Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo yra A. P. ir M. P. vaikai. Paaiškino, kad M. P. mirė (duomenys neskelbtini), o A. P. – (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tėvams priklausė butas, kurį po motinos mirties paveldėjo trečiasis asmuo, kadangi atsakovas nepriėmė palikimo. Pažymėjo, kad valia dėl būtent tokio paveldėjimo susiklostė dar iki motinos mirties, atsakovui buvo žinoma, kad po motinos mirties butas turi atitekti trečiajam asmeniui, tokia motinos valia buvo išreikšta naminiame (asmeniniame) testamente. Paaiškino, kad atsakovas prievolių negali įvykdyti ne dėl to, jog vengia jas vykdyti, o dėl to, kad negali įsidarbinti dėl objektyvių priežasčių – jo sugyventinė yra patyrusi insultą, dėl ko jai reikalinga nuolatinė priežiūra, atsakovas neturi galimybių apmokėti kitų asmenų teikiamų priežiūros paslaugų, todėl yra priverstas pats rūpintis savo sugyventine, atsakovui dėl darbo pasiūlos ribotumo Šalčininkuose sunku surasti darbą, kurį galėtų suderinti su sutuoktinės priežiūra, jei tik tokią galimybę įsidarbinti atsakovas ras, jis pradės dirbti bei atsiskaitinėti su ieškove. Pažymėjo ir tai, kad pats vykdomasis raštas savaime neįrodo ieškovės reikalavimo teisės ir juo labiau jos dydžio, ieškovė ieškinį grindžia skolos likučiu, buvusiu ieškinio padavimo dieną, tačiau akivaizdu, kad actio Pauliana sąlygų ne/egzistavimas turi būti nustatinėjamas ginčijamo sandorio dienai, iš vykdomojo rašto matyti, kad teismo priteista suma yra mažesnė nei ieškovas deklaruoja ieškinio pateikimo dienai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, t. y. jog neprivalėjo nepriimti palikimo, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog atsakovas neprivalėjo priimti palikimo, priešingai, dar iki motinos mirties buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad butą paveldėtų tik trečiasis asmuo. Ieškovė taip pat neįrodė ir atsakovo nesąžiningumo, atsakovas su pertraukomis dirbo ir reguliariai gavo atlyginimą, iš kurio buvo atliekami atskaitymai kreditoriams, be to, atsakovas ir savarankiškai vykdė mokėjimus, atsakovo darbo santykiai tęsėsi iki 2016 metų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove, ieškovė neįrodinėja ir neteigia jokių aplinkybių, kurios rodytų bent menkiausią ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Ieškovė vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš tokių pareigų – domėtis vykdymo procesu, skolininko turtine padėtimi, bendrauti ir bendradarbiauti su antstoliu ir t.t., ieškovei vykdomasis raštas išduotas buvo dar 2014 m. birželio 2 d., o atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini), visą vykdymo proceso laikotarpį palikimas jau buvo atsiradęs, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų dėjusi bent menkiausias pastangas aiškintis atsakovo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su išieškojimu. Ieškovė yra jau ilgą laiką veikianti įmonė su didele patirtimi, kuri dėl savo veiklos specifikos nuolat susiduria ne tik su skolos išieškojimu, bet ir su sandorių ginčijimu, o kartu tai reiškia, kad ieškovė nuolat dirba su advokatais ir turi galimybes juos pasisamdyti.

4. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė (kreditorė) savo reikalavimą atsakovui (skolininkui) reiškia klaidingai manydama, kad turi teisę ginčyti skolininko sandorį – t. y. atsakovo 2014 m. nepriėmimą paveldėti buto dalies, po motinos A. P. mirties. Ieškovės nurodytos ieškinyje aplinkybės neatitinka actio Pauliana taikymui reikalaujamų sąlygų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Paaiškino, kad kreditorės skolos reikalavimo suma yra maža, praėjo beveik 10 metų nuo teismo 2014 metais priteisto atsakovo įsiskolinimo, o ieškovė nėra pateikusi apie skolos pasikeitimus nuo paskolos atsakovui suteikimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškovės reikalavimo teisė yra abejotina ir turi aiškių trūkumų. Ieškinio reikalavimą atsakovui ieškovė kildina iš maždaug 2014 metais suteiktos 579 Eurų (kas atitinka 2 000 litų) paskolos, tikslią paskolos suteikimo datą ieškovė neatskleidžia. Ieškovė nenurodė skaičiavimų, kaip, kokiu pagrindu ir kada pasikeitė išieškotina suma, kuri yra priteista, priteista suma neatitinka ieškovės nurodytai skolai šioje byloje, ieškovė nenurodė jokių paaiškinimų dėl aptariamų sumų susidariusio skirtumo, taip pat nėra pateikusi jokių skaičiavimų bei duomenų iš antstolio Roberto Vasiliausko žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. 0179/13/00971, nenurodė nei paskolos suteikimo vietos, nei datos, nei palūkanų ir delspinigių skaičiavimo ir dalies sumos grąžinimo (išieškojimo aplinkybių) ir likusios reikalaujamos skolos sumos pagrįstumo. Skolininkas vienašaliu sandoriu (palikimo nepriėmimu) nepažeidė ieškovės, kaip kreditorės teisės, atsakovas žinojo, kad po mamos mirties butas atiteks brolio šeimai, todėl nepareiškė valios paveldėti aptariamo buto dalį ir taip išliko sąžiningu, paklususiu motinos valiai žmogumi, vykdant jos 2011 metais surašytą naminį (asmeninį) testamentą, jame motina buvo nurodžiusi, kad po savo mirties butą palieka A. P. su įpareigojimu rūpintis motina iki mirties. Pažymėjo, kad motinos valią dėl buto paveldėjimo lėmė ir tai, kad brolis po tėvo mirties paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, o mama jam nuolat kas mėnesį duodavo pinigų, kadangi papildomai uždarbiaudavo spausdindama įvairių užsakovų ranka rašytus tekstus. Skolininkas ilgą laiką buvo registruotas bute, o šie duomenys, kaip žinia, yra prieinami kreditorei, atsižvelgiant, jog ieškovei 2014 m. birželio 2 d. išduotas vykdomasis raštas, vienerių metų ieškinio senatis laikytina baigėsi 2015 m. birželio 3 d. Pabrėžė, kad trejų metų terminas nuo palikimo atsiradimo dienos yra naikinamasis, todėl skaičiuojant palikimo atsiradimo dieną nuo A. P. mirties dienos (mirė (duomenys neskelbtini)), terminas suėjo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

6. Atsakovas triplike nurodė, kad turi būti vertinamas prievolės dydis ginčijamo sandorio sudarymo dienai, o ne ieškinio pateikimo dienai, ieškovė nuolat akcentuoja šiai dienai esantį atsakovo skolos likutį vykdomojoje byloje taip siekdamas išdidinti savo reikalavimo dydį, ginčijamas sandoris buvo sudarytas iš esmės tuo pačiu metu, kai ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, iš vykdomojo rašto matyti, kad tuo metu atsakovo skola sudarė maždaug 1 172,80 Eur. Atsakovas turėjo daugiau nei vieną kreditorių ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo galėjo tiksliai neatsiminti, kuriam konkrečiai kreditoriui atliko mokėjimus. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, jog atsakovas nesislapstė nuo kreditorių, po ginčijamo sandorio ilgą laiką oficialiai dirbo, o į bylą išreikalauta iš antstolio vykdomojo byla patvirtina, jog buvo nuolat atliekami atskaitymai nuo atsakovo darbo užmokesčio, šios aplinkybės rodo, jog atsakovas 2014 metais neturėjo tikslo nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove. Ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, jos nurodomus argumentus paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai. Mano, kad analizuojant į bylą pateiktą vykdomąją bylą matyti, kad nuo pat 2014 metų, t. y. kone 10 metų, ieškovė nepateikė antstoliui nei vienos užklausos apie vykdymo eigą, nesidomėjo, kokią informaciją antstolis surinko ir ar apskritai ją rinko, ir pan., taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ir antstolis apsiribojo išimtinai formaliais vykdymo veiksmais ir nerinko jokios informacijos, nors turėjo tokią galimybę, taigi akivaizdu, kad vykdomoji byla sudaro pagrindą išvadai tiek apie ieškovės, tiek apie antstolio pasyvumą. Teiginiai, kad neva iš Testamentų registro informacijos surinkti neįmanoma ar labai sunku, ar kad išvadą apie palikimo nepriėmimą padaryti įmanoma tik surinkus daug duomenų bei atlikus sudėtingą duomenų analizę, yra visiškai nepagrįsti.

Atsiliepimas

14.3. Atsakovo, trečiojo asmens ir jo dukros teiginius, kad motina (močiutė) buvo sudariusi asmeninį testamentą, ir tuo labiau, kad jis turi kokią nors teisinę reikšmę, jeigu jis ir buvo sudarytas, paneigia byloje esantis oficialus 2022-02-12 Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Be to, CK 5.31 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti šio straipsnio nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Duomenų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo būtų kreipęsi į teismą dėl motinos asmeninio testamento, jeigu toks apskirtai buvo, patvirtinimo į teismą byloje taip pat nėra. Taigi, ši aplinkybė paneigia, kad atsakovo ir trečiojo asmens motina buvo sudariusi asmeninį testamentą ir, tuo labiau, kad jeigu jis ir buvo sudarytas, jog jis turi kokia nors teisinę reikšmę.

14.4. Trečiasis asmuo A. P. mirusios motinos turtą paveldėjo ne kaip testamentinis įpėdinis, o kaip įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis. Tai patvirtina tiek Testamentų registro išrašas, tiek trečiajam asmeniui 2014 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Taigi ir ši aplinkybė paneigia, atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad motina buvo sudariusi asmeninį testamentą ar kita objektyvia forma išreiškusi valią, kad po jos mirties turtą paveldėtų trečiasis asmuo.

14.5. 2022-02-12 Testamentų registro išraše palikimą priėmusio asmens A. P. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius, tokia pati trečiojo asmens gyvenamoji vieta nurodyta ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. Būtent atsakovo M. P. gyvenamoji vieta iki motinos mirties buvo motinai nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tai patvirtina, prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikta 2023 m. sausio 26 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Taigi byloje esančiais didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais pagrįsta aplinkybė, jog ne trečiasis asmuo, o atsakovas gyveno kartu su motina iki jos mirties. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo, trečiojo asmens, jo dukros ir liudytojos K. B. K. parodymais negalima paneigti didesnę įrodomąją galią turinčiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

14.6. Be to, pats M. P. savo ranka užpildęs 2013 m. gegužės 22 d. Vartojimo paskolos sutartį, sudarytą su ieškovu, kaip kreditoriumi, grafoje gyvenamoji vieta, yra nurodęs „Vilnius (duomenys neskelbtini)“, o grafoje deklaruota gyv. vieta (jei skiriasi nuo gyvenamosios vietos): „ten pat“. Taigi, pats atsakovas ieškovui buvo aiškiai nurodęs savo faktinę gyvenamąją vietą ir niekada neinformavo ieškovą, kad ją pakeitė. Todėl bet kokie atsakovo ar trečiojo asmens aiškinimai ar su jais artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų liudijimai byloje, kad atsakovas ginčo bute negyveno, yra tik pasirinkta gynybinė taktika, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma, kurios pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino.

14.7. Trečiojo asmens teiginių, kad motinos valią, jog butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo lėmė ir tai, kad atsakovas po tėvo M. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Liudytoja K. B. K. (mirusiosios kaimynė), parodžiusi, kad atsakovas nuo 2003 m. negyveno ginčo bute ir teigusi, kad po 2003 m. įvykusio konflikto iki pat A. P. laidotuvių atsakovo M. P. ginčo bute nematė, teismo posėdžio metu paklausta apie mirusiosios valią dėl paveldimo turto parodė, kad jai nėra nieko apie tai žinoma.

14.8. Byloje esančių įrodymų visuma, iš kurių dalis yra didesnę įrodomąją galią turintys dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad palikėja (atsakovo ir trečiojo asmens motina) nebuvo išreiškusi savo valios asmeniniame testamente, o vien susijusių artimųjų giminaičių atsakovo, trečiojo asmens ir jo dukros paaiškinimai apie mirusios išreikštą valią po mirties visą turtą palikti trečiajam asmeniui šiuo atveju nėra pakankami išvadai, jog toks valios išreiškimas realiai buvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas, sudarydamas vienašalį sandorį (palikimo nepriėmimą) buvo sąžiningas. Be to, net jeigu toks susitarimas būtų, tai tokiu atveju kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš giminės susitarimą, nes toks susitarimas nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir juo labiau neįpareigoja atsakovo sudaryti ginčijamą sandorį – nepriimti palikimo.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė IĮ „Aujama – credit“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, kurias apeliaciniu skundu skundė atsakovas, palikti nepakeistas, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1. ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas – fakto klausimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorius apie savo pažeistas teises sužinojo 2022 m. spalio 24 d. gavęs antstolio R. V. 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo, kuriame nurodoma, kad atsakovas (skolininkas) M. P. neįgyvendino teisės priimti palikimą po mamos A. P., kuriai priklausė turtas – butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl priverstinio skolos išieškojimo su vykdomuoju raštu 2014 m. birželio 3 d. kreipėsi į antstolį D. Š., kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0178/14/02225. Atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 – 3 dalimis, palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priimti paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovas nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) turėjo per tris mėnesius, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) data laikytina (duomenys neskelbtini), kai baigėsi įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog vykdomoji byla užvesta dar iki ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo. Šiuo aspektu atsakovo argumentai, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, yra nepagrįsti, nes dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį kreipėsi anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, taigi ėmėsi aktyvių veiksmų savo reikalavimo teisėms įgyvendinti.

16.2. Vertinant ar ieškovė galėjo ir turėjo imtis veiksmų ir kokių būtent, kad gautų duomenis iš Testamentų registro apie tai, jog atsakovas nepriėmė palikimo po motinos mirties, visų pirma, akcentuotina, jog ginčijamas sandoris (palikimo nepriėmimas) jokiame registre apskritai nėra registruotas. Kad atsakovas nepriėmė palikimo antstoliui pavyko išsiaiškinti tik išsiaiškinus ir įvertinus kitų juridinių faktų visumą (skolininko giminystės ryšius, duomenis apie skolininko motinos mirties faktą, jos turėtą turtą, duomenis apie palikėjos turto paveldėjimą iš testamentų registro ir pan.).

16.3. Skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus ir bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoju. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas informavo antstolį ar ieškovą (išieškotoją) apie motinos mirtį ar faktą, kad nepriėmė palikimo.

16.4. Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Palikimo nepriėmimas ir/ar įstatyminio įpėdinio, kuris nepriėmė palikimo, asmens duomenys nėra tie indentifikavimo duomenys, pagal kuriuos yra pateikiamas Testamentų registro išrašas. Testamentų registro duomenų pateikimo teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog antstolio, o tuo labiau ieškovo, galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, kad anksčiau išsiaiškintų apie ginčijamą sandorį, atmestini.

16.5. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog ieškovas yra specifinės verslo srities subjektas, užsiimantis vartojimo kreditų teikimu ir turintis didelės patirties priverstinio išieškojimo srityje, todėl jam keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai, ieškovė pabrėžia, kad verslo subjektui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai negali peržengti protingumo reikalavimų; turi būti protingai įvertintos subjekto galimybės gauti konkrečią informaciją. Ta aplinkybė, kad ieškovė yra specifinis verslo subjektas, savaime neįpareigoja jo sekti visus skolininko sudaromus sandorius, o šiuo atveju atsakovo sandoris (palikimo nepriėmimas), kaip minėta, niekur nebuvo registruotas, be to, dėl teisinio reglamentavimo ieškovo galimybės sužinoti apie sandorį apskritai buvo/yra ribotos, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

16.6. Ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) faktą galima išsiaiškinti tik surinkus visą eilę faktinių duomenų apie skolininko giminystės ryšius, skolininko motinos mirties faktą, jos turėtą turtą, duomenis apie palikėjos turto paveldėjimą ir pan., bei juos apibendrintai įvertinus. Tokius duomenis priverstinio vykdymo eigoje gali išsiaiškinti tik antstolis ir tik tada, jeigu pavyksta juos visus subjektyviai apibendrinti.

16.7. Vien jau tai, jog pats atsakovas neginčija fakto, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo nebuvo grąžinęs ieškovei vartojimo paskolos, patvirtina ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, atsakovui, kaip sandorio šaliai, žinoma, kad tarp šalių vartojimo paskolos teisiniai santykiai atsirado 2013 m. gegužės 22 d. Vartojimo paskolos sutarties Nr. 2057 pagrindu. Atsakovas savo prievolių pagal sutartį nei karto nevykdė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos ir kitų sumų priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių Nr. 2-5612-717/2014 priteisė ieškovui įsiskolinimą iš atsakovo. Nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Kauno apylinkės teismas ieškovui 2014 m. birželio 2 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, kurį jis 2014 m. birželio 3 d. pateikė vykdyti antstoliui D. Šidlauskui. Antstolio, vykdančio išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai, 2023 m. sausio 24 d. rašytiniame paaiškinime yra pateikta informacija, kad ieškovės naudai priverstinio vykdymo eigoje iš atsakovo yra išieškota 164,95 Eur skolos ir 73,01 Eur metinių palūkanų, o likusi neišieškota suma išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai yra 1414,89 Eur, kurią sudaro 1007,85 Eur skola ir 407,04 Eur metinių palūkanų. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog ieškovė nuo 2013 m. gegužės 22 d., kai tapo atsakovo kreditore, iki šiol turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri netgi yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, į atsakovą, nes atsakovas savo prievolės ieškovei nėra įvykdęs.

16.8. Trečiojo asmens teiginių, kad motinos valią, jog butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo lėmė ir tai, kad atsakovas po tėvo M. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

17.1. Pagal kasacinio teismo praktiką palikimo nepriėmimas yra įprastas veiksmas, atliekamas naudojantis CK suteikta teise, todėl būtinos ypatingos ir reikšmingos aplinkybės tokio sandorio neteisėtumui konstatuoti, tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Taigi ir pats sandorio pobūdis suponuoja, kad atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu. Be to, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad atsakovas nesislapstė nuo kreditorių, po ginčijamo sandorio ilgą laiką oficialiai dirbo, o į bylą išreikalauta iš antstolio vykdomoji byla patvirtina, jog buvo nuolat atliekami atskaitymai nuo atsakovo darbo užmokesčio (dar atsiliepime į ieškinį nurodėme, dėl kokių objektyvių priežasčių atsakovas nedirba šiuo metu, analogiškas aplinkybes atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu). Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas 2014 metais neturėjo tikslo nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams (priešingu atveju atsakovas būtų galėjęs įsidarbinti nelegaliai ir slėpti nuo kreditorių savo pajamas). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove.

17.2. Ieškovė sandorį ginčija praėjus beveik 10 metų nuo jo sudarymo. Per šį laikotarpį susiklostė ir stabilizavosi visiškai nauji teisiniai santykiai, trečiasis asmuo ir jo šeimos nariai įgijo atitinkamus teisėtus lūkesčius į teisinį stabilumą. Ieškovė neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo ką nors būtų žinojęs apie atsakovo skolas kreditoriams. Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, palikimą priėmė naudodamasis CK suteikta teise, atsakovo nuo palikimo priėmimo neatkalbinėjo, atsakovo atžvilgiu netaikė jokio smurto ir prievartos, todėl trečiasis asmuo laikytinas sąžiningu.

17.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nevykdęs kokių nors antstolio nurodymų, slėpęs nuo jo informaciją, kaip nors klaidinęs antstolį ir pan. Tuo tarpu ieškovės teiginiai, kad atsakovas žinojo apie ieškovės naudai vykdomą išieškojimą, yra nepagrįsti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išsiaiškinta, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje dėl skolos ieškovei priteisimo atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Bet kokiu atveju joks asmuo neturi besąlyginės pareigos priimti palikimo. Tiek byloje atsakovo akcentuotas ir teismo nustatytas susitarimas šeimoje dėl paveldėjimo, tiek atsakovo nuolatinių pajamų gavimas bei išieškojimas iš jų paneigia atsakovo pareigą priimti palikimą.

17.4. Ieškovė akcentuoja bei pasisako tuo klausimu, kad į bylą nebuvo pateiktas atsakovo ir trečiojo asmens motinos asmeninis testamentas, jis taip pat nebuvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau ieškovė ignoruoja tą aplinkybę, kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad šis asmeninis A. P. ranka rašytas testamentas nebuvo išsaugotas. Natūralu, kad sutvarkius buto paveldėjimo klausimus pas notarą pagal tai, kokia ir buvo A. P. valia, trečiajam asmeniui neliko prasmės dar papildomai saugoti asmeninio testamento ar imtis kokių nors veiksmų jo patvirtinimui.

17.5. Įstatymas nedraudžia šeimos rate susitarti dėl būsimo palikimo pasidalinimo, ypač kai šeimoje iškyla sergančio tėvo ar motinos nuolatinės priežiūros klausimas. Natūralu ir įprasta, kad tokiu atveju palikimas atitenka tam vaikui, kuris prižiūri savo tėvą ar motiną iki mirties, kadangi tam reikia skirti labai daug laiko, fizinių ir emocinių jėgų ir galų gale finansinių išteklių, ypač kai tokia priežiūra užsitęsia ilgesnį laiką, kas ir buvo šiuo atveju. Taigi toks šeimos susitarimas atitiko tiek CK, tiek ir geros moralės principus bei papročius.

17.6. Ieškovė paskolą atsakovui suteikė atsakovui neturint jokio turto, t. y. ieškovė aiškiai suprato, kad atsakovui netekus pajamų ieškovė negalės išieškoti skolos savo naudai, todėl tokia rizika ieškovei buvo visiškai priimtina ir ją ieškovė prisiėmė sąmoningai. Ieškovė negalėjo numatyti, kiek laiko gyvens atsakovo motina, ar ji nesudarys testamento kitų asmenų naudai ir pan., kitaip tariant, paskolos sutarties sudarymo ir galimai būsimo išieškojimo ieškovė niekaip nesiejo su atsakovo potencialia teise į palikimo priėmimą. Taigi ir šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neturi jokio prioriteto prieš trečiąjį asmenį, taip pat neturi ir jokio prioriteto prieš šeimos susitarimą bei A. P. valią, kurie buvo sudaryti ir išreikšti iki ieškovei pradedant išieškojimą.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti; ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai jo patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato paslaugos) pagal pateikiamą tokias išlaidas patvirtinantį dokumentą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia argumentais:

18.1. ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų dėl praleisto termino svarbių pateisinamų priežasčių ir neprašė teismo atnaujinti beveik 9 metus praleistą terminą ieškiniui pateikti (CK 1.131 str. 2 d.). Todėl sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kuriais yra pabrėžtas ieškovės neveikimas, dėl kurių ieškovė beveik 10 metų , būk tai, negalėjo gauti duomenų apie M. P. 2014 metais vienašalį sandorį, kuriuo buvo atsisakyta paveldėti buto dalį, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovo motinai.

18.2. Ieškovė su ieškiniu (ieškinio priedas Nr. 7) yra pateikusi buto (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto 2022-11-14 Registro centro išrašą, kurio 4-uoju punktu „Nuosavybė“, 4.1. p/p yra įrašas, kuris galioja nuo 2014-09-18 dienos, jog buto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. P. (įregistravimo pagrindas: 2014-09-11 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4-2870). Ši teismo nustatyta aplinkybė, kurią pateikė ieškovas, neleidžia abejoti tuo, kad buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo faktas yra fiksuotas VĮ NT Registrų centro duomenyse ir yra pakankamai išviešintas, todėl akivaizdžiai prieinamas ieškovui, kaip kreditų teikimo ir išieškojimo profesionalui.

18.3. Tai, kad palikimo nepriėmimas neatsispindi Testamentų registre, taip pat nėra teisiškai reikšminga. Sutiktina su atsakovu kad atitinkamas išvadas ieškovė galėjo pasidaryti vien susipažinusi su VĮ NT Registrų centro informacija apie Buto savininką, kuri prieinama dar nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio. Atsakovas teisingai pažymi, kad bute atsakovas ilgą laiką buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl ieškovė galėjo ir turėjo pareigą domėtis kur atsakovas gyvena, kokiu pagrindu, ar moka nuomos mokestį, taip pat ar nėra pakeitęs gyvenamosios vietos.

18.4. Jei ieškovė mano, kad ne tik ji, bet ir antstolis buvo pernelyg pasyvus, tada ieškovė, jei tam yra argumentai, gali reikšti pretenzijas antstoliui, tačiau tai klausimai, kurie nėra siejami su ieškinio dalyku. Byloje surinkti, bet teismo nevertinti įrodymai patvirtina faktus, kad kito kreditoriaus naudai išieškojimą vykdęs antstolis duomenis iš registrų rinko nuo 2014 metų. Dėl kokių priežasčių antstolis atitinkamą patvarkymą kreditoriams išsiuntė tik 2022 metais, nors atitinkamus duomenis turėjo bent keletą metų, yra teisiškai nereikšminga. Šioje byloje teisiškai reikšminga yra tik tai, kad atitinkamų duomenų savu laiku nesurinko nei ieškovas, nei jo naudai išieškojimą vykdęs antstolis.

18.5. Trečiasis asmuo pilnai palaiko atsakovo argumentus dėl ieškovės reikalavimo teisės dydžio įtakos vertinant actio Pauliana instituto taikymo galimybės. Tuo tarpu ieškovė byloje remiasi tik pačiu reikalavimo teisės faktu, visiškai ignoruodamas savo reikalavimo dydį ir jo santykį su trečiojo asmens įgytais teisėtais interesais, teisinio stabilumo užtikrinimu, taip pat ir laiko tarpu, kuris praėjo nuo ginčijamo sandorio dienos. Visos šios aplinkybės nėra vien tik formalumas, o yra reikšmingos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą remtis CK 1.5 str. įtvirtintais principais bei darančios įtaką teisingo sprendimo priėmimui.

18.6. Atsakovo argumentų nepaneigia ir ieškovės byloje užsiimta pozicija, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo pajamų ir turto bei neturi turto ir šiuo metu. Byloje surinkti įrodymai (vykdomosios bylos medžiaga) patvirtina, kad atsakovas dirbo tiek iki A. P. mirties, tiek ir vėliau. Tai, kad būtent mirties dieną atsakovas nedirbo, neįrodo, kad atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje. Kaip teisingai pažymi atsakovas, iš jo pajamų buvo vykdomas išieškojimas, taip pat ir ieškovei.

18.7. Visiškai neturi teisinės reikšmės, kad atsakovas šiai dienai neturi pajamų ir turto. Atsakovas skunde išdėstė išsamius argumentus, jog pagal kasacinio teismo praktiką turi būti vertinama situacija sandorio sudarymo metu, o nepraėjus 10 metų kaip kad bando daryti ieškovė. Taip pat atsakovas teisingai pažymi, kad ieškovė paskolą išdavė žinodamas, kad atsakovas neturi jokio turto, todėl ieškovas laikė, kad jokio turto neturėjimas nekelia jam papildomos rizikos arba prisiėmė sąmoningai tokią sau riziką.

18.8. Ieškovė siekia byloje įrodyti, kad neva jo interesai yra aukštesni už trečiojo asmens interesus, šeimos susitarimą bei motinos išsakytą valią. Vis dėlto ieškovė suabsoliutina savo interesus. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, actio Pauliana nėra kreditoriaus privilegija.

18.9. Taip pat negalima sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde argumentacija apie atsakovo nesąžiningumą, kuris neva pasireiškė atsakovo turto neturėjimu. Nepriimdamas palikimo atsakovas savo turimo turto nesumažino, be to, kaip byloje nustatyta surinktais ir ištirtais įrodymais, atsakovas tiek iki motinos mirties, tiek ir vėliau dirbo, gavo pajamas, iš kurių reguliariai buvo išieškoma kreditorių naudai. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovo palikimo nepriėmimas, nesumažino atsakovo mokumo, kuris liko toks pat koks ir buvo. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas būtų įsipareigojęs atsiskaityti su ieškovu paveldėjęs butą (kada nors) po motinos mirties. Taigi atsakovas elgėsi sąžiningai ne tik nepriimdamas palikimo, bet ir visą laikotarpį – savo pajamų neslėpė, dirbo oficialiai ir kiek išgalėjo, kreditą dalinai grąžino.

18.10. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia savo pasyvumą išieškojimo proceso metu pateisinti atsakovo veiksmais, nes neva atsakovas kažko tai nepasakė antstoliui. Tokiais savo argumentais ieškovė siekia užmaskuoti savo nepateisinamą pasyvumą ir viešai prieinamų duomenų nesurinkimą. Tokiais savo argumentais ieškovė savo pasyvumą bando „pakišti“ po atsakovo tariamu nesąžiningumu.