Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ ieškinį atsakovui M. P. dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į atsakovui M. P. tenkančią palikimo dalį, trečiasis asmuo byloje A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

individuali įmonė (toliau – UAB) „Aujama – credit“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – atsakovo M. P. nepriėmimą palikimo, atsiradusio po jo motinos A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, nukreipti išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5612-717/2014 dėl skolos išieškojimo ieškovo IĮ „Aujama-credit“ naudai iš atsakovo M. P. į jam, kaip įstatyminiam paveldėtojui, tenkančią ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), kuri yra atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdyme, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, atstovas teisme paaiškino, kad yra atsakovo kreditorė (išieškotoja), kurios naudai vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5612-717/2014 dėl skolos ir kitų sumų išieškojimo. Ieškinio pareiškimo metu likusi išieškoti suma sudaro 1 433,71 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. spalio 24 d. gavusi antstolio R. Vasiliausko 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo, sužinojo, kad atsakovas neįgyvendino teisės priimti palikimą po mamos A. P., kuriai priklausė turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad palikėjos turtą paveldėjo kitas sūnus A. P.. Pabrėžė, kad be to, antstolis R. Vasiliauskas, vykdydamas išieškojimą nustatė, kad atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo/kilnojamojo turto ar kito turto nėra, skolininkas pajamų, iš kurių greitu laiku būtų įmanoma išieškoti skolas, negauna. Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu iš viso vykdomos 26 vykdomosios bylos, bendra išieškojimų suma 29 689,23 Eur. Mano, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nustatytą priverstinio išieškojimo procese, jis neturi jokio turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą ir realiai įvykdyti skolininko turtines prievoles išieškotojams. Teigia, kad atsakovo veiksmai (neveikimas), pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl yra pagrindas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo neveikimą – palikimo nepriėmimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, tam yra visos sąlygos: i) ginčijamo palikimo nepriėmimo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu; ii) paveldėjimo teisių nepriėmimo sandoris yra pažeidžiantis ieškovės interesus, nes tokiu būdu atsakovas sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti; atsakovui nepriėmus palikimo bei neįgijus nuosavybės teisių į palikimą sudarantį turtą, jo turto (gaunamų pajamų) nepakanka atsiskaityti su kreditore; iii) atsakovo nesąžiningumas yra akivaizdus – atsakovas, nepriimdamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei bei suvokė, kad atsisakius palikimo (jo nepriėmus), bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti realiai išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu vengia; iv) ieškovė apie atsakovo vienašalį palikimo nepriėmimo sandorį sužinojo iš antstolio R. Vasiliausko 2022 m. spalio 24 d. gavusi 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti nėra suėjęs; ieškovė nėra nei viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintuose testamentų registro nuostatuose nurodytų galimų registro duomenų gavėjų, todėl ieškovei apie atsakovo palikimo nepriėmimo faktą nebuvo/negalėjo būti žinoma iki tol, kol jis negavo informacijos iš antstolio; v) atsakovo vienašalio sandorio – nesikreipimo dėl palikimo priėmimo – pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. išieškojimą pagal atsakovo prievolę ieškovei nukreipti į paveldėjimą sudarantį turtą, kurį atsakovas, veikdamas nesąžiningai, nepriėmė. Pabrėžė, kad atsakovo neveikimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes, atsiradus palikimui ir palikimo sąskaita turėdamas realią galimybę įvykdyti prievolę kreditoriui, nesąžiningai, piktnaudžiaudamas teise nepriimti palikimo ir nepateikdamas iš esmės jokių garantijų, kad skola ieškovei realiai ir protingais terminais galės būti sumokėta ateityje, nepriėmė palikimo trečiojo asmens A. P. naudai, taip sudarydamas šiam asmeniui teisines galimybes paveldėti turto dalį, kurios palikimo atsakovas nepriėmė.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo yra A. P. ir M. P. vaikai. Paaiškino, kad M. P. mirė (duomenys neskelbtini), o A. P. – (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tėvams priklausė butas, kurį po motinos mirties paveldėjo trečiasis asmuo, kadangi atsakovas nepriėmė palikimo. Pažymėjo, kad valia dėl būtent tokio paveldėjimo susiklostė dar iki motinos mirties, atsakovui buvo žinoma, kad po motinos mirties butas turi atitekti trečiajam asmeniui, tokia motinos valia buvo išreikšta naminiame (asmeniniame) testamente. Teigia, kad būtent tokia motinos valia susiformavo neatsitiktinai, motiną visą laiką prižiūrėjo trečiasis asmuo, be to, bute taip pat gyveno trečiojo asmens sutuoktinė, dvi dukros ir vyresniosios dukros sutuoktinis, atsakovas dėl problemų su alkoholiu neprižiūrėjo ir nesirūpino motina, todėl laikydamasis geros moralės principų sutiko, kad būtų sąžininga ir teisinga, jei butą paveldėtų tik trečiasis asmuo, be to, valią būtent dėl tokio paveldėjimo lėmė ir tai, kad motina iki savo mirties finansiškai rėmė atsakovą, atsakovas po tėvo mirties paveldėjo automobilį ir garažą, taigi gerbiant motinos valią bei šeimos susitarimą dėl paveldėjimo, sudarytą dar iki motinos mirties, atsakovas nepriėmė palikimo, kad būtų įvykdyta motinos valia, o ne dėlto, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškove, aptariamas susitarimas niekaip nebuvo įtakotas to fakto, jog atsakovas yra skolingas ieškovei, kadangi nei atsakovo brolis, t. y. trečiasis asmuo, nei motina apie atsakovo skolą nežinojo. Paaiškino, kad atsakovas prievolių negali įvykdyti ne dėl to, jog vengia jas vykdyti, o dėl to, kad negali įsidarbinti dėl objektyvių priežasčių – jo sugyventinė yra patyrusi (duomenys neskelbtini), dėl ko jai reikalinga nuolatinė priežiūra, atsakovas neturi galimybių apmokėti kitų asmenų teikiamų priežiūros paslaugų, todėl yra priverstas pats rūpintis savo sugyventine, atsakovui dėl darbo pasiūlos ribotumo (duomenys neskelbtini) sunku surasti darbą, kurį galėtų suderinti su sutuoktinės priežiūra, jei tik tokią galimybę įsidarbinti atsakovas ras, jis pradės dirbti bei atsiskaitinėti su ieškove. Pažymėjo ir tai, kad pats vykdomasis raštas pats savaime neįrodo ieškovės reikalavimo teisės ir juo labiau jos dydžio, ieškovė ieškinį grindžia skolos likučiu, buvusiu ieškinio padavimo dieną, tačiau akivaizdu, kad actio Pauliana sąlygų ne/egzistavimas turi būti nustatinėjamas ginčijamo sandorio dienai, iš vykdomojo rašto matyti, kad teismo priteista suma yra mažesnė nei ieškovas deklaruoja ieškinio pateikimo dienai. Mano, kad ieškovė ieškiniu nepagrindė, jog atsakovo palikimo nepriėmimas pažeidė jo teises, ieškovė ieškinyje neneigia, kad asmuo turi teisę nepriimti palikimo, kitaip tariant, turėtų būti nustatyti itin rimti ir esminiai pagrindai konstatavimui, jog asmens galimybė pasinaudoti tokia teise turėtų būti ribojama. Teigia, kad dėl ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) atsakovas savo mokumo nesumažino. Paaiškino, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, t. y. jog neprivalėjo nepriimti palikimo, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog atsakovas neprivalėjo priimti palikimo, priešingai, dar iki motinos mirties buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad butą paveldėtų tik trečiasis asmuo. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat neįrodė ir atsakovo nesąžiningumo, atsakovas su pertraukomis dirbo ir reguliariai gavo atlyginimą, iš kurio buvo atliekami atskaitymai kreditoriams, be to, atsakovas ir savarankiškai vykdė mokėjimus, ieškovės darbo santykiai tęsėsi iki 2016 metų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove, ieškovė neįrodinėja ir neteigia jokių aplinkybių, kurios rodytų bent menkiausią ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Nurodė, kad ieškovė vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš tokių pareigų – domėtis vykdymo procesu, skolininko turtine padėtimi, bendrauti ir bendradarbiauti su antstoliu ir t.t., ieškovei vykdomasis raštas išduotas buvo dar 2014 m. birželio 2 d., o atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini), visą vykdymo proceso laikotarpį palikimas jau buvo atsiradęs, tačiau ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad ji būtų dėjusi bent menkiausias pastangas aiškintis atsakovo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su išieškojimu. Paaiškino, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs bute iki pat 2017 m. lapkričio 7 d., o buto adresas kaip atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir vykdomajame rašte, taigi atsakovas neabejotinai galėjo pasitikrinti, kam priklauso butas bei pastebėti, jog buto nuosavybės teisė yra įregistruota trečiojo asmens vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, vien šios aplinkybės ieškovei būtų leidusios pasidomėti, ar atsakovas taip pat nebuvo įgijęs teisės paveldėti atitinkamos buto dalies. Teigia, kad ieškovės teiginiai, kad neturėjo galimybės gauti Testamentų registro duomenų, yra nepagrįsti bei įrodo ieškovės nepateisinamą pasyvumą, kurio pasekmės turi atitekti pačiam ieškovei, ieškovė nei pati, nei pasitelkdama advokatus net nebandė gauti Testamentų registro duomenų arba bent jau nepateikia jokių duomenų, kad toks bandymas būtų buvęs nesėkmingas, t. y. kad registro tvarkytojas būtų atsisakęs tokius duomenis teikti, taip pat ieškovė nepateikia jokių duomenų, jog tokius duomenis būtų prašiusi patikrinti antstolio. Pažymėjo, kad ieškovė yra jau ilgą laiką veikianti įmonė su didele patirtimi, kuri dėl savo veiklos specifikos nuolat susiduria ne tik su skolos išieškojimu, bet ir su sandorių ginčijimu, o kartu tai reiškia, kad ieškovė nuolat dirba su advokatais ir turi galimybes juos pasisamdyti, pagal ieškovės pavadinime esantį žodį „Aujama“ atlikus paiešką infolex.lt sistemoje yra pateikiami net 107 rezultatai, o dalis bylų yra būtent dėl skolininkų sudarytų sandorių ginčijimo, be to, ieškovės bylinėjimosi patirtis tęsiasi mažiausiai nuo 2012 metų, taip pat peržvelgus bent keletą teismų procesinių sprendimų matyti, kad ieškovė reguliariai naudojosi profesionalių atstovų paslaugomis, be to, iš Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovę byloje (kuri taip pat buvo užvesta dėl skolininko sandorių ginčijimo) atstovavo advokatas, kurio inicialai sutampa su ieškovės atstovo inicialais šioje byloje, kitaip tariant, ieškovė jau eilę metų bendradarbiauja su advokatais. Akcentavo, kad ieškovė yra pelno siekiantis ūkio subjektas, savo srities profesionalė, jai ir jos veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina ieškovės ekonominę padėtį, dėl to jai taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė (kreditorė) savo reikalavimą atsakovui (skolininkui) reiškia klaidingai manydama, kad turi teisę ginčyti skolininko sandorį – t. y. atsakovo (duomenys neskelbtini) nepriėmimą paveldėti buto dalies, po motinos A. P. mirties. Mano, kad ieškovės nurodytos ieškinyje aplinkybės neatitinka actio Pauliana taikymui reikalaujamų sąlygų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Paaiškino, kad kreditorės skolos reikalavimo suma yra maža, praėjo beveik 10 metų nuo teismo 2014 metais priteisto atsakovo įsiskolinimo, o ieškovė nėra pateikusi apie skolos pasikeitimus nuo paskolos atsakovui suteikimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškovės reikalavimo teisė yra abejotina ir turi aiškių trūkumų. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimą atsakovui ieškovė kildina iš maždaug 2014 metais suteiktos 579 Eurų (kas atitinka 2 000 litų) paskolos, tikslią paskolos suteikimo datą ieškovė neatskleidžia. Nurodė, kad dėl 2 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo ieškovė 2014 metais kreipėsi į teismą, Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. civilinėje byloje dėl skolos priteisimo nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Lt skolą, 1 692 Lt palūkanas, 250,70 Lt delspinigius, 17,75 Lt raginimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89 Lt žyminį mokestį, teismas 2014 m. birželio 2 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Pabrėžė, kad ieškovė nenurodė skaičiavimų, kaip, kokiu pagrindu ir kada pasikeitė išieškotina suma, kuri yra priteista, priteista suma neatitinka ieškovės nurodytai skolai šioje byloje, ieškovė nenurodė jokių paaiškinimų dėl aptariamų sumų susidariusio skirtumo, taip pat nėra pateikusi jokių skaičiavimų bei duomenų iš antstolio Roberto Vasiliausko žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė nei paskolos suteikimo vietos, nei datos, nei palūkanų ir delspinigių skaičiavimo ir dalies sumos grąžinimo (išieškojimo aplinkybių) ir likusios reikalaujamos skolos sumos pagrįstumo. Teigia, kad skolininkas vienašaliu sandoriu (palikimo nepriėmimu) nepažeidė ieškovės, kaip kreditorės teisės, atsakovas žinojo, kad po mamos mirties butas atiteks brolio šeimai, todėl nepareiškė valios paveldėti aptariamo buto dalį ir taip išliko sąžiningu, paklususiu motinos valiai žmogumi, vykdant jos 2011 metais surašytą naminį (asmeninį) testamentą, jame motina buvo nurodžiusi, kad po savo mirties butą palieka A. P. su įpareigojimu rūpintis motina iki mirties. Paaiškino, kad tame bute kartu su mama gyveno su žmona, dvi dukros ir vyresniosios sutuoktinis, motinos sveikata rūpinosi pats, prižiūrėjo su visa savo šeima, ypač sunku buvo paskutinį pusmetį iki jos mirties, jai sunkiai sergant. Pažymėjo, kad motinos valią dėl buto paveldėjimo lėmė ir tai, kad brolis po tėvo mirties paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, o mama jam nuolat kas mėnesį duodavo pinigų, kadangi papildomai uždarbiaudavo spausdindama įvairių užsakovų ranka rašytus tekstus. Trečiasis asmuo pareiškė, jog apie atsakovo paskolą ir skolą atsakovui nežinojo iki šios bylos procesinių dokumentų gavimo dienos, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina pagrįsta ir teisiškai reikšminga išvada, kad ieškovės ginčijamu vienašaliu sandoriu (palikimo nepriėmimu) nėra pažeistos kreditoriaus teisės. Nurodė, kad ieškovė savo ieškinyje nutylėjo, kad apie 30 metų profesionaliai, sistemiškai ir sėkmingai vykdo veiklą, teikdama greitąsias paskolas ir kreditus fiziniams asmenims, tai aiškiai profesionali, specializuota ir paskoloms bei kreditams teikti sukurta įmonė, kuri tuo pat metu yra ir profesionali skolų išieškojimo žinovė, nuolat susidurianti ir sprendžianti skolų išieškojimo klausimus, todėl, nėra abejonių, kad ieškovei yra gerai žinomi išieškojimo terminai ir tokių terminų praleidimo teisinės pasekmės. Pažymėjo, kad skolininkas ilgą laiką buvo registruotas bute, o šie duomenys, kaip žinia, yra prieinami kreditorei, atsižvelgiant, jog ieškovei 2014 m. birželio 2 d. išduotas vykdomasis raštas, vienerių metų ieškinio senatis laikytina baigėsi 2015 m. birželio 3 d. Pabrėžė, kad trejų metų terminas nuo palikimo atsiradimo dienos yra naikinamasis, todėl skaičiuojant palikimo atsiradimo dieną nuo A. P. mirties dienos (mirė (duomenys neskelbtini)), terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovė nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad skolininkas privalėjo sudaryti vienašalį sandorį ir priimti palikimą po motinos A. P. mirties. Teigia, kad brolis sergančios motinos neprižiūrėjo, o dėl jo piktnaudžiavimo tuo metu alkoholiniais gėrimais, mama negalėjo patikėti jam tokios atsakomybės ir naštos, atsakovo neveikimas dėl palikimo nepriėmimo nepažeidė kreditorės teisių, trečiojo asmens sąžiningumas taip pat nekelia abejonių, nes sąžiningai vykdė motinos valią ir pareigą prižiūrėti ją iki mirties, apie brolio paskolą nieko nežinojo, o brolio paveldėjimo nepriėmimui niekaip neįtakojo, nes tokia buvo mamos valia.

Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovui, kaip sandorio šaliai, žinoma, kad tarp šalių vartojimo paskolos teisiniai santykiai atsirado 2013 m. gegužės 22 d. Vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas jai tiesiogiai nėra nei karto mokėjęs jokių įmokų ne tik iki įsiskolinimo priteisimo, bet ir po to. Pažymėjo, kad antstolio, vykdančio išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai, 2023 m. sausio 24 d. rašytiniame paaiškinime yra pateikta informacija, kad ieškovės naudai priverstinio vykdymo eigoje iš atsakovo yra išieškota 164,95 Eur skolos ir 73,01 Eur metinių palūkanų, o likusi neišieškota suma yra 1 414,89 Eur, kurią sudaro 1 007,85 Eur skola ir 407,04 Eur metinės palūkanos, dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog ieškovė nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki šiol turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri netgi yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovas savo prievolės ieškovui nėra įvykdęs. Teigia, jog atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su kreditore, nepriėmė palikimo, atsiradusio po savo motinos mirties, ir tokiu būdu užkirsto galimybę sau (atsakovui) atsiskaityti su kreditoriumi (ieškove) bei taip įvykdyti prievolę (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti). Pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškinį nurodo, jog atsakovas ginčijamą sandorį privalėjo sudaryti, t. y. palikimo po motinos mirties privalėjo nepriimti, nes motinos valia, išreikšta asmeniniame testamente, ir šeimos narių susitarimas iki motinos mirties buvo tokie, kad butą po motinos mirties paveldės trečiasis asmuo, su savo šeima nuolat gyvenęs bute ir rūpinęsis mama iki jos mirties, nurodytų atsakovo ir trečiojo asmens teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, be to, byloje yra eilė rašytinių įrodymų, kurie paneigia atsakovo ir trečiojo asmens teiginius. Visų pirma, nors atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, jog motinos valia, kad butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo, buvo išreikšta asmeniniame testamente, tačiau šio dokumento nei atsakovas, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė. Antra, atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad motina buvo sudariusi asmeninį testamentą, ir tuo, labiau, kad jis turi kokią nors teisinę reikšmę, jeigu jis ir buvo sudarytas, paneigia byloje esantis oficialus 2022 m. vasario 12 d. Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Trečia, trečiasis asmuo mirusios motinos turtą paveldėjo ne kaip testamentinis įpėdinis, o kaip įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis, taigi ir ši aplinkybė paneigia, atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad motina buvo sudariusi asmeninį testamentą. Ketvirta, Testamentų registro išraše palikimą priėmusio asmens gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tokia pati trečiojo asmens gyvenamoji vieta nurodyta ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, būtent atsakovo gyvenamoji vieta iki motinos mirties buvo motinai nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), taigi ne trečiasis asmuo, o atsakovas gyveno kartu su motina iki jos mirties, tai leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovas, gyvenęs su motina iki jos mirties, ir rūpinosi ja, o ne trečiasis asmuo, be to, aplinkybė, jog atsakovas, kuris jokio turto neturėjo, gyveno motinai priklausančiame bute iki jos mirties, leidžia daryti išvadą, jog tai buvo jo vienintelis gyvenamasis būstas, be to, trečiojo asmens teiginių, kad motinos valią, jog butą po jos mirties paveldėtų trečiasis asmuo lėmė ir tai, kad atsakovas po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo tėvo lengvąjį automobilį ir garažą, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pažymėjo, kad iš antstolio R. Vasiliausko 2022 m. spalio 21 d. Patvarkyme nurodytų atsakovo kreditorių matyti, jog ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo metu atsakovas nevykdė prievolių ir kitiems kreditoriams, kurie taip pat buvo pradėję priverstinio vykdomo veiksmus iš atsakovo, taigi, sudarydamas ginčijamą (palikimo nepriėmimo) sandorį atsakovas žinojo apie savo prievolę atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais, šių prievolių nevykdė, taip pat žinojo, kad turto ar pajamų, kurių užtektų įsiskolinimų ar bent jau ženklios jų dalies padengimui, neturi, todėl žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymas pakenks jo mokumui. Paaiškino, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2022 m. spalio 24 d. gavęs antstolio R. Vasiliausko 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo, kuriame nurodoma, kad atsakovas (skolininkas) neįgyvendino teisės priimti palikimą po mamos A. P., kuriai priklausė turtas, mirties (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog ginčijamas sandoris (palikimo nepriėmimas) jokiame registre apskritai nėra registruotas, kad atsakovas nepriėmė palikimo antstoliui pavyko išsiaiškinti tik išsiaiškinus ir įvertinus kitų juridinių faktų visumą (skolininko giminystės ryšius, duomenis apie skolininko motinos mirties faktą, jos turėtą turtą, duomenis apie palikėjos turto paveldėjimą iš testamentų registro ir pan.). Teigia, kad ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) data laikytina (duomenys neskelbtini), kai baigėsi įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, tuo metu jau buvo užvesta vykdomoji byla, nors išieškotojas vykdymo procese taip pat turi būti aktyvus, tačiau, perdavus skolos išieškojimą antstoliui, būtent jam tenka pareiga užtikrinti operatyvų vykdomojo dokumento įvykdymą, taip pat ir rinkti informaciją apie skolininko mokumo pakitimus, skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus ir bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoju, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas informavo antstolį ar ieškovą (išieškotoją) apie motinos mirtį ar faktą, kad nepriėmė palikimo. Ieškovė pabrėžia, kad verslo subjektui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai negali peržengti protingumo reikalavimų; turi būti protingai įvertintos subjekto galimybės gauti konkrečią informaciją.

Atsakovas triplike nurodė, kad turi būti vertinamas prievolės dydis ginčijamo sandorio sudarymo dienai, o ne ieškinio pateikimo dienai, ieškovė nuolat akcentuoja šiai dienai esantį atsakovo skolos likutį vykdomojoje byloje taip siekdamas išdidinti savo reikalavimo dydį, ginčijamas sandoris buvo sudarytas iš esmės tuo pačiu metu, kai ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, iš vykdomojo rašto matyti, kad tuo metu atsakovo skola sudarė maždaug 1 172,80 Eur. Paaiškino, jog atsakovas turėjo daugiau nei vieną kreditorių ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo galėjo tiksliai neatsiminti, kuriam konkrečiai kreditoriui atliko mokėjimus. Pabrėžė, kad ieškovė yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam pradelstas įsiskolinimas nėra ženklus (ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl skolos negrąžinimo ji susidūrė su nemokumo problema ar kitomis sunkiomis finansinėmis pasekmėmis, keliančiomis grėsmę ieškovės veiklai), tuo tarpu į bylą išreikalauta vykdomoji byla patvirtina, jog net ir po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės naudai buvo išieškomos atitinkamos sumos, kas rodo, jog atsakovas nevengė savo prievolių ir nuo kreditorių nesislapstė, o palikimo nepriėmė dėl šeimoje sudaryto susitarimo bei gerbdamas motinos valią. Nurodė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo savo atsiliepimuose ir neįrodinėjo, jog motinos surašytas testamentas buvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, ši aplinkybė yra svarbi vertinant šeimoje sudarytą susitarimą bei motinos valią, kurią gerbdamas atsakovas nepriėmė palikimo. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas vedė S. K. (P.), po santuokos atsakovas su sutuoktine liko gyventi bute kartu su motina, trečiasis asmuo kartu su šeima (sutuoktine ir dviem dukromis) tuo metu gyveno žinybiniame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (vėliau trečiasis asmuo šį butą privatizavo), po santuokos atsakovas ir trečiasis asmuo bendravo draugiškai, draugavo šeimomis, kartu leisdavo laisvalaikį, tačiau 2003 metais įvyko konfliktas tarp motinos A. P. ir atsakovo sutuoktinės S. P., po šio konflikto S. P., o kartu su ja ir atsakovas išsikraustė iš buto, dėl ko motina liko gyventi viena, kadangi tuo metu motinai buvo jau suėję (duomenys neskelbtini) metų, be to, ji turėjo sveikatos problemų, motinos prašomas trečiasis asmuo kartu su visa šeima persikraustė iš vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) gatvėje į trijų kambarių butą, tokiu būdu buvo užtikrinta nuolatinė motinos priežiūra, o trečiasis asmuo su šeima įgijo galimybę gyventi didesniame plote. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nebegrįžo gyventi į butą, o dėl problemų su alkoholiu neprižiūrėjo ir nesirūpino motina, todėl laikydamasis geros moralės principų sutiko, kad būtų sąžininga ir teisinga, jei butą paveldėtų tik trečiasis asmuo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metai trečiajam asmeniui buvo itin sudėtingi – mirė sutuoktinė, o po kelių mėnesių ir motina, po motinos mirties bute liko gyventi trečiasis asmuo ir kiti trečiojo asmens šeimos nariai, šių aplinkybių kontekste darytina aiški išvada, jog atsakovas, vykdydamas šeimos susitarimą bei motinos valią, turėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. nepriimti palikimo. Mano, kad reikšminga aplinkybė yra ir tai, jog atsakovas nesislapstė nuo kreditorių, po ginčijamo sandorio ilgą laiką oficialiai dirbo, o į bylą išreikalauta iš antstolio vykdomojo byla patvirtina, jog buvo nuolat atliekami atskaitymai nuo atsakovo darbo užmokesčio, šios aplinkybės rodo, jog atsakovas 2014 metais neturėjo tikslo nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 metais atsakovas neturėjo pajamų ir neketino jų gauti ateityje, taip neva vengdamas atsiskaityti su ieškove. Pabrėžė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, jos nurodomus argumentus paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai. Mano, kad analizuojant į bylą pateiktą vykdomąją bylą matyti, kad nuo pat 2014 metų, t. y. kone 10 metų, ieškovė nepateikė antstoliui nei vienos užklausos apie vykdymo eigą, nesidomėjo, kokią informaciją antstolis surinko ir ar apskritai ją rinko, ir pan., taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ir antstolis apsiribojo išimtinai formaliais vykdymo veiksmais ir nerinko jokios informacijos, nors turėjo tokią galimybę, taigi akivaizdu, kad vykdomoji byla sudaro pagrindą išvadai tiek apie ieškovės, tiek apie antstolio pasyvumą. Pabrėžė, kad teiginiai, kad neva iš Testamentų registro informacijos surinkti neįmanoma ar labai sunku, ar kad išvadą apie palikimo nepriėmimą padaryti įmanoma tik surinkus daug duomenų bei atlikus sudėtingą duomenų analizę, yra visiškai nepagrįsti.

Atsakovas M. P. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad skolą ieškovei turi, skolinosi asmeninėms reikmėms 2011-2012 m., tiksliai neprisimena. Skolos negrąžino, nes prarado darbą, 2014 m. lapkričio iki 2016 m. sausio vidurio dirbo, iš algos išskaičiuodavo skolą, šiuo metu nedirba, gyvena iš žmonos gaunamos apie 400 Eur neįgalumo pašalpos. Nedirba, nes reikia prižiūrėti žmoną. Apie skolą ieškovei nežinojo, dokumentai atsiųsti jam nebuvo. Buvo skolingas įvairiems kreditoriams, turi daug skolų. Gyvena mažame miestelyje, pats nevairuoja, nes neleidžia sveikata. Su mama buvo susitarimas, kad jis atsisakys jos palikimo, nes jis gyveno atskirai, tas butas jam buvo nereikalingas, jame gyveno brolis, jog nebūtų konfliktų, be to, mamą prižiūrėjo brolis. Mama gyveno su broliu nuo 2003 m., nes brolis turėjo didelę šeimą – du vaikus ir žmoną, o pats išsikraustė. Prieš tai brolis gyveno kitame bute. Iki šiol brolis gyvena mamos bute. Raštiškai atsisakė palikimo, raštą perdavė mamai likus gal metams iki jos mirties, taip pat su ja buvo žodžiu kalbėta apie tai. Buvusi žmona susipyko su jo mama, todėl jie 2003 m. išsikraustė, po kurio laiko pas mamą atsikraustė brolis su šeima. Su broliu konfliktavo dėl to, kad pats neprižiūrėjo mamos, visa priežiūra teko broliui. Apie mamos testamentą nieko nežino.

Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo bute gyveno nuo 1974 m. visa šeima – jo tėvai, brolis ir močiutė. Po kurio laiko mirė močiutė ir butas atiteko jo mamai. (duomenys neskelbtini) m. jis vedė, iš karto apsigyveno tame bute. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. gimė dukros, ten buvo registruotos. 1992 m. tėvas, jis ir mama savo investiciniais čekiais privatizavo butą, bet jis buvo užregistruotas mamos vardu. Brolis tuo metu buvo vedęs, bet gyveno pas savo žmoną, todėl prie privatizavimo neprisidėjo, nors jo gyvenamoji vieta liko registruota šiame bute. Brolis grįžo gyventi į šį butą po skyrybų. (duomenys neskelbtini) m. mirė jo tėvas, jie su broliu atsisakė nuo jo palikimo mamos naudai, tačiau mama broliui atidavė tėvo automobilį, nes pats turėjo savo automobilį, o brolis ne, po kurio laiko mama pardavė sodą, padėjo pinigais M. P., pačiam padėjo nusipirkti geresnį automobilį. Tuo metu brolis pradėjo vestis draugus į butą, todėl pats paprašė darbe, kad jam skirtų butą nuomai ir ten išsikraustė ir išsiregistravo iš ginčo buto. Po metų brolis susipažino su antra žmona ir (duomenys neskelbtini) m. vedė. Iki 2003 m. buvo ideali šeima, bendraudavo šeimomis, brolis gyveno tame bute, bet 2003 m. įvyko konfliktas tarp brolio žmonos ir mamos, buvo iškviesta policija, jam paskambino mama ir paprašė atvažiuoti, matė ant mamos kūno mėlynes, nuvežė ją į ekspertizę, po konflikto brolio su žmona išsikraustė iš mamos buto. Visas konfliktas kilo dėl to, kad brolio žmona pareikalavo, kad mama parduotų šitą butą ir jiems nupirktų atskirą dviejų kambarių butą. Mama su tuo nesutiko ir pasakė, kad butą atiduos tam, kas ją prižiūrės senatvėje. Po konflikto pirma išsikraustė brolio žmona, pasiėmė visus baldus, M. P. liko be baldų mamos bute, po poros dienų išvažiavo ir jis. Mama liko gyventi viena. Tuomet jam paskambino mama ir paklausė, ar nenori grįžti, nes jai vienai butas per didelis, o jis su šeima gyveno vieno kambario bute ir jie su šeima tarp 2003-2004 m. metų persikraustė į tą butą. Nuo to laiko pats mokėdavo už butą, iš mamos pinigų neėmė. Vyresnė dukra buvo suaugusi, todėl kartu negyveno, tik atvažiuodavo aplankyti. 2011 m. rudenį mama surašė testamentą, kuriuo butą ir visą turtą paliko jam. Testamentas nėra išlikęs, nes po mamos mirties (duomenys neskelbtini) parodė jį notarei, kuri nurodė, kad jis nėra patvirtintas jokios institucijos, pasakė, jog brolis atsisako nuo buto ir testamentas nėra reikalingas. Nuo 2012 m. mamos sveikata blogėjo, ji negalėjo išlipti iš lovos, brolis nuo 2003 m. ateidavo aplankyti gal kartą ar du per metus. Taip pat 2012 m. susirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona, o (duomenys neskelbtini) mirė jo mama, visas mamos laidotuvių išlaidas padengė jis su šeima. Per mamos laidotuves pranešė M. P., kad vyks pas notarą, jis neturėjo jokių pretenzijų. Brolis nepretendavo į butą, nes tokia buvo mamos valia, be to jis turėjo kur gyventi, mamos neprižiūrėjo. Kadangi buvo toks laikas, kai slaugė du ligonius – žmoną ir mamą, sakė M. P., kad atvažiuotų padėti, bet jis pasakė, kad negali, nes dirba vairuotoju. Po mamos mirties buvo nuvykęs su broliu kartu pas notarą, brolį pirmą notaras pakvietė, jis atsisakė palikimo. Brolio ranka rašyto rašto dėl palikimo atsisakymo nematė, jis greičiausiai jį rašė mamai, mama jo neparodė. Nežino, kodėl parašyta, kad 2014 m. birželio 12 d. dokumentai įteikti jo žmonai J. P., nes tuo metu ji jau buvo mirusi. Apie M. P. skolas nieko nežinojo, nuo 2015 m. ateidavo laiškai, jų nepriimdavo, tuo metu jau nežinojo, kur brolis gyveno. Iki 2023 m. vasario mėnesio su broliu neturėjo jokių kontaktų.

Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino, kad dėdė M. P. turi įsiskolinimų ir antstoliai yra areštavę dalį jos tėčiui A. P. priklausančio buto. Šiuo metu tame bute gyvena jos tėtis. Anksčiau bute gyveno tėvai, ji su sese ir močiutė, paskui sesuo ištekėjo ir išsikraustė. Atsakovas kartu su jais negyveno. Pas močiutę gyveno vaikystėje, paskui išsikraustė į kitą butą, vėliau M. P. su žmona išsikraustė, močiutė liko viena, tuomet kažkur 2004 m. ir ji su tėvais vėl atsikraustė pas močiutę, nes jai vienai buvo sunku išlaikyti didelį butą, be to, ji buvo senyvo amžiaus, nuo tada ten ir gyveno. Močiutė gyveno šiame bute, paskui ją (duomenys neskelbtini) ištiko (duomenys neskelbtini), ji buvo išvežta į ligoninę, o iš ligoninės į slaugos namus, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Iki (duomenys neskelbtini) paskutinius porą metų močiutei buvo sunku vaikščioti, ji turėjo gretutinių ligų, niekur neišeidavo, močiute rūpinosi tėtis, nes jos mama taip pat sirgo, o pati studijavo. Su dėde jos šeima bendravo minimaliai, nes tarp tėčio ir M. P. buvo konfliktas dėl M. P. žmonos, nes močiutė su ja susipyko, o jos tėtis palaikė močiutę. Po konflikto atsakovas su žmona išsikraustė, o ji su šeima atsikraustė. Po močiutės mirties butą paveldėjo tėtis, močiutei esant gyvai, kažkur 2011 m. pati dalyvavo, kai močiutė ranka surašė testamentą, jog butas liktų jos tėčiui, nes močiutė norėjo, kad tėtis ja rūpintųsi iki mirties, o M. P. gyveno kitur, iš šeimos tam niekas neprieštaravo. Kiek žino, šis testamentas neišliko. Tėtis sakė, kad po močiutės mirties jis su broliu važiavo pas notarą, kur buvo M. P. atsisakymas paimtas.

Liudytoja K.B. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra trečiojo asmens kaimynė. Į savo butą įsikėlė 2003 m., nuo tada ginčo bute A. P. ir matydavo. M. P. matė 2003 m., tuomet buvo didžiulis konfliktas ir nuo tada jo ten nematė, pamatė tik per jo mamos laidotuves. Konfliktas buvo tarp marčios ir mamos, jos susistumdė, kaip jai nurodė A. P., marti norėjo, kad ji parduotų tą butą, bet ji nesutiko. Su M. P. mama bendraudavo, ji pasakojo, kad ja rūpinasi A. P., apie M. P. ji stengėsi nieko nekalbėti. A. P. ginčo bute nuo 2003 m. gyvena be pertrauktų, jis iš pradžių gyveno su žmona ir vaikais, paskui žmona mirė. 2011 m. A. P. sveikata pradėjo prastėti, ja rūpinosi A. P.. Konfliktą matė ir girdėjo, nes buvo atidarytos durys, S. P. stumdė A. P., vėliau ji rodė mėlynes, tuo momentu ir matė M. P., atrodo buvo iškviesta policija.

Ieškinys atmetamas.

2013 m. gegužės 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Lt skolą, 1 692 Lt palūkanas, 250,70 Lt delspinigius, 17,75 Lt raginimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89 Lt žyminį mokestį, teismas 2014 m. birželio 2 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą.

(duomenys neskelbtini) mirė atsakovo ir trečiojo asmens motina A. P., kurios palikimą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 77,90 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė trečiasis asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje 1 dalyje, nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos A. T. praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

4Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

Dėl ieškinio senaties.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos A. T. 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Nagrinėjame atveju ieškovė nurodė, kad apie atsakovo palikimą sužinojo iš antstolio tik 2022 m. spalio 24 d. gavęs 2022 m. spalio 21 d. Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo nepriėmimą pateikimo. Todėl teigia, kad vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų konstatuotina, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismo vertinimu, ieškovė (kreditorė) apie jos teises pažeidžianti sandorį galėjo sužinoti tik po antstolio pranešimo, kadangi būtent nuo tada ieškovei galėjo būti žinoma, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, todėl turtą paveldėjo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018).

Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Kaip jau buvo nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Lt skolą, 1 692 Lt palūkanas, 250,70 Lt delspinigius, 17,75 Lt raginimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89 Lt žyminį mokestį, teismas 2014 m. birželio 2 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad ieškovė (kreditorė) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri, be kita ko, jau buvo perduota vykdyti antstoliui. Priešingų duomenų byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl kreditorės teisių pažeidimo.

Ieškovė nurodo, jog atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami ieškovės interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų įvykdytas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos A. T. 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kito turto atsakovas neturi. Mirus motinai atsakovas įgijo paveldėjimo teisę įstatymo pagrindu į atsakovo motinai palikimo dieną priklausiusį turtą, tačiau atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo brolis.

Teismo įsitikinimu, atsisakymas nuo palikimo formaliai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai tikrai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir neturi.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas turėjo vertinti kreditoriaus teisių pažeidimą, skolininkams atsisakius nuo palikimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-907-866/2019).

Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo palikimo atsisakymas formaliai pažeidė ieškovės interesus.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-119-421/2016).

Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos A. T. 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Atsakovas tokių aplinkybių taip pat nenurodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo brolis – trečiasis asmuo A. P..

Visgi, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, trečiasis asmuo, liudytoja L. Š., atsakovas motinos palikimo nepriėmė, kadangi tokia buvo mirusios valia, o būtent, atsakovo šeimoje susiklostė situacija, kad motina išreiškė valią, jog po jos mirties jos palikimą priimtų būtent trečiasis asmuo A. P., kadangi būtent jis ją prižiūrėjo iki mirties. Tai, kad atsakovas negyveno ginčo bute nuo 2003 metų ir motina nesirūpino, patvirtino tiek pats atsakovas, tiek trečiasis asmuo. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir apklausta liudytoja L. Š., kuri nurodė, kad šeimoje tarp atsakovo žmonos ir motinos įvyko konfliktas, po kurio atsakovas su žmona išsikraustė iš ginčo buto, o 2004 m. trečiasis asmuo su savo šeima įsikraustė į butą ir rūpinosi motina iki jos mirties. Tai, kad atsakovas nuo 2003 m. negyveno ginčo bute patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. B. K., kuri nurodė, kad po 2003 m. įvykusio konflikto iki pat A. P. laidotuvių atsakovo M. P. ginčo bute nematė. Taigi, būtent dėl to mirusioji ir išreiškė valią, kad jos palikimą priimtų būtent trečiasis asmuo A. P., o kadangi tokia buvo motinos valia, atsakovas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovas gyveno ginčo bute iki A. P. mirties, yra paneigtas šioje byloje esančių įrodymų visuma.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina esant paneigtą prezumpciją dėl skolininko nesąžiningumo, ir sprendžia, kad šioje byloje skolininko nesąžiningumo nebuvo, taigi nėra nustatyta visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl ieškinys atmetamas.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo A. P. patyrė 2 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Atsakovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jo naudai iš ieškovės nepriteisiamos.

Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 26,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).

2023 m. sausio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemones, laikinai, kol įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas šioje civilinėje byloje areštuoti ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m,, esančio (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“, į. k. 302653800, trečiajam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ valstybės naudai 26,04 Eur (dvidešimt keturių eurų ir 4 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

2023 m. sausio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikinai, kol įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas šioje civilinėje byloje areštuoti ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 77,90 kv. m,, esančio (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.