Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajam bei civilinio ieškovo T. N. įmonės įgaliotajam atstovui T. N. ir jo įgaliotajam atstovui adv. Mariui Navickui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji G. Z. laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 12 d., dirbdama T. N. įmonei priklausančioje ūkinių statybinių prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vedėja - pardavėja ir būdama visiškai materialiai atsakinga už parduotuvės priimtas, gautas ir saugomas materialines vertybes, pardavusi prekes į kasą neįnešė bei asmeniniam naudojimui pasiėmė 10000 litų pinigų, be užmokesčio pasiėmė ūkinių statybinių prekių už 38275 litus 85 ct, ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, T. N. įmonei priklausantį didelės 48275 litų 85 ct vertės turtą, taip pat be užmokesčio perleido ūkines statybines prekes: D. R. už 4752 litus 85 ct, L. P. už 12660 litų, UAB „L." už 1070 litų, bei pardavusi prekes į kasą neįnešė ir asmeniniam naudojimui davė J. G. 4000 litų, ir tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, T. N. įmonei priklausantį 22 482 litų 85 ct vertės turtą.

Apklausta teismo, kaltinamoji G. Z. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad T. N. įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vedėjos-pardavėjos pareigose dirbo ir buvo visiškai materialiai atsakinga nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. Grynaisiais pinigais iš parduotuvės per visą savo darbo laiką parduotuvėje paėmė ir negrąžino apie 10 000 litų. Prekių iš minėtos parduotuvės, nesumokėjusi už jas pinigų, neėmė. 2012 m. balandžio 12-16 d. inventorizacijos metu rastas trūkumas susidarė, jai paėmus ir negrąžinus apie 10 000 litų, bei žmonėmis duodant prekes skolon, taip pat J. G. skolinant parduotuvės pinigus grynais, kurių susidarė apie 4000 litų. 10 000 litų, kuriuos ji paėmė iš parduotuvės ir negrąžino, bei 4000 litų, kuriuos iš parduotuvės pinigų ji paskolino J. G., buvo parduotuvėje suprekiauti, parduodant įvairias ūkines statybines prekes, kurių ji neįmušdavo ir neįnešdavo į kasos aparatą. P. dirbo „L.“ kaip statybų vadovas. Kai bankrutavo, tai pinigų neatidavė. Š. taip pat liko skolingas. P. yra davusi už 12000 litų, iš pradžių atsiskaitydavo, o paskui tik žadėdavo, kad atsiskaitys. N. apie tai nežinojo. Kitų skolininkų pavardžių nurodyti nenori. Norėdama ir toliau dirbti parduotuvėje bei padengti susidariusį trūkumą, ji sugalvojo surašyti ir T. N. parodyti nesančius skolininkus ir skolas, todėl pateikė pasirašymui išgalvotų skolų raštus: dukrai I. T. - 5193, 80 Lt, D. S. - 5201, 65 Lt bei R. N. - 4965, 30 Lt sumoms, kuriuos šios pasirašė, nors ir nebuvo minėtai įmonei skolingos. Prekes gaudavo pagal sąskaitas ir ne pagal sąskaitas. Būdavo ir „juodų“ pinigų, kurie būdavo suprekiaujami, šeimininko nurodymu nemušant jų į kasą. Be to, per 6 metus nebuvo jokio prekių nurašymo, tuo tarpu dalis prekių sugesdavo (pasendavo, sušaldavo, suduždavo), todėl dalis trūkumo susidarė ir dėl natūralaus prekių praradimo.

Nukentėjusysis T. N. parodė, kad kaltinamoji nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 12 d. dirbo jo individualiai įmonei priklausančioje ūkinių ir statybinių prekių parduotuvėje pardavėja-vedėja, visą laiką ji dirbo viena, kitų darbuotojų parduotuvėje nebuvo. Ją priėmė dirbti pagal skelbimą. Nei jis, nei įmonėje buhaltere dirbanti jo žmona kurį laiką jokių trūkumų parduotuvėje nepastebėjo. 2006 m., pradedant dirbti kaltinamajai, buvo atlikta oficiali inventorizacija, nes keitėsi pardavėjos. Perdavime dalyvavo Z., ankstesnė pardavėja K., jo žmona ir jis, trūkumai nustatyti nebuvo. 2010 m. ketino atlikti parduotuvėje inventorizaciją, tačiau kaltinamoji jį įtikino, kad inventorizaciją pasidarys pati, nes buvo materialiai atsakinga. Vienok laikui bėgant jam kilo įtarimas, kad prekių trūksta, kad kažkas yra negerai. 2012 m. pavasarį jis uždarė parduotuvę, atliko inventorizaciją ir paaiškėjo, kad yra apie 70000 litų trūkumas - buvo pasigesta už tą sumą prekių. Inventorizacijoje dalyvavo jis, jo žmona, kaltinamoji ir numatoma priimti nauja pardavėja, kadangi G. Z. buvo pareiškusi, jog išeina iš darbo. Kaltinamoji pasakė, kad žino apie trūkumą, kad atsiskaitys, ir viskas bus gerai. Iš pradžių buvo nustatytas 75 000 trūkumas, paskui ji ir R. dalį pinigų įnešė, ir trūkumas sumažėjo. Grąžinta suma iš ieškinio yra minusuota. Kaltinamoji paaiškino, kad savavališkai, be jo leidimo prekes pardavinėjo skolon, pirkėjai skolų negrąžino, todėl ir susidarė trūkumas. Nurodė jam keletą skolininkų, pas kuriuos jis buvo nuvažiavęs. Mano, kad pinigus ji savinosi ir pati, nes šeimoje ji dirbo viena ir reikėjo išlaikyti didelę šeimą, buvo dukros vestuvės, darėsi remontus o gaudavo minimumą, apie 600 litų. „Juodosios buhalterijos“ parduotuvėje nebuvo, sugedę prekės visuomet būdavo nurašomos.

Liudytoja R. N. parodė, kad ji dirba T. N. įmonėje buhaltere. 2012 m. balandžio 12-16 d. atlikus inventorizaciją įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastas prekių trūkumas 70 758,70 lito sumai. Grynųjų pinigų trūkumo nebuvo, parduotuvės kasos aparate esantys grynieji pinigai sutapo su kasos knygoje, kasos čekiuose atspausdintomis pinigų sumomis. Nuo 2006 m. birželio 7 d. toje parduotuvėje vedėjos pardavėjos pareigose dirbo ir visiškai materialiai atsakinga buvo G. Z., kuri paaiškino, jog be įmonės savininko žinios ir leidimo žmonėms davė prekes skolon. Kadangi žmonės skolų negrąžino, parduotuvėje susidarė toks trūkumas. G. R. 4752,85 Lt, Z. iš viso gražino 490 litų. Per abidvi sumas gražino 5242,85 Lt. ir įsiskolinimas įmonei liko 65 515,85 litai. P. 500 litų gražinti buvo po rugsėjo 13 d. Dėl P. 500 litų gražinimo dokumento ikiteisminiame tyrime pateikusi nebuvo. Pateiktame ieškinyje pinigų grąžinimas yra minusuotas, išskyrus P. 500 litų grąžinimą. N. revizijos metu įnešė 132 litus ir jos pinigai į bendrą trūkumą įskaityti nebuvo. R. Z. taip pat įnešė 150 lt. Kas davė pinigus, tiems išrašė kvitukus. 2007 m. rudenį buvo daroma inventorizacija, o paskui tik 2010 m. pradžioje kaltinamoji darėsi inventorizaciją viena, rašė į sąsiuvinį, o ji viską tikrino ir rašė aktus. Buvo daug nesutikimų, ir tas aktas įtrauktas nebuvo, trūkumas buvo apie 800 litų. Ji sakė, kad viską susitvarkys. Kai buvo perdavimas tai viskas buvo tikrinama.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio dirbo T. N. įmonei priklausančioje statybinių ūkinių prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vedėja-pardavėja. Jai išeinant iš darbo, 2006 m. birželio mėnesį parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija. Inventorizacijoje dalyvavo parduotuvės savininkas T. N., įmonės buhalterė R. N. ir naujai priimama parduotuvės vedėja pardavėja G. Z.. Inventorizacijos metu prekių trūkumų ar pertekliaus nebuvo rasta. Jos darbo metu prekių skolon niekas neprašydavo ir jos skolon nebūdavo duodamos.

Liudytoja R. Z. parodė, jog ji 2011 metų rudenį, (duomenys neskelbtini) esančioje T. N. įmonei priklausančioje statybinių ūkinių prekių parduotuvėje iš pardavėjos G. Z. skolon statybinių prekių gavo už 150 litų. Šią skolą parduotuvei grąžino 2012 m. balandžio mėn. viduryje, kuomet paskambino savininkas ir paklausė, ar turi skolos, ir ji atnešusi skolą atidavė Z.. Skolon pirkdavo ne ji viena, kad duoda skolon, kalbėjo žmonės. Kaltinamoji pasižymėdavo į knygutę, pasirašyti nereikėjo.

Liudytoja D. S. parodė, jog ji (duomenys neskelbtini) esančioje T. N. įmonei priklausančioje statybinių-ūkinių prekių parduotuvėje, kur pardavėja dirbo G. Z., ne kartą yra pirkusi ūkinių prekių, tačiau niekada nėra likusi skolinga, ir jokių skolų parduotuvei neturi. 2012 m. balandžio mėn. pradžioje parduotuvės sandėlyje G. Z. jai papasakojo, jog parduotuvės savininkas planuoja atlikti reviziją, kurią ji stengiasi atitolinti, kadangi yra žmonių, skolingų parduotuvei ir negrąžinusių skolos, todėl G. Z. paprašė, kad ji pasirašytų raštą, neva parduotuvei yra skolinga 5201,65 Lt. Ji skolos raštą pasirašė, ir kai parduotuvės savininkas pareikalavo grąžinti skolą, ji iš pradžių melavo, kad tikrai yra skolinga. Kai ji sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, T. N. papasakojo, jog nėra jo įmonei skolinga, o skolos raštą pasirašė, paprašyta G. Z.. Fiktyvų skolos raštą pasirašė ir N..

Liudytoja R. N. parodė, jog ji 2011 metų vasarą (duomenys neskelbtini) esančioje T. N. įmonei priklausančioje statybinių ūkinių prekių parduotuvėje, iš pardavėjos G. Z. skolon statybinių prekių gavo už 132 litus. Skolą parduotuvei grąžino 2012 m. birželio mėn., kai parduotuvėje G. Z. jau nebedirbo. Daugiau jokių skolų už statybines prekes parduotuvei niekada nėra turėjusi ir neturi. 2012 m. balandžio mėn. pradžioje parduotuvėje G. Z. jai papasakojo, jog parduotuvės savininkas sutikrino prekes, rado trūkumą, todėl paprašė jos, kad ji pasirašytų raštą, jog T. N. įmonei priklausančiai parduotuvei yra skolinga. Ji pasirašė skolos raštą, kuriame nebuvo įrašyta pinigų suma, o kai parduotuvės savininkas T. N. pareikalavo grąžinti skolą sužinojo, kad jos pasirašytame lape buvo įrašyta 4965,30 litų dydžio skolos suma, po ko T. N. papasakojo, jog nėra jo įmonei skolinga, o skolos raštą pasirašė paprašyta G. Z.. Yra mačiusi, kaip kaltinamoji nešdavosi prekių iš parduotuvės.

Liudytoja D. R. parodė, kad ji nuo 2008 m. vasaros iki 2011 metų pabaigos (duomenys neskelbtini) esančioje T. N. įmonei priklausančioje statybinių ūkinių prekių parduotuvėje iš pardavėjos G. Z. skolon statybinių prekių gavo už 4752,85 litus. Visą parduotuvei turėtą skolą grąžino per tris kartus nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. birželio 23 d. Skolon prekes G. Z. duodavo ir kitiems, pasirašyti niekur nereikėdavo. Prieš keletą metų G. Z. atliko savo gyvenamojo namo remontą, o jo atlikimui naudojo statybines medžiagas iš parduotuvės, kurioje tuo metu dirbo. Mano, kad kaltinamoji dengdavo ir savo dukters L., kuri buvo pasiėmusi greitųjų kreditų, pirko mašiną, skolas. S. ir N. sakė, kad pasirašė fiktyvių skolų raštelius ant tuščio lapo.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji per 2011 - 2012 metus iš G. Z., kuri tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) esančioje T. N. įmonei priklausančioje statybinių ūkinių prekių parduotuvėje, pasiskolino apie 1400 litų grynais pinigais. Iš jų 800 litų jau yra grąžinusi G. Z., liko skolinga dar 600 litų. Skolintis pinigų iš G. Z. kartais ji eidavo pati, kartais paprašydavo Č. P. ar D. K.. Kaltinamoji duodavo jai pasirašyti ant tuščių lapų, o po to pati įrašydavo sumas, kokias norėdavo. 4000 litų nesiskolino.

Liudytojas Č. P. parodė, kad jis kaimynės J. G. prašymu 2011-05-05 nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią T. N. įmonei priklausančią statybinių ūkinių prekių parduotuvę, atnešė ir padavė pardavėjai G. Z. J. G. rašytą lapelį, kuriame buvo prašoma G. Z. paskolinti 20 litų. G. Z. jam padavė kitą popieriaus lapą su tekstu, kurio jis neskaitė, ir paprašė, kad jis tą lapą nuneštų J. G. pasirašyti, tuomet ji paskolins prašomą sumą. Jis paprašytas neskaitęs pasirašė ant G. Z. pateikto lapo, nunešė šį lapą J. G., kuri taip pat ant jo pasirašė, po tą lapą atnešė G. Z., o jos duotus 20 litų nunešė ir atidavė J. G.. Jis niekada nėra buvęs liudytoju, pasirašant 2011-05-05 susitarimą, pagal kurį J. G. įsipareigoja G. Z. grąžinti 3960 litų už paimtas prekes, mano, kad šį susitarimą galėjo pasirašyti suklaidintas kaltinamosios, manydamas, kad pasirašo liudydamas J. G. 20 litų skolą. Jam nėra žinoma, kad J. G. būtų ėmusi kokias nors prekes iš parduotuvės skolon, taip pat apie kokias nors kitas jos skolas G. Z.. Jis pats taip pat dažnai skolindavosi iš G. Z. 10-15 litų, tačiau pinigus visuomet grąžindavo.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji kaimynės J. G. prašymu nuo 2011 metų vasaros ne kartą yra ėjusi į (duomenys neskelbtini) esančią T. N. įmonei priklausančią statybinių ūkinių prekių parduotuvę, kur iš pardavėjos G. Z. paimdavo tai 20 litų, tai 50 litų, kuriuos parnešdavo ir atiduodavo J. G.. Prieš tai J. G. skambindavo G. Z. ir susitardavo dėl pinigų skolinimo, kartais parašydavo ant lapelio, kad paskolintų. Eidavo dažnai, kartais ir po kelis kartus per dieną. G. Z. skolinamus pinigus paimdavo kartais iš kasos, kartais iš savo rankinuko. Pasiskolintus pinigus J. G. pragerdavo. J. G. sakydavo, kad skolą grąžins, taip pat sakydavo, kad nėra pasiskolinusi tokių didelių sumų, kurias reikalauja grąžinti G. Z.. Kažkuriuo metu G. Z. buvo atvažiavusi pas J. G. į namus, pakvietė ir ją, ir davė joms pasirašyti ant lapo, kad J. G. yra skolinga, o ji liudija skolą. Ji lapelį pasirašė neskaičiusi ir nežino, kokia suma jame buvo nurodyta. Apie tai, kad jos parašas yra ant 2011-09-06 susitarimo dėl 4000 litų skolos, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. Š. parodė, kad dirbo UAB „L.“ darbininku iki įmonės bankroto. Jis UAB „L." vardu per 2009 metų antrą pusmetį (duomenys neskelbtini) esančioje T. N. įmonei priklausančioje statybinių ūkinių prekių parduotuvėje iš pardavėjos G. Z. skolon statybinių ir ūkinių prekių gavo už 1070 litų. Kadangi 2010 metų pradžioje UAB „L." paskelbtas bankrotas, o pardavėja G. Z. nebuvo išrašiusi sąskaitos - faktūros paimtoms prekėms, skola T. N. parduotuvei nebuvo grąžinta. Prekes imti iš tos parduotuvės jam liepdavo direktoriaus L. S., o kaip jie buvo susitarę su pardavėja, jis nežino. Direktorius pasakė, kad yra suderinta, kad imsime prekes iš tos parduotuvės. Kai susikaupdavo kažkoks kiekis prekių, tai tada išrašydavo sąskaitas. Buvo išrašytos dvi sąskaitos paimti iš tos parduotuvės, o kokiais būdais apmokėdavo sąskaitas, jis nežino. Po bankroto G. Z. jo prašė grąžinti pinigus 1070 litų, tačiau sąskaitos taip ir neišrašė. Jis pats jokių užrašų, už kokią sumą paimta, nevesdavo. G. Z. sakė, kad už tokią sumą yra paimta prekių, ir taip būti galėjo.

Liudytojas L. P. parodė, kad jis per 2008 - 2009 metus (duomenys neskelbtini) esančioje T. N. įmonei priklausančioje statybinių ūkinių prekių parduotuvėje iš pardavėjos G. Z. imdavo skolon statybines medžiagas. Gautas statybines medžiagas panaudojo, dirbdamas pagal verslo liudijimą, kuomet klientai atsiskaitydavo su juo, jis atsiskaitydavo su G. Z.. Liko neatsiskaitęs už statybines medžiagas ir ūkines prekes už 12 660 litų, kurias paėmė, atlikdamas darbus UAB „L.". Dėl šių medžiagų gavimo skolon su G. Z. buvo susitaręs UAB „L." direktorius, tačiau bendrovei bankrutavus, jie taip ir neatsiskaitė. Išduodama prekes skolon, G. Z. tai pasižymėdavo savo užrašuose, jis taip pat pasižymėdavo savo užrašuose, todėl pripažįsta, kad liko neatsiskaitęs už 12 660 litų sumą, iš kurios iki šio momento grąžino T. N. tik 500 litų. Su parduotuvės savininku T. N. dėl prekių gavimo skolon nesitarė ir jo apie tai neinformavo, nežino, ar T. N. žinojo apie tokią G. Z. veiklą.

Liudytoja S. K. parodė, kad dirba T. N. parduotuvėje vedėja nuo 2012 m., parduotuvę perėmė iš G. Z.. Prieš pradedant dirbti prekių patikrinimą atliko, atliekant inventorizaciją dalyvavo N. ir jo žmona, kažkoks trūkumas nustatytas buvo. Buvo surašyti perdavimo priėmimo aktai, inventorizacijos aktai ir ji sutiko, kad priima tokį likutį o kaltinamoji sutiko, kad tokį perduoda, dėjo ant kiekvieno lapo parašus. Z. pripažino ir sutiko su tuo likučiu, kurį jai perdavė. Kodėl susidarė trūkumas, ji nieko neaiškino. Inventorizacija vyko kelias dienas. Atliekant inventorizaciją buvo atnešę pinigus R. Z., R. N.. Atnešti pinigai buvo įnešti, minusuoti ir trūkumas turėjo sumažėti, pinigai buvo įtraukti į kasą. Šiai dienai niekas daugiau skolos neatnešė.

Iš nukentėjusiojo pateikto inventorizacinio apyrašo (sutikrinimo žiniaraščio) Nr. 002 matyti, kad T. N. įmonei priklausančioje (duomenys neskelbtini) statybinių-ūkinių prekių parduotuvėje 2012 m. balandžio 12 - 16 d. atlikus inventorizaciją, rastas 70 758,70 lito trūkumas (t. 1, b. 1. 4 - 53).

Iš 2006 m. birželio 7 d. darbo sutarties Nr. 7 matyti, kad G. Z. T. N. įmonei priklausančioje (duomenys neskelbtini)ų ūkinių-statybinių prekių parduotuvėje vedėjos-pardavėjos pareigose dirbo nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. (t. 1, b. 1. 54). Iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir parduotuvės pardavėjos pareiginių nuostatų matyti, jog G. Z. buvo visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtų materialinių vertybių saugumą (t. 1, b. 1. 55, 92-93).

Iš 2012-09-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. N. paimti T. N. įmonei priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), buhalteriniai dokumentai bei skolos lapeliai, kurie tyrimo metu apžiūrėti. Apžiūrint skolos lapelius, nustatyta: 1) 15,5 cm x 10,1 cm dydžio balto popieriaus lapelis, kurio vienoje pusėje yra kompiuteriniu būdu atspausdinti žodžiai ir skaičiai „Lietuvos paštas, išmokų išmokėjimo kvitas- Serija PS87PE2011 Nr. 00014746, Išmokų mokėjimo diena - 2011-03-19, Klaipėdos reg. (duomenys neskelbtini) paštas 75044-1, Gavėjas Byl.Nr. 165720, J. G., (duomenys neskelbtini), 75044, Išmokų mokėtojas VSDFV Šilalės skyrius, Priskaičiuota ir išskaityta išmokos suma už 2011-03 mėn. 664,37, Nurodytą sumą gavau“. Po to, rankraštiniu būdu parašyta gavimo data „2011.03 18“, bei pasirašyta. Po to, uždėtas spaudas „Laiškininkė K. K.“, bei pasirašyta. Kitoje lapelio pusėje, pieštuku, rankraštiniu būdu parašyti žodžiai ir skaičiai „Gerb.G., Paskolink 20 lt., Pirmadienį atvažiuos duktė atsiskaitysiu visą skolą, Įduok Č. 2011.V.5“ ir pasirašyta; 2) 20,2 cm x 29,4 cm dydžio, balto languoto popieriaus lapas, kurio vienoje pusėje, juodos ir mėlynos spalvos rašikliais, rankraštiniu būdu parašyti žodžiai ir skaičiai „2011.05.05, Susitarimas, Aš J. G. prižadu sumokėti pinigus už prekes ūkinių-statybinių prekių parduotuvei, vedėjai-pardavėjai G. Z. per tris mėnesius 3.960 lt. Pasirašau prie liudininkų, J. G.“ ir pasirašyta. Po to yra parašyta „Liudininkas, Č. P., G. Z., D. R.“, bei prie kiekvienos vardo ir pavardės yra pasirašyta. Kitoje lapo pusėje jokių įrašų nėra; 3) 20,2 cm x 29,5 cm dydžio, balto languoto popieriaus lapas, kurio vienoje pusėje, juodos spalvos rašikliu, rankraštiniu būdu parašyti žodžiai ir skaičiai „2011.09.06. Susitarimas, Aš J. G. prižadu sumokėti pinigus už prekes ūkinių-statybinių prekių parduotuve. Vedėjai-pardavėjai G. Z. iki SPALIO 1 d. 4.000,00 (Keturis tūkstančius lt) pasirašau prie liudininkų. Kitu atveju patrauksime atsakomybėn, J. G.. Aš J. G. pasižadu sumek ik spalio 1 d.“ ir pasirašyta. Po to yra parašyta „Liudininkai, G. Z., D. R., D. K.“. Prie „G. Z.“ ir „D. K.“ vardo ir pavardės yra pasirašyta. Kitoje lapo pusėje jokių įrašų nėra. 4) 20.4 cm x 29,5 cm dydžio, balto languoto popieriaus lapas, kurio vienoje pusėje, juodos spalvos rašikliu, rankraštiniu būdu parašyti žodžiai ir skaičiai „T. I.-5193,80‘ ir pasirašyta, žemiau „D. S.-5201,65, (duomenys neskelbtini)“ ir pasirašyta, žemiau „R. N.-4965,30, (duomenys neskelbtini)“ ir pasirašyta. Kitoje lapo pusėje jokių įrašų nėra. 5) 20,3 cm x 29,5 cm dydžio, balto languoto popieriaus lapas, kurio vienoje pusėje, juodos spalvos rašikliu, rankraštiniu būdu parašyti žodžiai ir skaičiai „T. N. įmonė skolingi, Išdavė. G. Z., D.-4,752,85-D. R.“ ir pasirašyta (t. 1, b. 1. 90-198; t. 2, b. l. 1-38).

Iš 2013-01-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. N. paimtas 2006 m. birželio 7 - 12 d. inventorizacinis apyrašas Nr. 002, kuriame užfiksuota, kad T. N. įmonei priklausančioje (duomenys neskelbtini) statybinių ūkinių prekių parduotuvėje 2006 m. birželio 7 - 12 d. atlikus inventorizaciją, prekių trūkumo ar pertekliaus nerasta (t. 2, b. 1. 40 - 87).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamosios kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Byloje esančiais dokumentais, apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog G. Z. T. N. įmonei priklausančioje (duomenys neskelbtini) ūkinių-statybinių prekių parduotuvėje vedėjos-pardavėjos pareigose dirbo nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 20 d., ir buvo visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtų materialinių vertybių saugumą. Akivaizdu, jog parduotuvėje buvę prekės ir parduotuvės kasoje buvę pinigai užimamų pareigų pagrindu buvo kaltinamajai patikėti ir buvo jos žinioje. Taip pat nustatyta, jog T. N. įmonei priklausančioje (duomenys neskelbtini) statybinių-ūkinių prekių parduotuvėje 2012 m. balandžio 12 - 16 d. atlikus inventorizaciją, rastas 70 758,70 lito trūkumas. Kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamoji savavališkai, be parduotuvės savininko T. N. žinios ir leidimo be užmokesčio perleido ūkines statybines prekes: D. R. už 4752 litus 85 ct, L. P. už 12660 litų, UAB „L." už 1070 litų. Taip pat nustatyta, kad kaltinamoji savavališkai, be parduotuvės savininko T. N. žinios ir leidimo, nuolat iš parduotuvės kasos skolindavo pinigus asmeniniam naudojimui J. G.. Nors liudytoja J. G. nurodo, kad ji pasiskolino tik apie 1400 litų grynais pinigais, iš kurių 800 litų jau yra grąžinusi G. Z., o liudytojai D. K. ir Č. P. nurodė nežinantys tikslaus J. G. įsiskolinimo G. Z. dydžio, kaltinamosios aiškinimas apie perduotą J. G. 4000 litų pinigų sumą nėra paneigtas. Liudytoja D. K. parodė, kad ji kaimynės J. G. prašymu daugiau nei pusę metų nuolat sistemingai, kartais net keletą kartų per dieną parnešdavo J. G. iš G. Z. 20-50 litų dydžio pinigų sumas, kurias pastaroji pragerdavo. Taigi visiškai realu, jog J. G. galėjo gauti iš kaltinamosios pastarosios nurodomą pinigų sumą, kurios, nuolat girtaudama ir neturėdama ženklesnių pajamų, negrąžino. Reikšminga ir tai, jog pati J. G. nevedė jokios gaunamų iš kaltinamosios pinigų apskaitos, todėl akivaizdu, jog dėl savo amžiaus, sveikatos būklės ir gyvenimo būdo ji gali ir sąžiningai klysti dėl gautos iš kaltinamosios ir vėliau negrąžintos pinigų sumos. Tuo būdu teismas pripažįsta įrodyta kaltinimo dalį, jog G. Z. pardavusi prekes į kasą neįnešė ir asmeniniam naudojimui davė J. G. 4000 litų, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad šią sumą pasisavino pati kaltinamoji.

Remiantis išdėstytu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamoji, būdama T. N. įmonei priklausančios K. ūkinių-statybinių prekių parduotuvės vedėja-pardavėja, pasinaudodama užimamomis pareigomis, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį ir jai patikėtą svetimą, T. N. įmonei priklausantį 22 482 litų 85 ct vertės turtą. Turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininko žinioje esančio turto perleidimas tretiesiems asmenims. Turtas perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Kaip jau minėta, visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir parduotuvės pardavėjos pareiginių nuostatų pagrindu G. Z. buvo visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtų materialinių vertybių saugumą, darbe privalėjo veikti tik parduotuvės savininko interesais laikantis jo nustatytos darbo tvarkos, ir neturėjo jokių įgaliojimų disponuoti įmonės turtu kaip savu. Nukentėjusiojo T. N., liudytojos R. N. parodymais nustatyta, kad G. Z. be apmokėjimo ir jokių prekių gavimą skolon patvirtinančių dokumentų išdavė pakankamai didelės vertės prekes D. R., L. P., UAB „L.", taip pat ilgą laiką sistemingai skolino grynus pinigus iš kasos J. G. savavališkai, be parduotuvės savininko žinios ir leidimo, tai pripažįsta ir pati kaltinamoji. Iš to seka, jog turtą kaltinamoji iššvaistė, veikdama netiesiogine tyčia, t. y. suvokdama pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydama, kad dėl jos veikos gali atsirasti atitinkami baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors jų tiesiogiai nesiekdama, tačiau sąmoningai leisdama šiems padariniams kilti. Veika kvalifikuojama pagal BK 184 str. 1 d., G. Z. kaltė teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti.

Byloje esančiais dokumentais, apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, jog G. Z. pardavusi prekes į kasą neįnešė bei asmeniniam naudojimui pasiėmė 10000 litų pinigų, be užmokesčio pasiėmė ūkinių statybinių prekių už 38275 litus 85 ct, ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, T. N. įmonei priklausantį didelės 48275 litų 85 ct vertės turtą. Nors kaltinamoji pripažįsta tik 10000 litų pinigų sumos pasisavinimą, jos aiškinimas, kad ūkinių statybinių prekių už 38275 litus 85 ct ji nepasisavino, byloje surinktais įrodymais visiškai paneigtas. Kaip minėta, prekių trūkumas nurodytai sumai aptiktas (minusavus iššvaistyto turto ir pasisavintų pinigų vertę) (duomenys neskelbtini) statybinių-ūkinių prekių parduotuvėje 2012 m. balandžio 12 - 16 d. atlikus inventorizaciją. Kaltinamosios aiškinimas, neva dalis trūkumo susidarė dėl natūralaus prekių praradimo, o dalis prekių buvo išparduota, šeimininko nurodymu nefiksuojant pardavimo kasos aparate ir vedant „juodąją buhalteriją“, visiškai paneigtas nukentėjusiojo T. N. ir liudytojos R. N. parodymais. Nei ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje, nei kompetentingoms valstybės institucijoms vykdant savo funkcijas nebuvo surinkta jokių duomenų apie galimai apgaulingai tvarkomą apskaitą T. N. įmonėje. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu prekių trūkumas būtų susidaręs dėl paties T. N. nurodymu vestos „juodosios buhalterijos“, T. N. nebūtų kreipęsis su pareiškimu į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes tyrimo metu apgaulingo apskaitos tvarkymo faktai neišvengiamai būtų paaiškėję, ir baudžiamojon atsakomybėn būtų buvęs patrauktas pats T. N.. Byloje surinktais įrodymais paneigtas ir kaltinamosios aiškinimas, neva dalį iš jai inkriminuotų pasisavintų prekių ji galėjo iššvaistyti, parduodama skolon – kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atsisakė nurodyti asmenis, kuriems neva neatlygintinai perdavė prekes, daugiau tokių asmenų nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, jų nenustatė ir nukentėjusysis T. N., kuris teismui parodė, jog siekdamas išsiaiškinti, kam dar galėjo būti iššvaistytos prekės, betarpiškai bendravo su miestelio gyventojais, tačiau daugiau tokių atvejų nenustatė. Pažymėtina, kad pridengti prekių pasisavinimą menamu jų iššvaistymu ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį kaltinamoji bandė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios melagingai įrodinėdama, neva yra skolon išdavusi prekių I. T. už 5193,80 lt, D. S. už 5201,65 lt, R. N. už 4965,30 lt, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad nurodytos moterys prekių skolon nepirko ir nei parduotuvei, nei G. Z. nėra skolingos. Tuo būdu, paneigus kaltinamosios versijas apie dalies trūkumo susidarymą dėl neva natūralaus prekių praradimo, parduotuvės savininko nurodymu vestos „juodosios buhalterijos“, prekių davimo skolon neįvardintiems tretiesiems asmenims akivaizdu, jog prekes inkriminuotai sumai pasisavino kaltinamoji. Nukentėjusysis T. N., liudytojai R. N., D. R. parodė, kad gaudama minimalų atlyginimą, G. Z. paskutiniu metu gyveno ne pagal pajamas, nepagrįstai išlaidaudavo, remontavo būstą, imdama iš parduotuvės statybines medžiagas, galimai dengdavo pajamų neturinčios dukters skolas.

Remiantis išdėstytu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamoji pasinaudodama užimamomis pareigomis pasisavino, t. y. tyčia neteisėtai neatlygintinai pavertė savo turtu užimamų pareigų pagrindu jos žinioje buvusį ir jai patikėtą svetimą T. N. įmonei priklausantį didelės 48275 litų 85 ct vertės turtą. Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, jog inkriminuotą nusikaltimą G. Z. padarė (neteisėtai, be buhalterinių dokumentų ir apskaitos paimdama kasoje buvusius pinigus bei parduotuvėje buvusias prekes ir juos panaudodama savo reikmėms), veikdama tiesiogine tyčia, t. y. akivaizdžiai suvokdama pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėdama taip veikti, bei siekdama atitinkamų baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. G. Z. veika kvalifikuojama kaip kaltininkui patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 str. 2 d., jos kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji pilnai prisipažino ir gailisi nusikaltusi, duodama parodymus, padėjo išaiškinti šį nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo nenustatyta.

Kaltinamoji padarė du tyčinius nusikaltimus, tame tarpe tyčinį sunkų savanaudišką nusikaltimą, jos nusikalstama veikla truko pakankamai ilgą laikotarpį, pasisavindama didelės vertės svetimą turtą, padarė didelę žalą nukentėjusiajam, iki šiol nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti. Duodama parodymus dėl prekių pasisavinimo iš parduotuvės, kaltinamoji melavo, išsisukinėjo ir bandė klaidinti teismą, siekdama išvengti atsakomybės, kas patvirtina, jog ji nei kiek nesigaili padariusi šį nusikaltimą. Todėl kaltinamajai pagal BK 183 str. 2 d. skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamoji G. Z. yra jau brandaus amžiaus, anksčiau neteista ir administracine tvarka nebausta, turi šeimą, iš gyvenamosios vietos charakterizuojama teigiamai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagrobto svetimo turto vertė palyginti nedaug viršija baudžiamojo įstatymo nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko galimu skirti ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 1 d., nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteistai kaltinamajai skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

T. N. įmonė byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 65515,85 lt. Ieškinyje nurodoma, kad kaltinamoji pasisavino ir iššvaistė 70758,70 lt vertės įmonės turtą. Dalis žalos yra atlyginta: 4752,85 lt - D. R., 490 lt – kaltinamosios, todėl prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį (t. 3, b. l. 5-7). Liudytoja R. N. taipogi parodė, jog dar dalį žalos – 500 lt – papildomai atlygino L. P.. Revizijos metu R. N. įnešė 132 litus, R. Z. – 150 litų, todėl šios sumos į bendrą trūkumo sumą apskritai nebuvo skaičiuojamos. Ieškinys pagrįstas ir iš dalies tenkintinas 65015,85 lt sumoje. Nustačius, kad kaltinamoji pasisavino ir iššvaistė 70758,70 lt vertės T. N. įmonės turtą, iš kaltinamosios priteisiama likusi neatlyginta turtinės žalos dalis, minusuojant 500 litų žalos dalį, kurią atlygino liudytojas L. P..

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo T. N. atstovas adv. M. Navickas, iš pateikto kvito matosi (b. l. 53, t. 3), kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusysis sumokėjo 2400 litų, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamosios. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamosios išieškotina 2400 litų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

G. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., ir ją nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 184 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti G. Z. laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

T. N. įmonės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistosios G. Z. 65015 litų 85 ct T. N. įmonei. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistosios G. Z. 2400 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam T. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.