- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-2129-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00008-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ir atsakovo M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ ieškinį atsakovui M. P. dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į atsakovui M. P. tenkančią palikimo dalį, trečiasis asmuo byloje A. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama – credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – atsakovo M. P. nepriėmimą palikimo, atsiradusio po jo motinos A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties, nukreipti išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5612-717/2014 dėl skolos išieškojimo ieškovės IĮ „Aujama-credit“ naudai iš atsakovo M. P. į jam, kaip įstatyminiam paveldėtojui, tenkančią ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri yra atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valdyme, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra atsakovo kreditorė (išieškotoja), kurios naudai vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0178/14/02225 pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5612-717/2014 dėl skolos ir kitų sumų išieškojimo. Ieškinio pareiškimo metu likusi išieškoti suma sudaro 1 433,71 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. spalio 24 d. gavusi antstolio R. Vasiliausko 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo, sužinojo, kad atsakovas neįgyvendino teisės priimti palikimą po mamos A. P., kuriai priklausė turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, mirties (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad palikėjos turtą paveldėjo kitas sūnus A. P.. Be to, antstolis R. Vasiliauskas, vykdydamas išieškojimą nustatė, kad atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo/kilnojamojo turto ar kito turto nėra, skolininkas pajamų, iš kurių greitu laiku būtų įmanoma išieškoti skolas, negauna. Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu iš viso vykdomos 26 vykdomosios bylos, bendra išieškojimų suma 29 689,23 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nustatytą priverstinio išieškojimo procese, jis neturi jokio turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą ir realiai įvykdyti skolininko turtines prievoles išieškotojams. Atsakovo veiksmai (neveikimas), pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl yra pagrindas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo neveikimą – palikimo nepriėmimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, tam yra visos sąlygos: i) ginčijamo palikimo nepriėmimo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu; ii) paveldėjimo teisių nepriėmimo sandoris yra pažeidžiantis ieškovės interesus, nes tokiu būdu atsakovas sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti; atsakovui nepriėmus palikimo bei neįgijus nuosavybės teisių į palikimą sudarantį turtą, jo turto (gaunamų pajamų) nepakanka atsiskaityti su kreditore; iii) atsakovo nesąžiningumas yra akivaizdus – atsakovas, nepriimdamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei bei suvokė, kad atsisakius palikimo (jo nepriėmus), bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti realiai išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu vengia; iv) ieškovė apie atsakovo vienašalį palikimo nepriėmimo sandorį sužinojo iš antstolio R. Vasiliausko 2022 m. spalio 24 d. gavusi 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti nėra suėjęs; ieškovė nėra nei viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintuose testamentų registro nuostatuose nurodytų galimų registro duomenų gavėjų, todėl ieškovei apie atsakovo palikimo nepriėmimo faktą nebuvo/negalėjo būti žinoma iki tol, kol jis negavo informacijos iš antstolio; v) atsakovo vienašalio sandorio – nesikreipimo dėl palikimo priėmimo – pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. išieškojimą pagal atsakovo prievolę ieškovei nukreipti į paveldėjimą sudarantį turtą, kurį atsakovas, veikdamas nesąžiningai, nepriėmė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo yra A. P. ir M. P. vaikai. Paaiškino, kad M. P. mirė (duomenys neskelbtini), o A. P. – (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tėvams priklausė butas, kurį po motinos mirties paveldėjo trečiasis asmuo, kadangi atsakovas nepriėmė palikimo. Pažymėjo, kad valia dėl būtent tokio paveldėjimo susiklostė dar iki motinos mirties, atsakovui buvo žinoma, kad po motinos mirties butas turi atitekti trečiajam asmeniui, tokia motinos valia buvo išreikšta naminiame (asmeniniame) testamente. Paaiškino, kad atsakovas prievolių negali įvykdyti ne dėl to, jog vengia jas vykdyti, o dėl to, kad negali įsidarbinti dėl objektyvių priežasčių – jo sugyventinė yra patyrusi insultą, dėl ko jai reikalinga nuolatinė priežiūra, atsakovas neturi galimybių apmokėti kitų asmenų teikiamų priežiūros paslaugų, todėl yra priverstas pats rūpintis savo sugyventine, atsakovui dėl darbo pasiūlos ribotumo Šalčininkuose sunku surasti darbą, kurį galėtų suderinti su sutuoktinės priežiūra, jei tik tokią galimybę įsidarbinti atsakovas ras, jis pradės dirbti bei atsiskaitinėti su ieškove. Pažymėjo ir tai, kad pats vykdomasis raštas savaime neįrodo ieškovės reikalavimo teisės ir juo labiau jos dydžio, ieškovė ieškinį grindžia skolos likučiu, buvusiu ieškinio padavimo dieną, tačiau akivaizdu, kad actio Pauliana sąlygų ne/egzistavimas turi būti nustatinėjamas ginčijamo sandorio dienai, iš vykdomojo rašto matyti, kad teismo priteista suma yra mažesnė nei ieškovas deklaruoja ieškinio pateikimo dienai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, t. y. jog neprivalėjo nepriimti palikimo, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog atsakovas neprivalėjo priimti palikimo, priešingai, dar iki motinos mirties buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad butą paveldėtų tik trečiasis asmuo. Ieškovė taip pat neįrodė ir atsakovo nesąžiningumo, atsakovas su pertraukomis dirbo ir reguliariai gavo atlyginimą, iš kurio buvo atliekami atskaitymai kreditoriams, be to, atsakovas ir savarankiškai vykdė mokėjimus, atsakovo darbo santykiai tęsėsi iki 2016 metų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove, ieškovė neįrodinėja ir neteigia jokių aplinkybių, kurios rodytų bent menkiausią ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Ieškovė vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš tokių pareigų – domėtis vykdymo procesu, skolininko turtine padėtimi, bendrauti ir bendradarbiauti su antstoliu ir t.t., ieškovei vykdomasis raštas išduotas buvo dar 2014 m. birželio 2 d., o atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini), visą vykdymo proceso laikotarpį palikimas jau buvo atsiradęs, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų dėjusi bent menkiausias pastangas aiškintis atsakovo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su išieškojimu. Ieškovė yra jau ilgą laiką veikianti įmonė su didele patirtimi, kuri dėl savo veiklos specifikos nuolat susiduria ne tik su skolos išieškojimu, bet ir su sandorių ginčijimu, o kartu tai reiškia, kad ieškovė nuolat dirba su advokatais ir turi galimybes juos pasisamdyti.
4. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė (kreditorė) savo reikalavimą atsakovui (skolininkui) reiškia klaidingai manydama, kad turi teisę ginčyti skolininko sandorį – t. y. atsakovo 2014 m. nepriėmimą paveldėti buto dalies, po motinos A. P. mirties. Ieškovės nurodytos ieškinyje aplinkybės neatitinka actio Pauliana taikymui reikalaujamų sąlygų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Paaiškino, kad kreditorės skolos reikalavimo suma yra maža, praėjo beveik 10 metų nuo teismo 2014 metais priteisto atsakovo įsiskolinimo, o ieškovė nėra pateikusi apie skolos pasikeitimus nuo paskolos atsakovui suteikimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškovės reikalavimo teisė yra abejotina ir turi aiškių trūkumų. Ieškinio reikalavimą atsakovui ieškovė kildina iš maždaug 2014 metais suteiktos 579 Eurų (kas atitinka 2 000 litų) paskolos, tikslią paskolos suteikimo datą ieškovė neatskleidžia. Ieškovė nenurodė skaičiavimų, kaip, kokiu pagrindu ir kada pasikeitė išieškotina suma, kuri yra priteista, priteista suma neatitinka ieškovės nurodytai skolai šioje byloje, ieškovė nenurodė jokių paaiškinimų dėl aptariamų sumų susidariusio skirtumo, taip pat nėra pateikusi jokių skaičiavimų bei duomenų iš antstolio Roberto Vasiliausko žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. 0179/13/00971, nenurodė nei paskolos suteikimo vietos, nei datos, nei palūkanų ir delspinigių skaičiavimo ir dalies sumos grąžinimo (išieškojimo aplinkybių) ir likusios reikalaujamos skolos sumos pagrįstumo. Skolininkas vienašaliu sandoriu (palikimo nepriėmimu) nepažeidė ieškovės, kaip kreditorės teisės, atsakovas žinojo, kad po mamos mirties butas atiteks brolio šeimai, todėl nepareiškė valios paveldėti aptariamo buto dalį ir taip išliko sąžiningu, paklususiu motinos valiai žmogumi, vykdant jos 2011 metais surašytą naminį (asmeninį) testamentą, jame motina buvo nurodžiusi, kad po savo mirties butą palieka A. P. su įpareigojimu rūpintis motina iki mirties. Pažymėjo, kad motinos valią dėl buto paveldėjimo lėmė ir tai, kad brolis po tėvo mirties paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, o mama jam nuolat kas mėnesį duodavo pinigų, kadangi papildomai uždarbiaudavo spausdindama įvairių užsakovų ranka rašytus tekstus. Skolininkas ilgą laiką buvo registruotas bute, o šie duomenys, kaip žinia, yra prieinami kreditorei, atsižvelgiant, jog ieškovei 2014 m. birželio 2 d. išduotas vykdomasis raštas, vienerių metų ieškinio senatis laikytina baigėsi 2015 m. birželio 3 d. Pabrėžė, kad trejų metų terminas nuo palikimo atsiradimo dienos yra naikinamasis, todėl skaičiuojant palikimo atsiradimo dieną nuo A. P. mirties dienos (mirė (duomenys neskelbtini)), terminas suėjo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovui, kaip sandorio šaliai, žinoma, kad tarp šalių vartojimo paskolos teisiniai santykiai atsirado 2013 m. gegužės 22 d. Vartojimo paskolos sutarties Nr. 2057 pagrindu. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas jai tiesiogiai nėra nei karto mokėjęs jokių įmokų ne tik iki įsiskolinimo priteisimo, bet ir po to. Antstolio, vykdančio išieškojimą iš atsakovo ieškovės naudai, 2023 m. sausio 24 d. rašytiniame paaiškinime yra pateikta informacija, kad ieškovės naudai priverstinio vykdymo eigoje iš atsakovo yra išieškota 164,95 Eur skolos ir 73,01 Eur metinių palūkanų, o likusi neišieškota suma yra 1 414,89 Eur, kurią sudaro 1 007,85 Eur skola ir 407,04 Eur metinės palūkanos, dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog ieškovė nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki šiol turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri netgi yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovas savo prievolės ieškovei nėra įvykdęs. Visų pirma, nors atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, jog motinos valia, kad butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo, buvo išreikšta asmeniniame testamente, tačiau šio dokumento nei atsakovas, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė. Antra, atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad motina buvo sudariusi asmeninį testamentą, ir tuo, labiau, kad jis turi kokią nors teisinę reikšmę, jeigu jis ir buvo sudarytas, paneigia byloje esantis oficialus 2022 m. vasario 12 d. Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Trečia, trečiasis asmuo mirusios motinos turtą paveldėjo ne kaip testamentinis įpėdinis, o kaip įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis, taigi ir ši aplinkybė paneigia, atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad motina buvo sudariusi asmeninį testamentą. Ketvirta, Testamentų registro išraše palikimą priėmusio asmens gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius, tokia pati trečiojo asmens gyvenamoji vieta nurodyta ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, būtent atsakovo gyvenamoji vieta iki motinos mirties buvo motinai nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), Vilnius, taigi ne trečiasis asmuo, o atsakovas gyveno kartu su motina iki jos mirties, tai leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovas, gyvenęs su motina iki jos mirties, ir rūpinosi ja, o ne trečiasis asmuo, be to, aplinkybė, jog atsakovas, kuris jokio turto neturėjo, gyveno motinai priklausančiame bute iki jos mirties, leidžia daryti išvadą, jog tai buvo jo vienintelis gyvenamasis būstas, be to, trečiojo asmens teiginių, kad motinos valią, jog butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo lėmė ir tai, kad atsakovas po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Taip pat nurodė, kad ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) data laikytina 2014 m. rugpjūčio 14 d., kai baigėsi įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, tuo metu jau buvo užvesta vykdomoji byla, nors išieškotojas vykdymo procese taip pat turi būti aktyvus, tačiau, perdavus skolos išieškojimą antstoliui, būtent jam tenka pareiga užtikrinti operatyvų vykdomojo dokumento įvykdymą, taip pat ir rinkti informaciją apie skolininko mokumo pakitimus, skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus ir bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoju, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas informavo antstolį ar ieškovą (išieškotoją) apie motinos mirtį ar faktą, kad nepriėmė palikimo. Ieškovė pabrėžia, kad verslo subjektui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai negali peržengti protingumo reikalavimų; turi būti protingai įvertintos subjekto galimybės gauti konkrečią informaciją.
Atsiliepimas
6. Atsakovas triplike nurodė, kad turi būti vertinamas prievolės dydis ginčijamo sandorio sudarymo dienai, o ne ieškinio pateikimo dienai, ieškovė nuolat akcentuoja šiai dienai esantį atsakovo skolos likutį vykdomojoje byloje taip siekdamas išdidinti savo reikalavimo dydį, ginčijamas sandoris buvo sudarytas iš esmės tuo pačiu metu, kai ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, iš vykdomojo rašto matyti, kad tuo metu atsakovo skola sudarė maždaug 1 172,80 Eur. Atsakovas turėjo daugiau nei vieną kreditorių ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo galėjo tiksliai neatsiminti, kuriam konkrečiai kreditoriui atliko mokėjimus. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, jog atsakovas nesislapstė nuo kreditorių, po ginčijamo sandorio ilgą laiką oficialiai dirbo, o į bylą išreikalauta iš antstolio vykdomojo byla patvirtina, jog buvo nuolat atliekami atskaitymai nuo atsakovo darbo užmokesčio, šios aplinkybės rodo, jog atsakovas 2014 metais neturėjo tikslo nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove. Ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, jos nurodomus argumentus paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai. Mano, kad analizuojant į bylą pateiktą vykdomąją bylą matyti, kad nuo pat 2014 metų, t. y. kone 10 metų, ieškovė nepateikė antstoliui nei vienos užklausos apie vykdymo eigą, nesidomėjo, kokią informaciją antstolis surinko ir ar apskritai ją rinko, ir pan., taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ir antstolis apsiribojo išimtinai formaliais vykdymo veiksmais ir nerinko jokios informacijos, nors turėjo tokią galimybę, taigi akivaizdu, kad vykdomoji byla sudaro pagrindą išvadai tiek apie ieškovės, tiek apie antstolio pasyvumą. Teiginiai, kad neva iš Testamentų registro informacijos surinkti neįmanoma ar labai sunku, ar kad išvadą apie palikimo nepriėmimą padaryti įmanoma tik surinkus daug duomenų bei atlikus sudėtingą duomenų analizę, yra visiškai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ ieškinį atmetė.
8. Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, nurodė, kad ieškovė apie atsakovo palikimą sužinojo iš antstolio tik 2022 m. spalio 24 d. gavęs 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismo vertinimu, ieškovė (kreditorė) apie jos teises pažeidžianti sandorį galėjo sužinoti tik po antstolio pranešimo, kadangi būtent nuo tada ieškovei galėjo būti žinoma, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, todėl turtą paveldėjo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.
9. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nurodė, kad ieškovė (kreditorė) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri, be kita ko, jau buvo perduota vykdyti antstoliui. Priešingų duomenų byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
10. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorės teisių pažeidimo, nurodė, kad byloje nustatyta, jog kito turto atsakovas neturi. Mirus motinai atsakovas įgijo paveldėjimo teisę įstatymo pagrindu į atsakovo motinai palikimo dieną priklausiusį turtą, tačiau atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo brolis. Teismo įsitikinimu, atsisakymas nuo palikimo formaliai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai tikrai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir neturi.
11. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo palikimo atsisakymas formaliai pažeidė ieškovės interesus.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Atsakovas tokių aplinkybių taip pat nenurodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia.
13. Teismas nurodė, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo brolis – trečiasis asmuo A. P.. Visgi, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, trečiasis asmuo, liudytoja L. Š., atsakovas motinos palikimo nepriėmė, kadangi tokia buvo mirusios valia, o būtent, atsakovo šeimoje susiklostė situacija, kad motina išreiškė valią, jog po jos mirties jos palikimą priimtų būtent trečiasis asmuo A. P., kadangi būtent jis ją prižiūrėjo iki mirties. Tai, kad atsakovas negyveno ginčo bute nuo 2003 metų ir motina nesirūpino, patvirtino tiek pats atsakovas, tiek trečiasis asmuo. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir apklausta liudytoja L. Š., kuri nurodė, kad šeimoje tarp atsakovo žmonos ir motinos įvyko konfliktas, po kurio atsakovas su žmona išsikraustė iš ginčo buto, o 2004 m. trečiasis asmuo su savo šeima įsikraustė į butą ir rūpinosi motina iki jos mirties. Tai, kad atsakovas nuo 2003 m. negyveno ginčo bute patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. B. K., kuri nurodė, kad po 2003 m. įvykusio konflikto iki pat A. P. laidotuvių atsakovo M. P. ginčo bute nematė. Taigi, būtent dėl to mirusioji ir išreiškė valią, kad jos palikimą priimtų būtent trečiasis asmuo A. P., o kadangi tokia buvo motinos valia, atsakovas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovas gyveno ginčo bute iki A. P. mirties, yra paneigtas šioje byloje esančių įrodymų visuma. Teismas sprendė, kad yra paneigta prezumpcija dėl skolininko nesąžiningumo, šioje byloje nenustatytas skolininko nesąžiningumas, taigi nėra nustatyta visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl ieškinys atmetamas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) IĮ „Aujama-credit“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – atsakovo M. P. nepriėmimą palikimo, atsiradusio po jo motinos A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties; nukreipti išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5612-717/2014 dėl skolos išieškojimo ieškovo IĮ „Aujama-credit“ naudai iš atsakovo M. P. į jam, kaip įstatyminiam paveldėtojui, tenkančią ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri yra atsakovo A. P. valdyme; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikimo nepriėmimo metu atsakovas jokio turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, neturėjo, todėl tikrai žinojo, kad palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises. Vadinasi, nustačius, kad palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, laikytina, jog atsakovas nepriėmęs palikimo buvo nesąžiningas. Papildomai pažymėtina, jog ieškovė į bylą 2023 m. kovo 31 d. pateikė Antstolių informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo turėtos priverstinai išieškomos skolos bendrai sudarė 12304,77 Eur. Įvertinus procesines palūkanas ir vykdymo išlaidas, atsakovo skoliniai įsipareigojimai buvo dar didesni. Ši aplinkybė dar labiau patvirtina išvadą, jog atsakovas nepriimdamas palikimo buvo nesąžiningas.
14.2. Aplinkybė, kad galimai buvo kitokio pobūdžio giminės susitarimas, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir juo labiau neįpareigoja atsakovo sudaryti ginčijamą sandorį – nepriimti palikimo. Be to, byloje be artimųjų giminaičių, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens, kurie yra broliai, ir trečiojo asmens dukros paaiškinimų ir parodymų byloje apskirtai nėra daugiau jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovo ir trečiojo asmens mama buvo išreiškusi valią, kad visą turtą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo. Teismas nevertino, kad nors atsakovas, trečiasis asmuo ir jo dukra nurodė, jog motinos (močiutės) valia, kad butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo, buvo išreikšta asmeniniame testamente, sudarytame apie 2011 m., tačiau šis dokumentas teismui pateiktas nebuvo.
Atsiliepimas
14.3. Atsakovo, trečiojo asmens ir jo dukros teiginius, kad motina (močiutė) buvo sudariusi asmeninį testamentą, ir tuo labiau, kad jis turi kokią nors teisinę reikšmę, jeigu jis ir buvo sudarytas, paneigia byloje esantis oficialus 2022-02-12 Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Be to, CK 5.31 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti šio straipsnio nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Duomenų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo būtų kreipęsi į teismą dėl motinos asmeninio testamento, jeigu toks apskirtai buvo, patvirtinimo į teismą byloje taip pat nėra. Taigi, ši aplinkybė paneigia, kad atsakovo ir trečiojo asmens motina buvo sudariusi asmeninį testamentą ir, tuo labiau, kad jeigu jis ir buvo sudarytas, jog jis turi kokia nors teisinę reikšmę.
14.4. Trečiasis asmuo A. P. mirusios motinos turtą paveldėjo ne kaip testamentinis įpėdinis, o kaip įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis. Tai patvirtina tiek Testamentų registro išrašas, tiek trečiajam asmeniui 2014 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Taigi ir ši aplinkybė paneigia, atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad motina buvo sudariusi asmeninį testamentą ar kita objektyvia forma išreiškusi valią, kad po jos mirties turtą paveldėtų trečiasis asmuo.
14.5. 2022-02-12 Testamentų registro išraše palikimą priėmusio asmens A. P. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius, tokia pati trečiojo asmens gyvenamoji vieta nurodyta ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. Būtent atsakovo M. P. gyvenamoji vieta iki motinos mirties buvo motinai nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tai patvirtina, prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikta 2023 m. sausio 26 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Taigi byloje esančiais didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais pagrįsta aplinkybė, jog ne trečiasis asmuo, o atsakovas gyveno kartu su motina iki jos mirties. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo, trečiojo asmens, jo dukros ir liudytojos K. B. K. parodymais negalima paneigti didesnę įrodomąją galią turinčiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.
14.6. Be to, pats M. P. savo ranka užpildęs 2013 m. gegužės 22 d. Vartojimo paskolos sutartį, sudarytą su ieškovu, kaip kreditoriumi, grafoje gyvenamoji vieta, yra nurodęs „Vilnius (duomenys neskelbtini)“, o grafoje deklaruota gyv. vieta (jei skiriasi nuo gyvenamosios vietos): „ten pat“. Taigi, pats atsakovas ieškovui buvo aiškiai nurodęs savo faktinę gyvenamąją vietą ir niekada neinformavo ieškovą, kad ją pakeitė. Todėl bet kokie atsakovo ar trečiojo asmens aiškinimai ar su jais artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų liudijimai byloje, kad atsakovas ginčo bute negyveno, yra tik pasirinkta gynybinė taktika, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma, kurios pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino.
14.7. Trečiojo asmens teiginių, kad motinos valią, jog butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo lėmė ir tai, kad atsakovas po tėvo M. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Liudytoja K. B. K. (mirusiosios kaimynė), parodžiusi, kad atsakovas nuo 2003 m. negyveno ginčo bute ir teigusi, kad po 2003 m. įvykusio konflikto iki pat A. P. laidotuvių atsakovo M. P. ginčo bute nematė, teismo posėdžio metu paklausta apie mirusiosios valią dėl paveldimo turto parodė, kad jai nėra nieko apie tai žinoma.
14.8. Byloje esančių įrodymų visuma, iš kurių dalis yra didesnę įrodomąją galią turintys dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad palikėja (atsakovo ir trečiojo asmens motina) nebuvo išreiškusi savo valios asmeniniame testamente, o vien susijusių artimųjų giminaičių atsakovo, trečiojo asmens ir jo dukros paaiškinimai apie mirusios išreikštą valią po mirties visą turtą palikti trečiajam asmeniui šiuo atveju nėra pakankami išvadai, jog toks valios išreiškimas realiai buvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas, sudarydamas vienašalį sandorį (palikimo nepriėmimą) buvo sąžiningas. Be to, net jeigu toks susitarimas būtų, tai tokiu atveju kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš giminės susitarimą, nes toks susitarimas nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir juo labiau neįpareigoja atsakovo sudaryti ginčijamą sandorį – nepriimti palikimo.
Šalies argumentai
15. Atsakovas M. P. apeliaciniu skundu prašo: 1) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties, bei pakeisti sprendimą nurodant, kad ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, jog ieškovė praleido ieškinio senatį; 2) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog „ieškovė (kreditorė) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę“; 3) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog „atsakovo palikimo atsisakymas formaliai pažeidė ieškovės interesus“; 4) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog „atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo“; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai teismui bus pateikiami CPK nustatytu terminu. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
15.1. Atsakovas neginčija sprendimo rezoliucinės dalies ir su ja visiškai sutinka, dėl ko atitinkamai atsakovas sutinka ir su teismo išvada, kad byloje buvo paneigta atsakovo nesąžiningumo prezumpcija. Tačiau atsakovas nesutinka su sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktomis, bet byloje esantiems įrodymams prieštaraujančiomis išvadomis, jog egzistuoja kitos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.
15.2. Ieškovė kaip kreditorius vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas. CPK 640 str. 2 p. aiškiai nurodo, kad išieškotojas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Tuo tarpu Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. numato, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Tačiau analizuojant į civilinę bylą išreikalautą vykdomąją bylą matyti, kad nuo pat 2014 metų, t. y. kone 10 metų (kas prilygsta bendrajam 10 metų ieškinio senaties terminui), ieškovė nepateikė antstoliui nei vienos užklausos apie vykdymo eigą, nesidomėjo, kokią informaciją antstolis surinko ir ar apskritai ją rinko, ir pan. Taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ir antstolis apsiribojo išimtinai formaliais vykdymo veiksmais ir nerinko jokios informacijos, nors turėjo tokią galimybę. Taigi akivaizdu, kad vykdomosios bylos medžiaga sudaro pagrindą išvadai tiek apie neabejotiną ieškovės, tiek ir apie antstolio pasyvumą. Tais atvejais, kai kyla ginčas tarp kreditoriaus ir antstolio dėl galimo antstolio pasyvumo vykdymo proceso metu ir tokiais veiksmais (neveikimu) padaryta žalos, kreditorius tokius klausimus turi teisę su antstoliu spręsti teismine tvarka. Ieškovei vykdomasis raštas išduotas buvo dar 2014-06-02, o atsakovo motina mirė 2014-05-14. Kitaip tariant, visą vykdymo proceso laikotarpį palikimas jau buvo atsiradęs, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų dėjusi bent menkiausias pastangas aiškintis atsakovo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su išieškojimu.
15.3. Atsakovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs bute iki pat 2017-11-07, o buto adresas kaip atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir vykdomajame rašte. Taigi atsakovas neabejotinai eilę metų turėjo galimybę pasitikrinti, kam priklauso butas bei pastebėti, jog Buto nuosavybės teisė yra įregistruota trečiojo asmens vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Vien šios aplinkybės ieškovei būtų leidusios pasidomėti, ar atsakovas taip pat nebuvo įgijęs teisės paveldėti atitinkamos buto dalies. Atsakovo atstovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, t. y. Testamentų registro tvarkytoją, su užklausimu apie asmenis, kurie domėjosi Testamentų registro duomenimis tiek apie atsakovo, tiek apie A. P. duomenis. Iš VĮ Registrų centro gauta ataskaita (tripliko priedas Nr. 7) rodo, kad kitų kreditorių interesus ginantis antstolis R. V. A. P. duomenimis domėjosi dar nuo 2014-09-12, o atsakovo duomenimis – nuo 2017-11-30. Dar daugiau, trečiasis asmuo pateikė atsakovui duomenis, jog tas pats antstolis domėjosi ir trečiojo asmens duomenimis apie butą (tripliko priedas Nr. 8), ir tokie duomenys taip pat buvo renkami nuo 2014-09-12. Atitinkamus duomenis iš Testamentų registro turėjo teisę ir galėjo surinkti ir pati ieškovė.
15.4. Vertinant vienerių metų ieškinio senaties praleidimo klausimą bei ieškovės neveikimą būtina akcentuoti ir tai, kad ieškovė yra pelno siekiantis ūkio subjektas, savo srities (skolinimo veiklos) profesionalas, jai ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina ieškovės ekonominę padėtį. Dėl to jai taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be kita ko, vertinant ir vienerių metų ieškinio senaties praleidimą, kurio ieškovė neprašė atnaujinti tik 2022 metais teikdama ieškinį teismui. Juridinis asmuo, turintis darbuotojų–teisininkų arba nuolat samdomų profesionalių teisininkų, negali gintis negalėjimu ir nesugebėjimu surinkti duomenis iš Testamentų registro ar negalėjimu ir nesugebėjimu atlikti kitus bent minimalius veiksmus vykdymo proceso metu.
15.5. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas iš esmės tuo pačiu metu, kai ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Iš vykdomojo rašto matyti, kad tuo metu atsakovo skola sudarė maždaug 1‘172,80 Eur. Šioje byloje susiduria net tik ieškovės, bet ir atsakovo bei visų pirma trečiojo asmens ir jo šeimos narių interesai. Turi būti vertinamas kreditoriaus reikalavimo dydis bei pasekmės, kurias sukeltų ieškinio patenkinimas, ir ar tokiu atveju sukeliamų pasekmių žala nebus didesnė nei ieškiniu siekiama nauda, ypač turint omeny, jog po ginčijamo sandorio praėjo kone 10 metų, dėl ko susiklostė ir stabilizavosi nauji civiliniai teisiniai santykiai, o atitinkami asmenys (trečiasis asmuo ir jo šeimos nariai) įgijo teisėtų lūkesčių interesus bei teisę į teisinį stabilumą. Taip pat tokiu būdu teismas kontroliuoja ir CK 1.5 str. įtvirtintų principų įgyvendinimą. Priešingas aiškinimas reikštų, jog kreditorius actio Pauliana gali reikšti net ir tada, kai kreditoriaus reikalavimas yra išimtinai simbolinis, pavyzdžiui, 1 euras.
15.6. Atsakovas jokio turto neturėjo ir šalims sudarant vartojimo paskolos sutartį, todėl turto neturėjimo ieškovė nevertino kaip galimos rizikos sutarties įvykdymui. Kitaip tariant, šiai bylai svarbi aplinkybė, jog ieškovė, teikdama paskolą 2013 metais, prisiėmė riziką, kad atsakovui negaunant pakankamai pajamų išieškojimas negalės būti nukreiptas į jokį kitą turtą. Byloje nustatytas faktas, jog atsakovo turtas nepakito (nesumažėjo) iki pat ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Be to, būtina vertinti situaciją ne bylos nagrinėjimo metu, o buvusią ginčijamo sandorio metu. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas motinos mirties metu nedirbo ne dėl to, kad jis sistemingai eilę metų nedirba, o dėl to, jog tiesiog susiklostė tokia gyvenimiška situacija. Be to, į bylą išreikalauta vykdomoji byla patvirtina, kad ir po motinos mirties atsakovas nuolat įsidarbindavo, gaudavo pajamų, iš kurių buvo vykdomas atskaitymas tiek ieškovės, tiek kitų kreditorių naudai.
15.7. Prievolės kreditoriams vykdomos ne tik iš turto, bet visų pirma iš gaunamų pajamų. Aukščiau aptartos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas po ginčijamo sandorio gavo darbo pajamų, iš jų buvo atsiskaitoma su kreditoriais (ieškovei išieškota beveik 250 Eur, kas prilygsta beveik pusei suteiktos paskolos), todėl ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės interesų. Atsakovas galėjo įsidarbinti nelegaliai ir iš viso neatsiskaitinėti su kreditoriais, tačiau atsakovas elgėsi sąžiningai, dirbo, gavo pajamas ir siekė su kreditoriais atsiskaityti.
15.8. Atsakovo ir trečiojo asmens motiną visą laiką iki pat mirties prižiūrėjo trečiasis asmuo, be to, bute taip pat gyveno trečiojo asmens sutuoktinė, dvi dukros ir vyresniosios dukros sutuoktinis. Atsakovas dėl problemų su alkoholiu neprižiūrėjo ir nesirūpino motina, todėl laikydamasis geros moralės principų sutiko, kad būtų sąžininga ir teisinga, jei butą paveldėtų tik trečiasis asmuo. Aptariamas susitarimas niekaip nebuvo įtakotas to fakto, jog atsakovas yra skolingas ieškovui, kadangi nei atsakovo brolis, t. y. trečiasis asmuo, nei motina A. P. apie atsakovo skolą nežinojo. Aptartų aplinkybių kontekste darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas, vykdydamas šeimos susitarimą bei motinos valią, turėjo sudaryti ginčijamą vienašalį sandorį, t. y. nepriimti palikimo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė IĮ „Aujama – credit“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, kurias apeliaciniu skundu skundė atsakovas, palikti nepakeistas, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
16.1. ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas – fakto klausimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorius apie savo pažeistas teises sužinojo 2022 m. spalio 24 d. gavęs antstolio R. V. 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo, kuriame nurodoma, kad atsakovas (skolininkas) M. P. neįgyvendino teisės priimti palikimą po mamos A. P., kuriai priklausė turtas – butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl priverstinio skolos išieškojimo su vykdomuoju raštu 2014 m. birželio 3 d. kreipėsi į antstolį D. Š., kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0178/14/02225. Atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 – 3 dalimis, palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priimti paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovas nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) turėjo per tris mėnesius, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) data laikytina (duomenys neskelbtini), kai baigėsi įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog vykdomoji byla užvesta dar iki ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo. Šiuo aspektu atsakovo argumentai, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, yra nepagrįsti, nes dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį kreipėsi anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, taigi ėmėsi aktyvių veiksmų savo reikalavimo teisėms įgyvendinti.
16.2. Vertinant ar ieškovė galėjo ir turėjo imtis veiksmų ir kokių būtent, kad gautų duomenis iš Testamentų registro apie tai, jog atsakovas nepriėmė palikimo po motinos mirties, visų pirma, akcentuotina, jog ginčijamas sandoris (palikimo nepriėmimas) jokiame registre apskritai nėra registruotas. Kad atsakovas nepriėmė palikimo antstoliui pavyko išsiaiškinti tik išsiaiškinus ir įvertinus kitų juridinių faktų visumą (skolininko giminystės ryšius, duomenis apie skolininko motinos mirties faktą, jos turėtą turtą, duomenis apie palikėjos turto paveldėjimą iš testamentų registro ir pan.).
16.3. Skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus ir bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoju. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas informavo antstolį ar ieškovą (išieškotoją) apie motinos mirtį ar faktą, kad nepriėmė palikimo.
16.4. Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Palikimo nepriėmimas ir/ar įstatyminio įpėdinio, kuris nepriėmė palikimo, asmens duomenys nėra tie indentifikavimo duomenys, pagal kuriuos yra pateikiamas Testamentų registro išrašas. Testamentų registro duomenų pateikimo teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog antstolio, o tuo labiau ieškovo, galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, kad anksčiau išsiaiškintų apie ginčijamą sandorį, atmestini.
16.5. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog ieškovas yra specifinės verslo srities subjektas, užsiimantis vartojimo kreditų teikimu ir turintis didelės patirties priverstinio išieškojimo srityje, todėl jam keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai, ieškovė pabrėžia, kad verslo subjektui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai negali peržengti protingumo reikalavimų; turi būti protingai įvertintos subjekto galimybės gauti konkrečią informaciją. Ta aplinkybė, kad ieškovė yra specifinis verslo subjektas, savaime neįpareigoja jo sekti visus skolininko sudaromus sandorius, o šiuo atveju atsakovo sandoris (palikimo nepriėmimas), kaip minėta, niekur nebuvo registruotas, be to, dėl teisinio reglamentavimo ieškovo galimybės sužinoti apie sandorį apskritai buvo/yra ribotos, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
16.6. Ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) faktą galima išsiaiškinti tik surinkus visą eilę faktinių duomenų apie skolininko giminystės ryšius, skolininko motinos mirties faktą, jos turėtą turtą, duomenis apie palikėjos turto paveldėjimą ir pan., bei juos apibendrintai įvertinus. Tokius duomenis priverstinio vykdymo eigoje gali išsiaiškinti tik antstolis ir tik tada, jeigu pavyksta juos visus subjektyviai apibendrinti.
16.7. Vien jau tai, jog pats atsakovas neginčija fakto, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo nebuvo grąžinęs ieškovei vartojimo paskolos, patvirtina ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, atsakovui, kaip sandorio šaliai, žinoma, kad tarp šalių vartojimo paskolos teisiniai santykiai atsirado 2013 m. gegužės 22 d. Vartojimo paskolos sutarties Nr. 2057 pagrindu. Atsakovas savo prievolių pagal sutartį nei karto nevykdė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos ir kitų sumų priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių Nr. 2-5612-717/2014 priteisė ieškovui įsiskolinimą iš atsakovo. Nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Kauno apylinkės teismas ieškovui 2014 m. birželio 2 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, kurį jis 2014 m. birželio 3 d. pateikė vykdyti antstoliui D. Šidlauskui. Antstolio, vykdančio išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai, 2023 m. sausio 24 d. rašytiniame paaiškinime yra pateikta informacija, kad ieškovės naudai priverstinio vykdymo eigoje iš atsakovo yra išieškota 164,95 Eur skolos ir 73,01 Eur metinių palūkanų, o likusi neišieškota suma išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai yra 1414,89 Eur, kurią sudaro 1007,85 Eur skola ir 407,04 Eur metinių palūkanų. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog ieškovė nuo 2013 m. gegužės 22 d., kai tapo atsakovo kreditore, iki šiol turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri netgi yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, į atsakovą, nes atsakovas savo prievolės ieškovei nėra įvykdęs.
16.8. Trečiojo asmens teiginių, kad motinos valią, jog butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo lėmė ir tai, kad atsakovas po tėvo M. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
17.1. Pagal kasacinio teismo praktiką palikimo nepriėmimas yra įprastas veiksmas, atliekamas naudojantis CK suteikta teise, todėl būtinos ypatingos ir reikšmingos aplinkybės tokio sandorio neteisėtumui konstatuoti, tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Taigi ir pats sandorio pobūdis suponuoja, kad atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu. Be to, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad atsakovas nesislapstė nuo kreditorių, po ginčijamo sandorio ilgą laiką oficialiai dirbo, o į bylą išreikalauta iš antstolio vykdomoji byla patvirtina, jog buvo nuolat atliekami atskaitymai nuo atsakovo darbo užmokesčio (dar atsiliepime į ieškinį nurodėme, dėl kokių objektyvių priežasčių atsakovas nedirba šiuo metu, analogiškas aplinkybes atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu). Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas 2014 metais neturėjo tikslo nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams (priešingu atveju atsakovas būtų galėjęs įsidarbinti nelegaliai ir slėpti nuo kreditorių savo pajamas). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove.
17.2. Ieškovė sandorį ginčija praėjus beveik 10 metų nuo jo sudarymo. Per šį laikotarpį susiklostė ir stabilizavosi visiškai nauji teisiniai santykiai, trečiasis asmuo ir jo šeimos nariai įgijo atitinkamus teisėtus lūkesčius į teisinį stabilumą. Ieškovė neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo ką nors būtų žinojęs apie atsakovo skolas kreditoriams. Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, palikimą priėmė naudodamasis CK suteikta teise, atsakovo nuo palikimo priėmimo neatkalbinėjo, atsakovo atžvilgiu netaikė jokio smurto ir prievartos, todėl trečiasis asmuo laikytinas sąžiningu.
17.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nevykdęs kokių nors antstolio nurodymų, slėpęs nuo jo informaciją, kaip nors klaidinęs antstolį ir pan. Tuo tarpu ieškovės teiginiai, kad atsakovas žinojo apie ieškovės naudai vykdomą išieškojimą, yra nepagrįsti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išsiaiškinta, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje dėl skolos ieškovei priteisimo atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Bet kokiu atveju joks asmuo neturi besąlyginės pareigos priimti palikimo. Tiek byloje atsakovo akcentuotas ir teismo nustatytas susitarimas šeimoje dėl paveldėjimo, tiek atsakovo nuolatinių pajamų gavimas bei išieškojimas iš jų paneigia atsakovo pareigą priimti palikimą.
17.4. Ieškovė akcentuoja bei pasisako tuo klausimu, kad į bylą nebuvo pateiktas atsakovo ir trečiojo asmens motinos asmeninis testamentas, jis taip pat nebuvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau ieškovė ignoruoja tą aplinkybę, kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad šis asmeninis A. P. ranka rašytas testamentas nebuvo išsaugotas. Natūralu, kad sutvarkius buto paveldėjimo klausimus pas notarą pagal tai, kokia ir buvo A. P. valia, trečiajam asmeniui neliko prasmės dar papildomai saugoti asmeninio testamento ar imtis kokių nors veiksmų jo patvirtinimui.
17.5. Įstatymas nedraudžia šeimos rate susitarti dėl būsimo palikimo pasidalinimo, ypač kai šeimoje iškyla sergančio tėvo ar motinos nuolatinės priežiūros klausimas. Natūralu ir įprasta, kad tokiu atveju palikimas atitenka tam vaikui, kuris prižiūri savo tėvą ar motiną iki mirties, kadangi tam reikia skirti labai daug laiko, fizinių ir emocinių jėgų ir galų gale finansinių išteklių, ypač kai tokia priežiūra užsitęsia ilgesnį laiką, kas ir buvo šiuo atveju. Taigi toks šeimos susitarimas atitiko tiek CK, tiek ir geros moralės principus bei papročius.
17.6. Ieškovė paskolą atsakovui suteikė atsakovui neturint jokio turto, t. y. ieškovė aiškiai suprato, kad atsakovui netekus pajamų ieškovė negalės išieškoti skolos savo naudai, todėl tokia rizika ieškovei buvo visiškai priimtina ir ją ieškovė prisiėmė sąmoningai. Ieškovė negalėjo numatyti, kiek laiko gyvens atsakovo motina, ar ji nesudarys testamento kitų asmenų naudai ir pan., kitaip tariant, paskolos sutarties sudarymo ir galimai būsimo išieškojimo ieškovė niekaip nesiejo su atsakovo potencialia teise į palikimo priėmimą. Taigi ir šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neturi jokio prioriteto prieš trečiąjį asmenį, taip pat neturi ir jokio prioriteto prieš šeimos susitarimą bei A. P. valią, kurie buvo sudaryti ir išreikšti iki ieškovei pradedant išieškojimą.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti; ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai jo patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato paslaugos) pagal pateikiamą tokias išlaidas patvirtinantį dokumentą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia argumentais:
18.1. ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų dėl praleisto termino svarbių pateisinamų priežasčių ir neprašė teismo atnaujinti beveik 9 metus praleistą terminą ieškiniui pateikti (CK 1.131 str. 2 d.). Todėl sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kuriais yra pabrėžtas ieškovės neveikimas, dėl kurių ieškovė beveik 10 metų , būk tai, negalėjo gauti duomenų apie M. P. 2014 metais vienašalį sandorį, kuriuo buvo atsisakyta paveldėti buto dalį, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovo motinai.
18.2. Ieškovė su ieškiniu (ieškinio priedas Nr. 7) yra pateikusi buto (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto 2022-11-14 Registro centro išrašą, kurio 4-uoju punktu „Nuosavybė“, 4.1. p/p yra įrašas, kuris galioja nuo 2014-09-18 dienos, jog buto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. P. (įregistravimo pagrindas: 2014-09-11 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4-2870). Ši teismo nustatyta aplinkybė, kurią pateikė ieškovas, neleidžia abejoti tuo, kad buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo faktas yra fiksuotas VĮ NT Registrų centro duomenyse ir yra pakankamai išviešintas, todėl akivaizdžiai prieinamas ieškovui, kaip kreditų teikimo ir išieškojimo profesionalui.
18.3. Tai, kad palikimo nepriėmimas neatsispindi Testamentų registre, taip pat nėra teisiškai reikšminga. Sutiktina su atsakovu kad atitinkamas išvadas ieškovė galėjo pasidaryti vien susipažinusi su VĮ NT Registrų centro informacija apie Buto savininką, kuri prieinama dar nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio. Atsakovas teisingai pažymi, kad bute atsakovas ilgą laiką buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl ieškovė galėjo ir turėjo pareigą domėtis kur atsakovas gyvena, kokiu pagrindu, ar moka nuomos mokestį, taip pat ar nėra pakeitęs gyvenamosios vietos.
18.4. Jei ieškovė mano, kad ne tik ji, bet ir antstolis buvo pernelyg pasyvus, tada ieškovė, jei tam yra argumentai, gali reikšti pretenzijas antstoliui, tačiau tai klausimai, kurie nėra siejami su ieškinio dalyku. Byloje surinkti, bet teismo nevertinti įrodymai patvirtina faktus, kad kito kreditoriaus naudai išieškojimą vykdęs antstolis duomenis iš registrų rinko nuo 2014 metų. Dėl kokių priežasčių antstolis atitinkamą patvarkymą kreditoriams išsiuntė tik 2022 metais, nors atitinkamus duomenis turėjo bent keletą metų, yra teisiškai nereikšminga. Šioje byloje teisiškai reikšminga yra tik tai, kad atitinkamų duomenų savu laiku nesurinko nei ieškovas, nei jo naudai išieškojimą vykdęs antstolis.
18.5. Trečiasis asmuo pilnai palaiko atsakovo argumentus dėl ieškovės reikalavimo teisės dydžio įtakos vertinant actio Pauliana instituto taikymo galimybės. Tuo tarpu ieškovė byloje remiasi tik pačiu reikalavimo teisės faktu, visiškai ignoruodamas savo reikalavimo dydį ir jo santykį su trečiojo asmens įgytais teisėtais interesais, teisinio stabilumo užtikrinimu, taip pat ir laiko tarpu, kuris praėjo nuo ginčijamo sandorio dienos. Visos šios aplinkybės nėra vien tik formalumas, o yra reikšmingos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą remtis CK 1.5 str. įtvirtintais principais bei darančios įtaką teisingo sprendimo priėmimui.
18.6. Atsakovo argumentų nepaneigia ir ieškovės byloje užsiimta pozicija, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo pajamų ir turto bei neturi turto ir šiuo metu. Byloje surinkti įrodymai (vykdomosios bylos medžiaga) patvirtina, kad atsakovas dirbo tiek iki A. P. mirties, tiek ir vėliau. Tai, kad būtent mirties dieną atsakovas nedirbo, neįrodo, kad atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje. Kaip teisingai pažymi atsakovas, iš jo pajamų buvo vykdomas išieškojimas, taip pat ir ieškovei.
18.7. Visiškai neturi teisinės reikšmės, kad atsakovas šiai dienai neturi pajamų ir turto. Atsakovas skunde išdėstė išsamius argumentus, jog pagal kasacinio teismo praktiką turi būti vertinama situacija sandorio sudarymo metu, o nepraėjus 10 metų kaip kad bando daryti ieškovė. Taip pat atsakovas teisingai pažymi, kad ieškovė paskolą išdavė žinodamas, kad atsakovas neturi jokio turto, todėl ieškovas laikė, kad jokio turto neturėjimas nekelia jam papildomos rizikos arba prisiėmė sąmoningai tokią sau riziką.
18.8. Ieškovė siekia byloje įrodyti, kad neva jo interesai yra aukštesni už trečiojo asmens interesus, šeimos susitarimą bei motinos išsakytą valią. Vis dėlto ieškovė suabsoliutina savo interesus. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, actio Pauliana nėra kreditoriaus privilegija.
18.9. Taip pat negalima sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde argumentacija apie atsakovo nesąžiningumą, kuris neva pasireiškė atsakovo turto neturėjimu. Nepriimdamas palikimo atsakovas savo turimo turto nesumažino, be to, kaip byloje nustatyta surinktais ir ištirtais įrodymais, atsakovas tiek iki motinos mirties, tiek ir vėliau dirbo, gavo pajamas, iš kurių reguliariai buvo išieškoma kreditorių naudai. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovo palikimo nepriėmimas, nesumažino atsakovo mokumo, kuris liko toks pat koks ir buvo. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas būtų įsipareigojęs atsiskaityti su ieškovu paveldėjęs butą (kada nors) po motinos mirties. Taigi atsakovas elgėsi sąžiningai ne tik nepriimdamas palikimo, bet ir visą laikotarpį – savo pajamų neslėpė, dirbo oficialiai ir kiek išgalėjo, kreditą dalinai grąžino.
18.10. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia savo pasyvumą išieškojimo proceso metu pateisinti atsakovo veiksmais, nes neva atsakovas kažko tai nepasakė antstoliui. Tokiais savo argumentais ieškovė siekia užmaskuoti savo nepateisinamą pasyvumą ir viešai prieinamų duomenų nesurinkimą. Tokiais savo argumentais ieškovė savo pasyvumą bando „pakišti“ po atsakovo tariamu nesąžiningumu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Byloje nustatyta, kad atsakovo M. P. tėvas M. P. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas M. P. palikimo (buto ½ dalies) nepriėmė, butą priėmė jo brolis trečiasis asmuo A. P.. 2022-11-14 VĮ Registro centro išraše nustatyta, kad nuo 2014-09-18 buto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas A. P. (įregistravimo pagrindas: 2014-09-11 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4-2870).
22. Ieškovė individuali įmonė „Aujama – credit“ yra atsakovo M. P. kreditorė; skola išieškoma pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5612-717/2014; ieškinio pareiškimo dieną skolos likutis sudaro 1 433,71 Eur.
23. Ieškovė ginčija atsakovo M. P. palikimo nepriėmimą actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).
24. Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo motyvų.
25. Apeliacijos dalykas – visų actio Pauliana sąlygų (ne)taikymas nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
26. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
28. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo teisės turėjimas į atsakovą nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-5612-717/2014, išduotu Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo pagrindu. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Lt skolą, 1 692 Lt palūkanas, 250,70 Lt delspinigius, 17,75 Lt raginimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos; ieškinio pareiškimo dieną skolos likutis sudaro 1 433,71 Eur; ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
30. Atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo brolis – trečiasis asmuo A. P..
31. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, pripažinęs, kad atsakovas, neatlikdamas jokių veiksmų, nukreiptų į palikimo priėmimą, veikė sąžiningai. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo, trečiojo asmens, liudytojų L. Š. ir K. B. K. parodymus, padarė išvadą, kad nuo 2003 m. atsakovas su sutuoktine išsikėlė iš motinos buto dėl jo žmonos ir motinos konflikto; nuo 2003 m. atsakovo ir trečiojo asmens motiną prižiūrėjo trečiasis asmuo A. P.. Motina paliko butą ją prižiūrėjusiam sūnui naminiu testamentu, kuris neišliko. Atsakovas paaiškino, kad nesikreipė dėl palikimo, nes žinojo, kad tokia buvo motinos valia. Teismas sprendė, kad prezumpcija dėl skolininko nesąžiningumo buvo paneigta. Byloje nėra nustatyta visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl teismas ieškinį atmetė.
32. Apeliantė su teismo išvada nesutinka; apelianto vertinimu, atsakovas jokio turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, neturėjo, todėl tikrai žinojo, kad palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises. Be to, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, palikimo nepriėmimo metu turėtos priverstinai išieškomos skolos bendrai sudarė 12304,77 Eur; atsižvelgiant į palūkanas ir vykdymo išlaidas, skolos galėjo būti dar didesnės. Apeliantės vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad palikimo nepriėmimo metu atsakovas buvo nesąžiningas.
33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Kiti atsakovo kreditoriai nagrinėjamoje byloje nepareiškė atsakovui pretenzijų dėl palikimo nepriėmimo; ieškovė (apeliantė) neturi teisės reikšti atsakovui pretenzijas dėl kitų atsakovo kreditorių galimai pažeistų teisių. Apeliantės įsitikinimas, kad atsakovas, norėdamas išvengti sąlyginai nedidelės skolos grąžinimo ieškovei, atsisakė nuo teisių į ½ dalį buto, kurios vertė žymiai viršija jo skolą apeliantei (1 433,71 Eur), yra subjektyvus, nelogiškas. Realizavus ½ dalį paveldėto buto atsakovas galėtų ne tik atsiskaityti su apeliante, bet ir pagerinti savo turtinę padėtį, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas nepriėmė palikimo dėl kitų, nesavanaudiškų motyvų. Pažymėtina, kad įstatymas apriboja galimybę nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį paskutinį būstą, kuriame jis gyvena; išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų; apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimas būtų besąlygiškai patenkintas, nukreipiant išieškojimą į atsakovo paveldėto turtą.
34. Apeliantė teigia, kad atsakovas atsisakė nuo palikimo dėl galimo nesąžiningo susitarimo su šeimos nariais – broliu, kitais giminaičiais. Byloje be artimųjų giminaičių, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens, kurie yra broliai, ir trečiojo asmens dukros paaiškinimų ir parodymų nėra daugiau jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovo ir trečiojo asmens mama buvo išreiškusi valią, kad visą turtą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo. Naminis testamentas teismui pateiktas nebuvo, Testamentų registre naminis testamentas neužregistruotas, trečiajam asmeniui 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Apeliantės vertinimu, tokios bylos aplinkybės paneigia atsakovo ir trečiojo asmens teiginius kad atsakovo motina buvo palikusi naminį testamentą, kuriuo išreiškė valią, kad po jos mirties turtą paveldėtų trečiasis asmuo.
35. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo paveldėjo motinos butą pagal įstatymą; bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo paaiškino kad motinos naminis testamentas neišliko, nes po palikimo priėmimo įregistravimo nebuvo prasmės jį saugoti. Vertinant atsakovo veiksmų sąžiningumą aplinkybė, kad naminis testamentas neišliko, neturi reikšmės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su sutuoktine išsikėlė iš motinos buto 2003 m. dėl motinos ir atsakovo sutuoktinės konflikto, kilusio, kai atsakovo sutuoktinė pareikalavo parduoti motinos butą. Nuo 2003 m. trečiasis asmuo A. P. su šeima apsigyveno motinos bute, vykdė visas su buto išlaikymu susijusias prievoles, rūpinosi motina. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dėl problemų su alkoholiu neprižiūrėjo ir nesirūpino motina. Šių bylos faktinių aplinkybių ieškovė (apeliantė) neginčijo; nurodytas faktines aplinkybes patvirtino ir nešališka liudytoja K. B. K. (kaimynė). Pagal visuomenėje priimtus geros moralės ir papročių principus tėvų turtą paveldi tas iš vaikų, kas prižiūrėjo tėvus iki mirties. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad atsakovo ir trečiojo asmens motina buvo išreiškusi valią palikti butą ją prižiūrėjusiam sūnui – trečiajam asmeniui A. P..
36. Apeliantės argumentas, kad byloje nebuvo įrodymų apie tai, kad atsakovas paveldėjo turtą po tėvo mirties, atmetamas. Aplinkybė, kad atsakovas galimai paveldėjo automobilį 1995 m., neturi reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste; bylos nagrinėjimo metu atsakovas, tretieji asmenys nuosekliai aiškino, kad motina išreiškė valią palikti butą ją prižiūrėjusiam trečiajam asmeniui, t. y. labiau tikėtina, kad motinos valios suformavimui esminė reikšmė turėjo priežiūros ir rūpinimosi aplinkybės.
37. Apeliantė teigia, kad informacija apie atsakovo ir trečiojo asmens deklaruotas gyvenamąsias vietas paneigia atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad trečiasis asmuo gyveno motinos bute nuo 2003 m.; būtent atsakovo M. P. gyvenamoji vieta buvo deklaruota jo motinos bute (duomenys neskelbtini), Vilnius iki motinos mirties. Tai patvirtina ir 2023 m. sausio 26 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Vartojimo paskolos sutartyje su ieškove M. P., grafoje gyvenamoji vieta, yra nurodęs „Vilnius (duomenys neskelbtini)“, o grafoje deklaruota gyv. vieta (jei skiriasi nuo gyvenamosios vietos): „ten pat“. Trečiojo asmens A. P. gyvenamoji vieta 2022-02-12 Testamentų registro išraše ir paveldėjimo teisės liudijime nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius.
38. Apeliantės vertinimu, gyventojų registro duomenys vertinti kaip didesnę įrodomąją galią turintys oficialūs rašytinai įrodymai, ir jie paneigia šeimos narių bei liudytojos K. parodymus apie tai, kad nuo 2003 m. su motina gyveno atsakovas; byloje esančiais didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais pagrįsta aplinkybė, jog ne trečiasis asmuo, o atsakovas gyveno kartu su motina iki jos mirties 2013 m. gegužės 22 d.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra asmens pareiškimas apie jo gyvenamąją vietą, Gyventojų registras registruoja asmenų pareiškimus, t. y. Gyventojų registro pažyma nėra oficialus rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio prasme.
40. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 12 punkto nuostatas asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose, t. y. deklaruota gyvenamoji vieta ir asmens gyvenamoji vieta negali būti tapatinamos.
41. Dėl išdėstyto, sprendžiama, kad apeliantės argumentai apie atsakovo ir trečiojo asmens gyvenamųjų vietų deklaravimą teismo išvadų apie atsakovo sąžiningumą nepaneigia.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
42. Atsakovas M. P. apeliaciniu skundu prašo: 1) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties, bei pakeisti Sprendimą nurodant, kad ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, jog Ieškovas praleido ieškinio senatį; 2) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog „ieškovė (kreditorė) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę“; 3) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog „atsakovo palikimo atsisakymas formaliai pažeidė ieškovės interesus“; 4) pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog „atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo“; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Teismų praktikoje pripažįstama teisė skųsti teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytas išvadas ir išdėstytus motyvus savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
44. Teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (teismo sprendimo) galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, teismas gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
45. Teismų praktikoje aiškinama, kad atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1249-553/2019).
Dėl ieškinio senaties
46. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais ir tenkina atsakovo prašymą pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties, bei pakeisti sprendimą nurodant, kad ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, jog ieškovė praleido ieškinio senatį.
47. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2014).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad apie atsakovo atsisakymą nuo palikimo sužinojo iš antstolio R. Vasiliausko 2022 m. spalio 24 d. gavusi 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo; ieškovė nėra nei viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintuose testamentų registro nuostatuose nurodytų galimų registro duomenų gavėjų, todėl ieškovei apie atsakovo palikimo nepriėmimo faktą nebuvo/negalėjo būti žinoma iki tol, kol jis negavo informacijos iš antstolio, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti nėra suėjęs.
50. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė apie jos teises pažeidžianti sandorį galėjo sužinoti tik po antstolio pranešimo, kadangi būtent nuo tada ieškovei galėjo būti žinoma, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, todėl turtą paveldėjo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sutiko su ieškovės teiginiu ir pripažino, kad ieškinio senaties termino pradžia – antstolio pranešimos įteikimo momentas, terminas nepraleistas.
51. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš ieškovės pateikto buto (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto 2022-11-14 Registro centro išrašo matyti, kad nuo 2014-09-18 dienos buto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas A. P. (įregistravimo pagrindas: 2014-09-11 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4-2870) (ieškinio priedas Nr. 7). Tokiu būdu buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo faktas yra įregistruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje ir tinkamai išviešintas. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas M. P. Vartojimo paskolos sutartyje su ieškove grafoje gyvenamąją vietą yra nurodęs „Vilnius (duomenys neskelbtini)“, o grafoje deklaruota gyv. vieta (jei skiriasi nuo gyvenamosios vietos): „ten pat“. Atsakovo pateiktos VĮ Registrų centro ataskaitos duomenimis (tripliko priedas Nr. 7), matyti, kad antstolis R. V. A. P. duomenimis domėjosi dar nuo 2014-09-12, o atsakovo duomenimis – nuo 2017-11-30; antstolis domėjosi ir trečiojo asmens duomenimis apie butą (tripliko priedas Nr. 8), ir tokie duomenys taip pat buvo renkami nuo 2014-09-12. Tokiu būdu faktas, kad butas, kuriame skolininkas (atsakovas) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, buvo paveldėtas trečiojo asmens pagal įstatymą, ieškovei buvo žinomas iš viešojo registro duomenų nuo 2014-09-18.
52. Kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties tuo atveju, kai: i) teismas konstatuoja, jog pareikštu actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ii) sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis ieškiniui pareikšti ar egzistuoja kitos aplinkybės, kliudančios asmeniui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, iii) ieškovas imasi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises ir iv) praleistas terminas nėra neprotingai ilgas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).
53. Ieškovė, būdama kreditų teikimo profesionale, palikimo nepriėmimą ginčija praėjus beveik 10 metų nuo palikimo priėmimo; toks termino praleidimas vertintinas kaip neprotingai ilgas ieškinio senaties praleidimo terminas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo kokių nors objektyvių aplinkybių, kliudančių laiku kreiptis dėl pažeistos tesės gynimo, arba kad ieškovė veikė taip aktyviai, kaip toje situacijoje buvo įmanoma (pasidomėtų, kokiomis aplinkybėmis trečiasis asmuo priėmė palikimą pagal įstatymą). Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, pagrindo svarstyti praleisto ieškininio senaties termino atnaujinimą nėra.
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto prašymu pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties, bei pripažinti kad ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, jog ieškovė praleido ieškinio senatį (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).
55. Kiti apelianto prašymai dėl teiginių pašalinimo iš teismo sprendimo motyvuojamos dalies netenkinami.
Dėl teismo išvados, kad kreditorė turi neabejotiną reikalavimo teisę pašalinimo
56. Nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimo teisės turėjimas į atsakovą nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-5612-717/2014, išduotu Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo pagrindu. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Lt skolą, 1 692 Lt palūkanas, 250,70 Lt delspinigius, 17,75 Lt raginimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos; ieškinio pareiškimo dieną skolos likutis sudaro 1 433,71 Eur.
57. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 - 6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktas).
58. Apeliantas nurodo, kad ieškovė veikė aplaidžiai, po vykdomojo rašto perdavimo antstoliui skolos išieškojimu nesidomėjo, antstolis taip pat veikė pasyviai, atlikdamas tik formalius paieškos veiksmus, nors palikimo priėmimo faktas buvo žinomas ir išieškotojai ir antstoliui, tačiau apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškoves reikalavimo teisė išnyko ar pasibaigė; apelianto prašymas pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog „ieškovė (kreditorė) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę“ atmetamas.
Dėl teismo išvadų, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorės teises ir skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio pašalinimo
59. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ –reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
60. Kasacinio teismo tiesiogiai išaiškinta, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas nuo palikimo yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, tokiu būdu nėra pagrindo pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamos dalies teismo išvados, kad atsakovas neprivalėjo atsisakyti (nepriimti) palikimo.
61. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.).
62. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas M. P. nedirba, neturi jokio turto, yra nemokus. Atsakovas šios aplinkybės neneigė. Bylos duomenimis, būdamas nemokus atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo brolis – trečiasis asmuo A. P.. Nors CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų ieškovės galimybė tiesiogiai nukreipti skolos išieškojimo į paveldėtą buto dalį galėjo būti apsunkinta, tačiau palikimo priėmimo atveju atsakovas galėtų realizuoti paveldėtą turtą ir patenkinti ieškovės reikalavimą kitais būdais. Apelianto argumentas, kad kredito sutarties pasirašymo metu jis jokio turto neturėjo, apie tai ieškovei buvo žinoma, todėl atsisakymas nuo palikimo jo turtinės padėties nepakeitė, atitinkamai, nepažeidė kreditorės teisių, atmetamas, kaip nepagrįstas.
63. Dėl išdėstyto apelianto prašymas pašalinti iš sprendimo motyvuojamos dalies teismo išvadas, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorės teises ir skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio pašalinimo netenkinamas.
Dėl bylos procesinės baigties
64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą; pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad kreditorė (ieškovė) nepraleido ieškinio senaties terminą, dėl to tenkina atsakovo prašymą pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties, bei pakeisti sprendimą nurodant, kad ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, jog ieškovė praleido ieškinio senatį.
65. Į esminius šalių argumentus atsakyta, dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
66. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės liko nepakeistas; patenkinus atsakovo prašymą dėl vienos iš pirmosios instancijos teismo išvadų pakeitimo ir pašalinimo, bylos išnagrinėjimo rezultatas (bylą laimėjo atsakovas) nepasikeitė. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
67. Atmetus ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nors atsakovo M. P. apeliaciniame skunde yra prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl nėra pagrindo jį tenkinti.
68. Trečiasis asmuo A. P. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 900 Eur. Dėl to iš ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ trečiojo asmens naudai priteisiama 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą atmesti.
atsakovo M. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, bei pripažinti kad ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, jog ieškovė praleido ieškinio senatį.
Priteisti trečiajam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš individualios įmonės „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.