Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-2-557/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-16
Bylos Nr.: AN2-2-557/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-24-3-00137-2022-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)

Teisėjas: Linas Pauliukėnas (pirm.)
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-2-557/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00137-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 1.4.11; 1.5.3; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities VPK 2022-10-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13505-2022 V. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2022-09-19 15.00 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulėje, Žvejų–Pamarių g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2022-10-03 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti: taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, o jeigu nebūtų taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vienus) metus.

3. Skundžiama 2022-11-08 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundą tenkino: pakeitė Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13505-2022 (ROIK 22181982426) ir V. R., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos (2022-09-19). Kitą Institucijos 2022-10-03 nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-08 nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2022-10-03 nutarimą.

4.1. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimu sutrumpinti V. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nuo 12 mėnesių iki 4 mėnesių.

4.2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

4.3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022-11-08 nutartyje, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad V. R. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui – yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui ir nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius V. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.4. Institucijos nuomone, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik nustačius ypatingas, išimtines ar itin reikšmingas aplinkybes. Be to, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar Institucijos pareigūnas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Institucija laikosi kategoriškos nuomonės, kad asmenims, kurie administracinį nusižengimą padaro neblaivūs, neturėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. V. R. teismui pateiktame skunde nenurodė jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė arba ji visai neskiriama. V. R. padarė šiurkštų, pavojingą administracinį nusižengimą, sėsdamas prie vairo neblaivus ir tuo sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, kad nusižengimas padarytas apie 15.00 val., kai viešasis eismas labai intensyvus, gatvėse daug ne tik transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų, tarp jų ir mokinių.

4.5. Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodytą aplinkybę, kad V. R. vartojo alkoholį iš vakaro, net prieš 18 valandų iki tikrinimo, nepagrįstai įvertino kaip neatsargumą, nurodydamas, kad nusižengimas padarytas netiesiogine tyčia. Remiantis neblaivumo nustatymo aktu, 15.02 val. V. R. buvo nustatytas 0,69 promilės, o 15.18 val., t. y. po 16 min., – 0,60 promilės neblaivumas. Šie duomenys rodo, kad per 16 minučių V. R. neblaivumas sumažėjo 0,09 promilės, tai leidžia daryti prielaidą, kad per 18 valandų po alkoholio vartojimo V. R. turėjo būti visiškai blaivus. Juo labiau, kad tyrimais yra įrodyta, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę gali būti apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės / val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016. 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taip pat Institucija nesutinka su teismo vertinimu, kad V. R. nustatytas 0,60 promilės neblaivumas nedaug viršijo leistiną 0,40 promilės normą, nes 0,20 promilės yra nemažas skirtumas, darantis žymų poveikį žmogaus apsvaigimui. Institucijos nuomone, nežymiu skirtumu būtų galima laikyti šimtąsias promilės dalis.

4.6. V. R. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti.

4.7. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinantis artimaisiais ar dėl nepatogios susisiekimui gyvenamosios vietos geografinės padėties ir pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo nurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas sušvelnino pažeidėjui administracinio poveikio priemonę, nėra reikšmingi. V. R. privalėjo iš anksto numatyti galimas kilti pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

4.8. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje 2022-11-08 nutartyje nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių V. R. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. taikyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato įstatymas. V. R. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes tokie apribojimai ir suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

4.9. Institucijos nuomone, V. R. 2022-11-08 nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui – yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Tokia nuobauda V. R. buvo paskirta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti V. R. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, kaip numatyta ANK 22 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas. Institucija nesutinka su apylinkės teismo V. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta šio straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvia administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, ir prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK 2022-10-03 nutarimą. Institucijos nuomone, būtent tokia V. R. Klaipėdos apskrities VPK paskirta administracinio poveikio priemonė padės įgyvendinti ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2022-01-03 nutarimu pripažino V. R. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), paskyrė jam 800 Eur baudą ir 12 mėnesių atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Skundžiama 2022-11-08 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas šį Institucijos 2022-10-03 nutarimą, tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, pakeitė – taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino V. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 4 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

7. Toks sprendimas priimtas teismui atsižvelgiant į tai, kad V. R. prieš vairuodamas automobilį netinkamai įvertino savo būklę (nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną), nustatytas 0,60 promilės neblaivumas nedaug viršijo leistiną (0,4 promilės) normą, pažeidėjas kritiškai vertina neigiamas savo poelgio pasekmes, turi šeimą, dirba darbą, kur jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, darbdavio charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas anksčiau jam nebuvo taikytas, paskirtas baudas yra sumokėjęs, iš jų ir skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą, išklausė privalomojo mokymo programą apie alkoholio poveikį žmogaus sveikatai. Įvertinęs visa tai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. R. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes, jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde ir teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad jis jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti, todėl, teismo nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 12 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti V. R. pakaks skirti trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atsižvelgiant į V. R. nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti jam labiausiai reikalinga užsienio valstybėse, kuriose jis pagal atskiras sutartis važinėja įvairiais darbdavio tam duodamais automobiliais, teismo nuomone, gali būti labai sunkiai įgyvendinamas ir sukontroliuojamas, todėl nepadėsiantis pasiekti nuobaudos tikslų.

8. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti pažeidėjui V. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos, jų nenurodė ir V. R. apylinkės teismui pateiktame skunde, prašydamas sutrumpinti Institucijos nutarimu jam paskirtos minimalios trukmės – 1 metų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

10. V. R. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 60 promilės neblaivumas. Administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už nustatyto greičio viršijimą, taip pat už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Aplinkybės, jog V. R. nustatytas neblaivumas nedaug viršijo draudžiamą ribą, kad praeityje jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė, jam nebuvo taikyta, paskirtas baudas yra sumokėjęs, iš jų ir skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą, išklausė privalomojo mokymo programą apie alkoholio poveikį žmogaus sveikatai, prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visos šios skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad teisė vairuoti V. R. reikalinga dėl darbo ir rūpinantis šeima, nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti pažeidėjui administracinio poveikio priemonę, taikant 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir V. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

11. Dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kurią V. R. prašė taikyti, jei teismas nuspręstų nesutrumpinti Institucijos 2022-10-03 nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo termino, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir Institucija savo atsiliepime į pažeidėjo skundą dėl šio jo prašymo neprieštaravo, nurodydama, kad nors V. R. praeityje buvo baustas už KET pažeidimus 8 kartus, tačiau už vairavimą neblaiviam nebuvo baustas, teistas, nustatytas neblaivumas yra artimesnis minimaliam, todėl nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant V. R. alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui, pažymėtina, kad nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, atsižvelgiant į V. R. nurodytas aplinkybes, jog teisė vairuoti jam labiausiai reikalinga užsienio valstybėse, kuriose jis pagal atskiras sutartis važinėja įvairiais darbdavio duodamais automobiliais, ši alternatyvi administracinio poveikio priemonė, teismo nuomone, gali būti labai sunkiai įgyvendinama, tačiau, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktos V. R. charakteristikos, V. R. nuo 2021 m. sausio mėn. dirba užsienio kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį laivo mechaniku, tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie tai, kad atliekant darbo funkcijas jam būtų reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nenurodyta, todėl, apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad V. R., kaip matyti iš jo apylinkės teismui pateikto skundo, prašė ir sutiko, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, o Institucija tokiam jo prašymui neprieštaravo, mano, kad yra pagrindas V. R. paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši alternatyvi administracinio poveikio priemonė, atsižvelgiant į tai, kad V. R. už vairavimą neblaiviam praeityje nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina neigiamas savo poelgio pasekmes, per 32 metų vairavimą stažą buvo baustas už KET pažeidimus (kaip nurodo Institucija, 8 kartus), tačiau už analogiško pobūdžio nusižengimą nebuvo baustas ir specialiosios teisės atėmimas už praeityje padarytus KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą) jam nebuvo taikytas, paskirtas baudas, iš jų ir Institucijos 2022-10-03 nutarimu paskirtą 800 Eur baudą, yra sumokėjęs, šioje byloje buvo nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, savo iniciatyva išklausė privalomojo mokymo programą apie alkoholio poveikį žmogaus sveikatai, bus pakankama įgyvendinti ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje, bet ir atliks prevencinį poveikį. Pažymėtina, kad tokia apygardos teismo pozicija nagrinėjamu klausimu atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020, Kauno apygardos teismo 2020-06-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-658/2020, to paties teismo 2020-06-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-260-290/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-795/2022, to paties teismo nutartis 2022-05-31 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-557/2022). Be to, kaip minėta, ir pati Institucija savo apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į pažeidėjo skundą neprieštaravo, kad V. R. būtų paskirta ši alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui. Dėl to yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13505-2022 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir V. R. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vienus) metus.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 3 d. nutarimo dalį palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas