia šį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovės atsisakymą priimti palikimą (1 t., el. b. l. 102-113).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo ieškinį atmesti, taikant vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti ir ieškinys atmestinas pilna apimtimi. Ieškovė nuodo, kad perėmė reikalavimą iš „Swedbank lizingas“, UAB. Pažymėtina, kad reikalavimą iš „Swedbank lizingas“, UAB perėmė pagal perleidimo sutartį OU „PLUSPLUS Baltic“, tačiau ieškovas nenurodo kuriuo laiku. Vėliau perleistos reikalavimo teisės ieškovei. Akivaizdu, kad tiek „Swedbank lizingas“, UAB, OU „PLUSPLUS Baltic“ ir ieškovei PlusPlus Capital AS, kurių veikla yra kreditorinių reikalavimų išieškojimas, žinojo apie ieškinio senaties terminus. Siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, yra numatytas sutrumpintas vienerių metų terminas, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises CK 6.66 straipsnio pagrindu. Senaties terminas baigėsi 2012 m. birželio 7 d. Nuo šio laiko nei ieškovė, nei „Swedbank lizingas“, UAB bei OU „PLUSPLUS Baltic“ nesikreipė į antstolės kontorą ginti savo teisių. Reikalavimas perleistas kelis kartus jau praleidus ieškinio senaties terminą. Praėjus 10 metų, ieškinio senaties terminas laikytinas jau seniai pasibaigusiu.

Atsiliepime prašoma įvertinti, kad ieškovei reikalavimas perleistas 2020 m. gruodžio 10 d., kai reikalavimo perleidimo momentu ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Pažymėtina, kad teisių perėmėjas perima visas teises, pareigas, tačiau perėmimas nepakeičia ieškinio senaties termino pradžios. Ieškovės argumentas apie gautą informaciją iš antstolės Nijolės Jutkienės apie išrašą iš testamentų registro, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo ieškovės nurodomo sužinojimo momento. Ieškovei nebuvo jokių kliūčių gauti informaciją iš Testamentų registro. Ji pati turėjo galimybę kreiptis į registrus ir gauti ją dominančią informaciją. Be to, ieškovė reikalavimų perleidimo momentui turėjo galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, nes jos profesinė veikla yra skolų išieškojimas. Jau perimant reikalavimą iš kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB buvo praleistas ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teise. Tai, kad kreditorius nėra gavęs skolos dalies, kaip nurodo, ieškovė yra netiesa. Atsakovė nurodo, kad niekada nepiktnaudžiavo savo teise, skolą kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB mokėjo, tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodo šios svarbios aplinkybės. Kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB vykdant antstolei Nijolei Jutkienei išieškojimą iš atsakovės išieškojo dalį skolos. Iš atsakovės buvo išieškota priteista dalis darbo užmokesčio, parduotas butas iš varžytinių ir buvo sumokėtos kitos įmokos. Ieškovė patikslintame ieškinyje šios aplinkybės nenurodo. Be to, svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovė nėra vienintelė skolininkė. Su V. V. jie yra bendraskoliai, iš jų priteista solidariai skola, todėl V. V. sumokėta skolos dalis yra reikšminga aplinkybė. Vykdomoji byla vykdoma iš skolininko V. V. iki šiol. Išieškojimas taip pat buvo vykdomas ir iš bendraskolio UAB „Ermilgė“. Iš šio bendraskolio išieškota skolos dalis ir šios aplinkybės ieškovė nenurodo. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji nėra gavusi skolos dalies yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime teigiama, kad pirminiam kreditoriui buvo galimybė sužinoti visas aplinkybes apie palikimo priėmimą po Z. M. Č. mirties. Jis turėjo galimybę sužinoti tai ir iš notarų biuro, ir Testamentų registro. Pastarieji duomenys yra vieši, galima šią informaciją bet kada gauti ir informacijos gavimas nėra ribojamas. Tiek kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB buvo praleidęs vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti, tiek ir ieškovė yra praleidusi terminą 1 metų pareikšti ieškinį. Tai, kad kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB perleido 2020 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei savo kreditorinių reikalavimų teises, nesudaro pagrindo vertinti, kad vienerių metų ieškinio senatis tęsiasi iki begalybės, terminas atnaujinamas ir vėl iš naujo prasideda. Ieškinio senatis buvo pasibaigusi iki 2020 m. gruodžio 20 d. ir Reikalavimo perleidimas nėra svarbi aplinkybė terminui atnaujinti. Be to, kaip nurodoma ieškinyje, pakeitus vykdomoje byloje išieškotoją, nurodoma faktinė perleidimo data yra 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau neaišku, dėl kokių aplinkybių. Tai, kad antstolė Nijolė Jutkienė pakeitė pradinį išieškotoją naujuoju išieškotoju, ieškovei nesuponuoja pagrindo vertinti, kad ieškinio senaties vienerių metų terminas prasideda nuo Testamentų registro duomenų gavimo. Testamentų registro duomenys yra vieši duomenys, pradinis išieškotojas bet kada galėjo sužinoti šias aplinkybes. Vertinu ir prašau teismo taikyti 1 metų ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos skolos dengimui iš atsakovės nėra gauta nė vienos įmokos. Mirus atsakovės mamai Z. M. Č., atsakovė įvykdė jos valią ir jos palikimą priėmė anūkai M. K. ir M. E. V., kaip ji buvo nurodžiusi. Tuo tikslu buvo kreiptasis į teismą dėl palikimo priėmimo ir gavus teismo leidimą, palikimas buvo priimtas. Nors atsakovė yra pirmos eilės įpėdinė, po motinos Z. M. Č. mirties, nėra pareigos jai priimti palikimą privalomąją tvarka. Kaip ir minėta palikėjos valia buvo palikimą priimti anūkams. Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Teismas be teisinio pagrindo negali apriboti skolininko ir trečiojo asmens teisės į nuosavybės neliečiamumą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

Negali būti teismo pripažinta, kad atsakovė yra nesąžininga skolininkė. Dalį skolos atsakovė kreditoriui sumokėjo, nesislapstė, nevengė skolos mokėjimo, pagal savo galimybes skolą kreditoriui mokėjo. Atsakovė nebeturi jokio gyvenamojo būsto, gyveno su nepilnamete dukra M. E. V. gyvenamajame name iki jos pilnametystės. Taip būtų galima įvertinti išieškojimų eiliškumą, dydžius ir kita svarbias aplinkybes. Actio Pauliana taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Šių aplinkybių nėra nustatyta atsakovės atžvilgiu. Kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į bendraskolio V. V. turtą ir lėšas, o ne tik atsakovės. Nėra sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš bendraskolininkų turto. 2011 m. palikimą priėmę M. K. ir M. E. V. buvo nepilnamečiai. Mano nuosavybės teise valdomas butas buvo parduotas iš varžytinių jau seniai. Nepilnamečiai vaikai neturėjo gyvenamojo būsto, atsakovės senelė L., o vėliau mano mama Z. M. Č. išreiškė savo valią gyvenamąjį namą palikti anūkams. Teismas išduodamas leidimą aiškinosi visas aplinkybes ir išdavė leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą. Teismui išdavus leidimą priimti nepilnamečių vaikų vardu, turėjo pareigą vaikų vardu priimti palikimą. Atsakovė nurodo buvusi dirbanti, turėjo pajamų, turto ir ginčijamo sandorio metu buvo vykdomi išieškojimai, mokama skola (1 t., 169-174).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo – M. E. V. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti ir ieškinys atmestinas pilna apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės R. K. pradinis kreditorius buvo „Swedbank lizingas“, UAB, reikalavimą perėmė ieškovas PlusPlus Capital AS, būtent įmonės, kurios savo profesine veikla, teisiniu statusu, savo veiklos savybėmis apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, tačiau to nepadarė. Įstatymų leidėjas, siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, yra numatęs sutrumpintą vienerių metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2012 m. birželio 7 d., t. y. ieškinys teisme pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą beveik dešimt metų. Be to reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui ieškinio senaties termino nesustabdė ir (ar) jo nenutraukė. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju reikalavimas į skolininkę buvo perleistas 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Patikslintame ieškinyje ieškovė ir vėl pateikia neteisingą informaciją apie testamentų registro išrašo duomenis, taip klaidindama teismą. Akivaizdu, kad ieškovė pati turėjo galimybę kreiptis į registrus ir gauti ją dominančią informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, būdama profesionali skolų valdytoja, turėjo galimybę dar prieš perimdama skolą iš pradinio kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB išsiaiškinti perimamos skolos rizikas, nes jau perimant skolą buvo praleisti ieškinio pareiškimo CK 6.66 straipsnio pagrindu terminai. Būdami pakankamai atidūs, rūpestingi ir apdairūs, pradinis kreditorius ir jo teisių perėmėjas turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti savo pažeistų teisių gynimu. Tiek pradinė ieškovė, tiek ieškovė, remiantis savo patyrimu versle, turėjo ir privalėjo žinoti, kaip tinkamai ir laiku užtikrinti savo procesines ir materialines teises. Pradinis kreditorius turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo, o reikalavimą perėmusi ieškovė to neįvertino (1 t., b. l. 164-167).

Ieškovės atstovas G. Š. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodoma, kad ginčijamas vienašalis sandoris sudarytas vėliau nei atsirado pareiga atsakovei atlyginti teismo priteistą skolą, kas rodo, kad atsakovė veikė nesąžiningai pablogindama savo turtinę padėtį ir dėl to tapusi nemokia. Ieškovė nebeturi kitų galimybių išieškoti susidariusią skolą, kadangi atsakovė jokių pajamų, išskyrus socialines pašalpas ir vaiko pinigus, neturi. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nepažeisdama numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi apie vienašalį ginčytiną sandorį ieškovei faktiškai tapo žinoma 2021 m. gegužės 27 d. Ieškovė neturėjo kitų galimybių sužinoti apie ginčytiną sandorį kaip tik pasikreipus į antstolį, todėl terminas pareikšti ieškinį pagal actio Pauliana sąlygas nėra praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikant ieškinio senatį, papildomai nurodydama, kad jos mamos valia buvo jos turimą turtą palikti anūkams, po mamos mirties jos namuose gyveno liko gyventi atsakovės močiutė, kurią ji turėjo prižiūrėti. Turto vaikų vardu neįregistravo, kadangi, vykdydama mamos valią, nori, kad, kai abu vaikai bus pilnamečiai, patys susitvarkys turtą. Atsakovė nurodo, kad nesąžiningumo aspekto jos atžvilgiu negali traktuoti vien todėl, kad turėdama galimybę veikti vaikų vardu, ji galėjo ne kartą parduoti mamos paliktą turtą, tačiau to nepadarė. Atsakovė neginčijo sprendimo parduoti jai nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi antstolė nurodė, kad vaikų registruota gyvenamoji vieta yra mirusios mamos namuose, todėl jų interesai bus užtikrinti. Savo skolos dalį ji grąžino, kai iš varžytinių buvo parduotas jos butas. Atleidus atsakovę iš darbo, ji kreipėsi į teismą, kadangi norėjo dirbti, išlaikyti šeimą, grąžinti skolas. Teismui priteisus neišmokėtą atlyginimą ir priverstines pravaikštas, pusė šios sumos buvo paimta padengti įsiskolinimui. Šiai dienai iš atsakovės išieškota 13 376 Eur skolos dalis, skolos nevengia, likusią skolos dalį stengiasi padengti pagal esamas finansines galimybes.

Atsakovės R. K. atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens M. E. V. atstovė advokatė Dalia Dudėnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Šiai dienai jos atstovaujamajai yra (duomenys neskelbtini) metų, jai nežinoma apie mamos turimus įsiskolinimus. Mirus močiutei, atsakovės mamai, trečiajam asmeniui buvo šiek tiek daugiau nei dveji metai, todėl visus paveldėjimo klausimus tvarkė mama. Trečiasis asmuo M. E. V. žino, kad namai, kuriuose šiuo metu gyvena, buvo jos prosenelės, močiutės, o dabar jie priklauso jai ir broliui, nes tokia buvo močiutės valia. Teismo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti senaties terminą.

Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo prosenelė ir močiutė norėjo, jog turtas liktų anūkams, ką atsakovė ir padarė. Šį faktą apie siekį turtą palikti anūkams jam žinoma buvo iš pačios prosenelės ir močiutės tiesiogiai. Mano, kad atsakovė elgėsi sąžiningai. Teismo prašo patikslintą ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą.

Trečiasis asmuo V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės mama visada sakė, kad visą savo turtą nori palikti anūkams. 2018 m. jį ištiko insultas, dėl ko jis nebepajėgia grąžinti skolų. Atsakovė sako tiesą, ji elgėsi sąžininga, tuo tarpu ieškovės veiksmuose įžvelgia nesąžiningus veiksmus.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mirusia atsakovės mama buvo draugės, bendraudavo kone kasdien, atsakovės mama ne kartą jai buvo sakiusi, kad ketina savo turimą turtą palikti anūkams, tačiau nespėjo to įteisinti įstatymų nustatyta tvarka dėl staigiai ištikusios mirties.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovės mama buvo pažįstamos. Atsakovės mama labai išgyveno dėl atsakovės skyrybų, dėl to su atsakove kildavo konfliktai, buvo prisirišusi prie anūko, todėl visą jai priklausantį turtą norėjo palikti anūkui. Po atsakovės antrojo vaiko gimimo, atsakovės ir jos mamos santykiai pagerėjo, tačiau su atsakovės gyvenimo draugu nebendravo ir jo nepripažino. Buvo kalba su atsakovės mama dėl testamento sudarymo, kuriuo visą turtą norėjo palikti abiem anūkams.

Tretieji asmenys notarė Rita Slapšienė ir antstolė Nijolė Jutkienė teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžius pranešta tinkamai. Byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims notarei Ritai Slapšienei ir antstolei Nijolei Jutkienei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009 iš R. K. ir solidarių skolininkų UAB „Ermiglė“ ir V. V. UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteista 36 285,98 Eur (125 288,22 Lt) skolos, 12,70 procentų dydžio mokėjimo palūkanų iš UAB „Ermiglė“, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų iš R. K. ir V. V., ir lygiomis dalimis 1 597,54 Eur (5 516 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolės Nijolės Jutkienės kontorai, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0092/11/00096.

2020 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB ,,Swedbank lizingas“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės vardu turimą įsiskolinimą ,,PlusPlus Baltic“ OU. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius ,,PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šiuos įsiskolinimus ieškovei. Faktinė reikalavimo perleidimo data 2020 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į įvykusį reikalavimo teisių perleidimą, antstolė Nijolė Jutkienė 2021 m. vasario 19 d. patvarkymu patvarkymu pakeisti išieškotoją vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0092/11/00096, vykdomoje pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009, pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ naujuoju išieškotoju – ieškove.

Atsakovės skola 2022 m. spalio 20 d. sudarė 53 429,61 Eur (1 t., el. b. l. 115). Vykdymo metu nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, dirbanti (vykdomoji byla Nr. 0092/11/00096, b. l. 7), iš jos vykdomi išieškojimai, tačiau įsiskolinimas ieškovei nėra padengtas iki šiol.

Palikėja Z. M. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 117, 121). Po palikėjos mirties likusį turtą (žemė, pastatai, piniginės lėšos), atsakovei kaip pirmos eilės įpėdiniai 2011 m. birželio 7 d. atsisakius palikimo (1 t., el. b. l. 131), 2011 m. rugsėjo 13 d. palikimą priėmė antros eilės įpėdiniai, t. y. atsakovės vaikai tretieji asmenys M. K. ir M. E. V. (1 t., el. b. l. 118-120). Atsakovei atsisakius, o tretiesiems asmenims priėmus, po Z. M. Č. mirties (duomenys neskelbtini). M. E. V. ir M. K. 2011 m. rugsėjo 13 d. priimdami palikimą pagal įstatymą paveldėjo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės R. K. 2011 m. birželio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovės motinos Z. M. Č. mirties (duomenys neskelbtini) ir leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 iš atsakovės R. K. ieškovei PlusPlus Capital AS naudai į M. K. ir M. E. valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat leisti nukreipti išieškojimą ieškovės PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovės R. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009, į 82,92 Eur piniginių lėšų, sudarančių Z. M. Č. palikimą, sumą, esančią trečiųjų asmenų M. K. ir M. E. V. valdyme.

Taigi šiuo atveju ieškovė, kaip atsakovės kreditorė, ginčija atsakovės, kaip skolininkės, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po Z. M. Č. mirties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu pradiniai kreditoriai, kurių teises vykdymo procese vėliau perėmė ieškovė, turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009, yra priteistas įsiskolinimas iš atsakovės, jo pagrindu 2010 m. kovo 4 d. išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjęs, nėra ginčijamas teismine ar neteismine tvarka, šio vykdomojo dokumento pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sudarant ginčijamą sutartį, atsakovė prarado galimybę įgyti nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, ilgą laiką buvo bedarbė, šiuo metu nors ir dirba, tačiau jos pajamos nėra didelės, dėl ko įsiskolinimas ilgą laiką buvo nedengiamas, o šiuo metu dengiamas maža dalimi. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą iš varžytinių, ji kito turto neturi, ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas.

Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė privalėjo atsisakyti ar nepriimti motinos palikimo, todėl teismo vertinimu, atsakovė sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Bendrosios skolininko pareigos yra nustatytos CPK 644 ir 645 straipsniuose, be kita ko, skolininkas turi nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Sąžiningumo ir bendradarbiavimo principai taip pat galioja ir skolininkui, todėl atsiradusi galimybė paveldėti turtą turi būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovė, nėra ginčo, kad žinojo apie jos atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Aplinkybė, kad buvo kitokio pobūdžio šeimos susitarimas, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo atveju kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš šeimos susitarimą. Teismo vertinimu, atsakovė atsisakė priimti palikimą tam, kad išvengtų kreditorės reikalavimų tenkinimo iš jai priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai.

Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovės žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės interesus. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsakovė byloje įrodinėja, kad ji motinos palikimo atsisakė ne dėl nesąžiningų veiksmų, o dėl to, kad vykdė šeimoje priimtą žodinį susitarimą, kuriuo atsakovės motina buvo išreiškusi savo valią jai priklausantį turtą palikti ne vienintelei dukrai – atsakove, o vaikaičiams – atsakovės vaikams. Su tokia pozicija nesutiktina, kadangi nagrinėjamoje byloje egzistuoja CK straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes sudarydama ginčijamą sandorį, kuriuo atsisakė nuo palikimo, atsakovė iš esmės veikė savo artimųjų, t. y. vaikų naudai.

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 1.127 straipsnio bendras taisykles actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį termino pradžios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK tiek kiti įstatymai. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2021 m. gegužės 27 d., kuomet gavo Registrų centro testamentų registro išrašą. Teisme ieškovės ieškinys gautas 2022 m. gegužės 27 d.

Atsakovė, nesutikdama su patikslintu ieškiniu, tiek pateikdama atsiliepimą, tiek teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Identiškų motyvų laikėsi ir tretieji asmenys. Atsakovės ir trečiųjų asmenų teigimu ieškovė nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama sužinoti faktus, kuriais buvo pažeistos jos teisės, todėl ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo ginčo sandorio sudarymo momentų, atitinkamai nuo 2011 m. birželio 7 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomoji byla dėl išieškojimo iš atsakovės buvo užvesta 2011 m. sausio 20 d., dar iki ginčo sandorio sudarymo, taigi, išieškojimo procedūra buvo pavesta antstolei (vykdomoji byla Nr. 0092/11/00096, b. l. 135). Pradinis išieškotojas UAB „Swedbank lizingas“ periodiškai teiraudavosi antstolės apie skolininko padėtį ir vykdymo eigą, buvo organizuojamas atsakovei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių, skolininkė atliko keletą mokėjimų. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad išieškotojas ar jo teises perėmusi ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ar atidi. Pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra nustatyta. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus ar neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Sutiktina su ieškove, kad tokia situacija nereiškia pareigos nei antstoliui, nei išieškotojui sudaryti skolininko „giminės medį“ ir sekti, ar kas nors iš giminės nemirė ir nepaliko palikimo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir ieškinio senaties terminas jai skaičiuotinas nuo palikimo atsisakymo sandorio (2011 m. birželio 7 d.) (CK 1.127 straipsnis, CK 6.66 straipsnis).

Pagal Testamentų registro (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594) 66 punktą, registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti, be kita ko, notarai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti registro duomenis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Teisę gauti registro duomenis taip pat turi fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registre. Testamentų registro išrašai gali būti pateikti pagal testamento identifikavimo kodą; palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą; palikimo atsisakymo fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; testatoriaus ir (arba) palikėjo asmens kodą, o jeigu asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – pagal gimimo datą, vardą ir pavardę (nuostatų 70 punktas). Taigi akivaizdu, jog Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Tai leidžia teigti, jog tiek pradinės kreditorės, tiek ieškovės galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos. Savo ruožtu antstolio nepakankami veiksmai vykdymo byloje nėra reikšmingi nustatant, ar ieškovė turėjo subjektyvią galimybę sužinoti apie ginčo sandorį, nes jokiuose teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolis privalėjo nuolat tikrinti Testamentų registro duomenis.

Pažymėtina, kad ieškovei 2021 m. gegužės 26 d. kreipusis į antstolę, prašant patikrinti Testamentų registrą pagal mirusios skolininkes motinos asmens duomenis, siekiant nustatyti, ar skolininkės vardu nėra registruota palikimo atsisakymo, perleidimo, dovanojimo faktų, kadangi patikrinus duomenis, kilo įtarimų dėl galimai atliktų nesąžiningų sandorių (vykdomoji byla Nr. 0092/11/00096, b. l. 13), antstolė 2021 m. gegužės 27 d. Testamentų registro išrašą pateikė ieškovei (vykdomoji byla Nr. 0092/11/00096, b. l. 13, 14). Ieškovė, susipažinusi su minėtu išrašu, sužinojo, kad atsakovė, būdama pirmos eilės įpėdine, nėra priėmusi palikimo, po motinos Z. M. Č. mirties. Pradinis ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2022 m. gegužės 27 d., todėl šioje byloje darytina išvada, kad CK 6.66 straipsnio taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad 2011 m. birželio 7 d. vienašalis sandoris, kuriuo atsakovė, būdama ieškovei tuo metu skolingas daugiau nei 36 tūkst. Eur, nepriėmė jai priklausančio pagal įstatymą savo motinos Z. M. Č. palikimo, taip pažeidė kreditorės, šiuo atveju ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi vykdomąją bylą atsakovės atžvilgiu vykdanti antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjusi atsakovė, todėl atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Tokiu būdu, ieškovei buvo sutrukdoma bent dalinai patenkinti savo reikalavimus. Nepriimti palikimo atsakovė nusprendė laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, be to, atsakovė (skolininkė) žinojo apie vykdomą išieškojimą bei žinojo ir apie tai, kad jokio kito turto, santaupų neturi, tuo metu buvo nedirbantis ir negalėjo realiai, protingais terminais, grąžinti skolą kreditorei. Atsakovei nepriėmus palikimo, atsakovė buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovės teises (CK 6.66 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Atsakovės R. K. neveikimas – atsisakymas priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovės įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovės R. K. prievolę iš turto, kurį, pažeisdama ieškovės interesus, atsakovė atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės R. K. paveldėtą turtą. Tuo pagrindu teismas tenkina ieškovės išvestinį reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovės R. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 į M. K. ir M. E. V. valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); į 82,92 Eur piniginių lėšų, sudarančių Z. M. Č. palikimą, sumą, esančią trečiųjų asmenų M. K. ir M. E. V. valdyme, kuriuos turėjo teisę paveldėti atsakovė.

Dėl kitų šalių argumentų

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų Z. M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Patenkinus ieškinį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP) Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-1310 nustatyta, kad atsakovei R. K. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir atsakovė yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (1 t., el. b. l. 62-633).VGTP 2023 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. APG-2023-14018 nurodyta, kad už atsakovei R. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 583,33 Eur (3 t., el. b. l. 26).

VGTP Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-01716 trečiajam asmeniui M. E. V. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (1 t., el. b. l. 75-76). Pagal VGTP 2023 m. rugsėjo 26 d. pažymą NR. APD-2023-14052 už trečiajam asmeniui M. E. V. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 630,00 Eur (3 t., el. b. l. 32-33).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 429,00 Eur žyminio mokesčio, todėl visiškai patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 429,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovės motinos Z. M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai į M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009, į 82,92 Eur (aštuoniasdešimt du eurai 92 ct) piniginių lėšų, sudarančių Z. M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, sumą, esančią trečiųjų asmenų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdyme.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 429,00 Eur (keturi šimtai dvidešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis