Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Kęstučiui G. S., J. S., E. S., A. S., trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š., dėl sandorių bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Kęstučiui G. S., J. S., E. S., A. S., trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š., dėl sandorių bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais paliko nenagrinėtu.Teismas nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovas A. M., jo atstovas advokatas K. Ž., atsakovai, atsakovų atstovas advokatas R. M.. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovui, jo atstovui, atsakovų atstovui apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta pasirašytinai parengiamajame teismo posėdyje, kuris įvyko 2018-01-15 (b. l. 193) ir iki iki teismo posėdžio pradžios jokie pareiškimai, prašymai iš ieškovo bei jo atstovo teisme nebuvo gauti. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas A. M. ir jo atstovas advokatas K. Ž. į teismą neatvyko be svarbių priežasčių, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.Taip pat teismas nustatė, kad atsakovų Kęstučio G. S., J. S., A. S. atstovas advokatas R. M. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 1 p. nustatytu pagrindu, nes atsakovė E. S. mirė ir kol kas neįvykus jos teisių perėmimui, kuris galimas, būtina stabdyti bylą. Prašė prašymą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių byloje. Teismas nurodė, kad prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas ir konstatavo, kad pagal CPK 163 str. 1 d. p. teismas privalo sustabdyti bylą kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Nors atsakovų atstovas nurodė, kad šioje byloje, mirus atsakovei E. S. galimas teisių perėmimas, teismas padarė priešingą išvadą. Iš keturių ieškovo suformuluotų reikalavimų atsakovei E. S. buvo pareikštas faktiškai tik vienas – pripažinti negaliojančiu 2014-07-25 išduotą paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės S. Š., notarinio registro Nr. 2500, kuriuo pagrindu E. S. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė E. S. mirė 2017-12-13 (b. l. 188) ir atsakovė E. S. buvo vienintelė iš visų paveldėtojų, kuri priėmė mirusio sutuoktinio Vytauto A. S. palikimą. Kiti atsakovai Kęstutis G. S., J. S. bei A. S. palikimo po Vytauto A. S. mirties nepriėmė. Teismas konstatavo, kad teisių perėmimas šioje byloje negalimas, nes po E. S. mirties likęs turtas turi būti paveldimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktojoje knygoje nustatyta tvarka, ir po jos mirties automatiškai kitiems atsakovams ar kitiems asmenims nepereina (CK 5.1 str.), t. y. palikėjos mirties atsiranda nauji paveldėjimo santykiai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas A. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmos instancijos teismui 2018-01-15 atsakovų atstovas advokatas R. M. pateikė teismui pranešimą apie tai, kad 2017-12-13 mirė atsakovė E. S.. Todėl teismas turėjo vadovaujantis CPK 163 str. 1 p. ir privalomai sustabdyti bylos nagrinėjimą iki mirusios atsakovės teisių ir pareigų perėmimo. Tačiau teismas, neatsižvelgdamas į CPK 163 str. 1 p. nuostatą, paskyrė teismo posėdį 2018-02-22 13 val. 30 min.Teismas skundžiamą nutartį motyvavo gautu atsakovų Kęstučio G. S., J. S., A. S. atstovo advokato R. M. prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 1 p. nustatytu pagrindu dėl atsakovės E. S. mirties. Teismas atsisakė sustabdyti bylą motyvuodamas tuo, kad atsakovė E. S. buvo vienintelė iš visų paveldėtojų, kuri priėmė mirusio sutuoktinio Vytauto A. S. palikimą. Kiti atsakovai Kęstutis G. S., J. S. bei A. S. palikimo po Vytauto A. S. mirties nepriėmė. Teisių perėmimas šioje byloje negalimas, nes po E. S. mirties likęs turtas turi būti paveldimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktojoje knygoje nustatyta tvarka, ir po jos mirties automatiškai kitiems atsakovams ar kitiems asmenims nepereina (CK 5.1 str.), t. y. po palikėjos mirties atsiranda nauji paveldėjimo santykiai.Apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas) civilinėje byloje Nr. 2S-1434- 340/2009 yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymas - tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 str. ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Gavęs į bylą mirties liudijimą pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 str. 1 d.). Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad CK 5.1 str. 2 d. nustato, jog paveldimi visi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos statymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Kadangi tiek atsakovai Kęstutis G. S., J. S., A. S., tiek kiti asmenys gali paveldėti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines reikalavimo teises ir turtines prievoles, todėl šioje byloje mirusios atsakovės E. S. teisių perėmimas yra galimas ir pirmos instancijos teismas, gavęs duomenis apie atsakovės mirtį, privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Todėl teismas dar 2018-01-15 gavęs atsakovų atstovo pranešimą apie E. S. mirtį, privalėjo sustabdyti bylą. Taip pat nurodo, kad ieškovo atstovas advokatas K. Ž. į teismą atvyko 2018-02-22 d. 13 val. 07 min. Laukdamas prie teismo posėdžio 301 salės pastebėjo pakabintą ant salės durų pranešimą apie tai, kad teisėjas serga ir teismo posėdžiai atidėti be datos. Laukdamas prie salės durų 13 val. 20 min. advokatas iš tel. (duomenys neskelbtini) parašė ieškovui SMS žinutę į tel Nr. (duomenys neskelbtini) apie iškabintą pranešimą dėl teisėjo ligos. Tuomet telefono fotokamera nufotografavo skelbimą ir paskambino ieškovui 13 val. 26 min. Po to pabandė atidaryti salės duris ir, įsitikinęs, jog teismo salė užrakinta bei teismo posėdis neįvyks, advokatas išėjo. Kaip įrodymą prideda telefono fotokamera nufotografuoto skelbimo nuotrauką. Taip pat šias aplinkybes gali patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teisme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų 2018-02-22 vaizdo įrašai laikotarpiu nuo 13 val. 07 min. iki 13 val. 33 min., kurių advokatas negali pateikti teismui, todėl prašo teismo išreikalauti šiuos įrašus ir prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors daugelis kitų civilinio proceso normų, skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovo atstovas buvo atvykęs į teismo posėdį, nes tai patvirtina prie atskirojo skundo pridėta padaryta Civilinių bylų tvarkaraščio fotonuotrauka. Pažymėtina, kad fiksuotoje Civilinių bylų tvarkaraščio yra nurodyta, jog serga ne bylą nagrinėjantis teisėjas, o kitas teisėjas – G. S., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog ieškovo atstovas buvo atvykęs prie teismo posėdžio salės. Nors, teismo vertinimu, ir nėra objektyvių galimybių nustatyti dėl kokių priežasčių ieškovo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau, kaip minėta, pateikta fotonuotrauka patvirtina ieškovo atstovo atvykimą į teismą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2015 metų (civilinė byla iškelta 2015 m. rugpjūčio 19 d.) (b. l. 23, 1 t.). Kaip matyti iš atsakovų atstovo advokato R. M. 2018-02-22 pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo, taip pat buvo prašoma pateiktą prašymą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad šalys piktnaudžiauja procesu, be to, atsižvelgiant į proceso eigą, apelianto atskirajame skunde nurodytas priežastis, pagrindo teigti, kad ieškovas nebėra suinteresuotas byla, ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nėra. Nors pareiškimą palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis ), tačiau nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į jos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau buvo atliktos.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta dėl netinkamo proceso teisės normų pritaikymo ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.