Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. įmonės ieškinį atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, išieškojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – notarė D. S., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu atsakovė G. Z. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo patenkintas ieškovės T. N. įmonės civilinis ieškinys ir ieškovei iš atsakovės G. Z. priteista 65 015,85 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2 400 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti. Teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, jo pagrindu ieškovei 2014 m. balandžio 22 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 18 829,89 Eur turtinės žalos išieškojimo bei tos pačios dienos vykdomasis raštas dėl 695,09 Eur atstovavimo išlaidų išieškojimo iš atsakovės G. Z. Vykdomieji raštai pateikti vykdyti antstoliui K. K., jų pagrindu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0118/14/00236/1 ir Nr. 0118/14/00490/1. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. duomenimis abiejose vykdomosiose bylose bendras ieškovei iš atsakovės G. Z. neišieškotos skolos likutis sudarė 18 839,23 Eur.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovų G. Z., D. K., D. J. ir Z. P. mama B. P. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. kreipėsi į Šilalės rajono notarų biuro notarę ir pateikė pareiškimus dėl B. P. palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai mirusiosios įpėdiniams iki šiol nėra išduoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė G. Z. per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarę nesikreipė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti palikimo taip pat nepriėmė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po B. P. mirties liko Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, Šilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V B. P. buvo leista išsipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5 613 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo–pardavimo sutartis nėra pasirašyta.

23. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažintas negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po jos motinos B. P. mirties, atsakovei G. Z. atnaujintas terminas palikimui priimti, ieškovės naudai priteistos skolos išieškojimas nukreiptas į atsakovų paveldimą turtą, taip pat atsakovai įpareigoti atlikti palikėjai priklausiusio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bei registravimo procedūras.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliaciniame skunde atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškovė nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti. Apeliantės teigimu, vykdymo proceso metu ieškovė aktyviai bendradarbiavo su išieškojimą vykdančiu antstoliu, todėl aplinkybė, jog skolininkė nėra priėmusi savo mamos palikimo, ieškovei tapo žinoma 2017 m. vasario 20 d. Kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti, šiuo pagrindu jos ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovė G. Z. nepriėmė po jos motinos mirties atsiradusio palikimo.

26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės ieškovei tapo žinomos 2018 m. balandžio mėnesį, todėl ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovų mama B. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad vykdydamas išieškojimą iš atsakovės G. Z., antstolis K. K. 2017 m. vasario 20 d. iš Testamentų registro gavo duomenis, jog po B. P. mirties jos palikimą priėmė tik atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šios aplinkybės tą pačią dieną tapo žinomos ir ieškovei. Nors vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos numato išieškotojo pareigą domėtis vykdymo eiga, tačiau ši išieškotojo pareiga negali būti aiškinama kaip įpareigojanti išieškotoją žinoti apie kiekvieną vykdomojoje byloje antstolio atliekamą vykdymo veiksmą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, išieškojimą vykdančio antstolio K. K. sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktą ir jį priėmusius asmenis momentas šiuo atveju negali būti tapatinamas su ieškovės sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jos galbūt pažeistas teises momentu.

27. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad apie tai, jog skolininkė G. Z. nėra priėmusi palikimo, jai tapo žinoma tik 2018 m. balandžio mėnesį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės atstovas advokatas R. L. kreipėsi į antstolį su prašymu susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir gauti dokumentų kopijas. 2018 m. balandžio 13 d. antstolio buvo paprašyta pateikti konkrečių vykdomosios bylos dokumentų kopijas, nurodant, kad yra ruošiamas ieškinys dėl atsisakymo nuo palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovei iki 2018 m. balandžio mėnesio būtų žinoma apie tai, jog atsakovė nėra priėmusi jos mamos palikimo. Kadangi ieškinys teismui pareikštas 2018 m. liepos 18 d., apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti.

28. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovės atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jos mamos mirties. Apeliantės teigimu, vykdydama savo mamos valią, atsakovė nepriėmė palikimo nė vienu iš įstatyme numatytų būdų ir šio savo sprendimo atsakovė neprivalėjo derinti nei su kitais įpėdiniais, nei kreditoriais. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, taip pat palikimo priėmimo laisvės principas lemia tai, jog atsakovė negali būti įpareigota priimti mirusios mamos palikimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

29. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos šios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

30. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovės G. Z. neveikimą, t. y. po atsakovų mamos B. P. mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą. Apeliantė savo nesutikimą su šiuo ieškovės reikalavimu, be kita ko, grindė tuo, kad jos neveikimas negalėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes atsakovė turėjo teisę nuspręsti nepriimti mamos palikimo. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovės mamai B. P., atsakovė per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, taip pat nepriėmė palikimo pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą nepriimdama po B. P. mirties atsiradusio palikimo, atsakovė iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neatlikdama jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, atsakovė aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, kuris gali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, jog paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovė negali būti įpareigota priimti mirusios mamos palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdama palikimo, atsakovė nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovė nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei G. Z., atsiradusią Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškojimas pagal antstoliui K. K. pateiktus vykdomuosius raštus yra vykdomas nuo 2014 metų, tačiau iki 2018 m. balandžio 17 d. ieškovės naudai buvo išieškota tik nežymi skolos dalis (iš viso 685,85 Eur), bendras atsakovės įsiskolinimas minėtą dieną sudarė 18 839,23 Eur. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad išieškojimas iš skolininkės yra vykdomas tik iš valstybės gaunamų išmokų, jokio kito turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovei, atsakovė neturi. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pati apeliantė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra itin prasta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės neveikimas, t. y. nepriėmimas mamos palikimo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininkės atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovės pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas atsakovės atsisakymą priimti palikimą pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo atsakovės vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovės įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovės prievolę iš turto, kurį, pažeisdama ieškovės interesus, atsakovė atsisakė priimti, todėl skundžiamu sprendimu atsakovės palikimo priėmimo laisvė nebuvo apribota.

33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atsakovė G. Z. privalėjo atsisakyti priimti mamos palikimą, nes B. P. buvo atėmusi paveldėjimo teisę iš atsakovės. CK 5.19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Minėta įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad paveldėjimo teisės atėmimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka sudarytame testamente palikėjui išreiškus savo valią atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių įpėdinių. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovų mama B. P. testamento nebuvo sudariusi, jos turto paveldėjimas vyko pagal įstatymą, todėl vien atsakovų paaiškinimai apie žodine forma prieš mirtį mamos išreikštą valią neleisti atsakovei paveldėti jos turto šiuo atveju nėra pakankami išvadai, jog paveldėjimo teisė iš atsakovės G. Z. buvo atimta. Taigi byloje nėra įrodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme atsakovė G. Z. privalėjo atsisakyti priimti B. P. palikimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai nukreipė atsakovės skolos išieškojimą į 1/4 dalį paveldimo turto, nors tai yra išieškojimą iš skolininkės turto vykdančio antstolio, bet ne teismo kompetencija. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir tuo aspektu, jog išieškojimas nepagrįstai nukreiptas į skolininkei nepriklausantį turtą.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, kreditorės pažeistos teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovės G. Z. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė apeliantė. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į skolininkei nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kitų bylos atsakovų teisėtus interesus, nes atsakovei G. Z. neatlikus nesąžiningų ir ieškovės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų (neveikimo), t. y. nustatyta tvarka priėmus B. P. palikimą, kitų įpėdinių paveldimo turto dalis būtų atitinkamai sumažėjusi. Taigi atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo turto dalis padidėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovės G. Z. veiksmų (neveikimo) nepriimant palikimo, todėl kitiems bylos atsakovams iš neteisės teisė negali atsirasti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė nukreipti skolos išieškojimą į 1/4 dalį turto, paveldimo po B. P. mirties. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei G. Z. nepriėmus palikimo ir netapus paveldėjimo teisinių santykių dalyve, jokia paveldimo turto dalis jai nuosavybės teise nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama nustatant, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 ieškovei priteistos sumos išieškojimas yra nukreipiamas į 1/4 dalį turto, atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo po B. P. mirties.

36. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei G. Z. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po motinos B. P. mirties priimti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, todėl nėra galimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Vadinasi, atsakovei aktyviais veiksmais neišreiškus savo valios priimti palikimą, atsiradusį po B. P. mirties, atsakovė netapo paveldėjimo teisinių santykių dalyve. Kadangi priverstinis paveldėjimas nėra galimas, nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovei praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po motinos B. P. mirties priimti, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši ieškovės ieškinio dalis atmestina.

37. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovus per du mėnesius pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo registravimo dokumentus, taip pat žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus, o atsakovams šių įpareigojimų neįvykdžius, teisė atlikti šiuos veiksmus suteikta ieškovei. Apeliantės teigimu, jos brolis ir seserys nėra ieškovės skolininkai, o atsakovė G. Z. mamos palikimo nėra priėmusi, todėl ieškovė neturi teisės atsakovų vardu atlikti jokių veiksmų, susijusių su minėtu nekilnojamuoju turtu.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai yra susiję su atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimu turtu, t. y. gyvenamuoju namu bei žemės sklypu. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, atsakovei G. Z. aktyviais veiksmais neišreiškus savo valios priimti palikimą, atsiradusį po B. P. mirties, apeliantė netapo paveldėjimo teisinių santykių dalyve ir atitinkamai netapo paveldimo turto bendraturte su kitais B. P. įpėdiniais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taigi nebūdama paveldimo turto savininkė, atsakovė G. Z. savo vardu negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimu, taip pat šiuo adresu esančio žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentų tvarkymu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamus įpareigojimus nustatė atsakovei G. Z., kuri nėra paveldimo turto savininkė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimas naikintinas ta dalimi, kuria atsakovė G. Z. įpareigota per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti 0,3210 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus, o atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos ir šiuos veiksmus atlikus ieškovei, ieškovės atstovui suteikta teisė patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovės G. Z.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir teismo sprendimu jiems nustatytų įpareigojimų apeliacine tvarka neginčija. Kadangi teismas šioje byloje neturi pareigos veikti aktyviai, o apeliantė G. Z. nėra įgaliota veikti kitų bylos atsakovų vardu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovams D. K., D. J. ir Z. P. nustatytų įpareigojimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, tačiau nepagrįstai atnaujino apeliantei terminą palikimui priimti bei nepagrįstai apeliantei nustatė įpareigojimus per du mėnesius pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo registravimo dokumentus, taip pat žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus, o atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų ir šiuos veiksmus atlikus ieškovei, ieškovės atstovui suteikta teisė patirtas išlaidas išieškoti, be kita ko, ir iš atsakovės G. Z., todėl yra pagrindas šias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinti, taip pat patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies keičiamas, tačiau ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, ieškovės siektas materialinis teisinis rezultatas byloje yra pasiektas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista.

42. Byloje nėra pateikta įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės G. Z. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jos motinos B. P. mirties.

Nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013, išieškojimą T. N. įmonės naudai į 1/4 dalį turto, paveldimo po B. P. mirties.

Įpareigoti atsakovus D. K., D. J., Z. P. per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti 0,3210 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus.

Atsakovams D. K., D. J., Z. P. per nustatytą terminą neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieškovės T. N. įmonės atstovui suteikiama teisė atlikti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. Z. 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. N. įmonei.

Priteisti iš atsakovės D. K. 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. N. įmonei.

Priteisti iš atsakovės D. J. 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. N. įmonei.

Priteisti iš atsakovo Z. P. 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. N. įmonei.“