Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Panevėžio apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovams G. K. ir A. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Inovestus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo G. K. sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po motinos J. K. mirties, atsisakymą;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl palikimo atsisakymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai atsisakiusiam asmeniui iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Nustatyta, kad atsakovui G. K. Utenos apylinkės teismo 2019-11-22 nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Inovestus“. Utenos apylinkės teismo 2020-01-30 nutartimi patvirtintas ieškovo 178 614,46 Eur kreditorinis reikalavimas. Bendra patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 201 868,55 Eur.

13. G. K. motina J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Trys J. K. vaikai atsisakė palikimo: 2020-10-20 L. K., 2020-10-22 A. K., 2020-10-22 G. K.. Sutuoktinis A. K. 2020-10-22 pareiškimu priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą bei 2020-10-22 išdavė įgaliojimą sūnui G. K., suteikiantį teisę tvarkyti paveldėjimo bylą bei priimti palikimą. 2020-12-29 atsakovui A. K. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodytas šis paveldimas turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 29/145 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo dangos, esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis automobilio „Opel Meriva-A“.

Dėl actio Pauliana sąlygų

14. Ieškinys nagrinėjamoje byloje reiškiamas dviem pagrindais – remiantis CK 6.66 straipsniu bei CK 1.80 straipsniu. Ieškovas, kaip atsakovo kreditorius, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Teismų praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant sąlygų visumai, kurios egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.

15. Apeliaciniu skundu yra ginčijama viena iš pirmosios instancijos teismo nustatytų actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumas. Atsakovas G. K. pažymi, jog jis, kaip reglamantuota CK 5.50 straipsniu bei CK 5.60 straipsniu, nėra įpareigotas priimti palikimo. Atsakovas turėjo vykdyti moralines pareigas – mirusios motinos valią, kad palikimas tektų ją pergyvenusiam sutuoktiniui atsakovo tėvui A. K..

16. Sutiktina su apeliantu, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Visgi, vien teisės atsisakyti priimti palikimą turėjimas savaime nepatvirtina, kad atsisakydamas priimti palikimą atsakovas, kaip galimas teisėtas paveldėtojas, veikė sąžiningai.

17. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. CK 6.66 straipsnio kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas yra nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Taigi, spręsdamas dėl sandorį sudariusio asmens sąžiningumo, teismas turi atsižvelgti į sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o taip pat turi įvertinti, kokius interesus siekė patenkinti sandorį sudaręs asmuo.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, teisę į mirusiosios palikėjos J. K. palikimą turėjo palikėją J. K. pergyvenęs sutuoktinis A. K. bei trys palikėjos vaikai A. K., L. K. ir G. K.. Visi palikėjos J. K. vaikai atsisakė palikimo, pateikdami pareiškimus notarui, ko pasekoje visas palikimas atiteko palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui atsakovo tėvui A. K..

19. Apeliantas nurodo, jog palikimo atitekimas tėvui A. K. buvo palikėjos valia bei remiasi moraliniais palikėjos J. K. vaikų įsipareigojimais, kad po palikėjos mirties palikimas būtų perduotas jų tėvo A. K. nuosavybėn. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji atsisakė motinos palikimo, kadangi esant gyvam tėvui, kitaip daryti neleido sąžinė. Abu broliai šiuo klausimu buvo tos pačios pozicijos. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad po motinos mirties, visi trys vaikai sutarė, kad visas turtas lieka tėvui, todėl buvo padarytas palikimo atsisakymas. Abiejų liudytojų aiškinimas iš esmės atitinka atsakovo G. K. nurodytą poziciją dėl palikimo atsisakymu siekiamų pasekmių. Ieškovo argumentai, jog palikėjos valia yra neaiški ir nebuvo aiškiai nustatyta, kadangi tarp teismui teiktų palikėjos vaikų paaiškinimų yra skirtumai dėl mirusiosios valios paskirstant palikimą, kad atsakovas skirtingai aiškino dėl buto paveldėjimo, ar butas bus paliktas tėvui ar seseriai L. K., kam bus paliktas sodo namas, nėra pakankamai pagrįsti. Šiuo metu palikimo atsisakiusių asmenų tėvas A. K. pats turi ir naudojasi paveldėtu bei santuokoje su palikėja įgytu turtu, taigi galutinis sprendimas dėl tėvų turto padalinimo vaikams po abiejų tėvų mirties nėra priimtas ir turės būti priimamas ateityje. Kaip aiškina palikėjos vaikai, J. K. mirtis buvo netikėta, tėvas sirgo onkologine liga, todėl patvarkymų dėl palikimo davimas labiau suprantamas kaip viso tėvų palikimo paskirstymas vaikams.

20. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentą, kad palikėjo valia negali būti nustatoma remiantis liudytojų parodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalies taisyklė, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, yra taikoma sprendžiant dėl rašytinės sandorio formos nesilaikymo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo. Byloje nebuvo nustatinėjamas faktas, jog palikėja J. K. buvo sudariusi testamentą (CK 5.28 straipsnis ar 5.30 straipsnis), tačiau nesilaikiusi įstatymo nustatytos rašytinės sandorio formos. Teisinę reikšmę sprendžiant dėl sąžiningumo bei sandoriu siekiamų tikslų turi taip pat moralinių įsipareigojimų vykdymas. Kartu pažymėtina, jog CK 1.93 straipsnio 6 dalis numato eilę išimčių iš CK 1.93 straipsnio 2 dalies taisyklės.

21. Ieškovas nurodo, kad reikalinga atsižvelgti į tai, jog testamentu neišreikšta palikėjos valia nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija yra teisinga tik ta prasme, kiek tai liečia paveldėjimo teisinius santykius ir teisės į palikimą įgyvendinimą. Kaip matyti iš paveldėjimo bylos duomenų, tvarkant paveldėjimui reikalingus dokumentus bei išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, palikimas buvo tvarkomas pagal įstatymą, o ne pagal testamentą. Paveldėjimo teisiniai santykiams atsirasti nėra būtinas atskiro sandorio sudarymas, sandorio nebuvimas reiškia, jog bus paveldima pagal įstatymą, kas dažnu atveju yra sąmoningas pasirinkimas ir gali parodyti palikėjo valią, kitu atveju testamento nesudaręs palikėjas gali būti neišreiškęs valios įstatymo nustatyta forma. Bylos kontekste palikėjos valia yra aktuali, vertinant sandorio sudarymo tikslus bei intencijas, kas yra teisiškai reikšminga aplinkybė, aiškinantis sandorio šalies sąžiningumo aspektą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010 yra išaiškinta, kad testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra įgyvendinimą. Gero elgesio (moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įtvirtinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą teismo pareigą vadovautis šiais principais ir aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Įvertinus paveldėjimo teisinių santykių pagal įstatymą ar pagal testamentą panašumus, šie nurodyti išaiškinimai taikytini ir byloje nagrinėjamu paveldėjimo pagal įstatymą atveju.

23. Elgesys, kad vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą, kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, yra įprasta praktika ir vertintinas kaip atitinkantis geros moralės nuostatas. Tokiu būdu, kaip yra ir bylos atveju, palikėją pergyvenęs sutuoktinis neturi atsisakyti kartu su palikėju įgyto turto, neturi pareigos kraustytis iš savo gyvenamosios vietos, į jo turtą nėra nukreipiamos kitų teisę turinčių paveldėtojų, dažniausiai vaikų, pretenzijos. Geros moralės požiūriu vaikų sprendimas palikti po mirusio sutuoktinio mirties likusį turtą jų tėvui yra suprantamas ir gerbtinas.

24. Atsižvelgus į tai, kad sudarydamas ginčijamą sandorį ir atsisakydamas palikimo, atsakovas veikė šeiminių santykių srityje, siekė tikslo, kad jo garbaus amžiaus tėvas būtų aprūpintas, neturėtų materialinės padėties pasikeitimo, turto dalies praradimo sąlygojamų pergyvenimų ir neprarastų santuokos metu kartu su palikėja įgyto turto, sprendžiama, kad šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią išvengti prievolių kreditoriui vykdymo nėra pagrindas konstatuoti kreditoriaus atžvilgiu nesąžiningą veikimą ginčo sandorio sudarymo metu. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo tėvo naudai, ir tokiu būdu užtikrinti tėvui tas pačias gyvenimo sąlygas, kurios buvo palikimo atsiradimo metu. Šiomis išvadomis teismas palaiko horizontalų precedentą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022

25. Nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies, pripažinti negaliojančiu. Įvertinus tai bei tą aplinkybę, kad ieškovas apeliaciniame skunde dėsto tik argumentus, susijusius su actio Pauliana sąlygomis – kreditoriaus teisių pažeidimu ir atsakovo nesąžiningumu, teisėjų kolegija dėl kitų actio Pauliana sąlygų, kaip nekeičiančių teisinės situacijos vertinimo, egzistavimo nepasisako.

Dėl ieškinio senaties termino

26. Apeliaciniame skunde atsakovas G. K. nurodo, jog ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui pagal CK 6.66 straipsnį pareikšti. Teismas ignoravo, jog ieškovas yra profesionali skolų išieškojimu užsiimanti įmonė, kurios finansinis reikalavimas atsakovui patvirtintas Utenos apylinkės teismo 2020-01-30 nutartimi. Atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini), sandoris sudarytas 2020-10-22, palikimą tėvas priėmė 2020-12-17. Ieškovas turėjo pareigą domėtis atsakovo turtine padėtimi ir galėjo anksčiau kreiptis į nemokumo administratorių ir teismą dėl informacijos pateikimo bei anksčiau sužinoti, ar atsakovas įgijo teisę į palikimą. Pažymi, kad FABĮ 24 straipsnio 3 punktą, kuris nustato, jog kreditoriai turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą. Ieškovo „PlusPlus Capital“ AS atžvilgiu analogiškose bylose priimti priešingi teismų sprendimai (Kauno apygardos teismo 2023-05-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-515-886/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1813-1134/2023).

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie jo teises pažeidžiantį sandorį ieškovas sužinojo 2023-10-06, kai atsakovo G. K. bankroto byloje gavo duomenis iš valstybės registrų bei pažymėjo, jog ieškovas negalėjo duomenų gauti anksčiau, kadangi neturėjo užklausos atlikimui reikiamų duomenų (Testamentų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-02 nutarimu Nr. 594, 66, 70 punktai). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, jog ieškovas elgėsi pasyviai ar dėl savo pažeistų interesų gynybos nerūpestingai savalaikiai nesikreipė į teismą.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčijama, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Terminas ieškiniui pateikti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinys teismui pateiktas 2023-10-16, kartu pateikiant 2023-10-06 Testamentų registro išrašą, kaip gautą teismui patikrinus duomenis atsakovo bankroto byloje. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovui G. K. Utenos apylinkės teismo 2019-11-22 nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla, ieškovo finansinis reikalavimas patvirtintas Utenos apylinkės teismo 2020-01-30 nutartimi. Taigi, fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta bei ieškovo finansinis reikalavimas patvirtintas iki palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini), kai mirė atsakovo motina J. K.. Palikimo atsisakymo sandoris sudarytas 2020-10-22, A. K. palikimą priėmė 2020-12-17.

29. Tai rodo, jog ieškinys teismui buvo paduotas, praėjus maždaug trejiems metams nuo ginčo sandorio sudarymo, kai įstatymas numato vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006).

30. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kasacinio teismo praktikoje, nustatant senaties termino eigos pradžią, akcentuojama momentas, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, o taip pat protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartas.

31. Teisėjų kolegija pritaria apelianto nurodomose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1813-1134/2023, Kauno apygardos 2023-05-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-515-886/2023) priimtuose teismų sprendimuose padarytoms išvadoms, kad vertinant ieškovo suvokimą apie savo teisių pažeidimą, ieškovui keliami aukštesni, nei vidutiniam asmeniui, standartai. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS yra skolų valdymo įmonė Baltijos šalyse, kuri specializuojasi reguliariai neapmokamų sąskaitų skolų portfelių pirkime ir tvarkyme, ieškovo naudai dirba kvalifikuoti teisininkai, kurie rūpinasi skolos išieškojimo reikalais.

32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas kaip privatus juridinis asmuo neturi galimybės sužinoti Testamentų registro duomenų, tačiau tokia teisė yra suteikta advokatui, taigi indentifikavus poreikį, bet kuris asmuo gali sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir surinkti Testamentų registre esančius duomenis. Ieškovas nurodo, jog jis dėl su palikimu susijusių duomenų gavimo kreipėsi į nemokumo administratorių, o vėliau į teismą. Iš pateikto ieškinio 6 priedo matyti, jog kreipimasis į administratorių surašytas 2023-10-06, nurodant, kad duomenys apie ginčo sandorį buvo gauti iš teismo. Tai neatitinka nurodytų aplinkybių, jog ieškovas į teismą dėl duomenų gavimo kreipėsi tik tada, kai nemokumo administratorius atsisakė suteikti informaciją apie galimą teisės į aplikimą atsidarimą. Ieškovas aiškiai nenurodo, kokiomis aplinkybėmsi ir kada jam tapo žinoma apie palikimo atsiradimą ir dėl kokių aplinkybių ieškovas nusprendė pareikalauti duomenų iš Testamentų registro. Šiuo atveju yra pagrindas pritarti atsakovo pozicijai, jog ieškovui aplinkybės turėjo būti žinomos anksčiau.

33. Ieškovas prašo įvertinti, jog atsakovui G. K. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla ir pagal FABĮ 12 straipsnio 3 dalį bankroto administratorius privalėjo patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovui G. K. fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta Utenos apylinkės teismo 2019-11-22 nutartimi, tai pareiga tikrinti sandorius nustatytina už laikotarpį nuo 2016-11-22 iki 2019-11-22. Tokiu būdu ginčo sandoris yra vėlesnis nei nurodytas laikotarpis.

34. Sprendžiant dėl momento, kada ieškovas turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą, įvertintina tai, kad ieškovas yra profesionali skolų išieškojimo įmonė; jam taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai; nėra aiškiai ir sąžiningai atskleistas sužinojimo momentas; įstatyme nustatytas itin trumpas senaties terminas, kas sąlygoja esmingai aukštesnį atidumo lygį; terminas praleistas net dvigubai (vietoje vienerių metų kreiptasi po trejų metų). Įvertinus aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas turėjo galimybę anksčiau, nei nurodo, sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį ir kreiptis į teismą. Sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra pateikta duomenų, kokius veiksmus ieškovas atliko iki 2023-10-06 išrašo iš Testamentų registro gavimo. Kilus ginčui dėl senaties termino eigos pradžios, ieškovui neteikiant įrodymų dėl atliktų veiksmų, yra pagrindas laikyti, kad tokie veiksmai iki 2023-10-06 nebuvo atliekami. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su actio Pauliana ieškinio senaties termino skaičiavimu ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

35. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

Dėl restitucijos taikymo

36. Apeliantas G. K. nesutinka su tuo, kad taikydamas restituciją teismas nukreipė išieškojimą į 3/8 paveldėto turto dalis, laiko, kad toks restitucijos taikymas yra itin nesąžiningas. Teismas ignoravo aplinkybę, jog palikimo atsisakymas buvo suderinta visų J. K. vaikų valia – G. K., A. K. ir L. K. atsisakė palikimo po motinos mirties, siekdami, kad jų tėvas A. K. paveldėtų visą turtą. Jeigu brolis ir sesuo nebūtų atsisakę palikimo tėvo naudai, G. K. pretenduotų tik į 1/8 dalį mirusios motinos palikimo. Teismo sprendimas keistinas, leidžiant nukreipti išieškojimą į 1/8 dalį atsakovui A. K. priklausančio turto.

37. Pirmosios instancijos teismas restituciją taikė, nukreipdamas išieškojimą į 3/8 paveldimo turto dalis, t. y. tokiu būdu teismas faktiškai įvertino, jog L. K. ir A. K. atsisakius nuo J. K. palikimo, G. K. tektų didesnė palikimo dalis. Taikydamas restituciją, teismas pažymėjo, jog išieškojimas nukreipiamas į tą palikėjos turto dalį, kuri dėl negaliojančiu pripažinto sandorio vykdymo perėjo A. K. valdyman ir nuosavybėn bei nurodė, kad dėl atsakovui G. K. iškeltos fizinio asmens bankroto bylos, turto dalis turi būti grąžinama į bendrą bankrutuojančio asmens turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais FABĮ nustatyta tvarka.

38. Nors restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas dėl to, kad teismo sprendimo dalis, kuria ginčo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, yra panaikinama, priimant priešingą sprendimą, esant procesiniuose dokumentuose nurodytiems šalių argumentams, teisėjų kolegija laiko reikalingu pasisakyti dėl restitucijos taikymo.

39. Apeliantas remiasi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegija pažymi, jog restitucijos netaikymas, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, visiškai nepašalina bet kokios negaliojančiu pripažinto sandorio šalies prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009 išaiškinta, kad taikant CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį ir netaikant restitucijos, pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę. Tai reiškia, jog teismui nusprendus atvejį laikyti išimtiniu, turi būti sprendžiama ne dėl asmens atsakomybės už nuginčytą sandorį paneigimo, bet dėl civilinės atsakomybės taikymo pagrindų nustatymo. Taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju, civilinė atsakomybė galėtų būti nustatoma, pavyzdžiui, pinigine negaliojančio sandorio pagrindu perduoto turto verte. Atsakovas A. K., kurio turto atžvilgiu pritaikyta restitucija, apeliacinio skundo neteikė, o apeliantas G. K. tokio restitucijos taikymo būdo nesiūlo, todėl kolegija neturi pagrindo spręsti dėl CK 6.145 straipsnio 2 dalies taikymo.

40. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, jog palikėjos vaikai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti palikimo išimtinai savo tėvo A. K. naudai, išreiškiant valią, kad palikimas atitektų nurodytam likusiam paveldėtojui. Pastebėtina, jog CK 5.60 straipsnio 1 dalis neleidžia palikimo atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba atsisakyti dalies palikimo. CK 5.61 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tuo atveju, jei įpėdinis pagal įstatymą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Byloje nagrinėjamu atveju visiems palikėjos vaikams, tarp jų ir G. K., atsisakius nuo palikimo, ši palikimo dalis (3/8 dalys palikimo), išduodant 2020-12-29 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, atiteko palikimą priėmusiam paveldėtojui A. K..

41. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad restitucijos taikymas nėra mechaninis veiksmas, pripažinus sandorį negaliojančiu ir vykdant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros. Remiantis nurodytais išaiškinimais, teismai, konkrečioje byloje spręsdami dėl asmens (ginčo daikto įgijėjo) sąžiningumo reikšmės, turi atsižvelgti į prašomą taikyti pažeistų teisių gynimo būdą. Siekiant užtikrinti asmens teisėtų lūkesčių apsaugą, nustatinėtina, koks teisėtų lūkesčių turinys konkrečiu atveju buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).

42. Restitucijos tikslas yra atkurti dėl neteisėto sandorio sudarymo pažeistą šalių turtinės padėties pusiausvyrą. Bylos atveju ieškovo naudai iš turtą paveldėjusio A. K. buvo priteista visa palikimo, kurio atsisakė G. K., A. K. ir L. K., dalis. Įvertinus G. K., A. K. ir L. K. nurodytus sudarant palikimo atsisakymo sandorius siekiamus tikslus, pripažintina, kad restitucijos taikymas, ieškovo naudai priteisiant ne tik G. K., bet ir kitiems palikėjos vaikams tenkančią palikimo dalį, paneigia sąžiningus A. K. ir L. K. ketinimus, kurių buvo siekiama jiems atsisakant palikimo bei nepagrįstai dideliu mastu, priteisiant triskart daugiau, pagerina ieškovo, kuris yra įgijęs reikalavimo teisę pirkimo būdu, padėtį. Toks restitucijos taikymo būdas, kai restitucijos Ginčo sandoriu G. K. atsisakė 1/8 palikimo dalies, taigi ši turto dalis ir turi būti laikoma restitucijos objektu.

43. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti restitucijos taip lyg neegzistuotų atsakovo brolio ir sesers palikimo atsisakymo sandoriai bei nurodo teismų praktiką, kuria paremtas teikiamas argumentas. Pažymėtina, jog nei vienoje nurodomoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010 ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024) nebuvo nagrinėjamas restitucijos taikymo klausimas, todėl šiose bylose pateiktas teisės aiškinimas nėra reikšmingas nagrinėjamoje byloje.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu

44. Ieškinys buvo teikiamas ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, prašant vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu, kadangi buvo pažeista FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata. Pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino pagrįstu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, konstatavęs, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeista CK 6.4 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, kadangi ginčijamu sandoriu buvo siekiama neteisėto tikslo – atsisakyti palikimo, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo ir kitų kreditorių teises atgauti kuo daugiau skolos.

45. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis. Šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas pažymi, jog teismo sprendimu buvo nustatytas prieštaravimas kitoms teisės normoms, nei prašė ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai nenurodė ieškinyje, kaip imperatyvi norma teikiamo FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto, tačiau iš esmės rėmėsi tomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodomos ieškinyje. Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo ar šį reikalavimą išnagrinėjo kitu faktiniu ar teisiniu pagrindu.

46. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

47. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto išdėstymas, tiesiogiai įtvirtintas draudimas atlikti veiksmus leidžia šią normą traktuoti kaip imperatyvią. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

48. Atsakovas G. K. neginčijo, jog sudarant ginčo sandorį nepranešė nemokumo administratoriui, nebuvo gautas joks nemokumo administratoriaus sprendimas dėl atsisakymo nuo palikimo sandorio sudarymo. Visgi, turi būti įvertinta, kaip nurodyta anksčiau šiame sprendime, jog atsakovas veikė sąžiningai, o ne turėdamas tyčią nuslėpti turtą nuo kreditorių, t. y. neveikė siekdamas paneigti FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyto draudimo tikslą. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimu yra siekiama kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 201 868,55 Eur, naudai nukreipti išieškojimą į palyginti nedidelės vertės turtą, kurio vertė 6 343,43 Eur (19 030,28 : 3), išieškant iš kelių nekilnojamojo turto objektų po 1/8 dalį, labiau tikėtina, kad ši nedidelė dalis galimo įgyti turto bus panaudota vykdymo išlaidoms bei bankroto bylos administravimo išlaidoms padengti, o ne kreditorių reikalavimų tenkinimui.

49. Nenustačius, kad ginčo sandoris sudarytas, turint priešingų FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktui tikslų, veikiant sąžiningai geros moralės požiūriu bei atsižvelgus į itin mažą įtaką kreditorių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje tenkinimui, sprendžiama, jog ieškinys CK 1.80 straipsnio pagrindu atmestinas.

50. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliaciniame procese šalys neprašo. Apeliantas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo į valstybės pajamas išieškotinas už apeliacinį skundą mokėtinas 428 Eur žyminis mokestis, skaičiuojant nuo ieškinio kainos (19 030,28 Eur).

52. Patenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo procese turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėta 55 Eur žyminio mokesčio, nuo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ieškovas pripažintas atleistu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistas 55 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o valstybei 429 Eur mokėtino žyminio mokesčio bei 21,21 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

53. Atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir praranda teisę į savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinus, kad ieškiniu buvo siekiama turto išreikalavimo iš fizinio asmens, kuriam neiškelta bankroto byla, nebuvo pagrindo 2024-06-20 patikslintą ieškinį priimti, nenustačius pareigos sumokėti žyminio mokesčio ir laikyti, kad ieškovas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Apeliacine tvarka peržiūrint bylą, nėra pagrindo tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio iš ieškovo į valstybės pajamas nepriteisia, tačiau paskirsto kitas bylinėjimosi išlaidas ir į valstybės pajamas priteisia 21,21 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

54. Patenkinus apeliacinį skundą ir atmestus ieškinį, turi būti panaikintos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atsakovo G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo „PlusPlus Capital“ AS 21,21 Eur (dvidešimt vieną eurą 21 centą) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovo „PlusPlus Capital“ AS 428 Eur (keturi šimtai dvidešimt aštuoni eurai) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio į valstybės pajamas.