Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-01-11 nutarimu (toliau ir – Tauragės apskrities VPK, Institucija) administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-119-2023 G. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta administracine nuobauda – 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių už tai, kad ji 2022-12-27 02.22 val. J. Tumo-Vaižganto g., Tauragėje, vairavo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai antrojo patikrinimo metu 02.37 val. jai nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), automobilis neįregistruotas (perregistruotas) įstatymų nustatyta tvarka, išregistruotas automatiškai.

2. Nesutikdama su Institucijos 2023-01-11 nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemone, administracinėn atsakomybėn patraukta G. A. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydama už šio nusižengimo padarymą Institucijos jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti.

3. Skundžiama 2023-03-10 nutartimi Tauragės apylinkės teismas G. A. skundo netenkino ir Tauragės apskrities VPK 2023-01-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-119-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.10. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-588-729/2020 (Nr. AN2-39-606/2021) apeliantui, kuriam buvo nustatytas už 0,46 promilės neblaivumas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo sutrumpintas iki 3 mėnesių; byloje Nr. II-221-963/2021 (Nr. AN2-123-361/2022) apeliantui, kuriam buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (t. y. identiškas jos nustatytam) taip pat specialiosios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 3 mėnesių; Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-224-417/2022 apeliantei, kuriai buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 4 mėnesių, atsižvelgdamas į tai, kad teisė vairuoti jai reikalinga padedant aklam sūnui ir judėjimo negalią turinčiai jo širdies draugei (gali judėti tik neįgaliojo vežimėliu). Pastaroji byla, apeliantės teigimu, yra identiška jos atvejui, kadangi jos mama D. B. taip pat yra ligonis ir dėl smurtinio nusikaltimo patyrusi 93 proc. kūno nudegimą (savarankiškai nevaikšto, gali judėti tik neįgaliojo vežimėliu, serga depresija), ją nuolatos reikia vežioti į Tauragės mieste esančią gydymo įstaigą (gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra 14 km nutolęs nuo Tauragės) ir reguliariai dukart per mėnesį į Kauno klinikas, todėl jai yra žūtbūt reikalinga jos, G. A., pagalba, nuvežant mamą į gydymo įstaigas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto ir kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas. G. A. prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, o teismui netenkinus šio jos prašymu, apeliantė prašo specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 5 arba 6 mėnesių (dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių skunde apeliantė reikalavimų nereiškia). Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7. G. A. buvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai pakartotinio patikrinimo 02.37 val. metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės (įvertinus ± 0,017 proc. paklaidą).

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, nurodyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

9. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2022-12-27 nutarimu G. A. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jai minimalią 800 Eur baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 12 mėnesių terminui.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad G. A. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdama neblaivi (02.22 val. nustatytas 0,50 promilės, pakartotinio patikrinimo 02.37 val. metu – 0,45 promilės, įvertinus ± 0,017 proc. paklaidą – 0,43 promilės neblaivumas), tokiu savo elgesiu keldama realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo ji išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. A. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad pažeidėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (tai Institucija pripažino G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidėjai pakartotinio patikrinimo metu nustatytas neblaivumas (0,43 promilės, įvertinus paklaidą), kaip pradedančiai vairuotojai (t. y. neturinčiai 2 metų vairavimo stažo), alkoholio koncentraciją viršijo ne 0,03 promilės, kaip nurodė G. A., bet 0,43 promilėmis (pradedantiesiems vairuotojams taikoma 0 promilių alkoholio koncentracija), tuo keldama realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, be to, G. A. anksčiau buvo bausta už KET pažeidimus 2022-03-04, kai perdavė vairuoti automobilį asmeniui, neturinčiam tokios teisės, nors iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo buvo įgijusi teisę vairuoti transporto priemones vos prieš pusantrų metų, be to, automobilis, kurį ji 2022-12-27 vairavo būdama neblaivi, buvo neįregistruotas nustatyta tvarka (už tai jai buvo paskirta nuobauda pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad skirti G. A. švelnesnę administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

12. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu apeliantei G. A. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur, taikant šio straipsnio 6 dalyje numatytas švelnesnes alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones minimaliems terminams – skiriant pažeidėjai specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir pažeidėjos skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjos situaciją. Kita vertus, vien G. A. teisės vairuoti reikalingumas asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų G. A. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai ji sėdo prie vairo būdama neblaivi, ignoruodama veiksmų pavojingumą ir prisiimdama riziką dėl galimų kilti pasekmių. Tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas(LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, Nr. 2AT-36-387/2021). Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu G. A., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi (tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek rūpinantis šeimos nariais (vaiku, neįgalia mama), tiek nuvažiuoti į darbą), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas žymiai trumpesniam terminui, kaip to prašo apeliantė, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

13. G. A. nurodo, kad vartodama alkoholį ji tikrai niekur neplanavo važiuoti (galvojo pasilikti nakvoti pas draugus), tačiau, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kai tarp jos vyro T. A. ir R. N. įvyko konfliktas, siekdama, kad būtų išvengta muštynių ar galimos kitos nusikalstamos veikos (pvz. sveikatos sutrikdymo), ji nusprendė padėti savo vyrui ir išvyko į namus, taigi veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ji sėdo prie vairo būdama neblaivi, esant būtinojo reikalingumo situacijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Šiuo atveju apeliantės nurodoma susiklosčiusi situacija, kai svečiuojantis pas draugus tarp jos vyro ir R. N. kilo konfliktas (G. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė apygardos teismui duomenis apie šio asmens teistumą už smurtinį nusikaltimą (b. l. 75–80), jeigu tokia ir buvo (tai patvirtinančių duomenų (pvz., kad dėl konflikto buvo kviečiama policija) byloje nėra), galėjo ir turėjo būti sprendžiama kitais būdais (pvz., dėl konflikto iškviečiant policijos pareigūnus arba išvažiuojant namo su taksi), o ne esant neblaiviam sėsti prie vairo, rizikuojant tiek savo, tiek kitų asmenų sveikata ir gyvybe. Kilus konfliktinei situacijai apeliantė nepasirinko tinkamo problemos sprendimo varianto, nors savo tikslą galėjo pasiekti nepažeisdama įstatymų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantės argumentai, kuriais jis grindžia būtinojo reikalingumo situaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Apeliaciniame skunde G. A. taip pat teigia, kad jos padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, pritaikius paklaidą – buvo nedidelis, be to, policijos pareigūnai sustabdė ją atsitiktinai, t. y., pasak apeliantės, jos vairavimas nebuvo kuo nors įtartinas ar pavojingas (skirtingas nei blaivių vairuotojų), tai, pasak apeliantės, rodo mažesnį jos veiksmų pavojingumą. Visų pirma pažymėtina, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, G. A., kaip pradedančiai vairuotojai, t. y. neturinčiai 2 metų vairavimo stažo (teisę vairuoti įgijo 2021-06-22), taikoma ne 0,41, o 0 promilės alkoholio koncentracija, todėl, apygardos teismo vertinimu, jai nustatytas neblaivumas (02.22 val. – 0,50 promilės, pakartotinio patikrinimo 02.37 val. metu – 0,45 promilės, įvertinus ± 0,017 proc. paklaidą – 0,43 promilės neblaivumas) nelaikytinas nežymiai viršijančiu leistiną ribą. Dėl šios priežasties G. A. skundo argumentas, kad jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris, pasak apeliantės, nežymiai viršijo leistiną normą, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą. Vairuodama neblaivi G. A. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo pačios, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Apeliantės pasiteisinimas, kad vairuodama neblaivi ji niekam nepadarė jokios žalos, nesukėlė itin pavojingos ar kritinės avarinės situacijos, nesužalojo jokio žmogaus, patvirtina tik nekritišką apeliantės požiūrį į jos padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti savo kaltę deklaratyviu teiginiu, kai, apeliantės teigimu, neblaivaus asmens vairavimas yra neva mažiau pavojingas tuo atveju, jei nekyla realūs pavojingi padariniai.

15. Apygardos teismo vertinimu, G. A. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiai pažeidėjai, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Be to, tai, jog, kaip akcentuoja apeliantė, dėl jos padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, tai taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK (ANK 423 straipsnis) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius. Šiuo atveju G. A. yra nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad, sprendžiant nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių, t. y. nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, nes tokiu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius atitinkamai ANK ar BK straipsnius.

16. Apeliantei minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta švelnesnė (alternatyvi) ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka G. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų nusižengimo ar pažeidėjos asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjos, kaip pradedančiosios vairuotojos, asmenybė rodo neeilinį G. A. asmenybės ir jos padarytos veikos nepavojingumą. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 46–47) matyti, kad G. A. 2022-03-04 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2022-03-04 19.10 val. perdavė vairuoti automobilį asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones (pati važiavo kartu keleivio vietoje). Ir nors šis G. A. padarytas nusižengimas savo pobūdžiu nėra labai šiurkštus, tačiau, įvertinus tai, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ji buvo įgijusi teisę vairuoti transporto priemones vos prieš pusantrų metų, be to, kaip minėta, automobilis, kurį ji 2022-12-27 vairavo būdama neblaivi, nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka (už tai G. A. buvo paskirta nuobauda pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį), nėra pagrindo pripažinti ją kaip drausmingą vairuotoją ir kad nagrinėjamu atveju jos padarytas šiurkštus KET nusižengimas buvo labiau atsitiktinis poelgis jos gyvenime, kai ji sėdo prie vairo būdama neblaivi, ignoruodama veiksmų pavojingumą ir prisiimdama riziką dėl galimų pasekmių. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis G. A. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl skiriant apeliantei už padarytą ypač šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

17. Apygardos teismo vertinimu, tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pažeidėja neginčijo, savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino ir gailisi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad praeityje ji nebuvo bausta už analogiško pobūdžio nusižengimą, taip pat tai, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiai pažeidėjai asmeniškai, tiek rūpinantis šeimos nariais (vaiku, neįgalia mama), nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjai pačią švelniausią įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę), tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokios išvados neleidžia daryti ir apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad, nepaisant minimalaus darbo užmokesčio, ji sumokėjo dalį paskirtos baudos – 400 Eur, kadangi baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga.

18. Dėl apeliantės skundo argumento, kad ji vairavo, nes jautėsi visiškai blaivi (buvo pavalgiusi ir išgėrusi kavos, jautėsi tikrai gerai, todėl sėsdama prie automobilio vairo pagrįstai tikėjosi, kad jos kraujyje jau nebus likę alkoholio) pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (LAT nutartis Nr. 2AT-36-387/2021). Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, jog ji galėjo pagrįstai tikėtis, kad jos suvartotas nedidelis alkoholio kiekis, prieš važiuojant pavalgius ir išgėrus kavos, neturės įtakos jos blaivumui, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog G. A. paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjos asmenybei ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodama neblaivi G. A. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jos pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, skiriant trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Pažymėtina, kad G. A. paskirta alternatyvi, t. y. švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių (ANK 31¹ straipsnis), todėl dar labiau ją švelninti už padarytą šiurkštų KET pažeidimą nėra pagrindo. Tai, kad G. A. paskirta administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

20. Dėl apeliantės skundo argumento, jog, remiantis teismų praktika, už panašaus pobūdžio nusižengimus teismai yra linkę sumažinti skirtinos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui, pateikiant nuorodas į Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-39-606/2021, AN2-123-361/2021, AN2-224-417/2022 ir LAT nutartis 2AT-13-2013, 2AT-65-697/2019, visų pirma pažymėtina, kad apeliantės minimos LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose negali būti precedentais šioje byloje, kadangi jose asmenys buvo nubausti už visai kitokio pobūdžio nusižengimus (byloje Nr. 2AT-65-697/2019 asmuo nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už tai, kad važiavo maksimalias leidžiamas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu neturėdamas leidimo; byloje Nr. 2AT-13-2013 asmuo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos). Dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarčių administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-39-606/2021, AN2-123-361/2022, AN2-224-417/2022, pažymėtina, jog nors šiose bylose asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal tą patį ANK straipsnį (ANK 422 straipsnio 5 dalis), tačiau jose ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra tapačios. Be to, jose už vairavimą neblaiviam buvo nubausti ne pradedantieji vairuotojai (kaip šiuo atveju), kuriems taikoma 0 promilės alkoholio koncentracija, todėl jiems nustatytas neblaivumo laipsnis negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą šioje byloje.

21. Tinkamais precedentais nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas laiko LAT 2018-11-05 nutartį atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, kurioje šis teismas pritarė Klaipėdos apygardos teismo motyvams, jog nėra pagrindo automobilį neblaiviam vairavusiam asmeniui (nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, kuris, skirtingai nei nagrinėjamu atveju (kaip minėta, G. A., kaip pradedančiajai vairuotojai taikoma 0 promilių alkoholio koncentracija), labai nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės ribą) švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę; taip pat LAT 2021-11-23 nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021, kurioje šis teismas pritarė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones netekimas kelia jam didelius nepatogumus dėl būtinumo jam ir jo tėvams, kuriuos jis globoja, lankytis gydymosi įstaigose, apsunkina jo galimybes padėti senyviems tėvams, apsunkina jam galimybę dirbti, nepatvirtina, jog sankcijoje nurodytos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, pažymėdamas, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, pažeidėjui buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda ir teisė vairuoti atimta minimaliam 6 dalyje nurodytam terminui; taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose: Nr. AN2-16-557/2023 (pažeidėjui, kuriam nustatytas 0,55 (± 0,01) promilės neblaivumas, atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių); Nr. AN2-2-557/2023 (pažeidėjui, kuriam nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams (šioje byloje apygardos teismas pakeitė apylinkės teismo nutartį, kuria pažeidėjui, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių buvo sutrumpintas iki 4 mėnesių); Nr. AN2-79-380/2023 (šioje byloje apygardos teismas pakeitė apylinkės teismo nutartį, kuria pažeidėjui, kuriam nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių buvo sutrumpintas iki 3 mėnesių, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo pažeidėjui buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių) ir kt.

22. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2023-03-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.