Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-224-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2A-224-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00400-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Atsakovas: L. B., I. B., D. D.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“

Kategorijos

2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-224-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00400-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.6.1.6.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. ir I. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ ieškinį atsakovėms L. B., D. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė G. D., antstolė V. D., antstolė B. T., antstolė A. R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės L. B. (toliau – ir atsakovė) atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po tėvo J. P. mirties 2022 m. vasario 25 d.; 2) leisti nukreipti skolos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-802-460/2018 išieškojimą ieškovės naudai į atsakovei tenkančią turto dalį, atsiradusią po J. P. mirties, tai yra: a) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); b) 132/560 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,2800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 103,00 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); d) ½ dalį pastato – malkinės, kurios užstatytas plotas 20,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); e) ½ dalį pastato – daržinės, kurios užstatytas plotas 20,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); f) ½ dalį pastato – viralinės, kurios užstatytas plotas 14,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); g) ½ dalį pastato – malkinės, kurios užstatytas plotas 31,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); h) ½ dalį pastato – tvarto, kurio užstatytas plotas 44,00 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovei iš atsakovių visas civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto ieškinio argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-802-460/2018 tenkino ieškovės bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Tinkreta“ ieškinį atsakovei L. B. ir pripažino negaliojančiais 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. liepos 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. IĮ „Tinkreta“ piniginių lėšų išmokėjimo atsakovei sandorius, taikė restituciją ir priteisė BIĮ „Tinkreta“ iš atsakovės 145 300,38 Eur ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-381-407/2019 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo BIĮ „Tinkreta“ įgijo teisę išieškoti iš atsakovės 147 600,38 Eur. BIĮ „Tinkreta“ nemokumo administratorius teismo išduotą vykdomąjį raštą pateikė antstolei V. D. ir buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0004/19/00514

1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-516-826/2020 BIĮ „Tinkreta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatavus, kad L. B. sąmoningai ir tikslingai 2016 m. vasario 12 d. išsimokėjo 232 752,10 Eur pinigų sumą, buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie duomenys tik patvirtina atsakovės L. B. nesąžiningumą.

1.3. Antstolei nepavykus išieškoti skolos iš L. B., BIĮ „Tinkreta“ finansinis reikalavimas buvo parduotas ieškovei UAB „Finansista“, kuri, įsigijusi reikalavimą, apie tai informavo skolininkę L. B. bei antstolę. Antstolė priėmė patvarkymą ir pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje į UAB „Finansista“.

1.4. Antstolė informavo ieškovę, kad yra areštuota skolininkės L. B. turtinė teisė į mirusio J. P. palikimą. Ieškovei pateikus prašymą antstolei patikslinti informaciją apie išieškojimo procesą, antstolė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu apie vykdymo eigą pranešė, kad skolininkė nedirba, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginės lėšos iš areštuotų sąskaitų neįskaitomos.

1.5. Plungės rajono 2-ajame biure 2022 m. gegužės 6 d. Testamentų registre buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad mirusio J. P. palikimą priėmė I. B.. Testamentų registre taip pat nurodoma, kad registre nėra įregistruotų testatoriaus J. P. sudarytų testamentų.

Atsiliepimas

1.6. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme ir gavus atsiliepimą tapo žinoma, jog Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-2962-1024/2022 pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P. mirties D. D. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Paaiškėjus šiai aplinkybei yra pagrindas tikslinti ieškinį įtraukiant į procesą D. D., o iš atsakovių bei civilinės bylos pašalinant I. B., kadangi ji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) prasme yra laikoma antrosios eilės įpėdine.

1.7. Ieškovei tapo žinoma, jog po J. P. mirties laidotuves organizavo L. B., o ne D. D., kaip buvo teigiama atsiliepime į ieškinį ir D. D. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Laidojimo namai UAB „Žemaitijos gralis“ pateikė dokumentus ir paaiškino aplinkybes, jog L. B. organizavo J. P. laidotuves.

1.8. Nėra aišku, kokiomis pajamomis D. D. prisidėjo prie savo tėvo J. P. laidojimo, turto išlaikymo, kaip teigiama atsiliepime į ieškinį ir pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Visos Lietuvoje veikiančios telekomunikacijų bendrovės atsakė, jog duomenų apie D. D. neturi. Ji nėra ir nebuvo telekomunikacinių bendrovių klientė, kuriai būtų teikiamos ryšių paslaugos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei manyti, jog atsakovė L. B. turėtų būti viso paveldėto turto savininkė, nes ji perėmė visą turtą. Tokios prielaidos formuojasi vertinant faktines aplinkybes, nes būtent L. B. aktyviais veiksmais dalyvavo organizuojant tėvo laidotuves. Tikėtina, jog vėliau ji faktiškai perėmė visą turtą, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl būtent ji turėjo pagrindą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo arba į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau žinodama apie turimus įsipareigojimus oficialiai jokių paveldėjimo veiksmų neatliko ir oficialiai į paveldėjimo santykius neįstojo, nes notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė jos dukra I. B.. Antstolei V. D. išsiaiškinus šias aplinkybes ir areštavus L. B. turtinę teisę, buvo pateiktas teismui pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismui dar net nepriėmus procesinio sprendimo pareiškėja D. D. deklaravo išvykimą iš Lietuvos.

Šalies argumentai

2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – Sodra) pareiškimu dėl savarankiško reikalavimo, kurį vėliau patikslino, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės L. B. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po J. P. mirties; 2) leisti nukreipti L. B. skolos „Sodrai“ išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0075/20/00722 ir Nr. 0005/22/01060 į ½ dalį turto, paveldimo po J. P. mirties: a) buto su rūsiu, kurio bendras plotas 45,71 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) 263/560 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0,2800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) ½ dalies pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 103,00 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); d) pastato – malkinės, kurios užstatytas plotas 20,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); e) pastato – daržinės, kurios užstatytas plotas 20,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); f) pastato – viralinės, kurios užstatytas plotas 14,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); g) pastato – malkinės, kurios užstatytas plotas 31,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); h) pastato – tvarto, kurio užstatytas plotas 44,00 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas). Pagrindiniai „Sodros“ pareiškimo argumentai:

2.1. „Sodra“ gavo antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-22-5-38155, kuriame nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/22/01060 nustatyta, kad L. B. tėvas mirė. Po L. B. tėvo mirties į Plungės rajono 2-ąjį notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė vaikaitė I. B.. L. B. dėl palikimo nesikreipė ir valios neišreiškė.

2.2. L. B. yra „Sodros“ skolininkė, kurios skola Fondo biudžetui sudaro 13 834,31 Eur. Išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0005/22/01060 ir Nr. 0075/20/00722.

2.3. „Sodrai“ įstojus į bylą paaiškėjo aplinkybės, kad Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-2962-1024/2022 pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad D. D. po J. P. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė L. B. pateiktais procesiniais dokumentais nesutinka su ieškovės ir „Sodros“ reikalavimais. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovės, ieškovė ieškinyje nenurodo, nei kada, nei kaip L. B. yra atlikusi palikimo atsisakymo sandorį. CK 5.60 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis būdas atsisakyti palikimo – įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Nors ieškovė šiam teisiniam santykiui bando taikyti kasacinio teismo išaiškinimus, padarytus civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, tačiau šios bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės ne tik netapačios ar panašios, bet iš esmės skiriasi. Atsakovė nedalyvavo jokiame paveldėjimo procese. Dar būdamas gyvas tėvas J. P. žodžiu išreiškė valią, nurodydamas, kad po jo mirties turtas turėtų atitekti sesei D. D., nes sesė tėvą prižiūrėjo ir juo rūpinosi visą senatvę. Kadangi „Sodros“ nurodomos faktinės aplinkybės dėl palikimo priėmimo / atsisakymo iš esmės yra tapačios ieškovės nurodytoms, atsakovė prašė šį atsiliepimą laikyti ir atsiliepimu į „Sodros“ pareiškimą.

4. Atsakovė D. D. pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek įtraukdama ją į bylą atsakove, tiek reikšdama į ją įvarius reikalavimus, ieškovė nenurodė ne tik jokio teisinio pagrindo, dėl kurio jai reiškia reikalavimus, bet nenurodė ir net neįrodinėja, dėl kokių aplinkybių ir pagrindų jai turėtų atsirasti civilinė atsakomybė. Mirus tėvui, o jai tuo metu esant darbe Islandijoje, ji tą pačią dieną nusipirko lėktuvo bilietą į Lietuvą. D. D. nurodė L. B. imtis neatidėliotinų veiksmų dėl tinkamo tėvo palaikų „parengimo“ bei laidojimo procedūrų pradėjimo. Už tėvo laidotuves iš viso buvo patirta 780 Eur išlaidų, kurie buvo sumokėti L. B. vardu, o vėliau po laidotuvių ir kapo sutvarkymo minėtus pinigus sumokėjo L. B. dukrai. Kaip teisingai nustatė teismai, nagrinėję jos pareiškimą dėl fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo, dar būdamas gyvas tėvas seserims buvo nurodęs, jog už tai, kad D. D. žymiai daugiau rūpinosi tėvu senatvėje ir jam visokeriopai padėjo, turtas, atsirasiantis po jo mirties, turėtų atitekti jai. Ieškovė ieškinį grindžia nurodydama realybėje neegzistuojančias aplinkybes, kad L. B. sudarė vienašalį sandorį dėl palikimo atsisakymo. Kadangi „Sodros“ nurodomos faktinės aplinkybės dėl palikimo priėmimo / atsisakymo iš esmės yra tapačios ieškovės nurodytoms, atsakovė prašė šį atsiliepimą laikyti ir atsiliepimu į „Sodros“ pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu, be kita ko, ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškimą tenkino – pripažino negaliojančiu ab initio atsakovės L. B. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po tėvo J. P. mirties, leido nukreipti skolos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-802-460/2018 išieškojimą ieškovės naudai į atsakovei L. B. tenkantį Turtą, priteisė ieškovei iš atsakovių L. B. ir D. D. po 104,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, leido nukreipti L. B. skolos „Sodrai“ išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0075/20/00722 ir Nr. 0005/22/01060 į Turtą, išieškojo valstybei iš atsakovių L. B. ir D. D. po 85,50 Eur žyminio mokesčio ir po 20,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad atsakovė L. B. nepriėmė po jos tėvo J. P. mirties atsiradusio palikimo, todėl laikė, kad ji sudarė vienašalį palikimo atsisakymo sandorį.

5.2. Ieškovė ir „Sodra“ turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovę L. B.,. Reikalavimo teisės yra atsiradusios iki atsakovei L. B. nepriimant savo tėvo J. P. palikimo.

5.3. Ieškovės ir „Sodros“ naudai vykdomi išieškojimai iš atsakovės L. B. yra nesėkmingi, kadangi atsakovė L. B. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovės L. B. nepriėmimas po jos tėvo J. P. mirties atsiradusio palikimo ir tokiu būdu nepagerinimas savo turtinės padėties pažeidžia ieškovės ir „Sodros“ teises.

5.4. Teismas konstatavo, kad atsakovė L. B. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovės L. B. pozicija šio klausimu yra tokia, kad ji nepriėmė savo tėvo palikimo, nes vykdė jo valią, kadangi tėvas dar būdamas gyvas buvo išreiškęs savo valią, kad jo palikimas turi atitekti jo dukrai D. D., kuri juo visapusiškai rūpinosi. Atsakovė D. D. teismo posėdyje parodė, kad tėvas prieš mirtį savo turtą paliko jai, tokia buvo jo valia, nes ji tėvu rūpinosi. Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. per Kalėdas šeimos narių akivaizdoje atsakovių tėvas buvo išreiškęs savo valią, kad jo palikimas atitektų D. D.. Teismas su tokiais argumentais nesutiko. Pažymėjo, jog pagal teismų praktiką privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš šeimos susitarimą. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė L. B. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

5.5. Teismo vertinimu, atsakovė L. B. nepriimdama po savo tėvo mirties atsiradusio palikimo buvo nesąžininga, nes turėjo žinoti, kad dėl to nepagerės jos turtinė padėtis ir toliau nebus galimybės iš jos vykdyti išieškojimų ieškovei ir „Sodrai“.

5.6. Bendra J. P. priklausiusio turto vidutinė rinkos vertė yra 15 203,94 Eur, o ½ šios sumos sudaro 7 601,97 Eur. Ieškovės ir „Sodros“ reikalavimai viršija minėtą turto vertę.

5.7. Teismas padarė išvadą, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl ieškovės ir „Sodros“ reikalavimus tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. ir I. B. (toliau kartu – apeliantės) prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį ir „Sodros“ pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Teismas atsisakė išspręsti atsakove byloje buvusios ir vėliau iš atsakovų sąrašo pašalintos I. B. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip demonstruodamas akivaizdų šališkumą.

6.2. Sprendimas motyvuotas ydingai aiškinant ir taikant materialinės ir procesinės teisės nuostatas, teisingumą vykdant ne savarankiškai darant išaiškinimus ir teisės taikymą, atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, bet tiesiogiai nukopijuojant tekstą iš kitoje civilinėje byloje priimtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, šiurkščiai pažeidžiant kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl precedento taikymo ir motyvuojant sprendimą kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, padarytais bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo teismo išnagrinėtos bylos.

6.3. Teismas įvertino, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Šį išaiškinimą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, tačiau atsakovė viso proceso metu argumentavo, jog kasacinis teismas minėtoje nutartyje nieko panašaus nėra išaiškinęs, nes kasacinis teismas nekalba apie neveikimą ar įstatymo nustatytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu neatlikimą, ar jų prilyginimą palikimo atsisakymo institutui, ar vienasmeniam sandoriui.

6.4. Išvadą, jog atsakovės L. B. nedalyvavimas palikimo priėmimo procedūroje prilygintinas vienasmeniam sandoriui, teismas taip pat padarė ne savarankiškai aiškindamas ir taikydamas teisę, bet grįsdamas ta pačia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi, kurioje Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog taip sprendžia taip pat ne pats, o dėl to, kad neva taip yra išaiškinęs kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K- 3-98/2007.

6.5. Nė vienas bylai pateiktas įrodymas, patvirtinantis, jog tėvo palikimą priėmė D. D., pradėdama turtą valdyti kaip savo, tokiu būdu vykdydama tėvo priešmirtinę valią, nebuvo nuneigtas jokiais kitais įrodymais, t. y. įrodytos faktinės aplinkybės nebuvo nuneigtos, nes bylai nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų surinktus įrodymus.

6.6. Esant įrodytoms aplinkybėms, jog jokių vienasmenių sandorių atsakovė nesudarinėjo ir dėl kokių priežasčių atsakovė L. B. nedalyvavo paveldėjimo procese, taip pat byloje nesant įrodymų, kurie jas paneigtų, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį, nurodė – „Teismas su tokiais argumentais nesutinka“. Tokiu savo elgesiu teismas pademonstravo, jog įrodymų nevertina ir juos laiko ne įrodymais, o argumentais, su kuriais teismas nesutinka.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliančių apeliacinį skundą ieškovė UAB „Finansita“ prašo I. B. apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui, atmesti atsakovės L. B. apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės L. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Priimant skundžiamą sprendimą, I. B. nebuvo ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl ji neturi teisės reikšti apeliacinio skundo. CPK 305 straipsnyje įsakmiai nurodyta, jog apeliacinį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys.

7.2. Atsakovės L. B. skundas yra grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teismo padarytomis teisės taikymo ir aiškinimo klaidomis, tačiau nekritikuojant byloje esančių įrodymų ir teismo nustatytų aplinkybių dėl ginčo esmės.

7.3. Teismas priimtame sprendime rėmėsi aukštesnės instancijos teismų priimtais sprendimais. Remiantis kasacinės instancijos formuojamomis taisyklėmis dėl pagrindų atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių pagrindas. Ieškovės įsitikinimu, tiek nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, tiek nurodytose apeliacinės instancijos bylose nustatytos aplinkybės dėl kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykių yra panašios. Visose bylose iš esmės faktinės aplinkybės yra labai panašios, o suformuluotos teisės taikymo taisyklės pagal aplinkybes, kurios sutampa su nagrinėjama byla, todėl teismas pagrįstai rėmėsi aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose sukurtais precedentais, taip užtikrindamas teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą.

7.4. Atsakovė kritikuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 taikymą nagrinėjamoje byloje, nes, anot atsakovės, kasacinės instancijos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Tačiau minėtos kasacinės instancijos teismo suformuluota taisyklė buvo taikoma tiek, kiek pasisakoma dėl ginčijamo sandorio kaip tokio. Kasacinės instancijos teismo minėtoje byloje yra suformuluota taisyklė, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus dėl minėtos kasacinio teismo nutarties netaikymo nagrinėjamoje byloje, pagrįstai juos atmetė.

7.5. Teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Ieškovė taip pat teikė įrodymus byloje ir aiškino, jog juridinio fakto byla ir joje nustatinėjamos aplinkybės vyko pagal pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus. Byloje nedalyvavo kreditoriai ir (ar) ieškovė. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus, kurie sudarė pagrindą abejoti atsakovės D. D. pareiškimo ir jame nurodytų aplinkybių patikimumu. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš šeimos susitarimą.

8. Atsiliepimu į apeliančių apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, „Sodra“ prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantės nurodo, kad teismas „nukopijavo“ kitų teismų sprendimus, tačiau „Sodra“ su šiais teiginiais nesutinka. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos įrodymus. Tai, kad teismas rėmėsi suformuota teismų praktika, negali būti vertinama kaip netinkamas teismo elgesys.

8.2. Atsakovė L. B. yra J. P. dukra. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalimi, L. B. yra J. P. pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, taigi ji turėjo teisę į J. P. palikimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. „Sodra“ sutinka su teismo išvada, kad L. B. nepriėmė po jos tėvo J. P. mirties atsiradusio palikimo, todėl laikytina, kad ji sudarė vienašalį palikimo atsisakymo sandorį. L. B. nepriėmimas po jos tėvo J. P. mirties atsiradusio palikimo ir tokiu būdu nepagerinimas savo turtinės padėties pažeidžia ieškovės ir „Sodros“ teises.

8.3. I. B. proceso metu patyrė išlaidas advokato padėjėjo pagalbai – atsiliepimo rengimui, tačiau pačios I. B. aktyvūs veiksmai, tai yra kreipimasis dėl palikimo priėmimo ir Testamentų registre esantys duomenys, lėmė jos įtraukimą į civilinę bylą atsakove. Paaiškėjus aplinkybėms dėl nustatyto juridinio fakto I. B. pašalinta iš atsakovų. I. B. informavus teismą apie nustatytą juridinį faktą išlaidos nebūtų patirtos, tačiau I. B. pasirinko rinktis profesionalaus teisininko paslaugas, dėl to patyrė advokato padėjėjo pagalbos išlaidas.

8.4. Atsakovė D. D., kuri bylos nagrinėjimo metu aktyviai įrodinėjo, kad ji yra vienintelė turto paveldėtoja, teismo sprendimo neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino negaliojančiu ab initio atsakovės atsisakymą (nepriėmimą) palikimo ir leido nukreipti išieškojimą į šį paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo precedento ir palikimo nepriėmimo kaip sandorio

12. Apeliantė L. B. (toliau – ir Apeliantė) nesutinka su skundžiamu sprendimu, argumentuodama, be kita ko, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nukopijavo tekstą iš kitoje civilinėje byloje priimtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, šiurkščiai pažeisdamas kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl precedento taikymo ir motyvuodamas sprendimą kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, padarytais bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo teismo išnagrinėtos bylos. Teisėjų kolegija atmeta tokius Apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, net jei tam tikra teisės aiškinimo taisyklė yra pateikta byloje, kurios aplinkybės nėra esmingai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę šią taisyklę pritaikyti ir toje nagrinėjamoje byloje, jei pagrįstai mano, kad ši taisyklė nagrinėjamoje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes taip pat gali ir turi būti taikoma.

14. Nagrinėjamu atveju Apeliantė nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-98/2007 ir 2007 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007 suformuluotų išaiškinimų taikymu nagrinėjamoje byloje, nurodydamos, kad tokių išaiškinimų minėtose nutartyse kasacinis teismas nėra suformulavęs. Vis dėlto teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtomis kasacinio teismo nutartimis, mato, kad dalis pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje panaudotų citatų, priešingai nei teigia apeliantės, iš tiesų buvo aptariamose kasacinio teismo nutartyse. Pavyzdžiui, apeliacinio skundo 11 pastraipoje nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo citata „palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus“ yra pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties Nr. 3K-3-98/2007 motyvuojamosios dalies 6 pastraipoje.

15. Teisėjų kolegija sutinka su Apeliante, kad minėtose kasacinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai nėra visiškai analogiškomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamoje byloje, tačiau kasacinio teismo išaiškinimai šioje byloje buvo taikomi tik tiek, kiek buvo sprendžiama dėl palikimo nepriėmimo kaip sandorio. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pacitavo tik kelias apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriose palikimo nepriėmimas buvo prilygintas tokiam pat sandoriui kaip ir palikimo atsisakymas (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-518-524/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-586-343/2023), vis dėlto tokios praktikos yra ir daugiau (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2129-340/2023) ir teisėjų kolegija jai pritaria. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl palikimo nepriėmimo kaip sandorio, nepažeidė pareigos laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų.

16. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovės L. B. po jos tėvo J. P. mirties atsiradusio palikimo nepriėmimas, turint omenyje, kad ji pagal įstatymą buvo pirmosios eilės įpėdinė, laikytinas sandoriu, nes atsakovė tokiu būdu sąmoningai ir valingai sukėlė tokias pat pasekmes, kaip ir padavus palikimo atsisakymo pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Netgi CK 5.60 straipsnio 2 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta, jog palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Vadinasi, oficialus palikimo atsisakymas pareiškimu nagrinėjamu atveju yra tolygus palikimo nepriėmimui, t. y. palikimo nepriėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo atsisako savo teisės paveldėti palikėjo turtą.

Dėl pareigos sudaryti sandorį – nepriimti palikimo

17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė L. B. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teismo vertinimu, atsakovė nepriimdama po savo tėvo mirties atsiradusio palikimo, buvo nesąžininga, nes turėjo žinoti, kad dėl to nepagerės jos turtinė padėtis ir toliau nebus galimybės iš jos vykdyti išieškojimų ieškovei ir „Sodrai“. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdama, jog byloje nebuvo paneigti įrodymai, kad tėvo palikimą priėmė D. D., tokiu būdu vykdydama tėvo priešmirtinę valią, ir dėl šios priežasties atsakovė L. B. nedalyvavo paveldėjimo procese. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems apeliantės argumentams.

18. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

19. Nagrinėjamu atveju pagrindinis atsakovių L. B. ir D. D. atsikirtimų į ieškovės ieškinį ir „Sodros“ pareiškimą argumentas buvo tas, kad dar būdamas gyvas atsakovių tėvas J. P. žodžiu išreiškė valią, kad po jo mirties turtas turėtų atitekti D. D., nes ji tėvą prižiūrėjo ir juo rūpinosi visą senatvę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovių argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Visų pirma byloje nepakanka įrodymų, kad iš tikrųjų buvo tokia atsakovių tėvo J. P. priešmirtinė valia, nes šios aplinkybės atsakovių buvo grindžiamos tik tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuotų asmenų paaiškinimais, t. y. pačių atsakovių L. B. ir D. D. ir jų pusseserės liudytojos J. B. paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad J. P. pokalbis su šeimos nariais dėl palikimo, pasak atsakovių pusseserės J. B., buvo 2019 m. per Kalėdas, o J. P. mirė 2022 m. vasario 25 d., t. y. praėjo nemažas laiko tarpas (daugiau kaip 2 metai), per kurį galėjo ir pasikeisti J. P. valia. Antra, nėra nei oficialaus, nei asmeninio testamento (testatoriaus ranka surašyto), iš kurio būtų galima įsitikinti tokia palikėjo valia. Trečia, atsakovė D. D. per įstatyme nustatytą terminą net nepateikė pareiškimo notarui dėl J. P. palikimo priėmimo, o dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu kreipėsi atsakovės L. B. dukra I. B. (palikėjo vaikaitė). Tai teisėjų kolegijai dar labiau sustiprina abejones dėl tikrosios atsakovių tėvo valios. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu iš tikrųjų buvo tokia atsakovių tėvo valia palikti visą turtą D. D., tai labiau tikėtina, kad I. B. apie tokią savo senelio valią žinojo ir nebūtų kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes buvo tik antrosios eilės įpėdinė, nepretenduojanti į palikimą. Galiausiai, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-2962-1024/2022, D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismui pateikė 2022 m. birželio 22 d., t. y. tik po to, kai antstolė V. D. 2022 m. gegužės 31 d. turto arešto aktu Nr. S-22-4-22404 areštavo turtinę teisę į mirusiajam J. P. priklausantį turtą ir 2022 m. birželio 16 d. pranešimu apie vykdymo eigą atsakovės L. B. elektroniniu paštu informavo atsakovę L. B. apie pasiūlymą ieškovei kreiptis į teismą dėl atsakovės L. B. neteisėto neveikimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, kad iš tikrųjų buvo tokia atsakovių tėvo priešmirtinė valia visą turtą po mirties palikti D. D.. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai nei teigia Apeliantė, nepažeidė.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką actio Pauliana bylose kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš šeimos susitarimą (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-586-343/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-789-730/2023). Tai reiškia, jog nepaisant to, kad galėjo būti toks J. P. susitarimas su šeimos nariais dėl palikimo, J. P. savo valios neišreiškus įstatymų nustatyta tvarka (testamentu), tai nenusveria kreditorių (ieškovės ir „Sodros“) interesų ir nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė L. B., neturėdama jokio turto ir būdama reikšmingai įsiskolinusi, nepriimdama palikimo po tėvo mirties, kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir pažeidė jų teises.

21. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog byloje nepakanka įrodymų dėl tikrosios atsakovių tėvo valios, nepaneigia Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2962-1024/2022, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. P. mirties D. D. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. T. y. Plungės apylinkės teismo byloje buvo tik nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. D. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, taigi, net ir pripažinus, kad atsakovė L. B. sąmoningai, pažeisdama kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nepriėmė palikimo, D. D. vis vien priklauso pusė viso po J. P. mirties likusio turto kaip pirmosios eilės įpėdinei. Be to, minėtos bylos nagrinėjimo dalyku iš esmės nebuvo klausimas, ar tokia buvo atsakovių tėvo valia, ar tokios valios nebuvo, o ieškovė ir „Sodra“ nebuvo įtrauktos į bylą ir negalėjo joje pareikšti prieštaravimų.

Dėl iš bylos pašalinto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Apeliantės apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą atsisakyti išspręsti atsakove byloje buvusios ir vėliau iš atsakovų sąrašo pašalintos I. B. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės įsitikinimu, priimant skundžiamą sprendimą, I. B. nebuvo ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl ji neturi teisės reikšti apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija laikosi priešingos nuomonės nei ieškovė.

23. Sutiktina, kad šiuo metu apeliantė I. B. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau ji buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu – atsakove. I. B. kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį buvo pateikusi prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. I. B. kartu atsiliepimu į ieškinį nebuvo pateikusi bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, ji juos pateikė teismui vėliau. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad I. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas, nes ji duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylai pateikė, kai jau nebebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu I. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė, iš esmės priimdamas neigiamą sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo. Todėl teisėjų kolegija mano, kad tiek, kiek I. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ji gali kvestionuoti tą skundžiamo sprendimo dalį (tik dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų).

24. Nagrinėjamu atveju I. B. bylą nagrinėjančio teisėjo 2023 m. kovo 24 d. rezoliucijomis buvo pašalinta iš bylos ir apie tai 2023 m. kovo 28 d. pranešimu buvo pranešta jos atstovui. Esant tokiai situacijai, kad pašalinęs I. B. iš bylos, teismas neišsprendė jos anksčiau pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, I. B. turėjo teisę prašyti teismą priimti papildomą nutartį ir išspręsti klausimą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai ji turėjo padaryti per 20 dienų nuo jos pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, per minėtą terminą ji to nepadarė, jos atstovas I. B. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 9 d., termino atnaujinti terminą papildomai nutarčiai priimti neprašė, nenurodė aplinkybių, kodėl anksčiau nepateikė I. B. bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo pagrindą netenkinti I. B. prašymo dėl termino tokiam prašymui pateikti praleidimo.

25. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje netinkama šalis (atsakove buvusi I. B.) buvo pakeista tinkama (atsakove D. D.). Kai netinkama šalis pakeičiama tinkama (CPK 45 straipsnis), byla užbaigiama nepriimant sprendimo (dėl ginčo esmės) dėl netinkamos šalies. Tokiu atveju reikėtų vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tuo metu, kai ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovėms L. B. ir I. B., I. B. buvo vienintelė, kuri buvo pateikusi notarui pareiškimą dėl savo senelio J. P. palikimo priėmimo. Byla pagal atsakovės D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo išnagrinėta vėliau (sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 22 d.), ieškovė ir „Sodra“ į ją nebuvo įtrauktos. Apeliacinės instancijos teismui 2023 m. vasario 23 d. nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės pareiškimas dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2962-1024/2022, ieškovė ir „Sodra“ pateikė prašymus įtraukti į bylą atsakove D. D. ir pašalinti iš bylos I. B.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ir „Sodra“ iš esmės elgėsi rūpestingai pagal esamą situaciją. Pasikeitus aplinkybėms ir J. P. palikimą vietoje I. B. priėmus kitam asmeniui (jos tetai, aukštesnės eilės įpėdinei), ieškovė ir „Sodra“ neturėtų būti laikomos atsakingos už I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas ne tik dėl to, kad I. B. iš pradžių buvo tinkama atsakove, bet ir dėl to, kad ieškovės ieškinys ir „Sodros“ savarankiškas reikalavimas galiausiai buvo tenkinti.

27. Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nepriteisė I. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tenkinti apeliančių apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliančių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Teisėjų kolegija tik pastebi, kad neturi pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo nešališkumu. Apeliančių apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvūs. Byloje dalyvaujančio asmens nesutikimas su teisėjo priimtais procesiniais sprendimais ir jų motyvais nesudaro pagrindo teigti, kad teisėjas buvo šališkas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliančių apeliacinį skundą jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Nors ieškovė atsiliepime į apeliančių apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie tokių išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Vilija Valantienė