- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-907-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20968-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- K. G. S., J. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams K. G. S., J. S., A. S., dėl sandorių bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 98-101) actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais:
- 2014 m. balandžio 16 d. J. S. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo pastarasis atsisakė jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jo tėvo V.A. S. mirties;
- 2014 m. birželio 6 d. K. G. S. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo pastarasis atsisakė jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jo tėvo V. A. S. mirties;
- 2014 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią A. S. padovanojo savo paveldėjimo teises atsakovei E. S. į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- 2014 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu E. S. paveldėjo ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovui iš atsakovų K. G. S. ir J. S. dėl 57 924 Eur skolos, bei 7819,74 Eur skolos iš atsakovo K. G. S.. Byloje, 2015 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas. Pateikęs šią nutartį vykdyti antstoliui, ieškovas sužinojo, kad atsakovai areštuotino turto, iš kurio galėtų būti išieškoma skola, neturi bei, kad savo paveldėjimo teises perleido kitiems paveldėtojams.
3. Iš notarės S. Š. pateiktos teismui paveldėjimo bylos matyti, kad atsakovai K. G. S. ir J. S., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. birželio 6 d. pateikė pareiškimus, kuriais atsisakė palikimo dalies, atsiradusios po tėvo V. A. S. mirties.
4. Nurodo, kad paveldėjimo byloje įpėdiniais pagal įstatymą buvo atsakovai K. G. S., J. S., A. S. ir atsakovų mama – E. S.. Atsakovams K. G. S. ir J. S. atsisakius palikimo, atitinkamai padidėjo kitų paveldėtojų paveldimo turto dalys.
5. Pažymi, kad atsakovai K. G. S. ir J. S., turėdami pareigą grąžinti skolą ir neturėdami kito turto, iš kurio galėtų būti išieškota skola, siekdami išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, atsisakė neatlygintinai paveldėjimo teisių savo brolio naudai. Tokie veiksmai vertintini, nesąžiningais. Atsakovai, atsisakydami paveldėjimo teisių brolio naudai, žinojo, kad jie yra skolingi ieškovui, skolos nėra grąžinę ir suprato, kad atsisakius paveldėjimo teisės bus pažeisti ieškovo interesai. Atsakovas A. S., taip pat neatlygintinai sandorį sudarė su savo motina E. S., todėl ir pastarojo nesąžiningumas yra preziumuojamas ir papildomų įrodymų nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. M. valstybei 59,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas sprendė, kad nei atsakovas A. S., nei E. S. nebuvo ir nėra skolingi ieškovui, t. y. ieškovas nėra jų kreditorius. Kadangi ieškovas neturi nebejotinos ir galiojančios reikalavimo teisė A. S. ir E. S. atžvilgiu, ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, bei E. S. 2014 m. liepos 25 d. išduotą paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimą, negali būti tenkinami CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad nei J. S. nei K. G. S. nebuvo pateikę notarui prašymų dėl palikimo priėmimo arba paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo teisę laisvai apsispręsti dėl palikimo priėmimo, jie nusprendė nepriimti palikimo, todėl negali būti tenkinami ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. birželio 6 d. atsakovų pareiškimus, dėl palikimo atsisakymo, kuriuo pastarieji atsisakė jiems priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jų tėvo V. A. S. mirties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu bei kasacinės instancijos teismo praktikos nesilaikymu.
10. Apeliantas teigia, teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius, nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių susijusių su atsakovų (skolininkų) palikimo atsisakymu, iš to susiklosčiusių išvestinių teisinių santykių, ko pasekoje buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus teisės.
11. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai suteikė ypatingą reikšmę aplinkybei, kad nei A. S., nei E. S. nebuvo skolingi ieškovui, tuo tarpu visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovai J. S. nei K. G. S. yra skolingi ieškovui, daugiau kaip dešimt metų, be to, iki palikimo atsirado skolos nebuvo grąžinę ir kito turto iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, neturi.
12. Pažymi, kad teismas sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų sandorių (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo reikalavimų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu atsakovai A. S., J. S. bei K. G. S., su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovų nuomone, teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys negali būti tenkinamas CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
15. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. balandžio 16 d. Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimis (1 t., b. l. 113-114) J. S. ir K. G. S. pardavė A. S. paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo V.A. S. mirties 2014 m. kovo 15 d. mirties. Pagal sutarčių nuostatas, pirkėjas kiekvienam iš pardavėjų turėjo sumokėti po 30 000 Lt, o pastarieji įsipareigojo pateikti notarui pareiškimus dėl palikimo atsisakymo, ko pasekoje turtą paveldės pirkėjas.
16. Atsakovai J. S. ir K. G. S., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. birželio 6 d. pareiškimais notarui, palikimo atsisakė (paveldėjimo bylos 7-8 p.). Atsakovas A. S. 2014 m. balandžio 16 d. pareiškimu notarui, palikimą priėmė, o 2014 m. liepos 21 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, paveldėjimo teises padovanojo motinai E. S. (paveldėjimo bylos 3-6 p.).
17. 2014 m. liepos 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu E. S. paveldėjo ½ buto ir ½ žemės sklypo, po V. A. S. mirties 2014 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 12-15), o į kitą ½ turto dalį E. S. išduotas Nuosavybės teisės liudijimas.
18. E. S. mirus 2017 m. gruodžio 13 d. (1 t., b. l. 188), palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus A. S., jam 2018 m. balandžio 23 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (2 t., b. l. 24-26). Dėl šių aplinkybių, ieškovas patikslino ieškinį (2 t., b. l. 39-46) prašydamas pripažinti negaliojančiu ir 2018 m. balandžio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tačiau teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. protokoline nutartimi, patikslintą ieškinį atsisakė priimti.
19. Vilniaus apygardos teisme 2015 m. kovo 15 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams K. S., J. S., J. S. dėl skolos grąžinimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2015 m. kovo 23 d. nutartimi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų K. S. ir J. S. turto areštas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu, ieškinys atsakovų K. G. S. ir J. S. atžvilgiu patenkintas, J. S. atžvilgiu atmestas. Teismas nusprendė priteisti ieškovo A. M. naudai solidariai iš atsakovų K. G. S. ir J. S. pagal 2002 m. vasario 20 d. ir 2004 m. lapkričio 17 d. susitarimą 57 924 Eur skolos, bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Iš atsakovo K. G. S., ieškovo A. M. naudai priteisė, pagal 2011 m. birželio 9 d., 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. spalio 11 d. paskolos sutartis – 14 191,38 Eur skolos; pagal 2012 m. gegužės 9 d. sutartį – 7 819,74 Eur skolos; bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
21. Ieškinys grindžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
23. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visų actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimo apskritai nenagrinėjo, o ieškinį atmetė iš esmės remdamasis tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į A. S. ir E. S. (kurie nėra ieškovo skolininkai) ir dėl to negali būti nuginčijami pastarųjų sandoriai, bei tuo, kad ieškovo skolininkai (atsakovai J. S. ir K. G. S.) turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo (ne)priėmimo, todėl pareiškimai dėl palikimo atsisakymo taip pat negali būti pripažįstami negaliojančiais. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.
24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą)
25. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, šis ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatyme nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko, ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-167/2012).
26. Nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimo teisės turėjimas į atsakovus J. S. ir K. G. S., jos įgijimas bei dydis, nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu. Kiti du atsakovai, A. S. ir E. S., atsakovais patraukti dėl to, kad buvo ginčijami ir pastarųjų sudaryti išvestiniai sandoriai, skolininkams atsisakius palikimo. Taigi, tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, aiškiai suponuoja išvadą, kad ieškovo reikalavimo teisių į A. S. ir E. S. turėjimas ir/ar galiojimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką.
27. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad palikimo priėmimas/atsisakymas yra vienašalis sandoris ir dėl to negali būti nuginčijamas actio Pauliana pagrindu, visų prima pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad šiuo pagrindu gali būti ginčijami tik dvišaliai sandoriai. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas turėjo vertinti kreditoriaus teisių pažeidimą, skolininkams atsisakius nuo palikimo.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenagrinėjo visų actio Pauliana (ne)taikymo sąlygų, nenustatė reikšmingų bylos nagrinėjimui faktinių bylos aplinkybių (kada reikalavimo teisė atsirado, ar skola buvo dengiama, ar skolininkai turi/turėjo kito turto iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas ir kt.), tokiu būdu neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir bylą grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškinį atmestas ir priteisė iš ieškovo A. M. valstybei 59,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.