- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- e2-311-999/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01587-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- M. R., B. R.
- Trečiasis asmuo
- N. D., G. R.
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Vita Litinskienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)patikslintą ieškinį atsakovams M. R. ir B. R., tretiesiems asmenims G. R., N. D., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo M. R. sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo J. R. mirties.
Šalies argumentai
1.2. leisti nukreipti išieškojimą ieškovo (duomenys neskelbtini)naudai iš atsakovo M. R. pagal Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. priimtą nutartį Nr. H3-156/10-2668, į B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 24 478,59 Eur dydžio pinigines lėšas.
1.3. priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutartį Nr. H3- 156/10-2668 dėl 182 119,23 Eur skolos, sutartinių palūkanų nuo negrąžintos 173 187,45 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki visos kredito sumos grąžinimo, ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš M. R. ir R. R. „Swedbank“, AB naudai. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. D., kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0047/11/00571/1. Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teises į skolininkus pagal minėtą vykdomąjį dokumentą. Naujasis kreditorius yra ieškovas (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso metu antstolis V. D. nustatė, kad vykdomosios bylos metu mirė atsakovo tėvas J. R., o atsakovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, nepriėmė (atsisakė) palikimo. Palikimą priėmė atsakovo motina B. R.. Teismui išreikalavus palikėjo J. R. paveldėjimo bylą buvo nustatyta, koks tiksliai turtas sudaro mirusio asmens palikimą. Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi 1/4 dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis), tuo tarpu 3/4 dalį palikimo paveldi pirmos eilės įpėdiniai. Kitiems pirmos eilės įpėdiniams atsisakius palikimo, atsakovas turėjo paveldėti 3/4 dalį palikimą sudarančio turto. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai, kai atsisakoma palikimo, pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus bei yra nesąžiningi. Taigi, po J. R. mirties M. R. priėmus palikimą jam turėjo atitekti 3/4 dalys palikimą sudarančio turto. Kaip matyti iš paveldėjimo bylos, viso palikimą sudarančio turto vidutinė vertė sudarė 32 638,16 Eur. Atitinkamai atsakovui turėjusio atitekti 3/4 dalies palikimo vidutinė vertė sudarė 24 478,59 Eur. Antstolis informavo, jog šiuo metu visas paveldėtas turtas perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovo M. R. vienašalį sandorį - palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, atsisakymą. Per visą laikotarpį nuo reikalavimo teisės perėmimo (t. y. nuo 2018 metų) antstoliui, vykdančiam išieškojimą ieškovo naudai, pavyko išieškoti mažiau nei 200,00 eurų. Pagal antstolio pateiktą informaciją atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis Platelių k., Plungės r. (reg. Nr. 68/21851), kurio vidutinė vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra tik 162 Eur, be to šiam turtui taikomi ir kitų antstolių areštai. Akivaizdu, jog atsakovas negauna jokių pajamų ir neturi jokio vertingo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (e. b. t. 1. b. l. 151-159).
Atsiliepimas
3. Atsakovai M. R. ir B. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad po J. R. mirties jo palikimo atsisakė ne tik M. R., bet ir kiti du palikėjo vaikai – G. R. ir N. D.. Visi atsisakymus pateikė notarui vieną dieną – 2015 m. lapkričio 27 d., o jų motina B. R. palikimą buvo priėmusi 2015 m. spalio 26 d. Vaikai atsisakė tėvo palikimo dalies suprasdami ir siekdami, kad bendras jų tėvų turtas, tame tarpe ir M. R. dalis, liktų ir toliau jų motinos nuosavybėje. Jie žinojo tėvo valią ir jo išsakytą norą, kad po jo mirties turtas liktų jo sutuoktinei, kad jis nebūtų dalijamas. Pažymėjo, kad dažna praktika, kai sutuoktiniai savo turtą palieka vienas kitam ir tik po antrojo mirties turtas atitenka kitiems paveldėtojams. Tėvai kalbėjo apie tokio testamento sudarymą, konsultavosi, tačiau nespėjo, nes J. R. mirė labai staigiai. Šioje byloje susiduria net tik ieškovės, bet ir atsakovės B. R. bei kitų šeimos narių, trečiųjų asmenų G. R. ir N. D., interesai. Čia atsiranda ir priešprieša tarp teisės ir moralės normų. Ieškovė siekia apginti savo interesus, teigdama, kad M. R. neturėjo prievolės sudaryti ginčijamą sandorį, bet geros moralės ir papročių normos jo elgesį vertintų kaip privalomą, nes taip buvo išpildyta mirusio tėvo valia ir parodyta pagarba motinai. Nors įstatymas dabar nenumato galimybės atsisakyti paveldėjimo kito konkretaus paveldėtojo naudai, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju visi vaikai atsisakė savo dalies motinos naudai. Jeigu įstatyminiams įpėdiniams būtų bent kilusi mintis, kad turtas neatiteks motinai, tai M. R. brolis ir sesuo, tikėtina, būtų sprendę dėl kitokio būdo jiems priklausančios palikimo dalies perleidimo mamai. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad M. R. atsisakė paliko į 3/8 dalis, nes buvo trys vaikai ir jis galėjo spręsti tik dėl savo dalies, jam pareiškus norą priimti palikimą, be abejo, ir kiti įpėdiniai būtų pasielgę atitinkamai, nes jų valia buvo, kad jų dalys atitektų motinai, o ne broliui. Atsisakyti ar priimti palikimą sprendžia kiekvienas asmuo savarankiškai ir tai suponuoja įvairios gyvenimo aplinkybės. Turint omeny šeimos siekį išpildyti tėvo valią M. R. atsisakymas neprasilenkia su teisingumo, protingumo kriterijais ir tikrai nerodo jo nesąžiningumo kreditorės atžvilgiu, nes jo tikslai buvo visiškai kiti nei pažeisti kreditoriaus interesus. Be to, ieškovė neginčytinai yra pažeidusi ieškinio Actio Pauliana pareiškimo terminą – vienerius metus, kurie skaičiuojami nuo kreditoriaus sužinojimo apie jo teises pažeidžiantį sandorį ar nuo dienos, kai apie tokį sandorį turėjo sužinoti (CK 6.66 str.3 d.). Ieškovė teigia, kad apie M. R. atsisakymą priimti palikimą sužinojo 2023 m. kovo 7 d. iš antstolio gavus paveldėjimo teisės liudijimą, nes pati nėra tarp subjektų, kuriems yra prieinami Testamentų registro duomenys. Visgi, ieškovė galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį žymiai anksčiau nei gavo duomenis iš antstolio. Be abejo, ieškovė nesužinojo apie atsisakymą priimti palikimą tą pačią dieną, tačiau svarbu nustatyti, kada ji galėjo apie tai sužinoti. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis) (e. b. t. 1. b. l. 168-173).
4. Tretieji asmenys G. R. ir N. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, jog kai mirė jų tėvas J. R., tai nei vienam iš jų trijų jo vaikų nekilo mintis dalintis tėvų turtą, tuo dar labiau bloginant mamos emocinę sveikatą ir jos širdies skausmą. Jie buvo taip išauklėti, kad gerbė savo tėvus ir, atsitikus netikėtai skaudžiai nelaimei, neketino iš to gauti kažkokios turtinės naudos ir „atsiriekti" po tėvų turto gabaliuką. Mama būtų buvusi įskaudinta, o ir tėvo kažkada toks išreikštas noras, kad nedraskytų jų turto, vienam iš tėvų išėjus, jiems buvo šventas. Todėl sprendimas negalėjo būti kitoks - tik atsisakyti formaliai jiems priklausančio palikimo dalies mamos naudai. Kadangi jiems buvo paaiškinta, jog pagal dabar galiojančius įstatymus negali nurodyti kieno naudai atsisako palikimo, tai tiesiog parašė, kaip jiems patarė, atsisakymus, nes tokiu atveju viską turėjo teisę paveldėti mama. Užtikrina, kad tuo metu nei vienam iš jų nebuvo net atėjusi mintis, kad brolis M. R. turėtų priimti palikimą ir tuo turtu dengti savo skolas ar kad jis savo atsisakymu pažeidžia kažkieno interesus. Visų aplinkybių dėl M. R. skolų jie nežinojo nei tada, nei dabar, nei dydžio, nei kiek jis dar skolingas ir iš vis - ar dar skolingas. Jeigu prisidarė skolų - turi jas dengti savo, o ne tėvų sąskaita. Tėvus iš vis saugojo nuo visų savo problemų, o ir brolis, mano, taip pat neturėjo net minties, kad jis daro kažką blogai. Jis, kaip ir jie, elgėsi pagal geros moralės ir papročių normas, todėl nei jo, nei jų, nei tuo labiau mamos kaltinti nesąžiningumu nėra jokio pagrindo. Mamos atžvilgiu ieškinys iš vis nesuprantamas - kuo ji nusikalto, kad po aštuonių metų turi ieškoti ir atiduoti didžiulius pinigus, tai neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Jeigu žmogaus negalima priversti priimti palikimą, tai kodėl sąžiningai jį priėmęs asmuo turi nukentėti. Juolab, kad ir jie mamai, o jokiu būdu ne broliui, paliko savo dalis (e. b. t. 1, b. l. 149-150).
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini)atstovas Gediminas Šepkus parodė, jog pilnai palaiko ieškinį. Papildomai paaiškino, kad tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, aiškiai nurodė tiek faktines aplinkybes, tiek reikalavimus. Nuo 2018 m. ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, nuo pat to laiko visada vyko bendravimas, kaip taikiai išspręsti atsiskaitymo klausimą. Po tėvo mirties atsakovas M. R. nepriėmė po tėvo mirties atsiradusio palikimo, tokių būdu neteko teisės į dalį, jų patikslintame ieškinyje nurodyto nekilnojamo turto, kurio vertė jų skaičiavimais sudaro apie 25 tūkstančius eurų. Vertės yra apskaičiuotos proporcingai tai daliai, kurią būtų paveldėjęs M. R., jei būtų veikęs sąžiningai. Mano, kad ši suma yra pakankamai ženkli, atsakovas turėdamas juos kaip kreditorių, atsisakė pakankamai didelės vertės turto, iš kurio būtų nepilnai, bet bent iš dalies patenkinęs jų kaip kreditoriaus reikalavimus. Mano, kad toks sandoris, akivaizdžiai pažeidžia kreditorės interesus ir kartu yra nesąžiningas. Atsakovas žinojo tėvo mirties momentu, kad yra pakankamai didelė skola bankui, žinojo, kad tas išieškojimas yra vykdomas priverstine tvarka, neabejotinai suprasdamas, kad tuo atveju, jeigu priims po tėvo mirties atsiradusį palikimą, antstolis nukreips išieškojimą į tą palikimą. Atsiliepime nurodyta, kad neva sandoris sudarytas kažkokiu šeimos susitarimu, kad visas turtas po tėvo mirties turėjo atitekti motinai atsakovei B. R., tokių gynybinių pozicijų yra jau ne kartą girdėję. Kiekvienas asmuo dėl palikimo priėmimo sprendžia savarankiškai, tai atsakovas būtų galėjęs tikrai priimti palikimą, jeigu jis nebūtų pažeidęs kitų asmenų teisių ir pareigų. Gynybinė pozicija visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Daugiausia kyla nesutarimų, ar ieškovas nėra praleidęs senaties termino. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išsiaiškinti, ar atsakovas atsisakė palikimo ar priėmė palikimą, iš esmės nėra įmanoma žinant tik atsakovo duomenis. Paieška testamentų registro sistemoje yra galima tik tai palikėjo, šiuo atveju atsakovo tėvo asmens duomenis, pagal palikimo priėmimo ir atsisakymo identifikavimo kodus, kurie yra suteikiami notaro. Net jei ir sakyti, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis į testamentų registrą ir gauti šitą informaciją, tai tada kyla klausimas, kokiu pagrindu ir iš kur ieškovas turėjo žinoti atsakovo tėvo asmens duomenis. Atsakovo tėvas nebuvo nei „Swedbank“, AB skolininkas, nei ieškovės. Kai ieškovė gavo informaciją iš antstolio, tai vienerių metų senaties terminas nėra praleistas. Pažymėjo ir tai, kad vien sužinojimas apie sandorio faktą nereiškia ieškinio senaties pradžios. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo to, kai ieškovė sužino apie jos teisės pažeidžianti sandorį. Ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama, nuo tada, kada buvo išreikalauta paveldėjimo byla, nes tik išreikalavus teismui paveldėjimo bylą ieškovė sužinojo visą paveldėjimo atsisakymo sandorio turinį. Dėl atsakovo tėvų menamo susitarimo, tai mano, kad toks susitarimas šioje byloje nėra įrodytas, nėra jokių rašytinių įrodymų. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. ir atsakovų atstovė advokatė Vita Litinskienė parodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad ir jis, ir brolis su sese atsisakė paveldėjimo tik todėl, kad tai buvo tėvų valia. Kadangi tėvas mirė labai greitai, tėvai neturėjo galimybės susitvarkyti palikimo, kad viskas liktų mamai. Tai yra atsakovo ir jo žmonos skolos, bandė tartis su ieškove, paskutinį kartą, kai siūlė 15 tūkstančių sumokėti, atsakovas bandė tartis, bet jis norėjo mokėti dalimis, nes tokių pinigų neturi, prašė per pusę metų išmokėti arba per kažkokį kitą laikotarpį, bet ieškovė nesutiko. Kai atsakovas dirbo, tada antstoliams buvo pravedama, išskaičiuodavo iš algos. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, kepa duoną, uždarbis yra minimumas. Jau senokai antstoliui nieko nėra pravedęs. Kai ėmė tą didelę paskolą buvo 2007 m., kreditas buvo įspūdingo dydžio. Kai bankrutavo, darbai baigėsi, pinigai baigėsi ir nebebuvo iš ko mokėti. Visą jo turtą pardavė iš varžytinių. Atsakovas mamai nebuvo pasakęs apie skolas, nebuvo jokių pokalbių. Atstovė paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad priversti asmenį priimti palikimą negalima. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas visko neteko: nei turto, nei darbo nebeturi ir liko su didžiule skola. Tėvų senasis namas dar buvo nugriautas iki palikėjui būnant gyvam, realiai nei atsakovas, nei atsakovė nebūtų į jį gavę turtinių teisių, o jis yra įvertintas 6020 eurų, jau vien ši suma turėtų būti eliminuota, nes matyti, kad senasis namas ir buvo išregistruotas po 2017 m. statybos deklaracijos užbaigimo. Dabartinio namo vertės įvertinimas yra atliktas 2018 m., bet ta namo vertė turėjo būti apskaičiuota 2015 m. po tėvo mirties. Kai 2018 m. perėmė šiuos reikalavimus ieškovė, tai buvo sudaryta galimybė apsižiūrėti. Dėl ieškinio senaties termino pažymėjo, kad ieškovė tokiose bylose turi didelę praktiką, jie dirba su antstoliais, dirba su advokatais. 2015-2016 m. buvo išviešinti visi faktai apie atsakovo tėvo mirtį, apie paveldimą turtą, tai ieškovė tikrai galėjo ankščiau visus faktus susižinoti. Prašo teismo atmesti ieškinį bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. D. ir jos atstovas advokatas Mindaugas Klemenis parodė, jog trečiasis asmuo po tėvo mirties visur mamą vežiojo tvarkytis reikalus dėl palikimo. Jie, palikėjo vaikai, nepažeidė įstatymų, atsisakydami palikimo, ten buvo tėvų turtas, ne vaikų, todėl visi ir atsisakė. Brolis turi spręsti visą tą reikalą ir tai yra privaloma. Mama paveldėjusi tėvo turtą, užrašė turtą dukrai, dukra tą turtą pardavė ir nupirko mamai butą, kur dabar ir gyvena mama. Ieškinys negali būti tenkinamas, ieškinyje turto yra prirašyta tiek, kiek jo realiai nėra. Pagal dabartinius registro duomenis ir posėdžiu metu išgirdo, kad seno namo dar palikėjui būnant gyvam jau nebuvo, jis buvo nugriautas, taip pat iš Registrų centro dingo ir viralinė, tai jau to turto vien per tai sumažėja. Atsakovas vykdė tėvų valią, neatsisakė vienas, atsisakė visi kartu vaikai. Jeigu jis būtų vengęs tam tikro turto gavimo atsiradus palikimui, akivaizdu, kad jis būtų atsisakęs vienas. Prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti trečiojo asmens N. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. R. parodė, kad nesutinka su ieškiniu. Čia tėvų turtas, ne vaikų. Visi atsisakė palikimo ir paliko mamai, o ji kur norės, ten ir dės. Apie brolio skolas žinojo, kad buvo kažkokios paskolos jaunystėje. Dabar mama ligoninėje, ja rūpinasi sesuo N. D.. Mama žino apie šią bylą. Dėl atsisakymo, tai nuėjo pas notarą visi kartu, nediskutavo apie tai, brolis apie savo skolas nieko neminėjo. Tokia buvo tėvų valia, sesuo pardavė mamos namą ir nupirko mamai butą. Jis sesei jokių pretenzijų neturi. Prašo ieškinį atmesti.
9. Atsakovė B. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, byloje buvo atstovaujama advokatės Vitos Litinskienės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties Nr. H3-156/10-2668 matyti, kad dėl 182 119,23 Eur skolos, sutartinių palūkanų nuo negrąžintos 173 187,45 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki visos kredito sumos grąžinimo, ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuspręsta išieškoti iš M. R. ir R. R. „Swedbank“, AB naudai (e. b. t. 1, b. l. 27). 2011 m. lapkričio 25 d. vykdomasis dokumentas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstoliui V. D., vykdomoji byla Nr. 0047/11/00571/1. Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad J. R. ir B. R. susituokė 1969 m. balandžio 30 d., įrašo Nr. 22 (e. b. t. 1, b. l. 62). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad 2015 m. spalio 16 d. mirė M. R. tėvas J. R. (e. b. t. 1, b. l. 59). Iš 2015 m. spalio 26 d. pareiškimo priimti palikimą matyti, kad B. R. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. R. mirties (e. b. t. 1, b. l. 55). Iš centrinės hipotekos skyriaus pranešimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre matyti, kad 2015 m. spalio 30 d. buvo įregistruotas faktas, kad palikimą priėmė B. R. (e. b. t. 1, b. l. 66). Iš 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimo atsisakyti nuo palikimo matyti, kad J. R. vaikai M. R., G. R. ir N. D. palikimo po tėvo mirties atsisakė (e. b. t. 1, b. l. 56-58). Iš centrinės hipotekos skyriaus pranešimo matyti, kad 2015 m. lapkričio 27 d. atsisakymo nuo palikimo faktai įregistruoti testamentų registre (e. b. t. 1, b. l. 65). Iš Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Audronė Vaitkuvienė 2016 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po sutuoktinio J. R. 2015 m. spalio 16 d. mirties turtą paveldėjo sutuoktinė B. R. (e. b. t. 1, b. l. 15-24). 2016 m. vasario 11 d. šis paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Pateikti 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties išrašai, kuria „Swedbank“, AB perleido, o (duomenys neskelbtini) įgijo reikalavimą į skolininką (vykdomosios bylos lapas 290, 291). Iš antstolio V. D. 2018 m. liepos 24 d. patikslinto patvarkymo Nr. 036p-1458 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese matyti, kad pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teises į skolininką kreditoriui (duomenys neskelbtini)(e. b. t. 1, b. l. 26).
Dėl ieškinio
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip atsakovo M. R. kreditorius, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą.
12. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
13. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindžia Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties Nr. H3-156/10-2668 pagrindu išduotu vykdomuoju raštu dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė, 2018 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmęs reikalavimo teisę, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą pagal minėtą vykdomąjį raštą, kurį priverstinai vykdo antstolis V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00571/1, nekilo, todėl laikytina, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius.
15. Byloje ginčas kilo dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atsakovui sudarius ginčijamą sandorį ir atsakovo nesąžiningumo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, sudaręs ginčijamą sandorį, sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybę atsiskaityti su ieškovu, dėl ko buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės.
16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas, po savo tėvo J. R. mirties 2015 m. spalio 16 d., būdamas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti dalį mirusio tėvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), notarui pateiktu bendru su savo broliu G. R. ir seserimi N. D. (kitais pirmos eilės įpėdiniais) 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimu atsisakė jiems priklausančios palikimo dalies. Visą palikimą priėmė mirusį J. R. pergyvenusi sutuoktinė ir atsakovų motina – atsakovė B. R., kuriai 2016 m. vasario 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (CK 5.13 straipsnis).
18. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo pagal 2011 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00571/1, padengęs nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Antstolis pagal minėtą vykdomąjį raštą išieškojimą vykdo nuo 2011 metų. Pagal antstolio pateiktą informaciją atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis Platelių k., Plungės r. (reg. Nr. 68/21851), kurio vidutinė vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra tik 162 Eur, tačiau šiam turtui taikomi ir kitų antstolių areštai, o kito registruoto nekilnojamojo turto ar kito turto, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi, atsakovas neturi. Ieškovas pateikė duomenis, kad viso iš atsakovo buvo išieškota tik 200 Eur suma. Atsakovas paaiškino, kad kai atsakovas dirbo, tada antstoliams buvo pravedama, išskaičiuodavo iš algos, o bylos nagrinėjimo metu jis dirba pagal individualią veiklą, kepa duoną, uždarbis yra minimumas, todėl antstoliui neturi iš ko pravesti. Tačiau, visgi, tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gauna pajamas.
19. Įvertinus tai, kad atsakovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis (kartu su savo broliu ir seserimi, kurie taip pat atsisakė palikimo), darytina išvada, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti mirusio tėvo palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį turto: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18900 Eur; 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 3010 Eur; 1/2 dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 310 Eur; 1/2 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 147,5 Eur; 1/2 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)57 Eur; 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 7,5 Eur; 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)9800 Eur; 1/2 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)104 Eur; 1/2 dalis neišmokėtos kompensuojamosios senatvės pensijos 313,32 Eur, t. y. 156,66 Eur. Viso atsakovas atsisakė palikimo sumoje už 24478,59 Eur. Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepriėmė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).
20. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios mirusio tėvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises.
21. Tačiau teismo vertinimu nepaisant nustatyto kreditoriaus teisių pažeidimo, visgi ieškiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra būtina nustatyti ir kitas jo taikymui būtinas sąlygas, t. y. neužtenka vienos ar kelių sąlygų egzistavimo fakto, o būtina jų visuma.
22. Ieškovas taip pat nurodo, kad egzistuoja kita actio Pauliana sąlyga – atsakovo nesąžiningumas. Pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimą kreditoriui ir jis suvokė, kad nepriėmęs palikimo, sumažins savo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, dėl ko bus pažeistos kreditoriaus teisės.
23. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
25. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).
26. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
27. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu teismas pažymi tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys) (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1038-253/2019). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Bet tai įrodyti turi atsakovas.
28. Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir kiti jo priklausiniai, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė J. R. ir B. R. (atsakovo tėvams). Ginčo dėl šių aplinkybių nekilo. Po atsakovo tėvo mirties 2015 m. spalio 16 d., palikimas atsirado tik į J. R. santuokoje priklausiusią 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo ir kito turto, o kita 1/2 dalis nuosavybės teise ir toliau liko B. R. nuosavybe (jai dėl to 2016 m. vasario 8 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas).
29. Atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jie su broliu ir seserimi palikimo atsisakė motinos naudai, norėjo, kad visas butas priklausytų jai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys G. R. ir N. D.. Atsakovo, jo brolio G. R. ir N. D. notarei pateiktas bendrai abiejų pasirašytas 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškimas, kuriuo visi trys pirmos eilės įpėdiniai atsisakė savo dalies palikimo, iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, jog visas paveldimas turtas atitektų likusiai įpėdinei – pergyvenusiai sutuoktinei (atsakovo, jo brolio ir sesers motinai) (CK 5.13 straipsnis).
30. Tokiu būdu, įvertinusi konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją buvusią sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas (šeiminių santykių srityje), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru sūnų ir dukters sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai ir taip priklausė didžioji dalis buto (įskaitant jos nuosavybės teise turimą ir paveldėtą dalį), naudai, ir tokiu būdu užtikrinti jai vienintelį gyvenamąjį būstą, priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).
31. Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą (jo per įstatyme nustatytą terminą nepriima arba jo atsisako), kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu.
32. Kadangi nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies, pripažinti negaliojančiu, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
33. Dėl ieškinio senaties. Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
34. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad ieškovė neginčytinai yra pažeidusi ieškinio Actio Pauliana pareiškimo terminą – vienerius metus, kurie skaičiuojami nuo kreditoriaus sužinojimo apie jo teises pažeidžiantį sandorį ar nuo dienos, kai apie tokį sandorį turėjo sužinoti (CK 6.66 str.3 d.). Tačiau teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra, iš byloje esančios antstolio V. D. vykdomosios bylos Nr. 0047/11/00571/1 medžiagos nustatyta, jog 2023 m. vasario 10 d. elektroniniame laiške užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini)teisininkas kreipėsi į antstolį su prašymu pareikti testamentų registro išrašo kopiją, kadangi telefoninio pokalbio metu skolininkas užsiminė apie galimą palikimo atsisakymą. Antstolis V. D. 2023 m. vasario 24 d. informavo ieškovę apie tai, kad M. R. 2015 m. lapkričio 27 d. Plungės rajono 3-ajame notaro biure įregistravo palikimo atsisakymo faktą (vykdomosios bylos lapas 361-362). Preziumuojama, kad ieškovė apie atsakovo tėvo palikimo nepriėmimą sužinojo 2023 m. vasario 24 d. Ieškovė į teismą, reikšdama actio Pauliana ieškinį, kreipėsi 2023 m. lapkričio 10 d., t. y. nepraleisdama CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus kaip nepagrįstą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro kitos šalies patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei proceso išlaidos.
36. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovai M. R. bei B. R. pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartis su advokate (e. b. t. 1, b. l. 136). Trečiasis asmuo N. D. taip pat pasinaudojo teisę turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu (e. b. t. 2, b. l. 28-29). Advokatai pateikė rašytinius prašymus atlyginti teisines išlaidas ir duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai: atsakovė B. R. 2023 m. gruodžio 4 d. pavedimu sumokėjo 600,00 Eur avansą advokatei Vitai Litinskienei už atstovavimą, 2024 m. vasario 19 d. pavedimu sumokėjo 200,00 Eur, 2024 m. balandžio 15 d. pavedimu sumokėjo 200,00 Eur advokatei už procesinių dokumentų parengimą, viso išlaidos sudaro – 1000 eurų (e. b. t. 2, b. l. 37-41). Trečiasis asmuo N. D. pagal pateiktą sąskaitą KLM-24-060 2024 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 500 Eur advokatui Mindaugui Klemeniui, viso patirtos trečiojo asmens išlaidos yra 500 eurų (e. b. t. 2, b. l. 44-45).
37. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientę teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei B. R. iš ieškovės 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, trečiajam asmeniui N. D. iš ieškovės priteisiama 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
38. Iš bylos medžiagoje pridėtos pažymos apie procesines išlaidas, matyti kad valstybė šioje byloje patyrė 95,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl minėtos išlaidos išieškotinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės (duomenys neskelbtini)ieškinį.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 95,16 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 16 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą skolininko pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstolio V. D. kontorai vykdomąją bylą Nr. 0047/11/00571/1.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.